Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1308-992/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04872-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6 (S)

2021 m. gegužės 21 d.

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: G. P. 2021 m. vasario 15 d., apie 20.23 val., Vilniuje, A. G. gatvėje, ties sankryža su J. T. V. gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį C. V., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis G. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, paaiškino alkoholio vartojimo ir vairavimo apsvaigus aplinkybes, atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (122 – 124 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu G. P. davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (49 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. P. prašė teismo perduoti jos sutuoktinį G. P. jos žinion pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (125 – 126 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. P. prašė teismo perduoti jo draugą G. P. jo žinion pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (126 – 127 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. N. parodė, kad 2021 m. vasario 15 d., apie 19.30 val., T. V. g., trečioje eismo juostoje link K. M. tilto, jo automobilį dideliu greičiu aplenkė bei staigiai prieš jį sustojo Chevrolet markės automobilis su elektromobilio valstybiniais numeriais, kuris vėliau pasuko į kairę, o jis nuvažiavo paskui jį ir sustojo prie Žaliojo tilto A. G. ir Žygimantų sankryžos antroje eismo juostoje už Chevrolet, automobilio. Stovint prie šviesoforo, iš Vilniaus gatvės į Žygimantų g. norėjo pasukti autobusas, todėl Chevrolet vairuotojas pradėjo judėti atbuline eiga, kad autobusui būtų daugiau vietos pravažiuoti. Chevrolet galiniu bamperiu atsitrenkė į jo automobilį. Jis įjungė avarinį signalą, kad braižytų eismo įvykio schemą, tačiau Chevrolet, vairuotojas neliko stovėti ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo į priekį. Pradėjo važiuoti paskui jį. Prie J. T. V. ir A. G. gatvės sankryžos Chevrolet, automobilio vairuotojas sustojo, išlipo iš automobilių, tuo metu paskambino pagalbos telefonu 112. Pastebėjo, kad Chevrolet vairuotojas sunkiai stovi ant kojų, yra akivaizdžiai neblaivus. Po kelių minučių atvažiavę policijos pareigūnai patikrino vairuotojo blaivumą (35 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. (M. S.) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patruliu. 2021 m. vasario 15 d., apie 19.45 val., gavo iškvietimą, kad Vilniuje, A. G. – J. T.-Vaižganto gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis. Juos pasitiko pranešėjas G. N., kuris paaiškino, jog jo automobilį VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė atbulomis važiuojantis automobilis Chevrolet, valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Nustatė, kad automobilį Chevrolet, valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vairavo G. P., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl patikrintas girtumas. Apie 20.01 val. G. P. nustatytas 2,03 prom. girtumas, apie 20.22 val. - 1,87 prom. girtumas (39 b. l.).

2021 m. vasario 15 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. vasario 15 d., 20.03 val., G. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0042 pirmojo tikrinimo metu 20.01 val. nustatytas 2,03 prom. girtumas, antrojo tikrinimo - 20.22 val. - 1,87 prom. girtumas (29 b. l.). Į bylą pateiktuose alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA0042 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (30 - 31 b. l.). Iš 2020 m. spalio 27 d. patikros sertifikato Nr. 1378020 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKA-0042 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2021 m. balandžio 27 d. (32 b. l.).

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio Chevrolet, valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), valdytojas - savininkas yra G. P. (65 b. l.).

Pagal teismo iš VšĮ „Emprekis“ gautus duomenis, automobilio C. V., 2018 m. gamybos, vidutinė vertė Lietuvoje 2020 m. vasario mėnesį buvo 17420 Eur su PVM (83 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad G. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam G. P. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir liudytoju apklausto į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusio policijos pareigūno ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, kurie patvirtina, kad du kartus patikrinus G. P. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, neabejotinai turėjo būti žinomi didelį vairavimo stažą turinčiam G. P., jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes L. N. baudžiamasis įstatymas – Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis - pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamasis G. P. pateikė teismui savo sutuoktinės D. P. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį D. P. atsakomybėn. Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo sutuoktinė teismui paaiškino, kad su vyru kartu gyvena jau daugiau nei 20 metų, abu gerai sutaria, nesipyksta, vyras paiso jos nuomonės, jo elgesys vairavus neblaiviam buvo sąlygotas dėl pandemijos kilusio nerimo, po šio įvykio G. P. visiškai nebevartoja alkoholio, jie apie įvykį daug ir nuoširdžiai kalbėjosi, todėl ji gali G. P. daryti teigiamą įtaką.

Teismui taip pat buvo pateiktas ir J. P. prašymas G. P. perduoti pagal laidavimą jo žinion. J. P. paaiškino, kad G. P. pažįsta daugiau nei dešimt metų, kartu leidžia laisvalaikį, aktyviai sportuoja. Žino, kad G. P. paveikė pandeminė situacija, jos metu taikyti įvairūs draudimai, kad pasikeitė G. P. darbo apimtis, sumažėjo pajamos, kas turėjo įtakos jo būsenai ir savijautai. Su G. P. iki karantino dažnai susitikdavo, šiuo metu bendrauja telefonu dėl taikomų apribojimų. Gali daryti G. P. teigiamą įtaką, draugas jo klauso, paiso jo nuomonės.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. P. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, G. P. šią sąlygą atitinka. Jo sutuoktinė D. P. bei draugas J. P., kurie sutinka būti laiduotojai, G. P. apibūdino teigiamai, nurodė, kad su juo sutaria gerai, tai, kad G. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, - vienkartinis atvejis jo gyvenime. Teismo posėdyje G. P. išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis. Baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, nenumato, jog laiduotoju turi būti paskirti keli asmenys, spręstina, kad dėl artimesnio santykio ir didesnės galimybės tiesiogiai bendrauti šiuo atveju tinkamesnė laiduoti yra kaltinamojo sutuoktinės kandidatūra.

Spręstina, jog G. P. sutuoktinė D. P. yra verta teismo pasitikėjimo, nes nėra teista, dirba, darbdavio yra charakterizuojama kaip pareiginga, atsakinga, gerai sutarianti su kolektyvu. Teismo posėdžio metu D. P. nurodė kritiškai vertinanti sutuoktinio elgesį, negalinti jo pateisinti, nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. D. P. asmenybė charakterizuotina teigiamai, jos vertybinė orientacija pozityvi. Manytina, kad sutuoktinė gali daryti G. P. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas G. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.

Prokuroras prašė atleisti kaltinamąjį G. P. pagal laidavimą skiriant 1000 eurų užstatą, tokį prašymą iš esmės motyvavo paveikesniu laidavimo instituto realizavimu. Teismo vertinimu, užstato skyrimas tik dėl paveikesnio laidavimo netikslingas, kadangi sutuoktiniai kartu gyvena daugiau nei dvidešimt metų, po G. P. vairavimo neblaiviam fakto abu daug kalbėjosi, perkainojo vertybes, todėl finansinis klausimas pripažintinas kaip antraeilis, neturintis esminės reikšmės sutuoktinės įtakai kaltinamajam. Taip pat svarbi yra ir kita aplinkybė: teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą, svarsto baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, atsižvelgiant į tai, kokias jas skirti teismą įpareigoja įstatymų leidėjas, darytina išvada, kad būtent baudžiamojo poveikio priemonės, jų sukeltos pasekmės bus didžiausią įtaką kaltinamajam turintis faktorius. Teismas įsitikinęs, kad užstato skyrimas visų kaltinamajam skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių sukeliamų pasekmių kontekste būtų perteklinis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką G. P. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad G. P. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs, neteistas, jam nustatytinas trumpesnis nei vidutinis baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2021 m. vasario 16 d.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį Chevrolet, valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kurį vairavo G. P.. Kaltinamojo gynėjas prašė konfiskuoti ne automobilį, o dalį jo vertės, kadangi automobilis priklauso sutuoktiniams Padeliams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šia transporto priemone naudojasi ne tik G. P., bet ir kiti šeimos nariai.

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstydamas transporto priemonės konfiskavimo ar jos vertės išieškojimo proporcingumo klausimą, teismas pažymi, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes. Svarstydamas turto ar jo vertės konfiskavimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), kad turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju priežasčių nukrypti nuo bendros taisyklės nenustatyta. Aplinkybės, kad G. P. vairuota transporto priemonė priklauso ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teisė, kad šiuo turtu naudojasi ir kiti jo šeimos nariai, kaltinamajam buvo žinoma ir iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jo apsisprendimui vairuoti neblaiviam jokios įtakos neturėjo, nuo nusikalstamų veiksmų G. P. nesustabdė. Spręstina, kad G. P. atžvilgiu turi būti taikomos BK 72 straipsnio nuostatos ir konfiskuota G. P. vairuota, jam priklausanti, transporto priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai buvo apribota kaltinamojo nuosavybės teisė automobiliui C. V., valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teises sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas VĮ „Regitra“ (57 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas VĮ „Regitra“ žinioje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti G. P. priklausantį turtą – automobilį C. V., valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), VIN kodas (duomenys neskelbtini) , kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui C. V., valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdžius – panaikinti.

G. P. skirtų kardomųjų priemonių – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

G. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą VĮ „Regitra“ (57 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti VĮ „Regitra“ žinioje.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.