- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-3122-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00901-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) T. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. B. ir E. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2024 m. rugpjūčio 2 d. nurodymą Nr. S-24-43-21001 priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0043/24/00984, kurioje išieškojimas vykdomas E. B. naudai. Skunde nurodyta:
1.1. Iš pradžių pareiškėjo sąskaitoje areštuota suma buvo 8 423,74 Eur, vėliau arešto suma keitėsi ir buvo sumažinta. Prašoma išieškoti suma yra tris kartus didesnė, nei jo skola E. B.
1.2. Kategoriškai nesutiktina su antstolės sprendimu be teisėto pagrindo paimti iš pareiškėjo nurodytą 8 193,86 Eur sumą, kuri nėra pagrįsta.
1.3. Išlaikymas sūnui buvo teikiamas iš skirtingų bankų sąskaitų, pašto perlaidomis, kurių visų šiuo metu surinkti negali.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad skola paskaičiuota pagal 2018 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimą su indeksacija ir galutinė skolos suma yra 7 302,74 Eur. Pareiškėjas teikė įvairaus dydžio išlaikymo sumas, kurių niekad neindeksavo, visi pareiškėjo mokėjimai yra įvertinti ir skola nurodyta įskaičiavus įvairius pareiškėjo mokėjimus.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė N. B. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, jog antstolė 2024 m. rugpjūčio 7 d. yra paskaičiavusi 891,12 Eur vykdymo išlaidų. E. B. nurodyta pareiškėjo skola ir vykdymo išlaidos sudaro 8 193,86 Eur sumą, būtent tai sumai antstolė ir yra surašiusi nurodymą priverstinai nurašyti lėšas iš pareiškėjo sąskaitų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.
5. Teismas pažymėjo, kad nenustatė termino trūkumams šalinti, nes pareiškėjas buvo nurodęs, kad į Lietuvą grįš 2024 m. rugsėjo mėn. pradžioje ir reikalavimą patikslins, pateiks daugiau duomenų, tačiau to nustatytu laiku nepadarė, tik 2024 m. spalio 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir be jokių paskaičiavimų pridėjo mokėjimus, kurie kitokia forma jau buvo pateikti su skundu.
6. Teismas vertino, kad pareiškėjas bando įrodinėjimo naštą perkelti teismui, tokiu būdu pažeidžiant rungimosi principą. Pareiškėjas nepatikslino savo skunde nurodytų argumentų sukonkretindamas skolą ir nepateikė papildomų įrodymų, kokio dydžio yra pareiškėjo skola E. B., nepateikė žadėtų pateikti naujų mokėjimų, dėl ko teismas sprendė, kad skundas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (nesuformuluotas ieškinio dalykas ir nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų turi būti paliekamas nenagrinėtas, nes teismas savarankiškai, pareiškėjui neteikiant paskaičiavimų, negali nustatyti tikros pareiškėjo skolos dydžio, o tokiu atveju nėra galimybės patikrinti, ar antstolė tinkamai nurodė priverstinai nurašytinų iš pareiškėjo sąskaitų lėšų dydį.
7. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nes pareiškėjas nepateikė jokių naujų duomenų apie mokėjimus (pateikė byloje esamus mokėjimus kitokia forma), nepateikė jokių sumokėtų sumų paskaičiavimų, nes mokėjimai atlikti svarais ir neaišku, koks buvo svaro ir euro kursas mokėjimo dieną, nepateikė pareiškėjo skolos dydžio, nors skolos dalį pripažįsta, nors ir nurodė, kad teikia išlaikymą šiuo metu, tačiau byloje nėra nė vieno 2024 m. atlikto mokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Išieškotoja suklaidino antstolį, nes nenurodė, jog Anglijos teismas jau yra priteisęs išlaikymą vaikui iš pareiškėjo.
8.2. Išlaikymas buvo teikiamas pagal Anglijoje priimtą sprendimą, kurio teikimą patvirtino byloje esantys įrodymai.
8.3. Teismas turėjo surengti žodinį bylos nagrinėjimą.
8.4. Skundas buvo priimtas, į jį pateiktas atsiliepimas, todėl nebuvo pagrindo teismui konstatuoti procesinio dokumento netinkamumo.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:
9.1. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog jis yra teikęs tam tikro dydžio išlaikymą ir nėra skolingas.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pats pareiškėjas privalo pateikti skaičiavimus, kiek yra skolingas, o ne teismui perkelti įrodinėjimo naštą.
9.3. Teismas išsamiai nurodė, dėl kokių priežasčių skundas buvo paliktas nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo paliktas nenagrinėtu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl skundo palikimo nenagrinėtu
13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtu. Apelianto teigimu, jis pateikė į bylą rašytinius įrodymus patvirtinančius, jog tinkamai teikdavo išlaikymą vaikui pagal kitos valstybės sprendimą dėl išlaikymo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, jau gavęs atsiliepimą iš suinteresuoto asmens, paliko skundą nenagrinėtą bei nesurengė žodinio bylos nagrinėjimo.
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys.
15. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0043/24/00984. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi teismas skundą priėmė, o 2024 m. rugpjūčio 20 d. išsiuntė suinteresuotiems asmenims, nustatydamas terminą atsiliepimams į skundą pateikti. 2024 m. spalio 11 pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus ir pridėjo papildomus rašytinius įrodymus (bankinius pavedimus), taip pat prašė teismo pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, konstatavęs, jog skundas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (nesuformuluotas ieškinio dalykas ir nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas). Teismas taip pat nurodė, jog gavus pareiškėjo skundą, terminas trūkumams šalinti nebuvo nustatytas, nes pareiškėjas buvo nurodęs, kad į Lietuvą grįš 2024 m. rugsėjo mėnesio pradžioje ir reikalavimą patikslins, pateiks daugiau duomenų, tačiau to nustatytu laiku nepadarė. Teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nes nepateikė naujų duomenų ir kitų skunde dėstomus teiginius patvirtinančių įrodymų. Teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog skundas paliekamas nenagrinėtu vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir aukštesnės instancijos teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atkreipia dėmesį į keletą aspektų.
18. Pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje konstatavus, kad pareiškėjo skundas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, t. y. pripažinus, kad skundo dalykas ir faktinis pagrindas nesuformuluotas taip, kad leistų teismui nustatyti bylos esmę ir išspręsti ginčą, turėjo būti taikytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas. Tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, jo trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
19. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tiek ieškinio priėmimo stadijoje, tiek ieškinio trūkumams paaiškėjus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-310-467/2022).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, dėl kurių bylos iš viso negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas, nes kitų ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti išsprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
21. Šiuo atžvilgiu pirmiausia pastebėtina, kad skundas pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi buvo priimtas, t. y. teismas laikė, kad pareiškėjo skundas atitinka tokiam procesiniam dokumentui keltinus turinio ir formos reikalavimus bei 2024 m. rugpjūčio 20 d. teismo išsiųstas suinteresuotiems asmenimis pateikti atsiliepimus į jį. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į skundą, iš kurio turinio galima vertinti, jog ji suprato pareiškėjo reiškiamo skundo reikalavimo pagrindą ir dalyką. Kaip nurodyta kasacinio teismo, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, teismas gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai ir jie nebuvo pašalinti per teismo nustatyti terminą (šios nutarties 20 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria paliko skundą nenagrinėtą, prieš tai nenustatęs pareiškėjui termino skundo trūkumams pašalinti. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas neinformavo pareiškėjo apie galimus skundo trūkumus, nesudarė pareiškėjui galimybės nustatytus trūkumus pašalinti, iš esmės apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą bei pažeidė tiek civilinio proceso normas (CPK 138 straipsnis, 296 straipsnio 2 dalis), tiek kasacinio teismo išaiškinimus. Nurodytas pirmosios instancijos teismo elgesys, kuomet jis nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti paliko skundą nenagrinėtą, nesuderinamas su teismo pareiga veikti taip, kad užtikrintų šalių teisę į efektyvią pažeistų teisių teisminę gynybą, neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
22. Pagal nuoseklią teismų praktiką, ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Tačiau dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).
23. Taigi, ieškinio (skundo) palikimas nenagrinėtu pagal teisinę prigimtį yra procesinė sankcija už netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį – pagristų teismo nurodymų neįvykdymą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad pirmosios instancijos teismo elgesys neatitinka CPK nustatytų pagrindų, kuriais būtų buvę galima taikyti pareiškėjui neigiamas pasekmes ir palikti jo skundą nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas atitinkamų ir procesiškai privalomų veiksmų nesiėmė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti, nesulaukęs iš pareiškėjo, teismo manymu, reikiamų duomenų bylai nagrinėti, užuot nustatęs terminą trūkumams pašalinti, pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje jau atlikti procesiniai veiksmai, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neproporcingu rezultatu nagrinėjamoje byloje bei neatitinka procesinio dokumento palikimo nenagrinėto instituto paskirties.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad skundą palikus nenagrinėtą, apeliantas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su skundu, tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista pareiškėjo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes, pareiškėjui naujai pateikus skundą, teismui tektų iš naujo susipažinti bylos medžiaga, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – nagrinėjamoje byloje jau buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitoms šalims, pateikti atsiliepimai į skundą. Taip užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės šalių ir teismo laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos.
25. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, nustatęs, jog prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti. Ieškovo netinkamo teisių gynimo būdo pasirinkimas sudaro teisinį pagrindą ieškovo reikalavimus atmesti, o ne taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ieškinį palikti nenagrinėtą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad būtų pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
27. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti bylos dalyvių teisę naudotis savo procesinėmis teisėmis įrodinėjant aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, taip pat teisę į apeliaciją, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog pareiškimas turi būti nagrinėjamas iš naujo visa apimtimi, vertina, kad bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
28. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nei protokoline, nei rašytine nutartimi nenurodė pareiškėjui, kad skundas yra su trūkumais, kad pareiškėjas turi ištaisyti skundo trūkumus, nenustatė termino šiems trūkumams pašalinti, nenurodė skundo trūkumų nepašalinimo pasekmių. Tokiu būdu nebuvo priimta nutartis, įpareigojanti pareiškėją pašalinti skundo trūkumus. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutarties pašalinti skundo trūkumus nepriėmė, laikytina, kad neįpareigojo pareiškėjo pašalinti skundo trūkumų, todėl neturėjo ir pagrindo užbaigti bylos procesą vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinės teisės pažeidimus, kurių pagrindu teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
29. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas turi diskreciją pasirinkti skundo nagrinėjimo formą (rašytinis ar žodinis nagrinėjimas), kuri leistų koncentruotai ir efektyviai išsiaiškinti pareiškėjo skundo dalyką ir faktinį pagrindą tokia apimtimi, jog teismo procesas galėtų būti tęsiamas ir byla nagrinėjama toliau, kai skundo priėmimo klausimas jau išspręstas. Tuo atveju, jei teismas laiko, kad pareiškėjo skundas vis dėlto nėra pakankamai aiškus, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas galėtų būti sprendžiamas žodinio bylos nagrinėjimo metu.
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas pareiškėjo skundą nenagrinėtu, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo palikimą nenagrinėtu ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo teises kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos įgyvendinimo, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas faktiškai turėtų pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti iš esmės bei iš naujo, neeliminuojant bylos dalyvių teisės į apeliaciją, skundžiama nutartis naikintina ir skundas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo T. B. skundą dėl antstolio veiksmų perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.