Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-19-1104/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
1-19-1104/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16015-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Kaltinamasis
L. R.
Nukentėjusysis
Z. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-19-1104/2022Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16015-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9;1.1.8.14; 1.2.4.1.1; 2.1.9; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajai L. R.,nukentėjusiajai Z. S.,teismo medicinos ekspertei Rasai Gaidienei,gydytojui psichiatrui Juozui Galiauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsilavinimas - (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - (duomenys neskelbtini), nedirbanti, faktinė gyvenamoji - vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 227 straipsnio 2 dalį - 30 MGL (3 900 Lt) bauda; 2) 2019 m. liepos 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą arbą registruotis Darbo biržoje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. R., 2020 m. balandžio 25 d., apie 14:40 val., viešojoje vietoje - gatvėje prie įvažiavimo į namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilės girtumas), konflikto su nukentėjusiąja Z. S. metu, pastarajai ją pastūmus, tyčia viena ranka sugriebė nukentėjusiąją už drabužių ties krūtine ir traukė ją prie savęs, o kita ranka, tyčia vieną kartą sudavė peiliu į krūtinę Z. S., padarydama nukentėjusiajai durtinę - pjautinę, kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su oru ir krauju kairėje krūtinplėvės ertmėje, t .y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. S. sveikatą.

2. Kaltinamoji L. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pareikštą kaltinimą supranta, prisipažįsta dėl to, kad dūrė, bet dėl aprašytų aplinkybių neprisipažįsta. Parodė, kad ji (kaltinamoji) išėjo į lauką, jie visi stovėjo prie tvoros, prie tos senutės čigonės. Jie visi pradėjo bartis. Z. S. pradėjo ant jos (kaltinamosios) šaukti, pastūmė, pradėjo smaugti ir ji (kaltinamoji) nežino, kas su ja (kaltinamąja) pasidarė, ji (kaltinamoji) dūrė, nežino kur. Ji (nukentėjusioji) atsikėlė ir nubėgo pas dukrą. Nukentėjusiąją išvežė į ligoninę, ją (kaltinamąją) - į policiją. Paaiškino, kad nežino kokią dieną viskas vyko, jos (kaltinamosios) sugyventinis matė, brolis matė. Galėjo būti, kad 2020 m. balandžio 25 d. viskas vyko. Pripažino, kad tą dieną buvo išgėrusi, 200 g. degtinės. Nurodė, kad nežino, iš kur peilis pas ją (kaltinamąją) atsidūrė. Parodė, kad nebuvo nukentėjusiosios sučiupusi už drabužių. Nukentėjusioji ją (kaltinamąją) pastūmė ir pradėjo smaugti. Kai nukentėjusioji ją (kaltinamąją) smaugė, tai ji (kaltinamoji) dūrė su peiliu, nematė kur. Paaiškino, kad dvejomis rankomis smaugė. Į prokurorės klausimą paaiškino, kad susipyko, nes seniai buvo konfliktai tarp jų. Su nukentėjusiosios sese buvo konfliktas anksčiau, o prieš tą dieną jie ją (kaltinamąją) sumušė penkiese, dėl to, kad ji (kaltinamoji) neva jų mirusiuosius prakeikė. Kaltinamoji nurodė, kad buvo ne viena, brolio sugyventinė Ž. S. buvo kartu. Tada, kai ją (kaltinamąją) smaugė, išbėgo jos (kaltinamosios) vyras. Patikslino, kad peilis buvo pas ją (kaltinamąją) kišenėje. Mažiukas peiliukas buvo, galvojo nukirs medelį. Paaiškino, kad kai ją (kaltinamąją) smaugė, ji (kaltinamoji) negalėjo šauktis pagalbos. Paaiškino, kad perspėjo nukentėjusiąją ir pasakė, kad neitų prie jos (kaltinamosios), nes turi peilį. Kaltinamoji patikslino, kad su nukentėjusiąja anksčiau konfliktų neturėjo, čia buvo antras kartas. Pirmas – kai nukentėjusioji su seserimis ją (kaltinamąją) užpuolė 2020 m. balandžio 23 d. Nurodė nežinanti, kodėl iš karto po įvykio nesakė, kad ją (kaltinamąją) smaugė. Įvykio vietoje nukentėjusiosios dukrą matė, su ja nekonfliktavo. Paaiškino, kad nežino, kodėl peilį sulaužė, galimai iš baimės. Kai pamatė kraują, nesuprato ir nežino kaip peilį sulamdė ir išmetė. Paaiškino, kad būdama blaivi, taip pat būtų pasielgusi. Patikslino, kad nukentėjusioji buvo pasilenkusi, kai ją (kaltinamąją) smaugė. Parodė, kad peilis buvo pas ją (kaltinamąją) rankoje, ašmenimis į priekį. Iš pradžių peilis buvo kišenėje. Nurodė, kad nukentėjusioji matė peilį ir dukra nukentėjusiąją traukė sakydama, kad pas ją (kaltinamąją) yra peilis. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu advokato neturėjo, atvažiavo tyrėja, surašė kažką, liepė pasirašyti ir viskas. Ji (kaltinamoji) tyrėjai sakė, kad nemoka nei skaityti, nei rašyti. Kai buvo pareikštas galutinis įtarimas, ji (kaltinamoji) reikalavo advokato, niekas neskyrė. Parodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios, ji (kaltinamoji) gynėsi, nes nukentėjusioji ją (kaltinamąją) smaugė. Prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, ji serga, sveikatos neturi, žalą nukentėjusiajai atlygins. Paaiškino, kad gali 3 000 Eur žalą sumokėti. Neturi pajamų. Pažadėjo ir nukentėjusiajai, ir ligonių kasai sumokėti.

3. Kaltinamoji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 26 d., parodė, kad savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįsta. Parodė, kad 2020 m. balandžio 23 d., Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), ją į kiemą pasikvietė R., T., Z. S., T. dukra vyresnė ir jaunesnė, jos ten dažnai būna. Jai užėjus į kiemą, jos visos pradėjo ją daužyti, mušti, stumdyti. Kai pamatė, kad iš priešais esančio namo kiemo Nr. (duomenys neskelbtini) žiūri jos vyras M. M., jos ją išleido iš kiemo. Ji skambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį. Kaip mano ir būtent dėl šių priežasčių vakar, 2020 m. balandžio 25 d., apie 15 val., Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), ji ėjo neblaivi iš savo namo kiemo Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su G. S., kuri yra jos brolio sugyventinė, priėjusi prie (duomenys neskelbtini), pamatė kaip nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) atbėga Z. ir paskui ją R.. Z. rėkė „kurva, tu prostitute, čia negyvensi“. Z. jai ne giminaitė, ji ją puikiai pažįsta ir ankščiau su ją konfliktų neturėjo. Kadangi ji po įvykusio įvykio bijojo ten gyvenančių moterų, tai savo dešinės rankos kumštyje, paslėpusi už rankovės, nešėsi nedidelį peilį, kurio rankena buvo šviesiai rudos spalvos, geležtė sidabro spalvos. Būtų juo pagąsdinusi (parodžiusi), jei ją bandytų mušti. Prie jos pribėgo Z., R. liko toliau, ji, kiek matė, nustūmė brolio sugyventinę, kuri nukrito ant asfalto. Z. ją abejomis rankomis pastūmė į kiemo pusę ir ji nukrito nugara ant žemės. Jai dar gulint ji pasilenkė prie jos ir norėjo ją suimti rankomis, o ji labai išsigando ir pati to nesuvokdama su tuo peiliu, kurį turėjo savo dešinėje rankoje, dūrė jai galbūt į pilvo sritį, nesitaikydama kur pataikys. Tada ji nuo jos atsitraukė ir nubėgo prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo tvoros. Ji atsikėlė ir bėgo į kiemą. Bėgdama sulaužė peilį pusiau ir metė kieme, neatsimena į kuria pusę. Tada iškvietė policiją pranešdama, kad ją užpuolė. Stovėdama kieme, matė (duomenys neskelbtini) namo kiemą, prie jo tvoros stovėjo Z., kai ji pakėlė savo viršutinius rūbus, pamatė kraują ir tik tada suprato, kad ji jai įdūrė, tuo metu labai išsigando. Visą tą laiką iki kol atvažiavo policija, R. ir dar kelios (duomenys neskelbtini) moterys į jos kiemą mėtė plytų gabalus ir akmenis. Kai atvažiavo policija, ją sulaikė. Ji nenorėjo nieko sužaloti. Jei jos nebūtų jos užpuolusios, ji nebūtų nieko sužalojusi. Neturėjo tikslo ką nors sužaloti. Ji daugiau nebesinešios peilių ir stengsis su jomis nesusitikti ir nebendrauti. Ji kreipsis į medicinos įstaigą, nes nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (1 t., b. l. 175-178).

4. Kaltinamoji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 22 d., savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad ji pilnai tvirtina ir pasilieka prie savo parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu. Ji pripažįsta, kad sudavė smūgį peiliu Z. S. ir taip ją sužalojo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 181).

Motyvuojamoji dalis

5. Nors kaltinamoji L. R. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jos kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

6. Nukentėjusioji Z. S., teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji nėra jos giminė. Parodė, kad 2020 m. balandžio 25 d. su dukra važiavo į Maximą apsipirkti, kadangi gyvena kaime. Paskambino jos (nukentėjusiosios) vyro pusseserė ir pasakė, kad jos (nukentėjusiosios) vyro tetą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ji nekalba, kad ją sumušė. Paaiškino, kad kai su dukra atvažiavo į (duomenys neskelbtini), daug ten romų buvo ir kaltinamoji buvo. Jie visi jau barėsi ten gatvėje. Parodė, kad kaltinamoji, pamačiusi ją (nukentėjusiąją) su dukra, pradėjo dukros pusėn bėgti. Ji (kaltinamoji) pradėjo bartis ir kai ji (nukentėjusioji) priėjo prie kaltinamosios, nespėjo nei mušti, nei smaugti, norėjo su kaltinamąja pakalbėti, peilio nematė. Kai kaltinamoji jai (nukentėjusiajai) davė į šoną, tada ji (nukentėjusioji) kaltinamąją nuo savęs atstūmė ir kaltinamoji, būdama girta, nugriuvo ant žemės. Parodė, kad paklausė dukros: „kas čia yra man“. Kraujas pradėjo bėgti, jai (nukentėjusiajai) pasidarė sunku kvėpuoti. Kaltinamoji pabėgo pas save namo, o dukra iškvietė greitąją ir išvežė ją (nukentėjusiąją) į Vilnių, į Lazdynus. Paaiškino, kad iki šito įvykio, ji kaltinamąją pažinojo, gyveno netoli. Paaiškino, kad konfliktą su kaltinamąja turėjo jos (nukentėjusiosios) sesuo, jos su seserimi ateidavo į (duomenys neskelbtini), pasėdėti pas tetą. Parodė, kad kaltinamoji išgėrusi visada lenda, tai cigarečių, tai dar kažko. Paaiškino, kad mirusieji prakeikti, ji (kaltinamoji) jos (nukentėjusiosios) murusius gimines visokiais žodžiais „lojina“. Parodė, kad prieš įvykį su peiliu, kai sumušė tą bobutę, jos (nukentėjusiosios) vyro tetą, tada ir ji (nukentėjusioji), ir sesuo, daug ten stovėjo čigonų ir konfliktavo su kaltinamąja. Parodė, kad konflikto su peiliu metu, ji (nukentėjusioji) kaltinamosios niekada nesmaugė. Dukra matė viską, vyras matė. Kai kaltinamoji jai (nukentėjusiajai) su peiliu davė, ji (nukentėjusioji) kaltinamąją nustūmė, kaltinamoji nugriuvo girta ir pabėgo, kai pamatė kraują. Pripažino, kad prieš šį konfliktą buvo su kaltinamąja sukonfliktavusios, buvo pastūmusi kaltinamąją į krūmus. Paaiškino, kad įvykio metu, ji (nukentėjusioji) prie nugriuvusios kaltinamosios nebuvo priėjusi ar pasilenkusi, kaltinamąją tik ją nustūmė. Kai kaltinamąją nustūmė, pakvietė dukrą, buvo toje pačioje vietoje, jai (nukentėjusiajai) labai suskaudėjo, paprašė, kad pažiūrėtų, kas jai (nukentėjusiajai) yra. Paaiškino, kad jai (nukentėjusiajai) taip užskaudėjo, iš streso nesuprato, kas čia buvo ir dukra pasakė, kad yra žaizda, bėga kraujas ir iškvietė greitąją. Parodė, kad nebuvo nukritusi, tik paėjo toliau ir atsisėdo, kvėpuoti buvo sunku. Nurodė nežinanti, kodėl kaltinamoji jai dūrė, nespėjo net suduoti kaltinamajai, nematė ir peilio pas kaltinamąją. Parodė, kad nieko kaltinamoji nesakė prieš tą dūrį, tik ginčijosi, keikėsi. Paaiškino, kad konfliktą matė jos (nukentėjusiosios) vyras J. G., dukra G. S., R., pavardės neprisimena, daug kas matė, matė velionė, kur nekalba. Paaiškino, kad tik norėjo paklausti kaltinamosios, kodėl ji sumušė tetą ir ko bėga į jos (nukentėjusiosios) dukrą, ji juk irgi nieko nepadarė. Dėl turtinės žalos. Paaiškino, kad turėjo turtinės žalos – vaistus pirko. Liekamieji reiškiniai – kai susinervuoja, ją (nukentėjusiąją) sutraukia, negali paeiti, visada vaistus geria nuo skausmo. Perka vaistus nuo skausmo.

7. Nukentėjusioji Z. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 5 d., parodė, kad supranta, kad turi teisę turėti vertėją, tačiau jai vertėjas yra nereikalingas. Ji lietuvių kalbą supranta, kalbėti lietuviškai moka ir supranta kas jai yra sakoma. Lietuviškai rašyti ji nemoka. Lietuviškai moka skaityti, tačiau nelabai gerai. L. R. ji pažįsta apie 3-4 metus. Ji su L. R. nedraugavo, pasisveikindavo ir tiek, kas gali draugauti su geriančiu žmogumi. Kadangi ji alkoholio nevartoja, todėl su ja jokių santykių neturėjo. L. R. seniau buvo jos sesers kaimynė, nes gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar L. R. gyvena (duomenys neskelbtini), prie jos vyro tetos. 2020 m. balandžio mėn., tikslios dienos neatsimena, galimai buvo trečiadienis, ji ir jos dukra G. S., vyras G. J., sesuo T. A., R., kurios pavardės ji neatsimena, buvo pas močiutę (tetą) O. S. pasisvečiuoti, aplankyti. O. S. yra senyvo amžiaus, jai maždaug apie 80 metų. O. S. kalba labai tyliai, nes turi sveikatos problemų. O. S. lietuvių kalbą supranta ir kalba lietuviškai. O. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai jie svečiavosi pas O. S., buvo šviesus paros metas, diena, galimai 12:00-14:00 val. Tuo metu jiems būnant svečiuose, pro šalį ėjo L. R.. Tą dieną L. R. buvo visiškai girta. Būdama girta, L. R. pradėjo juos įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais „kolioti“, t. y. sakė: „ateikit, aš jus papisiu, kurvos“ ir visaip kitaip. Girta L. R. pasikėlė sijoną ir pradėjo jiems rodyti savo lytinius organus, nes tą dieną L. R. buvo be triusikų. Tą dieną niekas su L. R. nekonfliktavo, jie liepė jai eiti tolyn nuo jų. L. R. toliau elgėsi neadekvačiai. Nežino iš kur, bet tą dieną atvyko policijos pareigūnai ir L. R. palydėjo į namus. Kas iškvietė policijos pareigūnus, ji nematė. Nematė ir ar L. R., būdama girta, pati nukrito ar ne. Iš jų prie L. R. niekas nelindo ir jos net pirštu neprilietė. Daugiau su L. R. iki įvykio dienos, kuomet buvo padurta peiliu, tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Gali pasakyti tik tiek, kad L. R. girta visada elgiasi konfliktiškai ir konfliktuoja su aplinkiniais. Su L. R. girta neįmanoma susikalbėti. 2020 m. balandžio mėn., tikslios dienos neatsimena, buvo savaitgalis (šeštadienis), tikslaus laiko nežino, nenori meluoti, galimai buvo jau po 13:00 val., ji, jos dukra G. S., vyras G. J., ir dukros mažametė dukra T., dukros automobiliu iš (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, atvažiavo į Ukmergės miestą apsipirkti. Atvažiavo į prekybos centrą „Maxima“, kuris yra Žiedo g., Ukmergėje, tikslaus adreso nežino. Kadangi parduotuvėje jai pasidarė negera, todėl ji nuėjo į automobilį pasėdėti. Dukra G. S. ir vyras G. J. toliau apsipirkinėjo parduotuvėje. Kai dukra su pirkiniais atėjo į automobilį, ji jai pasakė, kad skambino R. ir prašė atvažiuoti pas močiutę, t. y. O. S.. Dukra jai pasakojo, kad pas močiutę atėję čigonai ją primušė. Todėl jie pasitarę nuvyko pas O. S. į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini), pasižiūrėti kas ten įvyko. Atvykę pas močiutę prie namų, automobilį pasistatė gatvėje, prie namo, kur gyvena O. S.. Jiems atvykus, kieme buvo riksmai, t. y. kieme ir gatvėje buvę žmonės tarpusavyje konfliktavo. Kieme ir gatvėje vyko chaosas. Kiek atsimena, kieme buvo R., O. S.. Gatvėje buvo L. R., bei netoli jos buvo L. R. brolio sugyventinė. Sugyventinės vardo ir pavardės nežino. Atvykę iš automobilio išlipo visi. Jiems išlipus iš automobilio, ji L. R. paklausė „Ką jūs čia darote. Kodėl seną žmogų mušate ?“ Tada L. R. ir sugyventinė pradėjo garsiausiai rėkauti. Ten buvo chaosas, nebuvo įmanoma suprasti kas ką šaukia. Po jos klausimų L. R., visa įsiaudrinusi ir agresyviai nusiteikusi, pradėjo bėgti link jos dukros G. S.. L. R. rankos buvo plačiai išskleistos, atrodė, kad ji rankose kažką laiko. Tačiau tuo metu ji nepastebėjo ar L. R. rankoje laiko peilį ar kokį kitą daiktą. Konkretaus daikto ji L. R. rankose nematė. Tuo metu išsigando ir savo kūnu užstojo savo dukrą G. S.. Jai taip atsistojus, ji toliau su L. R. aiškinosi santykius, t. y. viena ant kitos šaukė čigoniškai, tačiau viena kitos atžvilgiu jokių fizinių veiksmų tuo metu neatliko, t. y. nesistumdė. L. R. vartojo visokius įžeidžiančius jų atžvilgiu žodžius. Tikrai nemeluos, buvo abi įpykusios, abi gestikuliavo rankomis į šalis ir viena ant kitos šaukė. Joms taip šaukiant vienai ant kitos, pajautė stiprų skausmą šonkaulių krūtinės srityje, po širdimi, jai pradėjo trūkti oro. Pajutusi skausmą, ji rankų plaštakomis suėmė L. R. už pečių ir ją nustūmė nuo savęs. Kadangi įvykio metu L. R. buvo girta, todėl po jos pastūmimo ji ant žemės nukrito. Kiek atsimena, ji ant žemės nebuvo nukritusi. Prieš pajusdama skausmą šonkaulių srityje, ji L. R. nestūmė ir jos nesistumdė. Jai nustūmus L. R. nuo savęs, ji pašaukė savo dukrą G. S. prie savęs pažiūrėti kas jai yra. Tuo metu, net nesuprato kas įvyko. Dukra G. S. pakėlė jos drabužius ir pamatė durtinę žaizdą. Kadangi dėl durtinės žaizdos neteko kraujo, jai pasidarė labai silpna. Dukra iškvietė jai medikus, todėl ji buvo nuvežta į Vilniaus ligoninę, kur buvo gydoma 5 dienas. Toliau jos gydymas yra tęsiamas. Ji gydosi Ukmergės ligoninėje, jos šeimos daktarė Ž.. Ji nelabai žino, ką L. R. darė, kai ją nustūmė. Jai atrodo, ji pabėgo, kai jos dukra pradėjo šaukti „padūrė“. Ji nematė, kokiu peiliu L. R. ją padūrė. Nematė, kur L. R. peilį išmetė. Kiek atsimena, jai dukra šaukė „mama peilis“, bet tuo metu visi aplinkui šaukė, todėl į dukros žodžius nesureagavo. Tuo metu, kai ji buvo padurta, jos vyras G. J. buvo vaiką nuvedęs toliau, nusišlapinti. R. ir močiutė buvo prie gatvės, tuo metu jos konfliktavo su sugyventine. Atsimena, kad močiutė kažkuriuo momentu lazdele sudavė tai sugyventiniai, kad nešdintųsi iš kiemo. Sugyventinė tuo metu agresyviai nusiteikusi konfliktavo su ja, nes ji buvo L. R. pusėje. Kas vyko po to, kai ją išvežė medikai, ji nežino. Medikai jai sakė, kad per plauką liko gyva. Įvykio metu, jai buvo pažeistas plautis. Įvykio metu, kuriuos drabužius ji vilkėjo išsaugojo ir juos atnešė prijungti prie bylos. Dėl minėto įvykio ji L. R. neatleis. Dėl civilinio ieškinio ji pagalvos ir ateityje pasakys savo nuomonę. Į Vilnių pas teismo medicinos ekspertus nuvykti galimybės neturi, todėl prašo iš medicininių dokumentų nustatyti jos sužalojimo mastą (1 t., b. l. 66-70).

8. Liudytojas G. J., apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji jo sugyventinė, su kaltinamąja niekas nesieja. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 25 d. jie atvažiavo į Ukmergę, į Maxima apsipirkti. Paskambino pusseserė R. M., pasakė, kad jo (liudytojo) tetą skriaudžia, muša, reikia atvažiuoti, pažiūrėti kas ten darosi. Kai atvažiavo, jis (liudytojas) nuvedė anūkę už namo, į tualetą. Paaiškino, kad išgirdo riksmus, atbėgo į gatvę, pats nematė kaip tas įvykis įvyko, bet vėliau pamatė, kad peilis buvo kruvinas ir Z. kruvina. Patvirtino, kad nematė kaip dūrė, tik po to pamatė, kai tas peilis buvo kruvinas. Paaiškino, kad buvo riksmai, jis (liudytojas) bandė skirti. Kai atvažiavo pareigūnai, jis (liudytojas) išvažiavo su Z. su greitąja. Kai dūrė - nematė. Kai grįžo su vaiku, pamatė, kad pasistumdė jos. L. išėjo savo kieman atgal, Z. jau buvo padurta, buvo atsirėmusi į akmenį, dukra ją prilaikė, po to greitoji išvežė. Paaiškino, kad konfliktas prasidėjo dėl mirusiųjų, kad neduoda ramybės numirusiems žmonėms, dėl tetos, kad skriaudė. Viskas vyko gatvėje, (duomenys neskelbtini), šalia tvorelės, prie jo (liudytojo) tetos namų. Kruviną peilį matė pas L. rankose. Kai išgirdo riksmus, grįžo, pamatė, peilis buvo nuleistas. Jis (liudytojas) bandė skirti jas, kad daugiau nesipeštų. L. išėjo su peiliu. Paaiškino, kad kai ėjo su mergaite į tualetą, peilio pas L. nematė.

9. Liudytojas G. J., apklaustas 2020 m. gegužės 8 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad supranta, kad apklausos metu gali turėti vertėją, tačiau jam vertėjas nereikalingas. Lietuvių kalbą jis supranta puikiai, kalba lietuviškai gerai. Skaityti moka spausdintinėmis raidėmis. Rašyti nemoka lietuviškai. Z. S. yra jo gyvenimo draugė, jie kartu gyvena 15 metų, nesusituokę. L. R. jis žino nuo to laiko, kai ji atsikraustė į Ukmergės miestą gyventi, gal kokius 4-5 metus. L. R. jis žino tik iš matymo, pasisveikindavo ir tiek. Iki įvykio dienos tarp jo ir L. R. ir kitų jo šeimos narių, kaip ir jokių konfliktų nėra buvę. 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios mėnesio dienos ir savaitės jis neatsimena, po pietų jis, žmona Z. S., dukra G. S. ir jos mažametė dukra iš namų, t. y. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Ukmergės miestą apsipirkti. Atvyko į „Maximą“ parduotuvę, kuri yra Žiedo g. Ukmergėje. Į parduotuvę atvyko su dukros G. S. automobiliu. Jiems apsiperkant, dukrai G. S. paskambino jo pusseserė R., kurios pavardės jis nežino, nes ji savo pavardę yra pasikeitusi, o jis tiesiog nesidomėjo. Paskambinusi R. prašė atvykti pas tetą O. C. į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). R. prašė atvykti, nes atėjusi L. R. braunasi pas tetą O. C. į namus ir kelią prieš šią senyvą moterį ranką. Išgirdęs prašymą ir pasitaręs su šeima, jis nuvyko pas tetą O. C. prie namų, kurie yra (duomenys neskelbtini). Atvykę į minėtą vietą, automobilį pasistatė ant šaligatvio, kuris yra prie tetos namų. Atvykę prie tetos namų, visi išlipo iš dukros automobilio, t. y. išlipo jis, žmona Z. S., dukra G. S. ir jos mažametė dukra. Jiems atvykus, name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo R. ir jo teta O. C.. Jis asmeniškai daugiau jokių asmenų kieme nematė. Tada jis, žmona Z. S., G. S. ir jos mažametė dukra, visi nuėjo pas tetą į kiemą. R. ir teta O. C. sėdėjo kieme. Tuo metu pastebėjo, kad tetos rankos labai dreba. R. jam pasakojo, kad atėjo girta L. R. pas tetą O. C. ir kelią prieš ją ranką, laužo duris. Jis tada paklausė, tai kur šiuo metu L. R. randasi. Jis taip klausė, nes atvykęs L. R. nematė. Maždaug už penkiolikos minučių, nuo savo namų pamatė ateinančią L. R.. L. R. gyvena netoliese, kokioje tiksliai gatvėje, jis nežino. Pasirodo, jau ateidama L. R. turėjo peilį, tik tada nei vienas iš jų jo nematė, galimai ji jį slėpė. Pamatęs L. R. iškarto jis pastebėjo, kad ji yra girta, nes ji šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius. L. R. atėjo tiesiai prie močiutės vartelių. Tuo metu L. R. buvo viena. Tik po kažkiek laiko pasirodė kita romų tautybės moteris iš (duomenys neskelbtini). Ta moteris, kažkaip stovėjo nuošaliau ir rėkavo. Šios moters vardo ir pavardės jis nežino, nes jis su romų tautybės asmenimis visiškai nebendrauja. L. R. tuo metu buvo nusiteikusi labai agresyviai, nes ji garsiai šūkavo necenzūriniais žodžiais, jokios kultūros ji nerodė, net nekreipė dėmesio, kad šalia yra mažas vaikas, L. R. agresyviai į šalis mosikavosi rankomis. Tuo metu eidama L. R. nukrito ant žemės. Negali pasakyti, kodėl ji nukrito ant žemės, gal buvo labai neblaivi, o gal užkliuvo už šakos ar dar kažko. Kai L. R. pati nukrito, šalia jos nebuvo jokio asmens, nes jis, Z. S., G. S., O. C., R. tuo metu buvo kieme, o L. R. prie vartelių iš gatvės pusės. Nematė, kaip L. R. nukrito ant nugaros, pilvo ar šono. Atsikėlusi L. R. toliau elgėsi neadekvačiai ir buvo labai agresyvi. Jo žmona Z. S. ir G. S., norėdamos nuraminti L. R., kad ši „nesikoliotų“ prie vaiko, išėjo iš kiemo ant šaligatvio, išėjo pro vartelius. Tuo metu vaikas pasiprašė į tualetą, todėl su mergaite užėjo už namo kampo atlikti gamtinių reikalų. R. ir O. C. buvo kieme likusios. Už namo kampo jis nematė, kas vyksta kieme ir gatvėje. Užėjęs su vaiku už namo kampo, maždaug po 1 minutės užgirdo riksmus, t. y. šaukė L. R. ant jo žmonos. Ten žodinį konfliktą pati L. R. padarė. Jis girdėjo, kaip jo žmona taip pat šaukė. Moterys šaukė čigoniškai, necenzūriniai žodžiai buvo rusų kalba. Išgirdęs triukšmą, jis nubėgo į gatvę. Būdamas gatvėje pamatė, kaip L. R. agresyviai rankomis maskatuojasi prie jo žmonos Z. S.. Tuo metu moterys nesimušė, L. R. tiesiog mojavo rankomis į šalis. Tada L. R. staiga puolė bėgti link dukros G. S.. Tada žmona Z. S. puolė ginti dukrą, t. y. bėgo link L. R.. Tarp moterų buvo nedidelis atstumas, gal stovėjo viena nuo kitos per metrą. Tuo metu jis nematė L. R. rankose peilio, gal ji rankovėje jį slėpė, jis nežino. Tada pamatė, kaip L. R. susikimba su jo žmona, t. y. L. R. abejomis rankomis suima žmonai už drabužių atlapų. Po ko L. R. nuleido vieną ranką į apačią. Po to tik pamatė, kaip žmona Z. S. susiėmė sau už širdies pusės, ir ji suklupo, bet nenukrito. Tuo metu žmona Z. S. rankomis nuo savęs nustūmė L. R., nenori meluoti, todėl negali pasakyti, kokiu būdu žmona ją nustūmė, ar suėmė rankomis ar delnais. Po pastūmimo L. R. nukrito ant žemės, t. y. atsisėdo ant užpakalio. Tada žmona Z. S. paprašė dukters pažiūrėti kas jai yra. Tada G. S. pradėjo šaukti - kvieskit greitąją. Jis pats žmonos sužalojimų nematė. Tuo metu, kol dukra žiūrėjo kas nutiko žmonai, L. R. atsistojo nuo žemės, tuo metu ir pastebėjo, kad L. R. rankose yra kruvinas peilis. Peilio rankenos jis nematė, matė tik peilio ašmenis. Matė, kad peilio ašmenys yra kruvini, matė nuo jų bėgantį kraują. Jis mano, tai buvo buitinis peilis, skirtas bulvėms skusti, nes jo ašmenys nebuvo dideli, galimai iki 1,5 cm pločio ir 15 cm ilgo. Kadangi jis matė tik peilio ašmenis, tikrai iš jam pateiktų kelių peilių jo atpažinti jis negalėtų. Pamatęs peilį, jis ketino eiti link L. R., bet ji tai pamačiusi, pabėgo link savo namų. Jis L. R. nesivijo, ne tas jam galvoje buvo, norėjo savo žmonai pagelbėti. Jam matant, L. R. peilio niekur neišmetė. Žino, kad netrukus atvyko medikai ir policija. Dabar jau neatsimena, ar atvykus policijos pareigūnams L. R. pati prisistatė, ar ją policijos pareigūnai rado namuose. Atvažiavus greitajai ir žmoną išvežus Į Vilniaus ligoninę, esančią Lazdynų mikrorajone, jis su dukra G. S. vyko paskui greitąją. Kaip policijos pareigūnai išvežė L. R., jis nežino. Iš kalbų girdėjo, kad policijos pareigūnai rado peilį sulaužytą, kuriuo buvo padurta jo žmona. Jis nežino, ar prieš L. R. duriant peiliu žmonai, žmona ją rankomis pastūmė ar ne, viskas vyko labai greitai, juk net nematė, kaip L. R. išsitraukė peilį ir juo dūrė žmonai. Pusseserė R. sakė, kad neis daugiau liudyti. Nežino, kas atsitiko su R., gal kas jai grasino. O. C. turi kalbos defektą, t. y. yra netekusi balso stygų, ji kalba labai tyliai, jis ją kai žino, tai supranta ką ji sako, nes skaito iš lūpų. O. C. gestų kalbos nemoka, ji supranta lietuvių kalbą. Ar kai vyko konfliktas Z. buvo ar ne, jis nežino. Kitų asmenų jis nematė (1 t., b. l. 149-153).

10. Liudytoja G. S., apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamąja niekas nesieja, nukentėjusioji - jos mama. Parodė, kad po pietų buvo Maximoje, jai (liudytojai) į Facebook parašė R., kad (duomenys neskelbtini), jos (liudytojos) patėvio teta skriaudžiama. Jie atvažiavo, prie tvoros pastatė mašiną, daug ten buvo susirinkę žmonių prie močiutės, ji (liudytoja) buvo prie mašinos. Paaiškino, kad L. atbėgo iš savo gatvelės (iš namų), kažką ant jos (liudytojos) pasakė, tada visi išėjo ant gatvės „koliotis“. Mama (nukentėjusioji), kai pamatė, kad L. bėga link jos (liudytojos), tada pradėjo su kaltinamąja „koliotis“. Gavosi taip, kad jos susistumdė. Po to gavosi tas įvykis, jai (liudytojai) nukentėjusioji sako: „ateik, pažiūrėk, kas man čia skauda“. Liudytoja pakėlė, žiūri, kraujas bėga. Paaiškino, kad jos (kaltinamoji ir nukentėjusioji) susistumdė, paskui nežino kas ten nutiko, bet nukentėjusioji kaltinamąją nustūmė nuo savęs ir L. nukrito. Patvirtino, kad nukentėjusioji nebuvo užgulusi L.. Nukentėjusioji visą laiką išsilaikė ant kojų, tik po dūrio atsisėdo ant cemento. Parodė, kad konflikto pradžioje kaltinamoji sakė: „ateikit ateikit, aš jus padursiu“, bet ji (liudytoja) nematė peilio. Patvirtino, kad kaltinamoji buvo neblaivi, matėsi kad neblaivi. Nurodė nesuprantanti, kaip galėjo liudyti J. R., nes jis išbėgo į kiemą jau po įvykio, kai greitoji jau buvo iškviesta. M. išvis nebuvo. G. S. buvo kieme, o kaltinamoji atbėgo paskui ir įvyko konfliktas. G. S. stumdėsi su ta močiute tarpusavyje. Galimai G. S. irgi neblaivi buvo.

11. Liudytoja G. S., apklausta 2020 m. balandžio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lietuvių kalbą supranta ir jai vertėjas nėra reikalingas. Supranta, kad apklausos metu privalo sakyti tiesą, nes yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo, kylančią atsakomybę ji supranta. Z. S. yra jos mama. L. R. ji pažįsta maždaug 4 metus. Ji ir jos mama su L. R. artimai nebendravo, tiesiog ją pažinojo, nes jie seniau gyveno (duomenys neskelbtini), o L. R. gyveno (duomenys neskelbtini), t. y. per kelis namus. Prieš šį įvykį tarp jos mamos Z. S. ir L. R. tokių konfliktų nėra buvę. Kiek jai yra žinoma, L. R., kai būna neblaivi, visada elgiasi neadekvačiai ir būna agresyvi. Maždaug trečiadienį, t. y. 2020 m. balandžio 22 d., tarp jos mamos ir L. R. yra buvęs konfliktas, nes tą dieną L. R. buvo neblaivi. L. R. nemėgsta jos mamos sesers, nes jos ten yra konfliktų turėjusios iš anksčiau. Trečiadienį, kaip minėjo, L. R. buvo neblaivi. Jos trumpam su mama Z. S. atvyko aplankyti močiutės, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), geltoname name. Močiutės vardo ir pavardės ji nežino, nes ji yra tolima jų giminaitė. Minėta močiutė praktiškai nekalbanti, nes ji kalba labai tyliai. Kai seniai ją pažįsta, tai ir kažkaip susikalba. Trečiadienį L. R. ėjo gatve ir tiesiog šaukė ir „koliojo“ jas. Jos matė, kad L. R. yra neblaivi ir su ja į jokius konfliktus nesileido. Trečiadienį L. R. iškvietė joms policijos pareigūnus ir apkaltino jas, neva jos ją sumušė. Tačiau nieko tokio panašaus nebuvo. Tą dieną atvyko policijos pareigūnai, tačiau išsiaiškinę aplinkybes išvyko. L. R. pasiūlė kreiptis į policiją, kai išsiblaivys. Šeštadienį, t. y. 2020 m. balandžio 25 d., apie 14:00 val. ji, jos mama Z. S., jos patėvis G. J., bei jos (duomenys neskelbtini) dukra, buvo Ukmergės mieste. Buvo atvykę su jos automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į Ukmergę atvyko iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai R. M. jiems paskambino, jie buvo prekybos centre „Maxima“, kuri yra Žiedo g., Ukmergėje. R. M. yra jos patėvio G. J. giminaitė. Pagal telefoną gali pasakyti, kad R. M. skambino 14:23 val. R. M. skambino per „Mesenger“, nes ji rašyti nemoka, todėl tik skambina. Su R. M. kalbėjo ji. R. M. paskambinusi paprašė atvažiuoti pas močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). R. M. jai nurodė, kad močiutę vakar mušė jos buvęs vyras J. R., jai atrodo tokia jo pavardė, nes jis yra L. R. brolis, ir jo dabartinė sugyventinė, kurios ji vardo ir pavardės nežino. R. M. jai sakė, kad ir skambučio metu atėjęs J. R. ir jo sugyventinė muša močiutę. Po šio pokalbio ji pasitarė su mama ir nusprendė nuvykti pas močiutę į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Maždaug per 10 minučių jiems atvykus pas minėtą močiutę į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kieme buvo J. R. sugyventinė, kurios ji vardo ir pavardės nežino. Ši moteris yra aukšta, t. y. virš 1,70 metro, stamboka, (duomenys neskelbtini) tautybės, tamsiais plaukais, kurie padažyti šviesiomis sruogomis. Ar plaukai trumpi ar ilgi, nežino, nes jie buvo surišti. Moteris vilkėjo ilgą sijoną. Šią moterį ji galėtų atpažinti, nes ją šeštadienį matė antrą kartą. Joms atvykus, kieme buvo R. M., nes ji netoli gyvena, t. y. prie devynaukščio. Joms atvykus, močiutė, R. M. ir J. R. sugyventinė tarpusavyje pykosi. Iš tikro, jos nelabai ir suprato, kodėl jos pykstasi, nes viskas vyko labai greitai, jos net nieko nespėjo išsiaiškinti. Ji, atvykusi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį pastatė gatvėje, prie namo tvorelės, nes į kiemą ten nėra kaip įvažiuoti. Atvykus prie namo jie visi, t. y. ji, jos mama Z. S., patėvis G. J. ir jos mažametė dukra išlipo iš automobilio. Kai viskas prasidėjo, jos dukra ir patėvis buvo šalia jų. Jiems išlipus iš automobilio, iškarto prie jų pamatė ateinančią L. R.. Iš kur atėjo L. R., nežino, kiek suprato, ji ten jau ir buvo kažkur netoliese. Iš karto pastebėjo, kad L. R. yra girta, nes ji rėkavo ir lakstė aplinkui. Ne pirmą kartą ją mato girtą, todėl ir nesunku buvo suprasti, kad ji yra neblaivi. L. R. buvo agresyvi, ji ėjo link jų mosikuodama į šalis peiliu. L. R. jiems sakė „ateikit, aš jus papjausiu“. Kaip peilis atrodė, tiksliai negali apibūdinti, kiek pastebėjo, tai buvo buitinis, apie 15-20 cm ilgio peiliukas, gal ir trumpesnis. Kiek jai yra žinoma, tą peilį vėliau policijos pareigūnai rado sulaužytą. Jiems atvykus, L. R. nuo jų buvo nutolusi maždaug per 10 metrų. L. R. ėjo link jų. Ji net negali paaiškinti, kaip ten tiksliai viskas vyko. Ji galvoja, kad jos mama Z. S. išsigando, kad L. R. artėja link jos, todėl jos mama Z. S. L. R. pasakė „ko tu čia eini su tuo peiliu“. Tada L. R. puolė link jos mamos, t. y. mosikuodama į šalis peiliu ėjo link mamos, t. y. ėjo sparčiu žingsniu. L. R. buvo įsiaudrinusi ir agresyvi. Tuo metu kai L. R. artinosi link mamos, ji, t. y. Z. S., bandė ją rankomis nustumti nuo savęs. Tada L. R. ir jos mama Z. S. tarpusavyje susikabino rankomis ir susistumdė. Mano, kad šio susistumdymo metu L. R. ir dūrė peiliu mamai į krūtinę. Ji pati asmeniškai net nepastebėjo, kaip L. R. įdūrė peiliu mamai. Tuo metu buvo chaosas. Tada L. R. ir jos mama Z. S. nukrito ant žemės. Dėl kokių priežasčių jos nukrito, negali pasakyti, mano neišlaikė lygsvaros. Jos abi ant žemės nukrito kažkaip ant šono, šalia viena kitos. Krito ant dešinio šono. Ji tada puolė kelti mamą. Tuo metu nuo žemės L. R. kėlėsi pati. Pakėlusi mamą nuo žemės ir pasivedus toliau nuo L. R., mama paprašė jos pažiūrėti kas jai yra. Tada mama pakėlė juodos spalvos tuniką į viršų, tuo metu ir pastebėjo, kad jos mamai Z. S. kairėje pusėje po krūtine, šonkaulių srityje, yra smarkiai kraujuojanti žaizda. Ji tada L. R. pasakė: „Ką tu mamai padarei?“. L. R., pamačiusi kraują, pabėgo iš įvykio vietos. Regis, L. R. nubėgo į savo būrimo kioską, kuris yra netoliese ir ten pasislėpė. Pamačiusi žaizdą, ji puolė kviesti medikus. Patėvis, dukra matė, kai L. R. ėjo su peiliu ir rėkavo, tačiau jie tuo metu nuėjo į kiemą, nes jos dukra norėjo į tualetą. Tuo metu, kai įvyko susistumdymas ir buvo peiliu padurta mama, Z. S., patėvis nematė, nes buvo su dukra už namo nuėję. Močiutė tuo metu buvo kieme. Nežino, ar močiutė ką matė. Ji tuo metu buvo labai išsigandusi. Kiek atsimena, R. M. buvo šalia jų, nes ji atėjo prie jų kai viskas prasidėjo. Jiems atvykus, J. R. sugyventinė buvo kieme, po to iš kiemo ji išėjo. Jai einant iš kiemo, močiutė su lazda jai kažkur per rankas davė, t. y. ją vijo iš savo kiemo. Kai vyko susistumdymas, kur buvo J. R. sugyventinė, ji nežino. Į susistumdymą tarp mamos Z. S. ir L. R., ji ir R. M. nesikišo. Viskas vyko labai greitai, todėl net negali pasakyti, kiek laiko viskas tęsėsi. Atvykus medikams, jos mama Z. S. buvo išvežta į Vilniaus miestą, Lazdynų ligoninę. Įvykio metu mamai buvo padaryta durtinė žaizda ir pažeisti plaučiai. Šiuo metu mama yra gydymo įstaigoje. Kada mama bus paleista iš ligoninės, ji nežino. Tik jai paskambinus labai greitai atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, atėjo ir L. R., kuri apsimetė, kad iš niekur nieko čia atėjo. Kiek suprato, L. R. policijos pareigūnams rankomis rodė, kad prie jos mamos nelindo. Taip pat matė stovinčią J. R. sugyventinę, bet ji stovėjo kažkur nuošalyje už L. R.. Kur L. R. po įvykio padėjo peilį, ji nematė. Kiek jai sakė, kad už L. R. kiosko buvo rastas peilis ant žemės sulaužytas. Po konflikto ji matė, kai L. R. nueidama nuo įvykio vietos nešėsi peilį dešinėje rankoje. Nepastebėjo, ar L. R. rūbai ištepti krauju ar ne. Kiek jai yra žinoma, mamos juodos spalvos tunika yra ligoninėje, medikai ją perkirpo. Jei šis drabužis jiems bus grąžintas, galės jį pateikti. Ji galėtų įvykio vietoje parodyti ir papasakoti įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 143-146).

12. Liudytoja R. M., teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji, jos pusbrolio žmona, kaltinamosios brolis gyveno su jos (liudytojos) motinos pussesere, su ta močiute, kur ji prižiūri. Parodė, kad tą dieną paskambino kaimynė, pasakė, kad jų močiutę prie tvoros puola. Kaimynė pasakė, kad ten yra L., jos (kaltinamosios) brolis ir brolio žmona. Paaiškino, kad ji (liudytoja) bijojo viena eiti, todėl paskambino pusbroliui, kad atvažiuotų su žmona. Ji (liudytoja) su mergaite nuėjo ten ir jie atvažiavo. Paskui jie, L. su brolio žmona, nuėjo į savo kiemą. Jie pradėjo rėkauti. Ta brolio žmona pradėjo bėgti link jos (liudytojos), ji (liudytoja) pradėjo su ja aiškintis, ko jie čia ateina prie tvoros. O L. ėjo link Z.. Paaiškino, kad kol ji (liudytoja) su kaltinamosios brolio žmona ginčijosi, nepastebėjo, Z. atsistojo prie gatvės ir pasakė, kad jai labai karšta pasidarė, kad negali kvėpuoti, ji (liudytoja) pažiūrėjo ir jai per kojas pradėjo kraujas bėgti, pakėlė maikę, pamatė, kad įdurta. L. pabėgo kieman, brolis irgi pabėgo kieman, dar pusbrolis bandė bėgti aiškintis, bet ji (liudytoja) pasakė nebėgti, nes tuoj policija atvažiuos. Kai atvažiavo policija, greitoji išvežė nukentėjusiąją, tada jau L. pati prisipažino. Paaiškino, kad jie prieš tai atėjo prie tos močiutės tvoros, L., L. brolis su pagaliais ir jo žmona, jie trise buvo. Pradžioje žodinis konfliktas buvo. Ji (liudytoja) su brolio žmona ginčijosi, kadangi jie pastoviai išgėrę ateina prie tos močiutės. L. patraukė Z. už maikės ir Z. krito ant L. prie gatvės, kur yra įėjimas į kiemą, ir tada ji pridūrė ją. Parodė, kad paskui nieko nematė, tik kai Z. pridūrė, ji atsistojo, priėjo prie jos (liudytojos) ir pasakė, kad jai labai bloga, ji (nukentėjusioji) gal pati nepajautė, kai ją pridūrė. Paaiškino, kad paskutinį momentą ką matė, tai kaip Z. stūmė L. į kiemą, kad eitų į savo kiemą. Tada L. patraukė Z. ir ji krito ant L., tada ir pridūrė Z. ir ji pasakė: „man bloga“. Nematė, kad Z. smaugtų L.. Patikslino, kad nematė, kaip su peiliu dūrė. Z. dukra buvo prie jos šalia. Ji (liudytoja) su brolio žmona aiškinosi, kad eitų iš kiemo. Paaiškino, kad peilį matė tik paskui, kai surado pareigūnai. Įvykio metu nematė peilio pas kaltinamąją. Sprendžia, kad L. išgėrusi, nes blaivi būna rami, o išgėrusi ji kitokia būna. L. girta, jos brolis su broliene girti, todėl ir atėjo pas tą močiutę aiškintis. Parodė, kad brolis ten šokinėjo daugiausia su pagaliais. Tada jai (liudytojai) ta kaimynė ir paskambino. Kai jos abi pargriuvo, ji (liudytoja) to momento nestebėjo, stovėjo prie namo, kur močiutė gyvena ant gatvės, ten ir kaimynai stovėjo. L. brolis pabėgo, ji (liudytoja) liko su L. broliene ginčytis ir matė, kaip Z. L. liepė eiti į kiemą ir pastūmė. Paskui L. patraukė Z. ir jos parkrito ir daugiau nebematė. Paskui Z. atsikėlė ir pasakė, kad jai bloga, L. pabėgo. Paaiškino, kad neilgai viskas, truko gal 10-15 min., visas konfliktas. Parodė, kad L. girta ėjo prie Z.. Z. stūmė L., liepė eiti iš kiemo. L. traukė į save Z. ir taip jos abi parkrito. Paaiškino, kad L. nieko nesakė apie peilį, kad turi peilį. Dar prieš tai vakare buvo girta, su broliu atėję pas tą močiutę triukšmavo. Ir kitą dieną atėjo, čia jau kai kaimynė paskambino.

13. Liudytoja R. M., apklausta 2020 m. balandžio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 25 d., apie 15 val., jai paskambino Z., gyvenanti antrame aukšte (duomenys neskelbtini). Ji jai pasakė ateiti, nes jos močiutė konfliktavo su L. R.. Ji nuskubėjo ten iš (duomenys neskelbtini). Eidama skambino Z. S. ir jai pasakė, kad atvažiuotų pas savo vyro tetą, nes ten L. konfliktuoja su ja. Ji tuo metu buvo mieste ir greit atvažiavo, tuo pačiu metu kai ir ji atėjo. Pamatė, kad ateina L. R. nuo savo „būrimo“ vagonėlio (duomenys neskelbtini). Ji atėjo ant gatvės prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Netoli, giliau kieme, stovėjo ir keikėsi L. draugė G. S.. Z. S. L. pasakė - ko čia eini ir konfliktuoji, o ji pradėjo ją įžeidinėti visokiais žodžiais „kurva, suka ir pan.“ Ji buvo akivaizdžiai neblaivi. Tada Z. S. viena ranka (dešine) stumtelėjo L., kad jį eitų į savo kiemą. Tuo metu L. suėmė Z. S. už krūtinės ir patraukė į save, jos krito ir tuo metu kažkaip L. įdūrė jai į krutinę peiliu. Kiek matė, peilis buvo nedidelis, rusvos rankenos su sidabrinės spalvos geležte. Tada Z. S., kai atsikėlė, pasakė, kad jai labai karšta krūtinėje. Jos dukra G. S. pakėlė bliuskutę ir pamatė gausiai kraujuojančią durtinę žaizdą krūtinėje. Tada G. S. iškvietė greitąją pagalbą. L. R. jau buvo nubėgusi į savo kiemą. Įvykį matė Z. S. vyras (t. 1, b. l. 136-139)

14. Liudytojas J. R., teismo posėdžio metu parodė, kad L. yra jo sesuo, nukentėjusiąją pažįsta. Sutinka duoti parodymus. Parodė, kad 2020 m. balandžio 25 d. atvažiavo L., jie kieme pas seserį su K. sėdėjo, atėjo L. pasakė, kad jo (liudytojo) sesuo mušasi, jis (liudytojas) atbėgo, žiūri smaugia, Z. už gerklės laiko L., jis (liudytojas) pradėjo rėkti. Patvirtino, kad Z. gulėjo ant L., L. ant žemės. Paaiškino, kad jis (liudytojas) paskui nieko nežino, kas ten buvo. Paaiškino, kad viskas vyko pas L., netoli kiemo, ant gatvės, ten prie L. vagonėlio, ant gatvės. L. gulėjo, Z. smaugė už gerklės. Parodė, kad nematė kai dūrė. Negalėjo pasakyti, ar blaivi buvo L. tą dieną, prie jo (liudytojo) negėrė.

15. Liudytojas J. R., apklaustas 2020 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. R. yra jo sesuo. 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 25 d., jis kartu su savo tuometine sugyventine G. S., dienos metu atėjo į svečius pas savo seserį. Tai buvo apie 14:00 val. Tuo metu namuose buvo L. ir jos sugyventinis M. M.. Jiems su G. atėjus, jie visi bendravo. Alkoholio nevartojo. Kažkuriuo momentu M. M. paprašė L. nueiti ar tai į parduotuvę, ar tai į vaistinę. Kartu su L. išėjo ir jo sugyventinė G. S.. Maždaug po 5-10 minučių po to kai jos išėjo, pas M. M. atbėgo kaimynas V. J., kuris sušuko, kad bėgtų gelbėti L., kad ją smaugia kažkokia (duomenys neskelbtini). Jie su M. M. iš karto išėjo į lauką, ir jų namo kieme pamatė, kad L. guli ant žemės, ant jos sėdi (duomenys neskelbtini), kurios jokių duomenų nežino, jis jos nepažįsta. Ta (duomenys neskelbtini), kuri buvo užsisėdusi ant L., ją smaugė dviem rankomis, o L. bandė kviestis pagalbos. Pamatę visą šitą, jie su M. M. pradėjo šaukti, kad ji paleistų L. ir tada staiga ta (duomenys neskelbtini) pašoko ir pabėgo. G. tuo metu taip pat buvo šalia L., bet tos (duomenys neskelbtini) atitraukti nebandė. Kai ta (duomenys neskelbtini) pabėgo, L. atsikėlė ir nuėjo namo. Pasibaigus šiam įvykiui, jis iš ten išėjo, policijos pareigūnų nematė, taip pat nematė kaip L. buvo sulaikyta. Kiek spėjo pamatyti, ta (duomenys neskelbtini), smaugusi L., buvo viena, daugiau jokių asmenų nematė. Kas įvyko tarp L. ir tos (duomenys neskelbtini), kodėl ta (duomenys neskelbtini) smaugė L., jis nežino. Gali pasakyti, kad šio įvykio metu jis jokio peilio niekur nematė. Vėliau, po kiek laiko, jis iš kažko, iš ko tiksliai neatsimena, išgirdo, kad šio įvykio metu L. peiliu sudavė tai (duomenys neskelbtini) ir ją sužalojo, bet šitą jis girdėjo tik iš pasakojimų, pats nieko nematė. Jokių įvykio detalių jis nežino, nežino nei priežasties, dėl ko įvyko konfliktas, nei kas pradėjo konfliktuoti. Viskas ką jis matė, tai kad kai išėjo į kiemą, ta nepažįstama (duomenys neskelbtini) smaugė gulinčią ant žemės L.. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 2, b. l. 95-96).

16. Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos (liudytojos) sugyventinio sesuo, jie gyvena atskirai. Parodė, kad atėjo L. pas juos, sako: „mane vėl užpuolė nekaltai“. Suprato, kad užpuolė tie patys, kur anksčiau buvo užpuolę. Paaiškino, kad kaltinamoji pradėjo verkti, pasakoti, kad maži vaikai, visi puolė ant jos. Ant kiemo jų daug buvo, ir vaikai, ir visi puolė. Nuėjo pas ją (kaltinamąją) pasėdėti. Paskui ji (liudytoja) išėjo su L. į parduotuvę, jie stovi kieme, daug ten jų buvo. Ji (liudytoja) priėjo prie jų, paklausė, kodėl L. puola, neduoda praeiti. Jie ją (liudytoją) pastūmė, neatsimena kas. Liudytoja nurodė parkritusi, tada jie priėjo prie L., pradėjo smaugti, nematė, kas smaugė. Po to ji (liudytoja) jau nieko nežino. Paaiškino, kad nematė, ar L. turėjo peilį su savimi. Kai ėjo į parduotuvę, L. nebuvo išsitraukusi peilio, nerodė. Ji (liudytoja) peilio išvis nematė akyse. Ji (liudytoja) atsistojo ir parėjo pas L. namo, papasakojo savo ir jos vyrui. Toliau konflikto nematė, nežino, kas vyko. L. liko su tais žmonėmis. Paaiškino, kad nematė, kas L. smaugė. L. stovėjo. Kai ją (liudytoją) pastūmė, tada priėjo prie kaltinamosios ir pradėjo smaugti. Kaltinamąją pastūmė ir pargriovė, L. gulėjo ir ją smaugė. Užgriuvusi ant L. smaugė. Paaiškino, kad viskas įvyko gatvėje, prie vagonėlio, neatsimena kokioje gatvėje. Močiutės kieme viskas buvo. Vagonėlis randasi ne močiutės kieme, prie asfalto yra vagonėlis. Patikslino, kad smaugė prie asfalto. Paaiškino, kad negėrė su L. ir R.. Ji (liudytoja) blaivi buvo, viską atsimena. R. nebuvo išgėręs. Po įvykio nei peilio, nei kraujo nematė. Paaiškino, kad negelbėjo kaltinamosios, nes ji (liudytoja) silpna, jų buvo daug. Paaiškino, kad iš jų kompanijos niekas į lauką nebuvo išėjęs į tą konfliktą. Tik ji (liudytoja) su L. buvo išėjusios, daugiau nieko nebuvo. Paaiškino, kad kai grįžusi papasakojo vyrams, jie dar vagonėlyje sėdėjo, neprisimena kas buvo. Patikslino, kad dabar atsiminė, tikrai buvo išėję. M. ir R. buvo išėję iš vagonėlio į gatvę, jau po įvykio. Vyrai laukė jų vagonėlyje, jie išėjo į lauką po įvykio. Z. jau buvo padurta, tada išėjo R. ir M. į lauką. Parodė, kad kai vyko smaugimas, dalyvavo tik jie visi, giminės tos močiutės.

17. Liudytoja G. S., apklausta 2020 m. rugsėjo 22 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, panašiai nuo 2018 metų gegužės mėnesio, gyveno kartu su J. R., adresu (duomenys neskelbtini). Pažįsta J. R. seserį L. R., kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Jos gerai sutarė, dažnai bendravo. 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 25 d., apie 11:00 val., pas juos į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo L. R.. Jos išgėrė apie du butelius alaus. Tada išėjo pas ją į svečius. Paklausta, kokiu tikslu ėjo, atsakė, kad pasėdėti, jos dažnai vaikšto viena pas kitą. Apie 14:00 val. iš L. R. namų išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Ėjo dviese, J. su jomis nėjo. Jos su L. R. išėjo iš kiemo ir pradėjo eiti (duomenys neskelbtini). Praktiškai tik joms išėjus iš kiemo, pamatė kelias romų tautybės moteris. Ji jų neįsidėmėjo, matė pirmą kartą, apibūdinti negali, net negali pasakyti, kiek jų tiksliai buvo. Kaip suprato, tos moterys ir L. R. buvo pažįstamos, kadangi tik pamačius vienoms kitas, jos pradėjo tarpusavyje konfliktuoti žodžiu. Tos moterys ir L. R. kažką šaukė vieną ant kitos. Ji irgi įsiterpė į pokalbį, gavosi, kad įsivėlė į konfliktą. Bandė užstoti L. R.. Dėl ko vyko konfliktas, neatsimena, ir per daug nesigilino. Kaip suprato, tas konfliktas vyko iš seniau, jo priežasties nežino. Tai ji tiesiog bendromis frazėmis bandė apraminti tas moteris, šaukusias ant L. R.. Kažkuriuo momentu priėjo viena iš tų moterų ir ją pastūmė. Ji nukrito ant žemės. Po to kai ją pastūmė, ta pati moteris priėjo prie L. R. ir ją stovinčią suėmė už kaklo, smaugė ir parvertė ją ant žemės. Ji atsistojo ir grįžo į L. R. kiemą. Kas tarp jų vyko toliau, nematė, nes iš kiemo nesimatė konflikto vietos. Netrukus, po kelių minučių į kiemą grįžo ir L. R.. Kas įvyko tarp jos ir tos kitos (duomenys neskelbtini) tautybės moters, ji nesakė. Joms būnant kieme, maždaug po 10 minučių, atvažiavo policijos pareigūnai. Jie užėjo į kiemą ir pradėjo klausinėti, kur yra peilis, kuriuo buvo sužalota gatvėje kažkokia romų tautybės moteris. Jie to klausinėjo pas L. R.. Ji nieko nesakė. Tik tuo momentu, iš kalbų tarp policijos pareigūnų ir L. R., ji sužinojo, kad buvo kažkoks incidentas tarp L. R., kurio metu ji peiliu sudavė tai kitai romų tautybės moteriai. Jokių detalių nežino, nes pati nieko nematė, tik sužinojo kai atvyko policijos pareigūnai. Pakalbėję su L. R., pareigūnai jas abi pristatė į Ukmergės policijos komisariatą. Ją po kurio laiko paleido, o L. R. buvo sulaikyta. L. R. jai nieko nesakė, kad bijo vaikščioti gatve, kad ją puola, kad dėl to ji nešiojasi su savimi peilį. Tą kartą kai jos ėjo, ji jai nieko nesakė, kad pasiėmė su savimi peilį tam, kad galėtų apsiginti. Kol ji dalyvavo konflikte, jis buvo tik žodinis, vienu momentu ją pastūmė, su L. R. fizinio kontakto, jai matant, nebuvo. Daugiau nieko paaiškinti negali. Z. S. nepažįsta (t. 2, b. l. 104-107).

18. Liudytojas M. M., apklaustas 2020 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. R. yra jo sugyventinė, jie kartu su ja gyvena apie 4 metus, veda bendrą ūkį, faktiškai yra šeima, tik nėra įforminę santykių oficialiai. Dėl L. gali pasakyti, kad kiek jam teko matyti, tai ji ganėtinai dažnai vartoja alkoholį, konkrečiai kaip dažnai ir kokiais kiekiais nepasakys, nes ji būna jau išgėrusi grįžta namo, bet tikrai pavartoja dažnokai. Dėl jos būdo gali pasakyti, kad išgėrusi ji pakonfliktuoja su juo, kelia visokius ginčus, dėl įvairių buitinių priežasčių, o su kitais asmenimis ar konfliktuoja, nežino, pats nėra matęs, nelabai jai aplinkui yra su kuo konfliktuoti. 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 25 d., dienos metu jis su L. buvo pas save namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems būnant savo namuose, pas juos atėjo L. brolis ir jo sugyventinė, kurią visi vadina Ž., ar tai jos tikras vardas, nežino, pavardės taip pat nežino. Jie atėjo, visi bendravo, alkoholio nevartojo, kiek atsimena, L. taip pat alkoholio nevartojo. Pokalbio metu jis pasijuto blogai, jam pradėjo spausti širdį. Kadangi turi problemų su sveikata, buvo užregistruotas operacijai dėl širdies, bet pabijojo ir nenuvyko operuotis, tai žinojo, kokie būna požymiai, tai pasakė L., kad ji nueitų į vaistinę ir nupirktų jam vaistų, nes vaistai tam momentui buvo pasibaigę. L. susiruošė eiti į vaistinę, Ž. pasakė, kad nueis kartu. Jos abi susiruošė ir išėjo. Maždaug po 5-10 pas jį namo atbėgo pažįstamas V. J., kuris sušuko, kad greičiau bėgtų, nes (duomenys neskelbtini) smaugia jo sugyventinę L.. Jis iš karto išbėgo į kiemą ir pamatė, kad jo sugyventinė guli ant žemės, ant jos iš viršaus yra užsėdusi čigonė, kurios duomenų nežino, žino, kad ją vadina G. – G. žmona, ir smaugia L. dviem rankomis. L. rėkė ir prašė pagalbos. Jis pasižiūrėjo į šitą situaciją, pamatė, kad L. reikia pagalbos, bet staiga ta (duomenys neskelbtini) pašoko nuo L. ir pabėgo. Kas ten nutiko ir kodėl ji staigiai pabėgo, jis tuo momentu nieko nesuprato. Kai ta G. pabėgo, L. atsikėlė ir nuėjo namo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, pradėjo klausinėti apie kažkokį peilį, ieškojo to peilį. Jis iš pradžių net nesuprato kas vyksta, nes nieko apie jokį peilį nežinojo ir nematė. Tą dieną policijos pareigūnai L. sulaikė. Vėliau, kai ją paleido ir ji grįžo namo, jis jos paklausė, kas ten nutiko. L. pasakė, kad ji buvo labai išsigandusi, kad pajuto, kad jai trūksta oro, kai ta G. ją smaugė ir tada ji sudavė tai G. peiliu. Ji sakė, kad nežino, kur tiksliai sudavė, sakė, kad pusės neatsimena. Vėliau, jau po įvykio girdėjo, kad ta Ž. irgi kažkiek nukentėjo, kad ją ta G. pastūmė ir ji nukrito. Kiek girdėjo, daugiau Ž. nieko nedarė. Jis nežino, ar buvo daugiau žmonių kartu su ta čigone G., jis matė tik ją vieną. Visas įvykis buvo jų namo kieme. Dėl peilio, kurį L. turėjo su savimi, gali pasakyti, kad jis tiksliai nežino, kokiu tikslu ji nešiojosi su savimi, tik žino, kad pas ją, jos būrimo vagonėlyje, buvo sugedusi spyna ir tam, kad tą vagonėlį atidaryti, reikėjo į spyną įkišti kažką aštraus ir smailaus ir prasukti. Taip jam pasakojo L., tai galimai tam tikslui ji nešiojosi su savimi peilį. Jis konkrečios konflikto priežasties nežino, tiesiog moterys kažko nepasidalino, žino, kad tai ne pirmas konfliktas. Prieš kelias dienas iki to įvykio irgi buvo konfliktas tarp L. ir tos čigonės G.. Tą kartą L. sumušė ir ji kreipėsi į policiją bei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 2, b. l. 92-93).

19. R. G., teismo posėdžio metu apklausta kaip specialistė, patvirtino savo pateiktą į bylą išvadą. Paaiškino, kad negali pasakyti, ar gulint, ar stovint durta. Pagal žaizdą ji (liudytoja) negalėjo pasakyti. Paaiškino, kad prieštaringi visų liudytojų parodymai ir žaizdos pozicija neparodo, kaip buvo padaryta žaizda, tik aišku, kad moterys turėjo būti priešais viena kitos atžvilgiu. Nežinomas nei peilio aštrumas, nei moters jėgos. Paaiškino, kad pagal turimus medicininius duomenis ir esamus sužalojimus, negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta žaizda. Dėl pakartotinės ekspertizės - negalėjo pasakyti, ar galima būtų nustatyti daugiau, negalėjo atsakyti, ką dar galėtų pateikti žmogus. Paaiškino, kad ji (liudytoja) nematė peilio, bet tokiam jos konstatuotam sužalojimui, užtenka moters jėgos, tokiai žaizdai padaryti. Nėra didelis žaizdos gylis, bet to, pakako pradurti krūtinplėvę. Šiuo atveju, pataikius tarp minkštųjų audinių, o ne į šonkaulį, ypatingos jėgos nereikia. Paaiškino, kad tos jėgos ir nematuoja, bet ypatingai didelės jėgos nereikia tokiai žaizdai padaryti. Paaiškino, kad pagal medicinos dokumentuose užfiksuotus žaizdos duomenis, negali atsakyti į klausimą, esant kokiai kūno padėčiai ta žaizda padaryta. Nurodė, kad yra tik vienas sužalojimas, daugiau nieko negalima pasakyti. Tiriamas kūnas, ir pagal kūne esančių sužalojimų išsidėstymą, galima pasakyti daugiau aplinkybių. Šiuo atveju tai yra tik viena žaizda.

20. Gydytojas psichiatras Juozas Galiauskas, teismo posėdžio metu parodė, kad yra susipažinęs su išvada. L. R. yra jo pacientė. Paaiškino, kad jam abejonių dėl išvados nekyla, pasitiki teismo psichiatro išvada. Su specialisto išvada pilnai sutinka. Paaiškino, kad L. R. neserga tokiomis ligomis, kad ji galėtų nesuprasti savo veiksmų. Tokių duomenų nėra. Dėl ankstyvesnio gulėjimo, patvirtino, kad yra archyviniai duomenys, kad (duomenys neskelbtini) m. L. R. yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, tie duomenys buvo išsiųsti į Rusiją ir iš ten šie duomenys negrįžo. Buvo užklausimas iš Rusijos, todėl tie duomenys ir išsiųsti į Rusiją. Paaiškino, kad pas juos kortelės iš Vilniaus nebuvo, kortelė užvesta 2020 metais, kai L. R. gulėjo Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. Paaiškino, kad iki to L. R. pas juos nesilankė, nesigydė ir nesikreipė. Iš Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės išrašo žino, kad gulėjo psichiatrinėje ligoninėje (duomenys neskelbtini) m. Paaiškino, kad tie asmenys, kurie gulėjo psichiatrijos stacionare, jais domisi, rūpinasi, seka, o šiuo atveju, kadangi buvo padarytas nusikaltimas, VPK užklausė ar buvo gydyta, davė atsakymą, kad buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Nurodė, kad pas juos L. R. kreipėsi 2020 m. spalio 15 d., kreipėsi ir pageidavo stacionarinio gydymo dėl nemigos, alkoholio ir pan. 2021 m. gegužės 21 d. buvo užsiregistravusi, L. R. buvo skambinta, bet ji neatsakė. Pakartotinai kreipėsi 2021 m. birželio 10 d., skundėsi nemiga, buvo išrašyti vaistai. Patikslino, kad L. R. yra matęs vieną kartą. Nurodė, kad supranta, kad 2020 m. balandžio 25 d. L. R. buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje dėl neblaivumo.

21. Į bylą pateikta 2020 m. gegužės 11 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma: remiantis Z. S., gimusios (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiu išvadą:

21.1. Z. S. nustatyta durtinė-pjautinė, kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su oru ir krauju kairėje krūtinplėvės ertmėje. Žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neatmetama, kad peiliu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas dėl kiauryminės kairės pusės Krūtinės ląstos žaizdos, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas);

21.2. Atsakyta šios išvados 1-me punkte;

21.3. Atsakyta šios išvados 1-me punkte;

21.4. Turimais medicinos dokumentų duomenimis, pavojingos gyvybei būklės nėra užfiksuota;

21.5. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama Z. S. ranka;

21.6. Atsakyta šios išvados 1-me punkte;

21.7. Paprastai vienas sužalojimas yra padaromas vienu daiktu ar įrankiu;

21.8. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, medicinos dokumentuose nėra aprašyta;

21.9. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (1 t., b. l. 100-101).

22. Į bylą pateikta 2020 m. rugpjūčio 28 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma: kadangi L. R. nustatytas ūmiai pasireiškiantis alkoholio vartojimo sukeltas psichozinis sutrikimas laiko atžvilgiu su įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesusijęs, taip pat nėra duomenų, kad ji sirgtų psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 121).

23. Į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 17 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas su fotonuotraukomis, kurio metu įtariamoji L. R. įvykio vietoje parodė: adresu (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į namo kiemą įtariamoji L. R. panaudojus manekeną parodė ir paaiškino, kad 2020 m. balandžio 25 d., apie 15:00 val., jai einant iš savo namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės, pamatė atbėgančią Z. S., kuri šaukė, kad ji (L. R.) prostitutė, kad ji čia negyvens. L. R. paaiškino, kad išsigando, jog Z. S. gali ją sužaloti, todėl nukreipė į Z. S. turėtą rankoje peilį, pradėjo juo mosikuoti ir pasakė Z. S. nesiartinti, nes kitaip ji jai suduos. Tęsiant parodymu patikrinimą vietoje įtariamoji L. R., panaudojus manekeną parodė ir paaiškino, kad Z. S. neatsižvelgė į jos įspėjimus nesiartinti ir mosikavimą peiliu, kažkaip priėjo, ją pastūmė ir ji pargriuvo ant žemės ant nugaros. Peilis, kurį ji turėjo, taip ir liko rankoje. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, įtariamoji L. R., panaudojus manekeną parodė ir paaiškino, kad po to, kai Z. S. ją pastūmė ir ji pargriuvo, Z. S. pasilenkė prie jos gulinčios ant žemės ir pradėjo smaugti suėmusi dviem rankomis už gerklės. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, įtariamoji L. R., panaudojus manekeną parodė ir paaiškino, kad kai ji gulėjo ant nugaros, ant žemės, ir Z. S. ją smaugė, jai pradėjo trūkti oro ir tada ji, turėtu rankoje peiliu, sudavė Z. S. į pilvo krūtinės sritį. Kur ji pataikė, nematė, iš tikrųjų nesitaikė niekur, norėjo tik, kad Z. S. ją paleistų. L. R. Z. S. peiliu sudavė gulėdama ant žemės, ant nugaros, tik rodydama parodymu patikrinimo vietoje metu, parodė ta veiksmą stovėdama, nes dėl sveikatos būklės (jai lūžusi koja), ji yra apribota judesiuose. Po jos suduoto smūgio peiliu, Z. S. atsitraukė ir išėjo iš jos kiemo, o ji pati atsikėlė ir nuėjo atgal pas save į kiemą. L. R. paaiškino, kad neužilgo po įvykio, jai būnant savo namo kieme, atvyko policijos pareigūnai, pradėjo jos klausinėti kur yra peilis, o po to sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Parodymu patikrinimas vietoje baigtas. (t. 2, b. l. 110-115).

24. 2020 m. balandžio 25 d. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotonuotraukomis nurodoma, kad įvykio vieta yra iš (duomenys neskelbtini), įvažiavimas prie pat gatvės asfaltuotos dalies į (duomenys neskelbtini) kiemą. Einant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kiemo įvažiavimo, likus 5 metrams iki įvažiavimo, ant asfaltuotos gatvės dalies, viduryje, rasti raudonos spalvos, galimai kraujo pėdsakai. Pėdsakai nufotografuoti. Einant toliau, įvažiavimas yra iš žvyro ir smėlio dangos. Ant jo daug įvairiu batų pėdsakų. Įėjus į kiemą, jo dešinėje, stovi kioskas su užrašu „būrėja“. Dešinėje pusėje yra aukšta žolė, plytų krūva prie ūkinio pastato. Už tos krūvos, prie ūkinio pastato sienos, rastas sulaužytas peilis, kurio geležtė yra sidabrinės spalvos, rankena medinė, šviesiai rudos spalvos. Peilis supakuotas į paketą Nr. 277594. Užėjus į kioską, priešais prie sienos stovi staliukas, ant jo rastas peilis juoda rankena, jis supakuotas į paketą Nr. 277593. Prie kiosko stovi šulinys. Apžiūrėjus jį specialiu magnetu, peilių jame nerasta. Daugiau įvykio vietoje įrankių, pėdsakų nerasta ir nepaimta. Gatvėje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (t. 1, b. l. 21-30).

25. 2020 m. birželio 2 d. Daiktų apžiūros protokole su fotonuotraukomis nurodoma, kad apžiūrėti peiliai, paimti įvykio vietos apžiūros metu. Pakete Nr. 277594 yra peilis, paimtas įvykio vietoje 2020 m. balandžio 25 d., (duomenys neskelbtini). Spec. paketas užklijuotas. Apžiūros metu spec. paketas neatidaromas. Spec. paketo viduje yra virtuvinis peilis. Peilis pagamintas pramoniniu būdu. Peilio geležtė atsiskyrusi nuo peilio rankenos, t. y. nulaužta. Peilio rankena plastikinė, rudos spalvos, medžio imitacija. Peilio rankenos ilgis yra 9,9 cm, 1,5 cm - pločio. Peilio rankena su plaštakos įduba. Peilio rankenoje yra dvi kniedės, kurios yra pagamintos iš geltonos spalvos metalo. Peilio geležtės ilgis - 8 cm., plotis - 1,6 cm. Peilio ašmenys išgaląsti. Peilio ašmenų ilgis - 7,1 cm., plotis - 0,1 cm. Ant peilio geležtės yra užrašas „TRAMONTINA INOX-STANLESS-BRASIL“. Apžiūros metu peilis nufotografuojamas, nuotraukos įkeliamos į foto lentelę. Pakete Nr. 277593 yra peilis, paimtas įvykio vietoje 2020 m. balandžio 25 d., (duomenys neskelbtini). Spec. paketas užklijuotas. Apžiūros metu spec. paketas neatidaromas. Spec. paketo viduje yra virtuvinis peilis. Peilis pagamintas pramoniniu būdu. Peilio bendras ilgis 18,5 cm. Peilio rankena plastikinė, juodos spalvos. Peilio rankoje yra plaštakos įduba. Pirštų apsauga yra pagaminta iš to pačio plastiko, sulieta su rankena. Peilio rankenos ilgis yra 11 cm, iki 2,5 cm - pločio. Peilio geležtės ilgis - 7,8 cm., plotis - iki 2,5 cm. Peilio ašmenys išgaląsti. Peilio ašmenų ilgis - 8,5 cm., plotis - 0,7 cm. Ant peilio geležtės yra užrašas „tescoma sonik“. Apžiūros metu peilis nufotografuojamas, nuotraukos įkeliamos į foto lentelę (t. 1, b. l. 32-39).

26. Į bylą pateiktas 2020 m. gegužės 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad apžiūrėti bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai „2020_04_25_14-40-43_25.07_852638800“, „2020_04_25_14-45-59_25.05_37067850783“, „2020_04_25_14-48-21_25.02_37067849886“, „2020_04_25_14-49-51_25.00_50900_55055“, įrašyti į kompaktinį diską:

26.1. Programa „Groove Music“ paleidžiamas garso įrašas „2020_04_25_14-40-43_25.07_852638800“. Garso įrašo trukmė 1 minutė 12 sekundžių. Garso įraše girdimi du moteriški balsai. Vienas moteriškas balsas yra BPC operatorės, o kitas balsas - pranešėjos. Toliau apžiūros metu bus rašomas girdimas pokalbis: BPC operatorė – 112. Pranešėja: - Laba diena, čia greitosios dispečerinė. BPC operatorė: - Taip. Pranešėja: - Eee buvo pranešimas iš (duomenys neskelbtini). BPC operatorė:- Taip. Pranešėja: - Ten moteris apie penkiasdešimt metų. Žodžiu jos ten dviese, dukra visa isterijoje, dūrė jai į krūtinę. BPC operatorė: - Mmm, peiliu? Pranešėja: - Neaišku, jo ten sunku išsiaiškinti, žinote kai žmonės šoke. BPC operatorė: - O jums tiesiogiai skambino? Pranešėja: - Jo, skambino mums tiesiogiai, tai.. BPC operatorė: - Čia nuosavas namas, atsiprašau jūsų? Pranešėja: - Taip, pasakė (duomenys neskelbtini), tai aš suprantu, kad ten nėra jokio buto. BPC operatorė: - Tai čia dukra dūrė? Pranešėja: - Ne, ne, dukra skambino, bet kas dūrė paaiškinti nepavyksta. BPC operatorė: - Ai neaišku. Pranešėja: - Ir kadangi stipriai kraujuoja. BPC operatorė: - Gerai, gerai. Pranešėja: - Tai pasakiau, kad laikytų stipriai žaizdą prispaudę, kad nenukraujuotų. Bet tai žodžiu toks dalykas, kad reikia pranešti policijai. Dabar užsirašykite telefono numerį. BPC operatorė: - Gerai. Pranešėja: - (duomenys neskelbtini). BPC operatorė:- Supratau, informuoju. Pranešėja: - Viso gero.

26.2. Programa „Groove Music“ paleidžiamas garso įrašas „2020_04_25_14-45-59_25.05_37067850783“. Garso įrašo trukmė 1 minutė 56 sekundės. Garso įraše girdimi du balsai - vyriškas ir moteriškas. Vyriškas balsas yra BPC operatorės, o moteriškas balsas - pranešėjos. Toliau apžiūros metu bus rašomas girdimas pokalbis: BPC operatorius: - 112. Pranešėja: - Laba diena, atsiprašau, čia iš (duomenys neskelbtini) skambina (duomenys neskelbtini) L. R.. Užvakar mane užpuolė čigonės. BPC operatorius: - Adresą ponia, iš kur jūs esate. Pranešėja: - Ir dabar va užpuolė. BPC operatorius: - Palaukit. Adresą galite pasakyti, kur jūs užpuolė. Pranešėja: - (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: - (duomenys neskelbtini), taip? Pranešėja: - Taip, už tai ir laukiu policijos. BPC operatorius: - O koks jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: - L. R.. [moteris garsiai šaukia ir kalba greitakalbe] BPC operatorius: - Kokia jūsų pavardė? Pranešėja: - L. R.. BPC operatorius: - R.. Tai čia kieme užpuolė? Pranešėja: - Taip, negaliu išeiti į lauką. [moteris šaukia, moters kalba nerišli, neaiški] Išėjau, nuėjau, sakau duokit cigarečių, užpuolė mane čigonai [neįmanoma suprasti žodžių]. Sako, ką man dabar daryti. BPC operatorius: - O jūs ją pažįstate? Vardą pavardę žinote? Pranešėja: - Pažįstu, visas tas čigones pažįstu. BPC operatorius: - Vardą pavardę sakykite. Pranešėja: - Užvakar mane užpuolė [neaiškus žodis] žinokite ir aš žinau [neaiškus žodis]. BPC operatorius: - Muša jus? Pranešėja: - Taip muša, mane sudaužė turiu aš dokumentus [neaiškus žodis]. BPC operatorius: - Greitoji jums reikalinga? Pranešėja: - Buvau ligoninėje, kai mene užpuolė [neaiškiai kažką kalba, neįmanoma suprasti]. BPC operatorius: - Dabar, dabar jus mušė? Pranešėja: - Taip, taip, taip. BPC operatorius: - Taigi jūs jau pranešėte, ar nepranešėte? Pranešėja: - Nepranešiau, dabar pranešiau. Taigi buvau pranešėja, kad tu mane sumušei. [neaiški kalba, moteris šaukia, kalba nerišli] BPC operatorius:- O (duomenys neskelbtini). Pranešėja: - [neaiškiai kažką sako] tu mane užpuoliai, aš tai [neaiškiai kažką sako]. BPC operatorius: - Eee, supratau, tai jūs pasitiksite pareigūnus? Pranešėja: - Nepasitiksiu, atvažiuoja pas mane į kiemą, aš bijau išeiti į lauką. BPC operatorius: - Aaa supratau, tai laukite policijos, pasitikite. Pranešėja: - [neaiškiai kažką pasako]. BPC operatorius: - Tai, jūs nesužalota, greitoji nereikalinga. Pranešėja: - (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: - (duomenys neskelbtini). Greitoji jums nereikalinga? Pranešėja: - Man nereikalinga. BPC operatorius: - Laukit, laukit, laukit tada pareigūnų. Pranešėja: - [neaiškiai kažką šaukia] gerai, tu nematyk kas ją sumušė, draugės suversi [neaiškiai kalba, fone girdimas kitas balsas, kuris sako: - "aha, aha"].

26.3. Programa „Groove Music“ paleidžiamas garso įrašas „2020_04_25_14-48-21_25.02_37067849886“. Garso įrašo trukmė 57 sekundės. Garso įraše girdimi du moteriški balsai. Vienas moteriškas balsas yra BPC operatorės, o kitas balsas - pranešėjos. Toliau apžiūros metu bus rašomas girdimas pokalbis: Pranešėja: - G. tai nesumušė, ką R.. [kvietimo signalas] Girdimas garso įrašas: - Šiuo metu visi operatoriai yra užimti, nepadėkite ragelio ir sulaukite, kol atsilieps operatorius. Pranešėja: - Marikučia {galimai sakomas žodis yra ne lietuvių kalba}. Ai, oi. [kvietimo signalas] BPC operatorė: - 112. Pranešėja: - Laba diena, norėjome policijos (duomenys neskelbtini), čia žmogų pripjovė, čia greitoji atvažiavo, kad jie nepabėgtų tie žmonės. BPC operatorė: - Gerai, o ką reiškia pripjovė žmogų, patikslinkite? Pranešėja: - Su peiliu į pilvą padūrė. BPC operatorė: - Tie asmenys dabar yra šalia, ar bėga jie? Pranešėja: - Va, kad jie nepabėgtų, dabar jie kitoj pusėj gatvės, girti dabar sėdi. BPC operatorė: - Sėdi girti? Kol kas tas žmogus su sąmone ar be? Pranešėja: - Taip. Jau va išvežė greitoji į Vilnių. BPC operatorė: - Suprantu. Važiuoja pas jus policija. Laukite, tuoj atvažiuos. Pranešėja: - Ačiū jums. Kad jie nepabėgtų.

26.4. Programa „Groove Music“ paleidžiamas garso įrašas „2020_04_25_14-49-51_25.00_50900_55055“. Garso įrašo trukmė 26 sekundės. Garso įraše girdimi du balsai - vyriškas ir moteriškas. Vyriškas balsas - VPK budėtojo, o moteriškas BPC operatorė. Toliau apžiūros metu bus rašomas girdimas pokalbis: [kvietimo signalas] VPK budėtojas: - VPK klauso. BPC operatorė: - Centras, čia dėl nusikaltimo (duomenys neskelbtini). Čia skambino moteris, sakė ten girti vyrai sėdi gatvėje, o moterį padurtą su peiliu išveža į ligoninę jau. VPK budėtojas: - Girti gatvėje? BPC operatorė: - Taip. Prašė paskubėti, kad tie girti asmenys nepasišalintų. VPK budėtojas: - Kad kaip jau ir vietoje. Jie pranešė, kad jau vietoje. BPC operatorė: - Aaa supratau, na ką tik ir jau skambino. Viso (t. 1, b. l. 57-61).

27. 2020 m. gegužės 7 d. Daiktų apžiūros protokole su fotonuotraukomis nurodoma, kad apžiūrėti nukentėjusiosios Z. S. drabužiai, pateikti 2020 m. gegužės 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. 1) Apžiūrima juodos spalvos, be rankovių, trikotažinė palaidinė. Palaidinė ties kaklu išsiuvinėta aukso spalvos žvyneliais, bei priklijuoti juodos spalvos papuošimai. Palaidinės medžiaga nusidėvėjusi (Padaroma nuotrauka Nr. 1). Palaidinės priekyje yra netolygios kirpimo žymės per visą palaidinės ilgį. Palaidinės petnešos taip pat perkirptos. Palaidinės priekinėje dalyje, maždaug krūtinės srityje, medžiagoje yra 10 mm ilgio skylė. 10 mm skylė nuo palaidinės kairėje esančios siūlės nutolusi 14 cm atstumo, o nuo kairės pusės petnešos siūlės 36 cm atstumu (Padaroma nuotrauka Nr. 2). Drabužio priekinėje dalyje, ties pilvo sritimi, yra trys neaiškios kilmės baltos spalvos dėmės, galimai biologiniai pėdsakai, kurios yra lengvai sukietėjusios. Dėmės netaisyklingos formos, viena nuo kitos nutolusios skirtingu atstumu. Dėmių atstumai sudaro netaisyklingąjį trikampį, kurio kraštinių ilgis būtų 12-11-5 cm. Dėmių dydis: 5x1 cm, 3,5x2 cm, 2,5x1 cm (Padaroma nuotrauka Nr. 3). Palaidinės nugaroje dėmių, medžiagos pakitimų nefiksuojama; 2) Apžiūrimas juodos spalvos, ilgomis rankovėmis, megztinis su gaubtuvu. Megztinis trikotažinis, nusidėvėjęs. Megztinis priekyje užsegamas užtrauktuku. Megztinio kišenės atsegtos, tuščios. Megztinis perkirptas per abiejų rankovių ilgį. Megztinio medžiaga purvina. Ant šio megztinio kitų medžiagos pažeidimų nefiksuojama, taip pat nestebima ir rudos spalvos dėmių panašių į kraują (Padaroma nuotrauka Nr. 4); 3) Apžiūrimas mėlynos spalvos sportinė liemenėlė. Liemenėlė ties krūtimis yra netolygiai perkirpta, petnešos taip pat perkirptos (Padaroma nuotrauka Nr. 5 ir 6). Liemenėlės kairėje, po krūtine, yra rudos spalvos dėmė, galimai kraujo dėmė. Rudos spalvos dėmės ilgis 9 cm, o plotis nuo 0,5 iki 5 cm. Ruda dėmė netaisyklingos formos (Padaroma nuotrauka Nr. 7). Nuo šios rudos dėmės, 9,5 cm atstumu nutolusi, kairio pažasties srityje, yra ovalo formos kita rudos spalvos dėmė, galimai kraujo dėmė. Dėmės dydis 1,5x2 cm (Padaroma nuotrauka Nr. 8 ir 9). Ant liemenėlės daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nefiksuojama (1 t., b. l. 111-119).

28. 2020 m. gegužės 7 d. daiktų apžiūros protokole su fotonuotraukomis nurodoma, kad apžiūrėtas įtariamosios L. R. raudonos spalvos paltas, paimtas 2020 m. balandžio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Palto ilgis 70 cm. Palto rankovės ketvirtinės, t. y. jų ilgis 21 cm (matuojant nuo pažasties). Paltas priekyje užsegamas keturiomis užspaudžiamomis sagomis (Padaroma nuotrauka Nr. 1, 2, 3). Ties palto kalnieriumi yra geltonos spalvos metalo užsegimas, papuoštas stiklo kristalais (Padaroma nuotrauka Nr. 4). Paltas nešvarus - žemėtas. Palto nugaros dalyje, maždaug ties menčių sritimi, matyti didžiulė purvo dėmė (Padaroma nuotrauka Nr. 5). Palto dešinėje rankovėje, nuo rankovės krašto nutolusi 8 cm atstumu stebima apskritimo formos 2 mm skersmens ruda dėmė, galimai kraujo dėmė. Palto dešinėje rankovėje, nuo rankovės krašto nutolusi 11 cm atstumu stebima apskritimo formos 5 mm skersmens ruda dėmė, galimai kraujo dėmė (Padaroma nuotrauka Nr. 6, 7). Palto dešinėje, priekinėje dalyje, nuo peties nutolusi 13 cm ir nuo užsegimo krašto nutolusi 21 cm, stebima 3x0,5 cm dydžio rudos spalvos dėmė, galimai kraujo dėmė (Padaroma nuotrauka Nr. 8, 9). Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nefiksuojama (2 t., b. l. 4-11).

29. Bylos duomenimis, L. R. nustatytas 1,66 promilės girtumas (2 t., b. l. 17).

30. Į bylą pateiktais 2020 m. liepos 22 d. Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichiatrijos dienos stacionaro duomenimis, L. R. diagnozuoti Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2) (2 t., b. l. 68).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

31. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

32. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad L. R. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – viešojoje vietoje, gatvėje prie įvažiavimo į namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilės girtumas), konflikto su nukentėjusiąja Z. S. metu, pastarajai ją pastūmus, tyčia viena ranka sugriebė nukentėjusiąją už drabužių ties krūtine ir traukė ją prie savęs, o kita ranka, tyčia vieną kartą sudavė peiliu į krūtinę Z. S., padarydama nukentėjusiajai durtinę – pjautinę, kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su oru ir krauju kairėje krūtinplėvės ertmėje, t .y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. S. sveikatą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Teismas šiais išvadas daro įvertindamas kaltinamosios L. R., nukentėjusiosios Z. S. bei liudytojų parodymus, tarnybiniuose protokoluose užfiksuotus duomenis, ekspertizės aktus, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus.

33. Kaltinamoji L. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir nurodė, kad prisipažįsta, kad dūrė peiliu nukentėjusiajai, bet dūrė dėl to, kad ją užpuolė ir smaugė. Iš pradžių kaltinamoji teigė, kad nežino iš kur pas ją atsidūrė peilis, tačiau vėliau parodė, kad peilis buvo kišenėje, galvojo medelį nukirsti su juo, kad įspėjo nukentėjusiąją ir kitus asmenis, kad prie jos nesiartintų, nes ji (kaltinamoji) turi peilį. Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji buvo parodžiusi, kad kadangi ji po įvykusio įvykio bijojo ten gyvenančių moterų, tai savo dešinės rankos kumštyje, paslėpusi už rankovės, nešėsi nedidelį peilį, kurio rankena buvo šviesiai rudos spalvos, geležtė sidabro spalvos. Būtų juo pagąsdinusi (parodžiusi), jei ją bandytų mušti (nuosprendžio 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamoji buvo sąmoningai pasiėmusi peilį su savimi. Byloje nepasitvirtino ir kaltinamosios versija dėl to, kad nukentėjusioji ją smaugė. Smaugimo faktą patvirtina tik pati kaltinamoji ir liudytojai J. R., G. S. ir M. M.. Visų nurodytų asmenų parodymai vertintini kritiškai kaip nepatikimi. Iš liudytojos G. S. parodymų yra aišku, kad liudytojų M. M. ir J. R. nusikalstamos veikos padarymo metu (žodinio konflikto metu ir dūrimo metu) toje vietoje, kur vyko apsistumdymas ir konfliktas, nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas J. R. teigė, kad jie su M. M. išėjo į kiemą ir iš kiemo pamatė, kaip Z. smaugia L., tačiau liudytoja G. S. teigia, kad iš kiemo tos vietos, kur vyko konfliktas ir apsistumdymas, nesimato. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu, liudytoja G. S. pakeitė parodymus ir pasakė, kad prisiminė, kad vyrai išėjo į lauką ir pamatė viską, po liudytojo J. R. priekaištų jai. Vertinant G. S. parodymus svarbu atkreipti dėmesį, kad ji painiojosi dėl įvykio vietos – teigė, kad ją pačią pastūmė nukentėjusioji, tačiau šios aplinkybės niekas daugiau nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja G. S. sako, kad matė, kaip kaltinamąją L. R. smaugė, tačiau liudytoja G. S. nepuolė gelbėti L., taip pat nenubėgo pas J. R. ir M. M. kviesti juos padėti L., o pasak pačios liudytojos G. S., jį tiesiog grįžo į kiemą prie L. kioskelio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios L. R. skambučio į BPC metu buvo užfiksuota, kaip ji sakė: „gerai, tu nematyk kas ją sumušė, draugės suversi“, o fone girdimas kitas balsas, kuris sakė: „aha, aha“ (nuosprendžio 26.2 punktas). Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji derino su tuo metu šalia buvusiais asmenimis (įskaitant ir liudytoją G. S.) parodymus ir savo gynybinę poziciją. Atsižvelgiant į tai, liudytojos G. S. parodymai taip pat vertintini kritiškai kaip nepatikimi.

34. Kvalifikuojant kaltinamosios L. R. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį teismas pažymi, kad svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltinamosios veikos ir nukentėjusiajai atsiradusių padarinių, būtent ar kaltinamosios atitinkamų veiksmų poveikis buvo nukentėjusiajai atsiradusio sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajai sužalojimas, sukėlęs jai sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad tarp kaltinamosios L. R. padarytos veikos (dūrio peiliu nukentėjusiajai) ir padarinių (durtinė - pjautinė, kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su oru ir krauju kairėje krūtinplėvės ertmėje), yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiosios sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginis kaltinamosios veikos rezultatas.

35. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaltinamoji iš anksto pasirūpino peiliu (paėmė iš anksto, kaip ji teigė, siekdama apsiginti). Kai prasidėjo konfliktas, kaltinamoji ne pasišalino iš konflikto vietos į savo namus, o tęsė konfliktą, įsivėlė į susistumdymą, žodinį konfliktą, kai nukentėjusioji ją pastūmė, kaltinamoji ne tik paskui save patraukė nukentėjusiąją, bet ir dūrė nukentėjusiajai peiliu. Kaip nurodoma teismų praktikoje „panaudotas nusikaltimo padarymo įrankis (peilis) bei padarytų sužalojimų lokalizacija (du dūriai į gyvybiškai svarbias krūtinės ir pilvo sritis) rodo, kad jis siekė sutrikdyti asmens sveikatą <...> vien pasirinktas veikimo būdas, t. y. smūgis žalojančiu įranku į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas, patvirtina, kad kasatorius numatė, kad neišvengiamai sužalos sveikatą ir norėjo sužaloti nukentėjusįjį. <...> Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai bus sutrikdyta sveikata ar atimta gyvybė, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia“ (LAT 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2008). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamoji L. R. veikė tiesiogine tyčia.

36. Kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymai. Nors nukentėjusiosios ir liudytojų G. J., G. S. ir R. M. parodymai dėl tam tikrų detalių nesutampa, tačiau dėl esminių aplinkybių sutampa: kad konfliktą su taip vadinama močiute pradėjo kaltinamoji, kad nukentėjusioji su šeima atvyko dėl to, kad buvo mušama ir skriaudžiama taip vadinama močiutė, kad konfliktą toliau tęsė kaltinamoji, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji konfliktavo žodžiu, vėliau nukentėjusioji pastūmė kaltinamąją, kaltinamoji suėmė nukentėjusiajai už drabužių ir tada sudavė peiliu nukentėjusiajai į krūtinės sritį, po ko nukentėjusiajai pasidarė sunku ir silpna ir ji paprašė dukros pažiūrėti kas atsitiko, dukra pamatė kraują ir žaizdą.

Dėl afekto būsenos (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus)

37. Kaltinamosios gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į BK 136 straipsnį t .y., kad kaltinamoji sunkiai sužalojo nukentėjusios sveikatą staiga labai susijaudinusi.

38. LAT suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, jog fiziologinio afekto būsena, kai dėl didelio susijaudinimo žmogaus gebėjimas tvardytis yra sumažėjęs, bet žmogus suvokia savo veiksmų pobūdį ir turi galimybę, nors ir mažesnę, susivaldyti, švelnina atsakomybę ne visais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, o tik esant BK 136 straipsnio dispozicijoje nurodytoms sąlygoms: 1) susijaudinimą neteisėtais savo veiksmais – smurtu (fiziniu, psichiniu) ar sunkiu įžeidimu turi sukelti pats nukentėjusysis; 2) susijaudinta turi būti staiga; 3) susijaudinta turi būti labai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kvalifikuojant sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 136 straipsnį, nepakanka įrodyti, kad kaltininkas buvo afekto būsenos, kurią jam sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiamas nukentėjusiojo poelgis, nes, be šių aplinkybių, visada būtina nustatyti, kad susijaudinimas kilo staiga, kaip atsakomoji kaltininko reakcija į neteisėtą ar itin įžeidžiamą nukentėjusiojo poelgį ir per minimalų laiką pasireiškė sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu nukentėjusiajam (LAT 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-942/2016).

39. Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamosios padaryta veika neatitinka sąlygų, būtinų veikai kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį. Visų pirma, ištyrus byloje esančius įrodymus, nenustatyta, kad nukentėjusioji smaugė kaltinamąją, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusioji pradėjo konfliktą. Atvirkščiai, iš bylos duomenų matoma, kad būtent kaltinamoji pradėjo konfliktą (liudytojų G. J., nukentėjusiosios, G. S. ir R. M. parodymai, kad kaltinamoji pradėjo konfliktą prieš močiutę, kurią gelbėti ir buvo iškviesta nukentėjusioji su šeima). Net matydama, kad, kaip teigė pati kaltinamoji, tų čigonų, kurie ją užpuolė, buvo daugiau, kaltinamoji neatsitraukė nuo konflikto, negrįžo namo, o tęsė konfliktą. Dėl šios priežastie negalima teigti, kad susijaudinimas kilo staiga. Konfliktas truko kurį laiką. Per tą laiką, kaip minimum, liudytojas G. J. spėjo nuvesti anūkę į tualetą už namo. Pažymėtina ir tai, kad konfliktas su nukentėjusiąja ir nukentėjusiosios artimaisiais nebuvo naujas dalykas kaltinamajai, nes, nors ir keisdama parodymus, visgi kaltinamoji nurodė, kad su nukentėjusiosios artimaisiais buvo anksčiau konfliktas dėl mirusiųjų asmenų prakeikimo. Byloje ištirtos aplinkybės taip pat patvirtina, kad kaltinamoji nebuvo labai susijaudinusi, ji mąstė – sugalvojo sulaužyti ir išmesti peilį ir taip atsikratyti nusikalstamos veikos padarymo įrankio, pasitraukė atgal į savo namą, kai pamatė kraują pas nukentėjusiąją, kaltinamoji taip pat sugalvojo paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešti po to, kai sužalojo nukentėjusiąją, kad ją sumušė kiti asmenys (nuosprendžio 26.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamoji nebuvo afekto būsenoje ir jos veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį.

40. Svarbu pažymėti ir tai, kad didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė, psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, sudarančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-658/2021, 19 punktą). Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje surinktus įrodymus, tokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną, nenustatyta, todėl teismas byloje neskyrė ekspertizės. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad „L. R. nustatytas ūmiai pasireiškiantis alkoholio vartojimo sukeltas psichozinis sutrikimas laiko atžvilgiu su įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesusijęs, taip pat nėra duomenų, kad ji sirgtų psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę pagrindo (netikslinga)“ (nuosprendžio 22 punktas). Kartu teismas teisiamajame posėdyje apklausė specialistą – gydytoją psichiatrą, kurio pacientė yra kaltinamoji, ir kuris nurodė, kad „su specialisto išvada pilnai sutinka“. Gydytojas psichiatras taip pat papildė, kad supranta, kad 2020 m. balandžio 25 d. L. R. buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje dėl neblaivumo (nuosprendžio 20 punktas). Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į nuosprendžio 39 punkte nurodytus motyvus, teismas nenustatė pagrindų ekspertizei dėl fiziologinio afekto (didelio susijaudinimo) tyrimo skirti, todėl nurodytos ekspertizės neskyrė.

Dėl būtinosios ginties

41. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad ji gynėsi. Pažymėtina, kad norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

42. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta nuosprendžio 33 punkte, nenustatyta, kad nukentėjusioji smaugtų kaltinamąją. Iš bylos duomenų nustatyta, kad buvo žodinis konfliktas, vėliau kaltinamoji ir nukentėjusioji susigrūmė. Konfliktą pradėjo būtent kaltinamoji. Kaltinamoji pati pradėjusi žodinį konfliktą, susigrūmė su nukentėjusiąja, t. y. nukentėjusiajai pastūmus kaltinamąją, kaltinamoji patraukė nukentėjusiąją ir kartu nukrito. Realaus pavojaus kaltinamosios gyvybei ir sveikatai nebuvo, ji pati pradėjo konfliktą, pati jame dalyvavo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, panašiomis aplinkybėmis, kai kaltinamasis pats išprovokuoja žodinį konfliktą ir paskui įsivelia į apsistumdymą, nepripažįstama, kad buvo būtinosios ginties sąlygos. Pavyzdžiui, vienoje iš nutarčių, LAT yra pasakęs: „įvykio metu, kilus žodiniam konfliktui, nebuvo jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, dėl kurio B. Ž. būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiųjų panaudojant smurtinius veiksmus. Priešingai, iš byloje surinktų ir įvertintų įrodymų nustatyta, kad B. Ž. tyčia vaikščiodamas po nukentėjusiųjų sodybos teritoriją išprovokavo žodinį konfliktą (LAT 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-495/2021). Kaltinamosios veiksmuose taip pat neįžvelgtinas ir kaltinamosios veiksmų (gynybos) atitikimas kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kaltinamosios veiksmai, apimantys dūrį peiliu į nukentėjusiąją nėra proporcingi ir adekvatūs nukentėjusiosios veiksmams, t. y. pastūmimui ir žodiniam konfliktui. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios veiksmuose nenustatytos būtinosios ginties sąlygų.

Dėl bausmės skyrimo

43. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką atliko būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią išvadą patvirtina tiek specialisto išvada, tiek gydytojo psichiatro parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu (plačiau nuosprendžio 40 punktas). Taip pat atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji pripažino, kad sužalojo nukentėjusiąją peiliu, tačiau teigė, kad gynėsi, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamoji prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamosios atsiprašymą ir žalos atlyginimo pažadėjimą teismas vertina ne kaip nuoširdų, o kaip siekiamybę sušvelninti savo padėtį. Kaltinamosios teiginys dėl žalos atlyginimo yra prieštaringas – iš vienos pusės ji žada atlyginti 3000 Eur žalą, o iš kitos pusės teigia, kad neturi pajamų, todėl ir neatlygino. Kyla klausimas, kodėl tokiu atveju žada atlyginti tokią nemažą sumą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji turėjo gynėją ir, jeigu norėtų, gynėjos pagalba galėjo sudaryti žalos atlyginimo susitarimą, tačiau to nepadarė. Kaltinamosios atsiprašymas taip pat vertintinas kritiškai, nes ji nepripažino, jog padarė nusikalstamą veiką dėl kurios yra kalta, o teigė, kad gynėsi – tokiu atveju neaišku, už ką kaltinamoji atsiprašo, jeigu gynėsi nuo užpuolimo.

44. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė –laisvės atėmimas iki dešimties metų. Teismas, skirdamas bausmę L. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina L. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji L. R. praeityje 2 kartus teista, iš kurių kartą už smurtinę nusikalstamą veiką (2019 m. liepos 18 d.), (2 t., b. l. 28–30). Administracine tvarka bausta 26 kartus per pastaruosius 5 metus (2 t., b. l. 45–65). Nuolatinis (jau trečias) nusikalstamų veikų darymas, taip pat nuolatinis ir sisteminis administracinių nusižengimų darymas rodo kaltinamosios nenorą taisytis, keisti savo elgesį, priimti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pavartojusi alkoholio ji tampa agresyvi, konfliktuoja, nešioja su savimi peilį, melagingai praneša apie nusikalstamas veikas, kurių nepadaryta. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą bei tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė itin pavojingu būdu, t. y. suduodama peiliu smūgį į krūtinės sritį, kur yra žmogui gyvybiškai svarbūs organai, kas gali sukelti ir neatstatomus padarinius – žmogaus gyvybės atėmimą, matyti, kad siekiant apriboti kaltinamosios galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, taip pat smurtauti, bei paveikti kaltinamąją, kad ateityje ji laikytųsi įstatymų, būtinas realus kaltinamosios izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jai realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant didesnį už vidurkį (nustatytos 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių aplinkybių nenustatyta) – 5 metų ir 4 mėnesių.

Dėl civilinių ieškinių

45. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 585,95 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų atlyginimo (1 t., b. l. 126-127), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios Z. S. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ir teismas pripažino kaltinamąją padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamosios L. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 585,95 Eur turtinė žala ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

46. Nukentėjusioji Z. S. pateikė ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Nurodo, kad jos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, pasikėsinta į jos sveikatą ir vertina, net gyvybę, buvo sužalota peiliu, pavojingu gyvybei įrankiu į kairę pusę krūtinės srityje. Paaiškino, kad kaltinamoji L. R. 2020 m. balandžio 25 d., apie 14 val. 40 min., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdama neblaivi, nukentėjusiajai įdūrė peiliu, pataikė į kairę pusę po krūtine. Skubiai iškviesti medikai nukentėjusiąją pristatė į Vilniaus miesto Lazdynų ligoninę. Vėliau gydėsi Ukmergės ligoninėje. Nurodo, kad patyrė fizinį skausmą, buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo krūtinę, ilgą laiką gydėsi, buvo atlikta operacija. Nurodė, kad nustatyta durtinė-pjautinė žaizda krūtinkaulyje, t. y. krūtinės kairės pusės žaizda su oru ir krauju kairėje krūtinplėvės ertmėje. Ekspertas nustatė, kad padaryta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės srityje, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikaciją. Paaiškino, kad teismo medicininės ekspertizės akte nurodyta, kad sužalojimas padarytas vienu smūgiu, įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Po gydymo įstaigose dar jautėsi silpna, jai rekomenduota riboti fizinį krūvį. Nukentėjusioji ilgą laiką buvo nedarbinga, po patirto sužalojimo buvo sunku tvarkytis buityje. Paaiškino, kad vartojo įvairius vaistus, nuskausminamuosius, kurių nebūtų reikėję vartoti, jei nebūtų buvusi sužalota. Sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Nurodė, kad patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, dėl to sumažėjo jos bendravimo galimybės. Dėl kaltinamosios veiksmų patyrė sužalojimus, reikėjo ir reikia kitų asmenų pagalbos, pasikeitė gyvenimo kokybė, kuriai atkurti reikia lėšų ir kitų asmenų pagalbos. Dėl sveikatos sutrikdymo buvo apribota judėjimo laisvė, jautė fizinį skausmą, nerimą dėl tolesnio gydymosi ir rezultatų, gydymo, galimybės dirbti buityje (2 t., 166-168).

47. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

48. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).

49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

50. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016, 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra labiau žalingi, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. Pavyzdžiui, priteista 10 000 Eur, kai dėl patirtos galvos smegenų traumos nukentėjusiajam liko kalbos sutrikimai, nustatytas 70 procentų netektas darbingumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-628/2018), taip pat 12 000 Eur ir didesnes sumas šios kategorijos bylose teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi jau minėti reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai (nukentėjusysis neteko didelės dalies darbingumo, baudžiamosios bylos Nr. 2K-193-507/2015, 2K-7-489/2016, 2K-300-222/2017, 2K-334-699/2017), nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-351-222/2015, 2K-111-696/2015), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-160-507/2016).

51. Bylose, kuriose nukentėjusieji nepatyrė ypatingai sunkių sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių priteisiamas mažesnis neturtinės žalos dydis. Nukentėjusiajam, kuris buvo nedarbingas mėnesį laiko, patyrė skausmą, nepatogumus, buvo sumažėję jo bendravimo galimybės, prarado uoslę, priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-427-693/2016). Asmeniui, patyrusiam sunkų sveiktos sutrikdymą, dėl kurio jis ilgą laiką (iki pusės metų) jautė skausmą, patyrė nepatogumus, diskomfortą, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo vairuoti automobilį, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-337-489/2017). Nukentėjusiajam, kuris po patirto sužalojimo dėl suprastėjusios koncentracijos ir atminties sutrikimo neturi galimybės tęsti mokslų universitete, turėjo išeiti iš darbo, patirtos traumos padarinius jaučia lig šiol – kartojasi galvos skausmai, sutrikusi koncentracija ir atmintis, iš dviejų nuteistųjų priteista 9 132,76 Eur (iš 12 000 Eur išminusavus draudimo išmoką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-64-303/2018). Nukentėjusiajam, kuris dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jaučia nuolatinius galvos skausmus, gydosi, negali sunkiai dirbti ir sportuoti, priteista 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-166-699/2018). Nukentėjusiajam, kuris po sužalojimo jaučia skausmus, tačiau byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas, priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-84-458/2020). Nukentėjusiajam, kuriam padarytas kaktikaulio ir kairės akiduobės sienelės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruvą kairės akies voke ir tuo dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kurią įeina kairės akiduobės viršutinė sienelė, lūžis, priteista 3 000 Eur neturtinės žalai atlyginti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-309-398/2017).

52. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

53. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji kartu su civiliniu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, išdėstytus civiliniame ieškinyje. Pažymėtina, kad nukentėjusioji buvo atstovaujama advokatės. Vertindamas kitus byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad nukentėjusioji ligoninėje buvo gydoma nuo 2020 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., t. y. 5 dienas. Jai buvo atlikta chirurginė procedūra vietinėje nejautroje. Išrašant iš ligoninės nukentėjusiai nebuvo konstatuota kokių nors liekamųjų reiškinių, pažymėta, kad žaizda gijo be infekcijos požymių. Nukentėjusiajai buvo rekomenduota 1 mėnesį riboti fizinį krūvį, 2020 m. gegužės 5 d. ambulatoriškai išimti siūles ir pagal poreikį vartoti nuskausminamuosius. Kitų medicinos dokumentų, patvirtinančių kitokį gydymą arba komplikacijas, nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nenustatyta, duomenų apie netektą darbingumą taip pat nėra. Nors nukentėjusioji teigia, kad ilga laiką buvo nedarbingą, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nėra, nėra jokių nedarbingumo pažymėjimų. Nepaisant to, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė skausmą, chirurginę procedūrą, buvo sukeltas pavojus jos gyvybei, tik dėl to, kad nukentėjusiajai buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, pavyko išvengti rimtų pasekmių, išsaugoti nukentėjusiosios sveikatą ir gyvybę. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas (pavyzdžiui, esant kairės akiduobės sienelės lūžiui, galvos smegenų sukrėtimui, poodinei kraujosruvai kairės akies voke ir tuo dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kurią įeina kairės akiduobės viršutinė sienelė, lūžiui, priteista 3 000 Eur – minėtu atveju buvo lūžę kaulai, kurie gyja lėčiau nei minkštieji audiniai, traumos patirtos galvos srityje, kai išlieka rizika liekamųjų reiškinių), į tai, kad nukentėjusioji ligoninėje buvo gydoma 5 dienas, dar po 5 dienų buvo numatyta išimti siūles (t. y. po 10 dienų po sužalojimo), liekamųjų reiškinių nenustatyta, daro išvadą, kad teisinga ir pagrįsta nukentėjusiajai priteisti 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl išlaidų advokato pagalbai

54. Į bylą pateikta 2020 m. lapkričio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Pažyma Nr. (12.32Mr) PT-5913 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma – 393 Eur advokato užmokestis (3 t., b. l. 39). BPK 106 straipsnis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

55. Šiuo atveju antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo teikiama nukentėjusiajai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (žr. pavyzdžiui LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad proceso išlaidos nukentėjusiosios atstovavimui teisme yra per didelės ar neprotingos. Esant tokioms aplinkybėms iš kaltinamosios priteistinas valstybės naudai 393 Eur advokato užmokestis.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

56. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, rudas su nulaužta geležte (spec. paketas Nr. 277594) ir peilis, juoda plastikinė rankena (spec. paketas Nr. 277593), 2020 m. liepos 8 d. kvitas B, serija BBB, Nr. URPK001394 (1 t., b. l. 42); palaidinė, megztinis, liemenėlė (vokas Nr. 1), 2020 m. gegužės 8 d. kvitas B, serija BBB Nr. URPK001367 (1 t., b. l. 122); raudonos spalvos paltas (vokas Nr. 2), 2020 m. gegužės 8 d., serija BBB Nr. URPK001366 (2 t., b. l. 15), perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

57. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su garso įrašo kompaktiniu disku, esantis baudžiamosios bylos 1 tome, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

58. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. balandžio 26 d., skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant L. R. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja Z. S., paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (1 t., b. l. 184-186).

59. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai L. R. buvo sulaikyta nuo 2020 m. balandžio 25 d. 15:00 val. iki 2020 m. balandžio 26 d. 11:09 val. (1 t., b. l. 182-183) vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 5 (penkių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. R. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti L. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 25 d. 15:00 val. iki 2020 m. balandžio 26 d. 11:09 val., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Nukentėjusiosios Z. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios Z. S. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 585,95 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 95 centų) turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš iš L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 393 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų) išlaidų nukentėjusios suteiktos advokato pagalbos apmokėjimui valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą L. R. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja Z. S., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, rudas su nulaužta geležte (spec. paketas Nr. 277594) ir peilį, juoda plastikinė rankena (spec. paketas Nr. 277593), 2020 m. liepos 8 d. kvitas B, serija BBB, Nr. URPK001394 (1 t., b. l. 42); palaidinę, megztinį, liemenėlę (vokas Nr. 1), 2020 m. gegužės 8 d. kvitas B, serija BBB Nr. URPK001367 (1 t., b. l. 122); raudonos spalvos paltą (vokas Nr. 2), 2020 m. gegužės 8 d., serija BBB Nr. URPK001366 (2 t., b. l. 15), perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su garso įrašo kompaktiniu disku, esantį baudžiamosios bylos 1 tome, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti, kad išlaidos už advokato pagalbą valstybės naudai sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

TeisėjasDmitrij Rancev