- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-3126-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30711-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., L. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys: S. G., L. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. G. skundu dėl antstolio veiksmų prašė pakeisti pradinį išieškotoją vykdomojoje byloje L. G. nauju išieškotoju pareiškėju K. G.. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas laikino išlaikymo išieškojimas iš pareiškėjo tėvo S. G., vykdomąjį dokumentą pateikė pareiškėjo motina L. G.. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo, nustatant, kad išieškotoju yra pats K. G., nes išlaikymas priteistas būtent jam. Antstolis šio prašymo nenagrinėjo, nes, pasak antstolio, išlaikymas priteistas pareiškėjo motinai L. G..
2. Antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 pažymėjo, kad jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystę, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą.
5. K. G. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. kovo 23 d. dar buvo nepilnametis, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį Nr. 2-3334-391/2011 kaip nepilnamečio vaiko atstovė veikė motina L. G.. Kadangi skolininkas S. G. teismo nutarties geruoju nevykdė ir išlaikymo neteikė, nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. kovo 23 d. išieškotojo atstovė L. G., kaip sprendė teismas, išlaikė nepilnametį sūnų pareiškėją K. G. savo lėšomis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad išlaikymo negavo ar kad jį išlaikė kiti asmenys, todėl jo prašymas ir skundas, teismo vertinimu, laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, nevertino šioje nutartyje nurodomų aplinkybių.
6.2. Teismas, nurodydamas, esą pareiškėjas neįrodė, kad išlaikymo negavo ar kad jį išlaikė kiti asmenys, nevertino vykdomojoje byloje esančių įrodymų – 2011 m. lapkričio 10 d. susitikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje protokolo, iš kurio matyti, kad tuo metu, kai, teismo teigimu, išieškotojo atstovė L. G. išlaikė nepilnametį sūnų pareiškėją K. G., pastarasis gyveno su tėvu ir buvo išlaikomas tėvo, o ne išieškotojos, lėšomis. Taip pat vykdomojoje byloje buvo 2018 m. vasario 9 d. išieškotojo paaiškinimas, kad 2011 metais K. G. iš motinos išlaikymo negavo, gyveno su tėvu.
6.3. Teismo išvada, esą išieškotojo atstovė L. G. išlaikė nepilnametį sūnų savo lėšomis, padaryta neatsižvelgiant į tai, kad išieškotoja atsiliepimo į skundą bei įrodymų, kad vaiką išlaikė savo lėšomis, nepateikė.
6.4. Teismas nevertino įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3334-391/2011 konstatuoto fakto, kad byloje negalima nustatyti atsakovo (S. G.) turėto išlaikymo įsiskolinimo vaikui gyvenant su tėvu, todėl protinga priteisti vaikui išlaikymą iš ieškovės (išieškotojos L. G.) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų – atsisakymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese.
10. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo iš skolininko S. G. apelianto naudai. Vykdymo metu apeliantas sulaukė pilnametystės ir kreipėsi į antstolį, prašydamas pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje, t. y. apelianto motiną pačiu apeliantu.
11. Atsisakydamas tenkinti apelianto skundą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, kurioje teismas išaiškino, kad jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas neįvertino to, kad toje pačioje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, jog kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Nagrinėjamu atveju toks pilnametystės sulaukusio vaiko prašymas buvo pateiktas, todėl išieškotojas vykdymo procese turėjo būti pakeistas. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės – kad apeliantą išlaikė jo motina – net joms pasitvirtinus, nebūtų pagrindas atsisakyti tenkinti apelianto prašymo, nes tokio atsisakymo pakeisti išieškotoją pagrindo įstatyme nenumatyta.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai aiškino ir taikė aktualias vaikų išlaikymo prievolę nustatančias materialinės bei išieškotojo pakeitimą vykdymo procese reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0035/11/01790 (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį D. B. pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0035/11/01790 pagal pareiškėjo K. G. prašymą.