- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-181-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49285-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. vasario 18 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. skundas dėl Marijampolės pataisos namų (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2021 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti D. J. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. J. nuteistas Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu D. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė - 9 metai laisvės atėmimo. 2017 m. liepos 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, D. J. lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies - 2 metų ir 15 dienų.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi, tenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą, panaikino 2021 m. sausio 15 d. Komisijos nutarimą ir priėmė naują sprendimą – netaikyti nuteistajam D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis D. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pritariant 2021 m. sausio 15 d. Komisijos nutarimui.
1.1. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teismas, tenkindamas prokurorės skundą, subjektyviai vertino nuteistąjį ir jį charakterizuojančius duomenis, galimybes integruotis į visuomenę, taip pat neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, ir tenkindamas prokurorės skundą pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą lygybės prieš įstatymus principą. Teismas išskirtinę reikšmę suteikė apelianto ankstesniems teistumams ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui, nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo priimant apkaltinamuosius nuosprendžius. Skundžiamos nutarties teiginys, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje taip pat laikosi nuomonės, kad asmens ankstesni teistumai nereiškia, kad jis ketina ir ateityje nusikalsti (EŽTT byla V. prieš Suomiją Nr. 40412/92). Teismo teiginys, kad nuteistojo paleidimas lygtinai neužtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.
1.2. Skunde pabrėžiama, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančias teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad nuteistojo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, nėra konfliktų su pataisos namų administracija ir kitais nuteistaisiais, nuteistasis mandagus, tvarkingas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja programose, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, 4 kartus skatintas, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys 50 balų, ji mažėja. Nors jis yra 1 kartą baustas, tačiau nuobauda panaikinta prieš terminą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą ir yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Be to, nuteistasis turi du mažamečius vaikus (dvynukus), kuriais privalo pasirūpinti ir jiems yra be galo reikalingas. Nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir turi vienintelį tikslą – užauginti savo mažamečius sūnūs, ir dėl jų dėti maksimalias pastangas nebenusikalsti. Apeliantas suvokia, kad dėl jo padarytų klaidų neigiamas pasekmes patiria ne tik jis, bet ir jo artimieji, todėl jis pasiryžęs klaidų nebekartoti ir tinkamai auginti savo vaikus. Išėjęs į laisvę jis ketina toliau tęsti mokslus ir dirbti, padėti garbaus mažiaus tėvams.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo D. J. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo atmesti nuteistojo skundą ir 2021 m. vasario 18 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Teismas pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo D. J., būtina įvertinti visas aplinkybes, t. y. kad nuteistasis teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę (lygtinio paleidimo metu), kas rodo, kad ankstesnis lygtinio paleidimo taikymas nepasiekė savo tikslo - užtikrinti nuteistojo veiksmingą resocializaciją, nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo. D. J. būdingas nusikaltimų modelis, nes visi jo teistumai susiję su narkotinėmis medžiagomis, kas neabejotinai gali tapti pagrindiniu veiksniu, didinančiu pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Abejonių sėkminga resocializacija kelia ir Socialinio tyrimo išvados duomenys, jog nuteistasis linkęs labiau vertinti greitą veikimą, jam sunku spręsti problemas tiesiogiai, linkęs sumenkinti savo nusikalstamą elgesį. D. J. taip pat negeba laikytis režimo reikalavimų, yra baustas drausmine tvarka, kas rodo, kad jo elgesio korekcija nebuvo nuosekliai nukreipta vien teigiama linkme. Prokurorės teigimu būtina įvertinti ir nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė ir atitinka 50 balų pagal OASys, iš kurių net 30 balų yra dinaminiai ir juos nuteistasis dar gali ženkliai sumažinti. Įvertinus visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam D. J. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas vairuotoju. Iki suėmimo taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi apie 2 metų darbo patirtį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, įgijęs net kelias profesijas - staliaus, dailidės, kompiuterio operatoriaus ir baldžiaus (yra tai patvirtinantys dokumentai), iki suėmimo mokėsi (duomenys neskelbtini) verslo vadybos specialybėje, šiuo metu yra pasiėmęs akademines atostogas, tačiau paleistas lygtinai ketina mokslus tęsti. Nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais – žmona, vaikais, tėvais ir seserimi, bendrauja laiškų ir skambučių pagalba bei buvo lankomas pasimatymų metu. Pataisos namuose nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, renginiuose, 4 kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 55 balų iki 50 balų. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.
9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, D. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu pagal OASys metodiką yra 50 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš pagal OASys nustatytų 50 balų tik 20 balų yra statiniai, o net 30 balų – dinaminiai. Tokia ženkli kintančių balų suma leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
10. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas D. J. yra trečiasis, jam būdingas nusikaltimų modelis, kadangi visi teistumai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę D. J. atlieka pagal kelis subendrintus nuosprendžius už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą (BK 260 straipsnio 2 dalis, 261 straipsnis, 259 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos 2017 m. liepos 25 d. nutartimi ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje nuteistajam buvo taikyta švelnesnės rūšies bausmė, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skaičius, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad priešingai nei mano nuteistasis, minėtų aplinkybių vertinimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų nekaltumo prezumpcijos ir lygybės principų.
11. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar išskiriami D. J. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, pasikartojantis nusikaltimų modelis, gyvenimo būdas ir nuostata į priežiūrą, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
12. Vertinant D. J. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 12 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis linkęs vertinti greitą veikimą, ne itin apgalvoja elgesio pasekmes, nors ir sugeba atpažinti tam tikras elgesio problemas, tačiau susiduria su problemomis jas tiesiogiai spręsdamas, supranta tam tikras savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas, linkęs pasitikėti savo patyrimu. Nuteistasis linkęs kiek minimalizuoti savo nusikalstamą veiklą, perkelti atsakomybę aplinkybėms. Nors šiuo metu nuteistojo nuostata į priežiūrą yra teigiama, tačiau praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog D. J. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai buvo nubaustas drausmine tvarka (2020 m. rugsėjo 29 d. pas jį rasta draudžiamų turėti daiktų). Nors nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, tačiau tai paties pažeidimo fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį pastoviai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors D. J. skatintas 4 kartus, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina apelianto nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad D. J., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šią aplinkybę vertinant duomenų, patvirtinančių, kad praeityje nuteistasis yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, kontekste, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, ir išėjęs į laisvę savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.
14. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, specialybių turėjimas bei galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, palaikomi tvirti ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų nebuvimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais ir mažamečiais vaikais, būtinybe jais rūpintis bei darbu egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog D. J. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
15. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien bausmės paskyrimas asmeniui faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių duomenų visuma neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.