Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. Š. (A. Š.) (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokato padėjėjui Marcin Dubovski (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2021 m. kovo 22 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Š. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, jog būdamas įmonės teritorijoje užėjo į bendrą tualetą. Ten buvo alkoholis, jį suvartojo, kadangi blogai jautėsi ir norėjo atsipalaiduoti. Susitarė su žmona, kad atvažiuos jo pasiimti iš darbo. Atvažiavus žmonai jie vėl susipyko, žmona išvažiavo, o jis liko aikštelėje. Po kažkiek laiko atsisėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. (duomenys neskelbtini) prisistatė pareigūnai ir jį sulaikė, nustatė girtumą. Tą dieną vartojo stiprų alkoholį, iš skonio tai buvo viskis. Šeimoje turi vienintelį automobilį „Opel“, jį įgijo santuokos metu. Vairuodamas transporto priemonę jautėsi kontroliuojantis savo veiksmus ir koordinaciją, bet kai privažiavo pareigūnai, suprato, kad tuo momentu yra apsvaigęs. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant mamos atsakomybei, be užstato. Su mama kartu gyvena nuosavame name, tarp jų yra stiprus, glaudus ryšys. Padarė išvadas tokias, kad alkoholis prie gero nepriveda.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja L. Š. paaiškino, kad prašo kaltinamąjį A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei be užstato. Ji kalbėjo su sūnumi apie padarytą nusikalstamą veiką, sakė jam, kad negalima taip daryti. Jos požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra neigiamas. Mano, kad sūnus taip daugiau nepasielgs. Tiki, kad gali padaryti sūnui teigiamą įtaką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. M. parodė, kad 2021 m. kovo 22 d. apie 18.03 val. patruliavo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu E. S., kuomet iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, jų kolegų ekipažas sustabdė neblaivų vairuotoją ir jiems reikia alkoholio matuoklio, kad būtų galima nustatyti vairuotojo blaivumą. Liudytojo teigimu, jiems atvykus minėtoje sankryžoje rado kolegas K. Š. ir M. V. bei sustabdytą automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo A. Š. Priėjus prie vairuotojo ir prisistačius, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. A. Š. paaiškino, kad alkoholinių gėrimų nevartojo. 2021 m. kovo 22 d. 18.20 val. A. Š. buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir jam nustatytas 2,33 promilės neblaivumas. Palaukus 20 minučių buvo atliktas antras patikrinimas ir 18.40 val. jam buvo nustatytas 2,31 promilės neblaivumas. Kadangi jų kolegos baigė darbą, tai būtent jis su kolega E. S. liko įvykio vietoje ir užregistravo įvykį. Į įvykio vietą taip pat atvažiavo kiti jų kolegos, kurie sulaukė tralo, kuris minėtą automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutempė į policijos saugojamų automobilių aikštelę (b. l. 49-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Š. parodė, kad 2021 m. kovo 22 d. apie 18.00 val. dirbo su kolega, kuomet iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) pusės važiuoja automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Liudytojo teigimu, jie minėtą automobilį pamatė važiuodami (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir jį sustabdė. Priėję prie vairuotojo pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, minėtas asmuo kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, o rankos drebėjo. Patikrinus jo dokumentus paaiškėjo, kad tai A. Š., kuris pasakė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo. Kadangi jie neturėjo alkoholio matuoklio, todėl buvo iškviestas kitas ekipažas. Atvykus kolegoms A. Š. buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir pirmu bandymu jam buvo nustatytas 2,33 promilės neblaivumas. Liudytojo teigimu, jų darbo laikas jau buvo pasibaigęs, todėl jie antro tikrinimo nebelaukė ir tai atliko jų kolegos, kurie liko užregistruoti įvykio (b. l. 54-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Š. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo automobiliu naudojasi ir jos vyras A. Š. Jis šiuo automobiliu į darbą važinėja kiekvieną dieną, o ji kelis kartus per mėnesį šiuo automobiliu važiuoja savais reikalais. Liudytojos teigimu, 2021 m. kovo 22 d. apie 16.00 val. būdama namuose ji paskambino A. Š., nes norėjo sužinoti kaip pas juos užsisuka vandens kranas. Bendraudama telefonu liudytoja suprato, kad jos vyras yra išgėręs ir jie susitarė, kad ji atvažiuos ir pasiims jį iš darbo. Apie 17.00 val. ji nuvažiavo pas vyrą į darbą, tačiau ten jie susipyko ir A. Š. pasakė, kad su ja niekur nevažiuos, o paprašys, kad kolega jį parvežtų namo. Ji išvažiavo namo, tačiau jos vyras ilgą laiką negrįžo, todėl ji ėmė jam skambinti. Jos vyras vis atmesdavo jos skambutį, o vieną kartą pakėlė ragelį ir pasakė, kad yra užimtas. Tuomet liudytoja susirašinėjo su A. Š. kolegos žmona ir iš jos sužinojo, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos vyro darbovietės nėra. Tuomet ji su sūnumi nusprendė pavažinėti ir paieškoti A. Š., o (duomenys neskelbtini) sankryžoje pamatė policijos pareigūnų sustabdytą jos automobilį (b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Š. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios biuras yra (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 22 d. apie 15.00 val. jam būnant darbe pasidarė bloga, todėl jis atsiprašė iš darbo. Išėjęs iš darbo jis buvo aikštelėje ir užėjo į ten esantį tualetą, o ten ant grindų rado butelį, kuriame buvo viskis. Iš kur šis butelis atsirado, jis nežino, bet jis pradėjo minėtą viskį gerti. Išgėręs išėjo į lauką ir vaikščiojo įmonės teritorijoje, o maždaug po pusvalandžio jo pasiimti atvažiavo žmona I. Š., tačiau jie susipyko ir žmona kažkur išvažiavo. Jis toliau vaikščiojo po tą pačią aikštelę. Nesulaukęs žmonos nusprendė, kad jam reikia važiuoti namo, todėl atsisėdo į automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo atvažiavęs į darbą, ir išvažiavo link namų. Šis automobilis priklauso jo žmonai, t. y. yra užregistruotas jos vardu, tačiau juo naudojasi jie abu. A. Š. juo važinėja į darbą, o žmona kartais šiuo automobiliu važinėja savais reikalais. Jam važiuojant link namų (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir išvežė jį į areštinę. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 66).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. kovo 22 d. pirmojo bandymo metu A. Š. nustatytas 2,33 promilės neblaivumas, o antrojo – 2,31 promilės neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 12-15).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. kovo 22 d. 18.05 val. gautas pranešimas apie tai, kad link (duomenys neskelbtini) pusės važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. Š. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. parodė, kad būdamas įmonės teritorijoje užėjo į bendrą tualetą. Ten buvo alkoholis, kurį suvartojo, kadangi blogai jautėsi ir norėjo atsipalaiduoti. Susitarė su žmona, kad atvažiuos jo pasiimti iš darbo. Atvažiavus žmonai jie vėl susipyko, žmona išvažiavo, o jis liko aikštelėje. Po kažkurio laiko atsisėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. (duomenys neskelbtini) prisistatė pareigūnai ir jį sulaikė, nustatė girtumą. Tokie jo parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 66).

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų L. M., K. Š., I. Š. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. Š. 2021 m. kovo 22 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad vairuodamas transporto priemonę jautėsi kontroliuojantis savo veiksmus ir koordinaciją, bet kai privažiavo pareigūnai, suprato, kad tuo momentu yra apsvaigęs. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su A. Š., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. A. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Dėl šių sąlygų egzistavimo pastabų neturėjo ir prokuroras. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.

Kaip matyti iš A. Š. charakterizuojančios medžiagos, jis yra dirbantis, vedęs, aukštojo išsilavinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. nėra anksčiau teistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 82). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šios aplinkybės pakankamai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet veikiau spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. Š. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas A. Š. motinos L. Š. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

A. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Nagrinėjamu atveju A. Š. laiduotoja sutinka būti jo motina L. Š., kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad yra verta pasitikėjimo tapti savo sūnaus laiduotoja, yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neturi žalingų įpročių, aktyviai leidžia laisvalaikį. Su sūnumi yra artimi nuo vaikystės, kasdien matosi, palaiko gerus santykius. Mano, kad nuolatinis bendravimas, turiningas laisvalaikio leidimas neabejotinai darys teigiamą įtaką A. Š., nesudarys prielaidų daryti nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. Š. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, dirbanti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras baigiamoje kalboje sutiko, kad L. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali būti laiduotoja.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja L. Š. yra verta teismo pasitikėjimo, nes yra kaltinamojo motina, bendrauja ir gyvena kartu su A. Š., jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes kartu gyvena, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

A. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,31 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ženkliai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. kovo 23 d. (b. l. 71).

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, pagrindo dar labiau sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju A. Š. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas I. Š. vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam A. Š., tiek jo sutuoktinei I. Š.

Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą A. Š. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas), bet ir, būdamas tokios būklės, važiavo gan didelį atstumą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas L. M. parodė, kad iš A. Š. burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, taigi jo neblaivumas buvo išoriškai akivaizdžiai išreikštas. Be to, A. Š. neblaivumą lėmė stipraus alkoholinio gėrimo (viskio) vartojimas. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas A. Š. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Nors kaltinamojo gynėjas prašė automobilio nekonfiskuoti motyvuodamas tuo, kad automobilis reikalingas ir jo šeimos nariams, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad A. Š. ir I. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas natūra, o I. Š. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Nors prokuroras taip pat prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismo vertinimu, šiuo atveju, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą būtų neproporcinga poveikio priemonė. Atsižvelgtina į tai, kad nors A. Š. ir dirba, tačiau gauna nedidelį atlyginimą, be to, šiuo nuosprendžiu konfiskuotinas jam ir sutuoktinei priklausantis automobilis, taigi kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera. Dėl šių priežasčių ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. Š. ir I. Š. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. Š., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.