- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-530-290/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49285-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- D. J.
- Advokatai
- Dainius Gudas
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Arūno Paštuolio,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. J. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutarties, kuria pakeistas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. LK-92 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kad D. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams, pagal BK 261 straipsnį - 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 9 metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžia 2011 m. rugpjūčio 18 d., į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuojant laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, lygtinai paleistas neatlikus paskirtos 2 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies.
2. Taip pat D. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nustatyta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį paskirta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams (įsiteisėjo 2019 m. spalio 14 d.).
3. Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 27 d., o pabaiga – 2022 m. sausio 25 d. Komisijos posėdžio dieną nuteistojo neatlikta bausmės dalis buvo 6 mėnesiai 16 dienų.
4. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priėmė 2021 m. liepos 9 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartimi Komisijos nutarimas pakeistas ir nuteistajam lygtinis paleidimas netaikytas.
5. Nuteistojo D. J. gynėjas advokatas Dainius Gudas skundžia šią Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde advokatas nurodo, kad teismo motyvas, jog negalima numatyti, kaip nuteistasis D. J. gali elgtis būdamas lygtinai paleistas, yra nieko nepagrįstas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, kaip nuteistasis atlieka jau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, laikosi taisyklių, vykdo administracijos nurodymus ir kt., o ne į spėliones - sunkiai ar nesunkiai bus įgyvendinamas pataisos procesas laisvėje, ką savo skunde akcentuoja prokuroras ir pirmos instancijos teismas.
5.2. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis jokių žalingų įpročių atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neturi. Priklausomybės narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms nuteistasis niekada neturėjo, tai patvirtina ir medicininiai dokumentai. Nuteistasis D. J. yra įgijęs net 4 specialybes, iki suėmimo mokėsi, po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos planuoja tęsti mokslą Vilniaus verslo kolegijoje, dirbti. Nuteistasis puikiai charakterizuojamas ankstesnėse darbovietėse, yra gauti dokumentai, kad jis bus priimtas į darbą. D. J. palaiko artimus ryšius su šeima (turi sutuoktinę ir du mažamečius vaikus, tėvus) bei juos puoselėja, jam būdingos teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu. Nuteistasis padarė ir toliau daro ryškią pažangą. Šis ryškus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas ir kiti paminėti veiksniai akivaizdžiai prieštarauja prokuroro skundo ir teismo priimtos nutarties paminėtam motyvui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad be nuteistojo daugiau nėra kam pasirūpinti jo garbingo amžiaus tėvais. Nuteistasis turi pasirūpinti ir savo mažamečiais vaikais.
5.3. Nurodoma, kad neatliktos bausmės dalis yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Iki bausmės pabaigos nuteistajam liko tik kiek daugiau negu pusmetis. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, nebūtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
5.4. Teigiama, kad nuteistasis savo praeities klaidas visiškai suprato, padarė išvadas, pasižada daugiau nenusikalsti, savo kaltę pripažinęs, jokių vykdomųjų raštų jo atžvilgiu nėra gauta.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. atsiliepimu į nuteistojo D. J. gynėjo skundą, prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį.
6.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad D. J. yra teistas 3 kartus, kad atlikdamas bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą, taip pat susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tai rodo, kad lygtinio paleidimo taikymas nepasiekė tikslo užtikrinti nuteistojo veiksmingą resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą.
6.2. Visi nuteistojo D. J. teistumai yra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės rodo, kad ankstesni nuteisimai, paskirtos bausmės ir taikyta valstybės probacija, nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kad nuteistasis nepateisino jam suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį, todėl vertinama, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtiniai, yra sunkiai įgyvendinamas.
6.3. D. J. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė ir vertinama 46 balais, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti savo nepriekaištingus elgesiu. Tačiau priešingai, jis turėdamas tikslą išeiti į laisvę anksčiau laiko, negeba laikytis ręžimo reikalavimų – nuteistasis 2020 m. rugsėjo 29 d. baustas drausmine tvarka ir nors nuobauda šiuo metu jau negaliojanti, tačiau tai rodo, kad jo elgesio korekcija nebuvo nuosekliai nukreipta vien teigiama linkme. Taigi, jis vis dar laikytinas asmeniu, net bausmės atlikimo metu linkusiu pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir nesugebančiu paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms.
6.4. Bausmės atlikimas pataisos namuose vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, padės išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo metu paleidus lygtinai iš pataisos namų nuteistąjį D. J., nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. J. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Bylos duomenimis, nuteistasis D. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.
9. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę ją sumažinti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. J. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Vertinimo metu, nuteistajam nustatyti ir 2 statiniai kriminogeniniai veiksniai: 1) ankstesnis nusikalstamas elgesys; 2) vyraujantis nusikaltimų modelis. Be to jam nustatyti ir 2 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuose nuteistasis gali daryti pažangą: 1) netinkamas gyvenimo būdas laisvėje; 2) mąstymo lankstumo stoka. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
10. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad D. J. šis teistumas nėra pirmas, kad iš viso jis teistas 3 kartus, kad jam būdingas nusikaltimų modelis, kadangi visi teistumai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pagal kelis subendrintus nuosprendžius už ne vieną nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 2 dalis, 261 straipsnis, 259 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, D. J. pirmą kartą buvo teistas Vilniaus miesto apylinkes teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, t. y. kai jam buvo 19 metų. Nuteistasis kitą nusikaltimą įvykdė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį) - lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu, t. y. atlikdamas bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, lygtinio paleidimo metu D. J. įvykdė naują nusikaltimą taip pat susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje nuteistajam buvo taikyta švelnesnės rūšies bausmė, taip pat ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
11. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skaičius, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki suėmimo laisvalaikį leisdavo neatsakingai, dažnai užsiimdavo veikla susijusia su jo nusikalstamumu. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nustatyta, kad jis labiau linkęs vertinti greitą veikimą, kaip buvimą ryžtingu, savimi pasitikinčiu, ne itin apgalvodamas elgesio pasekmes. Nuteistasis D. J. linkęs kiek menkinti savo nusikalstamą veiklą, kaltę perkelti aplinkybėms. Taip pat jis supranta poreikį vadovautis visuomenėje priimtomis normomis taisyklėmis, tačiau kartais sunkiau sekas jų laikytis. Tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.
13. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, specialybių turėjimas bei galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, palaikomi tvirti ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų nebuvimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais ir mažamečiais vaikais, būtinybe jais rūpintis bei darbu egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė. Taigi yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir neleidžia daryti išvados, jog D. J. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
14. Šiuo konkrečiu atveju buvo įvertintas nuteistojo D. J. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nuteistojo elgesys dar nėra pakankamas spręsti, jog jo pažanga pataisos proceso metu jau yra akivaizdi sprendžiant, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar yra ir su jo mąstymu bei elgesiu susijusių sričių, kurias būtina stiprinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog jo resocializacija pataisos įstaigoje yra pakankama ir teigiami jo elgesio ir mąstymo pokyčiai sudaro pagrindą manyti, kad jis taikius lygtinį paleidimą laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo institutui taikyti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
16. Nuteistasis savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, selektyviai vertindamas vien neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nuteistasis D. J. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama.
17. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
18. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą nutartį skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo D. J. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.