Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-388-671/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-17
Bylos Nr.: e2-388-671/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-02173-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audronė Alčauskienė
Ieškovas: J. T.
Atsakovas: I. D.

Kategorijos

2.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-388-671/2023Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02173-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.18; 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 17 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,dalyvaujant ieškovei J. T., jos atstovui advokatui Vaclovui Akavickiui,atsakovei I. D., jos atstovui advokatui Algirdui Juškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei I. D. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą bei tokių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė savo komentaruose po socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ (duomenys neskelbtini) paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini), paskleidė šiuos tikrovės neatitinkančius teiginius, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą: „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“; „pažiūrėk kokie nekalti apsimeta“; „nejuokink... Žiūrėk kad tavęs nepradėtų duot i teismą...“; priteisti iš atsakovės ieškovei 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovės garbę ir orumą žeminančius teiginius, paneigimas turėtų skambėti taip: „I. D. nuoširdžiai atsiprašo J. T., kad po socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ (duomenys neskelbtini) paskelbtos publikacijos (duomenys neskelbtini) paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, kurie pažeidė J. T. garbę ir orumą. Noriu pabrėžti, kad mano teiginiai apibūdinantys J. T.: „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“; „pažiūrėk kokie nekalti apsimeta“; „nejuokink...Žiūrėk kad tavęs nepradėtų duot i teismą...“ yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės; priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė J. T. kartu su vyru D. T. sukūrė nuosavą verslą, ūkininkauja, augina ir pardavinėja gėles, daržovių daigus. Ieškovė verslą reprezentuoja pavadinimu „(duomenys neskelbtini) “, kuris įsikūręs (duomenys neskelbtini). Ieškovė siekdama platesnei auditorijai paskleisti žinią apie vykdomą verslą, siekdama reklamuoti „(duomenys neskelbtini) “ kreipėsi į laikraščio „Telšių žinios“ redakciją dėl publikacijos ir reklamos socialiniame tinklalapyje „Facebook“ užsakymo. (duomenys neskelbtini) laikraščio „Telšių žinios“ (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini) (toliau – publikacija). Publikacija (duomenys neskelbtini) buvo patalpinta www.tzinios.lt internetinėje svetainėje bei socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“. Publikacijoje pateikiama ieškovės vykdomą verslą reprezentuojanti informacija, pateikiama kontaktinė informacija, nuorodos, kur galima įsigyti jos parduodamas gėles. Socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ publikacija sulaukė įvairių reakcijų: „patiktukai“, pasidalinimai, peržiūros, komentarai ir kita. Ieškovę ir jos vyrą šokiravo vienos moters, t. y. atsakovės I. D., komentarai po publikacija: „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“; „pažiūrėk kokie nekalti apsimeta“; „nejuokink... Žiūrėk kad tavęs nepradėtų duot i teismą...“. Ieškovės šeima asmeniškai nepažįsta atsakovės, nei asmeninių nei kitokių reikalų nėra turėję, todėl buvo apskritai nesuprantama, kodėl tapo atsakovės taikiniu. Kaip matyti iš komentaruose pateikiamų teiginių, atsakovė naudodama daugiskaitą kategoriškai konstatuoja, kad ieškovės šeima yra 1) skolinga; 2) aferistai 3) nusikaltę. Ieškovės vyras D. T., sureaguodamas į atsakovės puolimą, komentare įspėjo atsakovę, kad dėl tokio jos viešo pasisakymo bus kreiptasi į teisėsaugos institucija su pareiškimu dėl garbės ir orumo įžeidimo, tačiau, kaip matyti, atsakovė toliau sarkastiškai, kategoriškai ir kaltinančiai atsakė, kad patį gali paduoti į teismą. Ieškovė tikslu reprezentuoti savo vykdomą verslą, siekdama informuoti Telšių rajono, kitų rajono gyventojus apie jos parduodamą produkciją, įdėjusi investicijas reklamai, sulaukusi atsakovės nebūtų kaltinimų, jaučiasi įžeista ir apkaltinta vykdant nebūtas neteisėtas veikas. Tokie atsakovės komentarai, akivaizdu, kai reprezentuojamas verslas, sudaro neigiamą įspūdį kitiems, jį viešai pamačiusiems asmenims, sukelia abejonių, ar ieškovė yra patikima, ar verta įsigyti jos auginamą produkciją. Tokiame kontekste atsakovės pateikti komentarai ne tik įžeidžia ieškovės garbę ir orumą, bet ir menkina visuomenės pasitikėjimą ieškovės vykdomu verslu. Atsakovė po publikacija savo nuomonę išreiškė peržengdama saviraiškos laisvės ribas, nesilaikydama geros moralės ir elgesio standartų, turėdama tikslą sumenkinti ieškovę ir jos šeimą visuomenės akyse. Ieškovė gindama savo pažeistas teises dėl atsakovės nebūtų teiginių, pakomentuotų po publikacija, 2022 m. spalio 18 d. su pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariatą, kuris ieškovę informavo, kad jos skundas nebus tiriamas, kadangi nenustatyta, kad būtų padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių ir pateikė rekomendacinio pobūdžio informaciją galimai savo pažeistas teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka. Ieškovė neabejotinai jaučiasi, kad atsakovė pažeidė jos teises puolimu, įžeidimu, kaltinimu nebūtais dalykais. Atsakovė iš savo socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyros paskelbtais komentarais po publikacija elgėsi nesąžiningai ir neetiškai, įžeidė ieškovę ir pažemino jos garbę ir orumą. Tokie atsakovės veiksmai iššaukė ieškovei stresą, išgyvenimus, nerimą. Ieškovė pirma bandė gydytis savarankiškai, vartojo raminančias arbatas, namie turimus vaistus (valerijono lašus). Ieškovės sveikatai blogėjant, ji 2022 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į gydymo įstaigos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „InMedica“ šeimos gydytoją pagalbos. Kaip matyti iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo, ieškovė 2022 m. lapkričio 15 d. atvykusi pas šeimos gydytoją jautėsi blogai, po nervinio streso atsirado skausmas š plote, nemiga š drebėjimo epizodais. Vartojo valerijoną raminančias arbatas, tačiau efekto nebuvo. Šeimos gydytojas ieškovei išrašė receptus vaistams, kurie skirti psichikos ir nervų sistemos sutrikimams malšinti, veikiantys širdies ir kraujagyslių sistemą bei psichologo konsultaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Akivaizdu, kad atsakovės komentarai po publikacija yra formuojami kaip objektyviai egzistuojantis faktas, teiginiai formuojami kategoriškai, o tai reiškia, jog atsakovės komentaruose paskelbta žinia, o ne nuomonė. Po publikacija atsakovės komentaruose skelbiami kategoriški teiginiai. Atsakovė paskleidė konstatuojamojo pobūdžio informaciją apie ieškovę, naudoja daugiskaitos forma, sukeldama abejones visa ieškovės šeima. Atsakovės komentaruose padaryti įrašai yra pateikiami taip, kad eilinis skaitytojas šiuos atsakovės teiginius galėtų suprasti būtent kaip faktą apie ieškovės praeityje padarytas neteisėtas veikas. Atsakovės komentarai po publikacija grįsti asmenine antipatija, puolimu, o bendrame kontekste matyti, kad atsakovės komentarų pobūdis nuo pirmo iki paskutinio nesikeičia, atsakovė formuoja teiginius kaip konkrečius, aiškius faktus apie ieškovę. Atsakovės komentarai aiškiai nukreipti ieškovei, o vartojama daugiskaitos forma, neabejotinai taikoma visiems publikacijoje nurodytiems asmenims, t. y. ieškovei ir jos vyrui D. T.. Be to, ieškovės vyrui atsakius į atsakovės po publikacija pateiktus komentarus, atsakovė toliau savo atsakomuosiuose komentaruose pamini D. T., kas neabejotinai parodo, kad atsakovė sąmoningai komentarus, kuriuose vartoja daugiskaitą, nukreipia ieškovei ir jos vyrui, ir visa tai nedviprasmiškai įrodo, kad atsakovės paskleistos žinios yra apie ieškovę. Atkreiptinas dėmesys, jog tokie atsakovės po publikacija skelbiami komentarai ir kaltinimai yra neteisingi, visiškai neatitinkantys faktinės situacijos. Šiais tikrovės neatitinkančiais teiginiais, žiūrint į kontekstą, kuriame tokie teiginiai paskleisti, iš esmės bandoma pabrėžti skaitytojams, kad ieškovės ir jos šeimos vykdomas verslas yra nesąžiningas, nepatikimas, neva jie yra kažkam skolingi, neva yra pagrindo teigti, kad jie yra nusikaltėliai. Atsakovės mestais kaltinimais ieškovei ir jos vyrui aferos vykdymu bandoma sukelti įspūdį, kad ieškovės šeima nepriklausomai nuo to, ar siejama su jos vykdomu verslu, ar ne, vykdė neteisėtą veiką. Teigiant, kad ieškovė ir jos šeima yra „aferistai" (t. y. užsiima sukčiavimu), nesant tokias veikas nagrinėjančių institucijų pradėtų procesų, nesant priimtų sprendimų, kuriuose būtų nustatyta, kad ieškovė ar jos šeimos nariai atliko įstatymams prieštaraujančius veiksmus, kurie būtų susiję su atsakovės komentaruose nurodytomis aplinkybėmis, yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovės paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Atsakovė po publikacija pateiktuose komentaruose apkaltinusi ieškovę ir jos vyrą nebūtais ir niekuo neįrodytais dalykais, viešoje erdvėje žemino garbę ir orumą, sukėlė abejones ieškovės patikimumu. Ieškovė kaltinama negarbingu poelgiu, galimai nesąžiningai vykdomu verslu ir visa tai menkina ieškovės gerą vardą, pasitikėjimą kitų žmonių akyse. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, akivaizdu, kad po publikacija atsakovės komentaruose reiškiami teiginiai nėra paremti jokiais įrodymais, tačiau nepaisant to, atsižvelgiant į tai, po kokios publikacijos pateikti komentarai, į bendrą visų atsakovės komentarų ir naudojamų teiginių su daugtaškiais, vartojama daugiskaitos konstrukciją, šie atsakovės teiginiai pateikiami kaip konstatuojamojo pobūdžio, todėl neabejotinai žlugdo ieškovės reputaciją bei žemina jos garbę ir orumą. Ieškovė dėl atsakovės komentarų po publikacija patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, gėdos jausmą ir juos išgyvena iki šiol. Ieškovės sveikata pablogėjo, po 2022 m. lapkričio 15 d. kreipimosi į šeimos gydytoją jai buvo išrašyti medikamentai, paskirtas vizitas pas psichologą, patiriamos papildomos išlaidos, papildomas rūpestis ir nerimas dėl vykdomo verslo ateities. Ieškovė iki šiol patiria įtampą, pergyvena dėl reputacijos ir gero vardo sumenkinimo, bijo dėl ateities, ar toliau vykdomas verslas leis pragyventi ir ar nebus padaryta nepataisoma žala šeimos verslui. Akcentuotina, kad atsakovės neigiami komentarai buvo paskelbti viešai internete, socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“, t. y. visuomenės informavimo priemonės paskyra, kurios pagrindinis tikslas skleisti informaciją, viešinti publikuojamus straipsnius ir, be abejonės, su tokioje priemonėje paskelbtais atsakovės komentarais galėjo susipažinti bet kuris asmuo, turintis interneto prieigą. Taigi, akivaizdu, kad pats mastas, atsakovės išsakytų komentarų sklaida yra neabejotinai plati. Šių aplinkybių kontekste, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai visuomenės informavimo priemonė nėra duomenų paskleidėja, o tik duomenų paskleidimo priemonė, ir nereiškiamas reikalavimas dėl duomenų paneigimo per visuomenės informavimo priemones, o reiškiamas reikalavimas tik pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui) atlyginti padarytą neturtinę žalą, tai ieškovo nepasinaudojimas CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise negali būti laikomas teisės normos pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikytina ir tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę bei orumą, ir prašo priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010). Pripažintina, kad ieškovė, siekdama apginti, jos manymu, pažeistas jos šeimos garbės ir orumo teises, šeimos verslo reputaciją, padavė teismui ieškinį, suformuluodama reikalavimus dėl visuomenės informavimo priemonėje (spaudoje) paskelbtų ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę, ir neturtinės žalos priteisimo. Taigi, pagal nurodytus teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką tokiems ieškovės reikalavimams nustatyta privalomoji išankstinė neteisminė bylos dėl garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, paneigimo sprendimo tvarka, o tokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikoma ir tuo atveju, kai asmuo reiškia reikalavimą paskleistų žinių paneigimo ir žalos atlyginimo, dėl to pagal CK 2.24 straipsnio 2 dalį šiuo atveju ieškovė privalėjo laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Kadangi ieškovė nesilaikė CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Be to, ieškinyje teismas akivaizdžiai klaidinamas, teigiant, jog ieškovės šeima asmeniškai nepažįsta atsakovės, nei asmeninių nei kitokių reikalų nėra turėję, todėl buvo apskritai nesuprantama, kodėl tapo atsakovės taikiniu. Atsakovei visiškai nesuprantama, kodėl ieškinyje teigiama, jog ieškovė atsakovės nepažįsta, kai akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini) “ abi yra kartu išdirbusios eilę metų, taigi ilgą laiką darbe abi susidurdavo ir bendravo vos ne kasdien. Kaip nesuprantamas ir teiginys, kad ieškovės šeima tapo atsakovės taikiniu. Nes šiuo atveju atsakovė nesikreipė į ieškovę, o tikrumoje būtent ieškovės sutuoktinis realiu laiku įsiterpė į atsakovės ir D. J. bendravimą, kas matosi iš su ieškiniu pateiktos bendravimo išklotinės. Pripažintina, kad emocionalus apsižodžiavimas internete buvo su ieškovės sutuoktiniu, ne su ieškove. Kita vertus, nelengva apsispręsti, kaip reikėtų tinkamai paneigti tokią, ieškovės vertinimu, paviešintą žinią: „nejuokink... Žiūrėk, kad tavęs nepradėtų duot į teismą...“ ir kt. Apibendrinant atsakovės poziciją ieškinio atžvilgiu, atsakovė savo komentaru siekė ne pažeminti ieškovę ar jos šeimą, kuriamą verslą, o atkreipti savo bendradarbės ir draugės D. J. dėmesį į ieškovės paskelbtą reklaminę žinutę, kuri atsakovės subjektyviu vertinimu, prieštaravo atsakovės tuo metu susiformavusiai nuomonei apie autoriaus deklaruojamas ir tikrovėje išpažįstamas moralines vertybes, kadangi iš ankstesnio bendravimo su D. J. jai buvo žinoma, jog ieškovė tuo laiku buvo skolinga D. J. 50 Eur, kurių, kaip pati D. J. pokalbyje skundėsi, niekaip negali iš ieškovės atsiimti. Būtent norėdama pagelbėti D. J. šiame skolos atgavimo reikale, atsakovė norėjo atkreipti D. J. dėmesį į pasirodžiusią publikaciją, kad D. J. gal ir komentaro pateikimo būdu galėtų priminti ieškovei negrąžintą skolą. Pažymėtina, šiuo metu atsakovei iš D. J. yra žinoma, jog šią skolą ieškovės sutuoktinis yra atidavęs D. J. būtent po šio ginčą sukėlusio komentaro. Taigi, atsakovės vertinimu, ginčą sukėlęs jos komentaras nėra žinia, komentaro atskirus fragmentus gal ir galima laikyti atsakovės nuomone apie ieškovę, ji nėra teigiama, kaip minėta, atsakovės tuo laiku turėtos informacijos pagrindu. Ieškinyje išdėstyti samprotavimai vertintini kaip subjektyvūs ieškovės vertinimai, kaip ir pats pasirinktas interesų gynimo būdas. Iš ieškinio motyvų bei pridėtų dokumentų seka, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas įrodymais, o jo klausimą siūloma spręsti nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nurodymų.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad užsiima dekoratyvinių augalų auginimu, dauginimu ir pardavimu. Dėl šios veiklos yra įregistravusi ūkinę veiklą. Kadangi šia veikla užsiima nedaug laiko, (duomenys neskelbtini) laikraščio „Telšių žinios“ žurnalistė pasiūlė parašyti straipsnį apie jos verslą. Ji nelabai norėjo, bet įkalbėta, kad bus reklama jos veiklai, sutiko. (duomenys neskelbtini) buvo išspaudintas straipsnis. Tos pačios dienos vakare jai paskambino dukra ir pasakė apie atsakovės žinutę. Tuo pačiu metu žinutę pamatė ir jos vyras. Atsakovę pažįsta tik iš matymo. Jos yra kartu dirbusios AB „(duomenys neskelbtini)”, tačiau artimai nebendravo, net nesisveikindavo. Dėl žinutės turinio ji buvo šokiruota, nes ji niekam nebuvo skolinga. Visą naktį su vyru nemiegojo galvodami, kam ji gali būti skolinga. Ryte atsakovė parašė, kad ji yra skolinga D. J. už grūdus. Tada jos vyras prisiminė, kad kažkoks vyras atvežė jos mamai grūdus ir ji paprašė už juos sumokėti. Kitą rytą vyras atidavė D. J. vyrui 50 Eur. Ji nieko nežinojo apie jokius grūdus ir kad jos mama pažįsta D. J., su kuria ji taip pat kartu dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “. Tą patį vakarą jos vyras paprašė atsakovės ištrinti žinutes, tačiau ji to nepadarė. Kitą rytą kreipėsi į policiją, kur jai pasakė skambinti į redakciją ir prašyti ištrinti žinutes, kaip neatitinkančias tikrovės. Redakcijoje viską sutvarkė, tačiau kaip minėjo prieš tai, atsakovė pati žinučių neištrynė. Taip pat policijoje, gavus atsakovės atsiliepimą, pasiūlė kreiptis į teismą civiline tvarka. Po šios atsakovės žinutės ją ištiko nervinis šokas. Didžioji dalis žmonių po straipsniu parašė komentarus ją sveikindami, linkėdami sėkmės. O atsakovė visiškai nepagrįstai pavadino ją „aferiste“. Šis žodis jai asocijuojasi su apgaule, nesąžiningumu. Tris dienas po šio įvykio negalėjo dirbti. Jautė vidinę gėdą, jai atrodė, kad visi Telšiai viską matė, ji buvo viešai pažeminta. Ji yra labai sąžininga, todėl toks visiškai nepagrįstas jos apšmeižimas jai buvo labai skaudus. Kitą rytą jai parašė klientė klausdama, ką ji turi bendro su atsakove. Bendradarbiai iš buvusios darbovietės klausinėjo jos, kas čia įvyko tarp jų su atsakove. Tuo metu jautėsi blogai, rankos „tabalavo“, drebėjo širdis, naktimis neužmigdavo. Iš pradžių pati gydėsi. Gėrė valerijoną, citramoną, įvairias arbatas nuo nervų. Iki tol nebuvo jautusi tokio pobūdžio sveikatos sutrikimų. Po kelių savaičių, prieš lapkričio 1 d., paskambino užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. Vizitui užregistravo lapkričio 15 d. Gydytojui papasakojo apie savijautą, kad dėl šmeižto patyrė sukrėtimą. Jai nustatė nervinį sutrikimą, nurodė lašinti lašelines ir mėnesiui laiko išrašė vaistų Xanax ir Meldronet. Po mėnesio laiko apsilankius pas gydytoją buvo išrašyti tie patys vaistai. Vaistų nebevartoja nuo kovo mėnesio. Kažkiek pagerėjo. Gydytojas taip pat jai rekomendavo apsilankyti pas psichologą. Davė telefono numerį, kuriuo pasiskambinus ji užsiregistravo. Jai paskyrė psichologą D. V.. Pas jį lankydavosi (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą apsilankius papasakojo visą situaciją, nesakė, kad ją siuntė šeimos gydytojas. Pas psichologą lankėsi 5 kartus. Pats psichologas paskirdavo kito vizito datą. Psichologas jai neskyrė jokių medikamentų, vykdavo tik pokalbiai. Esminis patarimas jai buvo nekreipti dėmesio į visą šią situaciją. Iš psichologo negavo jokių dokumentų. Lankydamasi pas psichologą (duomenys neskelbtini) registratūroje pasakydavo, kad eina pas V. Psichologas pasibaigus apsilankymams siūlė ir vėl kreiptis, jei jai vėl pablogėtų. Žemaitijos psichikos sveikatos centre nebendravo su S. N.. Nežino, kuo skiriasi psichiatras nuo psichologo. Po šio įvykio iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius. Jai skauda galvą, jaučią nervinį šoką, drebulį. Įvertinusi visas įvykio pasekmes, ypač sveikatai, patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 Eur.

Ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovės komentaru buvo pažeista jos garbė ir orumas. Komentare išdėstyti teiginiai yra akivaizdi netiesa ir tai buvo įrodyta byloje. Be to, pati atsakovė pripažino, kad ji nežinojo visos tiesos apie tariamą skolą. Dėl neaiškių motyvų, neturėdama teisinio ir moralinio pagrindo, atsakovė pateikė žinią, neatitinkančią tikrovės ir žeminančią ieškovės garbę ir orumą. Bylos duomenys patvirtina, kad straipsnis plačiai paplito. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sutrikusia emocine sveikata, kurios gydymui reikėjo vartoti vaistus ir lankyti psichologo konsultacijas. Ieškovė yra jautrus asmuo, todėl ši situaciją ją labai paveikė.

Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad kad (duomenys neskelbtini), ruošiantis eiti miegoti „naršė“ socialiniame tinkle „Facebook“. Pamatė straipsnį apie ieškovę. Su ja apie 1,5 metų ji yra kartu dirbusi AB „(duomenys neskelbtini) “. Žinojo, kad ieškovė yra skolinga D. J., todėl greitai perskaičiusi straipsnį, spontaniškai parašė ginčijamą komentarą. Prieš 3 mėnesius kalbant darbe apie ieškovės pradėtą gėlių verslą, D. J. pasakė, kad ji yra jai skolinga. Nesidomėjo skolos susidarymo aplinkybėmis. Po to, dar ne kartą su D. J. kalbėjo apie šią skolą. Prie komentaro pažymėjo ir D. J., tikėdamasi, kad ji ką nors parašys apie skolą. Prieš rašant komentarą buvo įsitikinusi, kad skola D. J. dar negrąžinta. Tik po šito įvykio sužinojo, kad skola buvo 50 Eur. Komentaru norėjo atkreipti dėmesį, kad ieškovė grąžintų skolą, o pats jos žinutės turinys reiškė, kad jeigu gerai sekasi verslas, tegu grąžina skolą. Komentaru nesiekė įžeisti ar apšmeižti ieškovę. Komentaras buvo susijęs tik su skola. D. J. nebuvo jos prašiusi padėti atgauti skolą. Žodį „aferistas“ ji supranta kaip „nesąžiningas“. Šiuo metu mano, kad galėjo nerašyti komentaro arba parinkti tinkamesnį žodį situacijai apibrėžti. Kita vertus, komentaras nebuvo parašytas be pagrindo. Po komentaro parašymo apie 5 min. asmeniškai bendravo su ieškovės vyru, po to jį užblokavo. Jis prašė ištrinti komentarą, tačiau ji to nepadarė. Parašydama komentarą suprato, kad jį pamatys puslapio „Telšių žinios“ lankytojai. Nežino, kad pridėjus prie komentaro D. J. vardą, jis tapo matomas ir jos socialinio tinklo „Facebook“ draugams. Dažnai rašo komentarus, tačiau jų turinys nėra įžeidžiančio turinio. Parašydama, kad ieškovė yra skolinga, turėjo omenyje jos šeimą, t. y. ir jos vyrą. Ieškovė yra sunkaus būdo, konfliktiška. Sutinka atsiprašyti ieškovės, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos, jos manymu, yra nepagrįstas.

Liudytoja E. V. parodė, kad yra ieškovės dukra. Paaiškino, kad prieš keletą mėnesių laikraštyje „Telšių žinios“ buvo parašytas straipsnis apie jos mamos pradėtą gėlių auginimo verslą. Šis straipsnis taip pat buvo įkeltas į socialinį tinklą „Facebook“. Kadangi straipsnis buvo apie jos mamą, dėl įdomumo pradėjo skaityti komentarus. Pamatė daug pozityvių ir teigiamų komentarų. Tačiau tarp jų pamatė ir atsakovės komentarą, kuriuo jos mama buvo pavadinta „aferiste“. Ji įėjo į komentaro autorės profilį ir pamatė, kad ji nėra nei jos, nei jos mamos draugė. Perskaičius šį komenatą jai buvo labai nemalonu. Paskambino mamai, ji buvo labai susinervinusi. Sakė, kad nežino, kodėl apie ją taip parašė. Sekė tą komentarą, tačiau niekas į jį akivaizdžiai nesureagavo. Tiksliai negali pasakyti, bet kitą dieną, komentaro lyg ir nebebuvo. Asmeniškai atgarsių dėl šio komentaro ji nesulaukė. Šis įvykis labai paveikė jos mamą. Nors gal tai atrodo nereikšmingas dalykas, tačiau Telšiai yra mažas miestas. Po šito įvykio mamos elgesyje buvo matyti pokyčiai. Mama nemiegodavo naktimis, jautė nerimą, skaudėjo galvą. Nežino apie jokią skolą už grūdus.

Liudytoja I. S. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Ji pati susirado ieškovę ir pasiūlė parašyti straipsnį apie jos pradėtą verslą. (duomenys neskelbtini) straipsnis buvo įkeltas į „Telšių žinios“ interneto svetainę ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą. (duomenys neskelbtini) straipsnis buvo išspausdintas laikraštyje „Telšių žinios“. Šiuo metu „Telšių žinios“ paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ turi 14206 sekėjus. Įkeltus straipsnius jų autoriai juos administruoja, peržiūri, kiek sulaukė susidomėjimo, paskaito komentarus. Atsakovės komentarą pamatė (duomenys neskelbtini) vakare. Jai šis komentaras pasirodė neigiamas. Ryte redakcijoje aptarė šį įvykį. Straipsnis buvo užsakomasis, ji buvo neseniai pradėjusi dirbti, todėl nežinojo, kaip reaguoti. Skambino ieškovei, ji neatsiliepė. Po to, ieškovė jai perskambino ir pasakė, kad policijoje jai siūlė kreiptis į redakciją, kad ištrintų komentarą. (duomenys neskelbtini) apie pietus ji „paslėpė“ atsakovės komentarą. Po straipsniu apie ieškovę komentarai buvo teigiami. Straipsnio peržiūrų buvo nemažai. Pagal jų duomenis straipsnis buvo plačiai matomas, apie 10000 žmonių. Patiktukų skaičius po straipsniu neparodo tikrojo matomumo skaičiaus. Komentarą gali ištrinti jį parašęs asmuo. Negali pasakyti, kiek žmonių perskaitė atsakovės komentarą. Diskutavo, kodėl toks komentaras atsirado. Gal atsakovė turėjo pagrindą taip parašyti, gal iš pavydo. Iš savo sesers sulaukė klausimo, kas ten buvo per įrašas. Daugiau atsiliepimų negirdėjo.

Liudytojas D. T. parodė, kad yra ieškovės vyras. Gėlių auginimas ir pardavimas yra bendras jų šeimos verslas. Pagal užsakymą reklamos tikslais 2022 m. spalio mėnesį buvo parengtas straipsnis apie jų verslą. Straipsnį įkėlus į socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą perskaitė atsakovės komentarą. Iš karto paklausė žmonos, kas ta I. D.. Ji pasakė, kad buvusi bendradarbė. Tačiau abiems buvo neaišku, apie kokią skolą yra rašoma komentare. Apimtas streso bandė paslėpti, užblokuoti tą komentarą, bet neišėjo. Paprašė atsakovės ištrinti tą komentarą. Klausė, apie kokias skolas ji kalba. Parašė, kad jeigu komentaras nebus ištrintas, kreipsis į teismą. Su atsakove bendravo ir viešoje erdvėje po komentaro, ir asmeninėmis žinutėmis. Atsakovės bendravimas buvo pašaipus. Galų gale atsakovė parašė, kad jie atiduotų skolą J. už grūdus. Jis J. nepažįsta, tačiau prisiminė, kad 2022 m. rudenį pas jį atvažiavo klientas, kartu su juo ir J. Pradėjus bendrauti, išsiaiškino, kad jis pardavinėja grūdus. Jis pasakė, kad jo žmonos mamai reikia grūdų, paprašė užvežti ir jis atsiskaitys. Praėjus dviems savaitėms J. nieko neįspėjusi ieškovės mamai atvežė tuos grūdus. Ieškovės mama neturėjo pinigų atsiskaitymui, paprašė, kad jis sumokėtų. Jis pamiršo. Kitą rytą po įvykio nuvežė atiduoti skolą J. Klausė, kodėl jis neprašė grąžinti skolos, juk jie buvo apsikeitę telefono numeriais. J. pasakė, kad laukė, kiek jie yra sąžiningi ir atiduos skolą. Ieškovė apie skolą už grūdus nieko nežinojo. Žmona po šio įvykio jautėsi blogai. Sakydavo, kad skaudą galvą, širdies ritmas sutrikęs. Mano, kad šiuos sveikatos sutrikimus įtakojo atsakovės komentaras. Negali nurodyti, kokiais motyvais vadovaujantis, neturtinė žala įvertinta 5000 Eur. Ieškovė viena kreipėsi į teismą, nes taip patarė policijoje, jie nesigilino. Jis neplanuoja kreiptis į teismą dėl savo garbės ir orumo pažeidimo.

Liudytoja D. J. parodė, kad dirbo kartu su ieškove, su atsakove tebedirba AB „(duomenys neskelbtini) “. 2022 m. balandžio mėnesį jos vyras su draugu nuvažiavo pas ieškovės vyrą D. T. išsipjauti balkių. Ieškovės vyras paprašė jos vyro atvežti grūdų, sakė atsilygins. Jos vyras sutiko. Tą patį vakarą ji ieškovės mamai nuvežė 5 maišus grūdų. Tada ji nežinojo, kad čia ieškovės mama. Nuvežusi sako, kas atiduos pinigus. Jai pasakė, kas prašė, tas ir atiduos. Laukė pusę metų. Nieko neprašė, galvojo sąžiningi žmonės, patys grąžins skolą. Po trijų mėnesių darbe vyko pokalbis apie ieškovę. Ji pasakė, kad jai ieškovė yra skolinga 50 Eur. Neprašė atsakovės pagalbos prašant atiduoti skolą. Daugiau apie skolą su niekuo nebediskutavo. Tą vakarą, kai pasirodė straipsnis ir atsakovės komentaras, ji dirbo naktinėje pamainoje. Atėjusi bendradarbė paklausė jos, ko ji ten reikalauja, ką pardavinėja. Po to, pati perskaitė komentarą. Matė, kad jį parašė atsakovė. Komentaras jai buvo staigmena. Ji į diskusiją po straipsniu neįsitraukė. Darbe su bendradarbėmis diskutavo apie šią situaciją. Jos klausė, ar atidavė skolą. Pasakė, kad ne. Kitą dieną jos vyrui paskambino ieškovės vyras ir susitikus prie degalinės atidavė skolą. Pasakė, kad įvyko nesusipratimas, buvo pametęs jo telefono numerį.

Liudytoja S. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nepamena ieškovės kaip pacientės. (duomenys neskelbtini) pažymoje pateikta informacija yra (turi būti) parengta remiantis medicinine dokumentacija. Centre sveikatos istorijos yra elektroninės. Šiuo konkrečiu atveju pateiktą pažymą turėjo pasirašyti įstaigos vadovas ar gydantis gydytojas. Galimai nauja darbuotoja parengė pažymą su trūkumais. Jų centre teikiama psichologo ir psichiatro pagalba yra apmokama iš ligonių kasų. Apsilankymų pas specialistą skaičius priklauso nuo paciento būklės.

Liudytojas D. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichologu. Ieškovė lankė jo konsultacijas. Kiek pamena, ji skundėsi nuotaikos pablogėjimu, kad blogai miega, jaučiasi liūdnai. Nurodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ ją apšmeižė buvusi bendradarbė. Konsultacijų metu vykdavo tik pokalbis, jis neskiria medikamentų. Jeigu mato, kad yra poreikis, rekomenduoja psichiatro konsultacijas. Ieškovė lankėsi 4 kartus. Pati pacientė nusprendė, kad tiek apsilankymų jai užteko. Apsilankymai yra fiksuojami elektroninėje erdvėje, panašiai, kaip sveikatos kortelėje. Kiekvienas apsilankymas turi būti aprašytas. Ne jis nusprendė, kad ieškovei reikalinga psichologo pagalba. Siuntimas pas psichologą nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ po paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini) atsakovė parašė komentarus: „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“; „pažiūrėk kokie nekalti apsimeta“; „nejuokink... Žiūrėk kad tavęs nepradėtų duot i teismą...“.

Iš asmeninio atsakovės ir ieškovės vyro D. T. (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo matyti, kad iki 2022 m. spalio 18 d. atsakovės buvo prašoma ištrinti jos įkeltus komentarus.

Pagal 2022 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą ieškovė UAB „VVARFF“ už (duomenys neskelbtini) publikaciją, reklamą socialiniame tinke „Facebook“ ir reklamą sumokėjo 177,11 Eur.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2022 m. spalio 25 d. rašte „Dėl prašymo nagrinėjimo pabaigos“ nurodyta, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) gautas skundas nebus tiriamas, kadangi nenustatyta, kad būtų padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių. Rekomenduoja galimai pažeistas teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka.

2022 m. lapkričio 15 d. lankantis pas šeimos gydytoją ieškovei nustatytas nepatikslintas nerimo sutrikimas. Nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovei paskirta intervencinė procedūra (lašelinės). Paskirti vaistai: Alprazolanas ir Meldonio dihidratas. Pasiūlyta psichologo pagalba. 2022 m. vasario 15 d. ieškovei nurodyti vaistai paskirti dar kartą.

2023 m. kovo 15 d. lankantis pas šeimos gydytoją ieškovei nustatytas nepatikslintas nerimo sutrikimas. Rekomenduota tęsti medikamentinį gydymą ir psichiatro konsultacija.

2023 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje ir medicininiame pažymėjime nurodyta, kad ieškovė centre pas psichologą lankėsi 5 kartus: 2022 m. lapkričio 18 d., 2022 m. gruodžio 14 d., 2023 m. sausio 4 d., 2023 m. sausio 13 d. ir 2023 m. sausio 25 d.

Pagal laikraščio „Telšių žinios“ 2023 m. gegužės 8 d. pateiktą informaciją „Telšių žinios“ paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ stebi 14245 naudotojų. 2022 m. spalio 17 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ paskelbtą publikaciją (duomenys neskelbtini) skaitė 6684 naudotojai, domėjosi 1032 naudotojai, komentavo 34 naudotojai, pasidalino 4 naudotojai, sureagavo 112 naudotojų.

2023 m. birželio 9 d. lankantis pas šeimos gydytoją ieškovei nustatytas nepatikslintas nerimo sutrikimas. Rekomenduota psichologo ir psichiatro konsultacija.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės J. T. garbės ir orumo pažeidimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovės I. D. po socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ (duomenys neskelbtini) paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini) parašyti komentarai: „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“; „pažiūrėk kokie nekalti apsimeta“; „nejuokink... Žiūrėk kad tavęs nepradėtų duot i teismą...“; neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą, todėl prašo įpareigoti atsakovę paneigti šią informaciją ir priteisti neturtinę žalą. Atsakovė teigia, kad komentaras buvo parašytas nesiekiant apšmeižti ieškovę, o atkreipti jos dėmesį į skolą, kuri jos žiniomis, nebuvo grąžinta.

Dėl išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos

Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė pareikšdama ieškinį atsakovei dėl garbės ir orumo pažeidimo nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CK 2.24 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, kai duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškiniu ginčijamus komentarus apie ieškovę parašė po socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalavimą dėl duomenų apie ją panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo reiškia šiuos duomenis tiesiogiai paskelbusiam asmeniui, jokia visuomenės informavimo priemonė byloje nėra įtraukta atsakove. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė neturėjo prievolės pasinaudoti replikos teise ir turi teisę reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį juos paneigti ir atlyginti žalą.

Dėl garbės ir orumo pažeidimo

Asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinio teismo konstatuota, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus, kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo praktiką, garbė ir orumas ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės 4) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovas, gindamas savo garbę ir orumą, turi įrodyti žinių paskleidimo faktą; faktą, kad žinios yra apie ieškovą; faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovui įrodžius šiuos tris teisiškai reikšmingus faktus, atsakovui kyla pareiga pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį paneigti prezumpciją, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. įrodyti, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę.

Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.

Žinios ir nuomonės suvokimo kriterijai nurodyti Visuomenės informavimo įstatyme, kurio 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 82 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

Žinios ir nuomonės suvokimo bei atskyrimo kriterijai išplėtoti ir nuoseklioje Kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Byloje nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ po paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini) parašė komentarus: „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“; „pažiūrėk kokie nekalti apsimeta“; „nejuokink... Žiūrėk kad tavęs nepradėtų duot i teismą...“. Byloje nėra ginčo dėl šių teiginių paskleidimo fakto bei tai, kad šie atsakovės pasisakymai yra apie ieškovę ir jos vyrą.

Lietuvių kalbos žodyne (interneto svetainė www.lkz.lt) nurodyta, kad aferistas – tai asmuo, kuris daro aferas, sukčius; afera – tai stambi apgavystė, nesąžiningas, apgavikiškas darbas norint pasipelnyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ paskelbtoje publikacijoje (duomenys neskelbtini) aprašytas ieškovės J. T. ir jos vyro D. T. šeimos verslo įkūrimas ir jo vystymas. Publikacija paskelbta reklamos, informavimo, naujų klientų pritraukimo tikslais. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad savo komentaru ji siekė šalia straipsnyje išdėstytų aplinkybių apie sėkmingą ieškovės ir jos vyro verslą atkreipti jų dėmesį apie negrąžintą skolą. Teismas įvertinęs atsakovės pasakytus teiginius, jų kontekstą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kasacinio teismo praktiką, suformuluotus kriterijus atskiriant nuomonę nuo žinios, sprendžia, jog atsakovės teiginiai „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“ laikytini žiniomis. Teismo vertinimu, aptariami teiginiai suformuluoti kaip kategoriški teigimai, o ne kaip pasiūlymai, dvejonės, abejonės, klausimai. Juose nurodomi faktai pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys dalykai, o ne kaip subjektyvi atsakovės nuomonė. Nurodytų teiginių atitikimas tikrovei gali būti patikrintas, t. y. egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Atsakovės teiginių turinys yra pakankamas, kad jie būtų įvertinti kaip įvykusių (buvusių) faktų konstatavimas. Iš komentaro turinio, pasirinktos kalbos, vartojamų formuluočių bei skyrybos ženklų galima suprasti, kad visa atsakovės pateikiama informacija turi būti suprantama, kaip neginčytinas faktas, o ne kaip atsakovės asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas.

Ieškovės reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo sudaro ir atsakovės teiginių „pažiūrėk kokie nekalti apsimeta“; „nejuokink... Žiūrėk kad tavęs nepradėtų duot i teismą...“ paneigimas. Pažymėtina, kad šie teiginiai yra atsakovės ir ieškovės vyro D. T. susirašinėjimo po atsakovės parašytu komentaru „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“, kuris šiuo teismo sprendimu yra pripažintas kaip žinia, dalis. Šis susirašinėjimas atsirado po atsakovės prieš tai nurodyto komentaro parašymo ir jame diskutuojama dėl komentaro atsiradimo priežasčių. Įvertinus šias aplinkybes, komentarų „pažiūrėk kokie nekalti apsimeta“; „nejuokink... Žiūrėk kad tavęs nepradėtų duot i teismą...“ turinį ir jų parašymo kontekstą, darytina išvada, kad šie teiginiai vertintini kaip atsakovės nuomonė.

Kaip nurodyta prieš tai, CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę) tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys. Tokia pati įrodinėjimo pareiga nustatyta ir nuomonės paskleidimo atveju. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad jos paskelbti teiginiai – duomenys atitinka tikrovę, o paskelbta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą.

Atsakovė nurodo, kad komentarą „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“ parašė norėdama atkreipti ieškovės ir jos vyro dėmesį į negrąžintą skolą. Vadovaujantis teismo posėdžio metu duotais liudytojų D. T. ir D. J. parodymais, ieškovės vyrui susitarus su D. J. vyru, 2022 m. balandžio mėnesį D. J. ieškovės mamai atvežė 5 maišus grūdų, už kuriuos ieškovės mama paprašė atsiskaityti ieškovės vyro. D. T. neneigė šių aplinkybių, tačiau paaiškino, kad pamiršo grąžinti skolą, o ir D. J. bei jos vyras nepriminė apie šią skolą. Tiek liudytojas D. T., tiek liudytoja D. J. nurodė, kad ieškovė nežinojo apie dėl už jos mamai atvežtus grūdus susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė teigia, kad rašydama ginčijamą komentarą ji nežinojo tikslios skolos sumos, tačiau buvo įsitikinusi, kad skola tuo metu dar nebuvo grąžinta, nors D. J. nurodė, kad apie skolą už grūdus darbovietėje diskutavo tik vieną kartą, prieš tris mėnesius iki atsakovės komentaro atsiradimo. Liudytoja D. J. taip pat paneigė, kad prašė atsakovės pagalbos siekiant, kad skola būtų grąžinta. Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės teiginiai „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“ neatitinka tikrovės ir yra neteisingi. Visų pirma, atsižvelgiant į byloje pateiktą žodžio „aferistas“ išaiškinimą, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės padarytus administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, kurios galėtų būti apibūdinamos kaip sukčiavimas, apgavystė ar neteisėtas pasipelnymas. Pažymėtina ir tai, kad ginčo komentare nurodytą skolą turėjo grąžinti ne ieškovė, o jos vyras. Kita vertus, nors byloje negrąžintos skolos faktas buvo įrodytas, taip pat neginčytina, kad atsakovės komentaras yra adresuotas ne tik ieškovei, bet ir jos vyrui, visgi teismo vertinimu, komentare išsakyti teiginiai neatitinka realios susiklosčiusios situacijos. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ginčijamą komentarą parašė nežinodama skolos susidarymo aplinkybių, nebūdama šių susiklosčiusių skolinių santykių dalyvė, ir šioje situacijoje komentare pavartotos sąvokos yra visiškai nesuderinamos su faktine situacija ir, kaip nurodė atsakovė, siekiu komentaro pagalba atkreipti ieškovės ir jos vyro dėmesį grąžinti skolą.

Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.

Ieškovė yra verslininkė, savo veiklą vykdanti pakankamai neilgą laiko tarpą. Teismas sutinka, kad ieškovei yra svarbi jos reputacija, visuomenės formuojama nuomonė apie jos veiklą. Atsakovės paskelbtame komentare „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“ paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovės nesąžiningai vykdomą veiklą, apgavystes, sukčiavimą, galimai net įstatymo uždraustų veikų vykdymą. Teismo vertinimu, tokie teiginiai, ypač atsivelgiant į tai, kad jie buvo išsakyti po reklaminiu straipsniu apie ieškovės verslą, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovę ir jos veiklą, suponuoja negatyvų jos apibūdinimą. Apibendrinant, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovę, t. y. teiginiai „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“, pažemino jos garbę ir orumą.

Byloje nustatyta, kad teiginiai „pažiūrėk kokie nekalti apsimeta“; „nejuokink... Žiūrėk kad tavęs nepradėtų duot i teismą...“ yra atsakovės nuomonė ir jai netaikomas tiesos kriterijus. Kaip nurodyta prieš tai, šie teiginiai išsakyti atsakovei ir ieškovės vyrui diskutuojant dėl komentaro „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju šių teiginių negalima vertinti kaip paskleidžiant nuomonę, kuri neturi pakankamo faktinio pagrindo, suponuojančią neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, kad ši nuomonė yra įžeidžianti. Šie teiginiai labiau laikytini kaip atsakovės ir ieškovės vyro pozicijos dėl išsakyto pirminio komentaro, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie peržengia leistinas ribas ir žemina ieškovės garbę ir orumą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad atsakovė parašydama komentarą „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“ paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą tenkintinas. Ieškinio reikalavimas dalyje, kuria prašoma pripažinti teiginius „pažiūrėk kokie nekalti apsimeta“; „nejuokink... Žiūrėk kad tavęs nepradėtų duot i teismą...“ neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą, netenkintinas.

Dėl ieškovės teisių pažeidimo gynimo

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021).

Savo pažeistą teisę dėl garbės ir orumo ieškovė pasirinko ginti dviem būdais – įpareigojimu paneigti ir patirtos neturtinės žalos, kurią vertina 5000 Eur, atlyginimu.

Nustačius, kad dalis atsakovės išsakytų teiginių apie ieškovę neatitinka tikrovės ir žeidžia ieškovės garbę ir orumą, atsakovė įpareigotina per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovės garbę ir orumą žeminančius teiginius, paneigime nurodant: „I. D. nuoširdžiai atsiprašo J. T., kad po socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ (duomenys neskelbtini) paskelbtos publikacijos (duomenys neskelbtini) paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, kurie pažeidė J. T. garbę ir orumą. Noriu pabrėžti, kad mano teiginiai, apibūdinantys J. T.: „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės“.

Įstatyme įtvirtinta, kad asmuo, kurio garbė ir orumas pažeisti, turi teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.24, 6.246 straipsniai). Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017).

Ieškovė nurodo, kad atsakovei viešai paskelbus apie ją tikrovės neatitinkančius faktus, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, gėdos jausmą ir juos išgyvena iki šiol. Ieškovė patiria įtampą, pergyvena dėl reputacijos ir gero vardo sumenkinimo, bijo dėl ateities, ar toliau vykdomas verslas leis pragyventi ir ar nebus padaryta nepataisoma žala šeimos verslui. Dėl sveikatos pablogėjimo ieškovei buvo reikalingas medikamentinis gydymas ir psichologo konsultacijos.

Teismas pažymi, kad bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-689-603/2020). Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ paskelbtą publikaciją (duomenys neskelbtini) skaitė 6684 naudotojai, domėjosi 1032 naudotojai, komentavo 34 naudotojai, pasidalino 4 naudotojai, sureagavo 112 naudotojų. Byloje nėra duomenų, kiek naudotojų perskaitė atsakovės komentarą, kuris šioje byloje pripažintas neatitinkančiu tikrovės ir pažeminančiu ieškovės garbę ir orumą. Visgi, byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad į atsakovės komentarą buvo reaguota ir tai sukėlė visuomenės diskusijas. Vadovaujantis bylos medžiaga, 2022 m. lapkričio 15 d., 2023 m. kovo 15 d. ir 2022 m. birželio 9 d. atsakovei nustatytas nepatikslintas nerimo sutrikimas, ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. sausio 25 d. lankėsi pas psichologą. Ieškovei nustatyti sveikatos sutrikimai sietini su atsakovės veiksmais paskleidžiant tikrovės neatitinkančius teiginius, tačiau byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės veiksmai yra vienintelė priežastis, nulėmusi jos sveikatos pablogėjimą. Taip pat byloje nepateikta informacija apie pablogėjusią ieškovės, kaip verslininkės, reputaciją. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė savo kaltę iš dalies pripažino, nurodė, kad pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai, sutinka atsiprašyti ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir aplinkybę, kad šios kategorijos bylose pagrindinė siekiamybė yra apginti pažemintą garbę ir orumą, kas nagrinėjamoje byloje ieškovės atžvilgiu yra pripažinta, teismas sprendžia, jog adekvatus ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė 1418 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 218 Eur žyminis mokestis ir 1200 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė patyrė 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ir atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Ieškovė byloje pareiškė vieną neturtinį ir vieną turtinį reikalavimą, abu sudaro po 50 procentų nuo visų reikalavimų. Laikytina, kad ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovės teiginius žeminančiais jos garbę ir orumą patenkintas 100 procentų. Priteisus ieškovei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, laikoma, kad patenkinta 20 procentų antrojo ieškinio reikalavimo. Tenkintina pareikštų reikalavimų dalis sudaro 60 procentų ((100 + 20) / 2). Proporcingai patenkintiems reikalavimams iš atsakovės ieškovei priteistina 60 procentų patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 851 Eur, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams iš ieškovės atsakovei priteistina 40 procentų šiai daliai tenkančių teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 120 Eur. Šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš atsakovės ieškovei priteistina 731 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovės I. D. (duomenys neskelbtini) po socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini) parašytas komentaras „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“ yra neatitinkantis tikrovės ir žeidžiantis ieškovės J. T. garbę bei orumą.

Įpareigoti atsakovę I. D. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovės garbę ir orumą žeminančius teiginius, paneigime nurodant: „I. D. nuoširdžiai atsiprašo J. T., kad po socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Telšių Žinios“ (duomenys neskelbtini) paskelbtos publikacijos (duomenys neskelbtini) paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, kurie pažeidė J. T. garbę ir orumą. Noriu pabrėžti, kad mano teiginiai, apibūdinantys J. T.: „Tegu skolas gražina, paskui laurus nešasi.... Aferistai.....“, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės“.

Priteisti iš atsakovės I. D., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimą 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) ir bylinėjimosi išlaidas 731 Eur (septynis šimtus trisdešimt vieną Eur).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė