Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1958-232/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
2A-1958-232/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07211-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 2.2.4.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1958-232/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07211-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.4.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. K. (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė), 150 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) patyrė priešlaikinį savaiminį vaiko gimdymą, dėl ko vaikas gimė negyvas. Paaiškino, kad nėštumo metu intensyviai vyko teismo posėdžiai Kauno apylinkės teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1-400-288/2016, kurioje ieškovė buvo kaltinamoji. Ieškovės teigimu, ji viso vykusio teismo proceso metu buvo terorizuojama Kauno apylinkės teismo teisėjos. Kauno apylinkės teismo teisėja neatsižvelgė į tai, kad ieškovė laukėsi kūdikio, reikalavo dalyvauti teismo posėdžiuose, ne kartą grasino atvesdinti, o tai labai emociškai paveikė ieškovę. Ieškovės įsitikinimu, dėl teisėjos netinkamo elgesio proceso metu, dėl patirto streso, psichologinio smurto, ieškovė patyrė sveikatos sutrikimų ir prarado vaiką.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje, civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 – 6.272 straipsniai, numatantys valstybės griežtąją civilinę atsakomybę, neturi būti taikomi. Paaiškino, kad griežtoji valstybės atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus neapima atsakomybės už teismo veiksmus, tokius kaip, kito teismo posėdžio derinimas, kaltinamosios apklausa, nagrinėjant baudžiamąją bylą. Ieškovės nurodomi tariamai neteisėti, neatsižvelgiant į ieškovės nėštumą, teismo veiksmai, neva grasinant atvesdinti, kito teisiamojo teismo posėdžio datos derinimas neatitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos „akto“ sąvokos. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju valstybės civilinei deliktinei atsakomybei kilti būtina nustatyti bendrąsias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas. Teigė, kad ieškovė nenurodė neteisėtų bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmų, kaip būtinos vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė baudžiamojoje byloje Nr. 1-400-288/2016, buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Taigi ieškovė buvo kaltinama padariusi sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tikėtina, jog ieškovė galėjo patirti stiprius emocinius išgyvenimus ne dėl to, kad teisėja, laikydamasi baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, reikalavo, kad ieškovė dalyvautų teismo posėdžiuose, o dėl gresiančių bausmių už galimai įvykdytus nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja būtų padariusi akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios ieškovė būtų praradusį kūdikį, valstybės atsakomybė atlyginti ieškovei neturtinę žalą negali kilti, kadangi nėra teismo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmų ir ieškovės prašomos atlyginti žalos.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovė baudžiamojoje byloje buvo pastoviai kviečiama į teismo posėdžius, nors ieškovė prašė jos nekviesti, jai buvo grasinama atvesdinimu, nors teismui buvo pateikti dokumentai, jog ieškovė buvo nėščia ir negalėjo dalyvauti paskirtose teismo posėdžiuose. Dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos elgesio, ieškovė patyrė stresą, psichologinį smurtą, dėl ko ieškovė pagimdė negyvą vaiką. Atstovo teigimu, būtent Kauno apylinkės teismo teisėjos netinkamas elgesys ieškovės atžvilgiu, psichologinis smurtas, patirtas stresas sąlygojo negyvo vaiko gimimą, todėl yra priežastinis ryšys.

4. Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. nurodė, kad dalyvavo ir iki šiol dalyvauja minėtoje baudžiamojoje byloje kaip gynėjas vieno iš proceso dalyvių. Liudytojas taip pat nurodė, jog pateikti informacijos, ar ieškovė tuo metu teikė dokumentus, jog negalės dalyvauti teismo posėdžiuose dėl nėštumo, negali, nes praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Liudytojas patvirtino, kad baudžiamojoje byloje šalys buvo įspėjamos dėl atvesdinimo, tuo atveju, jeigu neatvyks į teismo paskirtus posėdžius.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. nurodė, kad žino ieškovę iš baudžiamosios bylos. Liudytoja nurodė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje posėdžiai, buvo dažnai atidedami kadangi proceso dalyviai negalėdavo atvykti, arba sirgdavo ir pan. Liudytoja neatsiminė, ar buvo grasinimų iš teisėjos ar teismo pusės tiek ieškovei, tiek kitiems proceso dalyviams. Teigė, kad teismas nurodydavo proceso šalims, kad jeigu neatvyks į teismo posėdį, bus atvesdinami su policijos pagalba. Teismo posėdžio datos visada būdavo derinamos su visais.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad ieškovę pažįsta dėl susiklosčiusių aplinkybių. Atsimena, kad ieškovę baudžiamojoje byloje atstovavo valstybės paskirtas atstovas advokatas, tačiau ir pati ieškovė dalyvaudavo teismo posėdžiuose, nors ir jautėsi blogai.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo padaryti įstatymų pažeidimai, dėl ko valstybei kyla pareiga atlyginti ieškovei neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama didelės apimties baudžiamoji byla Nr. 1-263-288/2020, kurioje ieškovė yra viena iš trylikos kaltinamųjų. Ieškovei buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, už kuriuos yra numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ieškovė patyrė priešlaikinį savaiminį gimdymą, ko pasėkoje gimė negyvas kūdikis.

10. Iš 2016-02-29 teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 turinio teismas nustatė, kad ieškovės gynėjai ir pačiai ieškovei buvo užduotas klausimas, kada ieškovė ruošiasi gimdyti. Ieškovė nurodė, jog „gimdo (duomenys neskelbtini) mėnesį, (duomenys neskelbtini) dieną atvažiuos“. Teismas rėmėsi liudytojo A. P. parodymais, kad baudžiamosios bylos dalyviai buvo įspėjami dėl galimo atvesdinimo taikymo, liudytojos E. Ž. parodymais, kad posėdžiai buvo dažnai atidedami, dėl proceso dalyvių neatvykimo, teismas įspėdavo juos, kad neatvykus į teismo posėdį, bus atvesdinami su policijos pagalba. Liudytojas A. M. nurodė, kad ieškovę baudžiamojoje byloje atstovavo valstybės paskirtas advokatas, tačiau ir pati ieškovė dalyvaudavo teismo posėdžiuose, nors ir jautėsi blogai.

11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, ir nepateikė rašytinių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog Kauno apylinkės teismo teisėja atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Teisėjos elgesys nurodant, jog proceso dalyviai bus atvesdinami su policijos pagalba, jei savo noru neatvyks į teismo posėdį, savaime negali būti neteisėtu veiksmu, prieštaraujančiu teisei ar pažeidžiančiu kieno nors teises, teisėtus interesus, kadangi tokia procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK ir taikytina nustatytais atvejais.

12. Pažymėjo, jog pagal BPK 242¹ straipsnio 1 dalį, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir teismas nenustatė, kad teisėja atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius ieškovės „terorizavimu“ ar atliko neteisėtus veiksmus, kurie pažeidė ieškovės teises.

13. Nurodė, kad ieškovė priklauso socialinės rizikos grupei dėl priklausomybių, gyvenimo/ligos anamnezėje be vieno negyvagimio, turėjo šešis neišnešiotus vyriškos lyties naujagimius bei vieną nėštumo nutraukimą, nuo 2019-09-27 laikinai gyveno (duomenys neskelbtini) – prieglaudoje, dalyvavo reabilitacinėje programoje, siekiant įveikti priklausomybes. Teismo vertinimu, stiprūs emociniai ieškovės išgyvenimai, darę įtaką kūdikio praradimui, galėjo būti ir ieškovei gresianti laisvės atėmimo bausmė už jai inkriminuojamą veiką, ir pačios ieškovės vedamas gyvenimo būdas ar turimos priklausomybės, o taip pat ir kiti ekonominiai, psichologiniai ar kitokie veiksniai. Iš medicininių dokumentų išrašų sprendė, jog ieškovė ir anksčiau turėjo sveikatos sutrikimų, galėjusių turėti įtakos vaiko praradimui. Remiantis nurodytu konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio, kadangi nebuvo nustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų, o žalą ieškovė patyrė ne dėl atsakovės veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, teismas dėl likusių dviejų būtinųjų sąlygų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovė N. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Nurodė, kad teismas neapklausė pačios ieškovės. Paaiškino, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo saviizoliacijoje, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti teismo posėdį. Neatidėjus posėdžio buvo pažeistos ieškovės teisės išsakyti savo poziciją ir išdėstyti aplinkybes dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo netinkamo elgesio baudžiamosios bylos posėdžių metu, dėl ko gimė negyvas kūdikis bei dėl ko ieškovė ilgą laiką sirgo depresija.

16. Teigė, kad teismas neapklausė daugiau kaip 10 liudytojų, kuriuos ieškovė prašė apklausti.

17. Pažymėjo, kad ieškovė baudžiamojoje byloje nebuvo nuteista, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

18. Nurodė, kad byloje buvo apklausti trys liudytojai, kurie iš esmės patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos netinkamo elgesio teismo posėdžiuose iki diktofono įjungimo. Liudytojas A. M. siūlė perklausyti jo padaryto garso įrašo iki buvo įjungtas teismo diktofonas, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino. Liudytojas norėjo pateikti teismui skundus, kurie buvo teikiami baudžiamojoje byloje dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos, tačiau ir šių dokumentų teisėja nepriėmė.

19. Nurodė, kad liudytojas A. P. savo parodymuose taip pat nurodė apie teisėjos netinkamą elgesį ne tik teisiamųjų bet ir gynėjų atžvilgiu. Teisėja teisiamiesiems grasino atvesdinimu su policija, nors jie ir turėjo medicinines pažymas apie ligą, skambino gydytojams pasiteirauti, kodėl teisiamiesiems buvo išduodamos pažymos apie ligas.

20. Teigė, kad civilinė byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neatskleidžiant bylos esmės.

Atsiliepimas

21. Atsakovė atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Nurodė, kad teismas vertino apeliantės nurodytus motyvus dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos galimai neteisėtų veiksmų, nagrinėjant baudžiamąją bylą. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismo teisėja atliko neteisėtus veiksmus apeliantės atžvilgiu.

23. Nurodė, kad civilinėje byloje apeliantę atstovavo advokatas I. M., kuris 2020-09-07 teismo posėdžio metu sutiko, kad bylos nagrinėjimas vyktų nedalyvaujant apeliantei. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir spręsti dėl posėdžio atidėjimo, kadangi tokio prašymo, pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, nebuvo. Tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliantės atstovas pateikė prašymą dėl posėdžio atidėjimo, motyvuojant, jog reikia išklausyti ir pačią apeliantę, kuri posėdyje dalyvauti negali. Kadangi jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad dėl objektyvių priežasčių apeliantė negalėjo atvykti į teismo posėdį nepateikta, teismas pagrįstai tokį prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25. Apeliantės teigimu, civilinė byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neatskleidžiant bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

26. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.). Kita vertus, CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalių išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

27. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai atsakė į esminius ieškovės ieškinyje keliamus klausimus. Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių argumentų ir aplinkybių, kurios sudarė skundo faktinį pagrindą. Teismas vertino ieškovės nurodytus motyvus dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos galimai neteisėtų veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą, įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, apklausė ir įvertino liudytojų parodymus, pasisakė dėl bylos esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime atsispindi visapusiškas bylos faktinių aplinkybių ir bylai išspręsti taikytinų procesinių ir materialinių teisės normų įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, jos neapklausiant, dėl ko buvo pažeistos jos teisės išsakyti savo poziciją ir išdėstyti aplinkybes dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos netinkamo elgesio baudžiamosios bylos posėdžių metu.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant teismo posėdyje, tačiau dalyvaujant jos atstovui advokatui I. M.. Remiantis CPK 51 straipsnio 2 dalimi, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nebuvo atėjusi nei į parengiamąjį teismo posėdį, nei į vieną iš keturių teismo posėdžių, kuriose byla buvo nagrinėjama iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžiai buvo atidedami dėl to, kad ieškovė pageidaudavo juose dalyvauti, tačiau į juos dėl įvairių priežasčių neatvykdavo. Nagrinėjamu atveju apeliantę atstovavęs advokatas paskutinio teismo posėdžio metu sutiko, kad civilinė byla būtų nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant, o ginčo šalims išdėsčius pozicijas ir apklausus liudytojus, pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, siekiant apklausti pačią ieškovę. Ieškovės atstovo pareikšti prašymai paskutiniame teismo posėdyje, kai byla jau buvo kelis kartus atidėta dėl ieškovės negalėjimo atvykti, pripažintini nesavalaikiais, nes juos tenkinus neabejotinai būtų užvilkintas procesas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jokių įrodymų, pagrindžiančių objektyvias ieškovės negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad ieškovė visus argumentus ir faktines aplinkybes, kuriais rėmė savo reikalavimus išdėstė ieškinyje. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą ieškovės atstovo prašymą atidėti teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

30. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

31. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

32. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (toliau – baudžiamoji byla) ieškovei buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, už kuriuos yra numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ieškovė patyrė priešlaikinį savaiminį gimdymą, ko pasėkoje gimė negyvas kūdikis.

33. Ieškovė teigė, kad buvo terorizuojama Kauno apylinkės teismo teisėjos, kuri neatsižvelgė į tai, kad ieškovė laukėsi kūdikio, reikalavo dalyvauti teismo posėdžiuose, ne kartą grasino atvesdinti, o tai labai emociškai paveikė ieškovę, dėl ko ieškovė prarado vaiką.

34. Iš ieškovės pateikto baudžiamosios bylos 2016-02-29 teismo posėdžio protokolo turinio matyti, jog ieškovės gynėjui ir pačiai ieškovei buvo užduotas klausimas, dėl numatomos gimdymo datos, į kurį ieškovė atsakė, kad numatoma gimdymo data (duomenys neskelbtini), kad dalyvaus teismo posėdyje numatytame (duomenys neskelbtini).

35. Ieškovė taip pat nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja nurodydavo proceso šalims, kad jeigu neatvyks į teismo posėdį, bus atvesdinami su policijos pagalba. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir apklausti liudytojai.

36. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 142 straipsnio 1 dalimi, įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo apie įtariamojo paieškos paskelbimą nedelsdamas raštu pranešti prokurorui.

37. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teisėjos veiksmai baudžiamojoje byloje išaiškinant proceso šalims BPK nuostatas, numatančias proceso dalyvių atvesdinamą į teismo posėdžius policijos pagalba, pastariesiems vengiant be pateisinamų priežasčių atvykti į teismą, nelaikytini neteisėtais, prieštaraujančiais teisei ar pažeidžiančiais proceso dalyvio šiuo atveju apeliantės, kuriai buvo pareikštas kaltinimas baudžiamojoje byloje teises baudžiamajame procese.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ji į baudžiamąją bylą būtų teikusį nedarbingumo pažymėjimą ar kokias nors gydytojų rekomendacijas nevykti į teismo posėdžius, nepateikė įrodymų, kad baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja terorizavo ieškovę. Nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.

39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą nagrinėjant teisėja neatliko neteisėtų veiksmų, kurie pažeidė ieškovės teises.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje neįrodyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjos teisėti veiksmai, siekiant, jog baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nurodant šalims neatvykimo į teismo posėdžius pasekmes, derinant teismo posėdžių laiką su proceso dalyviais, priežastiniu ryšiu nėra susiję su tuo, kad ieškovė pagimdė negyvą kūdikį. Taigi žalą ieškovė patyrė ne dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų.

41. Nustatytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų bei ieškovo žalos, todėl pagrįstai atmėtė ieškovės ieškinį.

42. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs ieškovės prašomų apklausti liudytojų nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su Kauno apylinkės teismo teisėjos neteisėtais veiksmais. Kaip jau minėta, aplinkybė, kad teismas neapklausė ieškovės prašomų apklausti liudytojų, nedaro byloje esančių įrodymų tyrimo netinkamu ir neleidžia teigti, kad nebuvo įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės. Ieškovės atstovas, kuris įsipareigojo atvesti liudytojus, negalėjo nurodyti, kokias kitas reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti neapklausti liudytojai. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo teigti, kad netenkintas prašymas dėl liudytojų, kurių atvykimo ieškovės atstovas neužtikrino, apklausos lėmė neteisingą bylos išsprendimą.

43. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

44. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė