Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistasis laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Radviliškio apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, įskaityta į bausmės laiką atliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš I. G. priteista: nukentėjusiojo E. T. atstovei pagal įstatymą L. M. 343,64 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1019,84 Eur E. T. gydymo išlaidų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 8 d., apie 20.33 val., viešoje vietoje – autobusų sustojime, Vytauto g. 30, Šeduvoje, Radviliškio rajone, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, A. K. , K. K. ir M. J. akivaizdoje, priėjęs prie sėdinčio E. T. , be jokios aiškios priežasties dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu suduodamas vieną smūgį į kairę veido pusę, padarė E. T. kaktikaulio ir kairės akiduobės sienelės lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą kairės akies voke ir tuo dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kurią įeina kairės akiduobės viršutinė sienelė, lūžio padarė E. T. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas I. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl I. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Šių aplinkybių nuteistasis neginčija paduotame apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis I. G. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai dėl chuliganiškų paskatų (BK 11 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato už tokio nusikaltimo padarymą tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki dvylikos metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad I. G. ankščiau teistas, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 33-35, 148), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 36-40), piktnaudžiauja alkoholiu, dalis administracinių teisės pažeidimų susiję su alkoholio vartojimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nuteistasis turi mažametį vaiką, kurį išlaiko. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam I. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dar kartą atsižvelgti į tai, kad I. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, išlaiko mažametį vaiką, ir švelninti I. G. už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, apelianto skunde nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos apygardos teismo skiriant bausmę.

Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo E. T. atstovė pagal įstatymą L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš nuteistojo I. G. priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 94-101). Apygardos teismas nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą civilinį ieškinį tenkino ir iš nuteistojo I. G. priteisė 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis I. G. prašydamas panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą L. M. nurodo, kad toks ieškinys nepagrįstas jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti šią nuosprendžio dalį. Nustatydamas padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, apygardos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009, 2K-89/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis I. G. be jokios aiškios priežasties naudojo fizinį smurtą prieš E. T. , kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-05-26 specialisto išvados Nr. G 706/2016(04) matyti, kad E. T. padaryti sužalojimai: kaktikaulio ir kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, paveikus kairę veido pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. E. T. dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kurią įeina kairės akiduobės viršutinė sienelė, lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 110–111 b. l.).Nukentėjusysis Evaldas Tamutis apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad dėl sužalojimo pablogėjo regėjimas, atsirado skausmas, reikalingas gydymas, yra likę padariniai po sužalojimo. Prieš įvykį buvo puikus regėjimas, o dabar dar jaučia galvos skausmą, buvo operuojamas (t. 2. b. l 112-113). Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą L. M. teisme parodė, kad iki šiol sūnus konsultuojasi su gydytojais, važiuoja dėl gydymosi į Kauno klinikas, dėl kaltinamojo padaryto sužalojimo sūnus iki šiol gydosi. Iki sužalojimo, sūnus buvo visiškai sveikas. Sūnui buvo pažeistos smegenys, pažeistas regos nervas. Jos išgyvenimai yra motiniški, tai jai „kainavo sveikatos ir nervų“. Sūnui padaryti labai rimti sužalojimai ( t. 2 b . l . 114-115). Taigi apygardos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad dėl patirtų kūno sužalojimų E. Tamutis ilgą laikotarpį buvo gydomas ligoninėje, gydymas tęsiamas ir dabar, jam gresia regėjimo viena akimi praradimas, nukentėjęs patyrė didžiulius fizinius skausmus, buvo suvaržytos jo bendravimo galimybės, tiek jis pats, tiek ir jo įstatyminė atstovė patyrė didžiulius nepatogumus, dvasinius, emocinius išgyvenimus, nervinę įtampą. Kartu atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino visas byloje nustatytas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai priteisė nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą L. M. neturtinę žalą ir nustatė tinkamą jos dydį.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo I. G. apeliacinį skundą atmesti.