Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. J. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. LK-82 netaikyti D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Skundo ir atsiliepimų esmė

5. Nuteistasis D. J. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį, prašo ją ir Komisijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. LK-82 panaikinti ir taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nevertinta nuteistojo asmenybė, atlikta bausmės dalis, jo socialiniai ryšiai, taip pat netinkamai interpretuotas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Pažymima, kad nuteistasis sutinka su Komisijos atsiliepime nurodytomis auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonėmis ir intensyvia priežiūra. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sureikšmino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenis, kurie nepriklauso nuo nuteistojo dabartinio elgesio pataisos namuose, ir priešingai, atmetė išimtinai teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad nėra būtinos lygtinio paleidimo sąlygos – pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai nedarys naujų nusikalstamų veikų. Faktas, kad nuteistasis sutinka dirbti pataisos įstaigoje, tik dėl darbo vietų trūkumo nėra įdarbintas, rodo, kad nepalaiko nusikalstamos subkultūros, sugeba išvengti neigiamų įtakų. Apsauginiai veiksniai liko nuvertinti ir nulėmė netinkamą ir neteisingą procesinio sprendimo priėmimą.

5.2. Nuteistojo nuomone, skundžiamos nutarties motyvai nėra susieti su konkrečiomis fakto aplinkybėmis, taip nutolta nuo bausmių individualizavimo principo. Pažymima, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jis nuteistas, nėra nukentėjusiųjų, civilinių ieškinių, kuriuos reikėtų atlyginti, nuteistasis neturi finansinių sunkumų. Nuteistąjį su šeima sieja ypatingai glaudūs socialiniai ryšiai, nes 2019 m. rugpjūčio 22 d. šeimoje gimė dvynukai ir būtent dabar formuojasi jų pirmieji pojūčiai, o jis, kaip tėvas, yra jiems labai reikalingas. Nuteistojo nuomone, palankiai šio skundo tenkinimo naudai vertintinos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatos.

5.3. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje ignoruoti faktai apie tai, kaip nuteistasis vertina savo padarytą nusikalstamą veiką. Jis smerkia savo ankstesnį elgesį, dėl kurio yra nuteistas, labai gailisi, jog sugadino sau ir artimiesiems gyvenimą, pasielgė neatsakingai. Per visą laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo, o ypač per laisvės atėmimo laikotarpį, suprato klaidas, todėl savo elgesiu pataisos įstaigoje įrodė, jog gali gyventi visuomenėje neizoliuotas. Nuteistojo nuomone, esant visiems įstatyme numatytiems pagrindams, turėtų būti taikomas teisingumo principas, nesureikšminant nubaudimo, bei atsižvelgta į resocializacijos, humanizmo, teisėtumo ir kitus principus, taikant įstatyme numatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą ir tuo parodant, jog nuteistasis vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika nėra didelė.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam gali būti taikoma intensyvi priežiūra, o tai minimizuoja socialiai neatsakingą ar juo labiau nusikalstamą lygtinai paleisto asmens elgesį. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartimi buvo nusižengta BVK 9 straipsnio teisiniam reguliavimui, kadangi jo elgesys pataisos įstaigoje įrodo, jog gali būti vertas teismo pasitikėjimo. Pažymima, kad faktas, jog Lietuvos Respublika pirmauja Europos Sąjungoje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skaičiumi, taip pat reiškia būtinybę atsižvelgti į pataisos įstaigos poziciją dėl konkretaus nuteistojo galimybės būti toliau taisomam neizoliuotam nuo visuomenės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti tapatinamas su visišku atleidimu nuo bausmės, kadangi toks lygtinis paleidimas yra tik su tam tikromis sąlygomis, pareigomis ir/ar priežiūra, ką nuteistasis įsipareigoja besąlygiškai vykdyti. Nuteistasis teigia, kad jo atžvilgiu reikėtų vadovautis Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-413-926/2020.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XII-2007 redakcija), kuri galiojo Komisijai priimant nutarimą, o pirmosios instancijos teismui nagrinėjant skundą dėl jo, numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl pritaria Komisijos nutarimui netaikyti D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. D. J. skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinę Komisija ir pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ar apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo terminas, atlikus vieną trečdalį paskirtos bausmės, sueis 2020 m. rugpjūčio 17 d. Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2020 m. gegužės 7 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 85/04-503 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodika, nuteistajam D. J. nustatoma vidutinė – 55 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, D. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (35 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, tačiau vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne vien į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti D. J. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Iš bylos medžiagos matyti, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo, taip pat esant galimybei stengiasi dalyvauti pataisos namų rengiamuose renginiuose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir nėra baustas drausmine tvarka. Teigiamai D. J. elgesį apibūdina ir tai, kad jis yra 1 kartą skatintas už aktyvų dalyvavimą dvasinio ugdymo programoje, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę D. J. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

11. Pažymėtina, kad šis teistumas D. J. nėra pirmasis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, kas iš esmės yra jam būdingas nusikaltimų modelis. Be to praeityje D. J. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas, nes padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos D. J. asmenybei praeityje jam taikytas lygtinio paleidimo institutas nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, D. J. ankstesni nusikalstami veiksmai ir pasikartojantis nusikaltimų modelis yra kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. Nors sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės susijusios su veika, už kurios padarymą D. J. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jas reiktų vertinti visumoje ir su kitais duomenimis. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino D. J. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad D. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo mąstymas bei elgesys, nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai, kurie, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami D. J. asmenybę neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo savo problemų vertinime, jų sprendime vyrauja tam tikri prieštaravimai. Sunkiau sekasi spręsti problemas tiesiogiai, pasekmes linkęs suvokti labiau sau. Nuteistasis kito asmens požiūrį supranta labiau, kai to yra prašomas. Jis linkęs pasitikėti savo protu ir patyrimu, veikti greitai, neapmąstant savo elgesio pasekmių ir jam sunkiau sekasi spręsti savo netinkamo elgesio problemas. Šių veiksnių nekeitimas didina nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistojo nuostatos yra pateisinančios nusikalstamą veiką, t. y. jis minimizuoja savo nusikalstamą elgesį, kuris yra pasikartojantis. Nuteistasis supranta poreikį vadovautis visuomenėje priimtomis normomis, taisyklėmis, tačiau kartais sunkiau sekasi jų laikytis. Be to, D. J. ankstesnės nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje ir, nors jis šiuo metu atsiribojo nuo netinkamo elgesio asmenų, tačiau įgūdžių, galinčių nuteistąjį apsaugoti nuo pasikartojančių nusikaltimų darymo, nelavinimas gali ateityje didinti nusikalstamo elgesio riziką.

14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus D. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

15. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog D. J. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Be to, nors sutiktina, kad kiekvienam vaikui yra reikalingi abu tėvai, tačiau vien ši aplinkybė negali lemti lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Šiuo atveju vaikų interesai matytis su tėvu gali būti užtikrinti pasimatymų metu.

16. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą (BVK 9 straipsnis), nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo remtis kaip precedentu skunde paminėta Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-413-926/2020, nes joje nagrinėta situacija nėra tapati šiai bylai, o kiekvienas atvejis su atskiru nuteistuoju yra individualus. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog Lietuvos Respublika pirmauja Europos Sąjungoje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skaičiumi. Kaip jau minėta, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinamos individualios aplinkybės, susijusios tik su tam tikru nuteistuoju. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir integracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. J. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.