- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2-49-733/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00920-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovui G. B., jo atstovui advokatui R. J., atsakovei J. B., jos atstovui advokatui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui G. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovo reikalavimai ir procesinė pozicija
Ieškovas G. B., S. I. B. teisių perėmėjas šioje byloje, prašo priteisti iš atsakovės J. B. 8343,20 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad po sūnaus mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) S.I.B. užvedė paveldėjimo bylą ir ji yra vienintelė jo įstatyminė įpėdinė į visą mirusiojo turtą. Po A.B. mirties paaiškėjo, kad jo asmenine banko kortele pasinaudojo ir pinigus iš mirusiojo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke nuėmė atsakovė - J. B. . Iš viso (duomenys neskelbtini) – 2022-02-21 buvo išgryninta 7100 Eur. Kita dalis lėšų buvo panaudota atsiskaitant už pirkinius. Iš viso išleista pinigų (įskaitant atsiskaitymus už prekes mirusiojo kortele ir mokestį už grynųjų pinigų išgryninimą) 8343,20 Eur, todėl atsakovės veiksmais S.I.B. buvo padaryta 8343,20 Eur turtinė žala.
Nurodo, kad atsakovės civilinės atsakomybės kilimui yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis.
Atsakovė nėra mirusiojo sutuoktinė ar mirusiojo palikimą priėmęs asmuo. Po sugyventinio mirties atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo naudotis mirusiojo banko kortele apsipirkinėjant ir nuimant pinigus. Banko sąskaitoje buvę pinigai nuosavybės teise priklausė mirusiajam. Nors atsakovė prieštaravimuose dėl teismo įsakymo ir nurodė, kad pinigai bendri, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji į mirusiojo sąskaitą būtų pervedusi savo asmeninių lėšų. Sugyventiniai negali tikėtis tokių pat teisių kaip sutuoktiniai. Atsakovė mirusiojo turto nepaveldėjo. Pinigai nuimti nuo A.B. sąskaitos po jo mirties, kai tik atsakovė gavo duomenų apie sugyventinio mirtį. To neginčija ir pati atsakovė.
Atsakovė suvokė savo veiksmų neteisėtumą, suvokė, kad nuima ne savo, o mirusiojo pinigus, kad naudojasi ne savo, o mirusiojo banko kortele. Todėl atsakovės kaltės forma tyčinė.
Po A.B. mirties jo banko sąskaitoje buvo likę 8360,25 Eur. Kai atsakovė neteisėtai pasinaudojo mirusiojo banko kortele ir ja apsipirkinėjo bei išgrynino pinigus, paveldimo turto apimtis sumažėjo 8343,20 Eur suma. Vadinasi, mirusiojo įpėdinė patyrė 8343,20 Eur nuostolius (žalą). Žala padaryta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
Jei atsakovė būtų nesinaudojusi mirusio asmens banko kortele, neapsipirkinėjusi parduotuvėje ir neišgryninusi pinigų, žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios. Atsakovė nesielgė sąžiningai ir protingai. Ji elgėsi neteisėtai, nes taip norėjo elgtis.
Taip pat ieškinyje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. CK 1.93 straipsnis nurodo, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
Be to, nėra pagrindo pripažinti ginčo turtą bendrąja daline mirusiojo ir atsakovės nuosavybe, nes atsakovė neįrodė, jog sąskaitoje esančios lėšos buvo įgytos bendrai arba, kad ji būtų kaip nors konkrečiai prisidėjusi prie sąskaitoje esančių lėšų sukūrimo ar įgijimo.
Šalies argumentai
Ieškovas G. B. teismo posėdyje prašo priešieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad brolis A. B. po mamos sugyventinio mirties apie metus laiko iki savo mirties gyveno ne su atsakove, o pas mamą. Brolis su savo sugyventine pragyveno kartu gal apie 20 metų. Sugyventinių statusą ieškovas vertina kaip tiesiog gyvenimą kartu be jokių įsipareigojimų. Negali atsakyti į klausimą, kas siejo brolį su J. B. Jis pas juos nesilankydavęs. Pas jį brolis su sugyventine buvo atvažiavę gal porą kartų. Pats pas juos buvo gal tris kartus. Mano, kad jeigu santuoka neįregistruota, jokios atsakomybės nėra. Negali papasakoti brolio gyvenimo su sugyventine aplinkybių, nes jų nežino.
Taip pat paaiškino, kad priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes pinigai į brolio sąskaitą buvo pervedami iš jo darbovietės ir jo taupomi. Broliui priklausęs automobilis šiuo metu yra pas ieškovo dukrą, nes ji nusipirko jį iš močiutės. Nežino apie automobilio įsigijimo aplinkybes, nedalyvavo jį perkant. Pinigai, kuriuos brolis ir jo sugyventinė abu tuo laikotarpiu nuėmė iš banko, galėjo būti panaudoti nebūtinai automobilio pirkimui. Brolis nuo 2021 m. iki (duomenys neskelbtini) gyveno pas mamą. Galimai, broliui gyvenant pas mamą, jo banko kortele naudojosi jo sugyventinė J. B. Nežino, kodėl. Pas savo mamą ieškovas nesilankė apie 40 metų. Iš brolio sužinojo, kad mamos sveikata pablogėjo ir šis važiuoja gyventi pas ją, nes reikia ją prižiūrėti. Nepersikėlė gyventi pas savo mamą broliui mirus, nes turėjo savo namus, neturėjo galimybės gyventi (duomenys neskelbtini), o dirbti (duomenys neskelbtini). Kai brolis persikėlė pas mamą, dirbo pamaininį darbą. Į darbą jį nuveždavo įmonės mašina. Brolį, reikalui esant, pavėžėdavo kaimynė.
Ieškovo atstovas R. J. prašo ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atstovui nurodant atsakovės prisidėjimą prie lėšų, kad ji turėjo išeiti iš darbo, kad prižiūrėtų A. mamą, nėra jokių įrodymų, kad S.I.B. reikėjo intensyvios pagalbos. J. B. pagalba pasireiškė tik sodybos, šiltnamio priežiūra. Taip pat atstovas advokatas R. J. pateikė raštu baigiamąją kalbą, kurioje nurodyta, kad atsakovė reikalauja teismo pripažinti, kad mirusiajam A. B. priklausiančioje sąskaitoje AB SEB banke jo mirties dienai buvę pinigai 8353,30 Eur buvo bendroji dalinė A.B. ir atsakovės J. B. nuosavybė, priklausanti bendraturčiams po ½ dalį. Ji nurodo, kad prisidėjo darbu, padėdama slaugyti A.B. mamą ir jam nereikėjo samdyti asmens, kuris ją prižiūrėtų. Taip A. B., pasak atsakovės, sutaupė. Atsakovės reikalavimas negali būti patenkintas. Tokio objekto, kaip pinigai buvę mirusiojo banko sąskaitoje specifiškumas lemia, kad juos įgyjant (kaip darbo užmokestį), nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes darbo užmokestis įgyjamas darbo sutarties pagrindu, darbdaviui atsiskaitant už darbuotojo darbą. Kitų lėšų mirusysis negavo. Visos mirusiojo pajamos buvo darbo užmokestis. Atsakovė neįrodė, kad buvo susitarimas su A.B., kad A.B. asmeninėje banko sąskaitoje esančios lėšos, t. y. A.B. darbo užmokestis, bus bendroji dalinė sugyventinių nuosavybė. Nebuvo jungtinės veiklos tikslo bendrosios nuosavybes teise įgyti abiem sugyventiniams į A.B. banko sąskaitoje esantį turtą. Nėra jokių įrodymų apie sugyventinės įnašą į asmeninę A.B. banko sąskaitą ar įrodymų apie bendrą sugyventinių vertimąsi kita bendra ūkine komercine veikla. Tam, kad partnerių turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, partnerių darbas turi būti nuolatinis ir intensyvus konkrečiam tikslui pasiekti. Neužtenka tik bendro gyvenimo kartu ar draugystės. Turi būti visuma dėl kiekvieno konkretaus tikslo, į kurį buvo nukreipta šalių valia. Todėl atsakovės priešpriešinis reikalavimas neįrodytas, todėl nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei sutuoktinių turto režimui, nesusituokusiai porai (sugyventiniams) draugaujant, jų turtui netaikoma įgyto turto bendrumo prezumpcija. Akcentuoja, kad partneriai nepaveldi po vienas kitos mirties. Atsakovė aiškina, kad ji su mirusiuoju A. B. buvo partneriai ir visą jo vardu registruotą turtą (automobilį) bei jo turėtas asmenines lėšas banko sąskaitoje laiko bendrąja daline nuosavybe. Atsakovė savo paaiškinimams įrodyti nepateikė reikšmingų įrodymų ir priešieškinį labiau grindžia įgyto turto bendrumo prezumpcija. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Net jei paaiškėtų, kad atsakovė iš tiesų prisidėjo prie automobilio „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo, būtina išsiaiškinti ar atsakovė siekė automobilį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes gali būti, kad atsakovė paprasčiausiai A. B.teikė neatlygintinę finansinę paramą ar kt. Atsakovė teigia, kad už automobilį faktiškai buvo mokėta 4000 Eur, nors kaip matyti iš Valstybės įmonės „Regitra“ pateiktų duomenų, automobilio kaina buvo 2800 Eur. Peržiūrėjus rinkoje esančius skelbimus, patys pirmieji skelbimai pagrindžia, kad automobilio „Peugeot 5008“ kaina, kuri deklaruota A.B. pirkimo dokumentuose, yra reali.
Atsakovės reikalavimai ir procesinė pozicija
Šalies argumentai
Atsakovė J. B. priešieškiniu, patikslinusi jo reikalavimus, prašo: 1) pripažinti, kad A. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, jo mirties dienai (duomenys neskelbtini) buvę pinigai 8353,30 Eur buvo A.B. ir J. B. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis ir ½ dalis šios sumos, t. y. 4176,65 Eur nuosavybės teise priklausė J. B. ; 2) pripažinti, kad automobilis „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2009-11-19, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), registruotas A.B. vardu, kurio bendra vertė 4200 Eur, yra bendroji dalinė J. B. ir A.B. nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis po ½ dalį; 3) priteisti atsakovei J. B. iš ieškovo 2100 Eur kompensaciją už automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2009-11-19; 4) priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodo, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Po A.B. mirties jo sąskaitoje buvę pinigai buvo jos ir A.B. bendroji dalinė nuosavybė. Jie kartu kaip šeima pragyveno apie (duomenys neskelbtini), tiksliai datos nepamena, tačiau gyventi kartu kaip šeima pradėjo nuo (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Gyvendami kartu nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau įgijo kilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo už 4000 Eur, nors pirkimo - pardavimo sutartyje ir nurodyta mažesnė kaina - 2800 Eur, tačiau iš tikrųjų jie mokėjo 4000 Eur, taip pat šiam automobiliui įgijo ir 4 padangas su diskais bendros 200 Eur vertės. Kito turto jie nebuvo įgiję, tačiau A.B. sąskaitoje buvę pinigai, kurie taip pat yra turtas, buvo sutaupyti jos ir A.B. bendromis pastangomis. Jie gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Reikėjo mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, pirkti maistą, vaistus, rūbus, remontuoti automobilį, pilti į automobilį degalus, drausti automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, t. y. patirti būtinas išlaidas. Jie su A. B. gaunamų pajamų neskirstė į „mano ir ne mano pinigai“, vedė bendrą ūkį. A. B. jai netgi buvo davęs savo banko kortelę, ji žinojo kortelės kodą ir kada reikėjo, galėjo nuimti pinigus nuo jo kortelės, kadangi ji pirkdavo maistą, rūpinosi mokesčių sumokėjimu, kitų būtinų išlaidų apmokėjimu. A. B. ja pasitikėjo, jie abu žinojo, kad tai, ką uždirba, yra jų bendros lėšos. Pinigus pragyvenimui, mokesčių sumokėjimui, automobilio priežiūrai, atsakovė nuimdavo ir nuo savo, ir nuo A.B. sąskaitos. A.B. sąskaitoje prieš jo mirtį buvo susikaupę daugiau pinigų, atsakovė daugiau einamoms išlaidoms buvo nuėmusi nuo savo sąskaitos, matyt, tokia situacija susiklostė nesąmoningai, kadangi jie, gyvendami kartu, neskirstė kurio yra pinigai, abiejų uždirbti pinigai buvo bendri.
Aplinkybę, kad jie vedė bendrą ūkį patvirtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo -pardavimo sutartį automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie pirko iš bendrų lėšų. Faktinę aplinkybę, kad už šį automobilį jie mokėjo abu, patvirtina ir jos sąskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad prieš automobilio pirkimą ji nuo savo sąskaitos banke nuėmė 2000 Eur: 2021-04-28 - 500 Eur; 2021-04-30 - 500 Eur; 2021-05-02 - 500 Eur; 2021-05-05 - 500 Eur. Šie nuimti pinigai buvo panaudoti nurodyto automobilio įsigijimui. Kita suma, t. y. 2000 Eur, turėjo būti paimta nuo A.B. sąskaitos. Nurodytas automobilis buvo pirktas jos ir A.B. poreikiams tenkinti. Atkreipia dėmesį, kad A. B. vairuotojo pažymėjimo neturėjo, jis teisę vairuoti transporto priemones buvo praradęs dar 2015-04-16 ir jos iš naujo nebeįgijo. Šio automobilio techninę apžiūrą atlikti važiuodavo atsakovė. Ji sumokėjo mokesčius, susijusius su automobilio technine apžiūra, techninių apžiūrų centre.
Nurodo, kad po A.B. mirties (duomenys neskelbtini) praėjus apie trims mėnesiams, tiksliai datos nepamena, pas ją į namus atvažiavo mirusio A.B. brolis G. B. , kuris pasakė, kad jis yra A.B. įpėdinės S. I. B. įgaliotas asmuo, ir iš jos agresyviai ir primygtinai pradėjo reikalauti, kad ji jam grąžintų A. B. priklausantį automobilį, kadangi jai niekas nepriklauso, ji yra niekas. Tuo metu atsakovė buvo sutrikusi, todėl G. B. ir atidavė automobilį „Peugeot 5008“ su jo dokumentais. G. B. taip pat pasiėmė ir keturias vasarines automobilio padangas su diskais, kurias atsakovė su A. B. buvo pirkę už 200 Eur.
Nurodo, kad CK 6.971 straipsnio l dalis nustato, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat yra suformavęs praktiką, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-159-916/2022, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
Nurodo, kad visą laiką, kurį ji su A. B. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jie abu dirbo, pajamos jų buvo panašios. Pastaruosius 14-15 metų ji dirbo (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius gaudavo šiek tiek didesnę negu minimali alga, taip pat nuo (duomenys neskelbtini) ji gauna ir (duomenys neskelbtini), kuri iki 2022-01-01 buvo 346 Eur, nuo 2022-01-01 - 379 Eur. Tad jos pajamos per mėnesį buvo vidutiniškai 700-800 Eur per mėnesį. A. B. gaudavo vidutiniškai per mėnesį 700 Eur darbo užmokesčio, o jeigu gaudavo ir premijas, tai atlyginimas siekdavo ir 800 Eur.
Kadangi ji su A. B. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) gyveno nepertraukiamai, vedė bendrą ūkį, jų gaunamos pajamos buvo panašios, todėl jų įnašai į bendrai įgytą turtą, t. y. automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra lygūs. Taip pat jos įnašas yra ir į po A.B. mirties jo sąskaitoje likusius pinigus - 8353,30 Eur. Ji už A.B. laidotuves sumokėjo 1000 Eur. Kadangi su komunalinių paslaugų teikėjais sutartis buvo sudariusi ji, A. B. nesinaudojo elektronine bankininkyste, todėl mokesčius didesne dalimi mokėjo ji iš savo sąskaitos, taip pat už dalį paslaugų ji moka grynaisiais pinigais.
Ji nuolat kas mėnesį iš savo sąskaitos sumoka už elektrą, kabelinę televiziją ir internetą, vidutiniškai 40-50 Eur per mėnesį, taip pat atsakovė paimdavo iš savo sąskaitos pinigus grynaisiais, pvz.: 2021-12-15 - 500 Eur, 2021-11-14 - 500 Eur, 2021-09-19 - 200 Eur grynais, 2021-07-14 - 500 Eur, taip pat ir kitais mėnesiais būdavo nuiminėjamos nemažos sumos grynaisiais pinigais, šie pinigai būdavo skirti mokesčių sumokėjimui, pragyvenimui jiems abiem. Kadangi didesne dalimi ji iš savo sąskaitos nuolat mokėjo mokesčius už paslaugas, kurias naudojo dviese su A. B., taip pat mokėjo mokesčius grynaisiais, pirko jiems abiem maistą, tai tuo laiku jo gaunamas darbo užmokestis kaupėsi sąskaitoje. Jeigu A. B. būtų atskirai pirkęs maistą, mokėjęs mokesčius, jo sąskaitoje tokia suma nebūtų susikaupusi, kadangi jo gaunamas darbo užmokestis nebuvo didelis - vidutiniškai apie 700 Eur per mėnesį. Kad jie vedė bendrą ūkį, jų gaunamos pajamos buvo bendros, patvirtina faktinė aplinkybė, kad savo banko kortelę A. B. buvo davęs atsakovei ir jis jos visiškai nekontroliavo, kiek ir kam iš jo sąskaitos ji paima pinigų, buvo suteikęs jai prisijungimo kodus – buvo abipusis pasitikėjimas, nes jie gyveno kaip šeima.
Taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gyveno A.B. motina - S.I.B. Jie su A. B. dažnai pas ją nuvažiuodavo, nuveždavo jai maisto, jeigu reikėdavo - nuveždavo pas gydytojus. (duomenys neskelbtini) mėnesį mirus S. I. B. sugyventiniui, jai, būnant (duomenys neskelbtini) metų, vienai gyventi buvo sunku, buvo reikalinga priežiūra: reikėdavo nuvežti maisto, beveik kiekvieną dieną pas ją reikėdavo nuvykti, pažiūrėti kaip ji jaučiasi, esant reikalui nuvežti pas gydytojus. Jos nebuvo kam daugiau prižiūrėti, išskyrus atsakovę su A. B. Kitas ieškovės sūnus - ieškovas G. B. gyveno (duomenys neskelbtini) ir jis pas motiną nevažiuodavo jau daug metų. Kiek jai žinoma, kažkada ieškovas supyko ant motinos ir prisiekė pas ją niekada nevažiuoti. Mirus S. I. B. sugyventiniui, reikėjo spręsti klausimą kaip pasirūpinti ja. A. B. nebuvo pensininkas, jis dirbo, todėl jis negalėjo išeiti iš darbo. Atsakovė taip pat dirbo, tačiau ji jau gaudavo (duomenys neskelbtini). Jie abu su A. B. nusprendė, kad ji išeis iš darbo (duomenys neskelbtini), kadangi gauna senatvės pensiją ir prižiūrės S. I. B., o A. B. toliau dirbs. Nuo 2020 m. spalio mėnesio ji išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini), jai buvo išmokėti 1032 Eur. Šie pinigai taip pat buvo panaudoti bendroms jos ir A.B. išlaidoms. Išėjusi iš darbo, atsakovė pradėjo rūpintis S. I. B. Ja galėjo rūpintis, nes turėjo vairuotojo pažymėjimą, vairavo automobilį. Pastovus važinėjimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas S. I. B. kainavo ir papildomų kuro išlaidų. Atsakovė, prižiūrėdama S. I. B., susirado (duomenys neskelbtini) darbą (duomenys neskelbtini), dirbti reikėjo 3 valandas per dieną - vakarais (duomenys neskelbtini). Šį darbą galėjo suderinti su S. I. B. priežiūra ir užsidirbti pajamų. Nurodo, kad jei A. B. būtų turėjęs samdyti motinos priežiūrai žmogų, jis būtų turėjęs mokėti už priežiūrą ne mažiau kaip 400 Eur arba pats išeiti iš darbo ir rūpintis mamos priežiūra, kadangi ji išvažiuoti iš savo namų ir važiuoti į socialinės globos namus atsisakė. Kai atsakovė prižiūrėjo A.B. motiną, jis jai užmokesčio nemokėjo, kadangi jie gyveno kaip šeima, jokio pajamų skirstymo į atskiras dalis nebuvo, iškilusius klausimus spręsdavo bendrai. Atsakovei prižiūrint A.B. motiną, jis neturėjo dėl mamos priežiūros papildomų išlaidų, todėl jo sąskaitoje kaupėsi jo darbo užmokestis. S. I. B. atsakovė prižiūrėjo ir ja rūpinosi nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki A.B. mirties - metus laiko ir tris mėnesius. Šiuo metu ji vėl grįžo dirbti į (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės kūrimo yra pažymėjęs, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 38 punktas).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad A.B. sąskaitoje po jo mirties likusi pinigų suma 8353,30 Eur jiems priklausė kaip bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis, todėl pusė šio sumos, t. y. 4176,65 Eur priklausė jai. Iš šios sumos 8100 Eur ji nuėmė grynus pinigus, 188,95 Eur buvo sumokėta už prekes, kurą, 64,35 Eur banko mokesčiai už pinigų nuėmimą ir 6,95 Eur likutis sąskaitoje. Ieškovui grąžintina suma turėtų būti skaičiuojama nuo sumos, kurią atsakovė nuėmė grynaisiais pinigais ir prekėmis, iš viso 8288,95 Eur, nuo šios sumos pusė yra 4144,47 ir pridėjus pusę nuo sąskaitos banko nuskaičiuotų mokesčių už pinigų išgryninimą, į šią sumą neskaičiuojant 3 Eur už banko paslaugų planą „Sumanu“ (61,35 : 2 = 30,67 Eur), taip pat atėmus sąskaitoje esantį likutį 6,95 Eur, ieškovui grąžintina suma būtų 4168,19 Eur (4144,47 + 30,67 - 6,95 = 4168,19 Eur).
Taip pat nurodo, kad po A.B. mirties (duomenys neskelbtini) ji laidotuvėms davė 1000 Eur. Šie pinigai yra iš A.B. sąskaitoje buvusių pinigų, jam priklausančios dalies. Tokiu būdu, A.B. ieškovui iš A.B. sąskaitos priklausytų 3176,65 Eur (4168,19 – 1000 = 3168,19 Eur).
Be to, kaip nurodė, už jos ir A.B. lėšas 2021-05-26 buvo įsigytas automobilis „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 4000 Eur, taip pat įsigijo šiam automobiliui keturias padangas su diskais bendros 200 Eur vertės. Šias padangas su diskais pirko iš ieškovo G. B. Jis valdo bei naudoja minėtą automobilį su padangomis nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Todėl atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 2100 Eur kompensaciją už automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovės atstovas advokatas V. K. prašo tenkinti priešieškinį, atsižvelgiant į patikslintus reikalavimus, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išplėtota taip, kad sugyventinių gyvenimas kartu gali būti pripažįstamas kaip susitarimas kurti bendrąją jungtinę veiklą ir rašytinė sutartis nėra privaloma. Atsakovė kartu su A. B. pragyveno apie 30 metų, vedė bendrą ūkį. Byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai įrodo, kad sąskaitoje buvę pinigai yra bendroji dalinė nuosavybė. Liudytojai Š. P., Z. M., E. M., V. V. pavirtino, kad A. B. ir J. B. gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. A.B. mamą po jos sugyventinio mirties prižiūrėjo A. B. ir J. B. Liudytoja E. M. patvirtino, kad J. B. išėjo iš darbo, kad turėtų galimybę prižiūrėti A.B. mamą. Ji susirado darbą pagal lankstesnį grafiką. Seno žmogaus priežiūrai turėtų būti samdomas socialinis darbuotojas, kuriam būtų mokamas apie 400 Eur atlyginimas. Bet jie susitarė, kad J. B. išeis iš darbo, susiras darbą pagal lankstesnį grafiką ir galės prižiūrėti A.B. mamą. Liudytojai patvirtino, kad atsakovė vežė S. I. B. pas gydytojus. Ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, teigia nesidomėjęs brolio finansiniais reikalais. Dėl ginčo automobilio yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad jis pirktas (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu iš atsakovės ir A.B. sąskaitų nuimta po 2000 Eur. Tai patvirtina J. B. teiginį, kad automobilis pirktas abiem susidėjus po 2000 Eur. Š. P. patvirtino, kad A. B. sakęs, jog automobilis kainavo apie 4000 Eur. Ieškovas teigia padangų komplektą padovanojęs broliui. Šią aplinkybę paneigia liudytojas P. J., kuris parodė, kad A. B. jam sakęs, jog jo brolis suradęs padangas (duomenys neskelbtini) ir reikės jas pirkti. A. B. savo buto neturėjo. J. B. teigia net padėjusi jam išlaikyti jo vaikus. Akivaizdu, kad atsakovės J. B. išlaidos buto išlaikymui buvo didesnės. Ji išėjo į kitą, prastesnį darbą, kad galėtų prižiūrėti A.B. mamą. Yra jos indėlis į santaupas savo darbu. Ir pats ieškovas pripažino, jog neatmeta galimybės, kad automobilis pirktas abiejų lėšomis. Po A.B. mirties, S.I.B. greitu laiku buvo išvežta į (duomenys neskelbtini). Atsakovė išėjo iš darbo ir po A.B. mirties vėl grįžo į darbą. Jos įnašas taip pat ir mokesčių mokėjimas, buto išlaikymas. A. B. tokių išlaidų neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. B. ir jo palikimą, (duomenys neskelbtini) paduodama notarui palikimo priėmimo pareiškimą, priėmė motina S.I.B..
Nustatyta, kad S.I.B. mirė šios bylos proceso metu – (duomenys neskelbtini), jos teises šioje byloje perėmė sūnus G. B. , po motinos mirties priėmęs jos palikimą.
Ieškovo G. B. teigimu, iš mirusiojo A.B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke (duomenys neskelbtini) – 2022-02-21 atsakovė J. B. išgrynino 7100 Eur. Ji iš viso išleido (įskaitant atsiskaitymus už prekes mirusiojo kortele ir mokestį už grynųjų pinigų išgryninimą) 8343,20 Eur, todėl atsakovės veiksmais jam padaryta 8343,20 Eur turtinė žala, kurią prašo atlyginti.
Atsakovė J. B. tvirtina, kad A.B. mirties dienai (duomenys neskelbtini) buvę pinigai 8353,30 Eur buvo jos ir A.B. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis ir ½ dalis šios sumos, t. y. 4176,65 Eur nuosavybės teise priklausė J. B. Taip pat automobilis „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 4200 Eur, yra bendroji dalinė J. B. ir A.B. nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis po ½ dalį. Todėl atsakovei J. B. iš ieškovo priteistina 2100 Eur kompensacija už jį.
Dėl bendro gyvenimo nesusituokus metu įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe
Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.
Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
Sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Atsakovė nurodė, kad su A. B. kaip šeima gyveno kartu apie (duomenys neskelbtini) – nuo (duomenys neskelbtini) metų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai Š. P., V. V., Z. M., E. M. Apie jų gyvenimą kartu parodė ir liudytojai P. J., I. J., D. J. Ši aplinkybė byloje nenuneigta. Pats ieškovas teigia manantis, kad brolis su sugyventine kartu gyveno apie 20 metų.
Taip pat minėti liudytojai patvirtino ir atsakovės nurodomas aplinkybes apie tai, kad atsakovė J. B. su A. B. buityje viską darė kartu, kad kartu ar A. B. vienas vykdavo į (duomenys neskelbtini) padėti ūkio darbuose S. I. B. Liudytojas D. J. parodė, kad atsakovė vežė S. I. B. pas gydytojus. Tai parodė ir liudytoja Z. M., kuri taip pat parodė, kad mirus S. I. B. sugyventiniui, laidotuves padėjo suorganizuoti J. B. ir A. B., kad J. B. atvažiuodavo pas S. I. B. ir viena, ir su A. B. J. B. užsakydavo S.I.B. maistą.
Liudytoja V. V. parodė, kad atsakovė J. B. išėjo iš darbo, nes reikėjo prižiūrėti A.B. mamą. Pamena, kad J. B. vežė šią pas gydytojus. A. B. dirbdavo pamainomis. Po A.B. mirties J. B. vėl grįžo į darbą.
Nustatyta, kad atsakovė su A. B..gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovės argumentais, kad reikėjo mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, pirkti maistą, vaistus, rūbus, remontuoti automobilį, pilti į automobilį degalus, drausti automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, t. y. patirti būtinas išlaidas. Šias išlaidas pagrindžia atsakovės pateiktas jos banko sąskaitos išrašas byloje. Pinigus pragyvenimui, mokesčių sumokėjimui, automobilio priežiūrai, atsakovė nurodo imdavusi tiek iš savo, tiek iš A.B. sąskaitos. A. B. jai buvo davęs savo banko kortelę, ji žinojo kortelės kodą ir kada reikėjo, galėjo nuimti pinigus nuo jo kortelės, kadangi ji pirkdavo maistą, rūpinosi mokesčių sumokėjimu, kitų būtinų išlaidų apmokėjimu.
Iš byloje esančios A.B. sąskaitos AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jo pajamos buvo darbo užmokestis – apie 800 Eur per mėnesį. Kad tai buvo vienintelės A.B. pajamos, byloje nepaneigta. Gaunant tokį darbo užmokestį, susitaupyti didesnę sumą, mokant visus reikiamus mokesčius, perkant maistą, išlaikant automobilį vienam, tikėtina, kad yra neįmanoma. Todėl pagrįstai tikėtina ir atsakovės nurodoma situacija, kad jo sąskaitoje prieš jo mirtį buvo susikaupusi nemaža pinigų suma, nes atsakovė daugiau einamoms išlaidoms buvo paėmusi iš savo sąskaitos, o gyvendami kartu, neskirstė kurio yra pinigai, abiejų uždirbtus pinigus laikė bendrais, turėjo bendrą siekį juo taupyti.
Ieškovas patvirtino, kad pas mamą S. I. B. nesilankė 40 metų, taip pat nieko nežinojo apie brolio A.B. ir jo sugyventinės J. B. gyvenimą, jų piniginius reikalus. Liudytojas D. J. parodė, kad G. B. buvo susipykęs su mama, nevažiuodavo pas ją. Liudytoja Z. M. parodė, kad sūnus iš (duomenys neskelbtini) (t. y. ieškovas) niekada neatvažiuodavo pas mamą, ši nepažinojo jo vaikų - savo anūkų.
Ieškovas neįrodė savo nurodomos aplinkybės, kad A. B. nuo 2021 m. iki (duomenys neskelbtini) gyveno pas mamą. Priešingai – šią aplinkybę paneigė liudytojų parodymai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad A. B. ir J. B. itin ilgai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų, nepertraukiamai kartu gyveno ir turėjo artimus šeiminiams tarpusavio santykius (vedė bendrą ūkį), rūpinosi bendra buitimi (A. B. remontavo butą, kuris priklauso atsakovei ir kuriame jie gyveno iki A.B. mirties) ir gerino gyvenimo sąlygas (abu dirbo, pirko automobilį, kurį vairavo atsakovė, nes iš A.B. buvo atimta teisė vairuoti), rūpinosi abu kartu ir viena atsakovė atskirai A.B. mama (vežė ją pas gydytojus), konstatuotina, kad iki A.B. mirties jį bei atsakovę J. B. siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, net ir nesant tarp jų rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės). Taip pat konstatuotina buvus sugyventinių susitarimą įgyti turtą (taupyti pinigines lėšas bei įsigyti automobilį) bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 23 punktas).
Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju, atsakovė nurodo, kad jai priklauso ½ bendrosios dalinės nuosavybės (A.B. mirties dienai jo sąskaitoje buvusio pinigų likučio bei ginčo automobilio) dalis.
Iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad prieš automobilio pirkimą (pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini)), ji nuo savo sąskaitos banke nuėmė 2000 Eur: 2021-04-28 - 500 Eur; 2021-04-30 - 500 Eur; 2021-05-02 - 500 Eur; 2021-05-05 - 500 Eur.
Iš A.B. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis beveik identišku metu nuo savo sąskaitos banke nuėmė 2000 Eur: 2021-04-28 - 500 Eur, 2021-04-29 - 500 Eur, 2021-04-30 - 500 Eur, 2021-05-02 - 500 Eur.
Liudytojas P. J. parodė, kad atsakovę su A. B. vežė į (duomenys neskelbtini), kur jie pirko automobilį. Liudytojas Š. P. patvirtino atsakovės nurodomą aplinkybę apie tai, kad atsakovė su A. B. kartu per pusę pirko ginčo automobilį už 4000 Eur ar kiek virš šios sumos.
Apie tai, kad J. B. ir A. B. kartu dėjosi automobilio pirkimui, patvirtino girdėjusi ir liudytoja E. M. Be to, parodžiusi ir, tai, kad kiek jai žinoma, automobilį paėmė A.B. brolis, jis išsinešė ir padangas.
Atsižvelgiant į jų bendro gyvenimo kartu trukmę, į jų panašias pajamas, į tai, kad atsakovė išėjo iš darbo, norėdama padėti A.B. mamai, ją prižiūrėti, kad nereikėtų samdyti kito žmogaus, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės nurodomu bendrosios dalinės nuosavybės dydžiu, t. y. kad jų įnašas iš esmės buvo vienodas.
Ieškovas G. B. teismo posėdyje patvirtino tai, kad nieko nežino apie ginčo automobilio įsigijimo aplinkybes. Mano, kad tuo laikotarpiu abiejų (A.B. ir J. B. ) išsigryninti pinigai galėjo būti panaudoti nebūtinai automobilio pirkimui. Vis tik, teismas, įvertinęs pinigų išsigryninimo laiką, jų sumas, mano labiau buvus aplinkybes, kad kiekvieno išsigryninti pinigai (po 2000 Eur) buvo panaudoti automobilio įsigijimui ir, kad automobilis kainavo 4000 Eur (ką parodė ir liudytojas Š. P.), nei jų nebuvus. Pranešime dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo nurodyta automobilio įsigijimo suma – 2800 Eur, kai atsiskaityta grynaisiais pinigais, tikėtina, neatitiko faktinės pardavimo kainos.
O ieškovo argumentai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, nagrinėjamu atveju vertintini kaip noras įgyti didesnę paveldimo turto dalį.
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas K. A. vardu. Jai jį už 1 Eur pardavė S.I.B. per įgaliotą asmenį - ieškovą G. B. .
Atsakovė nurodė, o ieškovas ir nepaneigė, kad ieškovas iš jos paėmė ne tik automobilį, o ir keturias padangas su diskais bendros 200 Eur vertės. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja E. M. Kad A. B. buvo sakęs, kad reikės (duomenys neskelbtini) žiūrėti brolio surastas padangas automobiliui, patvirtino liudytojas P. J. Ieškovas neįrodė savo nurodomos aplinkybės, kad šias padangas jis broliui A. B. padovanojo.
Esant šioms aplinkybėms, tenkintini priešieškinio reikalavimai ir pripažintina, kad automobilis „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), iki A.B. mirties registruotas A.B. vardu, kurio bendra vertė 4200 Eur, buvo bendroji dalinė J. B. ir A.B. nuosavybė, priklausiusi bendraturčiams po ½ dalį, ir atsakovei J. B. priteistina iš ieškovo iš viso 2100 Eur kompensacija už jį ir padangas su diskais ((4000 Eur +200 Eur) : 2).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš A.B. sąskaitos, po jo mirties atsakovė J. B. nuiminėjo pinigus grynaisiais bei mokėjo už prekes. Iš A.B. sąskaitos matyti, kad (duomenys neskelbtini), t. y. jo mirties dieną likutis buvo 7560,49 Eur (o ne 8353,30 Eur kaip nurodo atsakovė). Atsakovė išsigrynino 8100 Eur, 188,95 Eur sumokėjo už prekes, kurą. Iš sąskaitos bankas nuskaičiavo 64,35 Eur komisinį atlyginimą už pinigų išgryninimą, 3 Eur už paslaugų planą ir sąskaitoje liko 6,95 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2022-02-17 pervesta 799,76 Eur darbo užmokestis A. B.
Kadangi A.B. mirties dieną - (duomenys neskelbtini) likutis jo banko sąskaitoje buvo 7560,49 Eur, todėl priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir būtent ši suma – 7560,49 Eur pripažintina A.B. ir J. B. bendrąja daline nuosavybe, priklausiusi bendraturčiams lygiomis dalimis ir ½ dalis šios sumos, t. y. 3780,25 Eur nuosavybės teise priklausė J. B.
Teismo vertinimu, po A.B. mirties į jo sąskaitą pervestas 799,76 Eur darbo užmokestis bendrosios dalinės nuosavybės kategorijai nepriskirtinas, jis buvo paveldėjimo objektas.
Dėl žalos atlyginimo
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nustatyta, kad 2022-05-09 iš viso išlaidų A.B. sąskaitoje buvo 8353,30 Eur, todėl iš šios sumos atėmus atsakovei priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje - 3780,25 Eur, išlaidas A.B. laidotuvėms, kurios nenuginčytos byloje, iš jam priklausančios lėšų dalies - 1000 Eur, ½ dalį komisinio atlyginimo už pinigų išgryninimą - 30,67 Eur ((64,35 Eur - 3 Eur už paslaugų planą):2), atsakovės grąžintina ieškovui dalis yra 3542,38 Eur, t. y. vertintina, kad ši suma ir yra atsakovės padaryta žala ieškovui.
Sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovės civilinės atsakomybės kilimui yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis. Jų neginčija ir atsakovė.
Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas priteisti 8343,20 Eur žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistina 3542,38 Eur žalos atlyginimo. Taip pat š terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusios atsakovės priteistinos ieškovui penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus iš dalies ieškinį (42 proc.) ir priešieškinį (96 proc.), iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovo priteistina 136,32 Eur žyminio mokesčio bei 2208 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 2344,32 Eur, atsakovei bei 17,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, o iš atsakovės priteistina 79 Eur žyminio mokesčio bei 630 Eur išlaidų advokato bei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 709 Eur, ieškovui bei 11,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį patenkinti.
Pripažinti, kad A. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, jo mirties dienai (duomenys neskelbtini) buvę pinigai 7560,49 Eur buvo A.B. ir J. B. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis ir ½ dalis šios sumos, t. y. 3780,25 Eur nuosavybės teise priklausė J. B. .
Pripažinti, kad automobilis „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2009-11-19, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), iki A.B. mirties registruotas A.B. vardu, kurio su diskais bendra vertė 4200 Eur, buvo bendroji dalinė J. B. ir A.B. nuosavybė, priklausiusi bendraturčiams po ½ dalį ir priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2100 Eur kompensaciją už jį ir padangas su diskais atsakovei J. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3542,38 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3542,38 Eur sumą nuo 2022-07-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: 2344,32 Eur atsakovei J. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir 17,42 Eur valstybei.
Priteisti iš atsakovės J. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: 709 Eur ieškovui G. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir 11,62 Eur valstybei.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.