Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui G. P. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Bieliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens G. P. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 16 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas G. P. priklausantis turtas – automobilis „Chevrolet Volt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2021 m. vasario 15 d., apie 20.23 val., Vilniuje, A. Goštauto gatvėje, ties sankryža su J. T. Vaižganto gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chevrolet Volt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde ginčijama ir nuosprendžio dalis dėl automobilio konfiskavimo, nurodant, jog nagrinėjamoje situacijoje gali būti taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymima, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemonė ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia teismai svarsto paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybę. Tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas įvertinta galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais motyvuojama, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat svarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirtos priemonės turi būti proporcingos padarytos veikos pavojingumui, o taip pat ir kaltinamojo asmenybei. Akivaizdu, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, t. y. kaltininko pataisymo bei galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pilnamečiam asmeniui, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise bei turto konfiskavimą.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimo, bei konstatuoja, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei jų taikymo terminas ir apimtis yra adekvačios padarytai nusikalstamai veikai, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. asmenybei, atitinka teisingumo, protingumo principus.

Dėl G. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise trukmės

12. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu G. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui. Apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sumažinti iki minimalaus 1 (vienerių) metų termino.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, jokių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

14. BK 68 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai ar jas sistemingai pažeidinėja. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę (žr. pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jo iškvėptame ore nustatyta 1,87 promilės etilo alkoholio. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kiekis gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė.

16. Be to, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. automobilį vairavo judrioje sostinės centrinėje gatvėje, vakaro metu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. P. tą patį vakarą vairuodamas atbuline eiga dar susidūrė ir su gale stovinčiu automobiliu, už tai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį (b. l. 72). Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamosiose bylose, kuriose be kitų aplinkybių nustatyta tai, jog kaltininkas sukėlė eismo įvykį, uždraudimo naudotis specialia teise terminas paprastai nustatomas artimesnis vidurkiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-693/2018; 2K-122-699/2018 ir kt.).

17. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, įvertina ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis (b. l. 72-75), G. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų dominuoja nustatyto greičio viršijimas netgi iki 43 km/val. Be to G. P. 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 (1) dalį, 481 straipsnio 1 dalį, šių veikų padarymo metu jam buvo nustatytas 2,50 prom. girtumas. Minėti duomenys leidžia teisėjų kolegijai papildomai spręsti apie G. P. asmenybę nagrinėjamų aplinkybių kontekste, apie jo atsainų ir neatsakingą požiūrį į kelių eismo saugumą, į alkoholio vartojimą.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog teisė vairuoti apeliantui itin reikalinga, kadangi ji susijusi su G. P. profesine veikla, vairuotojo pažymėjimas reikalingas tinkamai atlikti jo darbines funkcijas. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels G. P. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Pastebėtina, jog net tais atvejais, kai kaltininko darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, tai nesudaro pagrindo atsisakyti jam uždrausti naudotis specialia teise ar trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės maksimalų laikotarpį, nors jos paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018).

19. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog pats procesas padarė pakankamą prevencinį poveikį

G. P. ateities elgesiui, tad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė galėtų būti skiriama minimaliam įstatyme numatytam terminui. Pastebėtina, kad tai, jog apeliantas visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs, nėra praeityje teistas buvo visapusiškai ir objektyviai įvertinta nustatant mažesnį nei vidurkis šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

20. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. asmenybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė uždraudimo naudotis specialia teise terminą mažesnį nei vidurkis, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. vasario 16 d. Pagrindo trumpinti nustatytą terminą nėra.

Dėl G. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

21. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu G. P. skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, valstybės naudai konfiskuojant G. P. vardu registruotą automobilį „Chevrolet Volt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniu skundu yra prašoma pritaikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti konfiskuotino turto automobilio dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas G. P. skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, automobilio „Chevrolet Volt“, konfiskavimą – paskyrė tinkamą ir teisingą baudžiamojo poveikio priemonę ir įstatymų nepažeidė.

23. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018).

24. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad svarstydamas turto ar jo vertės konfiskavimą vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), kad turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju priežasčių nukrypti nuo bendros taisyklės nenustatė ir nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti konfiskuota G. P. vairuota, jam priklausant transporto priemonė. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytai pozicijai pritaria.

25. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių paskirti būtent transporto priemonės konfiskavimą būtų netikslinga ar neproporcinga.

26. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad aptariamas automobilis yra registruotas G. P. vardu. Kaip minėta anksčiau byloje nustatyta, kad G. P. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,87 promilės etilo alkoholio, kas gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to G. P. automobilį vairavo judrioje sostinės centrinėje gatvėje vakaro metu, susidūrė su kitu automobiliu. Šios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti apie didesnį padarytos veikos pavojingumą. Nors G. P. viso proceso metu savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, tačiau yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka (aptarta ankščiau sprendžiant dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo). Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – G. P. vairuoto automobilio konfiskavimas, yra proporcinga ir būtina priemonė įstatyme numatytiems prevenciniams tikslams pasiekti. Apeliantų teigimu, konstatavus, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo teigti, jog transporto priemonės palikimas savininko dispozicijoje kels pavojų visuomenei. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantų teiginiu nesutinka, nes tokiu atveju atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apskritai negalėtų būti svarstoma dėl turto konfiskavimo, kas prieštarauja aukščiau jau aptartai teismų praktikai.

27. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog automobilis yra šeimos turtas, jo įsigijimui ir dideliam remontui buvo panaudotos šeimos piniginės santaupos (automobilio atstatymui buvo panaudota apie 6 500 – 7 000 Eur šeimos santaupų), todėl turėtų būti konfiskuotas ne automobilis kaip daiktas, taip nubaudžiant visą šeimą (automobiliu naudojasi žmona, dukros), o turėtų būti konfiskuota dalis automobilio vertės – 6 000 Eur.

28. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien aplinkybė, kad automobilio „Chevrolet Volt“ remontas apmokėtas šeimos lėšomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskirtas turto konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingai baudžia ne tik G. P., tačiau ir jo šeimos narius, kurie taip pat naudojasi automobiliu. Pastebėtina ir tai, kad VĮ Regitra duomenimis G. P. sutuoktinė D. P. valdo automobilį ,,Toyota RAV4“. G. P. dukros yra pilnametės (28 ir 22 metų amžiaus), viena dukra ištekėjusi, dirba, kita studijuoja, be to dirba tiek pats G. P., tiek jo sutuoktinė D. P., gauna pajamas. Vien tai, kad dėl G. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantas ar jo šeimos nariai gali patirti nepatogumų ar suvaržymų, nesant kitoms esminės aplinkybėms, nėra pagrindas konstatuoti, kad turto (o ne jo vertės dalies) konfiskavimas prieštarauja teisingumo principui.

29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu prašoma konfiskuoti dalį automobilio vertės, spręstina, kad G. P. yra svarbu neprarasti automobilio ir jo didesnės piniginės vertės. Pastebėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama ir tai, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, automobilio vertė taip pat nėra laikoma išimtine aplinkybe (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, patiriami kaltinamojo G. P., jo šeimos narių nepatogumai, susiję su transporto priemonės konfiskavimu, šiuo atveju nelaikytini pateisinantys išimčių iš bendrosios taisyklės taikymą.

30. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – adekvačios bei proporcingos, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinį skundą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.