- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-436-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49285-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Aušra Bielskė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- D. J.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl 2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. J. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, neatlikta pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį (2 metai ir 15 dienų) ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į D. J. paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 13 d., 00.47 val. iki 2018 m. spalio 14 d., 16.04 val. (dvi paros). D. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio perdavimo vykdyti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti, o būtent: jis, 2019 m. spalio 12 d., apie 24 val., čigonų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 20 eurų, kuriuos jam buvo skolingas keleivis, įgijo psichotropinės medžiagos ADB-FUBINAKA, kurios masė - 0,0157 g, nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos FUB-AMB, kurios masė - 0,0032 g, ir nedidelį kiekį - 1,069 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė prie savęs keturiose plastikinėse pakuotėse (psichotropinę medžiagą ADB-FUBINAKA ir FUB-AMB plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose, narkotinę medžiagą kanapes (antžemines dalis) - dviejuose juodos spalvos paketėliuose) iki 2018 m. spalio 13 d., 00.40 val., kai nurodytu laiku Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės pareigūnai, sustabdę jo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) asmens apžiūros metu jo striukės kišenėje rado ir paėmė nedidelį kiekį - 1,069 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei automobilio salone rado ir paėmė nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos ADB-FUBINAKA, kurios masė - 0,0157 g, ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos FUB-AMB, kurios masė-0,0032 g, kurias išmetė į automobilio saloną pamatęs policijos pareigūnus. Šiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo pakeisti 2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę.
2.1. Skunde nurodė, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Apeliantas pripažįsta įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi. Visgi, apeliantas mano, teismo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga padarytai veikai. Parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Nors bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirties (BK 41 straipsnis). Nuosprendžiu paskirta bausmė ir jame nurodyti motyvai, formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau griežčiausia bausmės rūšis buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumą, taip pat neįsigilinus į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Taigi skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas įstatymas, o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams bei negali būti vertinama kaip teisinga.
2.2. Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio, 62 straipsnio nuostatas, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokiu būdu pasunkino nuteistojo D. J. padėtį. Teismas neatsižvelgė į asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus, lengvinančias aplinkybes, teisingumo principą ir paskyrė per griežtą bausmę.
2.3. Skunde apeliantas nurodė, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apelianto įvykdyta nusikalstama veika pagal padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas. Be to, nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino kaltę ir gailėjosi. Nuteistojo tėvai yra pensininkai, kuriems D. J. teikia materialinę pagalbą. Nuteistasis dirba dviejuose darbuose ir abejos darbovietės jį teigiamai charakterizuoja. D. J. užsiima labdara. Jo žmona (susituokė 2019 m. birželio 7 d.) laukiasi dvynukų. D. J. yra vienintelis šeimos maitintojas, kad išlaikytų šeimą ir padėtų tėvams, jis yra pasiėmęs dvi paskolas. Nuteistojo žmona nuomoja butą, o jai vienai nuoma sukeltų didelę finansinę naštą – ypatingai, jei vaikų tėvas atliks laisvės atėmimo bausmę ir negalės finansiškai padėti. Svarbu ir tai, kad 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė Vilniaus probacijos tarnybos prašymą dėl papildomų įpareigojimų paskyrimo, o tai nuteistąjį apibūdina teigiamai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Prokurorė nesutinka su skundo argumentais, kad paskirta bausmė yra per griežta. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų. Skirdamas bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. J. teisiamas trečia kartą, praeityje yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, o nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį ir tai padarė lygtinio paleidimo metu. Teismas įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes (veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybė, šeiminę padėtį) padarė išvadą, kad D. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis neviršija įstatymų numatyto bausmės vidurkio ir šią bausmę sumažino vienu trečdaliu, nes byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Paskirta bausmė tinkamai subendrinta su bausme, neatlikta pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Prokurorei apylinkės teismo sprendimas nekelia jokių abejonių, todėl pakeisti nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
4. Teismo posėdyje nuteistais ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
D. J. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Jis prašo sumažinti paskirtą bausmę, nes mano, kad parenkant bausmės rūšį buvo neteisingai pritaikytas įstatymas, o paskirtoji bausmė nėra teisinga ir akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui.
6. Apeliantui paskirta galutinė bausmė susideda iš dviejų dalių – iš dalies bausmės, paskirtos už skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką ir už 2011 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės.
7. Paskirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių bei BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcija nustato alternatyvias baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmes. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais nustatė, kad skirdamas bausmę už naujai padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. D. J. nuteistas už nusikaltimą susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, tame tarpe į du ankstesnius teistumus, kurie buvo susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. D. J. naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesnės bausmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
8. Nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas įvertino, kad D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą būdamas paleistas lygtinai, t. y. pilnai neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Teismas įvertino D. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgė į jo asmenybę, kad jis dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, gyvena su moterimi, kuri laukiasi ir nustatė gerokai mažesnį nei bausmės vidurkis bausmės dydį – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu paskirtos bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Taigi, už šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą D. J. buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už naujai padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas laikėsi BK taisyklių.
9. Kaip minėta, nuteistasis nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteistas šioje byloje, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. BK 64 straipsnio 1 dalis sako, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. To paties straipsnio 3 dalis sako, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
10. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teismas dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2011 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kuri buvo 2 metais 15 dienų laisvės atėmimo. Šią bausmę D. J. jau turėjo iki nusikalstamos veikos padarymo. Iš dalies sudėjus šias bausmes galutinė subendrinta bausmė D. J. paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas. Subendrinus paskirtą bausmę su neatlikta ankstesne bausme galutinė bausmė D. J. padidėjo pusantro mėnesio, nes tokia dalis iš paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, ji yra proporcinga ir pakankamai švelni aplinkybių kontekste bei paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo.
11. Skunde apeliantas prašė vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir paskirtą bausmę sušvelninti. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šiuo atveju kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Apelianto skunde nurodyti motyvai negali sąlygoti švelnesnės bausmės paskyrimo. Tai, jog D. J. prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, apylinkės teismo jau buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgė skirdamas bausmę. Skunde akcentuojama, kad apeliantas sukūrė šeimą, jo žmona pagimdė dvynukus, jis materialiai išlaiko pensininkus tėvus, dirba per kelis darbus, yra paėmęs dvi paskolas ir yra vienintelis šeimos maitintojas. Tačiau šiuo atveju šios aplinkybės nėra lemiančios švelnesnės bausmės skyrimą. Daug svarbesnis jo veiksmų pavojingumas visuomenei. Būdamas jau du kartus baustas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų, nuteistasis privalėjo net nesiartinti prie narkotikų. Tačiau žinodamas, kad vėl neteisėtai disponuodamas narkotinėmis medžiagomis jis gali grįžti į pataisos namus, vis tiek nusprendė taip elgtis ir jam paskirta bausmė yra jo sąmoningų veiksmų rezultatas.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. J. apeliacinį skundą atmesti.