- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- TS-122-305/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49285-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. liepos 09 d. nutarimo Nr. LK-92 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 09 d. priėmė nutarimą Nr. LK - 92 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą,
D. J. gim. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-08-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. - 9 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 261 str. - 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011-08-18, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuojant laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2010-08-19 iki 2011-08-18. 2017-07-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p., lygtinai paleistas neatlikus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies - 2 metų ir 15 dienų.
2019-04-17 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. - 6 mėn., BK 64/1 str. sumažinta 1/3 – 4 mėn., BK 64 str. 1 d. 3 d. bausmė subendrinta su neatlikta pagal 2011-08-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio neatlikta bausmės dalimi 2 m. 15 d. (įsk. 2018-10-13 iki 2018-10-14 – 2 p.) - galutinė bausmė 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ( įsiteisėjo 2019-10-14).
Bausmės pradžia: 2019-11-21. Bausmės pabaiga: 2022-01-25.
Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės suėjo 2020-08-15. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 6 mėnesiai 16 dienų.
Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Jis įvykdęs visas Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Turi pastovią gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius, alkoholio nevartoja. Bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas drausmine nuobauda; skatintas keturis kartus. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ( 44 balai), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dėl Komisijos 2021 m. liepos 09 d. nutarimo Nr. LK-92 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą – netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde prokuroras nurodo, kad Komisija įvertino tai, kad nuteistajam nustatytas nusikalstamo elgesio mažėjimas, psichoaktyvių medžiagų nevartojimas, nuteistasis geba atpažinti savo elgesio problemas, įvardina jas, stebima motyvacija spręsti jas tiesiogiai.
Tačiau teigia, kad Komisijos nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Prokuroras nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. BVK 157 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis D. J. nuteistas 2011-08-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 2 d., 261 str., galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme. 2017-07-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies – 2 m. 15 d.. Lygtinio paleidimo metu D. J. padarė naują nusikalstamą veiką ir 2019-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 259 str. 1 d., - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Kadangi D. J. lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, todėl 2019-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskyrus bausmę, ji buvo subendrinta su neatlikta dėl lygtinio paleidimo bausme. Taigi, ši situacija iš esmės analogiška situacijai, aptartai BVK 157 straipsnio 2 dalyje, kai lygtinis paleidimas panaikinamas ir asmuo pasiunčiamas atlikti likusios bausmės dalies teismo nutartimi, nes D. J. minėtu nuosprendžiu ir yra pasiunčiamas atlikti ne tik naujos bausmės, bet ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos likusios bausmės dalies. Todėl D. J. lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalimi, o ne 157 straipsnio 1 dalimi, kaip nurodyta skundžiamame nutarime.
Teigia, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą reikia atsižvelgti į tai, kad D. J. šis teistumas nėra pirmas, iš viso jis teistas 3 kartus. Būtina įvertinti tai, kad atlikdamas bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, lygtinio paleidimo metu D. J. įvykdė naują nusikaltimą taip pat susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tai rodo, kad lygtinio paleidimo taikymas nepasiekė tikslo užtikrinti nuteistojo veiksmingą resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą. D. J. teisės pažeidimams būdingas nusikaltimų modelis, kadangi visi teistumai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam ankstesni nuteisimai, skirtos bausmės ir taikyta valstybės probacija neturėjo teigiamos įtakos, nuteistasis nepateisino jam suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį, todėl vertintina, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas.
Konstatuoja, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis D. J. labiau linkęs vertinti greitą veikimą, kaip buvimą ryžtingu, savimi pasitikinčiu, ne itin apgalvodamas elgesio pasekmes. Sunkiau spręsti problemas tiesiogiai. Nuteistasis linkęs kiek sumenkinti savo nusikalstamą veiką, o tai neabejotinai gali tapti pagrindiniu veiksniu, didinančiu pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Reikia įvertinti ir tai, kad D. J. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė ir vertinama 46 balais, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu, tačiau priešingai, D. J., turėdamas tikslą išeiti anksčiau laiko, negeba laikytis ręžimo reikalavimų – nuteistasis 2020-09-29 baustas drausmine tvarka ir nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekliai nukreipta vien teigiama linkme. Nuteistojo pozityvus elgesys ir pastangos pasitaisyti nebuvo nuoseklios, todėl jis vis dar laikytinas asmeniu, net bausmės atlikimo metu linkusiu pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir nesugebančiu paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Bausmės atlikimas šią tęsiant pataisos namuose vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, padės išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Daro išvadą, kad atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nėra galimybės daryti išvados, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl konstatuotina, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį D. J. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.
Atsiliepimas
Nuteistasis D. J. per savo gynėją teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti prokuroro skundą, nes šis iš esmės nepagrįstas, nemotyvuotas. Atsiliepime nurodė, jog kategoriškai nesutinka su prokuroro skundo prašymu, prašo jo netenkinti, bet patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu jam pritaikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atkreipė dėmesį į tai, jog paskirtos bausmės tikslai pasiekti ir sėkmingai realizuojami, juolab, kad jis padarė tvirtą išvadą daugiau nebenusikalsti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog jo tikslas grįžti į šeimą. Kad Prokuroras iš esmės neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes – jo elgesį bausmės atlikimo metu. O komisija, žinodama jo elgesį, priėmė teisingą nutarimą. Prašo prokuroro skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teisėjas visiškai sutinka su pateiktomis prokuroro išvadomis, kurios yra pagrįstos ir tinkamai motyvuotos. Be to ir komisijos nuomonė dėl lygtinio paleidimo nebuvo vieninga. Svarstymo metu 3 balsavo už ir 1 buvo prieš.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę 1/3 paskirto bausmės, kuriems paskirta bausmė neviršiją ketverių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad Komisijos 2021 m. liepos 09 d. nutarimas LK - 92 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).
Nors teismui nuteistasis D. J. iš esmės teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, reikiamą lygtinio paleidimo taikymui, pataisos įstaigoje laikosi nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi neatitrūkti nuo visuomeninio gyvenimo, tačiau, teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.
Teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad iš esmės nėra galimybės numatyti, kaip D. J. gebės laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų struktūrizuotoje aplinkoje.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis D. J. labiau linkęs vertinti greitą veikimą, kaip buvimą ryžtingu, savimi pasitikinčiu, ne itin apgalvodamas elgesio pasekmes. Sunkiau spręsti problemas tiesiogiai. Nuteistasis linkęs kiek sumenkinti savo nusikalstamą veiką, o tai neabejotinai gali tapti pagrindiniu veiksniu, didinančiu pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Reikia įvertinti ir tai, kad D. J. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė ir vertinama 46 balais, kuriuos nuteistasis turėjo galimybę sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu, tačiau priešingai, turėdamas tikslą išeiti anksčiau laiko, negeba laikytis ręžimo reikalavimų – nuteistasis 2020-09-29 baustas drausmine tvarka kas rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekliai nukreipta vien teigiama linkme. Nuteistojo pozityvus elgesys ir pastangos pasitaisyti nebuvo nuoseklios, todėl jis vis dar laikytinas asmeniu, net bausmės atlikimo metu linkusiu pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir nesugebančiu paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Bausmės atlikimas šią tęsiant pataisos namuose vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, padės išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Aptartos aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose dalyvaujant elgesio pataisos programoje padėtų nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teigiami nuteistojo D. J. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2021 m. liepos 09 d. nutarimo Nr. LK-92 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.
Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. liepos 09 d. nutarimą Nr. LK-92 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. J., netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.