- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-02
- Bylos Nr.
- e2-26667-1099/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21677-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. L. 415,67 Eur skolos, 24,09 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.), 19,21 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.), 16 proc. (12,76 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 30 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 25,94 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. kovo 30 d.), 7,14 Eur delspinigių, 15 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė AB „NEO Finance“ nurodo, kad šalys 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K126712469 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 600 Eur dydžio kreditą 18 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 78,78 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 16 proc.), 67,19 Eur tarpininkavimo mokestį.
3. Ieškovė aiškina, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutraukė sutartį su atsakovu. Anot ieškovės, per pranešime apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo atsakovas nepadengė ir liko skolingas 415,67 Eur vartojimo kredito, 24,09 Eur palūkanų ir 19,21 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.).
Šalies argumentai
4. Ieškovė taip pat prašo priteisti 16 proc. (12,76 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 30 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 25,94 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. kovo 30 d.), ir 7,14 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
5. Atsakovas D. L. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad kreipėsi į ieškovės atstovą dėl skolos padengimo, t. y. faktiškai ieškinio reikalavimų neginčija.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 2 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2022 m. lapkričio 25 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus, tačiau nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl surašomi sutrumpinti motyvai.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K126712469, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 600 Eur dydžio kreditą 18 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 78,78 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 16 proc.), 67,19 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs vartojimo kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl 415,67 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
10. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 415,67 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 415,67 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
Dėl 24,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.)
11. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 24,09 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki 2022 m. rugsėjo 6 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
14. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).
15. Pagal tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti vartojimo kredito sutartyje numatytas 16 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. kovo 30 d. Vartojimo kredito sutartį nutraukus 2022 m. rugsėjo 6 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 24,09 Eur mokėjimo palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl 19,21 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.), ir 25,94 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 30 d.)
16. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 19,21 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.), ir 25,94 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 30 d.).
17. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų, 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
18. Iš minėtame vartojimo kredito sutarties punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad šis mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-616-555/2022; 2022 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-134-921/2022; 2022 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022; 2022 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021; 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1511-924/2021; 2022 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-878-587/2022 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (negauto tarpininkavimo mokesčio forma), apskaičiuoto už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 30 d.), yra netenkintinas, o kitoje dalyje – dėl 19,21 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.), tenkintinas.
Dėl 16 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą (415,67 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 30 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos
19. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).
20. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
21. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
22. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Tačiau pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – nagrinėjamu atveju 16 proc.), nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
23. Vis dėl to, iš byloje esančių vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, jog šalys sutarė dėl konkrečios palūkanų normos (16 proc.) ir aiškiai apibrėžė palūkanų dydį, kurį atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį (78,78 Eur). Taigi, įvertinus tai, kad pagal vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.12 ir 1.13 punktus įmokos turėjo būti mokamos kas mėnesį, atsižvelgiant į standartinėje informacijoje pateiktą grafiką, teismas sprendžia, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti prašomas priteisti negautas pajamas (kurios vertintinos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismo vertinimu, nuostoliai negautų pajamų forma turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą, t. y. jei vartojimo kredito sutartis būtų atsakovo tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 30 d.), ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovo pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą – 12,76 Eur (78,78 Eur - 41,93 Eur (palūkanų dalis, kurią atsakovas apmokėjo) - 24,09 Eur (įsiskolinimas, kuris priteistas šiuo sprendimu (žiūrėti sprendimo 11-15 punktus)). Taigi, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei priteisiami jos prašomi 12,76 Eur dydžio nuostoliai (negautos pajamos). Teismas pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-359-368/2022).
Dėl 7,14 Eur delspinigių
24. Galiausiai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7,14 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad, vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Ši delspinigių norma neviršija nustatytos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje normos. Ieškovė už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovui 7,14 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, ieškovei iš atsakovo priteistina 7,14 Eur delspinigių.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
25. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 15 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
26. Ieškovės ir atsakovo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipųsis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.
27. Teismų praktikoje laikoma, kad vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku, todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-29-248/2016).
28. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
29. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Bendrosiose sąlygose, yra standartinė ir iš anksto parengta ieškovės, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas (skolinimo platformoje pasirašydamas nuotoliniu būdu), todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo kredito sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Ieškovė teismui įrodymų, patvirtinačių, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ar, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį, nepateikė (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas pasirašė vartojimo kredito sutartį ir sutiko su jos sąlygomis, pagrindo daryti išvadą, jog dėl vartojimo sutarties sąlygų vyko realios derybos, jog atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką ginčo sutarties sąlygų turiniui, taip pat nesudaro (CPK 185 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, preziumuojama, kad vartojimo kredito sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, vartojimo kredito sutarties 6.6 punkto sąlyga teismo iniciatyva pripažintina negaliojančia kaip pažeidžianti imperatyvą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis).
31. Teismo vertinimu, šalių sutarties 6.6 punkto sąlygos, nustatančios 15 procentų dydžio procesines palūkanas, pripažinimas negaliojančia, neatima iš ieškovės teisės reikalauti priteisti įstatyme nustatyto dydžio – 5 procentų – palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.73 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, 40-41 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą (478,87 Eur (415,67 Eur + 24,09 Eur + 19,21 Eur + 12,76 Eur + 7,14 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. L. 220 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė pateikė teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (2022 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NEOF Nr. 0004086, suma 200 Eur, ir 2022 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog buvo sumokėtos 200 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, bei 2022 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog buvo sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis).
33. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
34. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas, laiku nevykdydamas prievolių ieškovei, pats sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
36. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies – 94,86 proc. (ieškovė iš esmės prašė priteisti 504,81 Eur, priteista – 478,87 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 208,69 Eur (220 Eur (20 Eur žyminis mokestis + 200 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą) x 94,86 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis); atsakovas prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl jos jam nepriteistinos.
37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. rugsėjo 30 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K126712469 bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintą sąlygą, pagal kurią, vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos sumos visiško grąžinimo.
Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, 415,67 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų 67 ct) negrąžinto kredito, 24,09 Eur (dvidešimt keturis eurus 9 ct) palūkanų (iki sutarties nutraukimo dienos), 19,21 Eur (devyniolika eurų 21 ct) tarpininkavimo mokesčio, 12,76 Eur (dvylika eurų 76 ct) negautų pajamų, 7,14 Eur (septynis eurus 14 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (478,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 208,69 Eur (du šimtus aštuonis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.