Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno grūdai“ dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis jas įvykdžius ir vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo notaras M. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau - AB) „Kauno grūdai“ (toliau ir atsakovė) prašė pripažinti prievoles pagal šalių 2016 m. balandžio 13 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01 ir ieškovo pasirašytą 2016 m. balandžio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 105 118,60 JAV dolerių sumai įvykdytas; panaikinti Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaro M. V. atliktą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. MV-6426; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis dirbo pas atsakovę Žaliavų ir kombinuotų pašarų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigose 2010 m. liepos 16 d. darbo sutarties Nr. 2619 pagrindu. Pagrindinės ieškovo darbo funkcijos buvo susijusios su žaliavų, naudojamų gyvulių pašarų gamybai, ir kombinuotų pašarų pardavimu vidurio Azijos šalyse veikiančioms įmonėms. 2016 m. sausio 22 d. trišaliu susitarimu, sudarytu tarp ieškovo, atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agro logistic service“, ieškovas nuo 2016 m. vasario 1 d. buvo perkeltas dirbti į UAB „Agro logistic service“, kur ieškovo darbo funkcijos ir darbo vieta nepasikeitė. Nuo 2015 m. vidurio visi atsakovės dokumentai turėjo būti apskaityti verslo apskaitos sistemoje Oracle (toliau – ir Oracle sistema), kurioje išrašyti PVM sąskaitas faktūras buvo galima tik lietuvių kalba. Azijos šalių pirkėjams teikiamos apmokėti PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos rusų kalba. Ieškovas PVM sąskaitas faktūras vidurio rytų rinkos klientams parengdavo rusų kalba pats, jos buvo perduodamos į atsakovės buhalteriją iškart po jų išrašymo ir išsiuntimo pirkėjams. 2015 m. pabaigoje ieškovas, vykdydamas įprastas darbo funkcijas, pradėjo prekių pardavimo Uzbekistano bendrovei OOO „PARRANDA OZUQASI“ (toliau – Pirkėjas) procedūrą, su kuria 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis Nr. 27/08-15. 2015 m. spalio 9 d. Pirkėjui išrašyta sąskaita faktūra (invoice) Nr. KGP Nr. 0063563 110 100,60 JAV dolerių sumai, 2015 m. gruodžio 4 d. Pirkėjui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KGP Nr. 0076262 70 375,00 JAV dolerių sumai, kurias Pirkėjas turėjo apmokėti atlikdamas mokėjimus atsakovei į jos banko sąskaitą. Atsakovė buvo nustačiusi ieškovui mėnesinius pardavimo planus (kokio dydžio pardavimai turi būti padaryti), todėl ieškovas nuolat stebėjo savo darbo rezultatus ir vedė savo atliktų pardavimų suvestinę. Pats ieškovas pradėjo kelti klausimą, kad yra neatitikimas tarp ieškovo vedamos parduotų prekių apskaitos ir atsakovės Oracle sistemoje pateikiamos informacijos. Paaiškėjus aplinkybei, kad į Oracle sistemą nebuvo įvestos dvi PVM sąskaitos faktūros 105 118,60 JAV dolerių sumai (ginčo sandorių sudarymo dieną, t. y. 2016 m. balandžio 13 d. pagal Lietuvos banko oficialiai skelbiamą JAV dolerių ir eurų santykį, ši suma atitiko 93 041,78 Eur), ieškovas buvo apkaltintas, kad jis siekė nuslėpti prekių pardavimą ir neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovui buvo pradėtas daryti spaudimas, grasinama bylomis teisme, atleidimu iš darbo. Ieškovui nurodyta, kad tuo atveju, jei jis laiduos už Pirkėjo įsipareigojimų įvykdymą, teisminiai ginčai ir baudžiamosios bylos ieškovui nebus keliamos. Todėl ieškovas dėl daromo spaudimo sutiko sudaryti 2016 m. balandžio 13 d. laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01, kurią parengė atsakovė, ir pagal kurią ieškovas įsipareigojo neatlygintinai atsakyti atsakovei už Pirkėjo OOO „PARRANDA OZUQASI“ (toliau ir Skolininkas) netinkamą prievolių pagal atsakovės Skolininkui išrašytas PVM sąskaitas – faktūras vykdymą. Pagal Laidavimo sutarties 4.3. punktą ieškovas (Laiduotojas) įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimui privalėjo pasirašyti vekselį prievolės dydžio sumai atsakovės (Kreditoriaus) naudai. Sudarius Laidavimo sutartį, ieškovui buvo nurodyta kartu su atsakovės darbuotoju nuvykti pas notarą, kur jam buvo pateiktas pasirašyti 2016 m. balandžio 13 d. Paprastasis neprotestuotinas vekselis 105 118,60 JAV dolerių sumai. Kadangi Pirkėjas pirko prekes iš atsakovės ir už jas atsiskaitydavo, ieškovas buvo tikras, kad pirkėjas ir šį kartą atsiskaitys su atsakove. Ieškovui dirbant ir turint ryšį su Pirkėju, ieškovas galėjo bendrauti ir kontroliuoti vykdomus atsiskaitymus. 2016 m. balandžio 18 d. buvo nutraukta ieškovo darbo sutartis. Atleidus ieškovą iš darbo, jis neteko galimybės stebėti vykdomų atsiskaitymų ir kontroliuoti, ar Pirkėjas yra atsiskaitęs už prekes.

3. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo pateiktą ieškinį Panevėžio apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-157-755/2022), atsakovė į bylą pateikė Pardavimo sutarties kopiją, atsakovės banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti kokius mokėjimus gavo atsakovė, pardavimų ataskaitą. Išnagrinėjus šiuos įrodymus paaiškėjo, kad dar iki ginčo sandorių (Laidavimo sutarties ir Vekselio) sudarymo OOO „PARRANDA OZUQASI“ atsiskaitė už visas pirktas prekes pagal Pardavimo sutartį, visus mokėjimus už Pirkėją atliko ATCA TRANS LP, kurios atliktuose pavedimuose aiškiai nurodyta mokėjimų paskirtis, kad mokėjimai atliekami už sojų rupinius pagal sutartį Nr. 27/08-15.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas nesuvedė į „Oracle“ apskaitos sistemą minėtų PVM sąskaitų faktūrų ne dėl žmogiškosios klaidos, bet dėl to, kad siekė nuslėpti galimai savo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent – tai, kad ieškovas turėjo tikslą nuslėpti nuo atsakovės prekių pardavimą įmonei OOO „PARRANDA OZUQASI“ be apskaitos dokumentų ir tokiu būdu neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovas savo paties išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0063563 rusų kalba pateikė atsakovei tik 2016 m. kovo mėn. pabaigoje, kai atsakovė jau buvo išsiaiškinusi apie „Oracle“ sistemoje ieškovo neįtrauktą sojos rupinių kiekių pardavimą. 2016 m. kovo mėn. paaiškėjus sojos rupinių vagono, pakrauto pirkėjui OOO „PARRANDA OZUQASI” nuslėpimo faktui, atsakovės buhalterija „Oracle“ sistemoje išrašė dar vieną PVM sąskaitą faktūrą tuo pačiu numeriu, t. y. KGP Nr.0063563, kuria užfiksavo papildomo 64,340 tonų sojos rupinių kiekio pardavimą pirkėjui OOO „PARRANDA OZUQASI. Ieškovo realūs atlikti pardavimai buvo patikrinti tik po to, kai kilo abejonių dėl pernelyg didelių apmokėtų transporto sąnaudų ir nesutapo sojos rupinių likutiniai kiekiai, esantys atsakovės buhalterinėje apskaitoje ir Liepojos sandėlių, iš kurių buvo padaryti sojos rupinių pakrovimai pirkėjui OOO „PARRANDA OZUQASI” apskaitoje. Šios aplinkybės ir leido ieškovui nuslėpti prekių pardavimą pirkėjui OOO „PARRANDA OZUQASI“. Ieškovas dėl šių įvykių pripažino savo kaltę ir įtikino atsakovę, kad jis geranoriškai atlygins padarytus nuostolius tik jam reikia papildomo laiko. Dėl to ir buvo sudaryta Laidavimo sutartis su ieškovu bei pasirašytas Vekselis 105 118,60 JAV dolerių dydžio sumai. Tikrasis ieškovo ieškinio pareiškimo teismui motyvas yra sustabdyti kuo ilgesniam laikui jo turto pardavimą iš varžytinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino prievoles pagal ieškovo ir atsakovės 2016 m. balandžio 13 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01 ir ieškovo pasirašytą 2016 m. balandžio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 105 118,60 JAV dolerių sumai, įvykdytas, panaikino Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaro M. V. atliktą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. MV-6426, priteisė iš atsakovės ieškovui 2 675,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė (pardavėjas) ir Uzbekijos OOO „PARRANDA OZUQASI“ (pirkėjas) 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė sutartį Nr. 27/08-15, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti sojų rupinius, kurių pristatymas atliekamas tik gavus išankstinį mokėjimą. 2016 m. sausio 22 d. atsakovė, UAB „Agro logistic service“ ir ieškovas sudarė susitarimą dėl darbuotojo (ieškovo) perkėlimo dirbti UAB „Agro logistic service“. UAB „Agro logistic service“ ir ieškovas 2016 m. vasario 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2016/04 dėl darbo žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigose, kuri 2016 m. balandžio 18 d. nutraukta ieškovo prašymu. 2016 m balandžio 13 d. ieškovas ir atsakovė sudarė laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01 (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kurią ieškovas (laiduotojas) įsipareigojo neatlygintinai atsakyti atsakovei (kreditoriui), jeigu skolininkas OOO „PARRANDA OZUQASI“ tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal kreditoriaus skolininkui išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. spalio 9 d. KGP Nr. 0063563 34 743,60 JAV dolerių ir 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262 70 375 JAV dolerių iki šalių sutarto termino – 2016 m. spalio 13 d. Ieškovas 2016 m. balandžio 13 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame be sąlygų įsipareigojo atsakovei (vekselio gavėjai) sumokėti 105 118,60 JAV dolerių (toliau – Vekselis). Notaras M. V. 2016 m. lapkričio 24 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. MV-6426 dėl (toliau – Įrašas) dėl 99 009,90 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų. Atsakovė 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į antstolį S. U. dėl skolos išieškojimo iš ieškovo pagal notaro M. V. išduotą 2016 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį įrašą. Ieškovas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais ieškovo ir atsakovės sudarytą Laidavimo sutartį ir Vekselį bei panaikinti Įrašą. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje e2-157-755/2022 ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad Laidavimo sutarties ir Vekselio nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės, dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar prievolė pagal Laidavimo sutartį ir išduotą Vekselį yra įvykdyta. Ieškovo teigimu, pagrindinis skolininkas – pirkėjas OOO „PARRANDA OZUQASI“ yra įvykdęs savo prievoles atsakovei pagal sudarytą Pirkimo – pardavimo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 27/08-15 ir ginčo Laidavimo sutartyje 1.1. papunktyje nurodytas PVM sąskaitas – faktūras, nes atsakovė pagrindinės prievolės įvykdymą priėmė gaudama pirkėjo OOO „PARRANDA OZUQASI“ mokėjimus, atliekamus per jos įgaliotą įmonę ATCA L.P.

7. Teismas nustatė, kad šiuo atveju atsakovei (kreditoriui) nesudarė teisinės reikšmės tai, ar PVM sąskaitas – faktūras apmokės pirkėjas OOO „PARRANDA OZUQASI“, ar ATCA TRANS L.P, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsiskaitymai buvo vykdomi per ofšorines kompanijas, kai mokėjimus už prekes atlieka ne patys prekių pirkėjai. Teismo vertinimu, mokėjimai, atlikti ATCA TRANS L.P., kuriuose nurodyta, jog mokama už sojų rupinius pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sutartį 27/08-15, negalėjo būti užskaitomi kaip kitų juridinių asmenų mokėjimai, kadangi mokėjimų paskirtis buvo aiški. Teismas nurodė, kad esant mokėjimui, kuriame aiškiai nurodyta paskirtis, jau egzistuoja šalys – kreditorius, skolininkas ir mokėtojas (ką leidžia CK 6.50 straipsnio nuostatos), todėl negalima teisinė situacija, kai pagal kito juridinio asmens prašymą ši suma užskaitoma, kaip sumokėta kito juridinio asmens ir pagal kitą sąskaitą, nei nurodyta mokėjimo nurodyme. Mokėjimus atliko ATCA TRANS L.P., aiškiai mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokėjimai atliekami už konkrečią sutartį - 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sutartį 27/08-15. Teismas sutiko su ieškovu, kad tretieji asmenys, neturintys ATCA TRANS L.P. įgaliojimų, neturi teisės atsakovei nurodyti užskaityti atsakovės iš ATCA TRANS L.P. gautas lėšas kitaip, nei nurodė pati mokėtoja ATCA TRANS L.P. Todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai šių prašymų pagrindu pakeitė ATCA TRANS L.P. pateiktus nurodymus mokėjimo paskirtyje ir užskaitė gautas lėšas kitaip, nei nurodė ATCA TRANS L.P.

8. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai yra pakankami spręsti apie tai, jog ieškovo prievolė pagal ginčo Laidavimo sutartį bei Vekselį yra įvykdyta. Iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad atsakovė iš ATCA TRANS L.P. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. kovo 30 d. gavo 635 119,20 JAV dolerių piniginių lėšų, kurių pavedimo paskirtyje buvo nurodyta, jog yra apmokama už sojų rupinius pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sutartį 27/08-15. Atsakovės pateiktoje pardavimų ataskaitoje nurodyta, jog atsakovė pirkėjui OOO „PARRANDA OZUQASI“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. yra išrašyta sąskaitų už 434 644,85 JAV dolerių. Teismo vertinimu, tai, jog atsakovė minėtais rekvizitais iš ATCA TRANS L.P. gautas lėšas tikslingai, ar per klaidą priskyrė kaip kitų juridinių asmenų apmokamas sumas, nesudaro pagrindo atsakovei reikalauti ieškovo atsakomybės. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti šiuos mokėjimus įskaityti kitaip, kaip yra nurodyta, už ką mokama. Teismas padarė išvadą, kad prievolės, tame tarpe ir pagal PVM sąskaitas faktūras, už kuriose nurodytos sumos sumokėjimą laidavo ieškovas, yra įvykdytos.

9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog mokėjimo nurodymuose ATCA TRANS L.P. nurodė tik neaiškius skaičius 27/8-15. Teismas nurodė, kad iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog atliktuose mokėjimo nurodymuose buvo įrašyta, jog mokama už sojų rupinius pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sutartį 27/08-15. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas nutartyje e2A-30-650/2024, kuria panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog teismas neatliko byloje pateiktų įrodymų tyrimo ir neanalizavo ATCA TRANS L. P. atliktų mokėjimų už pirkėją OOO „PARRANDA OZUQASI“, dėl atsakovės atliktų užskaitymų teisėtumo.

10. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustačius, jog prievolė, už kurią laidavo ieškovas yra įvykdyta pagrindinio skolininko OOO „PARRANDA OZUQASI“, todėl ieškovo laidavimas yra pasibaigęs, o Vekselis, kaip aksesorinė (šalutinė) prievolė iš laidavimo, taip pat yra pasibaigęs, dėl to naikintinas ir notaro atliktas vykdomasis įrašas.

11. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 2 675,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti; priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Pagal Laidavimo sutarties 1.1. punktą laiduotojas įsipareigojo neatlygintinai atsakyti Kreditoriui, jeigu OOO „PARRANDA OZUQASI“ <...> tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal Kreditoriaus Skolininkui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2015 m. spalio 9 d. KGP Nr. 0063563, suma 34 743,60 USD <...> ir 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262, suma – 70 375 USD <...> iki šalių sutarto termino – 2016 m. spalio 13 d. Šalys sulygo, kad tik tuo atveju, jeigu Skolininkas įvykdys iki 2016 m. spalio 13 d. savo prievolę, tokiu atveju kreditorius įsipareigoja vekselio nepanaudoti ir jį grąžinti laiduotojui (Ieškovui) (Laidavimo sutarties 4.3. punktas). Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar skolininkas OOO „PARRANDA OZUQASI“ iki 2016 m. spalio 13 d. tinkamai atsiskaitė pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras KGP Nr. 0063563 ir KGP Nr. 0076262 iki 2016 m. spalio 13 d.

1.2. Kaip matyti iš byloje esančio atsakovės banko sąskaitos išrašo, mokėtojas ATCA TRANS L.P. nei viename savo mokėjimo pavedime nenurodė, kad mokėjimas atliekamas konkrečiai pagal 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr. 0063563 ir pagal 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr. 0076262. Nepaisant to, teismas nusprendė, jog visi ATCA TRANS L. P. atlikti mokėjimai atsakovei buvo pagal Sutartį, nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų buvus tokias aplinkybes.

1.3. Byloje nėra išreikšta OOO „PARRANDA OZUQASI“ ir mokėtojo ATCA TRANS L.P. pozicija dėl atliktų mokėjimų paskirties. Vien pavedimo paskirtis per se nepatvirtina to, jog mokėjimai buvo atlikti būtent pagal atsakovės PVM sąskaitas faktūras KGP Nr. 0063563 ir KGP Nr. 0076262.

1.4. Tai, kad mokėtojo ATCA TRANS L.P. dalis atliktų mokėjimų su tokia pačia paskirtimi buvo skirti ir už kitus trečiuosius asmenis, patvirtina: byloje esantys ieškovo 2015 m. lapkričio 25 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. kovo 17 d. siųsti el. laiškai vyr. finansininkei, kad ATCA TRANS L.P. pavedimai, kuriuose mokėjimo paskirtyje nurodoma, jog mokama „už sojos rupinius, KONTRAKTAS 27/08-15 D.D. 27.08.2015“, buvo atlikti ne už pirkėją OOO „PARRANDA OZUQASI“, o už kitų Uzbekijos įmonių skolas atsakovei; įplaukų žiniaraštyje nurodytos visos sumos, kurios iš ATCA TRANS L.P. gautų pavedimų pagal paties ieškovo atsakovės finansininkams pateiktus pirkėjų raštus buvo užskaitytos kaip pirkėjo OOO „PARRANDA OZUQASI“ sumokėtos sumos. Teismas be pagrindo nesivadovavo atsakovės lentele, iš kurios matyti gautų lėšų paskirstymas, neįvertino, jog ATCA TRANS L.P., mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodydama Nr. 27/08-15, pervedė atsakovei ženkliai daugiau piniginių lėšų, nei buvo atlikta užsakymų ir išrašyta PVM sąskaitų faktūrų Sutarties pagrindu.

1.5. Teismas neįvertino prejudicinės šiai bylai aplinkybės nustatytos Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-157-755/2022, kad ATCA L.P. taip pat mokėjo už kitas įmones – S. C., Rixsivoy Parandasi, Agro amazing Hens, kad aplinkybę, jog atsakovė gavo visišką atsiskaitymą pagal ginčo sąskaitas teismas vertino kaip nepagrįstą. Panevėžio apygardos teismas įvertinęs tapačias aplinkybes konstatavo, jog OOO „PARRANDA OZUQASI“ pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0063563 ir Nr. 0076262 neatsiskaitė.

1.6. Byloje yra visa eilė leistinų įrodymų, kurie patvirtina, jog dalis gautų mokėjimų iš mokėtojo ATCA TRANS L.P. buvo ne pagal Sutartį ir tai, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ATCA TRANS L.P. už pirkėją OOO „PARRANDA OZUQASI“ tinkamai atsiskaitė pagal PVM sąskaitas faktūras KGP Nr. 0063563 ir KGP Nr. 0076262. Teismas šių įrodymų nevertindamas ir dėl jų nepasisakydamas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, galimai buvo šališkas.

1.7. Teismų praktikoje skolininkas turi pareigą prievolių mokėjimą vykdant pavedimu veikti itin atidžiai, t. y. domėtis mokėjimo pavedimo eiga, reikalauti informacijos, ar pinigai tinkamai įskaityti. Teismas nepagrįstai šią naštą perkėlė kreditoriui.

1.8. PVM sąskaitos faktūros nurodytomis datomis pirkėjui buvo išrašytos tik 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. kovo 30 d., o kaip matyti iš pateikto į bylą atsakovės banko sąskaitos išrašo, pirkėjas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. spalio 13 d., neatsiskaitė pagal aukščiau minėtas atsakovės PVM sąskaitas faktūras, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog pagal minėtas sąskaitas pirkėja tinkamai atsiskaitė.

1.9. Teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose.

1.10. Teismui neištyrus ir neįvertinus visos eilės pateiktų į bylą įrodymų, kurie patvirtina atsakovės teiginius, liko neatskleista bylos esmė, dėl to teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, jų sąsajumą, atsižvelgė į tai, kad įrodymai, kuriais savo poziciją grindė atsakovė, kelia pagristų įtarimų dėl jų tikrumo.

2.2. Byloje nėra įrodymo, kuris pagrįstų, kad mokėjimą atlikęs ATCA TRANS L.P., būtų nurodęs kitaip užskaityti jo atliktą mokėjimą, nei buvo nurodyta mokėjimo pavedimo paskirtyje. Negalima teisinė situacija, kai kito juridinio asmens prašymu suma užskaitoma kaip sumokėta kito juridinio asmens ir pagal kitą sąskaitą, nei nurodyta mokėjimo nurodyme. Tretieji asmenys, neturintys ATCA TRANS L.P. įgaliojimų, neturi teisės atsakovei nurodyti užskaityti atsakovės iš ATCA TRANS L.P. gautas lėšas kitaip, nei nurodė pati mokėtoja ATCA TRANS L.P. Todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai šio prašymo pagrindu pakeitė ATCA TRANS L.P. pateiktus nurodymus mokėjimo paskirtyje ir užskaitė gautas lėšas kitaip, nei nurodė ATCA TRANS L.P.

2.3. ATCA TRANS L.P. nei viename atliktame mokėjime nenurodė pagal kokią konkrečiai PVM sąskaitą faktūrą moka. Nebuvo praktikos įrašyti PVM sąskaitų faktūrų numerių mokėjimo pavedimuose ir tai netrukdė atsakovei šių mokėjimų priskirti Pirkėjui.

2.4. Atsakovės reikalavimai Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2157-755/2022 nustatytas aplinkybes laikyti prejudiciniais faktais šioje byloje yra nepagrįsti, o pateikiamos teismų išvados minėtoje byloje nėra privalomos teismams sprendžiant šią bylą.

2.5. Apeliaciniame skunde klaidinama, kad PVM sąskaitos faktūros nurodytomis datomis pirkėjui buvo išrašytos tik 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. kovo 30 d. Nurodytomis datomis nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo suvestos į atsakovės naudojamą Oracle sistemą, o ne išrašytos Pirkėjui. Mokėjimus Pirkėjas darė pagal rusų kalba išrašytas ir Pirkėjui pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurių išrašymo datos yra 2015 m. spalio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 4 d. Laidavimo sutartimi nebuvo laiduojama pagal prievoles atsiradusias iš 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. kovo 30 d. atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Oracle sistemoje, kurios niekam nebuvo siunčiamos.

2.6. Iš pačios atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad ATCA TRANS L.P. atlikdama mokėjimus dar iki 2016 m. kovo 30 d. buvo padengusi visus Pirkėjo įsipareigojimus atsakovei. Todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pagal minėtas sąskaitas Pirkėjas turėjo mokėti laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. spalio 13 d.

2.7. Atsakovės teigimu, Pirkėjas yra jai skolingas 110 138,60 JAV dolerių. Nepaisant to, kad tai yra didelė suma, atsakovė nėra pareiškusi jokių pretenzijų Pirkėjui, ar bandė šią skolą išieškoti teisminiu keliu. Ši aplinkybė patvirtina, kad pati atsakovė laiko, jog Pirkėjas yra tinkamai įvykdęs savo prievoles ir puikiai supranta, kad jokių pretenzijų dėl tariamai esančio įsiskolinimo Pirkėjui reikšti negali. Dėl to atsakovė nereiškia jokių reikalavimų tiesiogiai Pirkėjui, kaip pagrindiniam skolininkui, o bando neteisėtai pasipelnyti ieškovo sąskaita.

2.8. Teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir pasisakė dėl visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą bei priėmė pagrįstą, motyvuotą sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

16. Ieškovas R. K. 2010 m. liepos 16 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2619 su atsakove akcine bendrove (toliau – ir AB) „Kauno grūdai“, kurios pagrindu R. K. priimtas dirbti Žaliavų ir kombinuotųjų pašarų prekybos skyriuje žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigose. AB „Kauno grūdai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agro logistic servic“ ir R. K. sudarė 2016 m. sausio 22 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbuotojo perkėlimo dirbti UAB „Agro logistic service“ Žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigose. R. K. 2016 m. vasario 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2016/04 su UAB „Agro logistic service“, paskiriant ieškovą į žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigas (el. b. l. 1 t., b. l. 41-43). R. K. prašymu 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutartis nutraukta.

17. AB Kauno grūdai (pardavėja) ir Uzbekijos įmonė OOO „PARRANDA OZUQASI“ (toliau – ir Pirkėjas) sudarė 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 27/08-15 (toliau – ir ginčo sutartis). Pagal jos 1.1 papunktį pardavėja įsipareigojo parduoti, o Pirkėjas nupirkti sojų rupinius (kilmės šalis Argentina, Olandija), kiekis 35 MT + / - 5 proc. už 540 JAV dolerių už toną, bendra suma 189 000 JAV dolerių.

18. R. K. dirbdamas AB „Kauno grūdai“ žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigose, vėliau trišaliu susitarimu perkeltas dirbti į UAB „Agro logistic service“ organizavo prekybą pagal AB „Kauno grūdai“ (pardavėjos) ir Uzbekijos įmonės OOO „PARRANDA OZUQASI“ (Pirkėjo) sudarytą 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 27/08-15.

19. 2016 m. balandžio 13 d. šalys pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01 (toliau – ir Laidavimo sutartis) ir Paprastą neprotestuotiną vekselį (toliau – ir vekselis) 105 118,60 JAV dolerių sumai. Pagal Laidavimo sutarties 1.1. papunktį ieškovas (laiduotojas) sutartimi įsipareigojo neatlygintinai atsakyti kreditoriui (AB Kauno grūdai), jeigu OOO „PARRANDA OZUQASI (Pirkėjas) tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal kreditoriaus skolininkui (Pirkėjui) išrašytas PVM sąskaitas – faktūras: 2015 m. spalio 9 d. KGP Nr. 0063563, suma 34 743,60 JAV dolerių ir 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262, suma 70 375 JAV dolerių, iki šalių sutarto termino – 2016 m. spalio 13 d.

20. Laidavimo sutarties 4.3. punkte nustatyta: „Šalys susitaria, kad įsipareigojimų pagal šią Sutartį įvykdymui užtikrinti Laiduotojas pasirašys vekselį Prievolės dydžio sumai Kreditoriaus naudai. Vekselio apmokėjimo terminas – 2016 m. spalio 13 diena <...>“. Tą pačią dieną ieškovas papildomai pasirašė 2016 m. balandžio 13 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 105 118,60 JAV dolerių sumai. Vekselis buvo išrašytas tokiai pačiai sumai, už kurią buvo parduotos prekės Pirkėjui bei sudaryta Laidavimo sutartis. Vekselio apmokėjimo terminas – 2016 m. spalio 13 d. (el. b. 1. t., b. l. 30-40). Notaras M. V. išdavė 2016 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. MV-6426 dėl 99 009,90 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų. AB „Kauno grūdai“ 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į antstolį S. U. dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. K. pagal notaro M. V. išduotą 2016 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį įrašą (el. b. 1 t., b. l. 115; 2 t., b. l. 17-23; 30).

21. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad visos Pirkėjo pagal ginčo sutartį mokėtinos sumos, įskaitant ir pagal Laidavimo sutartyje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras KGP Nr. 0063563 ir KGP Nr. 0076262 mokėtinas sumas, iki Laidavimo sutartyje nurodyto termino (2016 m. spalio 13 d.) atsakovei buvo sumokėtos mokėtojo ATCA TRANS L.P. į atsakovės sąskaitą atliktais pavedimais. Atsakovė įrodinėjo, kad Pirkėjas iki 2016 m. spalio 13 d. pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras KGP Nr. 0063563 ir KGP Nr. 0076262 nebuvo atsiskaitęs. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl prievolės pagal Laidavimo sutartį ir vekselį pripažinimo įvykdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, kaip matyti iš byloje esančio atsakovės banko sąskaitos išrašo, mokėtojas ATCA TRANS L.P. nei viename savo mokėjimo pavedime nenurodė, kad mokėjimas atliekamas konkrečiai pagal 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą KGP Nr. 0063563 ir pagal 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą KGP Nr. 0076262. Teismas nusprendė, jog visi ATCA TRANS L. P. atlikti mokėjimai atsakovei buvo pagal Sutartį, nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų buvus tokias aplinkybes. Vien pavedimo paskirtis per se nepatvirtina to, jog mokėjimai buvo atlikti būtent pagal atsakovės PVM sąskaitas-faktūras KGP Nr. 0063563 ir KGP Nr. 0076262. Tokius atsakovės argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

23. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė; kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis).

24. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos (CK 6.123 straipsnio 3 dalis).

25. Paminėtina, kad prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 36 punktas).

26. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad už pirkėją OOO „PARRANDA OZUQASI“ pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartį atsiradusias pinigines prievoles vykdė ofšorinė kompanija ATCA TRANS L.P. (toliau – ir mokėtojas) (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės į bylą pateikta Gautų mokėjimų paskirstymo lentelė patvirtina, jog atsakovė Pirkėjui priskyrė mokėtojo ATCA TRANS L.P. 2015 m. rugpjūčio 28 d. sumokėtus 106 920 JAV dolerių; 2015 m. rugpjūčio 28 d. sumokėtus 35 640 JAV dolerių; 2015 m. rugsėjo 11 d. sumokėtus 100 000 JAV dolerių. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad aukščiau aptartų mokėjimų paskirtis buvo nurodyta – „už sojų rupinius pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sutartį 27/08-15“, t. y. šiuose mokėjimuose, kaip ir likusiuose į bylą pateiktuose šio mokėtojo mokėjimuose atsakovei, taip pat nebuvo nurodoma, pagal kokią konkrečiai PVM sąskaitą-faktūrą yra mokama. Apibendrinant nurodytą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko atsakovės argumentus, jog mokėjimo paskirtyse nesant nuorodų į konkrečas PVM sąskaitas-faktūras, teismas negalėjo spręsti, jog atsakovės PVM sąskaitos-faktūros KGP Nr. 0063563 ir KGP Nr. 0076262 yra apmokėtos.

28. Atlygintinumas yra vienas pirkimo-pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, leidžiančių ją atskirti nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis). Todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją. Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, pirmumas suteikiamas šalių susitarimui – kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo sutartyje nustatyta, jog pristatymas atliekamas tik gavus išankstinį mokėjimą (2.4 punktas). Už prekes pagal šią sutartį atsiskaitoma banko pavedimu pervedant lėšas į Pardavėjo valiutinę sąskaitą (3.1. punktas). Už prekes mokamas 100 % išankstinis mokėjimas skaičiuojant, kad vagono grynasis (neto) svoris – 66 t. Jei pakraunamas didesnis arba mažesnis kiekis – mokama priemoka arba grąžinama trūkstamo grynojo svorio suma (3.2 punktas). Jei Pirkėjas laiku neatsiskaito už Prekes, jis moka 0,1 % dydžio delspinigius nuo neapmokėtų Prekių sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną, o Pardavėjas turi teisę sustabdyti kitos Prekių partijos pristatymą, kol nebus sumokėta skola už ankstesnę Prekių partiją (5.2. p.). (el. b. 1 t., b. l. 19-21). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas ginčo sutarties šalių susitarimo turinys suponuoja, kad pardavėja Pirkėjui prekes pristatydavo iš Pirkėjo gavusi 100 % mokėjimą.

30. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė Pirkėjui OOO „PARRANDA OZUQASI“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. išrašė sąskaitų bendrai už 434 644,85 JAV dolerių (el. b. t. 1, b. l. 113). Nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės gautų ATCA TRANS L.P. mokėjimų, kuriuose nurodyta, jog mokama „už sojų rupinius pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį 27/08-15“, bendra suma sudaro 640 119,20 JAV dolerių (el. b. t. 1, b. l. 76-80). Taigi pagal ginčo sutartį atsakovei sumokėta suma net 205 474,35 JAV dolerių viršijanti bendrą Pirkėjo OOO „PARRANDA OZUQASI“ pagal ginčo sutartį turėtų piniginių prievolių atsakovei dydį. Visa ši suma buvo sumokėta iki ginčo laidavimo sutartyje numatyto termino, t. y. iki 2016 m. spalio 13 d. Atsakovė nurodė iš ATCA TRANS L.P. gautus mokėjimus priskyrusi kitiems pirkėjams, t. y. įmonėms „Shamshiddin CHORVADOR“, „Rixivoy parrandasi“, „YONUS TRADING GmbH“, „AGRO AMASING HEN“. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė į bylą nėra pateikusi duomenų, kad su minėtomis įmonėmis ji buvo sudariusi sojų rupinių pirkimo sutartis, kurių data ir numeris sutapo su Pirkėjo OOO „PARRANDA OZUQASI“ sutarties data (2015 m. rugpjūčio 27 d.) ir numeriu (Nr. 27/08-15). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant sudarytų tokių sutarčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog mokėtojo ATCA TRANS L.P. mokėjimai, jų paskirtyse nurodant konkrečią paskirtį „už sojų rupinius pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sutartį 27/08-15“, buvo skirti Pirkėjo OOO „PARRANDA OZUQASI“ prievolės pagal ginčo sutartį įvykdymui. Pažymėtina, jog į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad mokėtojas ATCA TRANS L.P. buvo išreiškęs valią dėl jo mokamų lėšų panaudojimo kitai paskirčiai, nei nurodyta mokėjimų pavedimų paskirtyje.

31. Apibendrindamas 23-30 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Pirkėjas visas pinigines prievoles pagal ginčo sutartį yra įvykdęs, įskaitant ir mokėjimus pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras KGP Nr. 0063563 ir KGP Nr. 0076262.

32. Apeliantės teigimu, tai, kad mokėtojo ATCA TRANS L.P. dalis atliktų mokėjimų su tokia pačia paskirtimi buvo skirti ir už kitus trečiuosius asmenis, patvirtina: byloje esantys ieškovo 2015 m. lapkričio 25 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. kovo 17 d. siųsti el. laiškai vyr. finansininkei, kad ATCA TRANS L.P. pavedimai, kuriuose mokėjimo paskirtyje nurodoma, jog mokama „už sojos rupinius, KONTRAKTAS 27/08-15 D.D. 27.08.2015“, buvo atlikti ne už pirkėją OOO „PARRANDA OZUQASI“, o už kitų Uzbekijos įmonių skolas atsakovei. Nurodoma, jog teismas be pagrindo nesivadovavo atsakovės lentele, iš kurios matyti gautų lėšų paskirstymas, neįvertino, jog ATCA TRANS L.P., mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodydama Nr. 27/08-15, pervedė atsakovei ženkliai daugiau piniginių lėšų, nei buvo atlikta užsakymų ir išrašyta PVM sąskaitų faktūrų ginčo sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

33. Minėta, kad atsakovės į bylą pateikta Gautų mokėjimų paskirstymo lentelė patvirtina, jog atsakovė Pirkėjui OOO „PARRANDA OZUQASI“ priskyrė mokėtojo ATCA TRANS L.P. 2015 m. rugpjūčio 28 d. sumokėtus 106 920 JAV dolerių; 2015 m. rugpjūčio 28 d. sumokėtus 35 640 JAV dolerių; 2015 m. rugsėjo 11 d. sumokėtus 100 000 JAV dolerių, visų mokėjimų paskirtyse nurodant „už sojų rupinius pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį 27/08-15“. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė į bylą nėra pateikusi Pirkėjo raštų dėl nurodytų įmokų įskaitymo OOO „PARRANDA OZUQASI“. Todėl nepagrįstu ir neįrodytu laikytinas apeliantės teiginys, jog įplaukų žiniaraštyje nurodytos visos sumos, kurios iš ATCA TRANS L.P. gautų pavedimų pagal paties ieškovo atsakovės finansininkams pateiktus pirkėjų raštus buvo užskaitytos kaip Pirkėjo OOO „PARRANDA OZUQASI“ sumokėtos sumos.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ATCA TRANS L.P. mokėjimų paskirtyse nurodydama „už sojų rupinius pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį 27/08-15“, pervedė atsakovei ženkliai daugiau lėšų, nei sudarė bendras Pirkėjo OOO „PARRANDA OZUQASI“ piniginių prievolių atsakovei dydis, pati savaime nepaneigia išvados, kad šiomis lėšomis buvo įvykdytos Pirkėjo OOO „PARRANDA OZUQASI“ sutartinės prievolės.

35. Atsakovė Gautų mokėjimų paskirstymo lentelėje iš ATCA TRANS L.P. gautų lėšų priskyrimo kitiems asmenims pagrindu nurodė įmonių „Shamshiddin CHORVADOR“, „Rixivoy parrandasi“, „YONUS TRADING GmbH“, „AGRO AMASING HEN“ raštus. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikti duomenys, patvirtinantys aptariamus raštus (el. b. 1 t., b. l. 186-236) pasirašiusių asmenų įgaliojimus veikti mokėtojo ATCA TRANS L.P. vardu. Taip pat nėra duomenų dėl raštus pasirašiusių asmenų įgaliojimų veikti aukščiau nurodytų įmonių vardu. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas svarbia aplinkybe laiko tai, jog apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais aptariami atsakovės į bylą pateikti užsienio įmonių raštai iš esmės buvo pripažinti nepatikimais įrodymais (žr. sprendimo 23 punktą).

36. Ieškovas byloje teikė paaiškinimus, kad raštus, kurių pagrindu atsakovė nurodė atlikusi iš ATCA TRANS L.P. gautų mokėjimų užskaitymą kitoms įmonėms, jis į savo darbinį el. paštą gaudavo iš darbovietės skenerio jau nuskenuotus ir persiųsdavo juos į buhalteriją. Atsakovė nepateikė priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo 2015 m. lapkričio 25 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. kovo 17 d. siųsti el. laiškai atsakovės vyr. finansininkei nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovei iš ATCA TRANS L.P. gautas ginčo lėšas tikslingai, ar per klaidą priskyrus kaip kitų juridinių asmenų apmokamas sumas, AB „Kauno grūdai“ nesuteikia pagrindo reikalauti ieškovo kaip OOO „PARRANDA OZUQASI“ laiduotojo atsakomybės (el. b. 4 t., b. l. 197, 211, 215, 225).

37. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendime nustatytos aplinkybės, kad ATCA TRANS L.P. taip pat mokėjo už kitas įmones („S. C.“, „Rixivoy Parandasi“, „Agro amazing Hens“), o taip pat aplinkybė, kad pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras Nr. 0063563 ir Nr. 0076262 Pirkėjas atsakovei neatsiskaitė, laikytinos prejudiciniu faktu. Nurodoma, jog teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

38. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje.

40. Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-157-755/2022 (teisminis procesas Nr. 2-56-3-00496-2021-0) pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei AB „Kauno grūdai“ tretysis asmuo notaras M. V., kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiais tarp šalių 2016 m. balandžio 13 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01, ieškovo pasirašytą 2016 m. balandžio 13 d., paprastąjį neprotestuotiną vekselį 105 118,60 JAV dolerių sumai, panaikinti Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro M. V. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. MV-6426, 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka patikrinęs Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, 2022 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje Nr. e2A-825-933/2022 priimtos nutarties 81 punkte nurodė: „teismas, vertindamas proceso dalyvius byloje (ieškovas R. K. ir atsakovė AB „Kauno grūdai“), negali analizuoti aplinkybių, ar ATCA TRANS LP iš tikrųjų atliko tam tikrus mokėjimus už pirkėją „PARRANDA OZUQASI“ pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, ar atlikti atitinkami sumų užskaitymai (paskirstymai) už tam tikrus mokėjimus yra pagrįsti ir teisėti, kam (už kokią PVM sąskaitą faktūrą) turėjo būti atlikti atitinkami užskaitymai (paskirstymai) ir pan. Be to, tokios aplinkybės iš esmės aktualios sprendžiant klausimą dėl prievolių įvykdymo, tačiau ne dėl sandorių ginčijimo ieškovo ieškinyje įvardintais pagrindais“.

41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas 38-40 punktuose nurodytus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ankstesniame teisminiame procese (teisminis procesas Nr. 2-56-3-00496-2021-0) įrodinėjimo dalykas neapėmė aplinkybių, susijusių su ATCA L.P. atliktais mokėjimais, šių mokėjimų užskaitymo (paskirstymo) pagrįstumu ir teisėtumu. Darytina išvada, jog apeliantės nurodomų Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-157-755/2022 (teisminis procesas Nr. 2-56-3-00496-2021-0) nustatytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

42. Apeliantės teigimu, PVM sąskaitos-faktūros nurodytomis datomis pirkėjui buvo išrašytos tik 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. kovo 30 d., o kaip matyti iš pateikto į bylą atsakovės banko sąskaitos išrašo, pirkėjas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. spalio 13 d., neatsiskaitė pagal aukščiau minėtas atsakovės PVM sąskaitas faktūras, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog pagal minėtas sąskaitas pirkėja tinkamai atsiskaitė. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame sprendime, priešingai, nei teigia apeliantė, nėra nurodyta, jog Pirkėjas tinkamai atsiskaitė pagal 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. kovo 30 d. PVM sąskaitas-faktūras. Teismas sprendime konstatavo, kad Pirkėjas atsiskaitė pagal PVM sąskaitas-faktūras, už kurių apmokėjimą laidavo ieškovas. Kaip minėta aukščiau, pagal Laidavimo sutarties 1.1. punktą laiduotojas (ieškovas) įsipareigojo „neatlygintinai atsakyti Kreditoriui (atsakovei), jeigu OOO „PARRANDA OZUQASI“ <...> tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal Kreditoriaus Skolininkui (OOO „PARRANDA OZUQASI“) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2015 m. spalio 9 d. KGP Nr. 0063563, suma 34 743,60 USD <...> ir 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262, suma – 70 375 USD <...> iki šalių sutarto termino – 2016 m. spalio 13 d.“

44. Byloje nėra ginčo, kad AB „Kauno grūdai“ vedė apskaitą „Oracle“ apskaitos sistemoje, kurioje 2015 m. PVM sąskaitas faktūras buvo galima sukurti tik lietuvių kalba. Kaip paaiškinta pirmosios instancijos teisme, Azijos pirkėjai reikalavo PVM sąskaitų faktūrų rusų kalba. Tokiems pirkėjams PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos rusų kalba, o tokių sąskaitų duomenys turėjo būti suvedami į „Oracle“ apskaitos sistemą (sukurta analogiška PVM sąskaita-faktūra). AB „Kauno grūdai“ pateikto išrašo iš „Oracle“ sistemos duomenimis, įrašas apie 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą KGP Nr. 0063563, 33 036,51 JAV dolerių suma, padarytas (sukurtas) 2016 m. kovo 29 d.,12:16:04 val. Įrašas apie 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą KGP Nr. 0076262, 70 375 JAV dolerių suma, padarytas 2016 m kovo 30 d., 08:15:36 val. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, jog atsakovė į bylą nėra pateikusi duomenų, kad be Laidavimo sutartyje nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų, ji Pirkėjui apmokėjimui pakartotinai dar buvo pateikusi ir analogiškas 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. kovo 30 d. PVM sąskaitas-faktūras.

45. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismui neištyrus ir neįvertinus visos eilės pateiktų į bylą įrodymų, kurie patvirtina atsakovės teiginius, liko neatskleista bylos esmė, dėl to teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Tokius apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

46. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

47. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019, 22 punktas).

48. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta Civilinio proceso kodekse, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas buvo išaiškinęs šalims jų įrodinėjimo pareigą bei nustatė šalims galutinį terminą įrodymams į bylą pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (2024 m. liepos 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 40 min.). Papildomų įrodymų šalys neteikė.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog teismo sprendime nėra pasisakyta dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo, nereiškia, kad tokie įrodymai liko teismo netirti ir (ar) nevertinti teisėjai susiformuojant pagrįstą ir asmenišką įsitikinimą dėl bylos faktinių aplinkybių.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamame teismo procesiniame sprendime yra pateikti aiškūs ir pakankami motyvai dėl bylos baigčiai svarbių aspektų, pagrįsti išsamiu teisiškai reikšmingų aplinkybių, šalių argumentų ir įrodymų ištyrimu. Teismas pakankamai detaliai ištyrė ir įvertino byloje nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pasisakė dėl esminių šalių argumentų. Todėl šis sprendimas laikytinas atitinkančiu įstatymo reikalavimus, jis yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

53. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudarto pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei jos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.