Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1966-1094/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-10
Bylos Nr.: e2-1966-1094/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28291-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Bielskytė
Ieškovas: J. Č.
Atsakovas: A. Č.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Justinas Borevičius, Rūta Goliančik

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-1966-1094/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28291-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,dalyvaujant ieškovės J. Č. atstovei advokatei Rūtai Goliančik,atsakovo A. Č. atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė J. Č. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui A. Č., prašydama: 1) pakeisti 2013 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-43879-726/2013 (toliau – ir Sprendimas), dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad Sprendimu teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir, be kita ko, patvirtino šalių sulygtą sąlygą, jog nepilnametės dukters D. Č. išlaikymui A. Č. įsipareigoja mokėti po 115,85 Eur (400 Lt). Ieškovė pažymi, kad nuo Sprendimo priėmimo praėjo beveik septyneri metai, ženkliai pasikeitė dukters poreikiai. Dukrai 11 metų, atitinkamai išaugo ir jos poreikiai, pomėgiai, kuriems patenkinti atsakovo teikiamo išlaikymo nebeužtenka. Be to, ieškovei gimė antras vaikas, kurį ji taip pat privalo išlaikyti. Taigi šios pasikeitusios aplinkybės lemia poreikį padidinti vaikui priteistą išlaikymą iki 250 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, būtiniesiems nepilnametės dukters D. Č. poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 600–700 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui, avalynei, rūbams, knygoms ir kanceliarinėms prekėms, sveikatos priežiūrai, vitaminams, laisvalaikiui, atostogoms, higienos prekėms, internetui, telefonui, baldams dukters kambariui, būsto priežiūros ir komunalinių mokesčių daliai ir kitoms nenumatytoms išlaidoms. Taip pat dukra valgo pusryčius ir pietus mokykloje, kas per mėnesį sudaro – 60 GBP (15 GBP per savaitę), nepilnametė papildomai nuotoliniu būdu mokosi lietuvių mokykloje – (duomenys neskelbtini) 5 klasėje, mokestis už mokslą kas mėnesį sudaro – 20 GBP (240 GBP per metus). Ieškovė taip pat kas mėnesį patiria išlaidų susijusių su nepilnametės laisvalaikiu ir ugdymu, atitinkamai už menų būrelį „(duomenys neskelbtini)“ – 6,66 GBP (80 GPB per metus), už anglų kalbos mokymą „(duomenys neskelbtini)“ – 25 GBP (300 GPB per metus) ir už matematikos pamokas – 200 GB (vienos pamokos kaina – 25 GBP, dvi pamokos per savaitę). Be to, dukra labai norėtų lankyti gimnastiką, šokius. Gimnastika, šokiai kas mėnesį kainuotų mažiausiai po 60 GBP. Deja, tam ieškovei neužtenka lėšų. Ieškovės teigimu, su atsakovu dėl didesnio išlaikymo dukrai teikimo susitarti nepavyko. Atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, nepasidomi, kaip jai sekasi, nepaklausia, ar jai ko trūksta. Ieškinio pateikimo metu informacijos apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones ieškovė neturi. Ieškovė dirba, jos vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 1242 GBP per mėnesį, tačiau atsižvelgus į pragyvenimo lygį Jungtinėje Karalystėje, jos pajamos yra mažos. Iš gaunamų pajamų ieškovė moka už buto nuomą – 410 GBP, elektrą ir dujas – 100 GBP, vandenį – 38 GBP, „Council Tax“ mokestį (Jungtinės Karalystės vietinių valdžios institucijų namų ūkiams taikomas mokestis, pagrįstas numatomomis turto vertėmis ir jame gyvenančių žmonių skaičiumi) – 22 GBP, televizijos licenciją – 12 GBP, internetą – 26 GBP ir telefoną – 15 GBP. Ieškovės teigimu, Sprendimu priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas ir nebeatitinka realių vaiko poreikių, todėl išlaikymo dydžio padidinimas būtinas siekiant užtikrinti D. Č. tinkamas gyvenimo sąlygas, darnų jos vystymąsi ir lavinimąsi.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka padidinti išlaikymo sumą iki 170 Eur per mėnesį. Priešingai nei ieškovė, atsakovas mano, kad situacija nuo Sprendimo priėmimo nepasikeitė. Atsakovas paaiškina, kad 2009 m. jis atvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, kur gyveno nuomojame bute kartu su draugu V. L. Tuometinė atsakovo žmona J. Č. su dukra liko gyventi Lietuvoje, tačiau po kurio laiko atvyko gyventi pas atsakovą. Nuo to laiko poros santykiai ėmė prastėti, ieškovė atitolo nuo atsakovo ir kaip vėliau paaiškėjo, to priežastis buvo jos santykiai su atsakovo draugu V. L. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad po Sprendimo priėmimo jai gimė antras vaikas, kurį ji privalo išlaikyti, todėl priteistų periodinių išmokų dukrai iš atsakovo neužtenka. Atsakovas, nesutikdamas su šia aplinkybe, nurodo, kad jos antras vaikas O. L. gimė (duomenys neskelbtini) t. y. dar net neįsiteisėjus 2013 m. lapkričio 29 d. Sprendimui, todėl jau Sprendimo priėmimo metu ieškovė žinojo, jog privalės išlaikyti du vaikus. Be kita ko, prie ieškovės sūnaus išlaikymo prisidėti turi jo tėvas – V. L., o ne atsakovas. Todėl aplinkybė, kad ieškovei gimė antras vaikas nuo kito vyro, negali būti pagrindu padidinti atsakovo mokamą išlaikymą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad uždirba 1242 GBP atskaičius mokesčius ir iš gaunamų pajamų moka už buto nuomą, komunalines paslaugas, televiziją, internetą bei telefono paslaugas, tačiau kartu su ieškiniu šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, nepateikia. Be to, šios išlaidos turėtų būti paskirstomos 4 asmenims (ieškovei, jos vyrui ir dviem vaikams). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma ir teismo įvertinta sprendžiant dėl išlaikymo vaikui teikimo 2013 m., susitariant dėl mokėtino išlaikymo vaikui dydžio. Ieškovė nurodo, kad jos gaunamos pajamos atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Jungtinėje Karalystėje yra mažos, tačiau neįrodinėja, kaip jos pasikeitė nuo Sprendimo priėmimo. Jeigu ieškovei neužtenka lėšų skirti dukters išlaikymui Jungtinėje Karalystėje, atsakovas sutinka dukrą pasiimti gyventi su savimi Lietuvoje. Tokiu būdu jis galėtų užtikrinti darnų dukters vystymąsi ir lavinimąsi, kadangi Lietuvoje tiek mokymosi, tiek papildomų būrelių kainos yra mažesnės nei Jungtinėje Karalystėje. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas su dukterimi nori bendrauti, tačiau pati vaiko motina to neleidžia, šias aplinkybes patvirtina pridedamos žinutės. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui kas mėnesį reikia bent 600–700 Eur, tačiau šios sumos nepagrindžia išsamiais įrodymais, todėl pateikti vaiko poreikiai kelia pagrįstų abejonių. Ieškovė kaip dukters išlaikymo išlaidas taip pat nurodo baldus dukters kambariui bei atostogas. Jokie išlaidas patvirtinantys įrodymai nepridėti, be to, net patyrusi realias išlaidas, perkant dukters kambariui baldus, ieškovė negali tokių vienkartinių išlaidų įskaičiuoti į išlaikymo dydį. Tokios išlaidos nėra būtinos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui. Be kita ko, remdamasis teismų formuojama praktika, atsakovas nurodo, kad situacija kuomet kartu negyvenantis tėvas privalėtų skirti lėšų visoms kelionėms, į kurias vaikas vyksta su motina, neatitiktų protingumo kriterijų. Ieškovė pati pasirenka kur su vaiku atostogaus. Kelionės į užsienį siūlomos labai įvairiomis kainomis, todėl jas renkantis šalys turi atsižvelgti į kiekvienos jų galimybes. Darytina išvada, kad atostogoms skirta pinigų suma taip pat neturi būti įskaičiuojama į vaiko išlaikymo dydį. Pasisakydamas dėl savo turtinės padėties atsakovas nurodo, kad jo finansinė padėtis, lyginant su 2013 m., nėra pagerėjusi. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) ir už 2000 Eur 2020 m. balandžio 29 d. įsigytas automobilis Toyota Prius. Kito asmeninės nuosavybės teise registruotino ir valdomo turto atsakovas neturi. Atsakovas pažymi, kad dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. spalio 4 d. buvo bedarbis. Tik 2020 m. spalio 2 d. atsakovas sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiliepimo pateikimo metu atsakovas dar net nėra gavęs pirmojo darbo užmokesčio. Atsakovo tikėtinos pajamos bus apie – 604,74 Eur, iš kurių turės apmokėti komunalines paslaugas – 100 Eur, kitas paslaugas – 40 Eur, už automobilio eksploataciją – 80 Eur. Taigi, padidinus atsakovo teikiamo išlaikymo dydį iki 250 Eur, jam liktų tik 134 Eur, iš kurių jis dar turėtų pasirūpinti būtinais maisto produktais, sveikatos priežiūra, rūbais ir pan. Atsakovas negali teikti nepilnametei dukrai ieškovės prašomo 250 Eur išlaikymo dydžio. Pasak atsakovo, situacija nuo Sprendimo priėmimo nepasikeitė, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepagrįstas.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinyje nurodyta, jog ieškovė su nepilnamete dukra D. Č. gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tarnyboje duomenų apie ieškovės šeimą nėra. Tarnybos specialistai su atsakovu bendravo telefonu. Atsakovas nurodė, kad su ieškove santuoką nutraukė 2013 m. dėl jos neištikimybės. Atsakovas teigė, kad su dukra D. Č. bando bendrauti, tačiau ieškovė nesudaro sąlygų. Vyras nurodė, kad paskutinį kartą su dukra susisiekė per jos gimtadienį, o paskutinį kartą matė 2018 m. Atsakovas teigė, kad ieškovė neinformuoja kada atvyksta į Lietuvą, todėl negali susitikti su dukra, neteikia jokio informacijos apie dukros ugdymą, laisvalaikį ir sveikatą. Tarnyba nurodo, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Tarnybos vertinimu, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais nepilnametės D. Č. poreikiais.

Žemesnės instancijos teismas

5. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, ją atstovavo advokatė Rūta Goliančik. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad Sprendimu iš atsakovo priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas neatitinka vaiko poreikių. Sprendimo priėmimo metu šalių dukrai tebuvo ketveri metai. Šiuo metu šalių dukrai yra 11 metų, ji eina į penktą klasę. Natūralu, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja. Šalių dukra yra lavinama, ugdoma, papildomai mokosi lietuvių ir anglų kalbos, taip pat matematikos. Taigi atsakovas dukters išlaikymui turi skirti bent po 250 Eur per mėnesį. Grįsdama reikalavimą dėl 250 Eur išlaikymo priteisimo ieškovės atstovė vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kurioje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymi, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje MMA yra 468 Eur atskaičius mokesčius, taigi ieškovė prašo tik 16 Eur daugiau. Ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu yra bedarbė, gyvena nuomojame bute. Tuo tarpu, iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad atsakovas yra vienišas, darbingas ir jaunas vyras, neturintis kitų išlaikytinių. Atsakovas turi stabilų darbą, gauna pastovias pajamas. Įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Be to, atsakovas būdamas bedarbis 2020 m. balandžio mėn. įsigijo automobilį už 2000 Eur, kas tik patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su dukra negyvena Lietuvoje, atsakovo reikalavimas, jog skaičiuojant atsakovo dukteriai tenkantį išlaikymo dydį, jis turi būti mažinamas valstybės mokama išmokos suma, visiškai nepagrįstas, nes šios išmokos ieškovė negauna.

Atsiliepimas

6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jį atstovavo advokatas Justinas Borevičius, kuris nurodė, kad atsakovas sutinka padidinti nepilnametei D. Č. teikiamą išlaikymą iki 170 Eur. Atsikirsdamas į ieškovės atstovės argumentus atsakovo atstovas akcentavo kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje nustatyta, kad ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo, ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Ieškovė ieškinio pateikimo metu dirbo, tačiau bylos nagrinėjimo metu tapo bedarbė. Ieškovė pateikė „Universal Credit“ dokumentus apie gaunamas išmokas, kuriuose nurodyta, kad per mėnesį gauna – 1242 GBP (nedarbo išmoka ir išmoka už vaikus). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktame dokumente nurodyta, jog ieškovė 4 savaites per metus yra atleidžiama nuo nuomos mokesčio. Nuomos sutartyje bei informaciniame pranešime dėl nuomos mokesčio padidinimo nurodyta, kad būsto nuomos kaina savaitei – 102,90 GBP. Atsižvelgiant į tai, mėnesiui skiriama suma už būsto nuomą – 411,60 GBP, o metams – 4939,20 GBP. Kadangi ieškovė 4 savaites per metus yra atleista nuo nuomos mokesčio, tai pagrįsta šią sumą skaičiuoti 11 mėnesių, kas būtų – 4527,60 GBP. Šią sumą padalinus iš 12 mėnesių gaunama, kad nuomos kaina mėnesiui yra ne 411,60 GBP, tačiau – 377,30 GBP. Šią, vieno mėnesio nuomos sumą padalinus keturiems asmenims, gaunama dukrai per mėnesį tenkanti būsto nuomos kaina yra 94,33 GBP. Atsižvelgiant į tai, vieno iš tėvų dalis dukros išlaikymui už būsto nuomą sudaro – 47,16 GBP. Pateiktoje informacijoje apie ieškovės mokamą „Council Tax“ mokestį, kuris yra taikomas nuo turimo nekilnojamojo turto vertės kategorijos, nurodyta, kad vieno mėnesio įmoka sudaro – 21 GBP. Taigi dukrai tenkanti šio mokesčio dalis yra 5,25 GBP. Atsižvelgiant į tai, vieno iš tėvų dalis sudaro – 2,63 GBP. Tačiau ieškovė nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių argumentų, kodėl ši suma turėtų būti įskaičiuojama į dukters išlaikymo dydį. Iš pateiktos sąskaitos už išlaidas vandeniui ir nuotekų tvarkymui matyti, kad už šias komunalines paslaugas ieškovė per metus sumoka – 502,44 GBP. Taigi už vieną mėnesį ieškovė moka – 41,87 GBP, iš kurios dukrai tenkanti dalis yra 10,47 GBP. Atsižvelgiant į tai, vieno iš tėvų dalis išlaikymui yra 5,23 GBP. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad dukra papildomai nuotoliniu būdu mokosi lietuvių mokykloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateikta sutartis sudaryta su (duomenys neskelbtini) priešingai nei ieškovės nurodyta, jog pateikiama sutartis su (duomenys neskelbtini) gimnazija. Jokių patvirtinančių dokumentų, kad yra sudaryta mokymosi sutartis su (duomenys neskelbtini) gimnazija nei ieškinyje, nei papildomuose dokumentuose ieškovė nepateikė. Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukra papildomai nuotoliniu būdu mokosi lietuvių mokykloje (duomenys neskelbtini) 5-toje klasėje, mokestis už mokslą – 240 GBP. Vėlgi, ši suma nei ieškinyje, nei pateiktuose papildomuose dokumentuose nėra pagrįsta. Už dukters menų būrelį ieškovės mokama suma už kursą yra 80 GBP. Mėnesiui už menų būrelį tenkanti suma sudaro – 6,66 GBP, atitinkamai vieno iš tėvų dalis išlaikymui yra 3,33 GBP. Ieškovė nurodo, kad dukros papildomas anglų kalbos mokymasis „(duomenys neskelbtini)“ metams kainuoja 300 GBP. Tačiau kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 15 d. susitarimo – už ugdymo kursą ieškovė turi sumokėti 100 GBP, kas sudaro 8,33 GBP mėnesiui, iš jų vienam iš tėvų tenkanti dalis yra 4,16 GBP. Taigi ieškovė nepagrįstai net du kartus padidino už mokymus sumokėtą sumą. Taip pat nurodyta, kad viena papildoma matematikos pamoka kainuoja 25 GBP. Dukra per savaitę lanko dvi pamokas, tai reiškia, kad mėnesiui papildomos matematikos pamokos atsieina – 200 GBP. Tačiau iš pateiktų atsiskaitymo kvitų, kurie surašyti ranka, negalima pasakyti kokia tiksliai pinigų suma yra mokama, kadangi pateikti kvitai visiškai neįskaitomi. Abejotinas ir ieškovės pateiktas gydymo pasiūlymas iš odontologijos klinikos, kuriame nurodytas rekomenduojamas gydymo kursas ir preliminari gydymo kaina. Tačiau šį galimai atliktą gydymą patvirtinančių įrodymų, t. y. PVM sąskaitos-faktūros, ieškovė nepateikė. Be to, net ir patyrusi realias išlaidas dėl odontologijos paslaugų, ieškovė negali tokių vienkartinių išlaidų įskaičiuoti į išlaikymo dydį, kadangi tokios išlaidos nėra būtinos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui. Be to, Lietuvoje vaikams iki 18 m. odontologo paslaugos teikiamos nemokamos, taigi nėra aišku kodėl ieškovė už šį gydymą moka Jungtinėje Karalystėje. Taigi ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo dydį iki 250 Eur kas mėnesį yra nepagrįstas, kadangi ieškovė neįrodė, kad nuo Sprendimo priėmimo dienos ženkliai pasikeitė dukters poreikiai. Iš ieškovės pateiktų išlaidas pagrindžiančių įrodymų bei pateiktų apskaičiavimų matyti, kad šiuo metu dukrai mokamas išlaikymo dydis yra protingas ir pakankamas. Be to, ieškovė nuolat akcentuoja, kad ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, tačiau pati ieškovė turėtų prisiimti padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą. Atsakovas sutinka dukrai kas mėnesį skirti po 170 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas geranoriškai sutinka dukrai kas mėnesį skirti po 170 Eur, prašo teismo iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį, padidinant išlaikymą nepilnametei D. Č. iki 170 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kitą ieškinio dalį atmesti. Prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

8. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

8.1. ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą D. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-43879-726/2013 šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, šalys sulygo, kad nepilnametės D. Č. išlaikymui tėvas A. Č. įsipareigoja mokėti po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (Sprendimo 2.1 punktas).

8.3. Ieškovė su nepilnamete dukra D. Č. gyvena Jungtinėje Karalystėje (deklaruotas išvykimas).

8.4. (duomenys neskelbtini) ieškovei Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. L., vaiko tėvas – V. L.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

11. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

12. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

13. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

14. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

15. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

16. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sąlygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

17. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo Sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų dukros poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

20. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą D. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-43879-726/2013 šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, šalys sulygo, kad nepilnametės D. Č. išlaikymui tėvas A. Č. įsipareigoja mokėti po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (Sprendimo 2.1 punktas).

21. Ieškovė prašo padidinti Sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui nuo 115,85 Eur (400 Lt) iki 250 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnametės D. Č. poreikius vertina 600–700 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos maistui, avalynei, rūbams, knygoms ir kanceliarinėms prekėms, sveikatos priežiūra, vitaminams, laisvalaikiui, atostogoms, higienos prekėms, internetui, telefonui, baldams dukters kambariui, kitoms nenumatytoms išlaidoms. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek papildomuose dokumentuose detalizuoja, kad dukra valgo pusryčius ir pietus mokykloje, kas per mėnesį sudaro – 60 GBP (15 GBP per savaitę), nepilnametė papildomai nuotoliniu būdu mokosi lietuvių mokykloje – (duomenys neskelbtini) 5 klasėje, mokestis už mokslą kas mėnesį sudaro – 20 GBP (240 GBP per metus). Ieškovė taip pat kas mėnesį patiria išlaidų susijusių su nepilnametės laisvalaikiu ir ugdymu, atitinkamai už menų būrelį „(duomenys neskelbtini)“ – 6,66 GBP (80 GPB per metus), už anglų kalbos mokymą „(duomenys neskelbtini)“ – 25 GBP (300 GPB per metus) ir už matematikos pamokas – 200 GB (vienos pamokos kaina – 25 GBP, dvi pamokos per savaitę). Ieškovė taip pat nurodė, kad su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje nuomojame būste, nuomos kaina per mėnesį yra 410 GBP. Ieškovės teigimu, ji kas mėnesį moka už elektrą ir dujas – 100 GBP, už vandenį – 38 GBP.

22. Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Sprendimu iš atsakovo priteisus 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymą nepilnametei dukrai, jai tebuvo 4 metai ir trys mėnesiai. Šiuo metu šalių dukrai yra 11 metų ir 6 mėnesiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia Sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

23. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.

24. Ieškovės nurodytos išlaidos yra iš dalies pagrįstos į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurios iš dalies įrodo patiriamas išlaidais susijusias su nepilnametės laisvalaikiu ir ugdymu (menų būrelis „(duomenys neskelbtini)“, anglų kalbos mokymas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovas, ieškovė tiek ieškinyje, tiek papildomuose dokumentuose nurodo, kad dukros papildomas anglų kalbos mokymasis „(duomenys neskelbtini)“ metams kainuoja 300 GBP. Tačiau kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 15 d. susitarimo – už ugdymo kursą ieškovė turi sumokėti 100 GBP, kas sudaro 8,33 GBP mėnesiui. Taigi ieškovė nepagrįstai padidino už mokymus sumokėtą sumą. Taip pat ieškovė nurodo, kad viena papildoma matematikos pamoka kainuoja 25 GBP. Dukra per savaitę lanko dvi pamokas, tai reiškia, kad mėnesiui papildomos matematikos pamokos atsieina 200 GBP. Tačiau iš pateiktų atsiskaitymo kvitų, kurie surašyti ranka, negalima pasakyti kokia tiksliai pinigų suma yra mokama, ieškovės pateikti atsiskaitymo kvitai už matematikos pamokas nėra informatyvūs ir praktiškai neįskaitomi, todėl nelaikytini patikimu įrodymu (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad dukra papildomai nuotoliniu būdu mokosi lietuvių mokykloje, tačiau ieškovė nepateikė patvirtinančių dokumentų, kad yra sudaryta mokymosi sutartis su (duomenys neskelbtini) gimnazija ir nepagrindė 20 GBP (240 GBP per metus) mokesčio už šį mokslą.

25. Minėta, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Užklasinė veikla nėra laikoma būtinu poreikiu, tačiau remiantis nurodyta teismų praktika, turintys galimybes tėvai, turi prisidėti ir prie papildomo vaiko ugdymo, gabumų lavinimo bei laisvalaikio užtikrinimo. Taigi užklasinė veikla turėtų būti užtikrinama atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad be jau lankomų papildomų užsiėmimų (menų būrelio „(duomenys neskelbtini)“, anglų kalbos mokymo „(duomenys neskelbtini)“, papildomų matematikos pamokų), nepilnametė norėtų lankyti gimnastiką ir šokius, kas papildomai per mėnesį kainuotų mažiausiai po 60 GBP. Ieškovė pažymi, kad šių būrelių nepilnametė nelanko dėl lėšų trūkumo. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodytas ribotas jos galimybes užtikrinti vaiko papildomą ugdymo veiklą, teismas daro išvadą, kad šalys nėra pajėgios papildomai leisti dukrą lankyti gimnastiką ir šokius, kurių lankymui reikėtų skirti ne mažiau nei po 60 Eur per mėnesį. Be to, hipotetinės išlaidos negali būti priteisimos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis; išlaikymas vaikui priteisimas tokio dydžio, koks jis reikalingas priteisimo metu. Pažymėtina ir tai, kad vaikas šalia užklasinės veiklos taip pat turi turėti pakankamai laiko mokytis, ruošti namų darbus.

26. Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Iš byloje esančios ieškovės sudarytos buto nuomos sutarties bei informacinio pranešimo dėl nuomos mokesčio padidinimo matyti, kad būsto nuomos kaina mėnesiui – 411,60 GBP (102,90 GBP per savaitę). Pateiktoje informacijoje apie ieškovės mokamą „Council Tax“ mokestį, kuris yra taikomas nuo turimo nekilnojamojo turto vertės kategorijos, nurodyta, kad vieno mėnesio įmoka sudaro – 21 GBP. Iš pateiktos sąskaitos už išlaidas vandeniui ir nuotekų tvarkymui matyti, kad už šias komunalines paslaugas ieškovė kas mėnesį moka – 44 GBP (529,55 GBP per metus).

27. Atsakovo atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės nurodoma būsto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių suma. Prieštaravimą grindžia tuo, kad ieškovės pateiktame „Universal Credit“ dokumente apie gaunamas išmokas, be kita ko, nurodyta, jog ieškovė 4 savaites per metus atleidžiama nuo nuomos mokesčio. Atitinkamai turėtų būti mažinama ieškovės ieškinyje nurodyta nuomos suma. Atsakovo atstovo paskaičiavimu nuomos mokesčio suma mėnesiui turėtų būti ne 411,60 GBP, tačiau 377,30 GBP. Šią, vieno mėnesio nuomos sumą padalinus keturiems asmenims, gaunama dukrai per mėnesį tenkanti būsto nuomos kaina yra 94,33 GBP. Atsižvelgiant į tai, vieno iš tėvų dalis dukros išlaikymui už būsto nuomą sudaro – 47,16 GBP. Pasisakydamas dėl komunalinių mokesčių sumos, atsakovo atstovas nurodo, kad iš ieškovės pateiktos sąskaitos už išlaidas vandeniui ir nuotekų tvarkymui matyti, kad už šias komunalines paslaugas ieškovė per metus sumoka – 502,44 GBP. Taigi už vieną mėnesį ieškovė moka – 41,87 GBP, iš kurios dukrai tenkanti dalis yra 10,47 GBP. Atsižvelgiant į tai, vieno iš tėvų dalis išlaikymui yra 5,23 GBP. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su šiais atsakovo atstovo išdėstytais argumentais. Taigi ieškovės pateikti skaičiavimai mažintini.

28. Ieškovės nurodytos ir banko sąskaitos išrašais pagrįstos mėnesio išlaidos nepilnametės dukters maitinimui mokykloje 60 GBP (15 GBP per savaitę), teismo vertinimu yra realios ir protingo dydžio.

29. Nepaisant to, kad ieškovė nenurodė nepilnametės dukters maistui, avalynei, rūbams, kanceliarinėms prekėms, atostogoms, higienos prekėms, tenkančios išlaidų sumos ir nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė taip pat nenurodė išlaidų dukters baldams sumos, tačiau teismas pažymi, kad baldų įsigijimas, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, ugdymo proceso organizavimą (vykdytą nuotolinį mokymą ir pan.), pripažintinas būtinuoju vaiko poreikiu. Be to, minėta, kad ieškovė dukters poreikius vertina 600–700 Eur suma, tačiau iš atsakovo prašo priteisti 250 Eur, taip prisiimdama didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį.

30. Ieškovė, be kita ko, į dukters poreikius įtraukė išlaidas atostogoms. Atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, atostogauti, teismas šias išlaidas pripažįsta susijusiomis jau ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.

31. Iš ieškovės pateikto gydymo pasiūlymo (odontologijos klinikos), matyti, kad nepilnametei rekomenduojamas gydymo kursas ir preliminari gydymo kaina – 495 GBP. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad ieškovė pateikė preliminarią gydymo sąmatą, tai dar nereiškia, kad tos gydymo procedūros bus atliktos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, neįtrauktina ieškovės nurodyto dydžio suma ortodonto paslaugoms.

32. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per septynerius metus pasikeitė situacija, padidėjo kainos, taip pat atsirado didesnių vaiko poreikių maistui, drabužiams, higienai, laisvalaikiui. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnametės dukros poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2013 m. lapkričio 29 d., kuomet šalių dukrai buvo šiek tiek daugiau nei ketveri ir kuomet teismo procesiniu sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį, šalių dukros poreikiai išaugo. Mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Dukrai augant taip pat atsirado išlaidų jos papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2013 m. patiriama mergaitės maistui, aprangai, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

33. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, nustatytas vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 400 Eur per mėnesį.

34. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

35. Remiantis VĮ Registrų centro, VĮ Regitra, ir Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nedirba. Bylos duomenimis ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė nedirba, gauna nedarbo išmoką ir išmoką už vaikus, bendra gaunamų išmokų suma per mėnesį –1242 GBP. Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo liudijimo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) t. y. po Sprendimo priėmimo, ieškovė susilaukė dar vieno vaiko – sūnaus O. L. Duomenų, kad ieškovė yra nedarbinga ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra.

36. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas dar iki Sprendimo priėmimo asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 43 773 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu jau po Sprendimo priėmimo registruota viena transporto priemonė – automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracija – (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinės mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių sudaro apie 1017,52 Eur per mėnesį. Atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų; neturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jo darbingumo lygį ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą, byloje nėra.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) t. y. po Sprendimo priėmimo, ieškovė susilaukė antro vaiko – O. L., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Sprendimas priimtas 2013 m. lapkričio 29 d., o įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 31 d., taigi ieškovės antrasis vaikas gimė dar net neįsiteisėjus Sprendimui, todėl jau Sprendimo priėmimo metu ieškovė galėjo ir turėjo žinoti, kad privalės išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Taigi ši faktinė aplinkybė neturi jokios įtakos ieškovės turtinei padėčiai, lyginant su buvusia Sprendimo priėmimo metu. Todėl sutiktina su atsakovu, kad aplinkybė, jog ieškovei gimė antras vaikas, negali būti pagrindu padidinti iš atsakovo teikiamą išlaikymą.

38. Atsakovas nurodė, kad sutinka padidinti teikiamą išlaikymą iki 170 Eur, tačiau dėl savo turtinės padėties jis negali mokėti nepilnametės dukters išlaikymui tiek, kiek prašo priteisti ieškovė. Be to, ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, taigi pati vaiko motina turėtų prisiimti padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą.

39. Šios bylos specifika ta, kad vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, jog vaikas su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje.

40. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Taigi tais atvejais, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

41. Nagrinėjamos bylos atveju, bylos duomenis patvirtina, kad nepilnametė D. Č. buvo išvežta gyventi į Jungtinę Karalystę abiejų tėvų sutarimu, t. y. kaip nurodo pats atsakovas atsiliepime 2009 m. jis atvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, o po kurio laiko ieškovė kartu su dukra atvyko gyventi pas atsakovą. Atsakovui grįžus gyventi į Lietuvą, ieškovė liko Jungtinėje Karalystėje su kitu vyru, nuo kurio susilaukė bendro jų vaiko. Teismo vertinimu, dar 2009 m. abu tėvai sąmoningai prisiėmė padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnametės dukters D. Č. poreikius, naštą. Tačiau atsakovui, grįžusiam gyventi į Lietuvą, neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl ieškovės ir dukters pasilikimo Jungtinėje Karalystėje padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius.

42. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

43. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

44. Dėl atsakovo argumentų, kad jis neišgali teikti didesnio išlaikymo vaikui, pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

46. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).

47. Viena vertus, atsakovas pateikė 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 m. vasario 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą pažymą apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, iš kurių matyti, kad atsakovo vidutinės mėnesio pajamos yra tik 604 Eur (2020 m. spalis –649,48 Eur; 2020 m. lapkritis – 673,24 Eur; 2020 m. gruodis – 625,73 Eur, 2021 m. sausis – 468,48 Eur). Kita vertus, atsakovas nepateikė įrodymų apie patiriamas išlaidas savo kasdieniams poreikiams tenkinti.

48. Vaikai turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir atsakovo galimybės ją vykdyti nėra ribotos, jis turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas dukrai išlaikyti, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Nors atsakovas gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau kaip rūpestingas asmuo, turintis pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad iš gaunamų pajamų galėtų teikti savo vaikui išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

49. Nors ieškovės gaunama nedarbo išmoka Jungtinėje Karalystėje yra didesnė už atsakovo gaunamą darbo užmokestį, tačiau atsakovas turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, taip pat turi 2015 m. automobilį. Paminėtina ir tai, kad ieškovei gyvenant kartu su dukra, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi, jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Teismo vertinimu, laikytina, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaiko poreikius 2013–2021 m. esmingiau nesikeitė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

50. Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

51. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmoka vaikui skiriama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, tačiau vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui gali būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai buvo taikomi ir iš Europos Sąjungos išstojusiai Jungtinei Karalystei. Todėl išmoka vaikui galėjo būti skiriama ir už Jungtinėje Karalystėje gyvenančius vaikus vadovaujantis minėtais reglamentais. Vadovaujantis 2020 m. sausio 24 d. pasirašytu Susitarimu dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, tai atvejais, kai vienas iš vaiko šeimos narių iki 2020 m. gruodžio 31 d. dirba ar gyvena Jungtinėje Karalystėje ir lieka gyventi ar dirbti joje ir po 2021 m. sausio 1 d., Lietuvoje paskirta išmoka už Jungtinėje Karalystėje gyvenančius vaikus ir toliau bus mokama, kol nepasikeis to vaiko šeimos nario situacija Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, kol toks asmuo liks gyventi Jungtinėje Karalystėje ir turės teisę gauti tokią išmoką pagal Lietuvos teisės aktus. Nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipsis į kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalies, ar Šveicarijos Konfederacijos, ar Jungtinės Karalystės kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir kompetentingos valstybės nustatymo (t. y. kuri valstybė turės pirmenybę mokėti išmoką). Tokiu atveju sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo bus priimtas gavus atsakymą iš kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos. Pažymėtina, kad pagal reglamentus, pirmumo teisę mokėti išmoką turi ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos. Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

52. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovės pateiktų „Universal Credit“ dokumentų apie gaunamas išmokas, matyti, kad ieškovė, be kita ko, gauna 517,08 GBP išmoką už du vaikus, atitinkamai už vieną vaiką – 258,54 Eur. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

53. Teismas, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi Sprendimu nustatytas išlaikymo dydis 115,85 Eur (400 Lt), teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, taip pat į tai, kad ieškovė augindama nepilnametę dukrą Jungtinėje Karalystėje, gauna šios valstybės išmokas, sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Nustačius, kad šalių dukros D. Č. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 400 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai D. Č., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.

54. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

56. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 23 Eur (200 Eur – 115,85 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

57. Byloje nustatyta, kad ieškovė už vertimo paslaugas iš anglų į lietuvių kalbą sumokėjo 104,36 Eur (UAB „Bene dicta“ sąskaita faktūra Nr. 13372), taip pat ieškovė patyrė 629,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 733,56 Eur (104,36 Eur + 629,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės ir atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

58. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (80 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, teismas sprendžia, jog ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 586,85 Eur (733,56 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui iš ieškovės priteistinas 100 Eur (500 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus priteistų sumų įskaitymą, iš atsakovo priteistinas 486,85 Eur (586,85 Eur – 100 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai.

59. Teisme patirta 1,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-43879-726/2013 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtai) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. spalio 7 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 486,85 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23 (dvidešimt trys) Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė