- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2-736-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00113-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Ieškovas
- AB "Swedbank" Suinteresuoto asmens atstovas "Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras" Apskaitos etika
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-989-273/2016 dėl BUAB „Apskaitos etika“ 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuotas asmuo V. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti negaliojančiais BUAB „Apskaitos etika“ 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus 2-uoju, 3-iuoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais; nustatyti tokią BUAB „Apskaitos etika“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainas: UAB „Apskaitos etika“ priklausantį ir „Swedbank“, AB įkeistą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kartu su administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas) pardavinėti varžytynėse kaip vieną turtinį kompleksą. Nustatyti tokias pradines Turto pardavimo varžytynėse kainas: pirmosiose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 380 000 EUR + PVM; antrosiose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 311 000 EUR + PVM; trečiosiose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 242 000 EUR + PVM; ketvirtosiose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 173 000 EUR + PVM. Apie Turto pardavimą nuolat skelbti interneto svetainėse (www.aruodas.lt ir bankroto administratoriaus pasirinkimu kituose tinklapiuose). Nustatyti 3 proc. kainos didinimo intervalą varžytynėse. Nustatyti 30 EUR mokestį varžytynių žiūrovams.
Pareiškėja nurodė, kad 2-uoju 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas įpareigoti BUAB „Apskaitos etika“ administratorių pateikti teismui prašymą iki 2015 m. gruodžio 1 d. pratęsti terminą pripažinti BUAB „Apskaitos etika“ bankrutavusia, yra beprasmis ir, esant banko aiškiam prieštaravimui dėl taikos sutarties sudarymo, priimtas tik tam, kad būtų pateisintas įmonės turto pardavimo pradžios atidėjimas ir bankroto procedūros vilkinimas.
3-iuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu kreditorių susirinkimas nepagrįstai dar kartą atmetė banko pasiūlymą dėl Turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Daliai kreditorių nesutinkant su teikiamu banko pasiūlymu, tačiau ir neteikiant savo alternatyvių pasiūlymų, kuriuos būtų galima svarstyti siekiant pradėti turto pardavimo procedūras, buvo sudaryta situacija, kai bankroto procedūros yra vilkinamos, nustatant procedūrines kliūtis įgyvendinti konstruktyvius pasiūlymus teikiančių kreditorių iniciatyvas, todėl, pareiškėjos nuomone, Turto pardavimo tvarką ir kainas turėtų nustatyti teismas.
4-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu buvo nepagrįstai atmestas banko pasiūlymas dėl 2014 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, kuriame buvo nutarta sudaryti sutartį su UAB „Tophaus“ dėl ginčo pastato administravimo. Banko nuomone, sutartis dėl administravimo su UAB „Tophaus“ nėra sudaryta, be to, ji apskritai nėra reikalinga ir naudinga bankrutuojančiai įmonei, nėra aišku, kaip buvo parinkta UAB „Tophaus“, šią įmonę pasiūlęs A. V. siekia asmeninės naudos iš tokios sutarties, pagal pasiūlytą sutartį pastato administravimo kaštai sudarytų daugiau nei 66 % pastato nuomos pajamų, kas yra visiškai nelogiška ir nepagrįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi: 1) atmetė pareiškėjos skundą dalyje dėl BUAB „Apskaitos etika“ 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 3-iuoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, pripažinimo negaliojančiais ir dėl BUAB „Apskaitos etika“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo; 2) nutraukė bylą pagal pareiškėjos skundą dalyje dėl BUAB „Apskaitos etika“ 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, pripažinimo negaliojančiu.
Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad klausimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto jau yra išspręstas ir be kreditorių siūlymo teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi. Be to, terminas (iki 2015 m. gruodžio 1 d.) nustatytam įpareigojimui įvykdyti jau yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimas negaliojančiu nesukels jokių teisinių pasekmių byloje dalyvaujantiems asmenims, nepaisant to, jog teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl bylos dalį pagal pareiškėjos skundo reikalavimą dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, pripažinimo negaliojančiu, nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad įmonės turto pardavimas gali būti organizuojamas ir vykdomas įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria BUAB „Apskaitos etika“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nėra įsiteisėjusi, todėl likvidavimo procedūros, įskaitant ir įmonės turto pardavimo organizavimą bei vykdymą negali būti vykdomos, nes tai prieštarautų ĮBĮ nuostatoms. Teismas procesinių pažeidimų, priimant ginčijamus 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, nenustatė, taip pat nurodė nesant teisinių prielaidų kreditorių veiksmus, kuriais buvo atmestas pareiškėjos pasiūlymas, vertinti kaip tyčinį vengimą priimti svarbius sprendimus bankroto procese ar vilkinti bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, pripažinimo negaliojančiu ir reikalavimo dėl ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.
Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4-uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad pirma, pareiškėja neįrodė, kad minėtu nutarimu yra pažeisti kreditorių interesai; antra, byloje nėra pateikta įrodymų apie administratoriaus sudarytą sutartį su UAB „Tophaus“ dėl ginčo pastato administravimo; trečia, administravimo kaina yra nustatyta ne mažesnė nei 12 Lt (3,47 Eur) už 1 kvadratinį metrą. Kreditorių susirinkimas nustatė didžiausią galimą administravimo kainos ribą, tačiau galutinė administravimo kaina bus nustatyta administravimo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad administravimo sutartis nėra sudaryta, teismas konstatavo nesant pagrindo teigti, kad pastato administravimo kaštai viršija daugiau, nei 66 % įmonės gaunamų pajamų iš turto nuomos ir dėl to yra pažeidžiami kreditorių interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja (apeliantė) „Swedbank“, AB prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria atmestas banko skundas dėl BUAB „Apskaitos etika“ 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės ir panaikinti BUAB „Apskaitos etika“ 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu ir nustatyti tokią BUAB „Apskaitos etika“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainas: „UAB „Apskaitos etika“ priklausantį ir „Swedbank“, AB įkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) pardavinėti varžytynėse kaip vieną turtinį kompleksą. Nustatyti tokias pradines Turto pardavimo varžytynėse kainas: 1) pirmosios varžytynėse Turto pradinė kaina 1 380 000 Eur + PVM; 2) antrosiose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 311 000 Eur + PVM; 3) trečiosiose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 242 000 Eur + PVM; 4) ketvirtosiose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 173 000 Eur + PVM. Apie Turto pardavimą nuolat skelbti interneto svetainėse (www.aruodas.lt ir bankroto administratoriaus pasirinkimu kituose tinklapiuose). Nustatyti 3 proc. kainos didinimo intervalą varžytynėse. Nustatyti 30 Eur mokestį varžytynių žiūrovams“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nesutiktina su teismo ĮBĮ nuostatų interpretacija, neva įmonės turto pardavimas bankroto procese galimas tik tuomet, kai įsiteisėja nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja esminiam bankroto proceso tikslui – operatyvumui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad bankas skundu prašė paties teismo nustatyti įmonės turto pardavimo tvarką, tuo atveju jeigu turto pardavimas galimas tik likvidavimo stadijoje, teismas tokį reikalavimą galėjo nustatyti turto pardavimo tvarkoje. Klausimas dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo sprendžiamas nebe pirmą kartą. Analogiška nagrinėjamai situacijai (nepriėmus jokio nutarimo dėl turto pardavimo kainų patvirtinimo ir tvarkos nustatymo) buvo susidariusi 2014-11-27 kreditorių susirinkime. Bankui apskundus 2014-11-27 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nebuvo priimtas joks nutarimas dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi šią banko skundo dalį atmetė, išaiškino bankroto administratoriui pareigą šaukti naują kreditorių susirinkimą dėl pradinių turto pardavimo kainų nustatymo bei nurodė, kad jeigu kreditorių susirinkimas ir toliau neįgyvendintų savo kompetencijos, šią kompetenciją įgyvendins teismas. Nepaisant naujai atlikto turto vertinimo 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkime vėl nebuvo patvirtintos pradinės Turto pardavimo kainos. Pasiūlymas atmestas UAB „Ekonomiški sprendimai“ balsais. Daliai kreditorių nesutinkant su teikiamu banko nutarimu, tačiau ir neteikiant alternatyvių pasiūlymų, taip pat nenurodant motyvų, dėl kurių dar kartą atmetamas banko pasiūlymas, bankroto procedūros yra vilkinamos, o nemotyvuotas nesutikimas su pasiūlymais dėl turto pardavimo tvarkos vertintinas kaip piktnaudžiavimas turima teise, vengiant įgyvendinti savo kompetenciją, taip pat pažeidžiant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.Nepaisant to, kad pagal bendrą principą bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, teismų praktikoje yra taikomos šio principo išimtys (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-387/2012; 2011 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2416/2011; 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-422/2013).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Apskaitos etika“ akcininkė V. V. teismo prašo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Sisteminė ĮBĮ nuostatų (ĮBĮ 30 str. 1 d., 31 str. 1 d. 2 p., 33 str. 7 d.), susijusių su bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo momento nustatymu, analizė leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka organizuoja bendrovės turto pardavimą ir jį parduoda tik tuomet, kai ši bendrovė yra įgijusi bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto statusą, t. y. tik nuo teismo nutarties likviduoti bendrovę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarčiai nesant įsiteisėjusiai, bendrovės likvidavimo procedūros, įskaitant ir jos Turto pardavimo organizavimo ir vykdymo procedūras, negali būti vykdomos, nes tai prieštarauja aukščiau aptartų ĮBĮ nuostatų turiniui.Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti aplinkybę, kad bendrovės kreditoriai, balsuodami bendrovės kreditorių susirinkime dėl taikos sutarties sudarymo ar siūlymo teismui taikyti bendrovės likvidavimo procedūrą, ne kartą balsų dauguma išreiškė valią dėl siekio sudaryti taikos sutartį bankroto byloje. Šiuo metu yra visos sąlygos bendrovės mokumo bei atsiskaitymo su kreditoriais atkūrimui ir taikos sutarties sudarymui, todėl bendrovės turto pardavimo organizavimas ir vykdymas šiame bankroto proceso etape net ir už „Swedbank“, AB pasiūlytą Turto kainą patenkintų tik jo paties, bet ne visų bendrovės kreditorių interesus, kurie nėra suinteresuoti, kad bendrovė būtų pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o jos turtas išparduodamas „Swedbank“, AB nustatyta tvarka ir sąlygomis.Priimant skundžiamą nutarimą priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, ĮBĮ 23 str. ir 24 str. nuostatos dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nebuvo pažeistos.Kreditorių susirinkimas pagrįstai nutarimu, priimtu 3-iuoju darbotvarkės klausimu, išreiškė savo valią nepritarti „Swedbank“, AB pateiktam siūlymui parduoti bendrovei nuosavybės teise priklausantį Turtą pagal „Swedbank“, AB nurodomą Turto pardavimo tvarką, nes UAB „Ober-Haus“ ataskaitoje nurodyti duomenys apie Turto vertę nėra objektyvūs, grindžiami netinkamai parengta ataskaita, kurioje nepagrįstai daromos išvados apie bendrovei nuosavybės teise priklausančio Turto vertę. Ataskaitoje pateikti duomenys rodo, kad Turtas buvo įvertintas neatsižvelgus į visus faktorius, lemiančius Turto vertę, ataskaita parengta pažeidžiant nekilnojamojo turto vertinimo taisykles (5 p.) – nekilnojamasis Turtas įvertintas remiantis antriniais (pagalbiniais) šaltiniais, neatsižvelgus į Nekilnojamojo turto registro ir kadastro rodiklius. Ataskaitoje pateikiama spekuliatyvaus (abstraktaus) pobūdžio informacija, neparemta jokiais patikimais duomenų šaltiniais, o ataskaitoje naudojami duomenys nėra statistiškai paremti.Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, jo metu siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimas kolektyviai (balsų dauguma) nusprendė pratęsti terminą pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto tuo pagrindu, kad šiuo metu yra visos sąlygos bendrovės mokumo bei atsiskaitymo su kreditoriais atkūrimui ir taikos sutarties sudarymui. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentas, kad daliai kreditorių nesutinkant su teikiamu pareiškėjos siūlymu nemotyvuotai vilkinamos bendrovės bankroto procedūros, yra nepagrįstas tiek teisine, tiek faktine prasmėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Apskaitos etika“ administratorius teismo prašo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties dalies panaikinimo, kuria atmestas banko reikalavimas pripažinti negaliojančiu įmonės 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad įkeisto turto realizavimo procedūra paprastai yra vykdoma toje bankroto stadijoje, kai įmonė jau pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turto pardavimas gali būti organizuojamas ir vykdomas įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teismui priimant ginčijamą nutartį dar nebuvo įsiteisėjusi, todėl teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartyje pateikė tinkamą faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Bankroto administratorius nekartojo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų ir apeliacinės instancijos teismo prašė jais vadovautis. Atsiliepime į skundą bankroto administratorius nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti kreditorių susirinkimo vengimą priimti su įmonės turto realizavimo tvarkos nustatymu susijusių nutarimų. Įmonė iš ginčo turto nuomos gauna pajamas, kurios naudojamos ne tik banko (hipotekos kreditoriaus), bet ir kitų kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismas, tenkindamas banko prašymą, užkirstų kelią galimam taikiam bankroto bylos užbaigimui. Administratoriaus nuomone, nėra teisinio pagrindo teismui savo iniciatyva nustatyti įpareigojančios turto realizavimo tvarkos, kadangi nėra teisinių prielaidų kreditorių elgesį įmonės bankroto procese laikyti tyčiniu vengimu priimti svarbiausius bankroto proceso sprendimus ir vilkinti bankroto procesą. Tenkinus banko reikalavimą dėl ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, būtų sukurtos prielaidos pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus, kadangi jie netektų diskrecijos sau palankiausiu būdu spręsti esminių įmonės bankroto klausimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi UAB „Apskaitos etika“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino BUAB „Apskaitos etika“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus (įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 1 d.). Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi BUAB „Apskaitos etika“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi.
Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo ir nutarta „Swedbank“, AB pasiūlymui dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo nepritarti. Iš protokolo matyti, kad vykdant 2015 m. birželio 30 d. BUAB „Apskaitos etika“ kreditorių susirinkimo įsipareigojimus, administratorius pasirašė sutartį dėl įmonės turto įvertinimo su mažiausią kainą pasiūliusiu vertintoju UAB „OBER-HAUS“. UAB „OBER-HAUS“ administratoriui pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (toliau – Ataskaita), kurioje nurodyta, kad BUAB „Apskaitos etika“ priklausančio „Swedbank“, AB įkeisto nekilnojamojo turto vertė vertinimo dieną sudarė 1 380 000 Eur. Atsižvelgiant į šį atliktą įvertinimą, „Swedbank“, AB pasiūlė tokio turinio nutarimo projektą: „UAB „Apskaitos etika“ priklausantį ir „Swedbank“, AB įkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) pardavinėti keturiose varžytynėse kaip vieną turtinį kompleksą. Nustatyti pradinę turto pardavimo kainą: a) pirmose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 380 000 Eur + PVM (100 proc. Ataskaitoje nurodytos vertės plius PVM); b) antrose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 311 000 Eur + PVM (95 proc. Ataskaitoje nurodytos vertės plius PVM); c) trečiose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 242 000 Eur + PVM (90 proc. Ataskaitoje nurodytos vertės [plius PVM); d) ketvirtose varžytynėse Turto pradinė kaina 1 173 000 Eur + PVM (85 proc. Ataskaitoje nurodytos vertės plius PVM); e) apie Turto pardabinimą nuolat skelbti interneto svetainėse (www.aruodas.lt ir bankroto administratoriaus pasirinkimu kituose tinklapiuose); f) nustatyti 3 proc. kainos didinimo intervalą varžytynėse. Nustatyti 30 Eur mokestį varžytynių žiūrovams“. V. V. nurodė, kad su atliktu vertinimu nesutinka, nes atliekant turto vertinimą neatsižvelgta į tai, kad toje pačioje Putvinskio gatvėje yra pastatytas naujas traukos centras, be to, įvertinant turtą nebuvo taikytas lyginamųjų kaštų metodas. Pažymėtina, kad iš esmės akcininkė tiek atsiliepime į skundą, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą Ataskaitos tikslingumą ir patikimumą ginčija analogiškais argumentais. UAB „Ekonomiški spendimai“ savo pasirinkimo nepritarti pareiškėjos pasiūlymui nedetalizavo.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pasiūlymui dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo nepritarti, taip pat prašymą nustatyti BUAB „Apskaitos etika“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainas iš esmės remdamasis tuo, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, dar nėra įsiteisėjusi. Teismo vertinimu, nebuvo prielaidų kreditorių veiksmus, kuriais buvo atmestas pareiškėjos pasiūlymas, vertinti tyčiniu vengimu priimti svarbius sprendimus bankroto procese ar vilkinti bankroto procesą.
Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, pripažinimo negaliojančiu ir dėl bankrutuojančios UAB „Apskaitos etika“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 3-iuoju darbotvarkės klausimu, buvo priimtas pažeidžiant kvorumo ir balsų daugumos principą (ĮBĮ 25 str. 4 d.) nėra. Tokio pažeidimo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 15, kreditorių susirinkime dalyvavo 99,97 proc. visų teismo patvirtintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sumos, už „Swedbank“, AB pasiūlytą nutarimo projektą dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo balsavo 41,37 proc. („Swedbank“, AB, AB Kauno energija), prieš pasiūlymą – 58,6 proc. (UAB ‚Ekonomiški sprendimai“, V. V.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, vertinant tik priimto nutarimo teisėtumą jo turinio (o ne procedūriniu) aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pirmosios instancijos teismo motyvų galima daryti išvadą, kad teismas ne tik, kad nenustatė procedūrinių ginčijamo nutarimo priėmimo pažeidimų, tačiau taip pat ir priimto nutarimo turinio neteisėtumo, todėl netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti ginčijamą nutarimą, o kartu ir nustatyti jos pasiūlytą turto pardavimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Pažymėtina, kad nors kreditorių susirinkimui pavesta spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų ir nagrinėjamu atveju aktualų parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymo, turto pardavimo kainos tvirtinimo (ĮBĮ 23 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015), tačiau kreditorių susirinkimo priimami nutarimai turi būti teisėti, pagrįsti, atitikti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl teismui nustačius priimto nutarimo turinio pažeidimus, teismas gali panaikinti priimtą nutarimą ir, pagal bendrąją taisyklę, perduoti kreditorių susirinkimui klausimą nagrinėti iš naujo, o esant išimtiniams atvejams – įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir patvirtinti prašomą patvirtinti turto pardavimo tvarką.
Kaip matyti tiek iš 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo protokolo, tiek iš byloje esančių procesinių dokumentų, akcininkė V. V. nepritarimą pareiškėjos pasiūlymui aiškina tuo, jog bankas vadovavosi UAB „OBER-HAUS“ atliktu įvertinimu, kuris yra netikslus, todėl juo vadovautis negalima. Nurodo, kad Atskaitoje pateikiami duomenys apie Turto vertę nėra objektyvūs, grindžiami netinkamai parengta Ataskaita, kurioje nepagrįstai daromos išvados apie Bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto vertę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kvestionuodama Ataskaitos tikslumą, vertintojo pasirinktą vertės apskaičiavimo metodą, nepateikia alternatyvių pasiūlymų (šis faktas atsispindi ir protokole), todėl vien tik formalus nepritarimas pasiūlymui (nepateikiant konkrečių įrodymų, kaip nurodomi netikslumai, taikytas metodas turi įtakos kainos dydžiui), nesiimant veiksmų derinti bendrą poziciją, ieškoti alternatyvų, nelaikytinas kaip atitinkantis bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą, taip pat atsiliepimuose į skundą tiek akcininkė, tiek bankroto administratorius remiasi Taikos sutarties sudarymo aplinkybe bankroto procese, nurodydami, kad teismui banko prašymu nustačius turto pardavimo tvarką ir sąlygas, būtų panaikinta tokia galimybė, taip pat būtų patenkintas tik banko, o ne visų kreditorių interesai, kurie nėra suinteresuoti, kad bendrovė būtų pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o jos turtas parduotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi šie argumentai, susiję su Taikos sutarties sudarymu, taip pat bankroto administratoriaus nurodomi argumentai dėl įmonės vertimosi ūkine-komercine veikla, nagrinėjamu atveju nebėra teisiškai reikšmingi, nes, kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įsiteisėjo 2016 m. sausio 21 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą. Pagal ĮBĮ 28 str. 4 d. taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, o pagal ĮBĮ 30 str. 3 d. nuo teismo nutarties likviduoti įmonę įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nutartis įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto jau yra įsiteisėjusi, skundžiamos nutarties motyvų bei procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų dėl turto pardavimo organizavimo bei vykdymo vertinimas nebeturi įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino priimto nutarimo teisėtumą turinio aspektu, t. y. neatsižvelgė į tai, kad kreditoriai, nepritardami banko pasiūlymui, ne tik, kad išsamiai nemotyvavo tokio sprendimo, nepateikė įrodymų (detalūs argumentai pateikti tik kilus ginčui), tačiau taip pat ir nenurodė alternatyvių pasiūlymų. Nutarimas, kuriuo neišsprendžiamas įmonės bankroto proceso įgyvendinimui svarbus klausimas nepritariant pateiktam pasiūlymui, tačiau nesiimant veiksmų derinti kreditorių interesus ir rasti bendrą visiems kreditoriams priimtiną sprendimo variantą, nelaikytinas kaip atitinkantis teisingumo ir sąžiningumo principus bei priimtas vadovaujantis įmonės ir kreditorių interesais. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 3 –iuoju darbotvarkės klausimu, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorių susirinkimo nutarimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu naikintinas, kaip prieštaraujantis CPK 1.5 str. įtvirtintiems principams, taip pat kaip pažeidžiantis pačios bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus.
Apeliantė atskirajame skunde teismo prašo panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą nustatyti prašomą BUAB „Apskaitos etika“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainas. Šis apeliantės prašymas netenkintinas. Minėta, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimas be kita ko tvirtina ir įmonės turto pardavimo kainą. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos yra pažymėjęs, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, o teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Dėl to teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397/2014). Praktikoje nustatytų išimčių iš šios taisyklės, kuomet teismas gali išspręsti klausimus, kurie kreditorių susirinkime nėra tinkamai sprendžiami, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Įsiteisėjus nutarčiai įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kreditorių susirinkimas turi nuspręsti dėl parduodamo turto kainų ir tvarkos, teikti pasiūlymus, už juos balsuoti. Teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją ar, kad turto pardavimo tvarkos nustatymas buvo nepagrįstai vilkintas, kaip pagrindo teismui imtis veiksmų ir įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis ir skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas kaip neatitinkantis CPK 1.5 str., įtvirtintų principų dėl to, kad kreditoriai, nepritardami apeliantės pasiūlymui, tinkamai neįgyvendino savo kompetencijos, nes neteikė alternatyvių variantų, tačiau byloje nenustatytas kreditorių piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pvz., nepagrįstų kainų nustatymas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundžiamo nutarimo teisėtumą turinio aspektu, todėl skundžiama nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 3-iuoju darbotvarkės klausimu, panaikintinas ir klausimas dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo grąžintinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 330 str., 185 str., 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutarė:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti „Swedbank“, AB prašymą pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu ir grąžinti šį klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.