Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu-suvirintoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2022 m. rugsėjo 23 d. apie 21 val. 27 min., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,93 promilės neblaivumas, iki kol prie (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino liudytoju apklaustas A. B., girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu „Drager alcotest ARFM-0365“. R. K. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie R. K. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka nebaustas, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (b. l. 153). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, A. K. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui R. K..

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti laidavimą, nustatant 500 Eur užstatą. Pretendentė į laiduotojas A. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų su sutuoktiniu R. K. bendros mėnesinės pajamos siekia 2500 eurų, jos kiekvieną mėnesį skiriasi nuo jos turimų pacientų skaičiaus, tačiau ji galėtų sumokėti 1000 eurų dydžio užstatą (b. l. 171), o tai rodo, kad jų turtinė padėtis nėra itin prasta. Nors, kaip nurodo kaltinamasis, jų šeima turi keturis kreditus ir kiekvieną mėnesį moka apie 700 eurų ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 171), turi išlaikytinį – mažametį sūnų, tačiau teismas taip pat įvertina tai, jog kitų duomenų, kurie rodytų, kad sutuoktiniai turėtų didelių finansinių įsipareigojimų, įvertinus jų pajamas, skolų, byloje nėra, kas tik sustiprina išvadą, jog kaltinamojo R. K. ir jo sutuoktinės finansinė padėtis nėra išskirtinai sudėtinga. Teismo nuomone, 500 Eur užstatas užtikrins tai, kad A. K. savo kaip laiduotojos funkcijas vykdys ne formaliai, o sistemingai stengsis daryti R. K. teigiamą poveikį, kadangi bus suinteresuota, jog, pasibaigus laidavimo terminui, sumokėtas užstatas būtų sugrąžintas. Dėl šios priežasties užstatas įpareigos ir patį R. K. laikytis įstatymų ir nedaryti teisės pažeidimų.

Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą R. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,93 promilės), nusikaltimo forma - baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė nustatyti 4 metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, tačiau anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 1 metų ir 6 mėnesių terminą, nebus per griežta, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – paskyrimo 2022 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 60-61).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).

Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros.

Šioje byloje kaltinamasis R. K. ir jo gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė prašė nekonfiskuoti kaltinamajam priklausančio automobilio „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, ją mažinant įvertinus kaltinamojo finansinę būklę (b. l. 173-174).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. K. vairavo jam nuosavybės teise (b. l. 26) priklausantį automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. Teismas pažymi, kad transporto priemonė – automobilis „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad R. K. vairuoto automobilio „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Pažymėtina tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019).

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu transporto priemonės savininkas su jam priklausančia transporto priemone padaro nusikaltimą, ši transporto priemonė yra pripažįstama nusikaltimo padarymo priemone, tai visais atvejais konfiskuojama, o ne išieškoma tokios transporto priemonės vertė (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-530/2021).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, niekada anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis) yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021). Pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo nurodomos aplinkybės, jog automobilis buvo naudojamas šeimos narių poreikiams užtikrinti, nesudaro pagrindo jo nekonfiskuoti. Šeimines aplinkybes R. K. privalėjo įvertinti pats prieš darydamas nusikalstamą veiką ir numatyti galimas pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Kaip matyti iš paties kaltinamojo pateiktų dokumentų, kaltinamojo sutuoktinės A. K. vardu registruota transporto priemonė (b. l. 158), ji, kaip parodė teisiamojo posėdžio metu, turi vairuotojo pažymėjimą, tai patvirtina, jog automobilis „Chevrolet Captiva“ nėra vienintelis šeimos automobilis, todėl transporto priemonės konfiskavimas negali būti vertinamas kaip neproporcingas ir neteisingas.

Taip pat pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018), taigi, vertinant taikomos priemonės proporcingumą negalima vadovautis vien tik kaltinamo asmens asmeniniai interesais, tuo pačiu sumenkinant visuomenės interesus ir jos saugumo svarbą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-442-497/2021).

Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. K. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Jurgita Jablonskienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. K.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 260 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (b. l. 104).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis yra dirbantis, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos (b. l. 60-62, 64-66).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. automobiliui „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: teisė valdyti ir juo disponuoti. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. kovo 27 d. (b. l. 56-57). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikino nuosavybės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, saugomas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), perduotinas konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybei, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirti R. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 28 d.,

- konfiskuoti automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikino R. K. nuosavybės teisės į automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto - „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) - konfiskavimas, įvykdymo.

Informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones R. K. atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti laiduotoją A. K. sumokėti teismo paskirtą užstatą per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2022 m. lapkričio 17 d. (imtinai) į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas 302942349, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. 95 7300 0100 0222 9831, AB bankas „Swedbank“, kodas 73000). Laiduotojai laiku nesumokėjus paskirto užstato bus laikoma, jog ji atsisakė laidavimo.

Išaiškinti R. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. K., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Priteisti iš R. K. 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

R. K. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, saugomą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.