Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje, priimto pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „K.“ dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis jas įvykdžius ir vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo - M. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti prievoles pagal 2016 m. balandžio 13 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01 ir ieškovo pasirašytą 2016 m. balandžio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 105 118,60 USD sumai įvykdytomis; panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto 28-ojo notaro biuro notaro M. V. atliktą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);

Bylos faktinės aplinkybės

19. R. K. (ieškovas/apeliantas) ir AB „K.“ (atsakovė) sudarė 2010 m. liepos 16 d. darbo sutartį Nr. 2619, kurios pagrindu R. K. priimtas dirbti Žaliavų ir kombinuotųjų pašarų prekybos skyriuje žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo (duomenys neskelbtini) pareigose. AB „K.“, UAB „A.“ ir R. K. sudarė 2016 m. sausio 22 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbuotojo perkėlimo dirbti UAB „A.“ Žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo (duomenys neskelbtini) pareigose. UAB „A.“ ir R. K. sudarė 2016 m. vasario 1 d. darbo sutartį Nr. 2016/04 dėl darbo žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbo sutartis 2016 m. balandžio 18 d. nutraukta R. K. prašymu.

20. AB K. (pardavėja/atsakovė) ir (duomenys neskelbtini) įmonė OOO„P.“ (Pirkėjas) sudarė 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 27/08-15. Pagal jos 1.1 papunktį pardavėja įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti sojų rupinius (kilmės šalis (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir prekės), kiekis 35 MT + / - 5 proc. už 540 JAV dolerių už toną, bendra suma 189 000 JAV dolerių. Pagal šios sutarties 1.2 papunktį prekių kaina ir kiekis galėjo būti pakeisti šalių papildomu susitarimu. Pristatymo terminas – 2015 m. rugsėjis (2.3 punktas). Pristatymas atliekamas tik gavus išankstinį mokėjimą (2.4 punktas). Už prekes mokamas 100 % išankstinis mokėjimas skaičiuojant, kad vagono grynasis (neto) svoris – 66 t. Jei pakraunamas didesnis arba mažesnis kiekis – mokama priemoka arba grąžinama trūkstamo grynojo svorio suma (3.2 punktas). Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki 2015 m. spalio 31 d., o su piniginiais atsiskaitymais susijusios sąlygos – iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo (9.1 punktas). Sutartis ir visi jos pakeitimai bei papildymai galioja tik tada, jei jie sudaryti raštu ir yra pasirašyti abiejų šalių, o įforminus faksimiliniu ryšiu vėliau turi būti apsikeista originalais (9.3 punktas). Visais šioje Sutartyje neaptartais klausimais šalys vadovaujasi (duomenys neskelbtini) Respublikos įstatymais (9.4 punktas).

21. Matyti, kad AB „K.“ 2015 m. spalio 9 d. užsakyme Nr. 63335 (užsakovė OOO „P.“) nurodyti tokie duomenys: sutarties numeris 7101; sojų rupiniai, pristatymo data: 2015-10-09; kiekis: 139,55; kaina: 540 JAV dolerių, suma: 75 357 JAV dolerių. Rusų kalba išrašytoje 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje KGPN Nr. 0063563 prie 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutarties 27/08-15 nurodyti tokie duomenys: pardavėja AB K., krovinio siuntėja RAB G. ((duomenys neskelbtini)), krovinio gavėja ir pirkėja OOO P. ((duomenys neskelbtini)); sojų rupiniai ((duomenys neskelbtini)); vagonų numeriai: 95845707, 95002663, 95846051; tonos: 64,340, 70,440, 69,110; vienos tonos kaina JAV doleriais: 540, 540, 540; sumos JAV doleriais: 34 743,60, 38 037,60, 37 319,40, iš viso 101 100,60 JAV dolerių. Rusų kalba išrašytoje 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje KGPN Nr. 0076262 prie 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutarties 24/08-15 nurodyti tokie duomenys: padavėja AB K., krovinio siuntėja RAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), krovinio gavėja ir pirkėja OOO P. ((duomenys neskelbtini)); sojų rupiniai ((duomenys neskelbtini)); vagonų numeriai: 95026589, 95164109; tonos: 70,250, 70,500; vienos tonos kaina JAV doleriais: 500, 500; sumos JAV doleriais: 35 125, 35 250, iš viso 70 375 JAV dolerių.

22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė AB „K.“ vedė verslo apskaitą „O.“ apskaitos sistemoje, kurioje 2015 m. buvo galima sukurti PVM sąskaitas faktūras tik lietuvių kalba. Kaip šalių paaiškinta pirmosios instancijos teisme, (duomenys neskelbtini) pirkėjai reikalavo PVM sąskaitų- faktūrų rusų kalba. Tokiems pirkėjams rusų kalba buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurių duomenys turėjo būti suvedami į „O.“ apskaitos sistemą (sukurta analogiška PVM sąskaita faktūra).

23. A. R. K. nurodo, kad paaiškėjus aplinkybei, kad į „O.“ sistemą nebuvo įvestos OOO „P.“ PVM sąskaitos faktūros 105 118,60 JAV dolerių sumai, jis buvo atsakovės pradėtas kaltinti, kad siekė nuslėpti prekių pardavimą ir neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovas sutiko pasirašyti 2016 m. balandžio 13 d. Laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01 ir Paprastą neprotestuotiną vekselį 105 118,60 JAV dolerių sumai, kuriame be sąlygų įsipareigojo atsakovei AB „K.“ (vekselio gavėjai) sumokėti 105 118,60 JAV dolerių. Vekselis patvirtintas notaro M. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Notaras M. V. išdavė 2016 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 99 009,90 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų. AB K. 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į antstolį S. U. dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. K. pagal notaro M. V. išduotą 2016 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį įrašą.

25. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1657-755/2022. ieškovo R. K. ieškinį dėl 2016 m balandžio 13 d. laidavimo sutarties, vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomojo įrašo panaikinimo atmetė, taip pat atsisakė tenkinti ir atsakovės AB „K.“ atstovo prašymą ieškinį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei taikyti ieškovui R. K. CPK 95 straipsnyje nustatytas priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl ginčo esmės

26. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad šalių ginčui galioja Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktai), taip pat, kad ieškovas (apeliantas) byloje nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei pagal ginčo PVM sąskaitas – faktūras buvo sumokėta. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė ginčo esmės ir neteisingai kvalifikavo bylos aplinkybes.

28. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. K. (ieškovas/apeliantas) dirbdamas AB „K.“ (pas atsakovę) žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo (duomenys neskelbtini) pareigose, vėliau trišaliu sutarimu perkeltas dirbti į UAB „A.“ organizavo prekybą pagal AB „K.“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės OOO „P.“ (pirkėjo) sudarytą 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 27/08-15. Ieškovas ir atsakovė pasirašė 2016 m. balandžio 13 d. Laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01 (toliau – ir Laidavimo sutartis) ir Paprastą neprotestuotiną vekselį (toliau – ir vekselis) 105 118,60 JAV dolerių sumai. Pagal laidavimo sutarties 1.1. papunktį ieškovas (laiduotojas) sutartimi įsipareigojo neatlygintinai atsakyti kreditoriui (AB K.), jeigu OOO „P.“ (pirkėjas) tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal kreditoriaus skolininkui išrašytas PVM sąskaitas – faktūras: 2015 m. spalio 19 d. KGP Nr. 0063563, suma 34 743,60 JAV dolerių ir 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262, suma 70 375 JAV doleriai, iki šalių sutarto termino – 2016 m. spalio 13 d.

29. Ieškovas (apeliantas) nagrinėjamoje byloje reiškia materialinį reikalavimą dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis pagal Laidavimo sutartį ir vekselį, teikdamas argumentus ir duomenis, kad pagrindinis skolininkas - pirkėjas OOO„ P.“ yra įvykdęs savo prievoles atsakovei pagal sudarytą Pirkimo -pardavimo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 27/08-15 ir ginčo Laidavimo sutartyje 1.1. papunktyje nurodytas PVM sąskaitas – faktūras.

30. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos gali būti perleidžiamos ir dėl to įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas. Prievolės asmenų pasikeitimą reglamentuoja CK šeštosios knygos VI–VIII skyrių normos.

31. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 38 straipsnio 3 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos (CK 6.123 straipsnio 3 dalis).

32. Viena iš prievolės tinkamo įvykdymo sąlygų – prievolės įvykdymas tinkamam asmeniui. CK 6.44 straipsnio, nustatančio asmenis, kuriems turi būti įvykdyta prievolė, 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Taigi šioje teisės normoje nustatytas reguliavimas suponuoja, kad prievolės įvykdymą gali priimti ne tik pats kreditorius asmeniškai, bet ir kreditoriaus atstovas ar jo paskirtas asmuo. Tuo atveju, kai kreditorius paskiria savo atstovą ar trečiąjį asmenį prievolės įvykdymui priimti, jis turi bendradarbiauti su skolininku ir apie tai jį tinkamai informuoti, kad skolininkui nekiltų abejonių, ar tas asmuo turi teisę priimti prievolės įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2020, 36–37 punktai, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė; kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos (CK 6.83 straipsnio 3 dalis). Kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises (CK 6.83 straipsnio 4 dalis).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų ieškiniui tenkinti ar atmesti sąlygų, byloje šalių nurodytas aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, pateiktų įrodymų viseto nevertino, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką bei faktines bylos aplinkybes, t. y neatskleidė bylos esmės.

35. Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė argumentais, kad atsakovė pagrindinės prievolės įvykdymą galėjo priimti gaudama atitinkamus pirkėjo OOO „ P.“ mokėjimus, atliekamus per jos įgaliotą įmonę „A.“. Laidavimo sutartis pasirašyta ir vekselis atsakovei išduotas, siekiant užtikrinti prievolės atsakovei įvykdymą už šį trečiąjį asmenį (pirkėją), ieškovui kaip laiduotojui tuo metu neturint tikslių duomenų apie tai, kad pagrindinio skolininko prievolė jau įvykdyta, kadangi pagal Pardavimo sutartį buvo pervesta daugiau lėšų, nei atsakovės apskaityta pardavimų.

36. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė ginčui dėl prievolių pagal Laidavimo sutartį ir vekselį pripažinimo įvykdytomis reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatliko byloje teiktų įrodymų analizės, nes iš esmės rėmėsi tų šalių atžvilgiu priimtu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1657-755/2022 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.

37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Darytina išvada, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-825-933/2022, kurioje teismas apeliacine tvarka patikrino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, buvo pasisakyta dėl pirmojo šalių ginčo ribų ir įrodinėjamų aplinkybių:, t.y. kad byloje nebuvo pareikšta materialaus reikalavimo dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis (CK 6.123 straipsnis), o yra pareikštas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, todėl aplinkybės apie galimą atitinkamų prievolių pasibaigimą jų tinkamu įvykdymu po ginčo sandorių sudarymo neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą nurodyto reikalavimo pagrindu (nutarties 76 punktas); kad teismas, vertindamas proceso dalyvius byloje (ieškovas R. K. ir atsakovė AB „K.“), negali analizuoti aplinkybių, ar A. iš tikrųjų atliko tam tikrus mokėjimus už pirkėją RAB „P.“ pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, ar atlikti atitinkami sumų užskaitymai (paskirstymai) už tam tikrus mokėjimus yra pagrįsti ir teisėti, kam (už kokią PVM sąskaitą faktūrą) turėjo būti atlikti atitinkami užskaitymai (paskirstymai) ir pan.; be to, tokios aplinkybės iš esmės aktualios sprendžiant klausimą dėl prievolių įvykdymo, tačiau ne dėl sandorių ginčijimo ieškovo ieškinyje įvardintais pagrindais (nutarties 81 punktas).

40. Todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamame naujame šalių ginče nelaikytini prejudiciniais faktais. Pabrėžtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika prejudiciniais faktais laikomos teismo kitoje byloje tirtos ir nustatytos tik faktinės bylos aplinkybės, tačiau jų teisinis vertinimas, kvalifikavimas ir teisės normos pritaikymas kiekvienoje byloje teismo atliekamas individualiai.

41. Be to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formalia išvada, jog ieškovas R. K. nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei AB „K.“ pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras yra sumokėta. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad teismas spręsdamas dėl ieškinio pagrindinių reikalavimų pripažinti prievoles įvykdytas pagrįstumo, nevertino šios šalies galimybių pateikti naujus įrodymus, t. y. ar apeliantui tiek iki 2016 m. balandžio 18 d. darbo santykių pabaigos, tiek ir po jų buvo galima susipažinti su visais atsakovės AB „K.“ banko sąskaitos išrašais, matyti iš A. gautas sumas bei jų užskaitymą. Pagrįsti apelianto argumentai kad pirmos instancijos teismas iš viso neatliko byloje pateiktų įrodymų tyrimo ir neanalizavo, kiek A. atliko mokėjimų už pirkėją OOO „P.“ pagal jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, ar atsakovės atlikti atitinkami sumų užskaitymai (paskirstymai) už tam tikrus mokėjimus yra pagrįsti ir teisėti, kam (už kokią PVM sąskaitą faktūrą) turėjo būti atlikti atitinkami užskaitymai (paskirstymai) ir pan.

42. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybių įrodinėjimas yra ženkliai apsunkintas, nes šalys teikė visiškai skirtingus vertinimus apie atsiskaitymą už prievoles pagal laidavimo sutartį ir vekselį. Matyti, kad byloje pateikti išversti į lietuvių kalbą susirašinėjimai su trečiosiomis šalimis, vizualiai neįskaitomi kieno pasirašyti, iš suformuluotų raštuose nurodytų tekstų negalima tiksliai nustatyti, pagal kokią sąskaitą ir/ar užsakymą pervesti atsakovei pinigai turėtų būti užskaitomi. Pažymėtina, kad šalių atžvilgiu nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-157-755/2022 Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. buvo priėmęs ir atskirąją nutartį, kuria konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog AB “K.“ buvo dažna praktika, kai už kai kuriuos pirkėjus apmokėdavo kiti asmenys, kurie iki mokėjimų rašytinėmis sutartimis nebuvo susieti su atsakovu ir pirkėju OOO „ P.“, nes „A.“ taip pat mokėjo už įmones - S. C.“, R. P., A.; todėl teismui kilo abejonių, ar atliktos finansinės operacijos ( mokėjimai už prekes) atitiko Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo sąlygas, ir tuo pagrindu nutarta pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie tai, kad 2015-2016 metų laikotarpių AB „K.“ gavo iš A. virš 640 tūkstančių JAV dolerių dydžio sumą už parduotas prekes. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiems prieštaringiems ir ribotiems rašytiniams duomenims, siekiant nustatyti jų kaip įrodymų reikšmę ir sąsajas su pirkėjo OOO „P.“ prievolių vykdymu pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 27/08-15, kai atsakovės AB „K.“ banko sąskaitoje piniginių lėšų pervedimai su nuorodomis į tą patį sandorį 2015-2015 metais buvo užskaitomi ir kaip kitų įmonių atsiskaitymai, teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, prašant auditorių ar kitų specialių žinių turinčių asmenų apklausos, taip pat svarstyti galimybę dėl atsakovės AB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentų toje apimtyje ištyrimo, paskyrus atitinkamą teismo ekspertizę (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 212 straipsnio 1 dalis).

43. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo.

44. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aplinkybę, kad Laidavimo sutartis ir vekselis buvo ieškovo pasirašyti, siekiant užtikrinti atsakovei pagrindinės prievolės pagal pirkėjui OOO „P.“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras įvykdymą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir tuo aspektu, kad nematė reikalingumo, siekiant pašalinti tarp šalių kilusius prieštaravimus dėl OOO „P.“ įgalioto asmens „A.“ atliktų mokėjimų atsakovei paskirties, taikyti byloje CPK 47 straipsnio nuostatas ir įtraukti į ginčą tręčiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) įmonę OOO „P.“, už kurios pinigines prievoles laidavo ieškovas, bei išklausyti šios įmonės, kaip bendraskolės, poziciją dėl ieškovo teikiamų reikalavimų atsakovei. Juo labiau, kad ieškovo ieškinys grindžiamas aplinkybėmis apie šio pirkėjo, kaip pagrindinio skolininko, prievolių atsakovei įvykdymą ir argumentais, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, ir kai pasibaigia pagrindinė prievolė, pasibaigia ir laidavimas pagal Lietuvos Respublikos CK 6.76 straipsnio 2 dalies nuostatas.

45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Kadangi ieškovo R. K. materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) atsakovei AB „K.“ iš esmės grindžiamas bendraskolio ( OOO „P.“) prievolių atsakovei pasibaigimu, jas įvykdžius, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neištyrė ginčui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, nepagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, neatliko šalių teiktų rašytinių duomenų ( užsakymų, sąskaitų faktūrų, bankinių pavedimų ir kitų dokumentų, susijusių su AB „K.“ vykdyta prekyba su OOO „P.“, analizės, be to neįtraukė trečiuoju asmeniu ieškovo bendraskolės- (duomenys neskelbtini) įmonės OOO „P.“ bei neišsiaiškino jos pozicijos dėl ieškovo reikalavimų. Pagal teiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis jas įvykdžius ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

49. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.