- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- BIK-687/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49285-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Jokimaitė (pirm.), Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- D. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkės), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo D. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties vykdymą bei baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis D. J. prašo pakeisti teismų sprendimus dalyse dėl bausmės skyrimo paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Kasatorius D. J. nurodo, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį (2 metai ir 15 dienų) ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (dvi paros).
Kasatorius nurodo, kad skiriant bausmę netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies, 59, 41, 61, 62, 64 straipsnių nuostatos ir svarstytinas klausimas dėl paskirtos per griežtos bausmės. Nuteistasis mano, kad teismai nevertino esminės aplinkybės – sunkinančių aplinkybių nebuvimo, lengvinančių aplinkybių kiekio, pobūdžio ir tarpusavio santykio bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl buvo parinkta netinkama bausmės rūšis. Kasatoriaus vertinimu jam gali būti skiriama bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, nes jis saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, dirba, rūpinasi tėvais, turi du mažamečius vaikus (dvynius), kuriems reikalinga priežiūra, žmona serga pogimdyvine depresija.
Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė jo veiką kvalifikuojantį baudžiamojo kodekso straipsnį (BK 281 straipsnio 7 dalį) ir galimai tai turėjo įtakos jam nepalankios realios laisvės atėmimo bausmės skyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius kelia klausimą dėl netinkamai pritaikytų baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų skiriant bausmę ir savo teiginius remia teismų praktikos pavyzdžiais aptariant teorinio pobūdžio galimybes netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tokio pobūdžio pasvarstymai, kaip ir analizavimas atsakomybę lengvinančių aplinkybių turinio, nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2019 m. spalio 14 d. nutarties aprašomojoje dalyje tiksliai išdėstyti padarytos nusikalstamos veikos, už kurią pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas D. Jauniškis, požymiai, t. y. neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo be tikslo jas platinti, požymiai. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytas rašymo apsirikimas (BK 281 straipsnio 7 dalies, vietoje BK 259 straipsnio 1 dalies nurodymas) nesusijęs su kasaciniame skunde nurodytais kasatoriaus argumentais dėl jam nepalankios, t. y. realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo D. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.