Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19145-429/2021 pagal ieškovės Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui Ž. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-177-317/2018, atsakovas Ž. M. (toliau – atsakovas arba apeliantas) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (narkotinių medžiagų kontrabanda), 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu) ir 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė su nusikaltimo priemonės – automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu bei nusikaltimo objekto (dalyko) – neteisėtai gabentų 147,941 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos sunaikinimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-393-453/2018 pirmos instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Nusikaltimų priemonė – automobilis ir narkotinės medžiagos – įstatymo nustatyta tvarka Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų buvo sulaikyti, saugoti, transportuoti, narkotinės medžiagos sunaikintos.

16. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas Muitinės departamentas (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų 1 223,90 Eur patirtų išlaidų (žalos), kurias sudaro 561,92 Eur automobilio BMW X6 transportavimo iš sulaikymo vietos į saugojimo vietą išlaidos, 309,02 Eur automobilio saugojimo išlaidos nuo jo pristatymo į saugojimo vietą 2017 m. kovo 30 d. iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo – 2018 m. lapkričio 15 d. (iš viso 596 dienos), 30,74 Eur kanapių dervos palydos (apsaugos) transportuojant į naikinimo vietą išlaidos, 322,22 Eur dervos sunaikinimo iš šalinimo išlaidos. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovo reikalavimą atsakovui dėl 561,92 Eur automobilio transportavimo išlaidų bei 309,02 Eur automobilio saugojimo išlaidų nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė, valstybei iš ieškovo priteisė 570 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2021 m. liepos 13 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu, kurį skundžia atsakovas, patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovui 1 223,90 Eur nuostolių atlyginimą, valstybei – 37 Eur žyminį mokestį.

17. Apeliantas teigia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą ėmėsi iš naujo vertinti įrodymus, kurie jau buvo įvertinti Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-177-317/2018.

18. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartyje jau pasisakė ieškinių tapatumo klausimu (minėtos nutarties 14–18 pastraipos). Kasacinėje praktikoje yra pasisakyta dėl teismo sprendimo privalomumo principo, teismo sprendimo res judicata (liet. išspręstas klausimas) ir prejudicinės galios bei jų tarpusavio santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijas teismas nerevizuoja įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties, todėl nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinių tapatumo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tačiau šiame kontekste, sekant naujausia kasacinio teismo praktika, papildomai pažymi, jog tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020 79 punktas, 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021 33 punktas). Tokios aplinkybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnis, atsakovo deliktinės civilinė atsakomybės sąlygos (t. y. CK 6. 246–6.249 straipsniai)) iš esmės ir buvo nustatytos įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje (jos 17 pastraipa).

19. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetencijos ribas, nes priimdamas skundžiamą sprendimą, panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje paliktą nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, priteisdamas Muitinės departamentui 352,96 Eur kanapių naikinimo išlaidas. Šie atsakovo teiginiai iš esmės yra teisingi.

20. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 16 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimų dalį, kuria ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 30,74 Eur kanapių dervos palydos (apsaugos) transportuojant į naikinimo vietą ir 322,22 Eur dervos sunaikinimo iš šalinimo išlaidų, o Kauno apygardos teismas minėtą sprendimo dalį 2021 m. liepos 13 d. nutartimi paliko nepakeistą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, perdavus jam iš naujo nagrinėti ieškovo reikalavimus dalyje dėl 561,92 Eur automobilio transportavimo išlaidų bei 309,02 Eur automobilio saugojimo išlaidų priteisimo, išnagrinėjo ir šiuos, ir kaip ir kitus prieš tai paminėtus reikalavimus, patenkino.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ir tą sprendimo dalį, kurioje buvo priimtas ir įsiteisėjęs aukštesnės instancijos teismo sprendimas (pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis) dėl 30,74 Eur kanapių dervos palydos (apsaugos) transportuojant į naikinimo vietą bei 322,22 Eur dervos sunaikinimo iš šalinimo išlaidų (iš viso 352,96 Eur) (ne)priteisimo, pažymi būtinybę užtikrinti teisinio tikrumo ir stabilumo principą, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundžiamą procesinio teismo sprendimo dalį dėl 352,96 Eur (30,74 + 322,22 = 352,96) patirtų išlaidų priteisimo naikina ir šioje dalyje priima naują sprendimą civilinę bylą nutraukti.

23. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų išdėstytos ginčo sprendime.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiai (apkaltinamieji, išteisinamieji, taip pat nuosprendžiai, kuriais baudžiamoji byla nutraukiama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, kadangi šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017). Atsižvelgiant į pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad tai, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovo veikose konstatuotos nusikalstamų veikų sudėtys, negali būti kvestionuojamas atsakovo veiksmų neteisėtumas, jo kaltė. Jeigu nebūtų apelianto neteisėtų veiksmų (nusikaltimo), ieškovui nebūtų kilusi ir patirtas išlaidas sąlygojusi pareiga išsaugoti nusikalstamos veikos priemonę (automobilį), o tai leidžia spręsti apie priežastinį ryšį tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio BMW X6 transportavimo iš sulaikymo vietos į saugojimo vietą išlaidos yra 561,92 Eur, automobilio saugojimo nuo 2017 m. kovo 30 d. (jo pristatymo į saugojimo vietą) iki 2018 m. lapkričio 15 d. (nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo) išlaidos yra 309,02 Eur. Ieškovo patirtas išlaidas dėl automobilio transportavimo ir saugojimo patvirtina 2017 m. kovo 29 d. transporto priemonės paėmimo užsakymo-pristatymo pranešimas Nr. G791, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Goldas“ 2017 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra NR. GOL 005647, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašytos sąskaitos faktūros ir valstybės iždo mokėjimų pagal mokėjimo paraiškas išrašo kopija. Nagrinėjamu aspektu (t. y. dėl automobilio transportavimo ir saugojimo) pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nesant atsakovo objektyvių prieštaravimų dėl patirtų nuostolių dydžio, nėra pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuotu ir prašomu atlyginti nuostolių dydžiu (561,92 + 309,02 = 870,94 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė apelianto deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjamu aspektu, nėra pagrindo.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Vadinasi, tik nuo šio momento valstybė įgyja pareigą atlyginti jai perduoto konfiskuoto turto saugojimo bei realizavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašomas atlyginti 870,94 Eur išlaidas patyrė iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl turi teisę į jų atlyginimą.

26. Apeliantui teigiant, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga, kylanti iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020 ir kt.). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (lot. prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 40 punktas). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Jau minėta, remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

27. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui dalyje dėl 870,92 Eur nuostolių atlyginimo reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė šiam ginčui aktualias proceso teisės normas, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą šioje ginčo dalyje.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokius teisiškai reikšmingus faktus nustatė, aptarė ginčo išsprendimui aktualų teisinį reglamentavimą. Aplinkybė, kad teismas sprendime plačiau nepasisakė dėl visų atsakovo nurodytų argumentų, nelemia netinkamo įrodymų vertinimo ar nepakankamo sprendimo motyvavimo.

29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pakeitus tam tikras sprendimo dalis, tarp šalių perskirstytinos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė bendrą nuostolių sumą, o išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka dėl 352,96 Eur nuostolių sumos byla nutraukiama, o dėl priteistos 870,92 Eur nuostolių sumos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, siekiant aiškumo, tai nurodo priimamos nutarties rezoliucinėje dalyje.

31. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-21-T-2360-7927 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 252 Eur. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi atsakovas atleistas 100 procentu nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas) mokėjimo. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 37 Eur žyminio mokesčio, todėl apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį panaikina. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra patenkinta 28,84 procento (352,96 x 100 : 1 223,90 = 28,84) atsakovo apeliacinio skundo. Atitinkamai, yra patenkinama 71,16 procento ieškovo ieškinio reikalavimų ir atmesta – 28,84 procento. Todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo valstybei priteistina 72,68 Eur (252 x 28,84 : 100 = 72,68 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-3227-11031 atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba dėl 2021 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19145-429/2021 apskundimo, atleidžiant jį 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas) mokėjimo. Pažymėtina, kad iki paskirto posėdžio duomenų apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme negauta.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188656838, priteista 352,96 Eur nuostolių atlyginimo, panaikinti ir šioje dalyje priima naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

- priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188656838, 870,92 (aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų 92 ct) Eur nuostolių atlyginimą;

- priteisti iš ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188656838, valstybei 72,68 (septyniasdešimt du eurus 68 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.