Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. J., E. J., E. D., B. S., J. P., S. P., K. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl teisės gauti indėlių draudimo išmokas pripažinimo pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. spalio 21 d. gautas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl atsakovės VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ pareigos mokėti procesines palūkanas ir jų skaičiavimo momento

28. Apeliantei kvestionuojant palūkanų mokėjimo prievolės atsakovei buvimą, teisėjų kolegija visų pirma įvertina apeliantės pozicijos, kad jai prievolė mokėti ieškovei procesinėmis vadinamas palūkanas apskritai nekyla, pagrįstumą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi apeliacinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakys dėl VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” kasacinio skundo, paduoto kitoje BAB banko SNORAS klientų, su kuriais buvo sudarytos analogiškos neįsigaliojusios obligacijų pasirašymo sutartys, inicijuotoje civilinėje byloje dėl pagal obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtų lėšų pripažinimo indėliais, draudimo išmokų išmokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo, argumentų pagrįstumo. Toje byloje pateiktame kasaciniame skunde VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” taip pat tvirtino, kad teismai neteisingai nustatė momentą, nuo kurio jai atsirado prievolė sumokėti indėlių draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, ir teigė nepraleidusi indėlių draudimo išmokėjimo termino, atitinkamai, neturinti prievolės mokėti procesines palūkanas. Kadangi analogiškais argumentais yra grindžiamas ir nagrinėjamoje byloje paduotas apeliacinis skundas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl tokių klausimų jau pasisakė 2020 m. kovo 12 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 priimtoje nutartyje, teisėjų kolegija šiais precedentiniais išaiškinimais, vertindama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, remiasi (CPK 4 straipsnis).

30. IĮIDĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.), reglamentuojančio indėlių draudimo tvarką, draudimo išmokų išmokėjimo tvarką, jų dydį ir kt., 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas kredito unijai, bankui ar įmonei arba priežiūros institucijos sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo ar investicinių paslaugų teikimo nutraukimo priėmimas, kai kredito unija, bankas ar banko filialas negali atsiskaityti su kreditoriais ar kai įmonė ar įmonės filialas yra nepajėgi (nepajėgus) įvykdyti įsipareigojimų investuotojams (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis). Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba, esant išskirtinėms aplinkybėms, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato ir paskelbia draudimo įmonės taryba (IĮIDĮ 10 straipsnio 1 ir 3 dalys). Draudimo įmonė yra pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto įsteigta ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IĮIDĮ 16 straipsnio 1 dalis).

31. Įvykus draudžiamajam įvykiui, apeliantei, t. y. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsiranda piniginė prievolė, kuri turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 22 punktas).

32. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir todėl privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios procesinės palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo dėl laiku neįvykdytos prievolės, kompensavimo funkciją. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką nevilkinti teismo proceso, greičiau įvykdyti prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

34. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

35. Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas priėmė sprendimą panaikinti visam laikui išduotą BAB banko SNORAS veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis). Ieškovai įgijo teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos (IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis), o apeliantė įgijo pareigą įvykdyti piniginę prievolę – išmokėti draudimo išmoką.

36. Bylos duomenys patvirtina, kad 28 953,66 Eur draudimo išmoka pagal ieškovo A. J. ir banko sudarytą 2011 m. lapkričio 3 d. obligacijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 20 d.

37. 28 953,66 Eur draudimo išmoka pagal ieškovės E. J. ir banko sudarytą 2011 m. lapkričio 3 d. obligacijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 7 d.

38. 8 975,63 Eur draudimo išmoka pagal ieškovės E. D. ir banko sudarytą 2011 m. lapkričio 9 d. obligacijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 18 d.

39. 2 750,86 Eur draudimo išmoka pagal ieškovės J. P. ir banko sudarytą 2011 m. lapkričio 14 d. obligacijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 3 d.

40. 5 791,29 Eur draudimo išmoka pagal ieškovės S. P. ir banko sudarytą 2011 m. lapkričio 12 d. obligacijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 18 d.

41. 579,07 Eur draudimo išmoka pagal ieškovo K. Č. ir banko sudarytą 2011 m. lapkričio 3 d. obligacijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 18 d.

42. 6 998,66 Eur draudimo išmoka pagal ieškovės R. Č. ir banko sudarytą 2011 m. lapkričio 15 d. obligacijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 18 d.

43. 7 238,42 Eur draudimo išmoka pagal ieškovės B. S. ir banko sudarytą 2011 m. lapkričio 3 d. obligacijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sumokėta 2018 m. spalio 26 d.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą, sprendžia, kad apeliantė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra praleidusi IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

45. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, suformavę IĮIDĮ nereglamentuotas draudimo išmokų mokėjimo taisykles, tokio pobūdžio skundo argumentai patys savaime nepaneigia nei apeliantės nuo draudžiamojo įvykio dienos atsiradusios pareigos įvykdyti piniginę prievolę (išmokėti draudimo išmoką įstatyme nustatytais terminais), nei jos pareigos sumokėti procesines palūkanas, pavėlavus tokią prievolę įvykdyti. Tokią aplinkybę, kad apeliantė nežinojusi pagal kurią apsaugos sistemą – indėlių garantijų ar investuotojų apsaugos – analogiškose situacijose turėjo būti mokama draudimo išmoka, savo faktinėmis aplinkybėmis identiškoje byloje jau yra teisiškai įvertinęs ir kasacinis teismas, konstatavęs, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ visgi negalėjo atsisakyti vykdyti piniginę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 24 punktas).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, ar ieškovai yra aiškiai išreiškę savo valią dėl konkrečios apsaugos sistemos (indėlių ar įsipareigojimų investuotojams) pasirinkimo ir kada jie tai padarė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ieškovų sumokėtos už neįsigaliojusias obligacijas piniginės lėšos yra indėlių draudimo objektas, o ne įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas, todėl ieškovų sumokėtos sumos, kurios neviršija 100 000 Eur, įskaitant priskaičiuotas palūkanas, turi būti išmokėtos ieškovams iš Indėlių draudimo fondo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, jog ieškovai nuo pat bylos iškėlimo aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti prioriteto tvarka indėlių garantijų sistema, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. pateiktus išaiškinimus byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, kurioje buvo keliamas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo indėlio sertifikato turėtojams priteisiant draudimo išmokas ir kuria tokios palūkanos buvo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo momento, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje išdėstytus argumentus, pagrįstai sutiko su ieškovų teiginiais, kad šiuo atveju neįsigaliojusias obligacijas įgiję asmenys, lygiai taip pat kaip indėlių sertifikatų turėtojai, visa apimtimi patenkinus jų reikalavimus dėl teisės į draudimo išmokas pripažinimo, ir pagrįstai sprendė, kad ieškovai turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą.

47. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai su ieškiniu, nurodydami atsakove VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, trečiuoju asmeniu – BAB banką SNORAS, kreipėsi 2014 m. balandžio 14 d. Ieškinys buvo priimtas 2014 m. balandžio 23 d. Ieškovai taip pat prašė pripažinti ieškovų lėšas, sumokėtas pagal obligacijų pasirašymo sutartis BAB bankui SNORAS, ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ, įpareigoti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas ieškovams draudimo išmokas, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis.

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 yra pažymėjęs ir tai, kad jau šio teismo ankstesnėje praktikoje, t. y. 2018 m. birželio 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018, buvo išaiškinta tai, jog indėlių garantijų sistema, be kita ko, apima reikalavimus, susijusius su lėšomis, nurašytomis iš sąskaitų, kurias privatūs asmenys turėjo įstaigoje, ir pervestomis į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos išleisti turėjo pastaroji, pasirašymą, kai šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, esant minėtų skolinių reikalavimų turėtojų (ieškovų) išreikštai valiai remtis viena iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistema. Ieškovai, siekdami draudimo išmokos, turi pasirinkti vieną iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistemą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 27 punktas).

49. Remiantis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovų lėšos, pervestos į banko sąskaitą, už kurias nebuvo įgytos obligacijos, neįsigaliojus obligacijų emisijai, patenka į IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą indėlio apibrėžtį, nes pagal šią teisės normą indėliu laikoma ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas). Ieškovai pervedė lėšas bankui būtent tam, kad šis suteiktų investicines paslaugas. Investiciniai ginčo sandoriai nebuvo užbaigti, neįsigaliojus numatytų pirkti obligacijų emisijai, obligacijos nebuvo įgytos, lėšos liko nepanaudotos sąskaitoje, o ieškovai išlaikė reikalavimo teises į lėšas, kurioms taikoma draudimo apsauga. Todėl darytina išvada, kad ieškinyje esant suformuluotam aiškiam prašymui sumokėti draudimo išmoką būtent kaip indėlio draudimo apsaugą, apeliantė neturėjo jokių objektyvių kliūčių sumokėti ieškovams draudimo išmoką anksčiau.

50. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tai, jog bankroto administratorius neinformavo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie ieškovų lėšas indėlininkų sąraše, perduotame apeliantei po banko bankroto bylos 2011 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimu iškėlimo, nepaneigia jos prievolės vykdyti piniginę prievolę sumokant draudimo išmoką, taip pat nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško įvykdymo mokėti procesines palūkanas, kai apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tiesiogiai tapo žinoma iš pateikto teismui ieškinio. Sužinojusi apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų. Kasacinio teismo vertinimu, ir tokia aplinkybė, kad ieškovai atsiuntė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymus pasirinkę indėlių draudimo apsaugą sumokėti draudimo išmokas, o ši, reaguodama į pateiktus prašymus, išmokėjo draudimo išmokas, nereiškia, kad ji turėjo objektyvių kliūčių sumokėti draudimo išmokas anksčiau, nes ieškovai dar ieškinyje aiškiai suformulavo prašymą sumokėti draudimo išmokas būtent kaip indėlių draudimo apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 30, 32 punktai).

51. Tokiu atveju apeliantės įvardijamos priežastys nesudarė teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovams. Neišmokėjusi ieškovei draudimo išmokos IĮIDĮ nustatytais terminais, apeliantė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą.

52. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

53. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Paprastai materialieji teisiniai reikalavimai suformuluojami ieškinyje, kuriame nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, kad prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, atsižvelgiant į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, kartu siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, tokio pobūdžio prašymai turi būti pateikti raštu. Visi materialieji teisiniai reikalavimai pareiškiami pirmosios instancijos teisme, tačiau, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, prašymas priteisti procesines palūkanas galimas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

54. Teisėjų kolegija apeliantės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei procesines palūkanas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017, suformuota praktika, kadangi šios civilinės bylos racio decidendi (liet. turintis precedento galią) skiriasi nuo kasacinio teismo išnagrinėtos bylos, vertina ir kaip neaktualius, ir kaip nepagrįstus. Viena vertus, iš dalies sutiktina su apeliante, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas procesinių palūkanų priteisimo klausimas indėlio sertifikato, kuris pripažįstamas draudimo objektu pagal IĮIDĮ, turėtojo byloje, o nagrinėjamoje byloje aktualus ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pagal kurį neįsigaliojusių obligacijų turėtojas, jo pasirinkimu, gali pasinaudoti dviejų sistemų apsauga – indėlių garantijų ar įsipareigojimų investuotojams. Kita vertus, nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo analizuotos bendrosios nuostatos, susijusios su procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka, taigi tokiais bendro pobūdžio išaiškinimais teismai gali remtis ir kitose, nebūtinai visiškai identiškose situacijose.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovams 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 23 d.) iki draudimo išmokų šiems ieškovams išmokėjimo dienos, nustatytinos pagal atsakovės pateiktus mokėjimo nurodymų kopijas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

56. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, kadangi atsakovė negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai suformavę IĮIDĮ nereglamentuotas draudimo išmokų mokėjimo taisykles.

57. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ir trečiojo asmens. Atsakovė prieštaravimų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nepareiškė, tačiau nurodė, jog sutinka, jog bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos ir iš trečiojo asmens.

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas. Principo „pralaimėjęs moka“ taikymas ne kartą buvo aptartas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovo prašymu yra priteisiamos iš antrosios šalies, t. y. atsakovo, o ne trečiojo asmens. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis ir iš atsakovės ir iš trečiojo asmens, todėl jos ieškovų naudai priteistinos tik iš atsakovės.

60. Kaip minėta, ieškovai ieškinio dalies reikalavimų atsisakė, nes jų pagrindinis reikalavimas buvo patenkintas iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantė netinkamai vykdė savo kaip draudėjos pareigas ir laiku neišmokėjo ieškovams priklausančios draudimo išmokos, o ieškovai ieškinio dalies dėl draudimo išmokų išmokėjimo atsisakė tik todėl, kad atsakovė ją galiausiai sumokėjo. Ieškovai į teismą kreipėsi būtent siekdama įgyvendinti savo teisę į draudimo išmoką.

62. Kaip minėta, apeliantė turėjo pareigą įvykdyti piniginę prievolę – išmokėti draudimo išmoką, tačiau IĮIDĮ nustatytais terminais to nepadarė, nors iš teismui pateikto ieškinio buvo aišku apie ieškovų pasirinkimą bei prašymą taikyti indėlių draudimo sistemą. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė ginčijo ieškovų teisę į draudimo išmoką, o vėliau nepagrįstai teigė negalėjusi išmokėti draudimo išmokos anksčiau dėl neaiškaus įstatyminio reglamentavimo.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką lėmė ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atsiradimą. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atlyginti ieškovams turėtas jos bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

66. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

69. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės (apeliantės) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas A. J. prašė priteisti 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė E. J. – 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė E. D. – 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė B. S. – 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė S. P. – 157,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovas K. Č. – 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė R. Č. – 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

70. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė E. D. patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė B. S. – 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė S. P. – 157,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovas K. Č. – 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė R. Č. – 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, į byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad minėtų ieškovų prašymas tenkintinas.

72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas A. J. ir ieškovė E. J. patyrė po 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovas A. J. atliko 1 524,60 Eur mokėjimą, sprendžia, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės E. J. prašymas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 524,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis eurus ir šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovei E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovei B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovei S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 157,30 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovui K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovei R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.