- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-1106-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08590-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas iš dalies ir byla dėl dalies reikalavimų perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė (pirm.)
- Ieškovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Resublikos FM
- Atsakovas
- Ž. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1799-1052/2021 pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ieškinį atsakovui Ž. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau- Muitinės departamentas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ž. M. 1 223,90 Eur dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtų išlaidų (žalos). Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-177-317/2018, atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje (narkotinių medžiagų kontrabanda), 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu) ir 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė su nusikaltimo priemonės – automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu bei nusikaltimo objekto (dalyko) – neteisėtai gabentų 147,941 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos (toliau – kanapių dervos) sunaikinimu. 2018 m. lapkričio 16 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-393-453/2018 pirmos instancijos teismo nuosprendį palikto nepakeistą. Nusikaltimų priemonė – automobilis ir narkotinės medžiagos įstatymo nustatyta tvarka Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų buvo sulaikyti, saugoti, transportuoti, narkotinės medžiagos sunaikintos. Dėl atsakovo neteisėtos veiklos ieškovė iš viso patyrė 1 223,90 Eur žalą, kurią sudaro 561,92 Eur automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo iš sulaikymo vietos į saugojimo vietą išlaidos, 309,02 Eur automobilio saugojimo išlaidos nuo jo pristatymo į saugojimo vietą 2017 m. kovo 30 d. iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo – 2018 m. lapkričio 15 d. (iš viso 596 dienos), 30,74 Eur kanapių dervos palydos (apsaugos) transportuojant į naikinimo vietą išlaidos, 322,22 Eur dervos sunaikinimo ir šalinimo išlaidos. Žala suprantama kaip ieškovo turėtos sulaikyto ir konfiskuoto automobilio transportavimo bei saugojimo ir sulaikytos (paimtos) kanapių dervos palydos (apsaugos) gabenant į naikinimo vietą bei sunaikinimo (šalinimo) išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), atsiradę kaip atsakovo padaryto nusikaltimo pasekmė. Atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų, ieškovas nebūtų patyręs minėtų išlaidų. Kadangi nusikaltimo sudėtis atsakovo veikoje konstatuota įsiteisėjusiu nuosprendžiu, negali būti kvestionuojamas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Neabejotina ir jo kaltė. Be to, atsakovo deliktinė atsakomybė atsiranda tiesiogiai taikant Europos Sąjungos muitų teisės aktus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas įrodinėja žalą 2018 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-177-317/2020, tačiau tarp atsakovo ir Muitinės departamento patirtos žalos nėra jokio tiesioginio ryšio bei sąlygų pagrindžiančių, kad dėl atsakovo kaltės ir veiksmų ieškovas patyrė žalą. Ieškovai tuo pačiu klausimu ir dėl to paties dalyko kreipėsi į Kauno apygardos teismą baudžiamojoje byloje prašydami išspręsti 561,92 Eur baudžiamojo proceso išlaidų priteisimo klausimą. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatavo, kad išlaidos, kurias patyrė muitinė, nelaikytinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistinos, kadangi tiek konfiskuotinas automobilis, tiek narkotinės medžiagos yra išimtos, transportuotos ir laikomos nurodytose vietose ne kaltinamojo, o ikiteisminio tyrimo įstaigos iniciatyva ir valia, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Valstybė minėtam tikslui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skiria pinigines lėšas, kurios tam pačiam tikslui negali būti išmokamos šiai valstybės įstaigai dar kartą, todėl akivaizdu, kad ieškovas negali kreiptis į teismą tuo pačiu klausimu dėl to paties dalyko, kuris jau yra išspręstas teismo nuosprendžiu. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent atsakovo veiksmai sukėlė Muitinės departamentui žalą. Pateiktos sąskaitos tik įrodo, kad jos yra susijusios su baudžiamąja byla. Muitinės departamentas nėra privati akcinė bendrovė, kuri siekia gauti pelną, ji yra išlaikoma bei finansuojama valstybės. Pateikti važtaraščiai, pažymos, įsakymai patvirtina, kad Muitinės departamentas vykdė jam pavestas valstybės funkcijas, kurioms yra skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto. Muitinės departamentas gauna lėšas ir už suteikiamas paslaugas pagal sutartis, tačiau šiuo atveju valstybės yra skiriamos tikslinės lėšos numatytos proceso išlaidoms, kurių priteisimą sprendžia teismas baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos reikalavimą atsakovui Ž. M. dėl 561,92 Eur automobilio transportavimo išlaidų bei 309,02 Eur automobilio saugojimo išlaidų nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Valstybei iš ieškovo priteisė 570,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad Ž. M. 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-177-317/2018 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (narkotinių medžiagų kontrabanda), 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu) ir 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis). Jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė su nusikaltimo priemonės – automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu bei nusikaltimo objekto (dalyko) – neteisėtai gabentų 147,941 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, sunaikinimu. Nuosprendžiu Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas priteisti patirtas išlaidas atmestas (t. 1 b. l. 19-39). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-393-453/2018 prokuroro apeliacinis skundas atmestas ir Kauno apygardos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.
5. Nustatė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 1-1-177-317/2018 priimtame nuosprendyje pasisakydamas dėl baudžiamojoje byloje prašomų priteisti baudžiamojo proceso išlaidų (automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos, narkotinių medžiagų saugojimo išlaidos) nurodė, jog išlaidos nelaikytinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistinos, kadangi tiek konfiskuotinas automobilis, tiek ir narkotinės medžiagos yra išimtos, transportuotos ir laikomos nurodytose vietose ne kaltinamojo, o ikiteisminio tyrimo įstaigų iniciatyva ir valia, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Valstybė minėtam tikslui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skiria pinigines lėšas, kurios tam pačiam tikslui negali būti išmokamos šiai valstybės įstaigai dar kartą.
Šalies argumentai
6. Išanalizavęs ieškovo pateiktus duomenis ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė teisės aktų, kuriais vadovavosi savo veikloje, nuostatas, teismas nusprendė, kad ieškovas įrodė, jog patyrė 1 223,90 Eur išlaidas, kurias sudaro 561,92 Eur automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo į saugojimo vietą išlaidos, 309,2 Eur automobilio saugojimo išlaidos nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. (iš viso 596 dienos), 30,74 Eur 141,491 kg kanapių dervos palydos į naikinimo vietą išlaidos, 322,22 Eur minėto kiekio kanapių dervos naikinimo išlaidos. Pažymėjo, kad atsakovas tik nurodė, kad nesutinka su prašoma priteisti suma, tačiau neginčijo nei automobilio, nei kanapių dervos saugojimo, gabenimo ir naikino tvarkos, nei paslaugų kainos bei apskaičiuotų išlaidų dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti minėtas ieškovo išlaidas nusikalstamos veikos priemonei ir dalykui saugoti bei sunaikinti.
8. Nurodė, kad ieškiniu prašomas priteisti išlaidas ieškovas patyrė vykdydamas jam priskirtas funkcijas – saugodamas atsakovui priklausiusį automobilį, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, ir nusikalstamos veikos dalyką – narkotines medžiagas (kanapių dervą), tačiau Kauno apygardos teismas jau yra pasisakęs dėl proceso išlaidų už automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą į saugojimo vietą išlaidų, taip pat šio automobilio saugojimo bei sulaikytų narkotinių medžiagų (kanapių dervos) saugojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. Kauno apygardos teismo nuosprendyje buvo sprendžiamas tapatus reikalavimas, kuris grindžiamas tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu ir buvo prašoma priteisti išlaidas už automobilio transportavimą, saugojimą. Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje atmetė Muitinės departamento prašymą priteisti proceso išlaidas, todėl pakartotinis šio klausimo sprendimas civilinėje byloje negalimas, nes tai reikštų, kad dėl to paties reikalavimo, tuo pačiu faktiniu pagrindu būtų priimti du teismo sprendimai. Esant šioms aplinkybėms, teismas civilinės bylos dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovo ieškovui 561,92 Eur automobilio transportavimo išlaidų ir 309,02 Eur automobilio saugojimo išlaidų, teismas nutraukė (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
9. Skundžiamu sprendimu teismas atmetė reikalavimą dėl 30,74 Eur narkotinių medžiagų palydos į naikino vietą ir 322,22 Eur narkotinių medžiagų sunaikinimo bei šalinimo išlaidų. Teismas konstatavo, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar nutarimui dėl automobilio konfiskavimo, jis tampa valstybės nuosavybe ir valstybė yra atsakinga už prievoles, susijusias su konfiskuoto turto saugojimu (už saugojimo išlaidas). Šiuo atveju automobilis BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir narkotinės medžiagos (kanapių derva) tapo valstybės nuosavybe nuo 2018 m. lapkričio 16 d., t. y. įsiteisėjus Kauno apygardos nuosprendžiui minėtoje baudžiamojoje byloje. Byloje pateikta 2018 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita-faktūra STOK Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nusikalstamos veikos dalykas buvo neatlygintinai perduotas valstybei, todėl nėra pagrindo teigti, jog po nuosprendžio priėmimo atsakovas privalo atlyginti konfiskuotų medžiagų saugojimo ir naikinimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-317/2018 buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, jog Muitinės departamento prašomos priteisti automobilio transportavimo ir saugojimo, narkotinių medžiagų saugojimo išlaidos nelaikytinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistinos, t. y. teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka sprendė tik išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimą ir byloje nebuvo sprendžiamas joks ginčas tarp šalių, nebuvo teikiami ir tiriami įrodymai.
1.2. Teismas, nutraukdamas civilinės bylos dalį CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę į konstitucinio žalos atlyginimo principo įgyvendinimą. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė pareikšti ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nesiejama su nukentėjusio asmens statuso įgijimu baudžiamojo proceso metu. Įstatymuose nėra nustatyta apribojimų nukentėjusiam asmeniui pareikšti civilinį ieškinį po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo, išskyrus atvejį, numatytą BPK 112 straipsnio 4 dalyje, kai baudžiamojo proceso metu civilinis ieškinys atmestas. Baudžiamojoje byloje Muitinės departamentas civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs, todėl neprarado ir teisės reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
1.3. Neteisingas teismo vertinimas, jog nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo narkotinės medžiagos (nusikalstamos veikos dalykas) buvo konfiskuotos bei tapo valstybės nuosavybe ir nuo to momento valstybė yra atsakinga už prievoles, susijusias su konfiskuoto turto saugojimu ir tvarkymu (išlaidas). Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis priimant nuosprendį daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendyje nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti narkotines medžiagas, saugomas muitinės sandėlyje. Muitinės departamentas, vykdydamas minėtą nuosprendį, pagal Neteisėtos apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) sunaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 1219 „Dėl Neteisėtos apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) sunaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą“ 1 punkto reikalavimus, narkotines medžiagas 2018 m. gruodžio 12 d. sunaikino.
1.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje pateikta 2018 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita-faktūra STOK Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nusikalstamos veikos dalykas buvo neatlygintinai perduotas valstybei. Priešingai, ši sąskaita patvirtina, kad nusikalstamos veikos dalykas (narkotinės medžiagos) nebuvo perduotas valstybei, bet buvo sunaikintas, o Muitinės departamentas, vykdydamas naikinimą, faktiškai patyrė išlaidas, kurias ir prašo išieškoti iš kalto dėl šių išlaidų asmens, t. y. iš atsakovo. Pažymėjo, kad apeliantas prašė atlyginti tik narkotinių medžiagų palydos iki naikinimo vietos ir naikinimo išlaidas, o ne saugojimo išlaidas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
1.5. Viena iš nusikalstamų veikų, kurias padarė atsakovas, yra BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta veika - kontrabanda, todėl byloje turėtų būti taikomas dar vienas svarbus atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo teisinis pagrindas - Europos Sąjungos teisės normos, įtvirtintos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1). Reglamento 198 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad išlaidas, susijusias su muitinės taikomomis būtinomis disponavimo prekėmis priemonėmis, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, kai nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, arba prekės buvo nuslėptos nuo muitinės priežiūros, apmoka asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas, arba asmuo, kuris nuslėpė prekes nuo muitinės priežiūros. Šiuo atveju toks asmuo ir yra būtent atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie Europos Sąjungos teisės normų (ne)taikymą, nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas juos nurodė.
1.6. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl Muitinės departamento patirtų 30,74 Eur narkotinių medžiagų palydos (apsaugos) į naikinimo vietą išlaidų bei 322,22 Eur narkotinių medžiagų sunaikinimo ir šalinimo išlaidų atlyginimo, teismas nesilaikė tos pačios ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose bylose sukurtų precedentų. Ieškovo prašomos priteisti daiktų (prekių), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, administravimo išlaidos analogiškose bylose teismų paprastai yra pripažįstamos žala, atsiradusia dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.
11. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl dalies bylos nutraukimo ir dalies ieškinio dėl žalos, susijusios su narkotinių medžiagų palydos iki naikinimo vietos ir jų naikinimo atlyginimu atmetimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl dalies bylos nutraukimo
14. LR CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Apeliantas nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas tapatus ieškinys kaip ir išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo baudžiamoje byloje Nr. 1-177-317/2018.
15. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
16. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).
17. Iš 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos baudžiamoje byloje Nr. 1-177-317/2018 buvo pateikęs prašymą priteisti iš atsakovo baudžiamojo proceso išlaidas, kurias sudarė 83,63 Eur automobilio saugojimo išlaidų ir 561,92 Eur automobilio transportavimo išlaidų. Pagal LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Kauno apygardos teismas ieškovo prašomų išlaidų procesinėmis išlaidomis nepripažino ir procesinį prašymą atmetė. Taigi, ieškovas baudžiamojoje byloje nereiškė civilinio ieškinio, o pateikė procesinį prašymą atlyginti baudžiamojo proceso išlaidas. Tuo tarpu civilinėje byloje ieškovas reiškia civilinį materialinį teisinį reikalavimą priteisti 561,92 Eur automobilio transportavimo ir 309,02 Eur automobilio saugojimo išlaidas kaip dėl atsakovo nusikalstamos veikos padarytą žalą, įrodinėdamas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl konstatuotina, kad tai nėra tapatūs reikalavimai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę pasirinkti prašomą teisminės gynybos būdą, dėl kurio taikymo turi pasisakyti ginčą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
18. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, nustatydamas ieškinių tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukė dalį civilinės bylos.
Dėl dalies ieškinio atmetimo
19. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje buvo skirtas narkotinių medžiagų konfiskavimas (paėmimas valstybės nuosavybėn). Narkotinės medžiagos, remiantis teismo nuosprendžiu, buvo sunaikintos, todėl Muitinės departamentas patyrė atitinkamas išlaidas, kurios turi būti priteistos iš atsakovo.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Kauno apygardos teismas nuosprendyje nutarė narkotines medžiagas ne konfiskuoti (paimti valstybės nuosavybėn), o sunaikinti, tačiau nesutinka, kad atsakovas turi atlyginti šių medžiagų palydos į naikinimo vietą ir naikinimo išlaidas.
21. Deliktinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai yra visos keturios deliktinės atsakomybės kilimo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis bei kaltė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Apeliantas nurodo, kad jei atsakovas nebūtų atlikęs nusikalstamos veikos, ieškovas nebūtų patyręs narkotinių medžiagų palydos į naikinimo vietą ir jų naikinimo išlaidų. LR civilinio kodekso 4.7 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje. Remiantis šia įstatymo nuostata, narkotinės medžiagos nelaikytinos atsakovo nuosavybe. Jos buvo iš atsakovo paimtos, sulaikytos, saugojamos, transportuojamos ir naikinamos ikiteisminio tyrimo įstaigos iniciatyva, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, nes jos turėjo reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendyje nurodyta, jog išimtos narkotinės medžiagos, kurių apyvarta uždrausta, sunaikintinos vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Paimtų iš neteisėtos apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) (toliau – medžiagos) sunaikinimo tvarką ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir operatyvinės veiklos subjektams, taip pat įgaliotoms valstybės institucijoms (pareigūnams), nagrinėjančioms administracinių teisės pažeidimų bylas, nustato 2010 m. rugpjūčio 25 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1219 „Dėl neteisėtos apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) sunaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą“. Šio aprašo 6 punktas nustato, kad naikinimo darbus, įskaitant medžiagų nuvežimą iki naikinimo vietos, organizuoja įstaiga, kurioje saugomos medžiagos, o aprašo 13 punktas numato, kad medžiagų naikinimo išlaidos padengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete institucijoms, pagal kompetenciją organizuojančioms medžiagų naikinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų. Taigi, LR Muitinės departamentui teisės aktų pagrindu narkotinių medžiagų naikinimo procedūrą yra pavesta vykdyti valstybės skirtomis lėšomis, todėl nesant duomenų apie patirtą žalą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Kai neįrodyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl apelianto nurodytos turtinės žalos atlyginimo.
22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Europos Sąjungos teisės normų (ne)taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnis reglamentuoja tuos išlaidų apmokėjimo atvejus, kai muitinei suteikti įgaliojimai pačiai imtis disponavimo prekėmis priemonių (konfiskuoti, parduoti ar sunaikinti), tačiau bylos nagrinėjimo atveju sprendimą sunaikinti narkotines medžiagas priėmė ne muitinė, o teismas. Tokiu atveju narkotinių medžiagų naikinimo išlaidų atlyginimo tvarką reglamentuoja nacionalinė teisė, kuri nustato, jog šios išlaidos yra dengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų. Pažymėtina ir tai, kad Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnis nustato išlaidų atlyginimą, nuslėpus prekes nuo muitinės priežiūros, tačiau narkotinės medžiagos yra ne prekė, o civilinėje apyvartoje draudžiami daiktai. Dėl nurodytų motyvų byloje nėra pagrindo taikyti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso normų (198 straipsnio 3 dalies a punkto).
23. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė analogiškoje byloje sukurto precedento (civilinė byla Nr. 2A-1106-864/2019). Vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas, kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, jis nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamas, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, aiškiai ir racionaliai argumentuojant (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2012). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju ieškovo nurodyta teismų praktika dėl narkotinių medžiagų palydos ir naikinimo išlaidų atlyginimo nesivadovauja, remdamasis nutarties 21 punkte nurodytais motyvais.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų priteisimo, padarė neteisingą išvadą dėl civilinio reikalavimo ir baudžiamojoje byloje išnagrinėto prašymo tapatumo, pažeidė proceso normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo naikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėdamas reikalavimą dėl narkotinių medžiagų palydos į naikinimo vietą ir naikinimo išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (LR CPK 185 straipsnis) ir dėl šio reikalavimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, papildęs pirmosios instancijos teismo argumentus, šią sprendimo dalį palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.