- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-244-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00920-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- J. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui G. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B., S. I. B teisių perėmėjas šioje byloje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. B. 8 343,20 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas nurodė, kad S. I. B po sūnaus mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) užvedė paveldėjimo bylą ir ji yra vienintelė jo įpėdinė pagal įstatymą į visą mirusiojo turtą. Po A. B. mirties paaiškėjo, kad jo asmenine banko kortele pasinaudojo ir pinigus iš mirusiojo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, paėmė atsakovė (duomenys neskelbtini). Iš viso per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. vasario 21 d. buvo išgryninta 7 100 Eur. Kita dalis lėšų buvo panaudota atsiskaitant už pirkinius. Iš viso išleista pinigų (įskaitant atsiskaitymus už prekes mirusiojo kortele ir mokestį už grynųjų pinigų išgryninimą) 8 343,20 Eur, todėl atsakovės veiksmais S. I. B. buvo padaryta 8 343,20 Eur turtinė žala.
2.2. Nurodė, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Atsakovė nėra mirusiojo sutuoktinė ar mirusiojo palikimą priėmęs asmuo. Banko sąskaitoje buvę pinigai nuosavybės teise priklausė mirusiajam. Nors atsakovė prieštaravimuose dėl teismo įsakymo ir nurodė, kad pinigai buvo bendri, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji į mirusiojo sąskaitą būtų pervedusi savo asmeninių lėšų. Atsakovė, kaip A. B. sugyventinė, mirusiojo turto nepaveldėjo. Atsakovė suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t. y., kad ima ne savo, o mirusiojo pinigus, naudojasi ne savo, o mirusiojo banko kortele. Todėl atsakovės kaltės forma tyčinė.
2.3. Po A. B. mirties jo banko sąskaitoje buvo likę 8 360,25 Eur. Kai atsakovė neteisėtai pasinaudojo mirusiojo banko kortele, paveldimo turto apimtis sumažėjo 8 343,20 Eur suma. Vadinasi, mirusiojo įpėdinė patyrė 8 343,20 Eur nuostolius (žalą). Žala padaryta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
2.4. Nėra pagrindo pripažinti ginčo turtą bendrąja daline mirusiojo ir atsakovės nuosavybe, nes atsakovė neįrodė, jog sąskaitoje esančios lėšos buvo įgytos bendrai arba kad ji būtų kaip nors konkrečiai prisidėjusi prie sąskaitoje esančių lėšų sukūrimo ar įgijimo.
2. Atsakovė (duomenys neskelbtini) priešieškiniu, patikslinusi jo reikalavimus, prašė: 1) pripažinti, kad A. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausančioje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, jo mirties dieną buvę pinigai – 8 353,30 Eur – buvo A. B. ir J. B. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis, ir 1/2 dalis šios sumos, t. y. 4 176,65 Eur, nuosavybės teise priklausė J. B.; 2) pripažinti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), identifikavimo (duomenys neskelbtini), registruotas A. B. vardu, automobilio bendra vertė 4 200 Eur, yra bendroji dalinė J. B. ir A. B. nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis po 1/2 dalį; 3) priteisti atsakovei J. B. iš ieškovo 2 100 Eur kompensaciją už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini); 4) priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
3. Priešieškinio reikalavimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Po A. B. mirties jo sąskaitoje buvę pinigai buvo jos ir A. B. bendroji dalinė nuosavybė. Jie kartu kaip šeima gyveno apie 33 metus, gyventi kartu kaip šeima pradėjo nuo 1989 m., vedė bendrą ūkį. Gyvendami kartu 2021 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo kilnojamąjį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur. Nors pirkimo–pardavimo sutartyje ir nurodyta mažesnė kaina – 2 800 Eur, tačiau iš tikrųjų jie mokėjo 4 000 Eur, taip pat šiam automobiliui įgijo ir 4 padangas su diskais už 200 Eur.
4.2. Jie gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. A. B. jai buvo davęs savo banko kortelę, ji žinojo kortelės kodą ir, kada reikėjo, galėjo paimti pinigų iš jo sąskaitos, kadangi ji pirkdavo maistą, rūpinosi mokesčių sumokėjimu, kitų būtinų išlaidų apmokėjimu.
4.3. Faktinę aplinkybę, kad už šį automobilį jie mokėjo abu, patvirtina jos sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad prieš automobilio pirkimą ji iš savo sąskaitos banke dalimis paėmė 2 000 Eur, kurie buvo panaudoti automobiliui įsigyti. Kita suma, t. y. 2 000 Eur, turėjo būti paimta iš A. B. sąskaitos. Pažymima, kad pats A. B. vairuotojo pažymėjimo neturėjo, jis teisę vairuoti transporto priemones buvo praradęs dar 2015 m. balandžio 16 d. ir jos iš naujo nebeįgijo.
4.4. Nurodė, kad po A. B. mirties praėjus maždaug trims mėnesiams į jos namus atvažiavo A. B. brolis G. B. ir iš jos agresyviai ir primygtinai pradėjo reikalauti, kad ji jam grąžintų A. B. priklausantį automobilį. Tuo metu atsakovė buvo sutrikusi, todėl G. B. ir atidavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ su jo dokumentais, taip pat keturias vasarines automobilio padangas su diskais.
4.5. Pažymėjo, kad jos su A. B. gaunamos pajamos buvo panašios, todėl jų įnašai į bendrai įgytą turtą, t. y. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), yra lygūs. Taip pat jos įnašas yra ir į po A. B. mirties jo sąskaitoje likusius pinigus. Ji už A. B. laidotuves sumokėjo 1 000 Eur. Kadangi su komunalinių paslaugų teikėjais sutartis buvo sudariusi ji, A. B. nesinaudojo elektroniniu banku, todėl mokesčius didesne dalimi mokėjo ji iš savo sąskaitos, taip pat už dalį paslaugų ji mokėjo grynaisiais pinigais.
4.6. Kadangi didesne dalimi ji iš savo sąskaitos nuolat mokėjo mokesčius už paslaugas, kurias naudojo dviese su A. B., taip pat mokėjo mokesčius grynaisiais, pirko jiems abiem maistą, tai tuo laiku jo gaunamas darbo užmokestis kaupėsi sąskaitoje.
4.7. Atsakovė pažymėjo, kad su A. B. buvo sutarę, kad ji atsisakys darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prižiūrės A. B. motiną S. B.. Atsakovė, prižiūrėdama S. I. B, susirado valytojos darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), šį darbą galėjo suderinti su S. I. B priežiūra ir užsidirbti pajamų. Dėl mamos priežiūros A. B. neturėjo papildomų išlaidų, todėl jo sąskaitoje kaupėsi jo darbo užmokestis. S. I. B atsakovė prižiūrėjo ir ja rūpinosi nuo 2020 m. spalio mėnesio iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki A. B. mirties. Šiuo metu ji vėl grįžo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
4.8. Atsakovė nurodė, kad A. B. sąskaitoje po jo mirties likusi pinigų suma – 8 353,30 Eur – jiems priklausė kaip bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis, todėl pusė šio sumos, t. y. 4 176,65 Eur, priklausė jai. Iš šios sumos 8 100 Eur ji paėmė grynaisiais pinigais, 188,95 Eur buvo sumokėta už prekes, kurą, 64,35 Eur banko mokesčiai už pinigų paėmimą ir 6,95 Eur likutis sąskaitoje. Ieškovui grąžintina suma turėtų būti skaičiuojama nuo sumos, kurią atsakovė paėmė grynaisiais pinigais ir prekėmis, iš viso 8 288,95 Eur, nuo šios sumos pusė yra 4 144,47 ir pridėjus pusę nuo sąskaitos banko nuskaičiuotų mokesčių už pinigų išgryninimą, į šią sumą neskaičiuojant 3 Eur už banko paslaugų planą „Sumanu“ (61,35 : 2 = 30,67 Eur), taip pat atėmus sąskaitoje esantį likutį 6,95 Eur, ieškovui grąžintina suma būtų 4 168,19 Eur (4144,47 + 30,67 - 6,95 = 4 168,19 Eur).
4.9. Taip pat nurodė, kad po A. B. mirties ji laidotuvėms davė 1 000 Eur. Šie pinigai yra iš A. B. sąskaitoje buvusių pinigų jam priklausančios dalies. Taigi ieškovui iš A. B. sąskaitos priklausytų 3 176,65 Eur (4 168,19 – 1000 = 3 168,19 Eur).
4.10. Nors automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už jos ir A. B. lėšas, G. B. valdo ir naudoja minėtą automobilį su padangomis nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Todėl atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 2 100 Eur kompensaciją už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priešieškinį patenkino taip pat iš dalies (pažymėtina, kad rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad priešieškinis patenkintas). Teismas nusprendė pripažinti, kad A. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausančioje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, jo mirties dieną buvę pinigai – 7 560,49 Eur – buvo A. B. ir J. B. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis, ir 1/2 dalis šios sumos, t. y. 3 780,25 Eur, nuosavybės teise priklausė J. B.. Taip pat teismas nusprendė pripažinti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), identifikavimo (duomenys neskelbtini), iki A. B. mirties registruotas A. B. vardu, kurio su diskais bendra vertė – 4 200 Eur, buvo bendroji dalinė J. B. ir A. B. nuosavybė, priklausiusi bendraturčiams po 1/2 dalį, ir priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 100 Eur kompensaciją už jį ir padangas su diskais atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 542,38 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 3 542,38 Eur sumą nuo 2022 m. liepos 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį teismas nusprendė atmesti.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. B. ir (duomenys neskelbtini) itin ilgai, t. y. nuo 1989 metų, nepertraukiamai kartu gyveno ir turėjo artimus šeiminiams tarpusavio santykius (vedė bendrą ūkį), rūpinosi bendra buitimi (A. B. remontavo butą, kuris priklauso atsakovei ir kuriame jie gyveno iki A. B. mirties) ir gerino gyvenimo sąlygas (abu dirbo, pirko automobilį, kurį vairavo atsakovė, nes iš A. B. buvo atimta teisė vairuoti), rūpinosi abu kartu ir viena atsakovė atskirai A. B. mama (vežė ją pas gydytojus), konstatavo, kad iki A. B. mirties jį ir atsakovę J. B. siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, net ir nesant tarp jų rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės). Taip pat teismas konstatavo buvus sugyventinių susitarimą įgyti turtą (taupyti pinigines lėšas ir įsigyti automobilį) bendrosios dalinės nuosavybės teise.
6. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šalių bendro gyvenimo kartu trukmę, į jų panašias pajamas, į tai, kad atsakovė išėjo iš darbo, norėdama padėti A. B. mamai, ją prižiūrėti, kad nereikėtų samdyti kito žmogaus, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės nurodomu bendrosios dalinės nuosavybės dydžiu, t. y. kad jų įnašas iš esmės buvo vienodas.
7. Spręsdamas klausimą dėl ginčo automobilio įsigijimo aplinkybių, teismas, įvertinęs pinigų išsigryninimo laiką tiek iš A. B., tiek iš atsakovės sąskaitos, jų sumas, mano labiau buvus aplinkybes, kad kiekvieno išsigryninti pinigai (po 2 000 Eur) buvo panaudoti automobiliui įsigyti ir kad automobilis kainavo 4 000 Eur (tai parodė ir liudytojas Š. P.), nei jų nebuvus. Nors pranešime dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo nurodyta automobilio įsigijimo suma – 2 800 Eur, tačiau, kadangi buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, tikėtina, kad faktinė automobilio įsigijimo kaina yra 4 000. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė savo nurodomos aplinkybės, kad padangas ginčo automobiliui jis broliui A. B. padovanojo.
8. Teismas nusprendė tenkinti priešieškinio reikalavimus ir pripažinti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), iki A. B. mirties registruotas A. B. vardu, kurio bendra vertė 4 200 Eur, buvo bendroji dalinė J. B. ir A. B. nuosavybė, priklausiusi bendraturčiams po 1/2 dalį, ir atsakovei J. B. priteisti iš ieškovo iš viso 2 100 Eur kompensaciją už automobilį ir padangas su diskais ((4 000 Eur + 200 Eur) : 2).
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad iš A. B. sąskaitos po jo mirties atsakovė (duomenys neskelbtini) nuiminėjo pinigus grynaisiais ir mokėjo už prekes. Iš A. B. sąskaitos matyti, kad (duomenys neskelbtini), t. y. jo mirties dieną, likutis buvo 7 560,49 Eur (o ne 8 353,30 Eur, kaip nurodo atsakovė). Atsakovė išsigrynino 8 100 Eur, 188,95 Eur sumokėjo už prekes, kurą. Iš sąskaitos bankas nuskaičiavo 64,35 Eur komisinį atlyginimą už pinigų išgryninimą, 3 Eur už paslaugų planą ir sąskaitoje liko 6,95 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. vasario 17 d. pervesta 799,76 Eur darbo užmokestis A. B..
10. Teismo nuomone, kadangi A. B. mirties dieną – (duomenys neskelbtini) – likutis jo banko sąskaitoje buvo 7 560,49 Eur, todėl priešieškinio reikalavimą teismas nusprendė tenkinti iš dalies ir būtent šią sumą – 7 560,49 Eur – pripažinti A. B. ir J. B. bendrąja daline nuosavybe, priklausiusia bendraturčiams lygiomis dalimis, todėl 1/2 dalis šios sumos, t. y. 3 780,25 Eur, nuosavybės teise priklausė J. B..
11. Teismo vertinimu, po A. B. mirties į jo sąskaitą pervestas 799,76 Eur darbo užmokestis bendrosios dalinės nuosavybės kategorijai nepriskirtinas, jis buvo paveldėjimo objektas.
12. Spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 9 d. iš viso išlaidų A. B. sąskaitoje buvo 8 353,30 Eur, todėl iš šios sumos atėmus atsakovei priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 3780,25 Eur, išlaidas A. B. laidotuvėms, kurios nenuginčytos byloje, iš jam priklausančios lėšų dalies – 1 000 Eur – 1/2 dalį komisinio atlyginimo už pinigų išgryninimą – 30,67 Eur ((64,35 Eur – 3 Eur už paslaugų planą):2), atsakovės grąžintina ieškovui dalis yra 3 542,38 Eur. Teismo vertinimu, ši suma ir yra atsakovės padaryta žala ieškovui.
13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis. Jų neginčija ir atsakovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovas G. B. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. B. ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės J. B. priešieškinį atmesti, taip pat perskirstyti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismui netenkinus šio apeliacinio skundo pirmojo reikalavimo, ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui G. B. iš atsakovės J. B. priteisiant 4 817,88 Eur mirusiojo A. B. banko sąskaitoje buvusių lėšų; nustatyti, kad transporto priemonės su ratais kaina yra ne 4 200 Eur, bet 2 800 Eur, ir atitinkamai iš ieškovo G. B. atsakovei priteisti 1 400 Eur transporto priemonės kainos. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, perskirstyti ieškovės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
16.1. Apeliantas pažymi, kad nors teismas sutiko su ieškovu ir atkreipė dėmesį į tai, kad po A. B. mirties, t. y. 2022 m. vasario 17 d., buvo pervestas 799,76 Eur darbo užmokestis A. B. ir kad ši suma bendrosios dalinės nuosavybės kategorijai nepriskirtina, nes ji buvo paveldėjimo objektas, tačiau teismas, priteisdamas ieškovui žalos atlyginimą, paveldėjimo objektą, t. y. 799,76 Eur mirusiajam priklausantį darbo užmokestį, „pradangino“. Šią sumą faktiškai taip pat pasisavino atsakovė.
16.2. Be to, nors pirmosios instancijos teismas padalijo ieškovui ir atsakovei 7 560,49 Eur po 1/2 dalį, t. y. po 3 780,25 Eur, tačiau ieškovui teismas priteisė tik 3 542,38 Eur žalos atlyginimą visiškai nepaaiškindamas, kur dingo dar 237,87 Eur ieškovui priklausanti dalis mirusio brolio santaupų.
Šalies argumentai
16.3. Apelianto nuomone, jei teigti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai visą mirusiojo turtą (kaip sutuoktiniams) padalijo po 1/2 dalį, tokiu atveju ieškovui teismas privalėjo priteisti iki (duomenys neskelbtini) mirusiojo banko sąskaitoje buvusių lėšų, t. y. 3 780,25 Eur, ir po mirusiojo mirties į sąskaitą patekusį darbo užmokestį, t. y. 799,76 Eur, iš viso 4 580,01 Eur.
16.4. Apelianto nuomone, atsakovės išlaidos už teisines paslaugas yra per didelės ir neprotingos, nes byla nebuvo sudėtinga, atsakovės atstovui nereikėjo vykti į kitą miestą, todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsakovės išlaidos už teisinę pagalbą turėjo būti sumažintos.
16.5. Apeliantas pažymi, kad priešieškinis turėjo būti patenkintas tik iš dalies. Atsakovė siekė bendrosios dalinės nuosavybės teisių į visą mirusiojo turtą. Sprendimo motyvacijoje teismas pripažino ieškovo argumentus, kad 2022 m. vasario 17 d. pervestas 799,76 Eur darbo užmokestis A. B. bendrosios dalinės nuosavybės kategorijai nepriskirtinas, jis buvo paveldėjimo objektas. Akivaizdu, kad teismas atsakovės patenkintų reikalavimų dalį turėjo proporcingai sumažinti.
16.6. Atsakovė neįrodė, kad atsakovė ir A. B. buvo sutarę įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra neginčijamų objektyvių įrodymų tam, kad būtų patenkintas atsakovės reikalavimas. Bendro gyvenimo faktas negali reikšti, kad visas turtas, kuris buvo įgytas draugystės metu, yra bendroji dalinė sugyventinių nuosavybė.
16.7. Apeliantas teigia, kad neteisinga yra tai, kad atsakovės užgyventas turtas gyvenimo su A. B. metu liko tik atsakovei, o ieškovo užgyventas turtas dalijamas pusiau.
16.8. Akcentuojama, kad tokio objekto, kaip pinigai, buvę mirusiojo banko sąskaitoje, specifiškumas lemia, kad, juos įgyjant (kaip darbo užmokestį), kitai šaliai nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes darbo užmokestis įgyjamas darbo sutarties pagrindu, darbdaviui atsiskaitant už darbuotojo, o ne sugyventinių konkretų darbą. Tiek A. B., tiek atsakovė dirbo atskirus darbus, pinigus kaupė atskirai. Abu turėjo sutaupę panašias sumas, abiejų pajamos buvo gaunamos pagal darbo sutartį. Todėl nė vienas iš sugyventinių savo darbu negalėjo prisidėti prie kiekvieno iš jų sukauptų santaupų.
16.9. Pažymima, kad teismas neatkreipė dėmesio į svarbią atsakovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovei su A. B. perkant transporto priemonę kiekvienas dėjosi po lygią sumą, ją paimdami iš kiekvieno sugyventinių banko sąskaitos. Jei tai tiesa, tokiu atveju akcentuotina, kad sugyventiniai tuo metu nelaikė, kad A. B. sąskaitoje esančios lėšos yra bendros.
Atsiliepimas
16.10. Akcentuojama, kad transporto priemonės kaina įrodyta oficialiu rašytiniu įrodymu –pirkimo–pardavimo sutartimi. Kaina atitiko ir atsiliepime pridėtus įrodymus, kad rinkoje tai normali automobilio kaina. Atsakovei nereikalavus ir nenuginčijus transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, nesumokėjus dėl to žyminio mokesčio, transporto priemonės nepagrįstai teismo buvo pripažinta kita nei nurodyta oficialiuose dokumentuose. Be to, atsakovė, norėdama pakeisti oficialius transporto priemonės kainos duomenis, privalėjo teisme ginčyti tarp pardavėjo ir mirusiojo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, teismo reikalauti pripažinti, kad transporto priemonės kaina yra ne 2 800 Eur, bet 4 000 Eur. Atsakovei to neprašius, teismas negalėjo ex officio nustatyti kitą transporto priemonės kainą, nei ji yra nurodyta rašytiniuose dokumentuose.
16.11. Apeliantas pažymi ir tai, kad atsakovė negalėjo reikalauti atidalyti transporto priemonės neginčijant paveldėjimo teisės liudijimo. Atsakovei norint pripažinti transporto priemonę bendra, ji privalėjo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo dalį.
Šalies argumentai
16.12. Ieškovas nurodo, kad iš sąskaitos paimtos lėšos nebūtinai reiškia, jog jos buvo panaudotos transporto priemonei pirkti. Kritiškai vertintina tai, kad tariamai liudytojai girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir A. B. kartu dėjo pinigus automobiliui pirkti. Teismas nenustatė, kaip, kada, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis liudytojai girdėjo apie tariamą bendrą mašinos pirkimą. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl transporto priemonės ratų kainos. Nepaneigta aplinkybė, kad ieškovas broliui ratus dovanojo. Teismo vienintelis argumentas, kad ratai kainavo 200 Eur, yra liudytojos, atsakovės draugės E. M. parodymai ir pačios atsakovės teiginiai.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, A. B. mirties dieną jo banko sąskaitoje buvo 7 560,49 Eur, ši suma šalims priklausė lygiomis dalimis, t. y. po 3 780,25 Eur. 2022 m. gegužės 9 d. A. B. banko sąskaitoje iš viso išlaidų buvo 8 353,30 euro. Iš šios sumos atėmus atsakovei priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį – 3 780,25 Eur, taip pat 1 000 Eur A. B. laidotuvėms, 1/2 dalį komisinio atlyginimo už pinigų išgryninimą – 30,67 Eur, likusi atsakovės grąžintina pinigų suma – 3 542,38 Eur, kurią teismas pripažino kaip ieškovui padarytą žalą (8353,30–3780,25–1 000–30,67=3 542,38). Taigi ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas „pradangino“ 237,87 Eur, yra nepagrįsti.
17.2. Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės išlaidos už teisines paslaugas yra per didelės ir neprotingos, todėl turi būti mažinamos. Pateiktos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme nurodytų dydžių, todėl jos iš ieškovo atsakovei pagrįstai priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
17.3. Ieškovas apeliaciniame skunde neigdamas, kad A. B. sąskaitoje buvę pinigai buvo atsakovės ir A. B. bendroji dalinė nuosavybė, į bylą iš esmės nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas ir pirmosios instancijos teismo patvirtintas aplinkybes, kad tarp atsakovės ir A. B. buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Tarp atsakovės ir A. B. nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl jungtinės veiklos (partnerystės), tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tarp šalių susiklosčiusius jungtinės veiklos (partnerystės) santykius.
17.4. Priešingai nei teigia apeliantas, sprendimas nėra grįstas tik prielaidomis, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad po A. B. mirties jo sąskaitoje likę pinigai buvo bendroji dalinė A. B. ir J. B. nuosavybė. Teismas visapusiškai įvertino ir ištyrė bylai pateiktus rašytinus įrodymus, ieškovo G. B. ir atsakovės J. B. parodymus, liudytojų Š. P., V. V., Z. M., E. M., P. J., I. J., D. J. parodymus.
17.5. Byloje teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po A. B. mirties jo sąskaitoje buvę pinigai nebuvo jo sukaupti per daug metų, kaip nurodo ieškovas apeliaciniame skunde. Šie pinigai buvo sukaupti atsakovės ir A. B. bendru darbu.
17.6. Atsakovė pažymi, kad jos įnašas darbu į A. B. sąskaitoje po jo mirties buvusius pinigus buvo ne tik tai, kad ji prižiūrėjo A. B. motiną, kad A. B. nepatirtų papildomų išlaidų, bet ir tai, kad ji su A. B. apie 30 metų gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokesčius už butą mokėjo ji, taip pat rūpinosi maisto pirkimu.
17.7. Nors ieškovas apeliaciniame skunde ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad ginčo automobilis su keturiomis padangomis buvo bendroji dalinė atsakovės ir A. B. nuosavybė, nepateikė jokių įrodymų, kad įsigytas automobilis buvo A. B. asmeninė nuosavybė. Ieškovas apeliaciniame skunde pateikia tik savo samprotavimus ir prielaidas. Taip pat ieškovo G. B. nurodyta aplinkybė, kad keturias padangas jis padovanojo, o ne pardavė, yra tik paties ieškovo nepagrįsti teiginiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, taip pat iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovo pateiktų naujų įrodymų
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su ieškovo naujai pateikiamu įrodymu – patvirtinimu apie lėšų įskaitymą (laidojimo išlaidos), nusprendžia pateiktą naują įrodymą priimti ir vertinti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad naujas įrodymas buvo pateiktas kartu su apeliaciniu skundu ir buvo išsiųstas atsakovei susipažinti.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. B. ir jo palikimą, 2022 m. gegužės 2 d. paduodama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, priėmė ieškovo motina S. I. B. Nustatyta, kad S. I. B mirė (duomenys neskelbtini), jos teises šioje byloje perėmė jos sūnus G. B., po motinos mirties priėmęs mirusiosios palikimą. Ieškovas G. B. įrodinėjo, kad iš mirusiojo A. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – 2022 m. vasario 21 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) paėmė 7 100 Eur. Ieškovo teigimu, ji iš viso išleido (įskaitant atsiskaitymus mirusiojo banko kortele už prekes ir mokestį už grynųjų pinigų paėmimą grynaisiais) 8 343,20 Eur, todėl atsakovės veiksmais jam padaryta 8 343,20 Eur turtinė žala, kurią prašo atlyginti. Atsakovė (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad A. B. sąskaitoje buvę pinigai – 8 353,30 Eur – buvo jos ir A. B. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis, ir 1/2 dalis šios sumos, t. y. 4 176,65 Eur, nuosavybės teise priklausė J. B.. Taip pat automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 4 200 Eur, atsakovės teigimu, iki A. B. mirties buvo bendroji dalinė J. B. ir A. B. nuosavybė, priklausiusi bendraturčiams lygiomis dalimis po 1/2 dalį, todėl atsakovei J. B. iš ieškovo priteistina 2 100 Eur kompensacija už jį.
24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies. Atsakovės priešieškinio reikalavimą taip pat tenkino iš dalies, pripažinęs, kad ne visa atsakovės nurodoma suma, buvusi A. B. sąskaitoje, pripažintina bendrąja daline A. B. ir J. B. nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta: „priešieškinį patenkinti“. Tačiau, kaip matyti iš teismo motyvų ir šalims priteistų piniginių sumų, priešieškinis patenkintas ne visa apimtimi, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš tiesų priešieškinis patenkintas taip pat iš dalies, o pirmosios instancijos teismo netiksliai nurodytą procesinio sprendimo rezultatą vertina kaip rašymo apsirikimą.
25. Teikdamas apeliacinį skundą, ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog A. B. priklausančioje sąskaitoje jo mirties dieną buvę pinigai – 7 560,49 Eur – buvo A. B. ir J. B. bendroji dalinė nuosavybė, priklausiusi bendraturčiams lygiomis dalimis, ir 1/2 dalis šios sumos, t. y. 3 780,25 Eur, nuosavybės teise priklausė J. B.. Apelianto teigimu, byloje visiškai nėra jokių neginčytinų objektyvių įrodymų apie tai, kad sugyventiniai būtų susitarę, jog A. B. darbo užmokestis bus bendroji dalinė sugyventinių nuosavybė.
26. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
27. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-159-916/2022).
28. Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Atsakovės teigimu, bylai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tarp A. B. ir atsakovės susiklosčiusius jungtinės veiklos (partnerystės) santykius. Atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, kad ji su A. B. kartu kaip šeima nepertraukiamai gyveno daugiau kaip 30 metų, vedė bendrą ūkį ir jų abiejų pajamos buvo panašios. Aplinkybes, kad A. B. ir atsakovė gyveno kaip šeima, patvirtino byloje apklausti liudytojai Š. P., V. V., Z. M., E. M.. Be šių liudytojų parodymų, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovės sąskaitos išrašai, 2022 m. liepos 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos, duomenys apie A. B. gautą darbo užmokestį.
29. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas, apeliaciniame skunde neigdamas, kad A. B. sąskaitoje buvę pinigai buvo J. B. ir A. B. bendroji dalinė nuosavybė, bylai iš esmės nepateikė įrodymų, paneigiančių tiek atsakovės nurodytas, tiek pirmosios instancijos teismo patvirtintas aplinkybes, kad tarp J. B. ir A. B. buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas ieškovas G. B. nurodė, kad jis su broliu A. B. nepalaikė artimų santykių, nieko nežinojo apie J. B. ir brolio A. B. bendrą gyvenimą, turtinius reikalus, nors pripažino, kad atsakovė ir A. B. kartu gyveno daugiau kaip 20 metų. Byloje apklausti ieškovo G. B. pakviesti liudytojai P. J., I. J., D. J. taip pat nepaneigė aplinkybių, kad J. B. ir A. B. vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima.
31. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo nagrinėjamoje byloje nustatytas svarbias aplinkybes, t. y. tai, kad A. B. ir (duomenys neskelbtini) itin ilgai, t. y. nuo 1989 metų, nepertraukiamai kartu gyveno ir turėjo artimus šeiminiams tarpusavio santykius (vedė bendrą ūkį), rūpinosi bendra buitimi (A. B. remontavo butą, kuris priklauso atsakovei ir kuriame jie gyveno iki A. B. mirties) ir gerino gyvenimo sąlygas (abu dirbo, pirko automobilį, kurį vairavo atsakovė, nes iš A. B. buvo atimta teisė vairuoti), rūpinosi abu kartu ir viena atsakovė atskirai A. B. mama (vežė ją pas gydytojus).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius duomenis, apklaustų pirmosios instancijos teisme bylos šalių, liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą, pritardama pirmosios instancijos teismui konstatuoja, kad J. B. ir A. B. gyveno kaip šeima, juos tarpusavyje siejo artimi šeiminiai ir glaudūs finansiniai bendravimo santykiai, jie vedė bendrą ūkį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, siekiant įgyti turtą (taupyti pinigines lėšas ir įsigyti automobilį) bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes atsakovės ir mirusio sugyventinio A. B. elgesys, atlikti veiksmai, kaip rodo byloje pateiktų įrodymų visuma, leidžia teisėjų kolegijai tokius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą (partnerystę) (CK 6.969 straipsnis).
33. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad tarp J. B. ir A. B. buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, pripažino, kad po A. B. mirties jo sąskaitoje likę pinigai (7 560, 49 Eur) buvo bendroji dalinė A. B. ir J. B. nuosavybė.
34. Apeliantas, nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, teigia, kad po A. B. mirties jo sąskaitoje likę pinigai buvo A. B. asmeniniai pinigai, sutaupyti per daug metų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, nes jų nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Pastebėtina, kad pats ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nurodė, kad jis su broliu A. B. bendravo mažai, jų santykiai nebuvo artimi, pas brolį yra buvęs tik keletą kartų, apie brolio ir J. B. turtinius, finansinius reikalus nieko nežino.
35. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad pinigai buvo sukaupti sugyventinių bendru darbu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės indėlį į A. B. sąskaitoje sukauptas lėšas patvirtina šios byloje nustatytos aplinkybės: atsakovė išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prižiūrėjo A. B. mamą S. I. B, o A. B. toliau dirbo; S. I. B. reikėjo nuvežti maisto, padėti susitvarkyti namuose, nuvežti pas gydytojus, tai kainavo papildomų kuro išlaidų; A. B. už motinos priežiūrą atsakovei nieko nemokėjo, nors pats asmeniškai dėl motinos priežiūros papildomų išlaidų nepatyrė; tarp atsakovės ir A. B. pajamų skirstymo į atskiras dalis nebuvo; atsakovė su A. B. gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, mokesčius už butą mokėdavo atsakovė, kuri taip pat rūpindavosi maisto pirkimu.
36. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti, kad A. B. sąskaitoje buvę pinigai buvo sutaupyti atsakovės J. B. ir A. B. bendromis pastangomis. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad A. B. gaunant apie 800 Eur atlyginimą, mokant visus reikiamus mokesčius, perkant maistą, išlaikant automobilį, susitaupyti nemažą pinigų sumą, kuri buvo A. B. sąskaitoje po jo mirties, vienam, tikėtina, yra neįmanoma. Skundžiamame sprendime tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, atsižvelgiant į J. B. ir A. B. bendro gyvenimo kartu trukmę, į jų panašias pajamas, į tai, kad atsakovė išėjo iš darbo, norėdama padėti prižiūrėti A. B. mamą, kad nereikėtų samdyti kito žmogaus, J. B. ir A. B. įnašai į bendrąją dalinę nuosavybę iš esmės buvo vienodi.
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime konstatavo, kad A. B. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), A. B. banko sąskaitoje buvo 7 560,49 Eur, todėl būtent ši suma pagrįstai buvo pripažinta J. B. ir A. B. bendrąja daline nuosavybe, priklausiusia J. B. ir A. B. lygiomis dalimis, t. y. po 3 780,25 Eur.
38. Kaip matyti iš byloje pateikto A. B. sąskaitos išrašo, 2022 m. vasario 17 d. į A. B. sąskaitą papildomai buvo pervestas 799,76 Eur darbo užmokestis A. B., o atsakovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. vasario 21 d. iš sąskaitos grynaisiais paėmė 8 100 Eur, 188,95 Eur sumokėjo už prekes, kurą, iš sąskaitos bankas nuskaičiavo 64,35 Eur komisinį atlyginimą už grynųjų pinigų paėmimą, 3 Eur už paslaugų planą ir sąskaitoje liko 6,95 Eur.
39. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad po A. B. mirties t. y. 2022 m. vasario 17 d., buvo pervestas dar 799,76 Eur darbo užmokestis A. B. ir kad ši suma nelaikytina turtu, priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau, priteisdamas ieškovui žalos atlyginimą, paveldėjimo objektą, t. y. 799,76 Eur mirusiajam priklausantį darbo užmokestį, „pradangino“. Taip pat, apelianto teigimu, teismas „pradangino“ ir 237,87 Eur, nes, padalijęs ieškovui ir atsakovei 7 560,49 Eur po 1/2 dalį, t. y. po 3 780,25 Eur, ieškovui teismas priteisė tik 3 542,38 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
40. Pagal byloje pateiktus duomenis, 2022 m. gegužės 9 d. A. B. banko sąskaitoje iš viso išlaidų buvo 8 353,30 Eur. Iš šios sumos atėmus atsakovei priklausiusią bendrosios dalinės nuosavybės dalį – 3 780,25 Eur, taip pat 1 000 Eur A. B. laidotuvėms iš jam priklausiusios pinigų dalies, 1/2 dalį komisinio atlyginimo už grynųjų pinigų paėmimą – 30,67 Eur, likusi atsakovės grąžintina pinigų suma – 3 542,38, kurią teismas pripažino kaip atsakovės ieškovui padarytos žalos atlyginimą (8 353,30-3 780,25-1 000-30,67=3 542,38). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu. Pagal šį skaičiavimą, į 8 353,30 Eur sumą buvo įtrauktas ir paskutinis A. B. darbo užmokestis, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, 799,76 Eur suma nebuvo „pradanginta“, taip pat, kaip matyti iš aritmetinio skaičiavimo, nebuvo „pradanginta“ ir 237,87 Eur suma. Pažymėtina, kad pagal ieškovo nurodomą skaičiavimą, ieškovui teismas privalėjo priteisti iki (duomenys neskelbtini) mirusiojo banko sąskaitoje buvusias lėšas, t. y. 3 780,25 Eur, ir po mirusiojo mirties į sąskaitą patekusį darbo užmokestį, t. y. 799,76 Eur, iš viso 4 580,01 Eur. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas, pateikdamas savo skaičiavimą, visiškai neatsižvelgia į tai, kad iš A. B. sąskaitos buvo paimtos ir ieškovui perduotos 1 000 Eur lėšos, skirtos A. B. laidotuvėms, taip pat bankui sumokėtas 64,35 Eur komisinis atlyginimas už grynųjų pinigų paėmimą. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo, kokią pinigų sumą atsakovė turi atlyginti ieškovui kaip žalą dėl savo neteisėtų veiksmų.
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovo argumentus apeliaciniame skunde, kad ne atsakovė sumokėjo 1 000 Eur už A. B. laidotuves, o jis pats. Tokiems teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė patvirtinimą apie lėšų įskaitymą, iš kurio matyti, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija pervedė G. B. 336 Eur laidojimo pašalpą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodyti teiginiai ir pateiktas įrodymas nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė A. B. laidotuvėms perdavė ieškovui 1 000 Eur, juolab, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis iš atsakovės gavo tokią sumą pinigų.
42. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), su keturiomis padangomis, kurio bendra vertė – 4 200 Eur, buvo bendroji atsakovės ir A. B. dalinė nuosavybė, todėl priteisė atsakovei iš ieškovo G. B. kompensaciją – 2 100 Eur.
43. Ieškovas, nesutikdamas su tokia skundžiamo teismo sprendimo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad tai buvo asmeninė A. B. nuosavybė, tačiau tokius savo teiginius grindžia tik samprotavimais ir deklaratyviomis prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar ginčo automobilis J. B. ir A. B. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, detaliai įvertino byloje pateiktų duomenų visumą. Teismas nustatė, kad iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad prieš automobilio pirkimą (pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 13 d.) atsakovė iš savo sąskaitos banke dalimis paėmė 2 000 Eur, iš A. B. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis beveik identišku metu iš savo sąskaitos banke taip pat paėmė 2 000 Eur. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad minėtos iš sąskaitų paimtos pinigų sumos buvo skirtos būtent ginčo automobiliui įsigyti. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. J. parodė, kad atsakovę su A. B. vežė į (duomenys neskelbtini), ten jie pirko automobilį. Liudytojas Š. P. patvirtino atsakovės nurodomą aplinkybę apie tai, kad atsakovė su A. B. kartu per pusę pirko ginčo automobilį. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir A. B. kartu dėjosi pinigus automobiliui pirkti, patvirtino girdėjusi ir liudytoja E. M.. Nors, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip, kada, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis liudytojai girdėjo apie bendrą ginčo automobilio pirkimą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik minėtų liudytojų parodymais, bet ir pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymus vertindamas visumos faktinių aplinkybių kontekste.
44. Pažymėtina tai, kad ieškovas, apklaustas 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdyje, nurodė, kad jis negali paneigti, jog automobilį A. B. ir (duomenys neskelbtini) galėjo pirkti per pusę. 2023 m. spalio 12 d. teismo posėdyje apklaustas ieškovas G. B. taip pat nurodė, kad jis nieko nežino apie automobilio įsigijimo aplinkybes, nes nedalyvavo jį perkant.
45. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas J. B. ir A. B. kaip bendroji dalinė nuosavybė už 4 000 Eur. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad įsigytas automobilis buvo A. B. asmeninė nuosavybė.
46. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus apie tai, kad ieškovė, norėdama pripažinti transporto priemonę bendra, privalėjo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo dalį, todėl teismas, ieškovo nuomone, negalėjo atsakovei pripažinti teisės į 1/2 dalį transporto priemonės, nesant nuginčyto paveldėjimo teisės liudijimo dalies. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijime nėra patvirtinta nuosavybės teisė į konkretų paveldimą turtą. Be to, pirmosios instancijos teismas tik pripažino, kad ginčo automobilis, kurio su diskais bendra vertė 4 200 Eur, iki A. B. mirties buvo bendroji dalinė J. B. ir A. B. nuosavybė, ir priteisė atsakovei iš ieškovo G. B. 2 100 Eur kompensaciją už jį ir padangas su diskais. Priešingai nei bando įrodyti apeliantas, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas neturi įtakos ginčijamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovė, reikšdama reikalavimus šioje byloje, neturėjo papildomai ginčyti ir paveldėjimo teisės liudijimo.
47. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatyta tikrąja ginčo automobilio kaina, teigdamas, kad atsakovė, norėdama pakeisti oficialius transporto priemonės kainos duomenis, privalėjo teisme ginčyti tarp pardavėjo ir mirusiojo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir teismo reikalauti pripažinti, kad transporto priemonės kaina yra ne 2 800 Eur, bet 4 000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandoris nėra kliūtis teismui įvertinti ir nustatyti realią ginčo automobilio kainą, juolab, kad tiek atsakovės, tiek liudytojų parodymai, byloje pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad tikroji ginčo automobilio kaina jo pirkimo–pardavimo metu buvo didesnė nei faktiškai nurodyta sutartyje.
48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad teismas, nustatęs, jog transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina neatitinka faktiškai buvusios kainos, vadovaudamasis CPK 299 straipsniu, turi pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta sandorio vertė gali būti nurodyta mažesnė nei transporto priemonė realiai buvo parduota. Teisėjų kolegija pažymi, kad šią informaciją pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai turi teisę ir pats ieškovas. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas, apeliuodamas į atsakovės nesąžiningumą, pagal byloje pateiktus duomenis, atstovaudamas S. I. B., ginčo automobilį savo dukrai pardavė už dar mažesnę kainą – 1 Eur.
49. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ keturias padangas A. B. iš ieškovo G. B. pirko už 200 Eur. Ieškovo teigimu, jis keturias padangas broliui padovanojo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, kad padangos buvo pirktos, o ne padovanotos, patvirtino liudytojas P. J., kuris nurodė, kad A. B. kalbėjo, kad jo brolis surado padangas Tauragėje, kurias reikės pirkti. Pastebėtina, kad ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės apie tai, kad A. B. ir ieškovo G. B. santykiai nebuvo artimi, kad ieškovas pas A. B. yra apsilankęs tik kelis kartus, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas G. B. savo broliui A. B. keturių padangų ne padovanojo, o pardavė. Ieškovo G. B. nurodytos aplinkybės, kad jis broliui keturias padangas padovanojo, pagrįsti tik paties ieškovo teiginiais, šių aplinkybių nepatvirtino nei byloje esantys rašytiniai įrodymai, nei byloje apklaustų liudytojų parodymai.
50. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis ir tokiomis frazėmis kaip „tikėtina“. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad pačiam teismui kilo abejonių dėl sprendime padarytų išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017 ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022.
51. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi bylos medžiaga, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovavosi. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas (ieškovas), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, taip pat, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
52. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neva rinko įrodymus, teigdamas, kad sprendimo priėmimo dieną teismas prie bylos pridėjo papildomus duomenis – Testamentų registro išrašą. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliantas nenurodė, kaip prie bylos pridėti duomenys pažeidė jo teises ir padarė įtakos teismo procesinio sprendimo rezultatui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formalus civilinio proceso teisės normos pažeidimas negali būti priežastimi keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
53. Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas atsakovei priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, atsakovės išlaidos už teisines paslaugas yra per didelės ir neprotingos, todėl turi būti mažintinos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovo teiginiais. Pažymima, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydį reglamentuoja 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Atsakovė 2023 m. spalio 12 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš ieškovo G. B.. Prie prašymo pridėtose sąskaitose detalizuotos konkrečios išlaidos, už kokias paslaugas buvo sumokėta, pridėti pinigų priėmimo kvitai. Nors apeliantas nurodo, kad byla nebuvo sudėtinga, atsakovės atstovui nereikėjo atvykti į teismo posėdžius iš kito miesto, tačiau pažymėtina yra tai, kad civilinėje byloje buvo pateiktas priešieškinis, įvyko 5 posėdžiai: 2022 m. spalio 25 d., 2022 m. gruodžio 1 d., 2023 m. sausio 11 d., 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. spalio 13 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pateiktos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme nurodytų dydžių, todėl jos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pagrįstai priteistos iš ieškovo atsakovei (CPK 93 straipsnio 2 dalis.). Nukrypti nuo šiame straipsnyje numatytų taisyklių nėra jokio pagrindo.
54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas patenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį, suklydo, teigdamas, jog patenkinta priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 96 proc. Atsakovės priešieškinio reikalavimų bendra suma – 6 276,65 Eur (4 176,65 + 2 100), pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimų už 5 880,25 Eur sumą (3 780,25 + 2 100), todėl priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 94 proc. (5 880,25 : 6 276,65 x 100). Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalį, patikslintina iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dalis: iš ieškovo atsakovei priteistina 133,48 Eur žyminio mokesčio, 2 162 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 2 295,48 Eur, taip pat 17,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
56. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip minėta, patikslintina tik iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis.
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
58. Iš esmės atmetus ieškovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. gruodžio 27 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už advokato teisines paslaugas atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), todėl priteistina atsakovei iš ieškovo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinti iš ieškovo G. B. priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, nurodant: „priteisti iš ieškovo G. B. bylinėjimosi išlaidas: 2 295,48 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis eurus keturiasdešimt aštuonis centus) atsakovei J. B. ir 17,78 Eur (septyniolika eurų septyniasdešimt aštuonis centus) valstybei.“
Priteisti iš ieškovo G. B. atsakovei J. B. 700 (septynis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.