Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-341-530/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-09-01
Bylos Nr.: 1A-341-530/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04744-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis: R. R.
Advokatai: Ramutė Budrytė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-530/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04744-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Santai Golovkaitei, Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,nuteistajam R. R.,nuteistojo R. R. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. R. galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.

Teismas įpareigojo R. R. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta R. R. naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 18 d.;

- konfiskuotas R. R., priklausantis automobilis „Seat Altea“, be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini).

R. R. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. R. 2021 m. vasario 14 d. apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat Altea“, be valstybinių numerių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,79 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu R. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą, jo atžvilgiu pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato, laiduotoja paskiriant jo seserį I. R.. Skunde taip pat prašoma pakeisti jam taikytas baudžiamąsias poveikio priemones: vietoj automobilio „Seat Altea“ konfiskavimo, išieškoti iš R. R. dalį automobilio vertės (1000 eurų) ir automobilį jam grąžinti, o specialios teisės vairuoti transporto priemones terminą sumažinti iki vienerių metų. R. R. kartu prašo perduodant bylą nagrinėti į posėdį apeliacine tvarka, jo atžvilgiu priimti tarpinę teismo nutartį ir panaikinti jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taip pat pripažinti, kad baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas jam buvo šališkas bei nepriteisti iš jo 45 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

2.1. Skunde teigiama, kad pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusių su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų, šioje baudžiamojoje byloje yra, kadangi apelianto padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Tačiau apelianto manymu, teismas jo seserį I. R. vertinęs kaip netinkamą laiduotoją netinkamai vertino BK 40 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes, ir tokiu būdu suklydo. I. R. yra neteista, dirbanti, apibūdinama teigiamai. Nors I. R. bausta administracine tvarka, tačiau paskirtos nuobaudos yra sumokėtos, ji bausta už vienkartinius, atsitiktinius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, šios aplinkybės nėra esminės ir leidžiančios abejoti I. R. kaip laiduotojos, tinkamumu bei galimybe apeliantui daryti teigiamą įtaką. Pažymėtina, kad I. R. neteisino R. R. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, ir jo poelgį vertino blogai, kritiškai, aplinkybes apie įvykį nurodė tokias, kokias ji sužinojo iš nuteistojo. Pastebėtina ir tai, kad teisėjas teisiamojo posėdžio metu I. R. uždavinėjo menamus klausimus ir suformavo visiškai iškreiptą jos atsakymą dėl to, jog nuteistasis mėgsta nusižengti taisyklėms ir viršyti greitį ir tokiu būdu privertė liudytoją apkalbėti R. R. (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 31.27 s iki 31.49 s), kas jokiu būdu negali būti laikoma teisėtu būdu gautais parodymais šioje dalyje. Nors I. R. teisme nurodė, kad darbai ir didelis atstumas trukdo susitikti, tačiau šių žodžių negalima interpretuoti taip, kad tai trukdo apelianto bei sesers bendravimui ir tarpusavio ryšiui, kuris nepaneigiamai yra tvirtas nuo pat vaikystės. Pastaruoju metu didžioji dalis viso pasaulio gyvena turėdami labai mažai galimybių bendrauti gyvai. Koronaviruso pandemijos metu nuotolinis bendravimas naudojant vaizdo skambučius tapo pagrindine komunikavimo priemones ne tik apeliantui su seserimi, bet ir likusiai daliai pasaulio, todėl apylinkės teismo nurodomi argumentai, kad sesuo nuteistajam nedaro jokios įtakos, todėl, kad jis gyvena Danijoje, o sesuo - Lietuvoje, yra tiesiog nesuvokiami ir nesudaro jokio teisinio pagrindo taip teigti, kadangi nuotolinis bendravimas jokiu būdu nesusilpnino jų tarpusavio dar nuo mažų dienų puoselėto vidinio ryšio. Kiekvieną kartą apeliantas atvykęs į Lietuvą, būtinai aplanko ir sesers šeimą, susitinka su ja ir kartu praleidžia daug laiko. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje buvo įvesti griežti ribojimai dėl asmenų judėjimo tarp savivaldybių, tuo tarpu apeliantas ir jo sesuo gyvena skirtingose savivaldybėse, be to, apeliantui grįžus iš užsienio, būtinas karantinavimosi laikotarpis, ko apylinkės teismas, vertindamas laiduotojos bendravimą su nuteistuoju taip pat visiškai neaptarė bei neįvertino. Tai, kad apelianto sesuo nežino kelių nereikšmingų detalių apie R. R. asmeninį gyvenimą, rodo, kad ji gerbia jo teisę į paties privatų gyvenimą ir priverstinai į jį nesikiša su netinkamomis korekcijomis. Tačiau jos protingi, gyvenimiški patarimai visada yra išklausomi ir išgirstami, ir į jos pozityvius pasiūlymus apeliantas visada atsižvelgia koreguodamas savo elgesį teigiama linkme. Taigi, apelianto sesuo jam yra teismo nepaneigtas autoritetas. I. R. dirba picerijoje (duomenys neskelbtini), tačiau dėl Lietuvoje paskelbto karantino jos darbovietė yra užsidariusi, todėl ir darbo užmokesčio ji nuo pernai metų gruodžio mėnesio iš esmės negauna (yra prastovose). Duomenis apie fizinio asmens administracines nuobaudas, teistumą, darbovietes byloje gali patikrinti ir pats teismas, naudodamasis informacinėmis sistemomis, tačiau apylinkės teismas nepatikrino I. R. nurodytos informacijos ir tik garsiai balsu nusijuokė į jos pasiūlytą laidavimo sumą - penkiasdešimt eurų, tokiu būdų parodydamas savo cinišką požiūrį į sunkiai uždirbamus laiduotojos pinigus ir išankstinį požiūrį į pačią laiduotoją I. R. kaip asmenybę (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 33.30 s iki 33.36 s). Pažymint ir tai, kad net ir pats prokuroras baigiamosiose kalbose prašė šioje byloje taikyti laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Atkreipiant dėmesį, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl apelianto manymu šiuo atveju buvo priimtas nepagrįstas sprendimas I. R. pripažinti netinkama laiduotoja ir R. R. netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Pažymint, kad laidavimo klausimas teisme buvo tiriamas paviršutiniškai ir nesigilinus į tikrąsias laiduotojos I. R. asmenines savybes bei jos realią teigiamą įtaką daromą nuteistajam, kadangi teisiamajame posėdyje pati laiduotoja sklandžiai ir motyvuotai teismui nurodė, kaip ji daro teigiamą įtaką apelianto asmenybei, kad jis naujai nenusikaltų (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 30.59 s iki 31.15 s).

2.2. Skunde nurodoma, kad apeliantas atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytas būtinas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, kadangi Lietuvoje R. R. teisiamas pirmąjį kartą. Nors apylinkės teismas ir nurodė, kad apeliantas yra teistas užsienyje už eismo taisyklių pažeidimą, tačiau teismas tik formaliai įrašė tokią frazę, nepatikrindamas šios informacijos. Teismas net nesiaiškino, ar užsienyje įvykdytas R. R. nuteisimas ar išteisinimas buvo už nusikalstamą veiką, ar už administracinio pobūdžio nusižengimą, pažymint, kad jeigu apeliantas būtų teistas Europos Sąjungos narės valstybėje griežta bausme, tai pagal Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos sutartis, dėl jo bausmės atlikimo būtų kreiptasi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas, tačiau tai padaryta nebuvo, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Jeigu R. R. būtų buvusi skirta bauda, jos vykdymas taip pat būtų perduotas Lietuvos Respublikai kaip ekonominė sankcija, kas padaryta taip pat nebuvo. Be to, užsienyje priimtų nuosprendžių (tiek išteisinamųjų, tiek apkaltinamųjų) pripažinimas yra išskirtinė kiekvienos valstybės teisė, kuri niekaip nepriklauso nuo kitos valstybės noro. Apylinkės teismas, norėdamas apeliantui pripažinti teistumą užsienyje, mažų mažiausiai, privalėjo išsireikalauti užsienio valstybėje priimto procesinio dokumento kopiją, jį išsiversti į lietuvių kalbą, įvertinti ar valstybės, kuri priėmė tokį sprendimą, teisinė sistema paremta demokratiniais principais, kokio pobūdžio ir kokiomis aplinkybėmis buvo pradėta byla ir kaip ji pabaigta, kokiais argumentais yra grindžiamas sprendimas ir kokie jo motyvai, tačiau to nepadarė. Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai, kaip neigiamai charakterizuojantį duomenį nurodė, kad apeliantas yra teistas užsienyje. Tuo tarpu apeliantas niekada neginčijo savo kaltės dėl to, jog vairavo automobilį neblaivus, savo kaltę nuoširdžiai pripažino nuo pirmųjų sulaikymo akimirkų, taip pat ir duodamas parodymus tiek policijoje, tiek teisme. Kaltės neginčija ir šiuo skundu bei labai nuoširdžiai gailisi dėl paties įvykio. Pažymint, kad žala įvykio metu niekam nebuvo padaryta, žalos fakto nebuvo užfiksuota nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Anot apelianto, apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad R. R. sistemingai daro administracinius nusižengimus ir yra baudžiamas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi grįžęs iš Danijos į Lietuvą įžūliai pažeidinėja KET ir rodo nepagarbą Lietuvoje nustatytoms elgesio vairuojant transporto priemones keliuose taisyklėms. Tačiau apylinkės teismas, įrašydamas apelianto teisiamajame posėdyje duotus nuoširdžius parodymus, jog jis anksčiau buvo administracine tvarka baustas už vairavimą būnant neblaiviu ir policijos pareigūnų pateiktus išrašus iš duomenų bazių apie administracinius nusižengimus, vertino atsietai, bet ne visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, kaip numato teismų praktika. K. R. Rakutis teisiamajame posėdyje nurodė, kad jau 14 metų dirba ir gyvena Danijoje, ten turi savo statybų sferoje dirbančią įmonę, todėl pagrinde gyvena ir dirba ten. Danijoje būna apie mėnesį ir vienai - dviem savaitėms grįžta į Lietuvą, tuomet lanko jam brangius žmones ir su jais aktyviai bendrauja. Šiuo metu jo vardu Lietuvos Respublikoje yra registruota 13 automobilių, bet tai nereiškia, kad jis juos visus ir vairuoja ir jais visais vienas naudojasi, nes tame nebūtų jokios logikos ir žmogiškųjų gebėjimų (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 16.19 s iki 16.49 s). Lietuvoje yra jam išskirtinę reikšmę asmeniniame gyvenime užimantys itin artimi žmonės ir jų šeimos, kuriems jis geranoriškai leidžia neatlygintinai ir be jokios sutarties naudotis jo vardu registruotomis transporto priemonėmis, taip pat ir iš geros širdies sutinka prisiimti jų įvykdomus administracinius nusižengimus kelių eismo taisyklių pažeidimų srityje, net ir sumokėdamas visas baudas. Kaip matyti, baudžiamojoje byloje yra informacija iš VATIS apie R. R. Lietuvos Respublikos sienos kirtimus. Įvertinus sienų kirtimo laikotarpius, t. y. nebuvimą Lietuvoje ir administracinių baustumų santrauką, darytina pagrįsta išvada, jog per tuos penkerius metus R. R. tikrai padarė tik tris administracinius nusižengimus, o kitais visais atvejais apelianto administracinio pažeidimo padarymo momentu Lietuvos Respublikoje tiesiog nebuvo, ir tai patvirtina teisiamojo posėdžio metu išdėstytos jo aplinkybes, jog jis nėra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisyklių, o tik norėdamas padėti jam brangiems kitiems jauniems žmonėms prisiimdavo jų kaltę pažeidimų padarymo atvejais. Tačiau teismas visiškai nesiaiškino šių nuteistojo paminėtų aplinkybių ir neanalizavo sienos kirtimų istorijos, esančios byloje, bei neatitikimų tarp jų, nors jomis ir rėmėsi, tačiau apelianto parodymus teisme vertino atsietai nuo bylos duomenų, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl R. R. administracinių baustumų. Pažymint, kad net ir prokuroras baigiamosiose kalbose prašė šiuos neaiškumus dėl administracinių nubaudimų vertinti kaip nepašalintus duomenų prieštaravimus nuteistojo naudai. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 10.55 s iki 11.39. s) apeliantas labai nuoširdžiai neigiamai įvertino savo poelgį vairuoti automobilį išgėrus alkoholio, ir atvirai pasidžiaugė, kad jį tokios būklės sustabdė savo pareigas tinkamai atlikę policijos pareigūnai, tokiu būdu užkirsdami kelią blogesniems įvykiams ir tai yra jam labai didelė gyvenimo pamoka. Toks atviras nuoširdumas, atvirai išdėstomas situacijos pavojingumo suokimas, kritiškas požiūris į savo buvusį elgesį, įvertinus ir kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, be jokio abejonės turi būti vertinamas tuo pagrįstu pagrindu, kad apeliantas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau iš esmė yra teigiamai charakterizuojamas, galima daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, perduodant laiduotojos I. R. atsakomybei. Kadangi jau pats baudžiamasis procesas turėjo apeliantui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, ką R. R. nuoširdžiai pasižada teismui ir mano, kad skundžiamajame nuosprendyje BK 40 straipsnio reikalavimai nėra tinkamai įgyvendinti, jie nebuvo išsamiai išanalizuoti bei įvertinti visumoje su teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymas, jį charakterizuojančiais visais duomenimis, todėl tai apylinkės teismui sutrukdė priimti teisingą, pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kuris turi būti naikinamas, atsižvelgiant ir į Kauno apygardos teismo formuojamą praktiką.

2.3. Skunde pažymima, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas R. R. atžvilgiu. Kaip girdėti iš teisiamojo posėdžio garso įrašo (nuo 04.14 s iki 04.40 s), dar net nepradėjęs įrodymų tyrimo iš esmės, teisėjas balsu įvertino baudžiamosios bylos duomenis, garsiai padarydamas niekuo nepagrįstą išvadą, jog apeliantas sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, kuomet būna Lietuvoje. Viso teisiamojo posėdžio metu nuteistasis juto aiškiai teisėjo jam demonstruojamą atvirą panieką ir diskriminaciją dėl to, jog jis yra emigrantas, ką ir pats teisėjas nurodė (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 13.11 s iki 13.27 s). Pažymint, kad toks išankstinis teisėjo nuomonės susiformavimas apie R. R. atsispindėjo ir pačiame nuosprendyje, kur teisėjas jį vertino lyg kokį turtingą „naujalietuvį“ ir nurodė, <...>“ kad kaltinamasis grįžęs iš Danijos į Lietuvą įžūliai pažeidinėja KET ir rodo nepagarbą Lietuvoje nustatytoms elgesio vairuojant transporto priemones keliuose taisyklėms“<...>, kas yra absoliuti netiesa jau aukščiau išdėstytais argumentais dėl administracinių nubaudimų. Be to, piniginiais pervedimais apeliantas uoliai finansiškai remia Lietuvoje likusius ir čia gyvenančius jam brangius žmones, tokiu būdu savotiškai prisidėdamas prie Lietuvos ekonomikos gerinimo pagal savo asmeninius gebėjimus, kas dar kartą patvirtina jo pagarbą ne tik žmonėms, bet ir tėvynės įstatymams. Teisėjas teisiamojo posėdžio metu grasiai pats įvertino administracinius baustumus „kaip apelianto chuliganiškus atvažiavimus“ ir R. R. ne vieną kartą moralizavo (teisiamojo garso įrašas nuo 15.56 s iki 16. 12 s; nuo 16.49 s iki 17.35 s), nors teisėjas turi išlaikyti kantrybę, bendrauti mandagiai, dalykiškai, nevartoti žodžių ar formuluočių, dėl kurių gali kilti tam tikrų interpretacijų, dviprasmybių, o kalbėdamas teisėjas visada turi apgalvoti savo sakomų žodžių reikšmę ir vengti asmeninių vertinimų, kas apelianto atveju nebuvo padaryta, tokiu būdu pademonstruojant teismo šališkumą. Teisėjas vertindamas ir apelianto sesers finansines galimybes laiduoti su užstatu, teisiamojo posėdžio metu tiesiog balsu ciniškai nusijuokė iš I. R. pasiūlyto penkiasdešimties eurų užstato, kas jau tą pačią akimirką apeliantui suponavimo pagrįstą manymą, kad teisėjas jo sesers nepripažins tinkama laiduotoja - taip ir įvyko (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 33.22 s iki 33.37 s). Taip pat teisėjas teisiamojo posėdžio metu nepagarbiai kreipėsi į nuteistąjį ginantį valstybės paskirtą advokatą ir iš jo juokėsi balsu, tokiu būdu pademonstruodamas išankstinę neigiamą nuostatą dėl advokato argumentų taikyti jam laidavimą (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 33.58 s iki 34.01 s). Atkreipiant dėmesį ir į apelianto procesinių teisių - reikšti prašymus - pažeidimą, kadangi teisėjas nei prieš pradedant, nei prieš baigiant įrodymų tyrimą nesuteikė nuteistajam procesinės teisės reikšti prašymus ir net apskritai to nepaklausė (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 03.00 s iki 03.19 s; nuo 04.56 s iki 05.02 s; nuo 41.25 s iki 41.53 s), nors apeliantas turėjo juristo raštu paruoštus prašymus teismui, kuriuos pradėjo teismui teikti tik pradėjus įrodymų tyrimą ir po jo apklausos (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 22.22 s iki 22.53 s pirmasis prašymas; nuo 26.01 s iki 26.57 s. antrasis prašymas), tokiu būdu teismas pažeidė apelianto BPK 22 straipsnyje numatytas procesines teises. Kitų prašymų apeliantas pateikti nespėjo, nes teismas tiesiog neleido to daryti, todėl jis juos dėstė baigiamosiose kalbose. Be to, teisėjas, net ir visą posėdžio laiką turėdamas rankose baudžiamąją bylą, sąmojingai, siekdamas R. R. sumenkinti, klydo ir pats apeliantui sunkino kaltinimą, iškraipydamas bylos faktines aplinkybes dėl įvykio metu nustatyto 1,79 promilių neblaivumo, garsiai nurodydamas, kad R. R. neblaivumas buvo 1,8 arba 2 promilės (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 07. 04 s iki 07.09 s; nuo 30.19 s iki 30.22 s). Todėl anksčiau išdėstytas aplinkybes apeliantas prašo pripažinti teismo šališkumą pagrindžiančiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu skundžiamasis nuosprendį turėtų būti panaikintas.

2.4. Apeliantas supranta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl teismas jam bet kuriuo atveju taikys baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Todėl apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu Danijoje, priešingu atveju jis paprasčiausiai praras darbą užsienyje, o jo verslas ne tik nukentės, bet ir bus sužlugdytas, todėl jis neturės jokių legalių pajamų teikti savo artimiesiems Lietuvoje finansinės paramos, o ir pats neturės iš ko pragyventi. Įvertinus šias aplinkybes apeliantas labai prašo teismo uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones tik minimaliam vienerių metų terminui. Kadangi jau šis įvykis pats savaime jam yra siaubinga pamoka dėl jo buvusio netinkamo elgesio, todėl teismo labai prašo ilgam laikui neatimti iš jo galimybės legaliai dirbti ir užsidirbti pragyvenimui lėšų.

2.5. Skunde taip pat nesutinkama ir su nustatyta konfiskuotinos transporto priemonės verte. Pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės vadovavosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis apie panašių transporto priemonių vidutinę kainą Lietuvoje, kuri su PVM 2230 EUR, be PVM — 1843 EUR. Tačiau apeliantas teisiamojo posėdžio metu nesutiko su byloje nustatyta automobilio „Seat Altea“ verte (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 22.01 s iki 22.53 s). Ir į teisiamąjį posėdį pateikė 2021 m. sausio 2 d. šio automobilio pirkimo -pardavimo sutartį, pagal kurią automobilio kaina yra 500 EUR. Kartu buvo pateikta ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita bei techninės ekspertizės pažyma, kuriose nurodoma, jog automobilis yra perdarytas, todėl jo vertė yra ne tokia, kuri nurodoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paminėtoje pažymoje. Apeliantas šį automobilį remontavo ir jo techninę būklė pagerino, tačiau ji tikrai nesudaro VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodomos vertės. Be to, šis automobilis į keleivinį yra perdarytas tuo tikslu, kad juo galėtų važinėti ne vienas žmogus iš apelianto kompanijos, todėl automobilis gyvybiškai reikalingas firmos veiklai palaikyti. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliantas prašo, pakeisti jam taikytos baudžiamosios poveikio priemonės - automobilio „Seat Altea“ konfiskavimą į šio automobilio vertės dalies - vieno tūkstančio eurų - konfiskavimą valstybės naudai, o automobilį jam grąžinti.

Šalies argumentai

2.6. Apeliantas skunde ginčija ir jam priteistas 45 eurų išlaidas susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam. Kadangi šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apylinkės teismui buvo perduota su prokuroro pareiškimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagretinto proceso tvarka, kas reiškia, kad pati valstybė privalomai kaltinamajam turi savo sąskaita paskirti gynėją. Jam gynėjas buvo paskirtas privalomai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies nurodomus atvejus, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo negali būti priteisiamos. Pažymint, kad to prašė ir prokurorė baigiamosiose kalbose.

2.7. Skunde nesutinkama su nuteistajam taikoma kardomąja priemone - rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, kuri skundžiamuoju nuosprendžiu palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Kaip R. R. prašė baigiamosiose kalbose, taip prašo ir apeliacinės instancijos teismo dar iki šio skundo išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme, priimti tarpinę nutartį, kuria būtų panaikintas jam ikiteisminio nagrinėjimo metu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog apelianto pastovi gyvenamoji vieta yra Danijoje, kurioje jis pastoviai gyvena pastaruosius 14 metų, joje yra įkūręs savo verslą, todėl privalo rūpintis firmoje dirbančiais žmonėmis, ieškoti pelningų užsakymų ir juos derinant vykti realiai apžiūrai į statomus objektus, ko būdams Lietuvoje neturi galimybės tinkamai įvykdyti. Nors Lietuvoje taip pat turi gyvenamąją vietą ir yra saistomas stipriais šeiminiais ryšiais su namiškiais, kuriais rūpinasi, tačiau apeliantas yra pasiekiamas visas nurodomais jo kontaktais visą parą, esant būtinajam poreikiui, jis gali nedelsdamas atvykti į teismą (tik labai prašo atkreipti dėmesį į karantinavimosi laikotarpius bei viešas rekomendacijas dėl tiesioginio bendravimo karantino laikotarpiu). Pažymint, kad apeliantas niekada nesislapstė nei nuo ikiteisminio tyrimo, nei nuo teismo, ši baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, įrodymus ištiriant sutrumpinto įrodomų tyrimo tvarka. Ginčo dėl jo kaltės nėra. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nėra jokio procesinio pagrindo toliau apelianto atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, todėl prašo jį panaikinti.

Atsiliepimas

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis nurodė, jog nebeprašo grąžinti konfiskuoto automobilio, tačiau prašo sutrumpinti jam skirtos specialios teisės atėmimo terminą gynėjas advokatas palaikė nuteistojo skundą ir prašė jį tenkinti, taikant R. R. laidavimą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

4. R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino viso proceso metu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiais klausimais nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti R. R. BK 40 straipsnio nuostatų bei prašoma tenkinus jo skundą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų, išieškoti iš apelianto jam priklausančio automobilio vertės dalį bei nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą R. R..

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Sprendimo motyvai privalo būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

9. Apeliantas teigia, jog jis teisiamas pirmą kartą. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad R. R. teistas užsienyje už kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 56–57). BK 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, o teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad apeliantas buvo gavęs baudą už greičio viršijimą, kas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią teisę atitiktų administraciniam nusižengimui, o ne nusikaltimui ar baudžiamajam nusižengimui. Todėl pritariant skundo argumentams darytina išvada, jog R. R. teisiamas pirmąjį kartą.

10. R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, savo veiksmais turtinės ir neturtinės žalos niekam nepadarė, todėl pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje nustatytos formalios sąlygos BK 40 straipsnio taikymui.

11. Be formaliųjų sąlygų būtina nustatyti ketvirtąją sąlygą, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Bylos duomenimis R. R. gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje, dirba užsienyje, kaip pats nurodė apklausiamas pirmosios instancijos teisme paskutiniu metu dažnai grįžta į Lietuvą, kurioje būna apie savaitę laiko ir penkias savaites Danijoje (1 t., b. l. 121), duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą byloje nėra (1 t., b. l. 71-72), išlaiko šeimą materialiai (2 t., b. l. 39). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl R. R. nenoro laikytis įstatymų ir polinkio daryti priešingus teisei veiksmus sprendė atsižvelgdamas į apelianto padarytus administracinius nusižengimus už KET pažeidimus, bei įvardindamas juos kaip įžūlų elgesį nesilaikant kelių eismo taisyklių reikalavimų. Apeliantas tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jis savo vardu Lietuvoje yra registravęs 12 automobilių, kuriais naudojosi jam artimi asmenys. Todėl jis kaip šių automobilių savininkas sumokėdavo baudas už kitų asmenų padarytus nusižengimus. Mano, kad jis asmeniškai galėjo padaryti du administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 121, 2 t., b. l. 39). Pirmos instancijos teismas šių R. R. nurodytų aplinkybių nevertino ir skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizavo su byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei nemotyvavo, kodėl šiuos kaltinamojo teiginius atmeta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. R. vardu yra registruoti 13 automobilių, bei tai kad jis dažnai kerta sieną atvykdamas ir išvykdamas iš Lietuvos (1t., b. l. 52). Apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jo vardu registruotais automobiliais naudojosi podukros, už kurias jis sumokėdavo paskirtas baudas. Bylos duomenimis, daugelis kelių eismo taisyklių pažeidimų užfiksuoti automatiniu būdu, o tai reiškia, kad pažeidėjas darantis pažeidimus sulaikytas vietoje nebuvo, jo asmenybė nėra nustatyta, pažeidėjui surašomas administracinis nurodymas ir jeigu skirta bauda nesumokama, institucijoje priimamas nutarimas kuriuo paskiriama bauda. Baudos už administracinių nusižengimų padarymą sumokėtos (1 t., b. l. 58-70). Jeigu transporto priemonės savininkas nenurodo, jog automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo ne jis, baudžiamas transporto priemonės savininkas (Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 611 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į R. R. nurodytas aplinkybes dėl administracinių nusižengimų padarymo Lietuvoje teisėjų kolegija neatmeta jo nurodytų aplinkybių ir tai daro įtaką vertinimui, tačiau kita vertus jis būdamas atsakingas už transporto priemones registruotas jo vardu, nenurodė tikslios informacijos apie pažeidėją ir taip sudarė sąlygas kitam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. Per 2020-2021 metus R. R. baustas 10 kartų iš jų baustumai neišnykę dėl trijų administracinių nusižengimų, tai yra už tai, kad 2021 m. sausio 7 d. vairuojant transporto priemonę įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui (ANK 417 straipsnio 4 dalis); 2020 m. spalio 25 d. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 21 km/val. Važiavo 111 km/val. greičiu įvertinus paklaidą (ANK 416 straipsnio 3 dalis); 2020 m. birželio 10 d. vairavo transporto priemonę, esant leistinam greičiui 70 km/val., važiavo 87 km/val. (įvertinus paklaidą). Leistiną greitį viršijo 14 km/val. (ANK 416 straipsnio 2 dalis) (1 t., b. l. 58-70). Teisėjų kolegija vertina tai, kad visi kelių eismo taisyklių nesilaikymo atvejai yra teisės pažeidimai, tačiau vertinant tai, kad R. R. nei karto nebuvo atimta specialioji teisė - vairuotojo pažymėjimas, negalima vertinti, kad jo veiksmai buvo įžūlūs ar labai šiukštūs, todėl nesudaro pagrindo daryti abejonių nekeliančios išvados, jog apeliantas grįžęs iš Danijos į Lietuvą įžūliai pažeidinėja kelių eismo taisykles bei rodo nepagarbą Lietuvoje nustatytoms elgesio vairuojant transporto priemones keliuose taisyklėms. R. R. yra nurodęs aplinkybę, jog jis praeityje yra vairavęs neblaivus, tačiau šis faktas nėra fiksuotas administracinių nusižengimų registro išraše per 5 metus, jo teigimu, tai buvo senai, kol dar už girtumą bausdavo policijos institucija. Rašytinių duomenų apie tai nėra dėl to, kad galimai baustumas išnykęs. Todėl įvertinant pakankamai didelį laikotarpį teisėjų kolegija įvertinusi laikotarpį, negali daryti išvados, kad R. R. turi alkoholio vartojimo problemų, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad jis ir toliau nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijai atkreipiant dėmesį, kad naujų kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, R. R. galimybes ribos ir atimta teisė vairuoti, o įvertinus itin kritišką požiūrį į savo buvusį elgesį, teigti, jog jis galimai vairuos neturėdamas teisės to daryti, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, R. R. atžvilgiu egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

12. Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

13. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklausta galima laiduotoja I. R., kuri parodė, kad R. R. yra jos brolis, ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba picerijoje. R. R. kaskart grįžus į Lietuvą bando su juo sutikti bei paaiškino, kad brolis grįžta savaitei – dviem per mėnesį. Paklausta, kaip ji galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kai jis didžiąją dalį laiko praleidžia užsienyje, I. R. nurodė, kad jie labai dažnai bendrauja el. paštu, telefonu, ji pati nevartoja alkoholio, todėl skatina nevartoti ir brolį. Dėl R. R. padarytų administracinių nusižengimų, I. R. paaiškinti negalėjo, o teisėjui garsinant kaltinamojo padarytus administracinius nusižengimus ji sakė žinanti, kad brolis mėgsta viršyti greitį, nusižengti kelyje, tačiau patvirtino, kad ji su juo pasikalba apie tai, paaiškina, kad reikia laikytis kelių eismo taisyklių (2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 29.18-33.42 min.).

14. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad I. R. neturi pakankamai įtakos nuteistajam, nes ji gyvena toli nuo brolio, R. R. retai grįžtant į Lietuvą, I. R. nesusitinka dažnai su juo, bendrauja tik internetu, dėl ko, pirmosios instancijos teismo manymu, ji negalės daryti įtakos kaltinamajam. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sureikšmino faktines aplinkybes susijusias su R. R. gyvenimu užsienyje ir betarpiškai retu bendravimu. Tiek I. R., tiek ir R. R. patvirtino, kad jam grįžtus į Lietuvą beveik kiekvieną mėnesį ir joje būnant apie savaitę – dvi, jie kaskart stengiasi susitikti. Iš R. R. teisme duotų parodymų taip pat matyti, kad jis su sese palaiko glaudžius santykius, dažnai susiskambina, tik per karantiną dažnai susimatyti nepavyksta (1 t., b. l. 121). Dažną bendravimą telefonu bei internetu patvirtino ir pati I. R., todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nėra nustatytos sąlygos, kad laiduotojas ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi gyventi kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-164-895/2018) sprendžia, jog I. R. turi galimybę daryti teigiamą įtaką broliui, pažymint, kad pasaulinės pandemijos metu, bendravimas nuotolinio perdavimo priemonės tapo vieninteliu būdu palaikyti santykius su artimaisiais ne tik gyvenančiais užsienyje, bet ir Lietuvoje, todėl teisėjų kolegija įvertinusi duomenų visumą daro išvadą, kad I. R. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmeninės savybės, kad ji gali būti laiduotoja aukštesniajam teismui nekelia abejonių. I. R. dirba, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 34), neteista, nors bausta už du administracinius nusižengimus, turi vieną neišnykusį baustumą už 2020 m. stovėjimą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (1 t. b. l. 110-111). Iš teisme duotų parodymų matyti, kad galima laiduoja neigiamai vertina tiek alkoholio vartojimą, tiek ir brolio elgesį, su juo prevenciškai pasikalba, ji taip pat nurodo, jog sutiktų laiduoti su užstatu, nepaisant to, kad jos gaunamos pajamos yra minimalios (2 t., b. l. 13). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad I. R. turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką R. R., pažymint, kad ir pats nuteistasis prašyme dėl laidavimo yra nurodęs, jog sesers asmenybė daro jam įtaką dėl jo priimamų gyvenimiškų spendimų (2 t., b. l. 30-31).

15. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į aukščiau aptartą R. R. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, byla baigta pagreitinto proceso tvarka) ir konstatuoja, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus tinkama poveikio priemonė kaltininkui. BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. I. R. prašyme prašė taikyti laidavimą be užstato, o apklausiama pirmosios instancijos teisme teigė, jog galėtų sumokėti 50 Eur užstatą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad I. R. pajamos yra minimalios, o dėl susiklosčiusios pandemijos, ji ilgą laiką iš viso neturėjo galimybės dirbti, skiria laidavimą be užstato.

16. Teisėjų kolegija įvertinusi R. R. asmenybę, bylos aplinkybes tai, kad jo neblaivumas neženkliai viršijo žemutinę ribą, kuri skiria baudžiamąją ir administracinę atsakomybes, jo nuoširdų gailėjimąsi ir pasižadėjimą ateityje nenusižengti įstatymams, būsimos laiduotojos asmenines savybes bei tai, kad ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė nematė kliūčių taikyti R. R. laidavimą be užstato, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį dėl R. R. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikina ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. R. atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. R.jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jo trukme, uždraudimu vairuoti transporto priemones 2 metams, prašant taikyti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą tai yra vienerius metus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas R. R.teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą mažesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis, tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei valstybės siekiamus tikslus padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pažymint, kad R. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini) mieste, kur eismo intensyvumas, net ir vakaro valandomis yra pakankamai didelis, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismo skirtas dviejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra neproporcingas ir neteisingas, nėra pagrindo. Tuo tarpu apelianto nurodytos aplinkybės susijusios su darbo praradimu ir verslo nukentėjimu Danijoje bei negalėjimu teikti finansinės paramos savo artimiesiems Lietuvoje, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminą, todėl apeliacinio skundo dalis dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino sumažinimo netenkinama.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

18. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

19. Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Tuo tarpu atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

20. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde, R. R. prašė vietoj automobilio „Seat Altea“ konfiskavimo, išieškoti dalį automobilio vertės (1000 eurų) ir automobilį jam grąžinti, tačiau apklausiamas apygardos teisme šio prašymo atsisakė, todėl teisėjų kolegija spendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, paliekant pirmosios instancijos teismo spendimą nepakeistą. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu transporto priemonės savininkas su jam priklausančia transporto priemone padaro nusikaltimą, ši transporto priemonė yra pripažįstama nusikaltimo padarymo priemone, tai visais atvejais konfiskuojama, o ne išieškoma tokios transporto priemonės vertė.

Dėl proceso išlaidų

21. Apeliantas skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo jam priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teigdamas, kad gynėjas jam buvo skirtas privalomai perdavus bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis).

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bylos nagrinėjimas ir vyko pagreitinto proceso tvarka bei R. R. gynėjas advokatas buvo skirtas prokuratūros iniciatyva (1 t., b. l. 106), tačiau šios aplinkybės neįeina į BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, todėl apylinkės teismo 45 eurus sudarančios antrinės teisinės pagalbos išlaidos R. R. priteistos pagrįstai, įvertinus kaltinamojo nurodytą turtinę padėtį.

Dėl šališkumo

24. Teismo nešališkumo samprata yra ne kartą išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Šio principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018). Teigtina, jog nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso šalies ar šalių nuomonės nepakanka, o turi būti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, t. y. abejonė dėl teismo nešališkumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju nešališkumo aspektais) turi būti pagrįsta.

25. Apeliacinės instancijos teismas išklausęs teismo posėdžio garso įrašą nenustatė esminių šališkumo požymių, kurie darytų priimtą apylinkės teismo sprendimą neteisėtu. Pirmos instancijos teismo teisėjas laikėsi BPK nustatytos tvarkos, išaiškino kaltinamajam jo procesines teises, teisę pareikšti nušalinimus teismo sudėčiai, ar atskiram jos nariui, tačiau kaltinamasis ar jo gynėjas supratęs savo teises, šia teise viso proceso metu nesinaudojo. Teisėjas prieš pradėdamas bylą nagrinėti iš esmės paklausė ar proceso dalyviai turės prašymų ir šia teise proceso dalyviai naudojosi. Teismas suteikė teisę pasisakyti visiems proceso dalyviams, o tai kad užduodamas klausimus kaltinamajam ar asmeniui sutinkančiam būti laiduotoju citavo teismui pateiktos bylos medžiagą, bei tuo pagrindu formulavo klausimus apklausiamiesiems nėra procesinis pažeidimas. Vien tai, kad teismas spręsdamas dėl laidavimo taikymo galimybės R. R., tam tikras faktines aplinkybes įvertino netinkamai ir netaikė apeliantui BK 40 straipsnio nuostatų, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas buvo šališkas. Teisėjo priimti sprendimai kitais sprendžiamais klausimais (turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nesudaro pagrindo apelianto skundą šioje dalyje tenkinti ir pripažinti buvus teismą šališku.

Dėl paskirtų kardomųjų priemonių

26. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį dėl R. R. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikinti.

R. R., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti R. R., asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir laiduotojai I. R., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis);

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis