- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- e2-341-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22673-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- K. R.
- Advokatai
- Jolita Razminaitė-Gvozdovičienė, Santa Černiūtė
- Kategorijos
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Artamonovai,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei K. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovės K. R. priešieškinį ieškovui K. P. dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas K. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. nustatyti nepilnamečio sūnaus O. L. P. gyvenamąją vietą su ieškovu;
Šalies argumentai
1.2. nustatyti, kad atsakovė K. R. su vaiku turi teisę matytis kiekvieną savaitgalį paimant vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį po užsiėmimų ir perduodant ieškovui sekmadienį iki 20:00 val.;
1.3. nustatyti, kad atsakovė nepilnamečiam vaikui O. L. P. teiks 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervedant šiuos pinigus į uzufrukto teisėmis vaiko išlaikymo lėšas valdančio ieškovo banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos.
2. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu patenkino ieškovo ir atsakovės prašymą panaikinti (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą bei išsprendė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir išlaikymo tvarkos klausimus. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovas pradėjo jausti, kad keičiasi jo sūnaus gyvenimas, kurį laiką buvo nežymiai matoma, jog suprastėjo vaiko higiena, dažnai vaikas buvo paimamas iš mamos nesiprausęs, su nešvariomis panagėmis, nešvariais ir suplyšusiais rūbais, bendraujant su vaiku paaiškėjo, kad yra suprastėjusi vaiko mityba, dažnai vaikas valgo pusfabrikačius, skirtus greitam maisto paruošimui. Sūnus taip pat pasakojo apie prastas gyvenimo sąlygas ilgą laiką atsakovei su vaiku gyvenant namuose be tualeto, vandens ir kitų patogumų. Ieškovas nurodo, kad iš sūnaus dažnai girdi keiksmažodžius, o paklaustas, iš kur išmoko, atsako, jog mamytė taip šneka. Be to, atsakovė negauna reguliarių pajamų, o gaunami vaiko išlaikymo pinigai, ieškovo teigimu, skiriami prievolei už nekilnojamąjį turtą pagal 2016 m. vasario 3 d. kredito sutartį padengti. Ieškovo teigimu, atsakovė sūnui dėl neaiškių priežasčių sukūrė „Facebook“ profilį, kur yra keliamos jo nuotraukos, nors ieškovas tam buvo išreiškęs prieštaravimą. Ieškovo manymu, atsakovei trūksta suvokimo apie socialinių tinklų grėsmę, pati atsakovė kelia į savo profilį vaikų nuotraukas, kurie yra nuogi, nuotraukos yra viešai prieinamos, ir ieškovui kelią nerimą, kad bus pakenkta jo sūnaus interesams, taip pat formuojamas netinkamas suvokimas apie socialinę erdvę bei ten esančias grėsmes. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė manipuliuoja tėvo jausmais pakreipdama sūnaus paėmimą sau naudinga tvarka: kai atsakovė nori, kad tėvui sukiltų neigiami jausmai, neduoda vaiko nepaaiškindama priežasčių; kai tėvas pasako, kad negali paimti vaiko, bet jai reikia, jog vaikas savaitgalį praleistų pas tėvą, pradedami versti kaltinimai, kad jis blogas tėvas, nesirūpina vaiku, nieko jam neperka ir niekur nesiveda. Be to, 2020 m. kovo 20 d. atsakovės prašymu buvo paimtas sūnus, dėl to, kad atsakovė greit gimdys. Ieškovo teigimu, atsakovė vaiko nepaėmė iš ieškovo visus metus, nes jai taip buvo patogu. Vaiką iš ieškovo atsakovė paėmė 2021 m. kovo 1 d. Per visus metus buvo griežtas karantinas, todėl bendraudavo tik vaizdo skambučiais. Ieškovas nereiškė jokių priekaištų (nors jo šeimoje taip pat buvo gimęs naujagimis), neprašė pinigų vaiko išlaikymui, daiktų, rūbų. Apie susiklosčiusią situaciją buvo kalbamasi su atsakove – ieškovas prašė daugiau laiko matytis su sūnumi, kad galėtų juo tinkamai pasirūpinti, tačiau atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių to neleido ieškovui daryti, taip pat dažnai kildavo diskusijos su atsakove dėl piniginių lėšų. Ieškovas linkęs daryti prielaidą, kad atsakovė neleidžia ieškovui matytis daugiau su sūnumi, kad nebūtų mažinamas išlaikymo dydis. Ieškovas nurodo, kad jam yra žinoma prasta atsakovės finansinė padėtis, turimi įsipareigojimai bankui bei prastas pragyvenimo lygis. Be to, pats vaikas daug kartų yra išreiškęs norą daugiau matytis ir net gyventi pas ieškovą, tačiau atsakovė neleidžia sūnui ilgiau būti pas tėvą. Pagal nusistovėjusią bendravimo tvarką ieškovui suteikiama teisė matytis su vaiku tik savaitgaliais, kas iš esmės sudaro maždaug tik 104 dienas per metus. Ieškovas matydamasis tokiais trumpais intervalais negali užtikrinti ir tinkamai prisidėti prie pilnaverčio vaiko vystymosi, yra sudėtinga perduoti visas gyvenimo vertybes. Ieškovo nuomone, šiuo atveju jis gali suteikti geresnes sąlygas vaiko visaverčiam vystymuisi ir augimui, o reguliariai matydamasis su sūnumi puikiai žino vaiko įpročius, rutiną ir poreikius, daug yra bendraujama su vaiku apie mitybą, higieną ir kitus svarbius dalykus, taip pat sūnus būdamas pas ieškovą turi savo kambarį, lovą, rašomąjį stalą ir kitus vaiko buičiai būtinus daiktus. Ieškovo žiniomis, atsakovė gyvena mažesniame nei 30 kv. m. vieno kambario bute su dukra iš kitos santuokos ir mama. Iš sūnaus pasakojimų ieškovui taip pat žinoma, kad atsakovė negyvena su sutuoktiniu dėl nuolatinių konfliktų. Būdamas pas ieškovą sūnus visada skatinamas ir mokomas palaikyti tvarką savo kambaryje, susilankstyti drabužius savo spintoje, susitvarkyti žaislus ir pan., kasdien praustis ir pasinaudojus tualetu nuleisti vandenį (kažkodėl kaskart grįžęs iš mamos sūnus pamiršta atlikti net elementarius veiksmus). Dėl įvardytų priežasčių̨ ieškovas prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nustatyta, jog ieškovas periodiškai iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos moka už vaiko išlaikymą atsakovei po 200 Eur. Ieškovas neprieštarauja, kad nurodyta pinigų suma būtų nekeičiama. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl matymosi su vaiku yra tikslinga nustatyti atsakovės matymosi su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių faktinių duomenų apie atsakovės netinkamą naudojimąsi motinos valdžia. Atsakovės teigimu, vaikas yra prižiūrimas, mylimas, tenkinami visi būtini vaiko poreikiai. Vaikas su sese ir atsakove gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute su komunikacijomis. Atsakovė pažymėjo, kad planuoja įsigyti didesnį būstą. Vaikas vasarą dažnai būna pas močiutę (atsakovės mamą), kuri gyvena nuosavame name gamtoje, netoli yra miškas. Atsakovės dabartinis sutuoktinis negyvena kartu su atsakove, tačiau kartą per savaitę aprūpina visais būtinais maisto produktais bei vaisiais ir teikia materialinį išlaikymą tiek atsakovei, tiek jo mažametei dukrai, atvyksta pabendrauti su dukra. Be to, sutuoktinis nupirko atsakovei naujesnį automobilį, kad galėtų tinkamai transportuoti vaikus pas gydytojus, pramogauti ir kt. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas iš anksto nepraneša, kada pasiims vaiką, pats nekokybiškai ir neatsakingai dalyvauja vaiko gyvenime. Vaikas mobilaus ryšio telefonu naudojasi griežtai kontroliuojant atsakovei ir siekiant susisiekti su ieškovu, su kuriuo bendrauja, vaikas dažniausiai skambina kiekvieną ketvirtadienį ieškovui per ,,Messenger“ programėlę, vaikui ,,Facebook“ profilis buvo sukurtas siekiant susisiekti su tėvu, jeigu ieškovas neatsiliepia, skambina kitą dieną, ieškovas pats niekada neskambina sūnui, nerodo iniciatyvos ir nesusisiekia su vaiku. Be to, vaikas vyksta pas tėvą be mobilaus ryšio telefono, taigi pateiktos mobilaus ryšio nuotraukos ne iš atsakovės sūnaus mobilaus ryšio telefono, vaikas tokio modelio telefono ir tiek socialinių tinklų neturi. Atsakovė primena vaikui ir skatina vaiką bendrauti su tėvu, tačiau ieškovas nepakankamai užsiima su vaiku, esant vaikui pas jį namuose duoda jam mobilaus ryšio telefoną ir prašo netrukdyti. Atsakovės teigimu, ieškovas perka nereikalingus, jau vaiko turimus daiktus, kurie lieka ieškovo namuose, o paskui ieškovas neva nupirktų daiktų sumą siekia išieškoti iš vaiko išlaikymo sumos tik pridėdamas neaiškius kvitus be datos. Atsakovės teigimu, ieškovas nedalyvauja vaiko gyvenime, nesidomi, pats neužsiima su vaiku, per visą laikotarpį tik vieną kartą dalyvavo sūnaus darželyje Kalėdiniame renginyje, kai vaikas dar buvo mažas ir abi šalys buvo santuokoje. Ieškovas neorganizuoja vaiko gimtadienio šventimo ir neperka vaikui gimtadienio dovanų. Atsakovė niekada nedraudė bendrauti ieškovui su mažamečiu sūnumi, priešingai, visuomet atsiliepdavo į jo reiškiamą norą jį matyti ir bendrauti, taip pat ir ieškovo motinos, kuri irgi dažnai bendrauja su anūku. Ragino jį kartu lankytis pas gydytojus, skatino domėtis vaiko raidos etapais. Tačiau nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų ieškovas neskyrė jam pakankamai laiko ir dėmesio. Taip pat ieškovas derindamas susitikimą su vaiku neatsižvelgia į vaiko režimą, poreikius. Jam svarbesnis savo asmeninių poreikių tenkinimas. Atsakovė prašė ieškovo pervesti vaiko išlaikymo pinigus, nes reikia mokėti už vaiko draudimą, ugdymo įstaigą, vaistus, aprūpinti vaiką būtinais daiktais ir kt. Ieškovas nuo 2019 m. priteisto vaiko išlaikymo sumos neindeksavo, todėl susidarė išlaikymo skola. Atsakovė nurodė, kad jos finansinė padėtis nėra bloga, ji gauna pašalpą iš Užimtumo tarnybos, taip pat planuoja mokytis kosmetologo specialybės, mokslo metu atsakovei bus mokama stipendija, be to, tiek atsakovės mama, tiek sutuoktinis taip pat daug padeda materialiai, todėl atsakovė gali tinkamai rūpintis abiem vaikais ir juos išlaikyti bei tenkinti jų poreikius ir interesus. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovė turi tinkamesnes gyvenimo sąlygos vaikui augti ir vystytis nei ieškovas, kadangi jo gyvenamoji vieta yra soduose, arti nėra ugdymo įstaigų, viešojo transporto, be to, ieškovas itin anksti rytais vyksta į darbo vietą, grįžta namo po įprastinių darbo valandų, todėl jis negalės pasirūpinti vaiku, jo laisvalaikiu, užtikrinti vaiko pristatymą pas gydytojus ar mokyklą. Ieškovas dirba apie 18 km nuo gyvenamosios vietos, tuo tarpu atsakovė visada netoliese, kaimynystėje gyvena vaiko močiutė, kuri gali padėti atsakovei pasirūpinti vaiku. Atsakovės teigimu, ieškovo prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo paduotas ne tik siekiant savanaudiškų tikslų, bet ir ne laiku bei neatsižvelgiant į vaiko interesus. Atsakovei dažnai tenka įkalbinėti vaiką vykti pas ieškovą, kadangi vaikas pats vengia bendrauti su ieškovu ir nenoriai važiuoja savaitgaliais. Vaikas serga (duomenys neskelbtini), vaikui būtina atitinkama priežiūra, ieškovui įdedami aliejukai ar vitaminai, tačiau kol vaikas būna pas jį, jie nenaudojami, t. y. nesirūpinama vaiko sveikata. Vaikui su tokiomis diagnozėmis būtinas jūrinis klimatas, tačiau ieškovas nė karto nenuvežė vaiko prie jūros. Ieškovas, net kai vaikas buvo pas jį ir sirgo (duomenys neskelbtini) bei ūmine kvėpavimo takų infekcija, nevežė vaiko pas gydytojus. Atsakovė pati vaiką vežė pas gydytojus ir rūpinosi būtinais medikamentais bei gydymu, slaugė jį ligos metu, net tuo laikotarpiu, kai vaikas gyveno pas ieškovą. Vaikas nuo gimimo gyveno su atsakove, vaikas jaučiasi saugiai ir patogiai jam įprastoje aplinkoje, yra prie jos ir sesės prisirišęs. Atsakovės nuomone, vaikui gyvenant pas tėvą jis gyvenamoje aplinkoje nesijaučia saugus ir apgaubtas rūpesčiu, bendravimas su ten gyvenančiais šeimos nariais vaikui galimai sudaro vidinį diskomfortą, kadangi vaikas nenoriai vykstą pas ieškovą. Be to, atsakovei yra nežinomas ieškovo sutuoktinės požiūris į vaiką, jo auklėjimą. Ieškovo išdėstyti teiginiai, kad 2020 m. kovo 20 d. atsakovės prašymu buvo paimtas vaikas, dėl to, jog atsakovė greitai gimdys, neatitinka tikrovės, nes vaikas buvo ieškovo paimtas bendru šalių susitarimu. Atsakovė buvo paguldyta į ligoninę besilaukianti ir dėl aukštos temperatūros (įtariamas (duomenys neskelbtini)), tuo metu buvo karantino pradžia, be to, atsakovė buvo pačiame viruso židinyje, todėl jai gydytojų buvo paskirtas 14 dienų karantinas. Vaikas pas ieškovą gyveno dėl objektyvių priežasčių: atsakovė laukėsi, buvo pristatyta į ligoninę, buvo 14 dienų izoliacijoje ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą. Atsakovė pageidavo pasiimti sūnų, tačiau ieškovas neatiduodavo, apeliuodamas į karantiną. Tuo laikotarpiu ieškovas vaiką visiškai izoliavo, atsakovei teko mokėti už ugdymo įstaigą, nors vaikas ieškovo iniciatyva nelankė darželio. Ieškovo minimu laikotarpiu atsakovė bendravo su vaiku nuotoliniu būdu, sergantį vežė į polikliniką pas gydytojus, taip pat vaikas buvo ir pas atsakovę keletą kartų po tris dienas. Ieškovui sutikus grąžinti atsakovei vaiką nuo 2021 m. kovo 1 d., atsakovė pastebėjo, kad vaiko elgesys pasidarė keistas, jis buvo išgąsdintas, bijojo visko ir pan., blogai miegojo ir pradėjo šlapintis į lovą, ko anksčiau nebuvo, tik 2021 m. gegužės mėn. vaiką atsakovei išvežus į gamtą pas atsakovės mamą bei esant nuolatinėje priežiūroje, vaiko psichologinė būklė pagerėjo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad drastiška ieškovo ,,intervencija“ į vaiko gyvenimą pakeičiant vaiko nusistovėjusius įpročius bei gyvenimą neatitiks mažamečio interesų ir nekvestionuojamai turės galimai neigiamos įtakos vaiko vystymuisi. Ieškovo noras nuolat gyventi su vaiku sukelia daug abejonių, kadangi tai ne tik teisė, bet ir pareigos vaikui. Atsakovė nuo pat pirmos dienos neribojo ieškovo galimybių rūpintis, prižiūrėti, ugdyti ir auklėti vaiką, tačiau ieškovas retai išreikšdavo norą aplankyti sūnų savaitgaliais. Ieškovas, siekdamas nustatyti bendravimo tvarką, atsakovės teigimu, teikia pirmenybę savo asmeniniam gyvenimui ir laisvalaikiui. Tokios tvarkos nustatymas neužtikrintų sūnui stabilios aplinkos, saugumo poreikio, be to, tokia tvarka ribojamas atsakovės dalyvavimas vaiko šeimos šventėse, Motinos dieną, išvykti su vaiku į keliones, atostogauti, matytis per šventes, dalyvauti gimtadieniuose, matytis valstybinių švenčių dienomis, slaugyti vaiką ligos atveju. Vaikui turi būti sudarytos maksimalios sąlygos matytis, būti su atsakove. Be to, nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidas, kad vaiko gyvenimas su atsakove kenkia vaiko interesams.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje dėl ieškinio reikalavimų nurodo, kad Tarnybai kyla abejonių dėl ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo būtinybės. Tarnyba siūlo vaiko tėvams apsvarstyti galimybę dėl platesnės tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimas būtų patenkintas ir nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų pakeista, ieškiniu prašoma nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti koreguojama ir plečiama, nustatant vaiko bendravimą su motina darbo dienomis, vaiko atostogų ir švenčių metu. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo dydžio neprieštarauja nepilnamečio interesams.
Šalies argumentai
5. Atsakovė K. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui 330 Eur dydžio išlaikymą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pervedant šiuos pinigus į uzufrukto teisėmis vaiko išlaikymo lėšas valdančios atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, atsakovę paskiriant piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovė iš esmės daugiausia rūpinosi sūnaus poreikiais, nes ieškovas ribotai materialiai prisidėdavo prie vaiko interesų užtikrinimo. Atsakovė neneigia, kad ieškovas mokėdavo išlaikymą, tačiau dažnai sumažindamas išlaikymo sumas ir neindeksuodamas vaiko išlaikymo sumos. Jokios kitos materialinės pagalbos atsakovė iš ieškovo nėra gavusi. Be to, ieškovas iš esmės nepakankamai komunikavo su vaiku arba komunikavimas visada būdavo komplikuotas, mažai pridėjo prie vaiko materialinių poreikių tenkinimo, neturi duomenų apie vaiko poreikių turinį ir apimtį. Atsakovė nurodė, kad pagal savo galimybes ir finansinę padėtį rūpinosi sūnaus priežiūra, t. y. jos gaunamos pajamos yra 450 Eur, turi nekilnojamo turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise, transporto priemonę, registruotą jos sutuoktinio vardu. Prie sūnaus poreikių tenkinimo prisideda atsakovės sutuoktinis, jos motina. Atsakovė augina dar vieną vaiką – dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, didelių nusiskundimų dėl vaiko sveikatos nėra, vaikas serga peršalimo ligomis (nuolat (duomenys neskelbtini)), gydymo įstaigos diagnostinio tyrimo pažymoje minima ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį tenkanti suma yra apie 660 Eur, tačiau vaikas 2023 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti mokyklą. Duomenų apie ieškovo visą turtinę padėtį atsakovė neturi, jos žiniomis, ieškovas turėjo nekilnojamąjį turtą sodybą, įsigijo namą su žeme soduose bei turėjo transporto priemonę. Atsakovės nuomone, siekiant sudaryti visapusiškas sąlygas vaiko vystymuisi, ieškovo skiriama suma vaiko išlaikymui turi būti 330 Eur, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė pažymėjo, kad nuo 2019 metų materialiai išlaikė ir prižiūrėjo savo mažametį sūnų, užtikrino, jog būtų patenkinti sūnaus poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi ir poilsiui, prižiūrėjo ir rūpinosi jo poreikiais: vaikui būtina dėl ligos ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į vaiko ligos pobūdį ir eigą, atostogauti prie jūros kasmet, Lietuvoje arba užsienyje, taip pat vaiko gimtadieniai švenčiami pasitelkiant animatorių paslaugas vaiko žaidimo kambariuose. Nuo 2017 m. kovo 27 d. vaikas draustas gyvybės draudimu (mėnesio įmoka – 36,88 Eur). Atsakovės teigimu, vaiko poreikiai didėja, brangsta rūbai, mokyklinės ir maisto prekės, taip pat ir kelionės prie jūros. Pasikeitus ekonominei situacijai, atsiradus vaiko norui lankyti papildomus mokamus būrelius, praėjus trejiems metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį pirmiausia pasikeitė šalių vaiko amžius, kuris lemia ir atitinkamai pasikeitusius vaiko poreikius. Ieškovas yra sveikas ir darbingas vyras, turi nuolatinį ir gerai apmokamą darbą, gauna nemažas pajamas, papildomai turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, prašo priteisti vaiko išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos periodinėmis išmokomis po 330 Eur kas mėnesį iki 15 d., iki sūnaus pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atsakovę paskiriant piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Atsiliepimas
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad šalių vaikas neturi jokių specialių poreikių, priešingai nei nurodo atsakovė, vaikas yra sveikas ir neturi jokių ūminių ligų. Atsakovės pateikti e. sveikatos nuorašai nėra ligos patvirtinimai, tai yra tik informacija apie tai, dėl ko buvo kreiptasi. Ieškovo nuomone, atsakovė siekia, kad vaikui būtų pripažinta kokia nors liga, tam, jog galėtų apriboti bendravimą su vaiku. Pavyzdžiui, atsakovė nurodo, kad vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), kas skamba kaip sunki liga, tačiau tai yra virusinė arba infekcinė liga, kuri pasireiškia šaltuoju metų laiku. Liaudiškai ši liga dar vadinama „laringitu“. (duomenys neskelbtini) yra net nepatikslinta vaikui, tai yra plaučių uždegimas. Ši liga taip pat yra periodinė ir gydoma simptomiškai, paskiriant tuo metu ligos gydymui būtinus medikamentus. (duomenys neskelbtini) – taip pat vaikui yra nepatikslinta. Iš to seka, kad tai nėra ūminės ligos, kurios tęsiasi nuolatos ir kurias atsakovė bando pritaikyti šalių vaikui. Ieškovas siekia užauginti sveiką vaiką, toks koks jis yra dabar, tačiau su tokia atsakovės intencija vaikui gali išsivystyti tam tikros psichologinės ligos. Ieškovo teigimu, atsakovės pateikta vaiko poreikių lentelė nepatvirtina, jog šalių vaikui realiai yra reikalingas tokio dydžio išlaikymas. Atsakovė nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 660 Eur, tačiau pati, būdama darbinga ir jauna moteris, nededa jokių pastangų, jog užtikrintų vaiko poreikius. Ieškovas taip pat nurodė, kad nors buvo priteista 200 Eur, tačiau periodinėms išmokoms pritaikius indeksavimą, išmokos suma automatiškai padidėjo. Taip pat atsakovė papildomai gauna vadinamus vaiko pinigus. Ieškovo nuomone, atsakovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos, t. y. vaiko poreikiams, tačiau akivaizdu, kad atsakovė šią išmoką traktuoja kaip savo indėlį į sūnaus išlaikymą. Tokia atsakovės pozicija yra neteisinga, nes šie pinigai valstybės yra skiriami ne atsakovei, ne ieškovui, o pačiam vaikui, todėl išmoka vaikui mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal tėvų teikiamą išlaikymą, sūnaus išlaikymui yra skiriama 638,69 Eur (276,47 Eur x 2 + 85,75 Eur) per mėnesį, atsakovės nurodoma suma, kuri, jos manymu, yra reikalinga sūnui yra 660 Eur. Skirtumą sudaro tik 21,31 Eur. Atsakovė nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra tik 450 Eur, tačiau kyla pagrįstas klausimas, iš kokių lėšų ji pati prisideda prie šalių vaiko bei kito turimo vaiko išlaikymo, kadangi ji turi mokėti kreditą už būstą, komunalinius mokesčius, paskolos įmokas bei pasilikti ir savo pačios pragyvenimui tam tikrą dalį lėšų. Todėl ieškovui kyla abejonių, kur apskritai atsakovė leidžia vaiko pinigus, ar šie pinigai nėra panaudojami pačios atsakovės poreikių tenkinimui. Atsakovė yra teigusi, kad iš vaiko pinigų 190 Eur skiria vien buto išlaikymui, nors dabar poreikių lentelėje nurodo daug mažesnę sumą. Ieškovo teigimu, jis vaiku rūpinasi tiek pat, kiek ir atsakovė – ligos atveju jį slaugo, perka jam drabužius, siūlo savo pagalbą atsakovei, kad galėtų susiderinti, ko iš tam tikrų daiktų vaikui reikia, jog abi šalys nenupirktų to paties, taip siekiant be reikalo neišlaidauti, o optimaliai išnaudoti vaiko pinigus. Tačiau atsakovė šiuo klausimu yra uždara ir kategoriškai atsisako pagalbos iš ieškovo šeimos. Ieškovo sutuoktinė taip pat stengiasi bendrauti su atsakove, kas liečia vaiko klausimus, tačiau atsakovė nepriima ir tokios ieškovo šeimos siūlomos pagalbos. Ieškovas ne tik teikia išlaikymą savo sūnui, tačiau ir papildomai prisideda prie jo ugdymo, sveikatos gerinimo. Ieškovas pažymi, kad jis nori ir galėtų prisidėti įvairiais būdais prie vaiko gerovės, įskaitant ir kas liečia finansus, tačiau atsakovė tokios pagalbos atsisako. Ieškovas sutinka, kad nuo 2022 m. vasario mėn. neindeksavo išlaikymo sumos, tačiau tai nutiko tik dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo, nei ieškovas indeksavo šią sumą, nei atsakovė buvo pasikreipusi į ieškovą, kad šis neprimoka tam tikros sumos dalies. Kai tik ieškovas sužinojo, kad atsakovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nedelsiant kreipėsi į atsakovę ir norėjo gražiuoju išspręsti šį nesusipratimą, tačiau atsakovė ir šito klausimo nebuvo linkusi taikiai išspręsti. Šios situacijos parodo atsakovės nenorą bendrauti dėl sūnaus, ieškoti jam geriausio varianto.
8. 2023 m. vasario 10 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovė byloje siekia įrodyti, jog vaikas turi rimtų sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini), tačiau, kai ieškovas vaiką buvo užrašęs pas alergologą, atsakovė, sąmoningai kenkdama vaiko interesams, vaiko neišleido su ieškovu, kad šis jį nuvestų pas alergologą ir vaikui būtų atlikti išsamūs tyrimai dėl atsakovės nurodomų vaiko ligų. Ieškovo teigimu, vaikui nėra išduodami jokie specialūs vaistai, kurie būtų skirti gydyti (duomenys neskelbtini) ar kitas ūmines ligas. 2023 m. sausio 30 d. atsakovė buvo vizito pas sūnaus šeimos daktarę, tačiau į patį vizitą atvyko be sūnaus. Vizito metu atsakovė bandė įtikinti daktarę, kad vaikas jaučiasi labai blogai, blogai miega, sapnuoja košmarus ir jam yra reikalingi raminamieji. Ieškovas pažymėjo, kad kol vaikas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2021 m. kovo 1 d. ir visą 2021 m. gegužės mėn. gyveno pas ieškovą, vaikas nesirgo ir pas gydytojus kreiptis nebuvo reikalo. Ieškovo teigimu, jis su atsakove labai dažnai bendrauja dėl vaiko žinutėmis ir teigti, kad ieškovas nekokybiškai ir neatsakingai dalyvauja vaiko gyvenime, yra tik šmeižtas iš atsakovės pusės, be to, atsakovė nepateikė jokių to įrodymų. Ieškovas taip pat paaiškino, kad kadangi prieštaravo dėl vaikui skirto išmanaus telefono ir jam sukurto „Facebook” profilio, laikydamasis savo griežtų nusistatymų ir įsitikinimų, niekada neskambindavo į vaikui sukurtą „Facebook“ paskyrą, bendraudavo tik per atsakovę, kaip buvo priimtina iki paskyros sukūrimo. Be to, vaiko telefone įrašyti įvairiausi žaidimai, kurie galimai ir sukelia vaikui košmarus naktimis, kadangi žaidimai yra agresyvaus pobūdžio, žaidimų veikėjai smurtaujantys kaip iš siaubo filmų. Ieškovo teigimu, šiuos žaidimus įrašė neabejotinai atsakovė, kadangi vaikas nemoka rašyti ir skaityti. Ieškovas nėra nupirkęs vaikui išmanaus telefono, taip pat niekada nėra davęs savo telefono siekdamas, kad vaikas užsiimtų ir netrukdytų. Su sūnumi ieškovas visada mini progas ar šventes. Ieškovui sūnus yra pasakojęs, kad mama nupirko telefoną, taip pat turi ir planšetę. Vaiko pasakojimu, mama labai dažnai leidžia vaikui jais naudotis. Ieškovo nuomone, išmanaus telefono ar planšetės davimas vaikui su nekontroliuojamu turiniu kelią didelių abejonių dėl atsakovės sugebėjimų užtikrinti vaiko teises, saugumą bei privatumą. Be to, ieškovui žinoma, kad žiemos metu (duomenys neskelbtini) esančiame 1 kambario bute gyvena keturi asmenys: atsakovė, atsakovės mama ir du vaikai. Šeimai bute vasarą gyventi sudėtinga, butas labai šiltas, langai nukreipti į pietryčius, paskutinis aukštas. Kondicionavimo sistemos nėra. Ieškovui yra žinoma, kad vienoje buto sienoje (kur pastatyta vaiko lova) veisiasi pelėsis. Daugiabutis senos statybos, mažo gyvenamojo ploto, aplink gyvena labai daug asocialių asmenų. Žiemos metu namas (duomenys neskelbtini) (namas priklauso atsakovės motinai ir atsakovės motinos broliui) yra netinkamas gyventi, name nėra jokių komunikacijų, šildymo izoliacija labai prasta. Be to, name nėra patogumų, vandens, namas senos statybos, neįrengta kanalizacija, aplinka apgriuvusi, lauko tualetas nesaugus. Namas padalytas į dvi dalis, vienoje namo dalyje gyvena asociali pora, nuolatos girtuokliaujama. Kitoje namo dalyje vasaros metu gyvena atsakovės mama ir pati atsakovė su vaikais. Ieškovui žinoma, kad atsakovė ilgą laiką, šiltuoju metų laikotarpiu gyveno minėtame name (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) esančiame bute nėra gerų sąlygų gyventi, aplinka yra traumuojanti, nepavyzdinga bei nereprezentatyvi. Ieškovas turi sodybą (duomenys neskelbtini) šalia ežero. Gyvenamasis namas Vilniuje taip pat šalia ežero, su vaiku daug laiko praleidžiama gamtoje. Ieškovo žiniomis, atsakovės pajamos siekia 450 Eur (registruota Užimtumo tarnyboje), kiek žinoma ieškovui, atsakovė yra nelinkusi dirbti ir užsidirbti savarankiškai. Dažnu atveju finansinę pagalbą gaudavo iš savo mamos. Ieškovas ne kartą stengėsi surasti atsakovei darbą, pažįstamų pagalba siūlė įvairaus pobūdžio darbus, bet joks darbas jai netiko. Ieškovui kyla didelių abejonių, kaip racionaliai atsakovė skirsto ir kaip leidžia pinigus, kai galimai gyvena iš pašalpos bei vaikui skirtų pinigų. Ieškovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 2 691,88 Eur. Ieškovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vykdo individualią veiklą. Ieškovo nuomone, atsakovės tikslas yra jį apšmeižti ir „pasipinigauti“, siekti padidinti gaunamą vaiko išlaikymą, iš kurio pati galimai pragyvena. Ieškovas paaiškino, kad vaiko nenoras vykti pas ieškovą atsirado tuomet, kai buvo pradėtas nagrinėti ieškovo ieškinys dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Prieš tai vaikas ieškovui buvo išreiškęs norą gyventi kartu su juo. Be to, pas ieškovą nėra mobilaus telefono, neribotų filmukų, yra tam tikra tvarka, kurios vaikas turi laikytis. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė ne tik pradėjo riboti ieškovo bei sūnaus kontaktinį bendravimą, bet ir nuotolinį bendravimą – ieškovui telefonu bendraujant su sūnumi, uždavus šiam klausimą, ar su jais yra senelė, iš vaiko telefonas yra atimamas ir daugiau prisiskambinti nėra galimybės. Negalėdamas susisiekti su vaiku, ieškovas išgyvena, kadangi jaučiasi taip, lyg atsakovė stengtųsi atstumti vaiką nuo tėčio, stengiasi nuteikti vaiką prieš tėtį ir jo šeimą.
9. Tarnyba pateiktoje išvadoje dėl priešieškinio reikalavimo nurodė, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl, Tarnybos nuomone, priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo pareikštas nepilnamečio šalių sūnaus interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų vaiko poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio bei atsiliepimo į priešieškinį argumentus bei reikalavimus.
11. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinio argumentus ir reikalavimus.
12. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą byloje dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Tarnybos atstovė nurodė, kad palaiko byloje pateiktas rašytines išvadas, taip pat nurodė, jog šeima Tarnybai nėra žinoma, Tarnyba neturi duomenų, kad kuris nors iš tėvų pažeistų vaiko interesus. Įvertinus bylos medžiagą bei vaiko nuomonę, Tarnybai kyla abejonių dėl gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Tarnybos atstovė pasiūlė šalims pasvarstyti apie „50:50“ modelio bendravimo tvarką. Atstovė taip pat paaiškino, kad ieškiniu prašoma nustatyti atsakovės bendravimo tvarka yra minimali, dėl to ji neatitiktų vaiko interesų. Vaikui neliktų galimybės bendrauti su mama darbo dienomis, atostogų metu, švenčiu dienomis, atsakovė neturėtų galimybės maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime. Ieškiniu prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, todėl, Tarnybos atstovės teigimu, priešieškiniu prašomas išlaikymo dydis labiau atitiktų vaiko interesus ir galimai užtikrintų vaiko poreikius, todėl šis priešieškinio reikalavimas pareikštas nepilnamečio interesais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
13. Šalys yra nepilnamečio vaiko O. L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2910-930/2019 patenkino šalių prašymą panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovui turint teisę bendrauti ir matytis su vaiku bendru šalių susitarimu, be to, ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui įsipareigojo mokėti po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Dėl ieškinio reikalavimo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką gyventi ar auginti kitiems asmenims, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
16. Prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą ieškovas grindė motyvais, susijusiais su atsakovės būstu, darbine veikla, vaiko auklėjimo, ugdymo, sveikatos priežiūros įgūdžiais, konkrečiai, jų stoka.
17. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
18. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
19. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).
20. Pirmiausia dėl atsakovo argumentų, susijusių su atsakovės gyvenamąja vieta, teismas atkreipia dėmesį, kad tai yra tas pats būstas (butas adresu: (duomenys neskelbtini)), taigi, įskaitant ir jo gyvenamąją aplinką (laiptinę ir pan.), kurį, būdami susituokę, įsigijo ieškovas ir atsakovė. Teismo sprendimu, kuriuo panaikintas šalių santuokos apskaitos įrašas ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, butas ir jam įgyti paimta paskola atiteko atsakovei, su kuria liko gyventi šalių nepilnametis vaikas. Taigi, šalims gyvenant santuokoje, ieškovui tiko minėtas butas, taip pat tai, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo jame liko gyventi atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku. Byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad šiuo metu ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, be kita ko, ieškovui kartu su naująja sutuoktine nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuriame šalių nepilnamečiam vaikui gali būti skirta daugiau gyvenamosios erdvės nei bute, kuriame gyvena atsakovė. Tačiau, kaip minėta, aplinkybės, susijusios su dabartine vaiko gyvenamąja vieta, nėra iš esmės pasikeitusios (pablogėjusios), priešingai, atsakovė pateikė įrodymus (nuotraukas) bei paaiškino, kad pagal galimybes jos gyvenamoji aplinka taip pat yra tvarkoma (atliktas buto remontas, laiptinėje įrengtos grotos, užkertančios kelią pašaliniams asmenims patekti ant daugiabučio namo stogo). Iš teismui pateikto Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad atsakovė kartu su dviem vaikais (šalių nepilnamečiu vaiku ir 4 metų nepilnamete dukra iš antros santuokos) gyvena vieno kambario, apie 30 kv. m. bute su visais patogumais; apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, kambaryje yra dviaukštė lova, sofa-lova, komoda, spinta, rašomasis stalas, televizorius, žaislai (el. b. 1 t., b. l. 160–162). Tarnyba pastabų dėl dabartinės vaiko gyvenamosios vietos neturėjo, taip pat tokių pastabų neturėjo Tarnybos atstovė, susipažinusi su abiejų šalių pateiktais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo įrašais.
21. Bylą nagrinėjant teisme ieškovas įrodinėjo, kad minėtame bute, be atsakovės ir dviejų mažamečių vaikų, gyvena taip pat atsakovės motina, todėl vaikui tenkanti gyvenamoji erdvė dar labiau sumažėja. Pastarąją aplinkybę ieškovas įrodinėjo elektros energijos deklaravimo atsakovės motinai priklausančiame gyvenamajame name duomenimis šaltojo sezono metu, paties turimomis žiniomis ir pan. Atsakovė bylą nagrinėjant teisme neneigė, kad kartais jos motina pasilieka nakvoti atsakovei priklausančiame bute, padeda jai prižiūrėti mažamečius vaikus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovės motina pastoviai gyventų atsakovei priklausančiame bute, kita vertus, šalims gyvenant santuokoje bute taip pat gyveno du suaugę žmonės, neturi pagrindo spręsti, jog aplinkybės, susijusios su vaiko gyvenamąja vieta, iš esmės pasikeitė, dėl ko būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą.
22. Teismas pritaria ieškovo vertinimui, kad vaikui augant, bręstant, įvertinus skirtingą abiejų nepilnamečių vaikų lytį, vaikui natūraliai atsiras poreikis turėti daugiau asmeninės erdvės, kurią užtikrinti privalės tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau šiuo metu vaikui yra (beveik) aštuoneri metai, vaikas pradėjo lankyti netoli nuo dabartinių namų esančią mokyklą, kurią galės pasiekti ir pėsčiomis; duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas nurodė neabejojantis, kad šiandien vaikas yra laimingas; teismo posėdyje išklausyta vaiko nuomonė taip pat neleidžia daryti priešingos išvados. Teismas pažymi, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma (keičiama) atsižvelgiant į teismo sprendimo priėmimo metu esančią situaciją, o ne galimus ateities scenarijus, todėl minėti ieškovo argumentai nėra pakankami šiuo metu keisti vaiko gyvenamąją vietą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, taip pat pasikeitus vaiko norams, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas galės būti keliamas pakartotinai.
23. Pareikštą ieškinį ieškovas taip pat grindė tuo, kad atsakovė, anot ieškovo, pasižymi socialinių įgūdžių stoka: netinkamai rūpinasi vaiku (suplyšę vaiko drabužiai, pajuodavę nagai); neužtikrina vaiko pilnavertės mitybos; tinkamo mokymosi proceso; kėlė kito nuogo vaiko nuotraukas į socialinius tinklus, sukūrė šalių nepilnamečiam vaikui paskyrą socialiniame tinkle; išsigalvojo vaiką sergant (duomenys neskelbtini), galimai iš finansinių paskatų; atsakovės aplinkoje reiškiamos prorusiškos pažiūros ir pan. Pasisakydamas dėl šių ieškovo argumentų teismas pirmiausia pažymi, kad pagal teismui pateiktą informaciją, atsakovės šeima dėl vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nėra (ir nebuvo) žinoma, atsakovei nebuvo taikomas atvejo vadybos procesas; byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovės veiksmais ar neveikimu būtų sutrikdyta vaiko sveikata ar sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Konkrečiai dėl vaiko kasdienės priežiūros, mitybos ir higienos užtikrinimo, byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiais pareigas iš esmės pažeistų; kita vertus, atsakovės galimybės užtikrinti vaiko poreikius pilnavertei mitybai, aprangai taip pat priklauso nuo abiejų tėvų, taigi ir ieškovo, teikiamo išlaikymo dydžio. Byloje iš atsakovės paaiškinimų, kurių ieškovas ir neneigė, nustatyta, kad vaikui 2023 metais pradėjus lankyti mokyklą ieškovas atsisakė papildomai prisidėti prie mokyklinių prekių krepšelio ir uniformos įsigijimo; taip pat nustatyta, kad 2024 metais, indeksavus išlaikymo dydį, ieškovo mokamas išlaikymas yra 279,79 Eur, t. y. kur kas mažesnis nei teismų praktikoje taikomas orientacinis vienos minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio kriterijus (šiuo metu vienam iš tėvų tenkanti 354 Eur suma), ir kuris, kaip pripažįstama teismų praktikoje, paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
24. Baigiantis bylos nagrinėjimui teisme ieškovas atsakovės netinkamą vaiko priežiūrą / auklėjimą papildė argumentais dėl prastų vaiko pasiekimų mokykloje, dėl kurių, anot ieškovo, yra atsakovės kaltė. Iš ieškovo pateikto TAMO dienyno išrašo (dokumento Nr. DOK-52040) matyti, kad prasčiausius įvertinimus šalių sūnus gauna iš lietuvių kalbos, tačiau kiti dalykai yra įvertinti ir aukštai, dėl to nėra pagrindo spręsti, jog vaikas apskritai nesimoko, ar dėl to yra (išimtinai) atsakovės kaltė. Iš šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad abu tėvai taiko skirtingus auklėjimo metodus: atsakovė, anot ieškovo, yra pernelyg nuolaidžiaujanti vaikui; ieškovas, anot atsakovės, pernelyg spaudžia vaiką dėl mokslų; ieškovas nurodo esantis tiesiog griežtesnis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad šeimos santykiai yra grindžiami tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo, o ne konkurencijos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), dėl to taikomi skirtingi auklėjimo metodai, nesant akivaizdžių duomenų, kad jie daro žalos vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai, nėra pagrindas šių klausimų reguliuoti teisinėmis priemonėmis.
25. Minėta, kad ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovas taip pat grindė aplinkybėmis dėl atsakovės į socialinius tinklus įkeltų kito atsakovės nuogo (vandens telkinyje besimaudančio) vaiko nuotraukų, taip pat šalių nepilnamečiam vaikui sukurtos paskyros socialiniame tinkle. Pirmiausia teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės nėra iš esmės naujos; nuo to laiko viešojoje erdvėje pakankamai daug diskutuota apie įvairias grėsmes, su kuriomis gali susidurti vaikai internetinėje erdvėje; iš atsakovės paaiškinimų darytina išvada, jog pati atsakovė suprato, kad toks jos elgesys gali būti vertinamas nevienareikšmiškai; duomenų, kad atsakovė toliau sistemingai viešai skelbtų duomenis apie šalių vaiką ir tokiais veiksmais keltų grėsmė vaiko saugumui, garbei ir (ar) orumui, byloje nėra. Dėl to teismas sprendžia, kad minėto pobūdžio praeityje atlikti atsakovės vienkartinio pobūdžio veiksmai nėra savarankiškas pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą.
26. Kiti ieškovo argumentai, kuriais ieškovas įrodinėjo atsakovės netinkamą vaiko priežiūrą ir socialinių įgūdžių stoka, susiję su vaikui diagnozuota / nediagnozuota (duomenys neskelbtini). Anot ieškovo, atsakovė šias aplinkybes išsigalvojo, galbūt siekdama finansinės naudos; anot atsakovės, ieškovas pasiekė šios diagnozės panaikinimo taip pat siekdamas finansinės naudos – išvengti didesnio išlaikymo teikimo dėl specialiųjų vaiko poreikių. Pirmiausia teismas pažymi, kad nėra kompetentingas spręsti nei dėl vaikui nustatytų diagnozių pagrįstumo, nei dėl vaikui išrašytų vaistų paskirties. Antra, iš byloje esančių išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad tam tikrą laiką vaikui buvo įrašoma (duomenys neskelbtini) diagnozė, vėliau ji buvo pašalinta (el. b. 7 t., b. l. 39–48; el. b. 9 t., b. l. 17); diagnozes nustato, dėl to ir atsakomybė už jų nustatymą tenka, ne tėvai, o sveikatos priežiūros specialistai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų piktybiškai suklaidinusi sveikatos priežiūros specialistus ir (ar) sąmoningai siekusi neteisėtų tikslų, priešingų vaiko interesams (CPK 178 straipsnis). Bylą nagrinėjant teisme atsakovė patvirtino, kad vaiko sveikata yra gera, dėl to, teismo vertinimu, praeities aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) diagnozės vaikui nustatymu, neturi byloje esminės teisinės reikšmės, dėl ko teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Ieškovo argumento, kad atsakovė įkalbinėja vaikui nebūtas ligas, kontekste teismas papildomai atkreipia dėmesį į byloje pateiktą garso įrašą, kuriame pats ieškovas, elgdamasis neatsakingai ir siekdamas pakenkti atsakovės kaip motinos reputacijai vaiko akyse, faktiškai tą daro: juokdamasis sako vaikui, kad vaikas, mamos žodžiais tariant, serga (duomenys neskelbtini) (el. b. 11 t., b. l. 91).
27. Ieškinyje ieškovas taip pat reiškė susirūpinimą dėl atsakovės aplinkoje reiškiamų prorusiškų pažiūrų, kurias ieškovas siejo su atsakovės sutuoktiniu (sugyventiniu), ir to įtakos vaiko psichikai. Kadangi bylą nagrinėjant teisme ieškovas pats pripažino, kad atsakovė su sutuoktiniu faktiškai jau negyvena, o atsakovė pateikė informaciją, kurią patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kad šiais metais oficialiai išsiskyrė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas plačiau dėl minėtų ieškovo aplinkybių nepasisako, nes vertina, kad jos yra praradusios savo aktualumą. Priešingų duomenų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).
28. Bylą nagrinėjant teisme šalys taip pat pakankamai daug laiko ir įrodinėjimui (teikė paaiškinimus, rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės skundo pagrindu inicijuota administracinė teisena dėl galimai vykdomos neteisėtos grožio ir soliariumų paslaugų teikimo veiklos (el. b. 9 t., b. l. 101–105) ir pan.) skyrė aplinkybėms, susijusioms su atsakovės (ne)vykdoma darbine veikla. Pirmiausia teismas pažymi, kad atsakovės vykdomos individualios veiklos atitikimas teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to teismas atskirai nevertina aplinkybių, būtinas ar nebūtinas higienos pasas vykdant atsakovės nurodomą individualią veiklą, ką itin akcentavo ieškovas. Teismo vertinimu, visų ieškovo argumentų, susijusių su atsakovės darbine veikla, esmė buvo ta, kad atsakovė, pagal ieškovą, nesugeba uždirbti pajamų vaikui išlaikyti: arba apskritai nedirba ir tik imituoja individualią veiklą, o gyvena tik iš socialinių išmokų ir (ar) ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui; arba, jeigu ir dirba, jos pajamos nėra pakankamos, be to, nėra aišku, kiek ilgai dar dirbs, nes atsakovė, pagal ieškovą, gyvenime neturi jokių siekių. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) baigė vadybos ir verslo administravimo studijų krypties turizmo ir viešbučių administravimo koleginių studijų programą ir įgijo profesinio bakalauro diplomą, vėliau tobulinosi grožio paslaugų srityje (el. b. 6 t., b. l. 130–136). Iš atsakovės pateiktos informacijos apie asmens pensijų socialinio draudimo stažą matyti, kad atsakovė iki 2023 m. vasario 1 d. yra įgijusi 16 metų 1 mėnesio ir 6 d. trukmės pensijų socialinio draudimo stažą (el. b. 6 t., b. l. 57). Iš kitų atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė nuo 2015 metų iki 2019 metų dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2012 metų iki 2022 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pagimdė šalių nepilnametį sūnų, (duomenys neskelbtini) pagimdė kitą nepilnametį vaiką, nuo 2016 metų iki 2022 metų su pertrauka buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovei paskirta nedarbo draudimo išmoka (el. b. 6 t., b. l. 45, 52–56, 58–66, 74–83), 2023 m. vasario 9 d. atsakovė išsiėmė verslo liudijimą kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklai (el. b. 6 t., b. l. 101), 2023 m. liepos 1 d. sudarė darbo vietos, įrengtos grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, nuomos sutartį iki 2023 m. gruodžio 31 d. užsiimti individualia vizažisto veikla (el. b. 9 t., b. l. 165), iš atsakovės pateiktos Pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 metus matyti, kad atsakovė už 2023 metus deklaravo 10 204 Eur pajamų ir 1 621,54 Eur išlaidų (el. b. 12 t., b. l. 75–76). Atsižvelgiant į pateiktus duomenis nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė nededa pastangų uždirbti pajamų ir (ar) piktybiškai to vengia. Sprendžiant dėl atsakovės darbinės patirties ir gautų pajamų dydžio, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė pagimdė du vaikus, kurie iki šiol yra mažamečiai, kas, pirma, tam tikru metu esmingai apribojo atsakovės galimybes dirbti ir gauti daugiau pajamų bei, antra, lemia, jog ieškovo ir atsakovės padėtis šiuo aspektu iš esmės skiriasi ir dėl to nėra palyginama. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis apskritai yra geresnė nei atsakovės, ir (ar) atsakovė nėra tiek ambicinga profesinės veiklos srityje, kiek, pagal ieškovą, turėtų būti, nėra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad atsakovė apskritai nedėtų pastangų uždirbti pajamų ir tokiais veiksmais keltų grėsmę vaiko interesams. Teigdamas, kad atsakovė galimai gyvena iš ieškovo mokamo išlaikymo vaikui, ieškovas, akivaizdu, pervertina jo mokamo išlaikymo dydį, kuris net 2024 metais po indeksacijos yra tik 279,79 Eur. Ieškovo itin akcentuota aplinkybė, kad atsakovė pas ją apsilankiusiai vaiko teisių apsaugos specialistei kaip savo pajamas nurodė ieškovo sūnui mokamą išlaikymą (el. b. 1 t., b. l. 160), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes tai yra įprasta praktika, jog teismui teikiamuose Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktuose tėvai, su kuriais gyvena vaikai, kaip pajamas nurodo ir vaikui mokamą išlaikymą, ir valstybės mokamas išmokas vaikui, ir pan., t. y. visas gaunamas pinigines lėšas, o ne preciziškai tiksliai apibrėžtas paties tėvo gaunamas pajamas, ir tai nėra susiję išimtinai su atsakove.
29. Nors bylą nagrinėjant teisme ieškovas ne kartą kėlė abejonių dėl atsakovės socialinių įgūdžių, įskaitant vaiko ugdymo, lygio, tačiau iš paties ieškovo kartu su ieškiniu ir vėliau pateiktų vaizdo / garso įrašų, kuriuose ieškovas iš esmės vykdo mažamečio vaiko apklausą ir (ar) ją filmuoja, taip pat ieškovo žinučių atsakovei, kuriose ieškovas žada „tampyti atsakovę per teismus tiek, kiek reikės, kol pasieks savo tikslą“ (el. b. 12 t., b. l. 129–130), galima spręsti, kad paties ieškovo bendravimo su vaiku ir suaugusiais įgūdžiai tobulintini. Išklausęs abiejų šalių paaiškinimus, įvertinęs abiejų šalių elgesį teismas daro išvadą, kad nė vieno iš tėvų bendradarbiavimo, konfliktų sprendimo įgūdžiai nagrinėjamu atveju nepasižymi iš esmės kitokiu lygiu, dėl ko būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą.
30. 2022 m. gruodžio 27 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota vaiko nuomonė, kad vaikui patinka taip, kaip yra dabar – gyventi su mama, o pas tėtį važiuoti į svečius (el. b. 1 t., b. l. 163). Išklausant vaiko nuomonę 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, vaikas nurodė, kad norėtų septynias dienas praleisti su tėvu ir septynias dienas su mama. Nors teismui kyla abejonių, kad septynerių metų vaikas būtų savarankiškai sugalvojęs būtent tokį teismų praktikoje taikomą bendravimo su tėvais modelį (50 : 50 proc.), nes, be kita ko, vaikas negalėjo paaiškinti tokio noro motyvų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog, pirma, teismo proceso metu ne kartą buvo keliamas klausimas dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos sureguliavimo, tačiau nė viena iš šalių tokio reikalavimo nepareiškė, todėl šioje byloje sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, antra, iš pareikštos vaiko nuomonės, taip pat kitų vaiko atsakymų (kai vaikas nepasakė nieko nei gero, nei blogo apie abu tėvus) darytina išvada, kad vaikui abu tėvai yra vienodai svarbus, t. y. vaikas neišskyrė nė vieno iš jų ir neišreiškė noro gyventi tik su vienu iš jų.
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos išvadą, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog po ankstesnio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta sprendimu buvo nustatyta su atsakove, ar atsirado kitos esminės aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
32. Nenustačius, kad po ankstesnio teismo sprendimo įsiteisėjimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, ar atsirado kitos esminės aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą pakeisti šiuo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, ieškovo reikalavimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ir atitinkamai išvestiniai reikalavimai nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui, atmetami.
33. Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia (turėtų spręsti) abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko (-ų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
Dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti (padidinti) nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį
34. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
37. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas), o visapusiškam vaiko vystymuisi, kaip minėta, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, praėjo daugiau kaip penkeri metai, t. y. tuo metu šalių sūnui buvo mažiau kaip treji metai, šio sprendimo priėmimo metu – beveik aštuoneri metai; vaikas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado naujų išlaidų, susijusių su kanceliarinių prekių, pratybų įsigijimu, įmokomis į mokyklos fondą, mokyklinės uniformos įsigijimu / periodiniu atnaujinimu (el. b. 9 t., b. l. 136–152; el. b. 11 t., b. l. 23), dienpinigiais; vaikas taip pat pradėjo lankyti būrelius ((duomenys neskelbtini)), ko ieškovas iš esmės ir neginčijo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė (objektyviai padidėjo), todėl yra pagrindas spręsti priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) klausimą.
39. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo padidinti iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 330 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, su kuo ieškovas nesutiko, laikydamas, kad atsakovė kelia mažareikšmį ginčą dėl papildomų ~ 10 Eur / mėn. priteisimo. Teismas su šiuo ieškovo vertinimu nesutinka. Byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovas kas mėnesį vaiko išlaikymui moka 279,79 Eur indeksuotas išmokas, taigi faktiškai ginčas yra kilęs dėl papildomų 50 Eur / mėn. priteisimo iš ieškovo. Pateikdamas savo skaičiavimus ieškovas, be kita ko, laikosi pozicijos, kad iš vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingos pinigų sumos būtina atimti valstybės vaikui mokamas išmokas (vadinamuosius „vaiko pinigus“) ir tik likusią pinigų sumą padalyti tėvams. Tačiau teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad nors kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau, naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Dėl to, ar nagrinėjamu atveju yra objektyvus pagrindas lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, bus pasisakyta toliau.
40. Bylą nagrinėjant teisme atsakovė pateikė kelias vaiko poreikių ir jiems tenkinti kas mėnesį reikalingų išlaidų lenteles, pagal atsakovės sudarytą paskutinę vaiko poreikių lentelę, vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 847,94–888,24 Eur suma (el. b. 11 t., b. l. 92–93). Taigi pagal nurodytą vaiko poreikių lentelę, ieškovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis, atsakovei neprašant nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo, būtų 423,97–444,12 Eur, tačiau atsakovė, kaip minėta, prašo padidinti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį iki 330 Eur / mėn., todėl teismas plačiau dėl atsakovės sudarytos vaiko poreikių lentelės ir joje nurodytų išlaidų dydžio nepasisako, juo labiau kad dalis šioje lentelėje nurodytų išlaidų bei jų dydžio pasižymi itin dideliu subjektyvumo laipsniu ir nėra pagrįsta objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
41. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, mokėjimo pavedimai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą (maisto, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių įsigijimo ir kt.), savaime neįrodo vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, juo labiau kad atsakovė turi du vaikus ir iš pateiktų dokumentų negalima spręsti, jog patirtos išlaidos susijusios išimtinai su šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, vaistai sezoninėms peršalimo ligoms, vitaminai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, standartinės ugdymo priemonės, transportas ir pan., vadinamieji būtinieji poreikiai, įrodinėti nereikia. Be to, kaip minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
42. Nagrinėjamu atveju nei atsakovė pagrindė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga didesnė nei minimalioji mėnesinė alga suma, nei ieškovas įrodinėjo, jog ši suma turėtų būti mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga (CPK 178 straipsnis).
43. Be to, kaip minėta, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, laikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau taip pat pripažįstama, kad tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o visapusiškam vaiko vystymuisi, kaip minėta, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ir kt.
44. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas lanko du būrelius: karatė (65 Eur / mėn.) bei robotikos būrelį (45 Eur / mėn.) (el. b. 11 t., b. l. 44, 49). Duomenų, kad šiuo metu vaikas turėtų sveikatos sutrikimų, lemiančių papildomų išlaidų poreikį (išskyrus vaikams būdingas sezonines peršalimo ligas), ar kitokių specialiųjų poreikių, byloje nepateikta.
45. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur arba 708,40 Eur atskaičius mokesčius, taigi vienam iš tėvų tenkanti šio orientacinio išlaikymo dydžio dalis yra 354 Eur (708,40 Eur / 2 = 354,20 Eur), atsakovė taip pat įrodė, kad vaikas turi ne tik būtinųjų, bet ir kitų, su jo saviraiškos pomėgiais, gabumų lavinimu susijusių išlaidų, būtent lankomais būreliais (110 Eur / mėn.), teismas daro išvadą, jog atsakovė pagrindė, kad vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 660 Eur suma (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).
46. Kaip minėta, pagal teismų praktiką, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
47. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį ir galimybes tenkinti visus vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad, pagal bylos duomenis, ieškovas dirba pardavimų vadybininku, jo, kaip pardavimų vadybininko, vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 2 959 Eur (neatskaičius mokesčių), ieškovas taip pat vykdo individualią veiklą (programuotojas), yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) narys (el. b. 1 t., b. l. 153; el. b. 11 t., b. l. 161–164); ieškovas deklaravo 2022 metais gavęs 47 867,78 Eur pajamų, 2023 metais – 55 586,02 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių) (el. b. 4 t., b. l. 108–110; el. b. 12 t., b. l. 81–84); ieškovui asmeninės ir (ar) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo su statiniais, dar vienas žemės sklypas su statiniais, butas, mažoji bendrija, penkios transporto priemonės (el. b. 5 t., b. l. 1–93); ieškovas nurodo turintis profesinio bakalauro diplomą, taip pat Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje 2022 metais baigė mokymo kursą pagal neformaliojo tęstinio mokymo programą „Ūkininkavimo pradmenų mokymo programa“ ir įgijo kompetenciją verstis žemės ūkio veikla ir miškininkyste (el. b. 5 t., b. l. 2, 91); kartu su sutuoktine turi du bendrus kreditinius įsipareigojimus (el. b. 9 t., b. l. 53-56, 58); atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, viena transporto priemonė (el. b. 6 t., b. l. 85–86; el. b. 12 t., b. l. 122–124); atsakovė turi vieną kreditinį įsipareigojimą (el. b. 9 t., b. l. 59–62); atsakovės išsilavinimas, profesinė veikla ir gaunamos pajamos aptarti anksčiau (žr. šio sprendimo 28 punktą). Abi šalys, be bendro nepilnamečio vaiko, turi po dar vieną mažametį vaiką. Iš nustatytų aplinkybių teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad šalių, ir ypač ieškovo, turtinė padėtis neleidžia joms vykdyti savo pareigos išlaikyti vaiką visa apimtimi, priešingai, ieškovas (jo atstovė) baigiamojoje kalboje pabrėžė, kad ieškovo ir jo sutuoktinės pajamų užtenka pilnaverčiam abiejų vaikų išlaikymui, todėl nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Be to, nors teismo proceso metu atsakovė konkrečiai nesirėmė antruoju priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo pagrindu – įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, tačiau iš paties ieškovo pripažintų aplinkybių, kad po skyrybų ieškovui buvo labai sunkus metas, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, gyveno ir pas mamą, ir sodyboje, ir nuomojamame bute, net ir sunkiausiu etapu mokėjo sutartus vaiko išlaikymui skirtus pinigus (el. b. 4 t., b. l. 7), ir dabartinės ieškovo turtinės padėties matyti, jog toks pasikeitimas įvyko, t. y. ieškovo turtinė padėtis, palyginti su buvusia šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir išlaikymo priteisimo metu, iš esmės pagerėjo. Taigi nustatyta ieškovo turtinė padėtis ne tik pagrindžia, kad nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimas 50 Eur / mėn. suma yra proporcingas ieškovo turtinei padėčiai, bet ir patvirtina egzistuojant papildomą priteisto išlaikymo peržiūrėjimo pagrindą (CPK 376 straipsnis).
48. Remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis Tarnybos išvada bei geriausių vaiko interesų prioriteto principu, priešieškinis tenkinamas, padidinant Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2910-930/2019 priteistą išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydį iki 330 Eur nuo, atsakovės prašymu, šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
49. Atsakovė skiriama iš ieškovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Atsakovė turi pareigą tvarkyti vaikui skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
50. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 2 670 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi priimtas teismo sprendimas yra palankus atsakovei, pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenustatyta, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
52. Atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 35 Eur, priteisiamas valstybės naudai iš ieškovo (((130 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) = 35,10 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
53. Byloje patirta 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl dėl šių išlaidų paskirstymo tarp šalių nesprendžiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
54. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2910-930/2019 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui O. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui O. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. balandžio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui O. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšas ieškovas K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumoka ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos į atsakovės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą.
Paskirti atsakovę K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui O. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) vykdyti skubiai.
Priteisti atsakovei K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 670 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.