Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. liepos 14 d. apie 22.00 val., E. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju M. M. metu, tyčia ranka vieną kartą pastūmė jį į krūtinę, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės ir gulinčiam vieną kartą spyrė į dešinę ranką, šiais veiksmais padarydamas jam dešinio stipinkaulio proksimalinio galo lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą.

Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. liepos 14 d. jis su draugu M. M. buvo pavėsinėje, po kurio laiko prie jų prisijungė jo sesuo su vyru. Jie kepė šašlykus, gėrė viskį. Po kurio laiko M. M. nutarė važiuoti savo elektriniu paspirtuku namo, o kadangi buvo girtas, tai jie neleido važiuoti paspirtuku ir iškvietė taksi. Jie lydėjo iki vartų M. M., kuris buvo piktas, nes jie neleido jam važiuoti paspirtuku, ir M. M. užsimojo kumščiu jam (E. Š.) suduoti. Jis atsitraukė ir kaire ranka pastūmė M. M., kuris nugriuvo ant nugaros ant betoninio takelio ir žolės. M. M. nugriuvus, jo viršutinė kūno dalis, galva buvo ant žolės. Jis su svainiu M. M. pakėlė, pastarasis sakė, kad jis jam sulaužė ranką. Tuo metu kaip tik privažiavo taksi, tad jie įsodino M. M. į taksi, paspirtuką įdėjo į bagažinę ir M. M. išvažiavo. Jis M. M. nespyrė, mano, kad nukentėjusysis jį apkalba, nes nori pasipinigauti. Su nukentėjusiojo patikslintu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad įvykio dieną pas E. Š. į namus atvyko apie 18 val. Sėdėjo pavėsinėje, kepė šašlykus, gėrė viskį, alų. Vakare užsinorėjo važiuoti namo savo elektriniu paspirtuku, bet E. Š. ir E. B. jam neleido net prieiti prie paspirtuko, vis nustumdami jį. Jis supyko, užsimojo smogti ir E. Š. jį pastūmė. Jis nugriuvo atbulas kaip maišas ir tada E. Š. jam įspyrė į ranką, pataikė netoli alkūnės iš vidinės pusės, ir ją išnarino. Kai stojosi, pajuto rankoje tvinkčiojimą. Jie jį įsodino į atvažiavusį taksi automobilį ir jis grįžo namo. Parėjęs namo jau nebegalėjo valdyti rankos, tėvai iškvietė greitąją pagalbą. Gydytojai sakė, kad ranką reikia operuoti, bet jis atsisakė, nes operacija sudėtinga. Gydėsi, gėrė vitaminus, vaikščiojo į ligoninę, bet pajamų negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Dirbti negalėjo iki 2020 m. rugsėjo 9 d. Sužalojimas labiausiai trukdo buityje, dabar jau truputį pakelti gali.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje Nr. G1624/2020(02) nurodyta, kad M. M. konstatuotas dešinio stipinkaulio proksimalinio galo lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje ir vertinamas kaip nesunkus sveiktos sutrikdymas. Sužalojimas su vienoda tikimybe galėjo būti padarytas tiek nugriuvus ir dešinio dilbio sritimi kontaktuojant su riboto paviršiaus daiktu (betoniniu bortu, akmeniu ar panašiai), tiek smūgio/spyrio į dešinį dilbį poveikyje (1 t., b. l. 69-70).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. Š. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. M. sveikatą pasitvirtino.

Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas M. M. padarytas jį pastumiant bei įspiriant į ranką, taigi kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti (kaltinamasis taip elgėsi sąmoningai, tokiu būdu išreikšdamas savo nepasitenkinimą nukentėjusiojo elgesiu – pykčiu išreikštu noru važiuoti paspirtuku girtam, užsimojimu kumščiu). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis įvykio metu ir buvo neblaivus, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad net ir būdamas blaivus būtų pasielgęs taip pat, nes netoleruoja agresyvių žmonių. Be to, tiek kaltinamasis, tiek liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis buvo labai neblaivus, dėl ko jam ir neleido važiuoti paspirtuku, svirduliavo į šalis. Visos šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą, kaltinamajam veikiant tokiomis aplinkybėmis, pasekmių kilimas buvo labai tikėtinas. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju, tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo E. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog E. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamasis iš pradžių savo neteisėtus veiksmus bandė teisinti būtinąją gintimi, o vėliau to nebeįrodinėjo, tačiau įvertinus visus aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad būtinosios ginties sąlygų nenustatyta.

Pagal BK 28 straipsnį, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti, du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis buvo pakėlęs ranką ir ketino suduoti kaltinamajam, tačiau akivaizdu, kad toks nukentėjusiojo veiksmas nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio E. Š. turėjo gintis. Kaip nustatyta byloje, nuketėjusysis buvo neblaivus, norėjo važiuoti namo paspirtuku ir jam nebuvo leista to daryti, jis buvo lydimas prie vartų, kad važiuotų namo taksi automobiliu. Nukentėjusysis dėl to buvo nepatenkintas, todėl užsimojo kumščiu prieš kaltinamąjį. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo veiksmai nebuvo intensyvūs, nors kėsinimąsi ir būtų galima palaikyti akivaizdžiu (buvo pakelta ranka, užsimota smogti), tačiau realus pavojus kaltinamajam negrėsė, kėsinamasis nebuvo pavojingas, į jį buvo galima sureaguoti ir paprasčiausiu atsitraukimu. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo pažįstami, bendraudavo, nukentėjusysis pas kaltinamąjį namuose lankėsi ne primą kartą. Taigi, būtinosios ginties situacijos šiuo atveju nebuvo.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamajam inkriminuotas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis neteistas, 2018 m. vasario 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminiame tyrime atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 145-146, 147-154), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 155-164), dirba (2 t., b. l. 67-68), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (1 t., b. l. 169), turi mažametį vaiką (2 t., b. l. 66). Nei nukentėjusiajam, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, ja, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį – teismas kaltinamojo padarytą nusikaltimą vertina kaip atsitiktinę, padarytą spontaniškai, anksčiau kaltinamasis neteistas, be to, kaltinamasis viso proceso metu buvo pasiekiamas savo gyvenamojoje vietoje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas – tęsti dirbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinių ieškinių.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 58,50 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 78-81).

Dėl kaltinamojo E. Š. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl stipinkaulio kūno lūžio nukentėjusiajam buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslauga bei radiologo konsultacija. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 58,50 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 58,50 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusysis M. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 605 Eur turtinės žalos ir 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 38-39). Ieškinyje nurodė, kad dėl jam padaryto kūno sužalojimo jis nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. nedirbo ir negavo jokių pajamų, todėl jam padaryta vieno vidutinio darbo užmokesčio – 605 Eur dydžio turtinė žala. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia jam sukeltu fiziniu skausmu, patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu.

Kaltinamasis yra sveikas, dirbantis, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo materialinę padėtį vertina gerai. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko.

Turtinė žala (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis) – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikštam civilinio ieškinio reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiam, nekeliančiam abejonių ir pagrįstam rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo pateiktomis pažymomis iš darbovietės apie neapmokamą nedarbingumo pažymėjimą bei apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (2 t., b. l. 40, 41), teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo E. Š. priteisiant nukentėjusiajam M. M. 605 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. M. dėl kaltinamojo E. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – dešinio stipinkaulio proksimalinio galo lūžį, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jau vien dėl to E. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis daugiau nei mėnesį laiko buvo nedarbingas. M. M. nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jautė skausmą, buvo sunku buityje, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, kt. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Kiekvienu konkrečiu atveju priteisiamos žalos dydį lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma, kuri dažniausiai nebūna identiška.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, tame tarpe sveikatai, pasekmes, taip pat į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nukentėjusiajam M. M. priteistinas 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 136-138), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 28,78 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis) ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-20-T-2943-9491 nukentėjusiajam buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, jo atstovu paskiriant advokatą Raimundą Gargasą (2 t., b. l. 25). Iš 2020 m. spalio 19 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 43) matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam buvo patirtos 326 Eur išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamųjų posėdžių metu nukentėjusįjį atstovavo advokatas, į tai, kad kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti tęsti darbą arba būti registruojam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 58,50 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 50 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Priteisti iš kaltinamojo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) turtinės ir 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 28,78 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 78 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš kaltinamojo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 326 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiojo atstovavimą baudžiamojoje byloje (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.