- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- BIK-687/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49285-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Vytautas Masiokas, Rima Ažubalytė
- Nuteistasis
- D. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Vytauto Masioko ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo D. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties vykdymą bei baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis D.J. prašo pakeisti teismų sprendimus dalyse dėl bausmės skyrimo paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Kasatorius D. J. nurodo, kad dėl netinkamai pritaikytų baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir subendrinus su bausme, neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį, nepagrįstai paskirta per griežta bausmė. Kasatorius teigia, kad netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies, 59, 41, 61, 62, 64 straipsnių nuostatos ir todėl svarstytinas klausimas dėl paskirtos per griežtos bausmės. Nuteistasis, kaip ir ankstesniame kasaciniame skunde, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija atsisakė priimti 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi, pateikia iš esmės tuos pačius argumentus dėl, kasatoriaus nuomone, teismų nevertintų esminių aplinkybių – sunkinančių aplinkybių nebuvimo, lengvinančių aplinkybių kiekio, pobūdžio ir tarpusavio santykio bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Kasatorius tvirtina, kad byloje yra aplinkybės, įgalinančios jam neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, nes jis saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, dirba, rūpinasi tėvais, turi du mažamečius vaikus (dvynius), kuriems reikalinga priežiūra, žmona serga pogimdyvine depresija. Pateikiama teismui spręsti ar apeliacinės instancijos teismo padaryta klaida aprašomojoje dalyje neteisingai nurodant nuteistojo veiką kvalifikuojantį baudžiamojo kodekso straipsnį (BK 281 straipsnio 7 dalį) galėjo turėti įtakos jam nepalankios realios laisvės atėmimo bausmės skyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius kelia klausimą dėl netinkamai pritaikytų baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų skiriant bausmę, tai argumentuodamas teismų praktikos pavyzdžiais bei aptardamas, jo nuomone, galimybę netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau, kaip konstatavo atrankos kolegija 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje, tokio pobūdžio pasvarstymai, kaip ir analizavimas atsakomybę lengvinančių aplinkybių turinio, nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2019 m. spalio 14 d. nutartyje padarytos klaidos – BK 281 straipsnio 7 dalies, vietoje BK 259 straipsnio 1 dalies nurodymas, pasisakė ankstesnės sudėties teisėjų atrankos kolegija, nurodžiusi, kad tai nėra susiję su realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam D.J. skyrimą lemia BK 64 straipsnio taikymas, nes pagal teismų konstatuotas aplinkybes nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau teisinių argumentų dėl šio straipsnio netinkamo taikymo kasaciniame skunde nėra pateikta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo D. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.