- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-442-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08781-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Kategorijos
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui A. Š. ir jo gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-24 nuosprendžio, kuriuo A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla A. Š. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu nuspręsta konfiskuoti A. Š. ir I. Š. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį „Opel“, vasltybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. Š. 2021 m. kovo 22 d. apie 18.30 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g.-Mokslininkų g., sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje už kurios padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. (toliau – apeliantas) skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-24 nuosprendį, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų ir netaikyti turto konfiskacijos.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas automobilį konfiskavo pripažinęs jį nusikalstamos veikos priemone ir įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą, ir su tuo būtų galima sutikti, jei jis (apeliantas) būtų buvęs pripažintas kaltu, tačiau jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, vadovaujantis BK 40 straipsniu. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo pagrindas yra įtvirtintas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šios normos teisinio reguliavimo matyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma teismo nuožiūra. Teismas vertindamas šios priemonės reikalingumą privalo įvertinti jos suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovautasi sprendžiant atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.2. Skunde pažymima, kad automobilis buvo pirktas apelianto žmonos vardu, iš jos tėvų dovanotų pinigų. Atkreipiamas dėmesys, kad šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, du iš jų reikia nuvežti į mokyklą, kuri nuo gyvenamosios vietos nutolusi tris kilometrus, o jauniausią, dvejų metų, pas tėvus prižiūrėti, nes jiems nebuvo suteikta vieta vaikų darželyje. Tėvai gyvena už šešių kilometrų, žmonos darbovietė yra už dešimties, o jo dar toliau, be to vienas vaikas keturis kartus per savaitę lanko futbolo treniruotes. Visuomeninis transportas tarp (duomenys neskelbtini)nevažinėja.
2.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad konfiskuotinas automobilis yra įvertintas 4000 Eur. Jų šeima neturi finansinių galimybių įsigyti kitą tokį automobilį, todėl jie bus priversti vaikus į mokyklą ir pas tėvus vesti pėsčiomis, kas neigiamai atsilieps jų sveikatai, kadangi juos reikės anksti kelti, jie bus pavargę ir nervingi.
2.4. Apeliantas mano, kad teismo nustatytos aplinkybės, jog jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kurios leido daryti išvadą, kad ateityje jis daugiau nenusikals, tuo pačiu leidžia daryti išvadą, kad ir vienos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, visiškai užtektų ir mano, kad automobilio konfiskavimas, vertinant dar ir tai, kad jis skirtas užtikrinti jo šeimos narių poreikius, pritaikytas neteisingai. Apelianto teigimu, automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Jo palikimas šeimos dispozicijoje nekeltų niekam grėsmės, nes juo naudotųsi žmona veždama vaikus į mokyklą ir tėvams prižiūrėti.
2.5. Taip pat skunde nesutinkama su paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Nurodoma, kad jokia žala niekam nepadaryta. Apelianto manymu, jo skunde nurodomos šeimyninės aplinkybės leistų šį terminą sumažinti iki 1 metų. Pažymima, kad toks ilgas terminas gali įtakoti vairavimo įgūdžių praradimą, kas gali atsiliepti vairavimo saugumui ateityje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti, apeliantas ir jo gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apelianto A. Š. skundas atmestinas.
6. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti A. Š. turto konfiskaciją, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį ir specialiosios teisės atėmimą 2 metų terminui, yra teisėtas ir pagrįstas.
7. Nors apeliantas mano, kad jo atveju pakaktų ir vienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, tačiau kokias ir kiek baudžiamojo poveikio priemonių skirti sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojo poveikio priemonių pobūdis ir kiekis parenkamas atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes.
8. Pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019). Nagrinėjamu atveju apeliantui be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirta ir turtinio pobūdžio priemonė – turto konfiskavimas, kas visiškai atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose.
9. Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Aukščiausiasis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs apie tai, kad pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, byloje nėra. Skunde nurodomos aplinkybės, kad automobilis registruotas apelianto sutuoktinės vardu, pirktas už jos tėvams priklausančius pinigus ir naudojamas išskirtinai šeimos narių poreikiams užtikrinti nesudaro pagrindo jo nekonfiskuoti. Iš liudytojos I. Š. parodymų (b.l. 40-42) nustatyta, kad šiuo automobiliu kasdien naudojosi A. Š., vykdavo juo į darbą, o ji juo pasinaudodavo tik kelis kartus per mėnesį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pagrindinis automobilio naudotojas yra A. Š.. Net ir aplinkybė, jog automobilis yra bendra jungtinė sutuoktinių aplinkybė, neapriboja galimybės taikyti tokio turto konfiskavimo, kadangi teismų praktikoje yra laikoma, jog tuo atveju, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, ir kt.).
11. Apelianto nurodomos šeimyninės aplinkybės susijusios su automobilio naudojimu išskirtinai šeimos narių reikmėms, tai, kad šeimos finansinė padėtis šiuo metu jiems neleidžia įsigyti analogiškos vertės automobilio negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą automobilio konfiskavimą vertinti kaip neproporcingą priemonę. Kolegija pažymi, kad šias aplinkybes apeliantas privalėjo įvertinti pats prieš darydamas nusikalstamą veiką ir numatyti galimas pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Taip pat pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018), taigi, vertinant taikomos priemonės proporcingumą negalima vadovautis vien tik kaltinamo asmens asmeniniai interesais, tuo pačiu sumenkinant visuomenės interesus ir jos saugumo svarbą.
12. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismo nustatytos aplinkybės, jog apeliantas neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė nesunkų nusikaltimą tuo pačiu duoda pagrindą spręsti, kad jo atžvilgiu pakaktų vienos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) taikymo. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kurios nuosekliai yra laikomasi, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas apelianto nurodytas aplinkybes įvertino spręsdamas laidavimo instituto taikymą, todėl vadovautis jomis dar ir svarstant automobilio konfiskavimo klausimą nėra pagrindo, juolab, kad kolegija jau pasisakė, kad konfiskavimas taikytas pagrįstai, o išskirtinių aplinkybių nenustatyta.
13. Kolegija taip pat sprendžia, kad byloje nėra pagrindo tenkinti skundą ir dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo termino sumažinimo. Uždraudimą naudotis specialia teise reglamentuoja BK 68 straipsnis ir numato, kad ši teisė gali būti atimta nuo 1 iki 3 metų terminui. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi ją skiriant vadovaujamasi bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis. Pirmos instancijos teismas skirdamas ir nustatydamas šios priemonės terminą įvertinto visas reikšmingos bylos aplinkybės, tiek apelianto asmenybę, tiek ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes.
12. A. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ženkliai viršijantis 1,5 promilių (2,31 promilės) nustatytą ribą, girtumas. Bylos aplinkybės rodo, kad savo veiksmais apeliantas kėlė didelį pavojų ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams, automobilį vairavo itin judriose miesto gatvėse, darbo dienos 18 val., kuomet automobilių srautai būna itin dideli, taigi jo veiksmų pasekmės galėjo būti itin skaudžios. Kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). ANK 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už vairavimą, kai asmeniui nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilės, o to paties straipsnio 9 dalis numato už šio nusižengimo padarymą skirti nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nagrinėjamu atveju A. Š. buvo nustatytas 2.31 promilių girtumas, kuris žymiai viršija straipsnyje numatytą 1,51 promilių ribą, todėl kolegija mano, kad paskyrus minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, kuris būtų analogiškas taikomam už administracinio nusižengimo padarymą, nebūtų užtikrintas atsakomybės neišvengiamumo ir proporcingumo padarytai pavojingai veikai principas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi
nutarė:
A. Š. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-24 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.