- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- e2-384-328/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05562-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,R.“, uždarajai akcinei bendrovei ,,R.“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. (L. M.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,R.“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovės priteisti jam 5 000 Eur baudą, 881,50 Eur su preliminarios sutarties vykdymu susijus išlaidas, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog ieškovas ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,R.“ 2018 m. spalio 2 d. sudarė Rezervacijos sutartį, pagal kurią pirkėjui (ieškovui) buvo rezervuota teisė sudaryti bendrovei (atsakovei) nuosavybės teise priklausančiame pastate išsirinkto 102 kv. m. kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. 2019 m. birželio 25 d. Preliminaria statomo buto pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais pats arba pasitelkdamas kitus asmenis, dvibučiame gyvenamajame name pastatyti ir parduoti, o pirkėjas (ieškovas) įsipareigojo nupirkti 102 kv. m. preliminaraus bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame turėjo būti atlikti sutarties priede nurodyti apdailos darbai ir statybos produktai. Taip pat pardavėjas savo lėšomis įsipareigojo pirkėjui sumontuoti jo perkamame bute betoninius laiptus. Nurodė, jog pagrindinę sutartį šalys turėjo sudaryti iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. spalio 1 d. Priedu Nr. 2 preliminarios sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teigė, jog pardavėjas (atsakovė) iki šiol nėra atlikęs visų sutartyje numatytų darbų. Ieškovo atstovai 2020 m. birželio 4 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė pranešti apie sutarties neįvykdymo priežastis ir kt. Ieškovas gavo atsakovės atsakymą, kuriame nurodoma, jog pretenzija nėra pagrįsta ir kt., prašoma pateikti aiškius įrodymus, jog ieškovas turi reikiamas pinigines lėšas, ar gavo kredito įstaigos paskolą ir gali apmokėti buto kainą. Nurodė, jog atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir sumokėjo atsakovei avansą. Mano, jog visiškai nepagrįsti atsakovės reikalavimai ieškovui pateikti įrodymus, kad L. M. turi reikiamas pinigines lėšas savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Atkreipė dėmesį, jog pačioje preliminariojoje sutartyje ieškovas patvirtino esantis finansiškai pajėgus vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Mano, jog atsakovės veiksmai (neatsakymas į keliamus klausimus, reikalavimas teikti įrodymus, kurių teikimas ieškovui neprivalomas) nelaikytini sąžiningais ir tokiu atveju atsiranda Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalyje numatyti padariniai. Ieškovas pripažino, jog atsakovė avansą jam grąžino, tačiau nesumokėjo preliminariojoje sutartyje numatytos baudos (5 000 Eur) bei neatlygino su sutarties vykdymu susijusių 881,50 Eur išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, jog terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nereiškė atsakovei pretenzijų dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų vykdymo, iki suėjo terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, po šio termino nebebuvo teisiškai įsipareigojusios sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties 4.3. dalyje buvo nustatyta, jog nesudarius pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties 5 000 Eur dydžio bauda turi būti pirkėjui sumokėta per mėnesį nuo sutarties pabaigos, kadangi preliminarioji sutartis pasibaigė 2019 m. gruodžio 31 d. konkrečiu atveju bauda, jeigu būtų tam pagrindas, turėjo būti sumokėta iki 2020 m. sausio 31 d. Šis terminas yra galimo ieškovo teisės pažeidimo dėl baudos nesumokėjimo momentas ir ieškinio senaties skaičiavimo pradžia. Nurodė, jog sutrumpintas 6 mėnesių terminas reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti suėjo 2020 m. liepos 31 d. Ieškovo ieškinys dėl netesybų pateiktas vėliau, prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų. Nurodė, jog atsakovė nepažeidė savo pareigos pastatyti ir parduoti butą ieškovui pagal preliminariosios sutarties sąlygas. Net ir pasibaigus preliminariajai sutarčiai, atsakovė neatsisakė parduoti turtą ieškovui preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir ragino ieškovą tokią sutartį sudaryti, tačiau ieškovas neturėjo finansinių išteklių pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi parduoti visiškai užbaigto (100 proc. baigtumo) buto, todėl ieškovas negalėjo reikalauti, jog atsakovė jam parduotų visiškai užbaigtą butą, tuo pačiu ieškovo pretenzijos dėl sandarumo ir energinio efektyvumo negali būti laikomos pagrįstomis, nes šių kokybinių pastato rezultatų nustatymas galimas tik tada, kai butas yra visiškai pastatytas. Taigi sandarumo ir energinio efektyvumo rodikliai negalėjo būti pagrindas atsisakyti ieškovui sudaryti sutartį, nes jis pats turėjo atlikti dalį buto statybos darbų, kurie ir lemtų tokių kokybės rodiklių pasiekimą. Nurodė ir tai, kad ieškovui buvo gerai žinoma, kad yra atlikti visi pastato ir jame esančio buto, kuris buvo 2019 m. birželio 25 d. šalių sudarytos preliminarios sutarties dalykas, statybos darbai ir atsakovė buvo pasirengusi butą parduoti, net pas notarą užsakyti dokumentai reikalingi pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau sutartį ieškovas sudaryti atsisakė vis prašydamas palaukti, nes neturėjo galimybių už butą atsiskaityti be skolintų lėšų, tarėsi su kreditoriais, tačiau paskolos banko įstaigos negavo. Atsakovė geranoriškai laukė, kol ieškovas susitvarkys buto įsigijimo finansavimo klausimą ir bus sudaryta pagrindinė sutartis, ši aplinkybė yra esminė, nes jeigu būtų konstatuota, jog ieškovas neturėjo lėšų butui įsigyti, o pirkimo pardavimo kaina yra didelė, kiltų pagrįstos abejonės, kad ieškovo ketinimai įsigyti daiktą buvo nerimti ir dėl to jis net negalėjo sudaryti pirkimo pardavimo sutarties. Atsakovė paprašė įrodymų, jog ieškovas gali sumokėti buto kainą, ieškovas atsisakė tokius įrodymus pateikti, todėl atsakovė sprendė, jog ieškovas piktnaudžiauja, neturi rimtų ketinimų sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį ir tik siekia sukurti prielaidas, kad galėtų apkaltinti atsakovę susitarimų pažeidimu ir taip susigrąžinti avansą. Atsakovė nustačiusi šiuo nesąžiningus ieškovo ketinimus grąžino ieškovui avansą ir nutraukė bet kokį bendravimą. Konstatavus, jog dėl ieškovo kaltės negalėjo būti sudalyta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, nes ieškovas neturėjo finansinių lėšų reikalingų apmokėti už įsigyjamą nekilnojamąjį daiktą, nebūtų pagrindo ieškovui tvirtinti, kad atsakovė pažeidė sutartį pastatydama neva ne tokios kokybės butą, t. y. pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis buvo ne buto kokybė, o priežastys priklausančios nuo ieškovo veiksmų ir valios.
Teismo posėdyje ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog paskutinis šalių susitarimas buvo žodinis, šalys tarėsi, kad darbai bus baigti 2020 m. vasario mėn., sutartis nebuvo tęsiama. Prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus visa apimtimi, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Mano, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos pareikšti nėra praleistas, terminas skaičiuotinas nuo tada, kai ieškovas sužinojo, kad jo reikalavimai nebuvo patenkinti. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti netesybas. Papildomai nurodė, jog atsakovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Ieškovo pretenzijos dėl darbų trūkumų nėra pagrįstos. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo L. M. ir atsakovės UAB ,,R.“ 2018 m. spalio 2 d. sudaryta Rezervacijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rezervacijos sutartis), kuria šalys susitarė, kad pirkėjui (ieškovui) rezervuojama teisė sudaryti Bendrovei (atsakovei) nuosavybės teise priklausančiame pastate išsirinkto 102 kv. m. kotedžo (adresu (duomenys neskelbtini)) Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties 1.1 punktas). Šalys 2019 m. birželio 25 d. sudarė Preliminariąją statomo buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria UAB ,,R.“ (pardavėjas) įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pati arba pasitelkdama kitus asmenis dvibučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris statomas pardavėjo valdomame nuomos teise priklausančiame valstybiniame žemės sklype pastatyti ir parduoti, o L. M. (pirkėjas) įsipareigojo pirkti 102 kv. m. preliminaraus bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat bus atlikti Sutarties Priede Nr. 1 (Rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyti apdailos darbai ir statybos darbai, taip pat pardavėjas savo lėšomis įsipareigojo pirkėjui sumontuoti jo perkamame bute betoninius laiptus (Sutarties 1 punktas). Pagrindinę sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (Sutarties 3.5 punktas). Priedu Nr. 2 prie 2019 m. Preliminariosios statomo buto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu 2019 m. spalio 1 d., šalys susitarė, jog pagrindinę sutartį įsipareigoja sudaryti iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovė procesiniuose dokumentuose reikalavimui dėl netesybų priteisimo prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas nurodė, jog ieškinio senaties termino nepraleido.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas įtvirtina, jog reikalavimui dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Tačiau šią aplinkybę asmuo turi įrodyti.
Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis (šalių susirašinėjimo duomenys ir kt.) nustatyta, jog net ir pasibaigus šalių sudarytoje Sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, šalys tęsė susirašinėjimą dėl ginčo objekto pardavimo. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 23 d. ieškovo rašto turinio matyti, jog būtent šio rašto parengimo metu ieškovas laikė, jog Sutartis yra pasibaigusi ir pareikalavo grąžinti jam sumokėtą avansą, baudą pagal Sutartį bei atlyginti su Sutarties vykdymo susijusias išlaidas. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog šalys žodžiu tarėsi, kad daikto statybos darbai bus užbaigti 2020 m. vasario mėn., nors ir pripažino, jog Sutartis raštu tęsiama nebuvo. Atsakovė (jos atstovas) iš esmės šių aplinkybių nepaneigė (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 187 straipsnis). Tokiu būdu byloje esantys duomenys sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovas suvokė 2020 m. birželio 23 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų pareikšti nėra praleistas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl ieškinio reikalavimų
CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis Sutartyje (su visais jos pakeitimais) nustatytu terminu, nebuvo sudaryta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškovas nurodė, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės – atsakovė visų Sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų neįvykdė, prašo iš atsakovės priteisti netesybas – baudą, nuostolius. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko.
Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties vykdymo bei sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių (atsakomybės) taikymo.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams, sprendžiant iš jų kylančius ginčus, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog šalių sudaryta Sutartis ar atskiros jos dalys prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti vadovaujamasi šalių sudarytos Sutarties nuostatomis.
Pagal Sutarties 4.3 punktą, jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir/ar dėl pirkėjo kaltės, ši Sutartis laikoma nutrūkusi ir pardavėjui kaip nuostolių atlyginimas lieka pirkėjo sumokėta avanso dalis (pagal šios sutarties 2.3.1 punktą) lygi 5 000 Eur, o likusi sumokėta avanso dalis (pagal šios sutarties 2.3.1., 2.3.2. ir 2.3.3. punktus) 11 000 Eur – pardavėjo grąžinama pirkėjui per mėnesį nuo šios sutarties nutraukimo dienos. Jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis dėl pardavėjo kaltės, ši Sutartis laikoma nutrūkusi ir pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui visą sumokėtą avansą (pagal šios sutarties 2.3.1, 2.3.2, 2.3.3 punktus) 16 000 Eur, bei sumokėti pirkėjui 5 000 Eur dydžio baudą per mėnesį nuo šios Sutarties nutraukimo datos. Tokiu būdu šalys susitarė dėl Sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) pasekmių (CPK 185 straipsnis).
Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus.
Netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida. Be to, nagrinėjant preliminariosios sutarties šalies kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimą aktualūs ir teismo turi būti vertinami šalių veiksmai (neveikimas) laikotarpiu iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Po šio termino atlikti veiksmai nekeičia sandorio šalių kaltės kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015).
Nagrinėjamu atveju visuma byloje esančių duomenų sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės (CPK 185 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas vykdydamas Sutartį ir jos priedus (Rezervacijos sutartį) atsakovei sumokėjo šalių sutarto dydžio avansą (Sutarties 2.3.1 ir 2.3.2 punktai), patvirtino esantis finansiškai pajėgus įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (Sutarties 4.2.3 punktas). Pažymėtina, jog išskyrus įsipareigojimą nupirkti turtą, sumokėti jo kainą, kitų įsipareigojimų imtis aktyvių veiksmų pagal Sutartį ieškovas neturėjo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal Sutarties 3.4 punktą, pirkėjas (ieškovas) prieš pagrindinės sutarties pasirašymą įsipareigojo rūpestingai ir atidžiai apžiūrėti turtą, tačiau jokių objektyvių duomenų, jog ieškovas šią pareigą pažeidė byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Pagal Sutarties 1.1. punktą atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui butą, kuriame taip pat bus atlikti šios sutarties priede Nr. 1 (Rezervavimo sutartis) nurodyti apdailos darbai ir statybos produktai, taip pat pardavėja įsipareigojo savo lėšomis pirkėjui sumontuoti jo perkamame bute laiptus. Iš Rezervacijos sutarties 1.2 punkto matyti, jog į parduodamo turto kainą įeina pilna lauko apdaila ir dalinė vidaus apdaila (100 proc. trinkelės ir sutvarkymas gerbūvis, medinė terasa, grindinis šildymas I ir II aukšte, santechnikos įvadai (šiltas ir šaltas vanduo) iki pajungimo vietų, išvedžiota elektra, sumontuotas ir pajungtas dujinis katilas, šilto vandens boileris, ventiliacija, signalizacija). Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog 2020 m. vasario 17 d. buvo atliktas statinio sandarumo vertinimas, iš byloje pateikto vertinimo protokolo matyti, jog buvo nustatytas pastato sandarumo neatitikimas keliamiems reikalavimams. Byloje pateiktame 2020 m. vasario 17 d. pastato neatitikimo energinių įverčių akte yra užfiksuoti statinio trūkumai. Iš ieškovo byloje pateiktų 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. kovo 9 d. ataskaitų ir jose esančių vaizdinių duomenų matyti, jog statybos darbai pastate buvo tęsiami. Byloje pateikti įrodymai bei duomenys suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog iki pagrindinės sutarties sudarymo termino atsakovė visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįgyvendino (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tokią išvadą iš esmės suponuoja ir atsakovės veiksmais po Sutarties termino pasibaigimo (atsakovė grąžino ieškovui avansą, reikalavo pateikti duomenis, kurių pateikimas ieškovui nėra numatytas Sutartyje ir kt.) (CPK 185 straipsnis). Kritiškai vertintini atsakovės argumentai, jog visi statybos darbai buvo atlikti, o atsakovė neįsipareigojo parduoti ieškovui visiškai užbaigto (100 proc. baigtumo) buto. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys sutartyje statinio baigtumo procento neaptarė, t. y. iš Sutarties turinio teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė statinį (butą pastate) turėjo parduoti (atitinkamai ieškovas nupirkti) esant 85 proc. jo baigtumui, pažymint, jog iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, jog būtent 100 proc. baigtumo statinį (butą) atsakovė pardavė naujiesiems pirkėjams 2020 m. rugpjūčio 4 d. (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2020 m. rugpjūčio 5 d. duomenys apie butą (duomenys neskelbtini)). Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (šiuo atveju atsakovės, kuri rengė Sutartį) ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).
Atsakovė, atskirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodė, jog buvo atlikti visi statybos darbai ir atsakovė buvo pasiruošusi parduoti turtą, kreipėsi į notarą, bet ieškovas sutartį sudaryti atsisakė. Tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė neigė ieškovo pretenzijas, teigė, jog pretenzijos dėl sandarumo vertinimo nepagrįstos, tačiau jokių ieškovo nurodytas aplinkybes paneigiančių ar priešpriešinių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą). Kasacinio teismo praktikoje tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, nurodoma, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės, ar ieškovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovė (CPK 185 straipsnis). Atsakovės reikalavimas ieškovui, pareikštas jau po Sutarties termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos, pateikti įrodymus apie L. M. finansines galimybes sumokėti daikto kainą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, pažymint, jog Sutartyje tokios pareigos ieškovui nebuvo numatyta (CPK 183 straipsnis). Visuma byloje esančių duomenų suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, jai neįvykdžius visų Sutartimi numatytų įsipareigojimų prieš sudarant pagrindinę sutartį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 4 dalis, Sutarties 4.3 punktas).
Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 881,50 Eur su Sutarties vykdymo susijusias išlaidas, kurias sudaro 200 Eur už turto vertinimą, 381,50 Eur išlaidos už sandarumo matavimus, 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Byloje pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog paprastai dėl preliminariojoje sutartyje nustatytos pagrindinės sutarties nesudarymo nukentėjusioji šalis gali ginti tikrumo, o ne lūkesčio interesą apimančius nuostolius, t. y. jos nuostoliai apima dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtas išlaidas. Būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, ieškovas patyrė išlaidas, susijusias su Sutarties vykdymu, taigi įgijo teisę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti šias išlaidas tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.154 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylos baigties
Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 000 Eur bauda pagal Sutartį ir 881,50 Eur su Sutarties vykdymo susijusių išlaidų.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, procesinę bylos baigtį, ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas sumokėjo 530 Eur žyminį mokestį (mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 132 Eur) bei patyrė 1 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsakovė byloje pateikė duomenis apie patirtas 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teismui tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1 632 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovui grąžintina žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,R.“ 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą, 881,50 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 50 ct) išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 881,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 632 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui L. M. (L. M.).
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui L. M. (L. M.), gim. (duomenys neskelbtini), 398 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų žyminio mokesčio permoką ((duomenys neskelbtini) AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra suma 530 Eur)).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.