Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“ AB skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „APSKAITOS ETIKA“ dėl 2014 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimo Nr. 11 nutarimų pripažinimo negaliojančiais BUAB „APSKAITOS ETIKA“ bankroto byloje, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas (kreditorius) „Swedbank“ AB, pateikė teismui skundą (b.l.4-10) dėl bankrutuojančios UAB „APSKAITOS ETIKA“ 2014 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimo Nr. 11 nutarimų pripažinimo negaliojančiais BUAB „APSKAITOS ETIKA“ bankroto byloje, kuriuo prašo:

1. Pripažinti negaliojančiais visus BUAB „APSKAITOS ETIKA ” 2014-11-27 kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus.

2. Nustatyti tokią BUAB „APSKAITOS ETIKA“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainas:

UAB „APSKAITOS ETIKA“ priklausantį ir „Swedbank“, AB įkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavinėti varžytynėse kaip vieną turtinį kompleksą.

Nustatyti pradinę turto pardavimo kainą pirmosiose ir antrosiose varžytynėse:

Pirmosiose varžytynėse Turto pradinė kaina 5 496 265 Lt + PVM;

Antrosiose varžytynėse Turto pradinė kaina 4 092 000 Lt + PVM;

Apie Turto pardavimą nuolat skelbti interneto svetainėse (www.aruodas.lt ir bankroto administratoriaus pasirinkimu kituose tinklapiuose);

Nustatyti 3 proc. kainos didinimo intervalą varžytynėse. Nustatyti 100 Lt mokestį varžytynių žiūrovams.

Antruoju darbotvarkės klausimu dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo nebuvo priimtas joks nutarimas. 2014-11-27 kreditorių susirinkimo protokole pateikta išsami informacija apie įmonei priklausančio turto vertinimą. Bankas siūlė BUAB „APSKAITOS ETIKA“ priklausantį ir bankui įkeistą žemės sklypą, kartu su administraciniu pastatu pardavinėti varžytynėse kaip vieną turtinį kompleksą. Nustatyti pradinę turto pardavimo kainą pirmose ir antrose varžytinėse:

1. Pirmose varžytynėse turto pradinė kaina 5 496 265 Lt + PVM.

2. Antrose varžytynėse turto pradinė kaina 4 092 000 Lt + PVM.

3. Apie turto pardavimą nuolat skelbti interneto svetainėse (www.aruodas.lt ir bankroto administratoriaus pasirinkimu kituose tinklapiuose).

4. Nustatyti 3 proc. kainos didinimo intervalą varžytynėse. Nustatyti 100 Lt mokestį varžytynių žiūrovams.“

Tokį pasiūlymą bankas grindė tuo, kad UAB „APSKAITOS ETIKA“ bankroto administratoriaus užsakymu nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ 2012-02-08 buvo parengta turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta turto rinkos vertė 4 092 000 Lt (kaip vieno turtinio komplekso). Nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ 2013-09-12 atsakymu į UAB „APSKAITOS ETIKA“ bankroto administratoriaus užklausą dėl galimos turto vertės parduodant turtą atskiromis dalimis, nurodė galimas atskirų patalpų rinkos vertes, jei pastatas būtų padalintas. Vadovaujantis aukščiausiomis nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ nurodytomis vertėmis už 1 kv.m. ir dauginant jas iš nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ 2012-02-08 parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytų pastato aukštų plotų, gaunama bendra vertė/kaina 5 496 265 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad tokia suma galėtų būti didžiausia turto vertė, bankas siūlė šią sumą nustatyti kaip pradinę kainą pirmosiose varžytynėse. Tačiau šis banko pasiūlymas buvo atmestas be jokių motyvų. Be to, kreditorių nemotyvuotas nesutikimas su teikiamais pasiūlymais yra vertintinas kaip piktnaudžiavimas turima teise, vengiant įgyvendinti savo kompetenciją, kadangi yra užkertamas kelias tolimesnei bankroto proceso eigai. Tokie dalies kreditorių veiksmai pažeidžia sąžiningai veikiančių kreditorių interesus ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti spartesnę bankroto eigą, klausimas, susijęs su įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina, turėtų būti išspręstas teismo nutartimi, atsižvelgiant į bankroto byloje atliktas aukščiau nurodytas turto vertinimo ataskaitas. Bankas, siekdamas išvengti bet kokių spekuliacijų dėl per žemos pradinės kainos nustatymo, siūlė pirmosiose varžytynėse pradinę pardavimo kainą nustatyti netgi aukštesnę nei vertintojo nustatytą pradinę kainą, o antrosiose varžytynėse turtą pardavinėti už vertintojo nustatytą kainą.

Trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo buvo nutarta visam laikotarpiui, t.y. nuo 2014-10-12 iki bankroto procedūros pabaigos papildomai skirti administratoriui 60 000 Lt atlyginimą. Taip pat buvo nutarta skirti 42 300 Lt su PVM sumą pastato šviestuvų pakeitimui. Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo administratoriaus atlyginimo padidinimas buvo motyvuotas banko atstovės pasisakymais 2012-10-12 kreditorių susirinkime, taip pat tuo, kad bankroto procedūra užsitęsė, bankroto administratorius bankroto procedūrą vykdo savo resursais nesamdydamas darbuotojų ir į tai, kad vykdoma sėkminga nuomos veikla. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad per visą BUAB „APSKAITOS ETIKA“ bankroto procesą atlyginimo administratoriui klausimas buvo svarstytas jau dviejuose kreditorių susirinkimuose: 2012-10-12 kreditorių susirinkime buvo patvirtintas atlyginimas nuo bankroto įsiteisėjimo dienos (2012-04-27) iki 2012-10-12 po 5 000 Lt/mėn. + PVM (plius kitos išlaidos), taip pat buvo patvirtintas atlyginimas nuo 2012-10-12 iki bankroto pabaigos 50 000 Lt. + PVM (plius kitos išlaidos); 2014-04-30 patvirtintas atlyginimas nuo 2013-10-12 iki bankroto pabaigos 60 000 Lt + PVM. Paskutinis bankroto administratoriaus atlyginimo padidinimas buvo svarstomas 2014-04-30, tai yra praėjus nuo bankroto bylos pradžios dviem metams, todėl tiek kreditoriams, tiek bankroto administratoriui turėjo būti pilnai aiškios bankroto proceso apimtys, todėl šiuo atveju dar kartą didinant atlyginimą administratoriui nėra jokio pagrindo teigti, kad paaiškėjo kažkokios naujos aplinkybės, kurio nebuvo žinomos priimant ankstesnius kreditorių susirinkimo nutarimus ir kurie verčia dar kartą peržiūrėti ir ženkliai padidinti atlyginimą administratoriui. Bankroto administratorius pats turto nuomotojų paieškos nevykdo, o šiai veiklai yra sudaryta sutartis su nekilnojamojo turto agentūrą ir būtent šiai agentūrai yra numatytas sėkmės mokestis už surastus nuomininkus. Be to, kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo motyvų 1-uoju darbotvarkės klausimu, nuomos kaina nėra didelė ir nesiekia nė 30,00 Lt. Todėl patalpų nuoma už mažesnę nei rinkos kaina, taip pat negali būti traktuojamas kaip neeilinis pasiekimas už kurį bankroto administratoriui priklausytų sėkmės mokestis. Nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu taip pat buvo skirta 42 300 Lt su PVM suma pastato šviestuvų pakeitimui. LR Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 3 d. aiškiai apibrėžia, kokios išlaidos gali būti priskiriamos administravimo išlaidoms. Iš kreditorių susirinkime protokole nurodytų motyvų visiškai akivaizdu, kad išlaidos šviestuvų pakeitimui tikrai nėra susiję su bankroto administravimu ir apskritai negali būti priskiriamos prie administravimo išlaidų. Šios išlaidos net nėra būtinos ir laikinam bankrutuojančios įmonės veiklos vykdymui iki tol, kol pastatas bus realizuotas LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Būtent naujasis savininkas turėtų spręsti dėl tokių esminių investicijų į pastato inžinerines sistemas.

Susirinkime, balsuojant dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo), dalyvavo bendrovės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 92,95 % visų teismo patvirtintų bendrovės finansinių reikalavimų sumos. „Prieš“ banko siūlymą dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma savo vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, t. y. 51,42 %. Skundas patvirtina, jog bankas neginčija susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo ĮBĮ 23 ir 24 str. numatytos tvarkos prasme, t. y. pripažįsta, kad ginčijami nutarimai buvo priimti tinkamai ir teisėtai. Administratorius atkreipia dėmesį į tai, jog duomenys, kuriais remdamasis bankas nurodė turto pardavimo kainas, t.y. 2012-02-08 turto vertinimo ataskaita ir 2013-09-12 Nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ atsakymas, šiuo metu jau gali būti neaktualūs, nustatant turto pardavimo kainas, nes dėl ilgo praėjusio laiko turto rinkos vertė galimai jau gali būti pasikeitusi ir to tiksliai be naujo (aktualaus) turto vertinimo nėra galimybės nustatyti. Tokias abejones banko siūloma nustatyti turto pardavimo kaina patvirtina tai, jog nuo 2012-02-08 turto vertinimo ataskaitos parengimo praėjo beveik 3 metai, o nuo 2013-09-12 nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ atsakymo pateikimo praėjo 1 metai ir 4 mėnesiai. Dėl tokio ilgo praėjusio laiko ir objektyviai vykstančių bei visuotinai žinomų nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, administratoriaus vertinimu, ateityje svarstytinas naujo turto vertinimo tikslingumas ir būtinumas. Administratoriaus nuomone, šiame bendrovės bankroto etape kreditorių nuomonės nesutapimas su kito kreditoriaus (t.y. banko) nuomone negali būti vertinamas kaip tyčinis bankroto proceso vilkinimas ar piktnaudžiavimas turima teise. Skundas šių aplinkybių kontekste ir bendrovės bankroto bylos eigos kontekste vertintinas kaip bandymas pasitelkiant teismą realizuoti savo interesus ir kompensuoti tai, jog nėra turimas pakankamas balsų skaičius priimti banko norimus nutarimus. Banko keliamas klausimas realiai buvo svarstytas dar tik dvejuose bendrovės kreditorių susirinkimuose. Tuo labiau, jog, kaip patvirtina šiame atsiliepime jau išdėstytos aplinkybės, kiti bendrovės kreditoriai dar nėra atmetę taikos sutarties bendrovės bankroto procese sudarymo galimybės.

Bankas pripažįsta, kad tiek jis, tiek ir kiti bendrovės kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie šaukiamus susirinkimus, turėjo galimybę balsuoti svarstomais klausimais, o taip pat, kad visi kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimai (įskaitant ir nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo) buvo priimti balsų dauguma. Atsižvelgus į tai, kad ĮBĮ 23 ir 24 straipsnių nuostatos dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nebuvo pažeistos ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, galima spręsti, jog neegzistuoja pagrindas naikinti visus teisėtai priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus, įskaitant ir nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. 2012-10-12 kreditorių susirinkimo, kurio metu buvo patvirtina administravimo išlaidų sąmata, metu dalyvavusi banko atstovė pažymėjo, kad tuo atveju, jei bendrovės bankroto procedūra truks ilgiau nei metus, administravimo išlaidų sąmatą bus galima peržiūrėti. Taigi realiai 2012-10-12 bendrovės kreditorių susirinkimas patvirtino tokią administravimo išlaidų sąmatą, kuri buvo orientuota į 1 metų terminą bendrovės bankroto procedūrai atlikti. Dėl to 2014-04-30 bendrovės kreditorių susirinkime buvo nutarta nuo 2013-10-12 iki bendrovės bankroto procedūros pabaigos skirti 60 000,00 Lt (plius PVM) atlyginimą, toks nutarimas buvo priimtas, tikintis, jog per 1 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2013-10-12, pavyks užbaigti bendrovės bankroto procedūrą. Atsižvelgiant į 2014-04-30 bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą ir skundžiamą susirinkimo nutarimą, yra akivaizdu, jog 60 000,00 Lt (be PVM) buvo skiriama vienerių metų laikotarpiui (nuo 2013-10-12 iki 2014-10-12). Taigi administratoriaus atlyginimas vidutiniškai sudaro 5 000,00 Lt (be PVM) per mėnesį. Pažymėtina, jog toks atlyginimo dydis per mėnesį buvo patvirtintas dar 2012-10-12 bendrovės kreditorių suritinkime, kurio metu bendrovės kreditoriai nutarė nustatyti administratoriui 5 000,00 Lt (be PVM) atlyginimą per mėnesį nuo 2012-03-26 Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo.

Bankas neginčija sumos, kurią buvo nutarta skirti pastato šviestuvų pakeitimui dydžio, tačiau nurodo, kad išlaidos šviestuvų pakeitimui nėra susijusios su bankroto administravimu ir apskritai negali būti priskiriamos prie administravimo išlaidų. Bendrovė pagal ilgalaikės nuomos sutartis yra suteikusi patalpų valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims, t. y. vykdo veiklą ir šios veiklos pagrindu generuoja pinigines lėšas (virš 30 000,00 Lt / 8 700,00 Eur (be PVM) per mėnesį). Tokiu būdu bendrovė gauna pajamas, kurios padeda likviduoti skolų naštą. Jau apie pusmetį iš bendrovės pastato nuomininkų nuolat gaunamos pretenzijos dėl blogo pastatų apšvietimo ir nuolatinių šviestuvų perdegimo ir neveikimo. Elektros įrangos specialistas yra išsakęs nuomonę, kad baigiasi bendrovės pastate sumontuotų šviestuvų tarnavimo laikas, todėl juos būtina pakeisti. Laiku nepašalinus išnuomoto bendrovės pastato trūkumų, susijusių su apšvietimu, nuomininkai gali pereiti pas kitus nuomotojus arba reikalauti padengti bendrovės pastato trūkumų šalinimo išlaidas. Tokiu būdu bendrovė patirtų nuostolių ar net būtų užkirstas kelias tolesniam ženklių piniginių lėšų generavimui. Taigi nurodomos išlaidos yra neatsiejamai susijusios su bendrovės vykdoma veikla (tęsiamais nuomos sutartiniais teisiniais santykiais) ir dėl to negali būti ignoruojamos. Būtent, tokios išlaidos sudaro sąlygas tęsti veiklą ir generuoti ženklias pajamas.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. V. atsiliepime (b.l.52-56) į pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“ AB skundą prašo pareiškėjo „Swedbank“ AB skundą atmesti. Nurodo, kad įmonės kreditorių susirinkimas balsų dauguma nusprendė pratęsti terminą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto tuo pagrindu, kad šiuo metu yra visos sąlygos įmonės mokumo ir atsiskaitymo su kreditoriais atkūrimui. Įmonė iš patalpų nuomos kas mėnesį gauna ženklias piniginių lėšų sumas ir nepatiria jokių savo turto išlaikymo išlaidų. Tokiu būdu generuojant papildomas pinigines lėšas yra sudaromos sąlygos tik didesnės dalies kreditorių reikalavimų patenkinimui ir taikaus susitarimo sudarymui, nes aukščiau nurodytas pastovus pajamų srautas, gaunamas iš patalpų nuomos, yra labiausiai įmonės kreditorių finansinius interesus užtikrinantis įmonės turto panaudojimo būdas. Šioje situacijoje būtina atsižvelgti ir į tai, kad likvidavus įmonę ir pardavus vienintelį jos turtą, iš kurio šiuo metu gaunamos pajamos, bus patenkinti ne visų, o tik pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai. Antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai būtų tenkinami tik iš dalies, o trečios - net nebūtų tenkinami. Todėl kreditorių susirinkimuose buvo aktyviai svarstomas įmonės likvidavimo procedūros atidėjimo klausimas, nes didžioji kreditorių dauguma yra suinteresuota sudaryti taikos sutartį. Įmonės kreditorių susirinkimas kolektyviai (balsų dauguma) nusprendė pratęsti terminą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto tuo pagrindu, kad šiuo metu yra visos sąlygos įmonės mokumo bei atsiskaitymo su kreditoriais atkūrimui ir taikos sutarties sudarymui. Įmonės perėjimas į likvidavimo etapą ir jos turto pardavimas net ir už pareiškėjo pasiūlytą kainą patenkintų tik jo paties, bet ne visų įmonės kreditorių interesus. Dėl to skundo argumentas, kad daliai kreditorių nesutinkant su teikiamu pareiškėjo siūlymu nemotyvuotai vilkinamos įmonės procedūros, yra nepagrįstas tiek teisine, tiek faktine prasmėmis. Įmonės bankroto administratoriaus atlyginimo dydis iš esmės nepasikeitė, t.y. jis išliko toks, koks buvo nustatytas po 2012-03-26 Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo: 5 000,00 Lt (neįskaičius PVM) per mėnesį arba 60 000,00 Lt (neįskaičius PVM) per metus. Remiantis tuo, kad bankroto procedūrą administratorius vykdo savo resursais ir į tai, kad vykdoma sėkminga patalpų nuomos veikla, tikslinga įmonės bankroto administratoriui skirti 60 000,00 Lt (neįskaičius PVM) atlyginimą. Išlaidos (šviestuvų keitimui) yra tiesiogiai susijusios su įmonės bankroto administravimu, o įmonės kreditorių susirinkimas šį klausimą išsprendė neviršydamas bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatytų jo kompetencijos ribų.

Kauno apygardos teismui 2015-03-03 trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. V. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos. CPK 181 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Teismas, susipažinęs su prašymu, pažymi, kad yra teisinis pagrindas juos priimti bei vertinti nagrinėjant pareiškėjo „Swedbank“ AB skundą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl siūlymo teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises daugeliu bankroto procedūrų metu spręstinų klausimų. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinami teismine tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.), tačiau kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 27 d. įvyko BUAB „APSKAITOS ETIKA“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo darbotvarkėje buvo svarstomi trys klausimai: 1) Dėl siūlymo teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą; 2) Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo; 3) Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (b.l.13-21).

Sprendžiant ginčus dėl kreditorių nutarimų, visų pirma, turi būti vertinama, ar priimti kreditorių nutarimai neprieštarauja teisės aktams, ar jie buvo priimti nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti atskirų kreditorių susirinkimų nutarimų kaip kreditorių sprendimų bankroto proceso eigoje neteisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2010). ĮBĮ 24 straipsnyje numatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 3 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 15 937 975,30 Lt, tai sudarė 93,11 proc. visų teismo patvirtintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl laikytina, kad ĮBĮ nuostatos dėl kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo nebuvo pažeistos. Tokių pažeidimų skunde nenurodo ir pareiškėja. Pažymėtina, kad teismo nutartys, kuriomis patvirtinti kreditorių susirinkime dalyvavusių ir balsavusių kreditorių finansiniai reikalavimai yra įsiteisėję, taigi kreditorinių reikalavimų suma laikytina nustatyta, ir konstatuotina, kad kreditorių susirinkime dalyvavę ir balsavę (tiek raštu, tiek tiesiogiai) kreditoriai vadovaujantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu turėjo tam teisę. Ši teisė (dalyvauti kreditorių susirinkime, balsuoti ir būti išrinktam į kreditorių komitetą) kreditoriui ne tik garantuoja galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, tačiau užtikrina ir galimybę ginti savo interesus. Kaip matyti iš įstatymo tikslo, bankroto procese esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus sprendžia tik kreditorių visuma (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus - tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Pirmuoju 2014-11-27 kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu dėl siūlymo teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą buvo nutarta įpareigoti administratoriui pateikti teismui prašymą iki 2015-03-01 pratęsti terminą pripažinti BUAB „APSKAITOS ETIKA“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Iš pateikto BUAB „APSKAITOS ETIKA“ 2014-11-27 kreditorių susirinkimo protokolo Nr.11 matyti, kad administratoriaus įgaliotas asmuo K. S. kreditorius informavo, jog 2014-11-26 buvo gautas vienintelės BUAB „APSKAITOS ETIKA“ akcininkės V. V. pasiūlymas pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl siūlymo teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Prašyme V. V. nurodė, kad yra pasirašytos ilgalaikės nuomos sutartys su šešiomis bendrovėmis ir vyksta derybos su septinta bendrove, nuomos pajamos šiuo metu sudaro 30 300,00 Lt per mėnesį. Visas pastato išlaikymo sąnaudas padengia nuomininkai. Tokiu būdu yra galimybė tęsti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais netaikant bankroto procedūros ir nelikviduojant įmonės

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi iškėlė UAB „APSKAITOS ETIKA“ bankroto bylą(civilinė byla Nr.B2-262-273/2015, t.2, b.l. 60-63). Nutartis įsiteisėjusi. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino BUAB „APSKAITOS ETIKA“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Kauno apygardos teismas 2014-07-03 bei 2014-10-03 nutartimis pratęsė terminą pripažinti BUAB „APSKAITOS ETIKA“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, remiantis tuo, kad 2014-06-19 vykęs kreditorių susirinkimas ir 2014-09-29 vykęs kreditorių susirinkimas nutarė pratęsti terminą bankrutavusios UAB „APSKAITOS ETIKA“ likvidavimo procedūrai atlikti (civilinė byla Nr.B2-262-273/2015, t.4, b.l. 50, 72). Kaip matyti, vykęs 2014-11-27 kreditorių susirinkimas taip pat nutarė pratęsti terminą pripažinti BUAB „APSKAITOS ETIKA“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šie kreditorių veiksmai iš esmės reiškia, jog galimybės taikos sutarties sudarymui galimai iki galo nėra išnaudotos. Administratorius atsiliepime pažymėjo, bei pridėjo pažymą apie nuomos pajamas, jog bendrovės tebevykdoma veikla (patalpų nuoma) generuoja ženklias piniginių lėšų sumas, t.y. bendrovė pagal ilgalaikės nuomos sutartis yra suteikusi patalpų valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims ir tokiu būdu bendrovė gauna pajamas, kurių suma sudaro 30 302,44 Lt (8 776,19 Eur) be PVM per mėnesį (b.l.34). Kauno apygardos teismui 2015-03-03 trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. V. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos. Iš pateiktų paaiškinimų bei pridėtų priedų matyti, kad trečiasis asmuo V. V., 2015-03-02 pateikė įmonės bankroto administratoriui 2015-02-27 taikos sutarties pasiūlymus. Taikos sutarties pasiūlymuose išdėstytos taikos sutarties su kreditoriais sudarymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „Įmonės ir kreditorių taikos sutarties sudarymas bankroto byloje yra socialiai vertingesnis, nes leidžia suderinti įmonės kreditorių ir jos savininkų (akcininkų) bei visuomenės interesus: išsaugoma verslo sukurta pridėtinė vertė, darbo vietos, įmonė išlieka mokesčių mokėtoju. <...> Bankroto proceso metu verslas kaip visuma ar nenaudojamas turtas praranda vertę. Ją taip pat mažina bankroto administravimo išlaidos. Įmonės verslo, turto vertė, iš jos gaunama įmonės ekonominė nauda (pajamos) galėtų būti panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl to ĮBĮ nustatyti terminai kreditoriams apsispręsti, ką daryti su nemokia įmone: likviduoti realizuojant jos turtą ar užtikrinti jos ir įmonės veiklos tęstinumą sudarant taikos sutartį" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Taigi pasiūlymas dėl taikos sutarties sudaro prielaidas paspartinti kreditorių turtinių interesų užtikrinimą, o kartu ir leidžia išsaugoti įmonę, kaip veikiantį juridinį asmenį.

Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo.

Antruoju darbotvarkės klausimu dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo kreditorių susirinkime buvo nuspręsta šiam pareiškėjo “Swedbank“ AB pasiūlymui nepritarti.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2012).

Kaip patvirtina ir susirinkimo protokolas, be to neginčija ir bankas, kad priimant skundžiamą nutarimą, ĮBĮ 23 ir 24 str. nuostatos dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nebuvo pažeistos. Šiuo atveju susirinkime, balsuojant dėl skundžiamo nutarimo (t.y. dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo), dalyvavo bendrovės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 92,95 % visų teismo patvirtintų bendrovės finansinių reikalavimų sumos. „Prieš“ banko siūlymą dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma savo vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, t. y. 51,42 % (b.l.17). Kaip administratorius atsiliepime pažymėjo, kad duomenys, kuriais remdamasis bankas nurodė turto pardavimo kainas, t.y. 2012-02-08 turto vertinimo ataskaita ir 2013-09-12 nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ atsakymas, šiuo metu jau gali būti neaktualūs, nustatant turto pardavimo kainas, nes dėl ilgai praėjusio laiko, turto rinkos vertė galimai jau gali būti pasikeitusi ir to tiksliai be naujo (aktualaus) turto vertinimo nėra galimybės nustatyti. Kaip matyti, klausimas dėl turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo buvo svarstytas 2014-09-29 ir 2014-11-27 bendrovės kreditorių susirinkimuose. Tačiau bendrovės kreditoriai 2014-09-29 ir 2014-11-27 kreditorių susirinkimo metu nusprendė nepriimti nutarimo šiuo klausimu (t.y. dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo), nes dauguma kreditorių nusprendė nepritarti banko pasiūlymui dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo ir už šį nutarimą nebalsavo. Taigi, banko keliamas klausimas realiai buvo svarstytas dar tik dvejuose bendrovės kreditorių susirinkimuose. Tai, kad kreditorių dauguma nebalsavo už pareiškėjo pasiūlymus reiškia, kad kreditorių dauguma jiems nepritarė, tačiau tai dar nėra pagrindas teigti, kad kreditorių susirinkimas vengia realizuoti savo kompetenciją. Bankroto administratorius turi pareigą šaukti naują kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 22 str. 3 d.) ir teikti jam siūlymą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Jei kreditorių susirinkimas ir toliau neįgyvendintų savo kompetencijos, šią kompetenciją, gavęs suinteresuotų asmenų ar administratoriaus kreipimąsi, įgyvendins teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2012).

Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.

Trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkime buvo nutarta visam laikotarpiui, t.y. nuo 2014-10-12 iki bankroto procedūros pabaigos papildomai skirti administratoriui 60 000 Lt atlyginimą. Taip pat buvo nutarta skirti 42 300 Lt su PVM sumą pastato šviestuvų pakeitimui.

Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas ĮBĮ priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 d.).

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas. Pagal jį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).

ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Be to, kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turi atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 1 d.), kiek įmanoma pagal šiuos principus užtikrinantis tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Akivaizdu, kad tai įvertinti nėra paprasta, juo labiau, dar tik bankroto procedūrų pradžios stadijoje, kai nėra aišku nei kiek šios procedūros užtruks, nei kiek nenumatytų klausimų gali iškilti ateityje.

Be to, kaip jau minėta, kreditorių susirinkimas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sąlygojančioms administratoriaus darbo apimties ar kitų administravimo išlaidų sumažėjimą/padidėjimą, turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 36 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2012-03-26 nutartimi UAB „APSKAITOS ETIKA“ iškėlus bankroto bylą, 2012-05-28 teismo nutartimi (civilinė byla Nr. B2-262-273/2015, t. 2, b. l. 95) buvo patvirtinta įmonės administravimo išlaidų sąmata iki ją patvirtins kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p.). Bendrą administravimo išlaidų sumą mėnesiui sudarė 15943,77 Lt. 2012-10-12 vykusiame kreditorių susirinkime (civilinė byla Nr. B2-262-273/2015, t. 3, b. l. 67-90) darbotvarkės 3 klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti administravimo išlaidų sumą, kuri sudaro 50 000 Lt plius PVM. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamu 2014-11-27 kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės trečiuoju klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo buvo nutarta visam laikotarpiui, t.y. nuo 2014-10-12 iki bankroto procedūros pabaigos papildomai skirti administratoriui 60 000 Lt atlyginimą. Taip pat buvo nutarta skirti 42 300 Lt su PVM sumą pastato šviestuvų pakeitimui. Susirinkime, balsuojant dėl skundžiamo nutarimo (t. y. dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo), dalyvavo bendrovės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 93,11 % visų teismo patvirtintų bendrovės finansinių reikalavimų sumos. „Už“ skundžiamo nutarimo (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo) priėmimą balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma savo vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, t. y. 51,58 %.

Pažymėtina, kad teismas tik tikrina kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, bet pats nesprendžia administravimo išlaidų dydžio nustatymo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Todėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą iš naujo turėtų svarstyti kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkime pakartotinai sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į kasacinio teismo nustatytas teisės taikymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam atitinkamų administravimo išlaidų dydžių patvirtinimo; administratorius įmonės lėšas turi naudoti atsakingai ir taupiai; administratorius turi prašyti nustatyti tokias išlaidų ribas, kurios užtikrintų bankroto procedūrų sklandų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

Kaip matyti iš skundžiamo 2014-11-27 kreditorių susirinkimo nutarimo protokolo Nr.11, administratorius nurodė, kad nuo 2013-10-12 bankroto procedūra ne dėl nuo administratoriaus priklausančių aplinkybių užtruko daugiau kaip metus, bankroto procedūra gali tęstis dar mažiausiai 6 mėnesius, bankroto procedūrą administratorius vykdo savo resursais (t.y. nėra samdomi darbuotojai), yra vykdoma sėkminga nuomos veikla, atsižvelgiant į tai administratorius prašė visam laikotarpiui t.y. nuo 2014-10-12 iki bankroto procedūros pabaigos (įmonės išregistravimo iš VĮ „Registrų centras“) papildomai skirti administratoriui 60 000,00 Lt plius PVM atlyginimą. Taip pat pažymėjo, kad jau apie pusmetį iš pastato nuomininkų nuolat gaunamos pretenzijos dėl blogo pastatų apšvietimo ir nuolatinių šviestuvų perdegimo ir neveikimo. Elektros įrangos specialistas išsakė nuomonę, kad baigiasi pastate sumontuotų šviestuvų tarnavimo laikas, todėl juos būtina pakeisti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo skirta 42 300 Lt su PVM suma pastato šviestuvų pakeitimui. Pareiškėjo nuomone, LR Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 3 d. aiškiai apibrėžia, kokios išlaidos gali būti priskiriamos administravimo išlaidoms. Iš kreditorių susirinkime protokole nurodytų motyvų akivaizdu, kad išlaidos šviestuvų pakeitimui tikrai nėra susiję su bankroto administravimu ir apskritai negali būti priskiriamos prie administravimo išlaidų.

Administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

Kaip matyti iš skundžiamo 2014-11-27 kreditorių susirinkimo nutarimo protokolo Nr.11, raštu balsavę kreditoriai VSDFV Kauno skyrius ir VĮ Turto bankas pateikė savo pasiūlymą, t.y. „įpareigoti UAB „APSKAITOS ETIKA“ bankroto administratorių kitam kreditorių susirinkimui pateikti išsamią pajamų - išlaidų ataskaitą už visą bankroto procesą bei pagrįsti papildomų išlaidų reikalingumą. Iš administratoriaus gavus prašomą informaciją spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos didinimo.“

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta įmonės administravimo išlaidų sąmata nedetalizuota. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Kaip jau buvo minėta, administratorius 2014 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimui pateikė pasiūlymą visam laikotarpiui t.y. nuo 2014-10-12 iki bankroto procedūros pabaigos (įmonės išregistravimo iš VĮ „Registrų centras“) papildomai skirti administratoriui 60 000,00 Lt plius PVM atlyginimą. Taip pat nutarta skirti 42 300 Lt su PVM sumą pastato šviestuvų pakeitimui. Pažymėtina, kad administratoriaus prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Taigi, nesant išspręstam ginčui tarp kreditorių dalyje dėl administravimo išlaidų panaudojimo pagrįstumo, ir nesant įrodymų, dėl ko turėtų būti paliekama nepakeista administravimo išlaidų suma, teismas negali sutikti su administratoriaus nuomone, jog kreditorių susirinkime priimtas skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad ĮBĮ nuostatos suteikia kompetenciją būtent kreditoriams tvirtinti ir keisti administravimo išlaidų sąmatą, be to, byloje nesant detalizuotos sąmatos, teismas sprendžia, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo/keitimo klausimas perduotinas spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, ĮBĮ 25 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 27 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „APSKAITOS ETIKA“ kreditorių susirinkimo Nr. 11 nutarimą „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“, kuriuo nutarta:

1.visam laikotarpiui, t.y. nuo 2014-10-12 iki bankroto procedūros pabaigos (įmonės išregistravimo iš VĮ Registrų centras) papildomai skirti administratoriui 60 000,00 Lt plius PVM atlyginimą. 2. Skirti 42 300 Lt su PVM sumą pastato šviestuvų pakeitimui, ir šioje dalyje administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo/keitimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui.

Kitoje dalyje pareiškėjo „Swedbank“ AB skundo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „APSKAITOS ETIKA“ 2014 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimo Nr. 11 nutarimų pripažinimo negaliojančiais BUAB „APSKAITOS ETIKA“ bankroto byloje, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.