- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-1770-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10225-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- E. A. K., R. K.
- Advokatai
- Justinas Usonis, Egidijus Milašius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato Justino Usonio, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2809-945/2016 pagal ieškovų E. A. K., R. K. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai E. A. K., R. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 116–124) prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. DGKS-2125 ir 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-1886; 2) priteisti ieškovui E. A. K. iš atsakovės 2 838,40 Eur darbo užmokesčio priedą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2014 m. birželio 25 d.; 3) priteisti ieškovo E. A. K. naudai iš atsakovės 1590,03 Eur delspinigių nuo nesumokėtos 10,35 procentų darbo užmokesčio dalies ir 0,07 procentų delspinigių nuo nesumokėtos 2838,40 Eur darbo užmokesčio priedo dalies sumos iki jų išmokėjimo dalies; 3) atnaujinti terminą ieškovui R. K. kreiptis dėl darbo užmokesčio ir delspinigių išieškojimo; 4) priteisti ieškovui R. K. iš atsakovės 1326,60 Eur darbo užmokesčio priedą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d.; 5) priteisti ieškovui R. K. iš atsakovės 875,97 Eur delspinigių nuo nesumokėtos 10,35 procentų darbo užmokesčio dalies ir 0,07 procentų delspinigių nuo nesumokėtos 1326,20 Eur darbo užmokesčio priedo dalies sumos iki jų išmokėjimo dalies; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jog ieškovas E. A. K. su atsakove 2013 m. kovo 17 d. sudarė darbo sutartį prekybos vadovo pareigoms, pagal kurią darbdavys įsipareigojo du kartus per mėnesį (1 – 10 ir 15 – 20 dienomis) mokėti ieškovui 1 974 Lt ir 10,35 procentų nuo Kauno padalinio pelno darbo užmokestį. Ieškovas E. A. K. 2013 m. lapkričio mėnesio paaiškinime dėl prekių trūkumo akcentavo, kad netinkamai vedama buhalterinė apskaita, daug anuliuotų kvitų, kas turi įtaką padalinio pelningumui. Atsakovė vengė atlikti auditą, 2014 m. vasario 6 d. iniciavo darbo sutarties su ieškovu E. A. K. nutraukimą (sutartis nutraukta 2014 m. birželio 25 d.). Pažymėjo, kad pagal byloje atliktos ekspertizės aktą ieškovui E. A. K. priklausantis išmokėti 10,35 procentų dydžio priedas nuo pelno sudaro 2 927,90 Eur, tačiau 89,44 Eur jau yra sumokėti, todėl priteistina suma yra 2 838,46 Eur. Ieškovas R. K. nurodė, kad su atsakove 2013 m. kovo 17 d. sudarė darbo sutartį sandėlininko pareigoms, pagal kurią darbdavys įsipareigojo du kartus per mėnesį (1 – 10 ir 15 – 20 dienomis) mokėti ieškovui R. K. 1 974 Lt ir 10,35 procentų nuo Kauno padalinio pelno darbo užmokestį. Ieškovui R. K. atkreipus dėmesį į netinkamai vedamą buhalteriją, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Atsakovė vengė atlikti auditą, 2013 m. lapkričio 7 d. nutraukė su ieškovu R. K. sudarytą darbo sutartį. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija ieškovo R. K. prašymą atmetė jo nevertinusi, be pagrindo pritaikiusi ieškinio senatį. Nurodė, kad pagal byloje atliktos ekspertizės aktą ieškovui R. K. priklausantis išmokėti 10,35 procentų dydžio priedas nuo pelno sudaro 1 326,20 Eur.Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovo E. A. K. reikalavimų, nurodė, kad sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista 678,61 Lt darbo užmokesčio ir 535,25 Lt delspinigių. Pažymėjo, kad ieškovas E. A. K. ieškinyje neįvardijo darbo ginčų komisijos sprendimo trūkumų, kelia nepagrįstas abejones dėl atsakovės vykdomos finansinės apskaitos tinkamumo. Atsakovė pripažino, kad darbo sutartyje nustatytas priedas turėjo būti mokamas kas mėnesį. Pažymėjo, kad tam tikrais mėnesiais padalinys veikė nuostolingai. Atsakovė patvirtino įvykdžiusi darbo ginčų komisijos sprendimą, sumokėjusi priteistą delspinigių sumą. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovo R. K. reikalavimų pagrįstumo, nurodė, kad šis ieškovas taip pat neįvardijo darbo ginčų komisijos sprendimo trūkumų, nenuginčijo išvados dėl praleisto ieškinio senaties termino teisėtumo. Atsakovė buhalterinę apskaitą vedė laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Ieškovui R. K. darbo užmokestis buvo paskaičiuojamas ir mokamas tinkamai. Pažymėjo, kad byloje atliekant ekspertizę nebuvo įvertinos darbo užmokesčio paskaičiavimo atsakovės padalinyje tvarkos nuostatos, pagal kurias į padalinio sąnaudas įtrauktina dalis administracijos išlaidų, kurios mažina padalinio pelną. Dėl nurodytos priežasties atsakovė pripažintina su ieškovais atsiskaičiusia tinkamai. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo R. K. reikalavimams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas paliko nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. DGKS-2125 darbo byloje Nr. APS-2-3930 dalį, kuria ieškovui E. A. K. priteista iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 678,61 Lt darbo užmokesčio priedo ir 535,25 Lt delspinigių. Likusią darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimai atmesti, pakeitė. Priteisė ieškovui E. A. K. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 839,97 Eur (priskaitytina suma) darbo užmokesčio priedo, 130,40 Eur (priskaitytina suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 230,19 Eur išeitinės išmokos, 2 085,87 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m gegužės 2 d.), po 30,23 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2016 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 577,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sprendimo dalį dėl 695,29 Eur (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos ieškovui E. A. K. priteisimo nutarė vykdyti skubiai. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-1886 darbo byloje Nr. APS-2-3932. Priteisė ieškovui R. K. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 713,69 Eur (priskaitytina suma) darbo užmokesčio priedo, 132,04 Eur (priskaitytina suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 19,93 Eur delspinigių, 1 598,96 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m gegužės 2 d.), po 34,76 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2016 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 41,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sprendimo dalį dėl 799,48 Eur vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos ieškovui R. K. priteisimo nutarė vykdyti skubiai.Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties institutą ieškovo R. K. reikalavimams. Nurodė, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją pripažintinas procedūriniu terminu, o DK 296 straipsnyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas kreiptis į teismą nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu laikytinas procesiniu terminu, todėl šių dviejų terminų praleidimas nelaikytinas pagrindu taikyti ieškinio senaties institutą. Teismas sprendė, kad termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir darbo ginčų komisijos atsisakymas nagrinėti prašymą šiuo pagrindu, neužkerta galimybės kreiptis su ieškiniu į teismą. Praleidus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai šio termino neatnaujinus, šalys praranda galimybę išspręsti ginčą neteismine tvarka, tačiau nepraranda teisės kreiptis į teismą per įstatyme įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovais aiškiai susitarė dėl darbo užmokesčio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos, t. y. darbdavys įsipareigojo per mėnesį mokėti pastovią darbo užmokesčio dalį – 1 974 Lt, ir kintamąją dalį – 10,35 procentų nuo atsakovės Kauno padalinio pelno. Toks konkrečiu kiekybiniu rodikliu apibrėžtas priedas laikytinas sudedamąja darbo užmokesčio dalimi. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad su ieškovais buvo susitarta, jog priedas jiems bus išmokėtas pasibaigus bendrovės finansiniams metams. Šiuo aspektu nurodė, kad darbdavys raštu įsipareigojo visą darbo užmokestį mokėti kas mėnesį, o atsakovė galimą žodinį susitarimą įrodinėjo tik akcininko A. S. parodymais. Pažymėjo, kad atsakovė nei ieškovų reikalavimus nagrinėjant darbo ginčų komisijai, nei teikdama atsiliepimus į pradinius ieškinius, nenurodė aplinkybės, kad egzistavo toks žodinis susitarimas, priešingai, darbo ginčus nagrinėjant darbo ginčų komisijoje pripažino, jog darbo sutartyje nustatytas priedas turėjo būti mokamas kas mėnesį. Nurodė, kad atsakovės vadovas A. T. bei liudytojas A. S. nurodė, jog susitarimas dėl kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimo pasibaigus metams buvo pasiektas dėl to, kad apskaičiuoti priedą kas mėnesį buvo sudėtinga. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės vadovas A. T., kuris vienintelis turi teisę priimti sprendimus, susijusius su darbo santykiais, pripažino pats jokio sprendimo nepriiminėjęs. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad žodinis pokalbis tarp ieškovų ir atsakovės akcininkų, net jei toks ir egzistavo, negali būti vertinamas kaip paneigiantis ar koreguojantis atsakovės rašytinėmis darbo sutartimis prisiimtas prievoles. Teismas nurodė, kad šalims susitarus, jog priedas turi būti mokamas kas mėnesį, priedo dydis turi būti apskaičiuojamas pagal kiekvieno mėnesio veiklos rezultatus atskirai. Tuo atveju, jeigu padalinys gavo pelną, turi būti skaičiuojamas priedas. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad priedas turi būti skaičiuojamas nuo grynojo, o ne nuo bendrojo pelno. Pažymėjo, kad grynasis pelnas (t. y. pelnas po mokesčių) galėtų būti siejamas su visos įmonės, o ne jos padalinio veiklos rezultatu, kadangi mokesčiai skaičiuojami ir mokami įvertinus juridinio asmens, o ne jo struktūrinio padalinio, veiklos rodiklius. Be to, šalims susitarus, kad priedas bus skaičiuojamas ne už metų rezultatus, bet kas mėnesį, spręsti, kad šalys sudarydamos susitarimą jį siejo su bendrovės padalinio pelnu po mokesčių, kurie skaičiuojami tik pasibaigus finansiniams metams, nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikytinas skirtumas tarp atsakovės Kauno padalinio pajamų ir sąnaudų (bendrasis pelnas). Teismas konstatavo, kad atsakovės Kauno padalinio pajamų ir tiesioginių išlaidų santykis nustatytinas būtent pagal ekspertizės akte pateiktus skaičiavimus. Pažymėjo, atsakovė po ekspertizės atlikimo pateikė skaičiavimus, kuriuose pelno neįskaičius netiesioginių išlaidų sumas nurodė iš esmės analogiškas toms, kurios yra nurodytos ekspertizės išvadoje. Atsakovė nurodė tik kitokią pelno 2014 m. birželio mėnesį sumą, vietoj ekspertizės akte nurodytų 10 503,54 Lt nurodydama 3 397,07 Lt, tačiau nepateikdama jokių argumentų, kurie pagrįstų atsakovės paskaičiavimą ir leistų suabejoti ekspertizės akte nurodytos sumos pagrįstumu.Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad apskaičiuojant Kauno padalinio pelną darbo užmokesčio priedui paskaičiuoti turi būti taikoma 2013 m. kovo 13 d. įsakymu patvirtintos Kauno padalinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 37 punkto nuostata dėl netiesioginių išlaidų įtraukimo į padalinio veiklos sąnaudas. Teismas pažymėjo, kad ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog apie minėtą tvarką sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Be to, atsakovės vadovas A. T. ir liudytojas (akcininkas) A. S. teismo posėdžio metu nesugebėjo įvardinti nurodytos tvarkos parengimo aplinkybių. Atkreipė dėmesį, kad ši tvarka nebuvo teikiama ginčų nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu, nebuvo pridėta ir prie teismui teiktų atsiliepimų į pradinius ieškinius. Pažymėjo, kad dėl tokios darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos (priedo skaičiavimo pagal padalinio pelną) buvo susitarta tik su ieškovais, todėl, pasak teismo, akivaizdu, jog ir 2013 m. kovo 13 d. įsakymo dėl Kauno padalinio priedo paskaičiavimo nuostatos galėjo būti taikomos tik ieškovams. Teismo vertinimu, darbdaviui tenka pareiga užtikrinti tokią veiklos organizavimo tvarką, kad ją įgyvendinant būtų galima aiškiai identifikuoti veiksmų atlikimo seką ir aplinkybes. Teismas sprendė, kad padalinio pelnui ieškovų darbo užmokesčio priedo nustatymo aspektu apskaičiuoti turi būti taikomas ekspertizės metu apskaičiuotas Kauno padalinio bendrasis pelnas, nemažinant jo atsakovės nurodytomis netiesioginėmis sąnaudomis. Teismas iš ekspertizės akto nustatė, kad laikotarpiu, kol tęsėsi ieškovo R. K. darbo santykiai Kauno padalinio bendrojo pelno suma sudarė 19 657,48 Eur, laikotarpiu, kol tęsėsi ieškovo E. A. K. darbo santykiai 28 288,86 Eur. Teismas laikė, kad bendri ieškovams priklausančių priedų dydžiai atitinka nurodytus patikslintame ieškinyje: ieškovui E. A. K. – 2 927,90 Eur, ieškovui R. K. – 2 034,55 Eur.Teismas sprendė, kad paskaičiuojant priedą turi būti įvertinti ir ieškovų nedarbingumo laikotarpiai. Pažymėjo, kad darbdavio pareiga mokėti priedą buvo sąlygojama ne tik Kauno padalinio pelno dydžio, bet ir ieškovų laikotarpiu, kuriuo buvo gaunamas pelnas, vykdytų funkcijų apimties. Teismas, įvertinęs ieškovo E. A. K. nedarbingo laikotarpius nustatė, kad bendra ieškovui priklausiusi priedo suma sudarė 1 635,88 Eur, tačiau kadangi dalis yra sumokėta, todėl priteisė ieškovui 839,97 Eur darbo užmokesčio, kurį sudaro priedas. Teismas, įvertinęs ieškovo R. K. nedarbingo laikotarpius nustatė, kad bendra ieškovui priklausiusi priedo suma sudarė 1 539,72 Eur, tačiau kadangi dalis yra sumokėta, todėl priteisė ieškovui 713,69 Eur darbo užmokesčio, kurį sudaro priedas.Teismas nurodė, kad konstatavus, jog darbuotojo teisės buvo pažeistos, teismas, siekdamas šias teises apginti, gali patenkinti daugiau reikalavimų, nei darbuotojas pareiškė, ar darbuotojo teises apginti alternatyviu būdu. Pažymėjo, kad atleidžiamam iš darbo darbuotojui turi būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismas nustatė, kad ieškovui E. A. K. priklausė 34,67 kalendorinės dienos arba 24,27 darbo dienos kasmetinių atostogų. Nustatė ir tai, kad ieškovo E. A. K. vidutinis darbo užmokestis per tris paskutinius mėnesius iki atleidimo buvo 1 874,38 Eur arba 30,23 Eur už vieną darbo dieną. Ieškovui turėjo būti paskaičiuota 733,68 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Darbdavys paskaičiavo 603,28 Eur, todėl šių sumų skirtumą (130,40 Eur) teismas priteisė ieškovui E. A. K. iš atsakovės. Teismas nustatė, kad ieškovą E. A. K. atleidžiant iš darbo jam buvo paskaičiuota dviejų mėnesių 1 160,39 Eur išeitinė išmoka. Pažymėjo, kad šiuo sprendimu konstatuota, jog ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 30,23 Eur. Ieškovas E. A. K. dirbo pagal specialų darbo grafiką, t. y. jo darbo dienų per mėnesį skaičius 2014 m. kovo – gegužės mėn. sudarė po 23, ieškovui E. A. K. turėjo būti paskaičiuota 1 390,58 Eur išeitinė išmoka. Šios sumos ir faktiškai paskaičiuotosios skirtumą teismas priteisė ieškovui iš atsakovės. Teismas nustatė, kad ieškovui R. K. priklausė 17,57 kalendorinės dienos arba 12,3 darbo dienos kasmetinių atostogų. Nustatė ir tai, kad ieškovo R. K. vidutinis darbo užmokestis per tris paskutinius mėnesius iki atleidimo buvo 1529,39 Eur arba 34,76 Eur už vieną darbo dieną. Ieškovui turėjo būti paskaičiuota 427,55 Eur 295,51 Eur, todėl šių sumų skirtumą (132,04 Eur) teismas priteisė ieškovui R. K. iš atsakovės.Teismas nurodė, kad delspinigiai už priedo už konkretų mėnesį nesumokėjimą skaičiuotini nuo kito mėnesio 18 dienos. Teismas nustatė, kad bendra delspinigių už laikotarpį iki ieškovo E. A. K. atleidimo iš darbo suma – 142,70 Eur. Vykdydamas darbo ginčų komisijos sprendimą darbdavys 2014 m. gegužės 7 d. išmokėjo ieškovui 155,02 Eur delspinigių, t. y. 12,32 Eur daugiau. Teismas sprendė, kad už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo dienos sankcijai už vėlavimo atsiskaityti su ieškovu E. A. K. laiką taikytinas ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydis 695,29 Eur. Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo susidaro 15 447,53 Eur, tačiau tokios sankcijos taikymas būtų nesuderinamas su proporcingumo principu. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko ir atsakovės elgesį, yra pagrindas vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką sumą už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo sumažinti iki 3 mėnesių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio – 2 085,87 Eur (695,29 Eur × 3). Tokiu pačiu principu kaip ieškovui E. A. K., teismas paskaičiavo delspinigius ir ieškovui R. K.. Pažymėjo, kad ieškovo R. K. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudarė 34,76 Eur. Be to, ieškovas dirbo grafiku, pagal kurį, kaip nurodė pati atsakovė, vidutinis ieškovo vieno mėnesio darbo dienų skaičius sudarė 23 dienas, todėl ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 799,48 Eur. Už laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo susidaro 23 775,84 Eur. Teismo vertinimu, tokio dydžio sankcijos taikymas būtų nesuderinamas su proporcingumo principu, todėl teismas vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti sumą už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo sumažino iki 2 mėnesių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio – 1 598,96 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokato J. Usonio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir darbo ginčų komisijos atsisakymas nagrinėti prašymą šiuo pagrindu neužkerta galimybės kreiptis su ieškiniu į teismą. Nurodė, kad ieškovas R. K. privalėjo teismui įrodyti, kodėl per 3 mėnesių terminą nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, tačiau šios pareigos neįvykdė. Apeliantės teigimu, laikant, kad į Darbo ginčų komisiją reikia kreiptis dėl teisės įgijimo kreiptis į teismą, privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra prarastų savo tikslą. Pažymėjo, kad terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją nėra laikytinas ieškinio senaties terminu, tačiau jo paskirtis yra tokia pat kaip ir ieškinio senaties termino. Teismas turėjo ieškovo R. K. ieškinį palikti nenagrinėtą ir bylą nutraukti, nes jis nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikėsi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1859-823/2015. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Kauno padalinio pelnui apskaičiuoti turi būti taikomas ekspertizės metu apskaičiuotas Kauno padalinio bendrasis pelnas, nemažinant jo atsakovės nurodytomis netiesioginėmis sąnaudomis. Pažymėjo, kad atsakovė nemažino Kauno padalinio pelno netiesioginėmis išlaidomis, tačiau būtent taip buvo apskaičiuojamas Kauno padalinio pelnas, t. y. įtraukiant įmonės administracijos veiklos sąnaudas ir ši aplinkybė buvo nurodyta teismui pateiktose pelno apskaičiavimo lentelėse. Nurodė, kad atliekant ekspertizę nebuvo įvertintos visos Kauno padalinio sąnaudos ir šios sąnaudos nebuvo įtrauktos į pelno skaičiavimą. Atsakovės buhalterė pateikė ekspertei lentelę, kurioje buvo matyti Kauno padalinio pelno apskaičiavimas įtraukiant visas sąnaudas, tačiau ekspertė į šią aplinkybę neatsižvelgė. Apeliantės manymu, ekspertizė buvo atlikta neišsamiai, galimai netinkamai suformuluojant klausimus. Be to, toks Kauno padalinio pelno skaičiavimo principas buvo numatytas ir 2013 m. kovo 13 d. atsakovo Kauno padalinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkoje. Pažymėjo, kad pelnas apskaičiuojamas iš pajamų atėmus turėtas sąnaudas. Skaičiuodama Kauno padalinio pajamų ir sąnaudų skirtumą, atsakovė atsižvelgia į tai, kad dalis tam tikrų įmonės sąnaudų (darbo užmokesčiai, kuras), patiriama būtent dėl Kauno padalinio veiklos. Kauno padalinio sąnaudų skaičiavimas atliekamas protingai ir sąžiningai, atsižvelgiant tikrąsias Kauno padaliniui tenkančias išlaidas. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad darbdavys turi diskrecijos teisę nustatyti pelno skaičiavimo principus įmonėje ir neturi gauti dėl to darbuotojų sutikimo. Nurodė, kad šalys darbo sutartyse susitarė, kad ieškovai gaus priedą, skaičiuojamą nuo Kauno padalinio pelno, tačiau atskirai nebuvo aptarta, kaip atsakovė paskaičiuos Kauno padalinio pelną. Be to, ekspertai, atlikdami ekspertizę, negali įmonei nurodyti, kaip ji turi skaičiuoti įmonės ar įmonės padalinių pelną, nes jis skaičiuojamas tokiu principu, koks yra numatytas įmonės vadovo ar kitų organų pagal jų kompetenciją. Pažymėjo, kad realus Kauno padalinio pelnas yra būtent toks, kokį apskaičiavo darbdavys. Teismas neištyrė atsakovės į bylą pateiktų Kauno padalinio pelno apskaičiavimo lentelių. Atsakovės pateiktų 2015 m. sausio 13 d. ir 2016 m. kovo 22 d. lentelių duomenys apie Kauno padalinio pajamas ir sąnaudas sutampa su ekspertizės akte nurodytais duomenimis, nes pateiktose lentelėse pelnas skaičiuojamas įtraukiant protingas sąnaudas, susijusias su Kauno padalinio veikla. Pažymėjo, kad 2016 m. kovo 22 d. atsakovės pateiktos lentelės detalizuoja 2015 m. sausio 13 d. teiktų lentelių duomenis, t. y. šiose lentelėse matyti, kaip, pagal darbo užmokesčio tvarką, buvo skaičiuojamas Kauno padalinio pelnas ir atitinkamai priedai ieškovams. Nurodė, kad iš esmės atsakovės teismui teikti ir ekspertizės akte nurodyti duomenys apie jos pajamas ir sąnaudas bei pelną sutampa. Taigi, atsakovė sąžiningai skaičiavo pajamas ir tiesiogines sąnaudas. Ekspertizės aktas neįrodo, kad skaičiuojant Kauno padalinio pelną, negalėjo būti skaičiuojamos protingos netiesioginės sąnaudos. Atvirkščiai, nurodyti tam tikrų darbuotojų atlyginimų procentai bei kuro procentai patvirtina atsakovės sąžiningumą ir sąnaudų įtraukimo pagrįstumą, nes yra logiška, kad dalis visos įmonės kuro sąnaudų ar darbuotojų dirbančių Kauno padaliniui, tenka šio padalinio sąnaudoms. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės metu buvo neteisingai apskaičiuotas Kauno padalinio pelnas už birželio mėnesį. Pažymėjo, kad ieškovas E. A. K. buvo atleistas 2014 m. birželio 25 d., todėl pajamos ir sąnaudos turėjo būti skaičiuojamos nuo birželio 1 iki birželio 25 d. imtinai. Pajamos paskaičiuotos teisingai, tačiau sąnaudos – neteisingai. Nurodė, kad reikėjo viso mėnesio (imant laikotarpį iki birželio 30 d., o ne tik iki 25 d.) sąnaudas, kurios sudarė 264 360,77 Lt padalinti iš birželio mėnesio dienų skaičiaus 30 ir padauginti iš 25 ir tai sudarytų 220 300,64 Lt. Taigi, birželio mėnesio pelnas buvo 3397,07 Lt (223 697,71 – 220 300,64). Ekspertės T. Z. paskaičiavime visos sąnaudos yra padalintos iš 31, todėl birželio mėnesio sąnaudos per 25 dienas gavosi tik 213 194, 17 Lt ir pelnas atitinkamai didesnis – 10 503,54 Lt. Taigi, matyti, kad ekspertizės akte yra ir elementarių skaičiavimo, aritmetikos klaidų, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Atsakovės manymu, ekspertizės akte esant aiškioms skaičiavimo klaidoms bei atsižvelgiant į tai, kad vertinant ekspertizės duomenis nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad atsakovė skaičiuodama pelną įtraukė ir netiesiogines sąnaudas, turėtų būti iš naujo atliekami ir įvertinami Kauno padalinio veiklos rezultatai. Teismas nepagrįstai taikė sankcijas darbdaviui, t. y. priteisė ieškovams vidutinį darbo užmokestį. Pažymėjo, kad vidutinis darbo užmokestis negalėjo būti priteistas, nes atsakovė Kauno padalinio pelną skaičiavo teisingai. Nurodė ir tai, kad teismas viršijo ieškinio reikalavimo ribas. Ieškovų atstovas advokatas ieškinyje nereikalavo priteisti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką. Pažymėjo, kad CPK 417–418 straipsniuose yra numatyta teismo teisė, o ne pareiga patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta. Apeliantės vertinimu, tuo atveju, kai darbuotojus atstovavo profesionalus advokatas, kuris formavo netinkamus reikalavimus, teismas neturėtų savarankiškai spręsti dėl sankcijos darbdaviui taikymo, nes tai pažeistų proceso šalių bei darbo sutarties šalių lygybės principus, neatitiktų protingumo ir proporcingumo principo. Nurodė, kad teismas turėjo netenkinti ieškovų reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nes darbo santykiai nutrūkę. Apeliantės įsitikinimui, teismui nustačius, kad byloje yra pagrindas sumažinti priteistiną vidutinį darbo užmokestį, nebuvo pagrindo darbdaviui taikyti sankciją. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė sutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu, jį įvykdė. Vėliau bylos nagrinėjimo metu tikslinant Kauno padalinio pelno skaičiavimą, atsakovė ieškovams sumokėjo papildomai. Nurodė, kad atsakovė buvo įsitikinusi, kad atlieka teisingus mokėjimus, t. y. nebuvo subjektyvios atsakovės kaltės neatsiskaityti su ieškovais, todėl nėra pagrindo taikyti darbdaviui tokių didelių sankcijų, viršijančių dvigubai priteistas sumas, susijusias su darbo užmokesčiu. Be to, ieškovams jau yra sumokėta tariamai jiems neišmokėtų priedų ir su tuo susijusių sumų dalis. Teismas pozicija nenuosekli. Skirtingai nei vidutinis darbo užmokestis, priskaičiuotas už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo, vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo nebuvo sumažintas. Teismas priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo vykdymo, taip pat turėjo vadovautis savo argumentais ir atitinkamai mažinti jo dydį. Apeliantės teigimu, tokių sumų priteisimas reiškia pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Ieškovai E. A. K., R. K., atstovaujami advokato Egidijaus Milašiaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovo R. K. reikalavimams taikytina ieškinio senatis. Pažymėjo, kad procedūrinis trijų mėnesių terminas negali būti svarbesnis nei 3 metų ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad galutinė institucija, kurioje darbuotojas gali apginti savo pažeistas teises yra teismas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo palikti ieškovo R. K. ieškinio nenagrinėtu CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes ieškovas pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovams 10,35 procentų priedas prie darbo užmokesčio apskaičiuojamas nuo atsakovės Kauno padalinio bendrojo pelno. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažino, kad jai nėra svarbu, ar darbuotojai buvo supažinti su 2013 m. kovo 13 d. įsakymu, patvirtinta Kauno padalinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, o pelną skaičiavo kitaip nei numatyta darbo sutartyse. Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl ekspertizės akto neišsamumo, nes Kauno padalinio sąnaudos neįtrauktos į pelno skaičiavimą. Teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu ir skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė, kodėl priedas turi būti skaičiuojamas ne nuo grynojo pelno.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Ieškovų E. A. K. ir R. K. atstovas 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus nagrinėjamoje civilinėje byloje, o taip pat pareiškė prašymus skirti žodinį nagrinėjimą byloje, sujungti civilines bylas Nr. e2A-1936-555/2016 ir Nr. 2A-1770-480/2016 į vieną bylą.Teisėjų kolegija atsisako priimti 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos teisme gautus ieškovų atstovo rašytinius paaiškinimus, vertindama, jog tai atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymas, kurio pateikimą pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui draudžia CPK 318 straipsnio 3 dalies nuostatos; o taip pat tai, jog tai nėra nauji įrodymai, teikiami CPK 314 straipsnio nustatyta tvarka.Ieškovų atstovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tačiau prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, ieškovai (jų atstovas) turėjo galimybę išdėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės, todėl ieškovų atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos: 2A-1770-480/2016 pagal atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2809-945/2016 pagal ieškovų E. A. K., R. K. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo ir civilinė byla Nr. e2A-1936-555/2016 pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1776-920/2016 pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. K. dėl darbuotojo padarytos materialinės žalos atlyginimo. Esant taip toli pažengusiam procesui kai viena byla yra elektroninė, o kita nėra elektroninė, byloje dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo dalyvauja du ieškovai E. A. K. ir R. K., o byloje dėl darbuotojo padarytos materialinės žalos atlyginimo E. A. K. nėra dalyvaujančiu asmeniu, vadovaudamasi bendraisiais teisės bei atsižvelgdama į tai, jog šias bylas galima išnagrinėti skyrium, teisėjų kolegija sprendžia, kad sujungti šias civilines byla nėra tikslinga ir todėl atmeta ieškovų atstovo prašymą dėl bylų sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis) Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovų E. A. K. ir R. K. ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio priedą bei taikė sankcijas atsakovei už vėlavimo atsiskaityti su ieškovais (darbuotojais) laikotarpį. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas E. A. K. nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2014 m. birželio 25 d. dirbo pas atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) prekybos vadovu, ieškovas R. K. pas atsakovę nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d. dirbo sandėlininku (1 t., b. l. 4, 2 t., b. l. 6). Nustatyta ir tai, kad su ieškovais sudarytų darbo sutarčių 3 punkte darbdavys (atsakovė) įsipareigojo ieškovams mokėti 1 974 Lt atlyginimą per mėnesį ir 10,35 procentų nuo Kauno padalinio pelno, mokant du kartus per mėnesį 1 – 10 ir 15 – 20 mėnesio dienomis. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti nesumokėtą 10,35 procentų priedą nuo Kauno padalinio pelno ir delspinigius. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai ieškovo R. K. reikalavimams netaikė ieškinio senaties termino, nepagrįstai rėmėsi vien tik ekspertizės akte apskaičiuotu atsakovės Kauno padalinio pelnu, į kurį nebuvo įtrauktos netiesioginės sąnaudos bei nepagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė sankcijas, t. y. ieškovams priteisė vidutinį darbo užmokestį.Apeliantė teigia, kad ieškovas R. K. į Darbo ginčų komisiją kreipėsi praleidęs 3 mėnesių terminą (DK 289 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad ieškovas R. K. neteko teisės ginti savo pažeistas teises teisme, nes Darbo ginčų komisija jo prašymo nenagrinėjo dėl praleisto termino. Pažymi, kad teismas turėjo ieškovo R. K. ieškinį palikti nenagrinėtą ir bylą nutraukti, nes jis nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.Pagal DK 289 straipsnio 1 dalį darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimo terminas yra procedūrinis terminas (DK 10, 29 straipsniai). Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK 1.124–1.135 straipsniuose numatytos normos. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pagal DK 296 straipsnį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis, pareikšti ieškinį apylinkės teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016 ir kt.).Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog 3 mėnesių termino praleidimas kreiptis į Darbo ginčų komisiją, neužkerta galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu. Šioje byloje ieškovo R. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties institutą, nes ieškovo R. K. ieškinys atsakovei teisme pareikštas nepraleidus DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendro trejų metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl teismas neprivalėjo vadovautis teisės aiškinimu, nurodytu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1859-823/2015 (CPK 4 straipsnis). Kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, šalys darbo sutartyse susitarė, kad dalį darbo užmokesčio sudarys 10,35 procentai nuo Kauno padalinio pelno. Teismas sprendė, kad ieškovų darbo užmokesčio kintamai daliai apskaičiuoti taikytinas skirtumas tarp atsakovės Kauno padalinio pajamų ir sąnaudų (bendrasis pelnas) pagal ekspertizės akte pateiktus skaičiavimus. Apeliantės teigimu, ji pelną skaičiuoja taip, kaip nurodyta jos pateiktose lentelėse, t. y. Kauno padalinio pelnas skaičiuojamas iš pajamų atėmus visas su Kauno padalinio veikla, susijusias sąnaudas (tiek tiesiogines, tiek netiesiogines). Nurodo, kad pagal 2013 m. kovo 13 d. įsakymu patvirtintos Kauno padalinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 37 punktą netiesioginės išlaidos yra įtraukiamos į padalinio veiklos sąnaudas, tačiau ekspertė šios aplinkybės neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012).Teisėjų kolegija nustatė, kad 2016 m. sausio 13 d. ekspertizės akte, ekspertė T. Z., ištyrusi atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) Kauno padalinio pelną prieš mokesčius ir pelną po mokesčių (grynąjį pelną) už kiekvieną tiriamą mėnesį atskirai (3 t., b. l. 77–81). Iš ekspertizės 1 priedo nustatyta, kad ekspertė pelną apskaičiavo kaip skirtumą tarp pajamų ir sąnaudų (3 t. b. l. 82). Ekspertė T. Z. 2016 m. balandžio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Kauno padalinio veiklos rezultatas buvo apskaičiuotas neatsižvelgiant į netiesiogines sąnaudas, kurios nurodytos 2013 m. kovo 13 d. įsakymu, patvirtintoje Kauno padalinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkoje (3 t. b. l. 160–161). Apeliantė nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad nurodytas ekspertizės aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš esmės atsakovės teismui pateikti duomenys ir ekspertizės akte nurodyti duomenys apie atsakovės pajamas, sąnaudas ir pelną sutampa, tik neįskaičiuotos netiesioginės sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės akto išvada dėl atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) Kauno padalinio pelno, padaryta išanalizavus būtent atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. kasos aparato žurnalus, kasos knygas, PVM sąskaitas–faktūras, prekių pardavimo registrą, prekių nurašymų aktus, didžiąją knygą, buhalterines sąskaitas, banko išrašus, balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, pajamų ir sąnaudų sąskaitų apyvartos registrus pagal mėnesius ir kt., todėl nėra pagrindo nesutikti su ekspertizės akte nustatytais atsakovės Kauno padalinio pelno dydžiais.Atmestini apeliantės teiginiai, kad ekspertė neteisingai atliko paskaičiavimą už 2014 m. birželio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas E. A. K. pas atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2014 m. birželio 25 d., todėl ekspertė pagrįstai pajamas ir sąnaudas 2014 m. birželio mėnesį paskaičiavo už 25 dienas. Iš ekspertizės akto nustatyta, kad ekspertė nustatė, kokia buvo bendra pajamų ir sąnaudų suma 2014 m. birželio mėnesį ir atitinkamai paskaičiavo, kokios pajamos ir sąnaudos buvo iki 2014 m. birželio 25 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentu, kad nustatant Kauno padalinio pelną, netiesioginės išlaidos (išlaidos darbo užmokesčiui ne Kauno padalinyje dirbantiems asmenims ir kurui) turėjo būti įtrauktos į padalinio veiklos sąnaudas, kaip tai numatyta 2013 m. kovo 13 d. Kauno padalinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkoje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pagrindo taikyti specifinių 2013 m. kovo 13 d. Kauno padalinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos nuostatų dėl pelno apskaičiavimo. Pažymėtina, kad atsakovės vadovas A. T. 2016 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog tik su ieškovais buvo susitarta dėl tokios darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ir jis nežino 2013 m. kovo 13 d. Kauno padalinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos parengimo aplinkybių (2016 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 38–40 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims susitarus, kad darbo užmokestis bus mokamas nuo Kauno padalinio pelno, o atsakovės direktoriui nesupažindinus ieškovų su lokaliniu teisės aktu, kuriame nurodyta, kaip apskaičiuojamas Kauno padalinio pelnas būtent nustatant priedą dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo, nėra pagrindo atsakovės pelną mažinti netiesioginėmis išlaidomis, t. y. išlaidomis, nesusijusiomis su Kauno padalinio veikla. Aplinkybė, kad įmonėje galimai yra nustatyta speciali pelno apskaičiavimo tvarka tik apskaičiuojant priedą prie darbo užmokesčio, laikytina nesąžininga darbuotojų atžvilgiu. Be to, darbo sutartyse kintamą darbo užmokesčio dalį susijusius būtent su padalinio veikla, ieškovai turėjo pagrįstą lūkestį, kad padalinio pelnas bus skaičiuojamas atėmus padalinio pajamas ir padalinio patirtas sąnaudas, o ne sąnaudas, kurias patiria atsakovė išmokėdama darbo užmokestį darbuotojams dirbantiems kitame padalinyje ar kuro išlaidas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir atsakovės pateiktas padalinio apskaičiavimo lenteles. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės Darbo ginčų komisijai pateiktoje lentelėje apie Kauno padalinio finansinius rezultatus (1 t., b. l. 87) ir 2014 m. lapkričio 13 d. teismui pateiktoje lentelėje, sąnaudų suma nėra detalizuota ir nors, pajamų sumos sutampa, tačiau sąnaudų sumos tais pačiais mėnesiais skiriasi (2 t., b. l. 89). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo vieningos Kauno padalinio pelno skaičiavimo tvarkos. Be to, atsakovei nedetalizavus, kas sudaro sąnaudas negalima darytos išvados, kad sąnaudos buvo skaičiuojamas būtent taip, kaip nurodyta 2013 m. kovo 13 d. Kauno padalinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkoje. Pažymėtina, kad atsakovė tik po ekspertizės atlikimo į bylą pateikė lenteles, kuriose atskirai nurodytos tiesiogines ir netiesiogines sąnaudos (3 t., b. l. 145–146). Šios aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, kad atsakovė, remiasi nurodyta darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, siekdama sumažinti ieškovams mokėtiną kintamą darbo užmokesčio dalį. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes teismas nepagrįstai taikė sankcijas darbdaviui, t. y. priteisė ieškovams vidutinį darbo užmokestį ir taip viršijo ieškinio reikalavimo ribas. CPK 417 straipsnyje numatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatyme nustatyto dydžio delspinigiai skaičiuotini už vėlavimą atsiskaityti iki darbuotojo atleidimo iš darbo dienos, o darbdaviui tinkamai neatsiskaičius su atleidžiamu iš darbo darbuotoju darbdavio atžvilgiu taikytina sankcija sietina su darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu (DK 141 straipsnio 3 dalis, DK 207 straipsnio 1 dalis). Šios nutarties 25 punkte nustačius, kad ekspertizės akte tinkamai nustatytas atsakovės padalinio pelnas ir ieškovams skundžiamu sprendimu priteisus nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovai patikslintame ieškinyje prašė priteisti delspinigius, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei, po darbo sutarties nutraukimo dienos neatsiskaičius su ieškovais, taikytina sankcija numatyta DK 141 straipsnio 3 dalyje (CPK 417, 418 straipsniai). Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į ieškovų elgesį bylos nagrinėjimo metu, proporcingumo ir teisingumo principus, nebuvo pagrindo darbdaviui taikyti sankcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-686/2016). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė (darbdavė) nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamais darbuotojais jų atleidimo dieną, taip pat atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, jog dėl uždelsimo atsiskaityti yra ieškovų kaltė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, įsiskolinimo sumą nulėmė ne darbdavio vengimas atsiskaityti, bet skaičiavimo netikslumai, taip pat iš esmės atsakovei palankus Darbo ginčų komisijos sprendimas, sudarė pagrindą sumažinti priteistiną vidutinį darbo užmokestį už vėlavimą atsiskaityti. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė darbo sutartyse numatytos kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarkos, neatsiskaitė su ieškovais jų atleidimo dieną, ieškovas E. A. K. buvo priverstas kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo, kuri jo prašymą tenkino iš dalies (1 t., b. l. 17–19), nėra pagrindo visiškai atsakovei netaikyti sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su ieškovais (DK 141 straipsnio 3 dalis). Aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos prigimtį ir taikymo taisykles kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (ar atitinkamą įstatyme ar šalių susitarime nustatytą dieną). Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2015; kt.). Šis teismų praktikoje suformuotas reikšmingų kompensacijos mažinimui aplinkybių sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015).Nagrinėjamu atveju ginčas buvo nagrinėjamas tik dėl ieškovams neišmokėtos kintamos darbo užmokesčio dalies – 10,35 procentų nuo atsakovės Kauno padalinio pelno. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais duomenimis, skundžiamame sprendime pateikdamas nuoseklius skaičiavimus, sprendė, kad ieškovui E. A. K. kol tęsėsi jo darbo santykiai nuo 2013 m. kovo 17 d. iki 2014 m. birželio 25 d. priklauso bendra priedo suma 1 635,88 Eur, o įvertinęs tai, kad darbdavys 2013 m. lapkričio 11 d. išmokėjo jam priskaityto priedo 599,37 Eur, vykdydamas Darbo ginčų komisijos sprendimą – dar 196,54 Eur, priteisė 839,97 Eur (priskaitytina suma) darbo užmokesčio priedo; atitinkamai sprendė, kad ieškovui R. K. kol tęsėsi jo darbo santykiai nuo 2013 m. kovo 17 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d. priklauso bendra priedo suma 1 539,72 Eur, o įvertinęs tai, kad šiam ieškovui jau buvo išmokėta 708,35 Eur, 117,68 Eur, priteisė jam iš atsakovės 713,69 Eur (priskaitytina suma) darbo užmokesčio priedo. Tokio skaičiavimo teisėtumo apeliantė neginčija. Taikydamas sankcijas už vėlavimą atsiskaityti su ieškovais teismas vadovavosi jų vidutiniu darbo užmokesčiu, įkaitant sumokėtą darbo užmokestį ir papildomai priskaičiuotą kintamą darbo užmokesčio dalį (priedą). Pažymėtina, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose ir nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ypatumus bei nevertino, ar viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimas konkrečiu atveju nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, nors ir sumažino bendrą priteistiną sumą už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal suformuotą teismų praktiką, DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, o jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Be to, remdamasi šios nutarties 33 – 35 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis, t. y. atsižvelgdama į tai, jog ieškovų darbo santykiai tęsėsi palyginus trumpą laikotarpį, darbdavys jiems išmokėjo pastovią darbo užmokesčio dalį, o taip pat ir dalį konkrečiu kiekybiniu rodikliu apibrėžto priedo (10,35 procentų nuo atsakovės Kauno padalinio pelno), įvykdė Darbo ginčų komisijos sprendimą, išmokėdamas E. A. K. 196,54 Eur priedo, įsiskolinimo sumą nulėmė ne darbdavio vengimas atsiskaityti, bet skaičiavimo netikslumai, priteistina priedų suma kiekvienam iš ieškovų už visą darbo santykių laikotarpį yra beveik lygi jų vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčio dydžiui, R. K. darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei E. A. K., teisėjų kolegija sprendžia, jog instancijos teismo priteista suma R. K. – 2 085,87 Eur (priskaitytina suma), o E. A. K. – 1 598,96 Eur (priskaitytina suma) yra pakankama sankcija darbdaviui už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis: ieškovui E. A. K. priteista iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) po 30,23 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2016 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, naikintina, sprendimo rezoliucinėje dalyje patikslinant, jog jam priteistina 2 085,87 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką; ieškovui R. K. priteista iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) po 34,76 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2016 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, naikintina, sprendimo rezoliucinėje dalyje patikslinant, jog jam priteistina 1 598,96 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką.Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo argumentais šioje byloje ir sprendžia, kad jais remiantis pirmosios instancijos teisme nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas, atsižvelgiant į tai, kad keistina tik ta sprendimo dalis, kurią teismas išnagrinėjo ex officio pagrindu ir kuri neapmokestinama žyminiu mokesčiu. Ieškovai prašo atlyginti kiekvienam iš jų po 395 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.10 punktais, atsižvelgdama į bylos baigtį, sprendžia, kad šis prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant kiekvienam ieškovui iš atsakovės po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti.
ieškovui E. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) po 30,23 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2016 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) po 34,76 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2016 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
ieškovui E. A. K. priteista iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2 085,87 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką;
ieškovui R. K. priteista iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 1 598,96 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. 125838343, ieškovams E. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.