- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-603-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00004-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- O. V., K. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą suinteresuotiems asmenims O. V., K. B., antstolei A. K. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. K. pateikė antstolei A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais antstolė netenkino prašymo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti vykdymo proceso šalį – mirusią išieškotoją A. K. pakeisti jos trimis įpėdiniais pagal įstatymą – K. K., K. B. ir O. V.. Nurodė, kad antstolė vykdo nepilnametės O. V. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš G. V.. Išieškotoja A. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimą priėmė trys jos vaikai, K. K., K. B. ir O. V., pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Visi trys paveldėtojai turi vienodas reikalavimo teises į G. V. dėl priteisto neteikto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. G. V. yra A. K. skolininkas, o po išieškotojos mirties jos skolinės teisės perėjo visiems įpėdiniams pagal įstatymą, o ne vienai O. V..
2. Antstolė A. K. 2022 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. S-22000017 skundo netenkino ir skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo O. V. 2022 m. sausio 28 d. atsiliepimu (DOK-3335) prašė atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodė, kad reikalavimo teisę į Alytaus apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš G. V. priteistą 4 170,53 Eur įsiskolinimą turėjo tik O. V.. A. K. neturėjo nuosavybės teisių į šias lėšas, todėl kiti jos vaikai, K. K. ir K. B., taip pat neturi reikalavimo teisių į G. V. įsiskolinimą O. V.. O. V. aiškiai išreiškė savo valią nereikalauti išlaikymo įsiskolinimo iš savo tėvo G. V. ir antstoliui pateikė pareiškimą, kad priteisto įsiskolinimo 4 170,53 Eur atsisako. Taip pat nurodė, kad O. V. pareiškėjui nėra suteikusi jokių teisių veikti jos vardu ir interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo K. K. skundą.
5. Teismas nustatė, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoja yra O. V.. G. V. yra O. V., o ne A. K. skolininkas. Teismas sprendė, kad A. K. skolinės teisės į G. V. neturėjo, todėl pareiškėjas negalėjo jos paveldėti. Be to, byloje nėra duomenų, kad G. V. neteiktą išlaikymą nepilnametei O. V., A. K. kompensavo savo lėšomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Apeliantas K. K. (toliau – ir apeliantas) 2022 m. vasario 15 d. atskiruoju skundu (DOK-5462) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį, atitinkančią visų paveldėtojų interesus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skundo argumentus, todėl skundžiama nutartis pažeidžia kitų dviejų paveldėtojų, K. K. ir K. B., teises.
1.2. Antstolis S. V., vykdydamas Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro 2020 m. rugpjūčio 27 d. pavedimą, sudarė 2020 m. spalio 12 d. Turto apyrašą, kuriame nurodė palikėjos A. K. skolines teises: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje antstolė A. K. vykdo 4 170,53 Eur išieškojimą iš skolininko G. V. išieškotojai A. K. pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5123-179. Dukterį O. V. išlaikė jos motina A. K., savo asmeninėmis lėšomis kompensuodama tėvo neteikiamą išlaikymą. O. V. neginčijo Turto apyrašo.
1.3. Faktą apie tėvo G. V. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. visiškai neteikiamą išlaikymą patvirtina ne tik Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria teismas pripažino, kad G. V. jau trejetą metu savo nepilnamečiui vaikui neteikė jokio reguliaraus materialinio išlaikymo, bet ir antstolės A. K. vykdomosiose bylose 2019 m. birželio 16 d. siųstas raginimas Nr. S-19-133-15513 G. V. įvykdyti teismo sprendimą. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nurodytais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir atsižvelgiant į tai, kad nuo pat gimimo O. V. gyveno su A. K., galima daryti pagrįstą išvadą, kad visu tuo laikotarpiu savo nepilnamete dukterimi rūpinosi ir materialiai išlaikė tik A. K., tuo pačiu vykdydama ne tik savo, bet ir G. V. pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.
1.4. Į bylą pateikiami įrodymai patvirtina, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d., kai O. V. apsigyveno tėvo G. V., namuose, iki 2020 m. birželio 16 d., A. K. toliau teikė išlaikymą ir pirko įvairius brangius daiktus (bokso pirštines, drabužius ir pan.), darė bankinius pavedimus. Suinteresuotas asmuo O. V. atsiliepime nurodė melagingą ir klaidinančią informaciją, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. G. V. ją išlaikė faktiškai vienas.
1.5. Tarp A. K. ir G. V. atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, todėl turėtų būti išspręstas klausimas dėl atsiskaitymu už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą. Palikėjos A. K. skolinė teisė perėjo lygiomis dalimis visiems trims jos paveldėtojams pagal įstatymą: K. K., K. B. ir O. V.. Antstolė A. K. ir Alytaus apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad A. K. viena savo asmeninėmis lėšomis išlaikė O. V., todėl buvo atsisakyta pakeisti vykdymo proceso šalį ir teisme priimta nutartis, pažeidžianti kitų paveldėtojų teises.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo O. V. 2022 m. kovo 2 d. (DOK-7484 ) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
7.1 Apelianto teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes skunde nenurodoma, kokias konkrečias materialinės teisės normas antstolė neteisingai taikė ir aiškino, kokias konkrečias CPK reglamentuojamas normas pažeidė.
7.2 Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas netinkamai įvertino apelianto skundo argumentus, todėl priėmė nutartį, kuri pažeidžia kitų dviejų paveldėtojų, K. K. ir K. B., teises. Teismas tinkamai įvertino skundo argumentus ir padarė atitinkamas išvadas. Tai, kad teismo padarytos išvados apeliantui nepalankios, nereiškia, kad teismo nutartis pažeidžia jo interesus. Apeliantas atskirame skunde nenurodo kokios jo pateiktos (nurodytos) faktinės aplinkybės buvo neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėtos.
7.3 Nepagrįstas apelianto teiginys, kad O. V. išlaikė jos motina A. K., savo asmeninėmis lėšomis kompensuodama tėvo neteikiamą išlaikymą. Apeliantas byloje nėra pateikęs jokių duomenų (įrodymų), kad G. V. neteiktą išlaikymą nepilnametei dukteriai kompensavo A. K. savo asmeninėmis lėšomis.
7.4 Išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o skolininkai - jo tėvai ar turimas vienas jų. Kadangi vaiko reikalavimo teisė yra neatskiriamai susijusi su jo asmeniu, todėl kreditorius (vaikas) negali perleisti išlaikymo reikalavimo kitam asmeniui (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad lėšų savininkas pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, yra vaikas ir šios lėšos negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Vadinasi šiuo konkrečiu atveju reikalavimo teisę į Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš G. V. priteistą 4 170,53 Eur įsiskolinimą turėjo tik O. V.. Į šias konkrečias lėšas A. K. nuosavybės teisių neturėjo (šias pinigines lėšas A. K. galėjo tvarkyti tik uzufrukto teise ir tik O. V. interesais), todėl reikalavimo teisių į G. V. įsiskolinimą O. V. kiti A. K. vaikai, t.y. K. K. ir K. B., taip pat neturi.
7.5 Atskirame skunde apeliantas teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį, atitinkančią visų paveldėtojų interesus. Apelianto reikalavimai skunde yra visiškai nepagrįsti, o reikalavimas priimti naują, visų paveldėtojų interesus atitinkančią nutartį, yra net neįgyvendinamas, nes iš reikalavimo formuluotės negalima suprasti, kokį teismas turi priimti sprendimą, kad sprendimas atitiktų visų paveldėtojų interesus.
Atsiliepimas
8. Antstolė A. K. 2022 m. kovo 3 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-7662) prašo atskirąjį skundą atmesti, nepriimti apelianto teikiamų naujų įrodymų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1 Nepagrįsti skundo teiginiai, jog G. V. neteikiant išlaikymo, savo lėšomis A. K. kompensavo negaunamą išlaikymą iš G. V.. Tokių įrodymų antstolei nepateikta. Tai yra fakto klausimas, kurį turėtų įrodinėti suinteresuota šalis dėl šalies pakeitimo vykdymo procese.
8.2 Prie atskirojo skundo pridėti išrašai, iš kurių negalima nustatyti, kas ir kada vykdė mokėjimo pavedimus. Pateikti kvitai nėra pakankamas įrodymas, jog jais įsigytos prekės buvo skirtos O. V.. Orintai apsigyvenus pas tėvą G. V., A. K. nereiškė jokio reikalavimo, kad būtų kompensuotos jos patirtos išlaidos, jei jos buvo patirtos. Taigi, apelianto argumentai yra nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jokių motyvų, kodėl su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai turėtų būti priimti, apeliantas nepateikė, todėl turi būti atsisakyta juos priimti.
8.3 Apeliantas nenurodo nei vieno besąlygiško procesinio dokumento naikinimo pagrindo.
Šalies argumentai
8.4 Vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina faktą, jog nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. nepilnametė O. V. gyveno su tėvu. Nei vienas iš tėvų nenuginčijo faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimo. G. V. kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau civilinis procesas buvo nutrauktas dėl A. K. mirties fakto (duomenys neskelbtini) O. V., tapusi pilnamete, išreiškė savo, kaip tiesiogiai suinteresuotos išlaikyta gavimu, valią, prašydama vykdymo nutraukti procesą dėl išlaikymo išieškojimo iš G. V..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
10. Nors apeliantas atskirajame skunde nesuformulavo prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, tačiau su atskiruoju skundu pateikė 2010 m. vasario 18 d. – 2017 m. gegužės 16 d. mokėjimų pavedimus; mokėjimo nurodymus, pirkinių kvitus, kurie apelianto vertinimu patvirtina apie A. K. teiktą išlaikymą O. V. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 2 d.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, nes jie nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Be to, minėti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas juos būtų pateikęs pirmosios instancijos teismui, taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas atsisako priimti pateiktus dokumentus.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais antstolis netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti šalį (išieškotoją) vykdymo proceso, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal Alytaus apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr.2-5123-179/2014 antstolė A. K. pradėjo išieškojimą dėl išlaikymo nepilnametei O. V. iš skolininko G. V. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 4 170,53 Eur išlaikymo įsiskolinimo) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis).
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5123-179/2014 priteisė iš G. V. nepilnametei dukrai O. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą: 1) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (116 Eur) nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną A. K.; 2) 14 400 Lt (4 170,53 Eur) įsiskolinimą už neteiktą 36 mėnesių išlaikymą.
16. Antstolės kontoroje 2020 m. liepos 7 d. gautas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. 11SD-1661, kuriame nurodyta, kad nepilnametė O. V. nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. gyvena su tėvu, motina (duomenys neskelbtini) mirė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 13 l.). O. V. 2021 m. lapkričio 24 d. antstolei pateikė prašymą nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo iš G. V. nereikalauja, vykdomųjų bylų nutraukimo pasekmės yra žinomos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 26 l.).
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-914-979/2020 pagal G. V. 2020 m. gruodžio 23 d. ieškinį (CBP-6828) atsakovei A. K. dėl nepilnametės dukters O. V. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tačiau byla 2021 m. virželio 19 d. nutraukta, vaiko motinai A. K. (duomenys neskelbtini) mirus.
18. Testamentų registro išrašo duomenimis po A. K. mirties palikimą priėmė K. K., K. B. ir O. V. (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 14 l.).
19. Antstolio S. V. 2020 m. spalio 12 d. sudarytame turto apyraše palikėjos skolinės teisės nurodomos į vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės A. K. vykdomą 4 170,53 Eur išieškojimą iš skolininko G. V. išieškotojos A. K. naudai pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 21-18 l.).
20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų K. K. ir K. B. prašymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, suinteresuotas asmuo – O. V. (civilinė byla Nr. e2VP-6806-292/2021). Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas pakeisti išieškotoją pateiktas vykdomosios bylos procese. Vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą, mirus skolininkui ar išieškotojui, todėl pareiškėjai dėl šalies vykdymo procese pakeitimo turi kreiptis į antstolį, kuris vykdo vykdomuosius dokumentus.
21. Pareiškėjas K. K. ir suinteresuotas asmuo K. B. 2021 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į antstolę A. K. su prašymu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti vykdymo proceso šalį – mirusią išieškotoją A. K. pakeisti jos trimis įpėdiniais pagal įstatymą: K. K., K. B. ir O. V.. Antstolė prašymo netenkino. Apeliantas pateikė skundą dėl šių antstolės veiksmų. Antstolė 2022 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. S-22000017 skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė teismui.
22. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad tarp A. K. ir G. V. atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, todėl turėtų būti išspręstas klausimas dėl atsiskaitymu už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą. Palikėjos A. K. skolinė teisė perėjo lygiomis dalimis visiems trims pirmos eilės įpėdiniams pagal įstatymą: K. K., K. B. ir O. V.. Antstolė ir Alytaus apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad A. K. viena, savo asmeninėmis lėšomis, išlaikė O. V., todėl priimta nutartis pažeidžia kitų paveldėtojų teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
23. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, todėl perimant materialiąsias civilines subjektines teises yra perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles.
24. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktas; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktas). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina.
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sulaukę pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiam, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystę, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018).
26. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas iš G. V. priteistas nepilnametei duktrai O. V., o vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta vaiko motina A. K.. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad išlaikymą dukteriai teikė viena A. K., nepaneigia fakto, kad minėtose vykdomosiose bylose kreditorė yra O. V., nes būtent jai teismo sprendimu iš G. V. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimas. Vaiko motina A. K. tik įgyvendino nepilnametės dukters teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą.
27. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, vykdomosiose bylose išieškotoja yra O. V., o G. V. yra O. V., o ne A. K. skolininkas; A. K. skolinės teisės į G. V. neturėjo, todėl pareiškėjas negalėjo jos paveldėti (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-3126-881/2018; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1113-480/2015 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties.
28. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.