- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- 1-2995-961/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08936-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- A. V., D. M.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, VSDFV duomenimis, nedirbantis, teistas:
1) 2023 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199-2 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda, įskaičius laikinojo sulaikymo laiką mokėtina bauda 178 MGL (8900 Eur), nustatant jai sumokėti 2 metų terminą (iki 2025 m. gegužės 9 d.), duomenų apie baudos mokėjimą nėra;
2) 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 50 MGL (2500 Eur) bauda, nustatant jai sumokėti 4 mėnesių laikotarpį (iki 2024 m. balandžio 18 d.), paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – automobilio konfiskavimą bei draudimą 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones; bauda išieškoma priverstinai;
3) 2024 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
4) 2025 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme - areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei paskiriant jam pareigas – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios, teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2025 m. kovo 11 d. 04.20 val. viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Metelica“, esančio A. Vienuolio g. 4, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,26 promilės girtumo laipsnis, matant kitiems asmenims, žodinio konflikto metu, esant menkavertei priežasčiai, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. V. į kairės pusės veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiaurine apatinės lūpos žaizda, kuri yra muštinė,
tęsdamas savo nusikalstamą veikimą 2025 m. kovo 11 d. 04.24.15 val. viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Metelica“, esančio A. Vienuolio g. 4, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,26 promilės girtumo laipsnis, matant pašaliniams asmenims, žodinio konflikto metu, esant menkavertei priežasčiai, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. M. į veido sritį, kuris nuo smūgio nugriuvo ant žemės, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, nosies srityje, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, smakre,
tokiais savo veiksmais, akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o A. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje E. K. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku priėjo prie klubo ir paklausė, ko nukentėję asmenys čia rėkauja. Jie atsakė, kad jis tuoj „atsiguls“. Jis pirmasis sudavė smūgį vienam iš nukentėjusiųjų, tuomet išėjęs jo draugas pasakė, kad dabar jis turi muštis su juo. Padarė porą žingsnių šalin, tačiau šis prie jo pribėgo, tuomet ir jam sudavė smūgį, po kurio vyras nukrito. Tuomet atvažiavo pareigūnai. Jo manymu, jis tik gynėsi, priešingu atveju nebūtų sudavęs tų smūgių. Nukentėjusieji rėkavo klube, kabinėjosi prie žmonių. Jis tuo metu buvo prie klubo automobilių stovėjimo aikštelės. Pripažįsta, kad buvo neblaivus. Neprisimena, kodėl prie nukentėjusiųjų priėjo. Jie taip pat jau buvo išėję iš klubo. Kur tiksliai jie stovėjo, jau neatsimena. Dėl girtumo visko neatsimena. Atsimena tik, kad pasakė jiems, ko jie čia rėkauja, tuomet A. pasakė, kad jis tuoj „atsiguls“. Žodinis jų konfliktas truko neilgai. Pats A. V. ėjo link jo, jis tuo metu tiesiog stovėjo, rankos buvo kišenėse. Nebūtų jam sudavęs smūgio šiaip sau. Į kurią vietą jam sudavė, tiksliai nežino. Po smūgio nukentėjusysis pasakė, kad „jau viskas“ ir padarė žingsnį atgal. Gal jis pajuto baimę. Tuomet jau jis pats ėjo link jo. Nenorėjo daugiau muštis, nežino, kodėl ėjo link A. Gal norėjo po smūgio atsiprašyti. Žino, kad yra vaizdo įrašas, pats nelabai ką beprisimena. Tuomet jau antras nukentėjusysis išbėgo iš klubo ir ėmė bėgti link jo, pakeliui numetė savo striukę. Jis sakė, kad jam reikės su juo muštis. Sudavė jam smūgį dar bebėgančiam. Viskas vyko staigiai. Aplink buvo ir kitų žmonių. Kai trenkė antram nukentėjusiajam, atsitraukė porą žingsnių. Kas vyko dviejų minučių tarpe tarp smūgio pirmam ir antram nukentėjusiajam, negali pasakyti. Smogė jiems dešine ranka. Visų smulkmenų jau ir neatsimena. Tikrai viską papasakotų, jei tiksliai atsimintų. Atsimena, kad kai trenkė D. M., aplink esantys žmonės rėkė, kad kvies policiją. Jie nebuvo išsigandę, bet išgyveno dėl savo draugų. Sutinka, kad jo veiksmai galėjo išgąsdinti žmones. Jo elgesys galėjo būti kitoks, galėjo tiesiog pasikalbėti. Čia veikė alkoholis. Dabar nebegeria, užsiima sportu. Baigė jam paskirtą programą dėl smurto prevencijos. Nežino, kodėl vėl smurtavo. Labai gailisi, stengiasi gyventi kitaip. Žino, kad tuo metu turėjo įpareigojimą nevartoti alkoholio, kovo 11 d. ankstesnis nuosprendis jau buvo pradėtas vykdyti. Nežino, kiek tą dieną buvo išgėręs alkoholio. Pradėjo jį gerti nuo dienos vidurio. Važinėjo su kompanija po miestą. Automobilių aikštelėse vartojo alkoholį. Nelabai atsimena, ar jis ėjo į tą klubą. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu. Bet nesutinka su nukentėjusiojo A. V. ieškiniu. Sutiktų atlyginti nebent 1000 Eur. Su 500 Eur dėl turtinės žalos sutinka, jei teismui bus pristatyti čekiai. Kiek kalbėjosi su pažįstamais, jam sakė, kad mokėti 4000 Eur yra nesąmonė.
Nukentėjusysis A. V. dėl civilinio ieškinio parodė, kad palaiko savo ieškinį. Po įvykio mėnesį laiko negalėjo dirbti, per tą laiką negalėjo vykdyti individualios veiklos. Su E. iškart buvo sutarta dėl žalos atlyginimo, buvo įvardinta suma, jis su ja sutiko. Prieš teismą jis atsisakė atlyginti sutartą sumą. Tuomet buvo surašytas civilinis ieškinys. Kiek žino, D. nenori rašyti civilinio ieškinio, nes jis tik dvi savaites nebuvo darbe. Jam pačiam buvo padaryta 4500 Eur turtinė žala. Jis sirgo, jam dabar reikia kreiptis į plastikos chirurgus, jis gydėsi visą mėnesį, buvo uždegimas, reikėjo viską gydyti. Iš priekio ir vidaus buvo susiūta lūpa. Kaltinamasis turėjo apmokėti plastikos chirurgo paslaugas, bet atsisakė. Yra ir dantų skausmas. Ieškinio sumą sudaro ir turtinė, ir neturtinė žala. Turtinės žalos apibrėžti negali, tuomet tegul teismas laiko, kad visa prašoma suma yra neturtinė žala. Jis mėnesį laiko nedirbo, galėjo valgyti tik per vamzdelį, negalėjo praverti burnos. Buvo stresas. Jis negali gauti čekių už sugadintus rūbus. Tuomet palaiko 4000 Eur žalos reikalavimą. E. K. buvo sutikęs ją atlyginti, bet mėnuo po mėnesio nieko nedaro. Jam yra blogai susiūta lūpa, reikės taisyti, už tai reikia mokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. E. K. padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas E. K. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta iš dalies. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. 2025 m. kovo 11 d. jis su savo draugais D. B. (D. B.) ir V. G. (V. G.) buvo prie naktinio klubo „Metelica“, jis pats vartojo alkoholinius gėrimus, o jo draugai tą vakarą jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Stovėdami ir bendraudami pamatė, kad iš minėto klubo apsaugos darbuotojas kažką iš vidaus išvarinėjo – vieną ar du jam nepažįstamus asmenis, vaikinus. Girdėjo, kaip apsaugos darbuotojas jiems sakė išeiti, nes jie kėlė triukšmą. Jie rėkė ant apsaugos, ką būtent sakė, šiuo metu tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Tuo metu jis su draugais irgi kartu priėjo, jis asmeniškai paklausė vieno iš vaikino, kurio, neprisimena, „Ko jūs rėkaujate“, „nusiraminkite, važiuokite namo“. Kiek vėliau matė, kaip A. V., eidamas prie jo, sakė, kad tuoj jis jį išjungs, tuo metu su įtariamuoju kartu buvo ir stovėjo V. Kas vyko toliau, gerai visko neprisimena, kadangi, kaip jau minėjo, tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, galimai galėjo trenkti šitam jam nepažįstamam vaikinui – A. V. Kiek kartų ir į kokias kūno vietas, jis pasakyti negali, neprisimena. Pamena, kad matė atbėgantį kitą jam nepažįstamą vaikiną, kaip vėliau sužinojo, tai buvo D. M., kuris pribėgęs prie jo, nuo savęs numetė striukę ir pradėjo sakyti tokius žodžius „Davai su manimi, davai su manimi“. Norėdamas išvengti tolimesnio konflikto, pradėjo nuo jo šalintis, net porą ratų nuo jo bėgo, sakė, kad nenori muštis. Kas buvo toliau, irgi nieko neprisimena ir nieko pasakyti negali, bet neneigia, kad galėjo ir suduoti antrajam vaikinui, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą, D. M. Taip pat atsimena, kad įvykio metu, jam atrodo, dar buvo merginos, kiek suprato, jos buvo A. V. ir D. M. pažįstamos, kiek jų buvo, pasakyti negali. Atsimena, kad buvo atvažiavusi policija, patikrino jo blaivumą. Nežino, ar tikrino kitus asmenis. Papasakojo visas įvykio aplinkybes, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą, kurį jis pametė. Jis prisipažįsta iš dalies dėl to, kad minėti asmenys pirmi išprovokavo konfliktą, šaukė, rėkė, dėl to mano, kad jis taip su jais pasielgė, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, nes, matyt, kitos jokios išeities nebuvo. Jis tikrai bandė išvengti konflikto, ramino visus (2 t., b. l. 11-14).
2025 m. birželio 19 d. papildomai įtariamuoju apklaustas E. K. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažįsta iš dalies. Jau buvo apklaustas dėl šio įvykio, papildomai nieko pridurti neturi, visi anksčiau jo duoti parodymai buvo surašyti ankstesniojoje apklausoje, jie buvo surašyti teisingai, daugiau nieko pridurti neturi. Gali paaiškinti, kad buvo susisiekęs su nukentėjusiais, bandė su jais tartis, norėjo atlyginti žalą, tačiau jų pasakyta suma jam atrodo per didelė (2 t., b. l. 22-24).
Nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 11 d. apie 00.01 val. kartu su žmona E. M. ir draugais A. V. ir G. L. atvyko į naktinį klubą „Metelica“, kur leido laiką, šiek tiek išgėrė. Maždaug apie 04.20 val. nusprendė, kad laikas vykti namo, bei pradėjo ruoštis, po to visi kartu išėjo iš minėto klubo. Išėję į lauką, išgirdo, kaip vienas iš apsaugos darbuotojų, išėjęs į lauką, stambus, aukštas, juodai apsirengęs, šaukia A., kad filmuoti viduje negalima, ir iš karto prie jo draugo A., kuris stovėjo šiek tiek toliau nuo jų, priėjo jaunuolių kompanija, ne mažiau nei keturi asmenys. Vienas iš tų asmenų su šviesiu megztiniu, jaunas, apie (duomenys neskelbtini) metų, daugiau požymių neįsidėmėjo, priėjęs prie A., su kumščiu trenkė jam į veido sritį. Ir daugiau nieko nebuvo, tiesiog minėti jaunuoliai ir mušeika tarp jų ėjo link savo automobilio, kuris, kaip suprato, stovėjo prie Operos ir baleto teatro. Kažkas iš asmenų iškvietė policiją, tiksliai kas – negali pasakyti, tačiau jis pradėjo vytis minėtus jaunuolius. Pribėgęs prie jų pasakė, ko jie čia puola ant vieno šešiese, jie pakalbėjo, kažkas iš jų pasakė, kad nereikia čia muštynių, jis apsisuko ir dėjosi striukę, kai vienas iš tų jaunuolių, kuris – tiksliai negali pasakyti, trenkė kumščiu jam į veido sritį. Galimai tai buvo tas pats jaunuolis, kuris trenkė ir A. Nuo smūgio jis prarado sąmonę, nukrito ant asfalto. G. ir A. matė, kaip jam buvo suduotas smūgis. Jis nei vieno smūgio nei vienam iš asmenų netrenkė. Kai jis atsitokėjo, šalia jo jau buvo policija, kuri jam ir A. iškvietė greitąją medicininę pagalbą. A. išvežė į ligoninę, o jį apžiūrėję paleido gydytis į namus. Dėl minėto įvykio 2025 m. kovo 3 d. kreipėsi į savo gydytoją. Kiek žino, atvykus policijai jaunuolis, kuris sumušė jį ir A., buvo ir policija užsirašė tiek jo, tiek kitų asmenų, kurie buvo su mušeika, duomenis. Kiek žino, jokių konfliktų nei klube, nei prie klubo tarp jų ir kitų asmenų nebuvo. Dėl ko minėtas jaunuolis mušė juos, nežino. Dėl šio įvykio patyrė sužalojimus ir jaučiasi nukentėjęs. Išrašą iš gydytojos pateikė prie protokolo pareiškimo (1 t., b. l. 73-76).
Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 11 d. apie 01.00 val. kartu su draugais D. M., jo sutuoktine E. M. ir jų drauge vardu G. atvyko į klubą „Metelica“. Klube saikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Klube buvo maždaug iki 04.20 val. Jis buvo apsirengęs baltais marškinėliais, pilkomis kelnėmis, buvo užsidėjęs liemenę. Jo draugas D. M. buvo taip pat apsirengęs juodas kelnes bei juodą liemenę „NordFace“. D. iškvietė taksi, todėl tiksliai žino, kad iš klubo išėjo maždaug 04.20 val. Kai išėjo iš klubo, prie klubo durų stovėjo apsaugos darbuotojas, kuris buvo aukšto ūgio, sportiško kūno sudėjimo bei buvo apsirengęs juodai (toliau – apsaugos darbuotojas Nr. 1). Kitas apsaugos darbuotojas, kuris stovėjo, buvo 1,90 m ūgio, stambaus kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsiai pilkos spalvos kelnėmis bei juodus marškinėlius (toliau – apsaugos darbuotojas Nr. 2). Apsaugos darbuotojas Nr. 1 kreipėsi į jų kompaniją klausdamas, kodėl jie filmavo klube, po ko jie pradėjo ginčytis (ką sakė – neatsimena). Vėliau apsaugos darbuotojas jiems pasakė „eikite geriau“. Jie nusileido laiptais ir, paėję apie 5 metrus (maždaug prie kioskų), laukė taksi. Iš A. Vienuolio gatvės atėjo maždaug penkių vaikinų kompanija. Kas su jais pradėjo pokalbį, jis neatsimena. Jis bendravo su vaikinu, maždaug apie 1,70 m ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apvalaus veido, galimai buvo apsirengęs oranžinę striukę. Ką jis su juo kalbėjo, neatsimena. Po trumpo pokalbio norėjo eiti, staiga pajautė, kad jo draugas, stovėjęs šalia, trenkė jam vieną kartą kumščiu (su kokia ranka – neatsimena) į veido sritį. Jis pajautė labai stiprų skausmą burnos srityje. Skausmą vertina 10 balų iš 10. Pamanė, kad jam iškrito dantys. Šis vaikinas maždaug 1,85 m ūgio (pats aukščiausias iš jų kompanijos), sportiško kūno sudėjimo, maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų, trumpų, tamsių plaukų. Buvo apsirengęs pilką striukę ar megztinį, atrodo, tamsių plaukų (toliau – vaikinas Nr. 1). Po suduoto smūgio vaikinas Nr. 1 nubėgo link D. ir pradėjo ant jo šokinėti, po ko šis pradėjo gintis. Vėliau vaikinas Nr. 1 nusiramino, tuo metu D. pradėjo judėti link jo, o vaikinas Nr. 1 pribėgo jam iš nugaros ir jam smūgiavo (kiek kartų ir su kuo – neatsimena), po ko D. nukrito veidu į kelio dangą. Jis priėjęs prie D., pamatė, kad šis be sąmonės. Pradėjo kviesti policiją ir, jam bekalbant, policija atvažiavo ir sulaikė asmenis, kuriuos jie nurodė. Kiti asmenys, kurie buvo su vyru Nr. 1, jiems nesmūgiavo ir su jais nekonfliktavo. Dėl šio įvykio kreipėsi į Žalgirio klinikas, kur jam buvo nustatyta kiaura žaizda lūpos srityje, kurią užsiuvo iš išorės ir iš vidaus. Įvykio vietoje atsisakė rašyti pareiškimą, kadangi manė, kad jo sužalojimai nežymūs, kol neatvyko į klinikas. Jį į klinikas nuvežė GMP (1 t., b. l. 94-100).
Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 11 d. apie 00.30 val. kartu su draugais A. V., D. M. ir G. L. atvyko į naktinį klubą „Metelica“, kur leido laiką maždaug iki 04.10 val. Nusprendė, kad laikas vykti namo, bei pradėjo ruoštis, po ko visi kartu išėjo iš minėto klubo. Jiems išėjus, prie pat išėjimo pastebėjo asmenų kompaniją, vienas asmenų buvo apsirengęs pilkos spalvos džemperiu, tamsiomis kelnėmis, maždaug 1,80 m ūgio, kitų asmenų neatsimena. Minėta kompanija pradėjo žodžiu konfliktuoti, tačiau ką tiksliai sakė, neatsimena, kadangi buvo nutolusi. Už kelių akimirkų pastebėjo, kad prasidėjo susistumdymas, vėliau muštynės, kurių metu matė, kaip minėtas asmuo, dėvintis pilkos spalvos džemperį, sudavė A. V. Tolimesnio konflikto nematė, kadangi viskas įvyko greitai ir netikėtai (1 t., b. l. 148-151).
Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 11 d. apie 01.00 val. kartu su savo pažįstamais D. M., E. M. ir A. V. atvyko į naktinį klubą „Metelica“, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus, ir maždaug apie 04.00 val. išėjo į lauką, kur stovėjo šeši jai nepažįstami vaikinai, kurie, pamatę su ja buvusius vyrukus, t. y. D. M. ir A. V., užpuolė juos. Kodėl lauke stovintys vaikinai taip pasielgė, nežino, nes D. M. ir A. V. buvo ramūs ir su minėtais vaikinais nebendravo. Lauke stovėjo vaikinas Nr. 1, buvo apsirengęs juodos spalvos džemperį, juodas kelnes, maždaug 170 cm. Vaikinas Nr. 2 buvo apsirengęs juodos spalvos džemperį, juodos spalvos treningines kelnes, maždaug 170 cm. Vaikinas Nr. 3 buvo apsirengęs raudonos spalvos džemperį, pilkos spalvos džinsais. Vaikinas Nr. 4 buvo apsirengęs pilkos spalvos džemperiu su gaubtuvu, juodos spalvos kelnėmis, 180 cm ūgio, ir elgėsi agresyviai. Vaikinas Nr. 5 buvo apsirengęs juodos spalvos džemperį su gobtuvu, tamsiomis kelnėmis, maždaug apie 165 cm. Vaikino Nr. 6 apibūdinti negali. Visi anksčiau paminėti vaikinai buvo nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kiek girdėjo, iš (duomenys neskelbtini). Vaikinas Nr. 4 ir Nr. 6 užpuolė D. M. ir A. V. Tuomet atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 155-161).
Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 11 d., apie 04.45 val., eidamas prie „Operos ir baleto teatro“, išgirdo, kad netoliese, kažkur prie klubo „Metelica“ vyksta kažkoks konfliktas, tačiau asmeniškai jo nematė. Atėjęs iki klubo pastebėjo, kad konfliktas jau buvo įvykęs, dėl to daugiau detalių papasakoti negali (1 t., b. l. 165-167).
Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 metais, kovo mėnesį, šiuo metu datos pasakyti negali, neprisimena, jis su draugais E. K., V. G., E. G. (E. G.), apie (duomenys neskelbtini) metų, telefono jo neturi, stovėjo prie Operos ir baleto teatro, bendravo. Jis ir E. buvo blaivūs, tą vakarą jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Bendraudami išgirdo triukšmą, kažkokių pašalinių žmonių rėkimus, šauksmus, daugiausiai girdėjosi merginų balsai prie naktinio klubo „Metelica“. Nusprendė nueiti pasižiūrėti, nes pagalvojo, kad galimai kažkas muša merginas. Atėjęs prie naktinio klubo, jis pamatė 2 vaikinus ir 2 merginas, kiek vėliau priėjo dar viena mergina, kurių jis nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Iš viso to rėkimo, šaukimo suprato, kad kilo kažkoks konfliktas, dėl ko – nesuprato, nes merginos labai garsiai kažką rėkavo, buvo ir apsaugos darbuotojas. Jis pats asmeniškai stovėjo kiek atokiau nuo visos šitos kompanijos, jam atrodo, stovėjo vienas, o kiti jo draugai buvo priėję arčiau. Tuomet jis pamatė, kaip vyksta muštynės, tarp ko, jis negali pasakyti, nes stovėjo atokiau nuo visos kompanijos. Kas su kuo mušėsi, negali pasakyti. Išvydęs muštynes, pribėgo arčiau ir pamatė, kad E. buvo susikabinęs rankomis su kitu jam nepažįstamu vaikinu. Jis juos bandė išskirti, taip pat atsimena, kad bandė skirti ir jam nepažįstama mergina. Jiems pavykus išskirti juos, kurį laiką stovėjo atskirai nuo kitų nepažįstamų vaikinų, galimai po 2-3 minučių išgirdo vienos iš merginų šauksmą, tuomet pamatė atbėgantį kitą jam nepažįstamą vaikiną su juodos spalvos liemene, kuris nusiėmė tą liemenę, numetė į šoną ir bėgo link E., šaukdamas, kad „tau bus <...>“. Bėgdamas šokinėjo ir mojavo kumščiais E. atžvilgiu, šaukdamas keiksmažodžius. Matė, kaip E. su alkūne sudavė tam vaikinui. Į kurią vietą pataikė, nežino, nes nematė, bet nuo smūgio minėtas vaikinas nugriuvo. Po to, kai nepažįstamas vaikinas nukrito, E. G. E. nuvedė į automobilį. Labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pradėjo aiškintis, kas įvyko, taip pat kažkas pasakė, kad E. pabėgo iš įvykio vietos, todėl pareigūnai pradėjo jo ieškoti, o vieną iš jam nepažįstamų vaikinų, kuris buvo stambesnis, be liemenės, pasodino į policijos pareigūnų automobilį, kadangi šis garsiai šūkavo, rėkavo ir pravardžiavo juos. Jis nori pasakyti, kad nepažįstami vaikinai patys pirmi pradėjo žodinį konfliktą, išprovokavo tokiais savo veiksmais, žodžiais ir kitais veiksmais (kaip jau minėjo, mojavo rankomis, bėgo link E.). Daugiau jis nieko nematė (1 t., b. l. 175-178).
Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo naktiniame klube adresu A. Vienuolio g. 4, Vilniuje, naktį iš 2025 m. kovo 10 d. į 2025 m. kovo 11 d. Tą naktį dirbo vienas. Būna, kad stovi prie durų ir tenka būti klubo viduje, kad prižiūrėtų tvarką klube. Kai eina į vidų, prie durų stovi rūbininkas. Būdamas klube, iš klientų sulaukė nusiskundimų, kad klube buvo filmuojama. Kai nuėjo į klubo vidų, darbuotoja nurodė, kad tai asmenys, kurie ką tik išėjo į lauką. Taip pat nurodė, kad klubo viduje filmavo merginos. Išėjęs į lauką kreipėsi į merginas, į ką mergina šviesių plaukų, stambesnio kūno sudėjimo, pasiuntė jį sakydama „eik <...>“. Po šito vyras Nr. 1, kuris buvo maždaug 1,90 m ūgio, šviesių plaukų, buvo apsirengęs baltus marškinius, juodą liemenę, batai rudos spalvos, kreipėsi į jį sakydamas, kad jį atleis, kad pažįsta jo darbdavį, ir keikėsi (pavadino jį <...>), taip pat sakė, kad jis jam nieko nepadarys, jis jį nufilmuos, bei traukė telefoną. Taip pat šis vyras vieną kartą bandė jam trenkti į krūtinę, tačiau jam pavyko pasitraukti ir taip išvengė smūgio. Po šito vieną kartą pirštu bakstelėjo. Liudytojas jį įspėjo, kad, jei jis dar kartą jam trenks, tai jis jam nuraus ranką. Taip sakydamas, norėjo jį išgąsdinti, kad jis nustotų jį liesti. Po šitų jo žodžių šis išsigando ir nubėgo laiptais link kioskų. Taip pat matė kitą grupelę žmonių, kurie viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus. Jų buvo apie 6 žmonės. Vyras Nr. 1 ėjo link šios 6 asmenų grupelės ir jis, tai pamatęs, juos įspėjo, kad vyras Nr. 1 yra agresyvus. Vienas vaikinas, kuris buvo apsirengęs sportiniais rūbais, pasisuko link vyro Nr. 1. Jis atsisuko eiti link klubo ir išgirdo plojimus, atsisukęs, pamatė, kad vyras Nr. 1 rankomis uždengė veidą, o jo draugas, kuris buvo juodai apsirengęs, žemesnio ūgio, maždaug 1,78 m ūgio, kai atvyko policija, jo veidas ir nosis buvo kraujuoti (toliau – vyras Nr. 2), nubėgo link liudytojo ir sakė jam, kad jis juos daužys ir kad jis nesikištų. Po ko jis jam atsakė „gerai“ ir nuėjo į klubą. Po to pamatė, kad vyras Nr. 2 guli ant žemės. Nei vieno iš apklausoje paminėtų asmenų jis tiesiogiai nepažįsta, tik žino, kad jie yra nuolatiniai klubo lankytojai. Daugiau nieko nematė (1 t., b. l. 169-172).
2025 m. kovo 11 d. Įvykio vietos protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta Vilniuje, A. Vienuolio g. 6 (šaligatvis). Stovint matomas įvykio vietos adresu A. Vienuolio g. 6, Vilniuje, bendras vaizdas. Žiūrint tiesiai, matomas tamsios spalvos pastatas, kuriame yra įėjimas į įmonę pavadinimu „Metelica“ (nuotrauka Nr. 1). Priėjus kiek arčiau minėto tamsios spalvos pastato, matomas įvykio vietos bendras vaizdas kitu kampu. Minėto tamsios spalvos pastato kairės pusės kampe, viršuje, matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera (nuotrauka Nr. 2). Priėjus prie pat minėtos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, minėto tamsios spalvos pastato kairės pusės kampe, viršuje, matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros bendras vaizdas iš arčiau (nuotrauka Nr. 3). Apsisukus ir stovint vietoje, matomas įvykio vietos bendras vaizdas kitu kampu (nuotrauka Nr. 4). Priėjus prie įėjimo į įmonę pavadinimu „Metelica“, matomas įvykio vietos bendras vaizdas kitu kampu (nuotrauka Nr. 5). Praėjus į kairę pusę, sustojus ir pasisukus, matomas įvykio vietos bendras vaizdas kitu kampu. Minėtas tamsios spalvos pastatas jau matomas iš dešinės pusės (nuotrauka Nr. 6). Taip pat apsisukus ir stovint vietoje, matomas įvykio vietos bendras vaizdas kitu kampu. Minėtas tamsios spalvos pastatas yra iš kairės pusės. Minėto pastato kitame kampe, viršuje, taip pat matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Taip pat dešinėje matomas dar vienas pastatas (A. Vienuolio g. 6, Vilnius), ant kurio kampo matoma įrengta dar viena vaizdo stebėjimo kamera (nuotrauka Nr. 7). Priėjus prie pat minėto tamsios spalvos pastato kito kampo, matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera iš arčiau (nuotrauka Nr. 8). Priėjus prie kito, šalia esančio pastato, adresu A. Vienuolio g. 6, Vilniuje, ant kampo matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera (nuotrauka Nr. 9). Taip pat priėjus prie minėto pastato kito kampo, matoma įrengta dar viena vaizdo stebėjimo kamera (nuotrauka Nr. 10). Apsisukus ir stovint vietoje, matomi stovintys kioskai, už kurių ties viduriu ant pastato kampo matoma įrengta dar viena vaizdo stebėjimo kamera (nuotrauka Nr. 11). Praėjus minėtus kioskus ir priėjus arčiau kito pastato, matoma kampe įrengta vaizdo stebėjimo kamera (nuotrauka Nr. 12). Įvykio vietos apžiūros metu ant pastatų adresu A. Vienuolio g. 6, A. Vienuolio g. 4, J. Lelevelio g. 6, Vilniuje, pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta ir nepaimta. Tuo įvykio vietos apžiūra baigta. Fotolentelė sudaryta iš 12 nuotraukų (1 t., b. l. 16-26).
2025 m. balandžio 2 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo atlikta Bendrojo pagalbos centro (BPC) skambučių įrašų apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu „2025_03_11_04-26-16_37064412403“. Įrašo trukmė 00 min. 55 sek. Girdima, kaip pranešėjas sveikinasi su operatoriumi ir prašo iškviesti ekipažą, nes juos muša. Nurodo adresą Vienuolio 4. Operatorius klausia, ar reikia medikų. Pranešėjas patvirtina, kad reikia, nes galvą suskėlė draugui. Nurodo, kad jau atvažiavo policija. Fone pranešėjas sako: „Sveiki. Žiūrėkit, jaunuoliai ten, dar vienas pabėgo, va, iškvietėm. Tuoj parodysiu“. Operatorius girdi, kaip fone pranešėjas sako “Bėga bėga bėga”. Klausia pranešėjo, kiek sumuštam asmeniui metų. Tačiau skambutis nutrūksta (1 t., b. l. 31-32).
2025 m. kovo 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo atlikta vaizdo įrašų iš UAB „Vilniaus Dainava“ apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad apžiūrimi aplanke „wetransfer_tyrimo-nr-01-1-08936-25_2025-03-13_1230.zip“ esantys 8 vaizdo įrašai. Įrašai fiksuoti 2025 m. kovo 11 d. nuo 04.09 val. iki 04.50 val., juose matyti Beatričės ir A. Vienuolio gatvių sankryžos, esančios Vilniuje, vaizdas iš dviejų kamerų. Įrašuose 04.15.45 val. laiku matyti, kaip iš naktinio klubo „Metelica“, esančio A. Vienuolio g. 4, išeina vyras Nr. 1 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaip nukentėjusysis D. M.), tamsių plaukų, dėvi juodą megztinį, juodą liemenę, juodas kelnes ir juodus batus. Paskui jį iš klubo išeina moteris Nr. 1 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuota kaip E. M., ilgų šviesių plaukų, dėvi rudą paltą, mėlynus džinsus ir tamsios spalvos batus) ir vyras Nr. 2 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaip nukentėjusysis A. V.), dėvi baltos spalvos megztinį, juodą liemenę, šviesios spalvos kelnes ir juodus batus. Netrukus iš klubo išeina moteris Nr. 2 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuota kaip G. L., šviesių plaukų, dėvi juodą striukę, juodas kelnes ir juodus batus) ir moteris Nr. 3 (tamsių plaukų, dėvi tamsios spalvos striukę/švarką, mėlynus džinsus ir juodus batus). Abu vyrai ir trys moterys kurį laiką stovi lauke ir bendrauja tarpusavyje. 04.17.20 val. iš naktinio klubo išeina apsaugos darbuotojas (dėvi juodą kostiumą ir juodus batus). 04.18.52 val. laiku matyti, kaip pro šalia Žemės ūkio ministerijos esantį kioską į sankryžą išbėga vyras Nr. 3 (dėvi pilką džemperį, mėlynus džinsus ir juodus batus). Paskui jį į sankryžą ateina vyras Nr. 4 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaip E. K.), dėvi šviesiai pilką džemperį, juodas sportines kelnes su balta juosta šonuose, tamsius batus, vyras Nr. 5 (dėvi juodą džemperį, tamsias kelnes ir šviesius batus) ir vyras Nr. 6 (dėvi raudoną džemperį, baltas kelnes ir baltus batus). 04.19.49 val. laiku vyras Nr. 2 prieina arčiau vyro Nr. 3 ir kurį laiką stovi šalia jo, vyro Nr. 4 ir vyro Nr. 6. 14.20.21 val. laiku matyti, kaip vyras Nr. 4 ištiesia dešinę ranką link vyro Nr. 2. 04.20.29 val. laiku vyras Nr. 4 prieina šiek tiek arčiau vyro Nr. 2 ir užsimojęs dešinės rankos kumščiu suduoda vieną smūgį vyrui Nr. 2 į kairę veido sritį. Vyras Nr. 2 ištiesia kairę ranką ir iškart atsitraukia (past.: vaizdo įraše užfiksuota, kad prieš smūgį vyras Nr. 2 kairę ranką laiko kišenėje, dešinėje laiko telefoną, į vyrą Nr. 4 yra šiek tiek pasisukęs šonu, t. y. nukentėjusysis nebuvo pasirengęs smūgiui), po patirto smūgio vyras Nr. 2 atsitraukia, ištiesia kairę rankos delną į vyro Nr. 4 pusę ir jį ramina, tuo metu vyras Nr. 4 savo judesiais provokuoja, gąsdina toliau trenkti, dar kartą prisiartina, vyras Nr. 2 vėl atsitraukia atgal). 04.21.12 val. laiku arčiau jų prieina vyras Nr. 1 ir moterys (past.: moteris Nr. 1 prieina pirmoji, atsistoja tarp vyro Nr. 2 ir vyro Nr. 4, kažką šaukia vyrui Nr. 4, nufotografuoja vyrą Nr. 4); tuo metu prieina vyras Nr. 1 ir moteris Nr. 2; po ko vyras Nr. 2, vyras Nr. 1, moteris Nr. 1 ir moteris Nr. 2 emocingai bendrauja su vyru Nr. 4 ir vyru Nr. 6, rodo gestus jiems link laiptų pusės, kaip galima suprasti, aiškinasi ir klausia, kodėl vyras Nr. 4 sudavė vyrui Nr. 2. 04.21.34 val. laiku matyti, kaip vyras Nr. 1 nusivelka juodą liemenę ir užmeta ją ant moters Nr. 1 galvos. Vyras Nr. 1 pribėga prie vyro Nr. 4 ir bando suduoti dešine ranka vyrui Nr. 4 į galvos sritį, bet nepataiko. Vyras Nr. 4 atsitraukia ir stoja į kovinę poziciją. Toliau kurį laiką matyti, kaip vyras Nr. 4 atsitraukdamas eina atgal, tuo metu link jo eina vyras Nr. 1. Netrukus matyti, kaip visi asmenys sustoja ir toliau kurį laiką bendrauja tarpusavyje. 04.24.15 val. laiku matyti, kaip vyras Nr. 4 prieina arčiau vyro Nr. 1 ir užsimojęs dešinės rankos kumščiu suduoda vieną smūgį vyrui Nr. 1 į veido sritį. Vyras Nr. 1 iškart nukrenta ant žemės. Prie jo prieina vyras Nr. 3 su vyru Nr. 2 ir padeda jam atsikelti nuo žemės (past:. vaizdo įraše užfiksuota, kad vyrui Nr. 4 priėjus arčiau vyras Nr. 1 pakelia rankas delnais į viršų (negynybinėje pozicijoje)), po vyro Nr. 4 smūgio, šalia buvusi moteris Nr. 2 skubiai šoka į tarpą tarp vyro Nr. 4 ir nukritusio ant žemės vyro Nr. 1, nustumia vyrą Nr. 4; taip pat prieš smūgį kitoje vietoje atokiau nuo visų, prie klubo laiptų, matosi, kaip moteris Nr. 3 apkabina moterį Nr. 1, jos kurį laiką stovi apsikabinusios, atrodo, kad moteris Nr. 3 ramina moterį Nr. 1; pamačiusi smūgį, moteris Nr. 1 mėgina ištrūkti iš moters Nr. 3 glėbio, nustumia moterį Nr. 3, pribėga prie gulinčio vyro Nr. 1, po to moteris Nr. 1 ir moteris Nr. 2 pribėga prie vyro Nr. 4, emocingai bendrauja su juo, kaip galima suprasti, aiškinasi ir klausia, kodėl vyras Nr. 4 sudavė vyrui Nr. 1, moteris Nr. 1 mėgina nufotografuoti vyrą Nr. 4, tačiau šis pasitraukia. 04.24.37 val. laiku matyti, kaip vyras Nr. 4 nueina iš įvykio vietos pro kioskus link Vilniaus gatvės. Toliau įraše kurį laiką neužfiksuota jokios tyrimui reikšmingos informacijos. 04.26.23 val. laiku matyti, kaip į įvykio vietą atvyksta pirmas pareigūnų ekipažas. Pareigūnus pasitinka vyras Nr. 2 ir parodo ranka link kioskų. Netrukus pareigūnai ir vyras Nr. 2 nubėga link vyro Nr. 4. 04.27.42 val. laiku matyti, kaip pareigūnai grįžta su sulaikytu vyru Nr. 4 ir pasodina jį ant laiptų prie naktinio klubo. Toliau įraše kurį laiką matyti, kaip pareigūnai bendrauja su asmenimis. Įrašuose kurį laiką neužfiksuota jokios tyrimui reikšmingos informacijos. 04.35.40 val. laiku matyti, kaip į įvyko vietą atvyksta antras pareigūnų ekipažas. 04:46:10 laiku į įvykio vietą atvyksta GMP. 04:46:41 laiku prie GMP automobilio prieina vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir pareigūnai. 04.47.35 val. laiku į GMP automobilį įlipa vyras Nr. 2. 04.49.07 val. laiku vyras Nr. 2 išlipa iš GMP automobilio, tuo metu į GMP įlipa vyras Nr. 1 (1 t., b. l. 41-48).
2025 m. kovo 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad atlikta vaizdo įrašų iš UAB „Eurointegracijos projektai“ apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad apžiūrimas aplanke „40 kamera.zip“ esantis vaizdo įrašas. Įrašas fiksuotas 2025 m. kovo 11 d. nuo 04.17 val. iki 04.23 val., jame matyti A. Vienuolio ir J. Lelevelio gatvių sankryža. 04.17.20 val. laiku matyti, kaip pro kioskus, esančius šalia Žemės ūkio ministerijos, prabėga vyras Nr. 1 (tamsių plaukų, dėvi šviesios spalvos megztinį, tamsias kelnes ir tamsius batus). Netrukus pro kioskus prie vyro Nr. 1 prieina vyras Nr. 2 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaip E. K., dėvi šviesiai pilką džemperį su baltu užrašu ant nugaros, tamsios spalvos sportines kelnes su balta juosta šonuose ir tamsius batus), vyras Nr. 3 (dėvi juodą džemperį su šviesiu paveikslėliu nugaroje, tamsias kelnes ir šviesios spalvos batus) ir vyras Nr. 4 (dėvi raudoną džemperį, baltas kelnes ir baltus batus). Vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 4 netrukus užeina už kiosko. 04.18.09 val. laiku matyti, kaip nuo naktinio klubo „Metelica“ link kiosko nueina vyras Nr. 5 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaip nukentėjusysis A. V., dėvi baltos spalvos megztinį, juodą liemenę, šviesios spalvos kelnes ir juodus batus). 04.18.57 val. laiku matyti, kaip sankryžoje prie kiosko stovi vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 5. Įraše 04.18.59 val. laiku labai neaiškiai matyti, kaip kažkuris iš asmenų, galimai vyras Nr. 2, suduoda ranka smūgį vyrui Nr. 5 į galvos sritį. Vyras Nr. 5 ištiesia kairę ranką ir iškart atsitraukdamas nueina link Beatričės g. Tuo metu link vyro Nr. 5 prieina vyras Nr. 2. 04.19.11 val. laiku matyti, kaip prie jų nuo naktinio klubo „Metelica“ prieina vyras Nr. 6 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaip nukentėjusysis D. M., dėvi juodą megztinį, juodą liemenę, juodas kelnes ir juodus batus) ir moteris Nr. 1 (ilgų šviesių plaukų, dėvi rudą paltą, šviesios spalvos kelnes ir tamsios spalvos batus). 04.19.19 val. laiku matyti, kaip vyras Nr. 5 prisidengia burną kaire ranka. Netrukus matyti, kaip vyras Nr. 2 prieina prie vyro Nr. 5 ir moters Nr. 1 ir kurį laiką bendrauja tarpusavyje. Netrukus prie jų prieina moteris Nr. 2 (šviesių plaukų, dėvi juodą striukę, juodas kelnes ir juodus batus). 04.20.04 val. laiku matyti, kaip vyras Nr. 6 prieina prie jų ir užmeta savo juodą liemenę moteriai Nr. 1 ant galvos. 04.20.05 val. laiku vyras Nr. 6 pribėga prie vyro Nr. 2 ir pašokęs užsimoja dešine ranka suduoti smūgį, bet nepataiko. Vyras Nr. 2 atsitraukia už kiosko, prie jo prieina vyras Nr. 6. Link jų nueina moteris Nr. 1, moteris Nr. 2, vyras Nr. 1, vyras Nr. 4 ir vyras Nr. 5. 04.22.42 val. laiku matyti, kaip visi asmenys stovi ir bendrauja tarpusavyje. 04.22.44 val. laiku matyti, kaip vyras Nr. 2 užsimojęs suduoda dešinės rankos kumščiu vyrui Nr. 6 į veido sritį. Vyras Nr. 6 iškart nukrenta ant žemės.
Apžiūrimas aplanke „75 kamera.zip“ esantis vaizdo įrašas. Įrašas fiksuotas 2025 m. kovo 11 d. nuo 04.17 val. iki 04.26 val. Jame matyti Gedimino prospekto ir A. Vienuolio gatvės sankryža. 04.23.01 val. laiku matyti, kaip kamera nusisuka link A. Vienuolio ir J. Lelevelio gatvių sankryžos. Įraše matyti prie kioskų stovintys vyras Nr. 1, vyras Nr. 2, vyras Nr. 3, vyras Nr. 4, vyras Nr. 5, vyras Nr. 6 ir moteris Nr. 2. 04.24.02 val. laiku matyti, kaip vyras Nr. 2 užsimojęs suduoda dešinės rankos kumščiu vyrui Nr. 6 į veido sritį. Vyras Nr. 6 iškart nukrenta ant žemės. Vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 5 netrukus priėję prie gulinčio vyro Nr. 6 padeda jam atsistoti. Netrukus prie jų prieina moteris Nr. 1.
Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas „PSS-20250311-042705UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 5 minutės 28 sekundės. Įrašas fiksuotas pareigūno kūno kamera, data ir laikas nenurodyti. Įrašo pradžioje matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, esančią adresu A. Vienuolio g. 4, Vilnius. Įraše matyti, kaip filmuojantis pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio. Tuo metu priešais jį matyti kiti du pareigūnai, kurie veda vyrą Nr. 1 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaip E. K., kuris dėvi šviesiai pilką džemperį, juodas sportines kelnes su balta juosta šonuose, tamsius batus) ir vyrą Nr. 2 (dėvi juodą striukę su baltu „NIKE“ logotipu priekyje, juodas kelnes ir tamsios spalvos batus). Prie filmuojančio pareigūno prieina vyras Nr. 3 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaip nukentėjusysis A. V., dėvi baltos spalvos marškinius, juodą liemenę, šviesios spalvos kelnes ir juodus batus). Įraše matyti, kaip pareigūnai ir trys vyrai, praėję pro šalia esančius kioskus, nueina link naktinio klubo „Metelica“. Įraše šalia naktinio klubo matyti stovintys kiti asmenys: moteris Nr. 1 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuota kaip E. M., ilgų šviesių plaukų, dėvi rudą paltą, šviesias kelnes ir tamsios spalvos batus), moteris Nr. 2 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuota kaip G. L., šviesių plaukų, dėvi juodą striukę, juodas kelnes ir juodus batus), vyras Nr. 4 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaip V. G., dėvi raudoną džemperį, baltas kelnes ir baltus batus) ir vyras Nr. 5 (ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaip nukentėjusysis D. M., dėvi juodą megztinį, juodą liemenę, juodas kelnes ir juodus batus). Filmuojantis pareigūnas praeidamas pasiteirauja asmenų „jūs matėt?“, moteris Nr. 2 atsako „taip, matėm“. Filmuojantis pareigūnas pasiteirauja moters Nr. 2 „pažįstami būsit?“, moteris Nr. 2 atsako „taip, šeimos draugai“. Filmuojantis pareigūnas netrukus pakviečia vyrą Nr. 4 ir nurodo, kad šis neitų prie kitų vyrų. Toliau įraše matyti ir girdėti, kaip pareigūnas pasiteirauja moters Nr. 1, moters Nr. 2, vyro Nr. 3 ir vyro Nr. 4 asmens duomenų bei juos užsirašo. Įraše matyti, kad ant vyro Nr. 3 baltų marškinių yra raudonos spalvos dėmės. Kiek vėliau įraše girdėti, kaip šalia pareigūnų stovintis vyras Nr. 5 informuoja, jog jis buvo praradęs sąmonę.
Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas „PSS-20250311-042737UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 2 minutės 11 sekundžių. Įrašas fiksuotas pareigūno kūno kamera, data ir laikas nenurodyti. Įrašo pradžioje matyti, kaip pareigūnas su kolega veda vyrą Nr. 1 ir vyrą Nr. 2 link naktinio klubo „Metelica“ laiptų, esančių adresu A. Vienuolio g. 4, Vilniuje. Vyras Nr. 1 eidamas sako „o, girdėjot ką sakė? Norėjo man į galvą duot“. Įraše matyti, kaip pareigūnai pasodina vyrą Nr. 1 ir vyrą Nr. 2 ant šalia klubo esančių laiptų. Įraše girdėti, kaip filmuojantis pareigūnas pasiteirauja vyro Nr. 1 asmens dokumento. Vyras Nr. 1 nurodo, kad jo neturi, bet atsimena asmens kodą. Netrukus įraše prie jų prieina vyras Nr. 3 ir vyras Nr. 5. Ant vyro Nr. 3 marškinių matyti tamsios spalvos dėmės. Netrukus vyras Nr. 5 pradeda klausinėti vyro Nr. 1, kodėl šis pabėgo. Vyras Nr. 1 atsako, kad nepabėgo. Vyras Nr. 5 nurodo „tu pabėgai. Aš su tavim prieš tai kalbėjau [neaišku] jeigu <...>, tai pastovėk <...> vietoj“. Vyras Nr. 1 nurodo „aš išvis išėjau taksi iškviest, <...>. O tu nori kažką sakyt?“. Įraše toliau girdėti, kaip abu vyrai pradeda garsiai kalbėti ir žodžiu konfliktuoti. Įraše girdėti, kaip vyras Nr. 1 nurodo „nes tu gulėjai“. Vyras Nr. 5 atsako „kur gulėjau? Tu man <...> aš net nesupratau. Aš sąmonę praradau. Daunas tu <...>“. Įraše netrukus per raciją girdėti pranešimas, kad į įvykio vietą atvyksta M. D. įraše jokios tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.
Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas „PSS-20250311-042948UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 6 minutės 34 sekundės. Įrašas fiksuotas pareigūno kūno kamera, data ir laikas nenurodyti. Įraše matyti, kaip filmuojantis pareigūnas užsirašo vyro Nr. 1 ir vyro Nr. 2 (E. G.) asmens duomenis. Įrašo fone girdėti moters balsas „šiaip <...>, tai, va, šitas, va, pilkas [neaišku] idi <...>, į snukį.“ Įraše netrukus girdėti kito vyro balsas, galimai apsaugos darbuotojo, kuris nurodo „jie išėjo, mane provokavo. Po to priėjo prie vyrukų ir grynai išprovokavo“. Kiek vėliau įraše matyti, kaip prie filmuojančio pareigūno prieina moteris Nr. 2 ir praneša „iškart sakau, šitas, vat, pilkas agresyvus. Daužėsi, šokinėjo prieš visus. Va, šitas pilkas. Ne nu aš rimtai sakau. Šitas pilkas buvo agresyvus“. Netrukus matyti, kaip kitas pareigūnas, priėjęs prie moters Nr. 2 ir vyro Nr. 5, pasiteirauja, ar kažkas turės pretenzijų. Įraše girdėti, kaip kažkuris vyras nurodo „žinoma, pas mane, <...>, skruostas pramuštas. <...> neturiu pretenzijų, juokauji?“ Toliau girdėti, kaip vyras Nr. 5 praneša „… nes aš jų net pirštu nepaliečiau. Aš netgi žodžio nepasakiau“. Moteris Nr. 2 nurodo „šitas pilkas trenkė jam ir jam“ ir parodo ranka link vyro Nr. 5. Vyras Nr. 5 toliau pasakoja „pareigūnas, mes su juo pakalbėjom, ane. Mes jau norėjom važiuoti. Jisai paėmė ir trenkė. Va šitam baltam, kuris man trenkė, aš turiu pretenzijų. Nes aš jam nieko nedariau. Mes su juo pakalbėjom ir jis man trenkė. Tai išvis žodžio net nepasakiau. Va, yra žiūrėkit, va, panelės stovėjo.“ Įraše matyti, kaip pareigūnas prieina prie moters Nr. 1 ir moters Nr. 2. Įraše girdėti moters Nr. 1 balsas, kuri nurodo „jo, čia kompanija [neaišku] stovėjo, o mes išėjom iš klubo dviese. Tiesiog, aš net nemačiau, kad konfliktas įvyko. Tik mačiau, kad trenkė.“ Įraše girdėti, kaip vyras Nr. 3 nurodo „aš norėčiau, kad sulaikytumėt iki teismo tuos vaikus, kurie užpuolė mus“ (1 t., b. l. 58-65).
2025 m. kovo 18 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. G 911/2025(01) nurodyta, kad D. M. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, nosies srityje, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, smakre, kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. kovo 11 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. M. sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. D. M. nustatytų sužalojimų lokalizacija, savybės nenurodo tiriamojo padėties, sužalojimų jam padarymo metu (1 t., b. l. 85-86).
2025 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 912/2025(01) nurodyta, kad A. V. nustatyta kiaurinė apatinės lūpos žaizda, kuri tikėtina yra muštinė. Žaizda padaryta paveikus kietu buką briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas pagal savo pobūdį kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes duomenų, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgam, nėra. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. Sužalojimas nėra būdingas griuvimui. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, bendro dalyvumo netekimas (sužalojimo pasekmės) nustatomas, kai yra pilnai baigtas gydymas. Šiuo atveju, priklausomai nuo gydymo trukmės, sveikatos sutrikdymo mastas gali būti perkvalifikuotas į nesunkų, jeigu bus tęsiamas gydymas ir bus pateikti ambulatorinių apsilankymų aprašymai iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (duomenys neskelbtini)nambulatorijos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikų (1 t., b. l. 106-107).
2025 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 1570/2025(01) nurodyta, kad A. V. nustatyta kiaurinė apatinės lūpos žaizda, kuri tikėtina yra muštinė. Žaizda padaryta paveikus kietu, buką briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi žaizdos gijimas užtruko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Nustatyto sužalojimu vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. Sužalojimas nėra būdingas griuvimui. A. V. sužalojimo jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą (1 t., b. l. 118-119).
2025 m. kovo 11 d. 04.48 val. alkotesterio matuokliu E. K. nustatytas 2,26 promilės girtumo laipsnis (1 t., b. l. 8-9).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.
Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo yra pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog E. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. V. į kairės pusės veido sritį ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. M. į veido sritį.
Kaltinamasis E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino atlikęs aukščiau nurodytus smurtinius veiksmus, tačiau akcentavo, kad taip pasielgti buvo išprovokuotas netinkamo pačių nukentėjusiųjų elgesio viešoje vietoje. Parodė, kad leisdamas laiką su draugais prie naktinio klubo „Metelica“ išgirdo riksmus, nuėjo pasižiūrėti ir matė, kad apsauginis laukan varo kelis asmenis, o šie rėkia ant apsaugos. Išvydęs su apsauginiu besiginčijančius nukentėjusiuosius, papriekaištavo šiems, ko jie čia rėkauja, į ką agresyviai sureagavo vienas iš jų – A. V., pažadėjęs jam, kad jis „atsiguls“. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu sudavė vieną smūgį šiam nukentėjusiajam, po kurio šis išsyk atsitraukė, tuomet prie jo ėmė bėgti kitas nukentėjusysis, nusimesdamas striukę ir reikalaudamas muštis, tuomet sudavė smūgį ir jam. Po to aplinkiniai ėmė šaukti, kad kvies policiją. Viskas įvyko labai staigiai, jis nenorėjo šio konflikto ir jei ne nukentėjusiųjų agresija ir provokacijos, jo smurtinių veiksmų apskritai nebūtų buvę. Mano, kad suveikė ir tą naktį išgertas alkoholis.
Kaltinamojo nurodomas aplinkybes dėl panaudoto smurto patvirtina kiti bylos įrodymai: nukentėjusiųjų A. V. ir D. M., įvykio vietoje buvusių liudytojų E. M., G. L., V. G., D. B., T. B. parodymai, vaizdo įrašų iš įvykio vietos, pareigūnų Body kamerų įrašų ir garso įrašų Bendrajam pagalbos centrui apžiūros rezultatai, specialistų išvados.
A.V. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad vakarodami klube „Metelica“ vartojo alkoholį, išeinant iš klubo su jo apsaugos darbuotoju kilo ginčas, apsaugininkui jų kompanijai pareiškus priekaištus dėl filmavimo klubo viduje. Šio ginčo metu prie jų priėjo nepažįstamų jaunuolių kompanija. A. V. nurodė, kad neatsimena, kaip tarp jų prasidėjo bendravimas, tačiau jo metu vienas iš kompanijos vaikinų (aukščiausias) staiga jam trenkė kumščiu į veido sritį, dėl ko jis pajuto itin stiprų skausmą burnos srityje, net manė, kad bus išmušti dantys. Po to šis vaikinas nubėgo link jo draugo D. ir ėmė šokinėti aplink jį, šis pradėjo gintis. Vėliau abu nusiramino. Tačiau, kai D. pradėjo link jo judėti, pribėgęs tas pats vaikinas smogė D., dėl ko šis krito veidu į kelio dangą ir gulėjo be sąmonės. Po šito iškvietė policiją, kuri sulaikė jų nurodytus asmenis. Kiti asmenys iš to jaunuolio kompanijos jiems su D. nesmogė ir su jais nekonfliktavo. D. M. parodė, kad išėjus iš naktinio klubo ir apsaugininkui jiems reiškiant pretenzijas dėl filmavimo, prie A. priėjo jaunuolių kompanija ir vienas jų priėjęs prie A. kumščiu trenkė į veido sritį. Jis pradėjo vytis nueinančius jaunuolius, pribėgęs papriekaištavo, ko jie šešiese puola vieną jo draugą. Jie pasikalbėjo, vienas iš tų jaunuolių deklaravo, kad nereikia muštynių, ir kai jis nusisukęs dėjosi striukę, jaunuolio draugas jam kumščiu trenkė į veido sritį, nuo ko jis krito ant grindinio ir prarado sąmonę. Jam atsigavus, įvykio vietoje jau buvo policija. Kodėl kaltinamasis jį mušė, nežino, jokių konfliktų nei su juo, nei su jo draugais nei klube, nei išėjus nebuvo. Liudytoja E. M. patvirtino, kad tarp nukentėjusiųjų ir nepažįstamų vaikinų kompanijos išėjus iš klubo įvyko konfliktas, kurio metu prasidėjo muštynės. Liudytoja G. L. nurodė išvis nesuprantanti, kodėl nukentėjusieji buvo užpulti, nes abu buvo ramūs ir visai nebendravo su minėta kompanija. Su kaltinamuoju buvę V. G. ir D. B. labai aptakiai liudijo apie įvykį. V. G. aiškino tik girdėjęs, bet asmeniškai nematęs konflikto. D. B. aiškino, kad prie naktinio klubo išgirdęs triukšmą, tarp jo ir merginų riksmus, pagalvojęs, kad jos mušamos, nuėjo arčiau pasižiūrėti. Priėjęs pamatė, kad dviejų vaikinų ir dviejų merginų kompanija rėkaudami kažko konfliktuoja su apsaugos darbuotoju, bet jis liko nuošaly, o jo draugai priėjo arčiau, ir kažkuriuo momentu pamatė, kad jau vyksta muštynės. E. susikabino su kažkokiu vaikinu, jis ir nepažįstama mergina bandė juos išskirti. Išskyrus vaikinus, po kokių 2-3 minučių išgirdo vienos iš merginų šauksmą ir pamatė atbėgantį dar vieną nepažįstamą vaikiną, kuris nusimetė liemenę ir bėgo link E. grasindamas ir išsakydamas keiksmažodžius. Matė, kaip E. alkūne sudavė tam vaikinui, nuo smūgio šis nugriuvo. Nepažįstami vaikinai pirmi išprovokavo konfliktą tiek savo veiksmais, tiek žodžiais. Apsaugos darbuotojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išeinančiai klientų kompanijai pareiškus pretenzijas dėl filmavimo klubo viduje, kuris yra draudžiamas, mergina iš šios kompanijos jį „pasiuntė“, o su ja buvęs vyras keikėsi, grasino atleidimu, traukė telefoną, norėdamas jį nufilmuoti, net bandė jam trenkti į krūtinę, tačiau jis atsitraukęs smūgio išvengė. Bendraudamas su šia kompanija matė ir kitą apie 6 žmonių grupę, kuri viešoje vietoje vartojo alkoholį. Su juo prieš tai konfliktavęs vyras ėjo prie minėtos 6 asmenų grupės, todėl jis įspėjo juos, kad šis yra agresyvus. Kai pasisuko grįžti į klubą, už nugaros išgirdo plojimus ir atsisukęs pamatė, kad vyras, apie kurį kalbėjo, rankomis užsidengė veidą, o jo žemesnio ūgio draugas pasakė, kad tuoj jis „juos daužys“ ir liepė liudytojui nesikišti. Jis sutiko ir nuėjo į klubą, bet prieš tai dar matė, kaip antrasis vyras (pirmojo draugas) jau guli ant žemės.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta filmuojama įvairiomis vaizdo stebėjimo kameromis. Ikiteisminio tyrimo metu gauti UAB „Vilniaus Dainava“ ir UAB „Integracijos projektai“ valdomų kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašų apžiūra objektyviai patvirtino kaltinime nurodytus kaltinamojo atliktus veiksmus. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip apie 04.15.45 val. iš naktinio klubo „Metelica“ išėjo du vyrai (identifikuoti kaip nukentėjusieji) ir trys moterys (dvi iš jų identifikuotos kaip E. M. ir G. L.). Jiems stovint kieme ir bendraujant, iš klubo išeina apsaugos darbuotojas. Maždaug po pusantros minutės į sankryžą atbėga vyras, o paskui jį ateina kaltinamasis E. K. su dar dviem vyrais. Prie jų prieina A. V., kurį laiką bendrauja ir maždaug po minutės E. K. priėjęs prie A. V. dešinės rankos kumščiu suduoda šiam vieną smūgį į kairiąją veido sritį, po ko A. V. ištiesęs kairę ranką atsitraukia ir matomai ramina užpuoliką. E. K. aiškina, kad jis smurtui buvo išprovokuotas, nes jam pirmam buvo pagrasinta smurtu, tačiau iš įrašo nematyti, kad A. V. būtų jo atžvilgiu atlikęs aktyvius veiksmus, rodančius, kad galimai ir buvę išsakyti grasinimai būtų ketinti įgyvendinti. Atvirkščiai, prieš smūgį jis vieną ranką laiko kišenėje, kitoje laiko telefoną, į kaltinamąjį yra pasisukęs šonu, A. V. povyza nerodo jokios aktyvios agresijos E. K. atžvilgiu. Netgi po E. K. suduoto smūgio jis nepuola kaltinamojo, o ištiesęs ranką bando jį raminti, tuo metu šis provokuoja jį savo judesiais, imituodamas, kad vėl trenks, vėl priartėdamas prie nukentėjusiojo A. V., dėl ko šis vėl traukiasi. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo teiginiais, kad būdamas išgėręs ir nepatenkintas dėl apsaugos darbuotojo pretenzijų bei į jų konfliktą besikišančių nepažįstamųjų, nukentėjusysis A. V. galėjo su kaltinamuoju bendrauti nemaloniai, net bravūriškai pagrasinti, tačiau nerodant jokių ketinimų šiuos grasinimus įgyvendinti veiksmais, nebuvo jokio pagrindo jį pulti fiziškai. Tolesni vaizdo įrašai rodo, kad į draugo užpuolimą agresyviau sureagavo nukentėjusysis D. M., kuris nusimetė liemenę ir pribėgęs prie E. K. pašoko į orą ir bandė su inercija dešine ranka šiam smogti į galvos sritį, tačiau šis išsisuko ir smūgis nepavyko. E. K. atsitraukęs stojo į kovinę poziciją, bet tuo pačiu traukėsi atgal, vengdamas fizinio kontakto ir nebandydamas smogti atgal. D. M. judėjo link jo, tačiau taip pat nebepuolė. Tuo fizinė abiejų vyrų (E. K. ir D. M.) konfrontacija ir pasibaigė. Po šito momento maždaug tris minutes asmenys stovėdami tiesiog kalbasi, būtent šio pokalbio metu E. K. prieina prie D. M. ir užsimojęs dešinės rankos kumščiu suduoda šiam smūgį į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis išsyk krenta ant žemės. Be to užfiksuota, kad E. K. priėjus arčiau prieš pat smūgį, D. M. taikiai pakelia rankas delnais į viršų, rodydamas, kad neketina smurtauti, nepaisant to, gauna minėtą smūgį į veidą. Ši įvykių seka rodo, kad D. M. po pirmojo nepavykusio smūgio nebeketino plėtoti konflikto, vyrų aiškinimasis buvo perėjęs į žodinio ginčo fazę ir jokios tiesioginės fizinės grėsmės ar provokacijos E. K. nebebuvo. Smūgis buvo suduotas išimtinai žodinio bendravimo metu, vėl galimai E. K. reaguojant į kažkokius D. M. išsakytus žodžius, bet ne į tiesioginį fizinį puolimą ar grėsmingus kūno judesius, rodančius, kad norima inicijuoti ar tęsti muštynes ir yra realus poreikis kaltinamajam gintis. Teismo vertinimu, abiem atvejais E. K. panaudotas fizinis smurtas buvo perteklinė ir nereikalinga reakcija į neblaivių asmenų menkavertį žodinį kivirčą, o ne gynybinis atsakas į realią ir tiesioginę grėsmę jo asmens atžvilgiu, juolab, kad kaltinamasis buvo su savo draugais (nuo keturių iki šešių asmenų kompanijoje) ir fizinė pusiausvyra akivaizdžiai ir taip buvo jo pusėje.
Po smūgių D. M. buvo konstatuoti fiziniai sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, nosies srityje, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. V. – kiaurinė apatinės lūpos žaizda, tikėtina – muštinė, kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs aptartus įrodymus teismas konstatuoja, kad abiejų nukentėjusiųjų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis atitinka jų ir liudytojų parodymus, kad kiekvienam iš nukentėjusiųjų buvo suduota po vieną smūgį į veidą, o D. M. nuo gauto smūgio dar ir krito veidu į asfaltą. Kaip minėta, šias aplinkybes objektyviai patvirtina vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kruvini A. V. drabužiai, užfiksuoti vaizdo įrašuose po konflikto.
Sugretinus ir palyginus aptartus įrodymus, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, medicinos specialisto išvadų duomenis, nenustatyta pagrindo abejoti, kad A. V. ir D. M. konstatuoti sužalojimai padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčiniais E. K. veiksmais.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą.
Kaltinamasis E. K., smogdamas kumščiu į veidą nukentėjusiajam A. V., turėjo suprasti, kad tokio pobūdžio smurtiniais veiksmais gali sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir realius kūno sužalojimus, tačiau to norėjo. Iš šių kaltinamojo veiksmų darytina išvada, kad suduodamas smūgį jis norėjo ne tik sukelti nukentėjusiajam skausmą, bet ir jį sužaloti, todėl kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), jo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Smurtinius veiksmus prieš abu nukentėjusiuosius E. K. atliko viešoje vietoje – prie naktinio baro „Metelica“, kurioje tuo metu buvo pašalinių asmenų, todėl kaltinamasis neabejotinai sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-239-697/2022, 2K-73-654/2024). Nustačius, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, yra daroma išvada, jog asmens veika yra nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nors nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų duomenų išeina, kad ir pačių nukentėjusiųjų elgesys nebuvo visiškai tinkamas viešoje vietoje, ir nėra iki galo aišku, kurios iš konfliktuojančios pusės veiksmai (replikos) iššaukė šalių konfrontaciją, tačiau E. K. pasirinktas būdas spręsti konfliktą panaudojant fizinį smurtą nebuvo priimtinas. Tai akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, kaltinamasis tokiais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties, matant kitiems asmenims, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir juos sužalojo, tokie veiksmai pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu įvertinti kaip įžūlūs. Teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis veikė apibrėžta tyčia, greičiausiai jam nelabai rūpėjo, kokį poveikį aplinkiniams turės jo veiksmai. Tačiau jau būdamas mažiau nei prieš pusmetį teistas už muštynes viešoje vietoje (pagal BK 284 straipsnį), kaltinamasis neabejotinai žinojo, kad tokie veiksmai yra vertinami kaip įžūlus ir pažeidžiantis viešąją tvarką elgesys, tačiau tai ignoravo. Teismo vertinimu, jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atitinkamai E. K. veiksmai A. V. atžvilgiu kvalifikuotini kaip BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Tuo metu E. K. veiksmai nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu kvalifikuojami tik pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos sutrikdymas, nes šios nusikalstamos veikos sudėtis apima nežymų kūno sužalojimą.
Dėl bausmės skyrimo
E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Vadovaujantis BK 27 straipsniu teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a ir b punktais, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, ir penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.
Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kaltinamasis E. K. nagrinėjamus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. 2024 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, E. K. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Nagrinėjamos veikos padarytos praėjus vos dviem mėnesiams nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo, kas rodo, jog E. K. jokių išvadų po ankstesnio baudžiamojo proceso nepadarė. Turi neišnykusį teistumą ir už kitų rūšių tyčinius nusikaltimus. Todėl darytina išvada, kad E. K. yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Sunkina kaltinamojo atsakomybę ir tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, ir tai neabejotinai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę E. K., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis idealiąja sutaptimi padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog E. K. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas penktą kartą per trejus metus, pagal pastaruosius tris nuosprendžius bausmės neatliktos, kaip minėta, jau yra teistas už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, veikos padarymo metu už šį nusikaltimą atlikinėjo laisvės apribojimo bausmę, jo teistumas nebuvo ir nėra išnykęs (2 t., b. l. 31-49). VSDFV duomenimis, asmuo epizodiškai įsidarbina, tačiau darbo santykiai ilgai netrunka (2 t., b. l. 65). Paskutiniai darbo santykiai nutrūko 2025 m. rugsėjo 23 d., nuo laiko, VSDFV duomenimis, kaltinamasis nedirbo, individualios veiklos taip pat nevykdė. Užimtumo tarnyboje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo registruotas (2 t., b. l. 64). Per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip 20 kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus bei kitus nusižengimus, susijusius su transporto priemonės valdymu, bei važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie baudų mokėjimą nėra (2 t., b. l. 50-60).
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, aptartas jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad už abi nusikalstamas veikas jam skirtina sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas. Teismas pažymi, kad E. K. anksčiau už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą jau buvo paskirtas laisvės apribojimas, tačiau tai nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Jis vartojo alkoholį, nors tai jam buvo uždrausta daryti 2024 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, naujus nusikaltimus padarė vos pradėjęs vykdyti laisvės apribojimo bausmę. Nagrinėjamos veikos panašios į tą, už kurią jis teistas laisvės apribojimu, kas rodo nusikalstamo elgesio kartotinumą, tačiau nauja veika savo pobūdžiu yra pavojingesnė, nes kito asmens sveikatai sukėlė sunkesnius padarinius (nesunkų kūno sužalojimą). Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. K. paskyrus griežtesnę bausmę – areštą. Atidėti bausmės vykdymą pagrindo nėra, nes savo esme tai prilygtų laisvės apribojimui, o ši bausmė visiškai neužkardė naujų nusikaltimų padarymo. Nusikaltimais padaryta žala neatlyginta nei nukentėjusiajam A. V., nei Valstybinei ligonių kasai. Taip pat nenustatyta pagrindo vertinti, kad kaltinamojo veiksmus įtakojo jo susijaudinimas dėl nukentėjusiųjų elgesio. E. K. nekviečiamas ir neprašomas priėjo prie nukentėjusiųjų kompanijos, ėmėsi juos auklėti, o neblaiviems nukentėjusiesiems atsakius susierzinimu, ėmėsi smurtinių veiksmų, nors tam faktinio pagrindo iš esmės nebuvo. Kaip minėta, iš vaizdo įrašų matyti, kad A. V. pats jo nepuolė, tik ginčijosi, antrasis nukentėjusysis D. M., nors ir pirmas bandė suduoti smūgį, tačiau jam nepavyko ir po to jis pulti kaltinamojo nebebandė, tik galimai konfliktavo žodžiu. E. K. stiprų smūgį sudavė jam žodinės diskusijos metu, praėjus kelių minučių laiko tarpui, kai nukentėjusysis jau buvo nurimęs ir jokiais fiziniais veiksmais neberodė ketinimų jį pulti. Kaltinamojo veiksmų recidyvas rodo, kad kaltinamasis nelinkęs valdytis ir spręsti konfliktus civilizuotu būdu. Tačiau, nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad realiai artimą laisvės atėmimui bausmę kaltinamasis atliks pirmą kartą, nusikaltimo padariniai kiekvienam nukentėjusiajam sukelti vienu smurtiniu poveikiu, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei prašė prokuroras (maksimalus areštas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką bei viršijantis šios bausmės rūšies vidurkį už BK 284 straipsnyje numatytą veiką).
Abu nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, todėl pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki 2025 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2025 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausmę, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį (pusę skiriamos galutinės arešto bausmės). Kadangi 2025 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto vykdymas buvo atidėtas ir ši bausmė realiai nėra vykdoma, vyksta tik probacijos procesas, šio nuosprendžio priėmimo dienai BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į galutinę bausmę įskaitytinų laikotarpių nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 25-28). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 65,24 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo, atlyginimo. Kartu su ieškiniu pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą, kad dėl lūpos žaizdos A. V. buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kur jam 2025 m. kovo 11 d. buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga, difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina. Bendra medicininių paslaugų vertė 65,24 Eur (1 t., b. l. 185-187).
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pakeista jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679).
Kadangi A. V. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo E. K. kaltais veiksmais, A. V. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš E. K. priteistina 65,24 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 141-142). Ieškinyje nurodė, kad patirtą žalą sudaro vaistų, gydymo ir transporto išlaidos, negautos pajamos dėl turėto nedarbingumo, tačiau jokių jas pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl įvykio patyrė skausmą, emocinį sukrėtimą, viešą pažeminimą, stresą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Teismas konstatuoja, kad A. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, byloje nepateikta nė vieno įrodymo apie tai, kokio dydžio per mėnesį buvo jo vidutinės pajamos iš individualios veiklos iki šio įvykio; kokias turėjo išlaidas vaistams, kelionėms, gydymo procedūroms. Byloje pateikti nukentėjusiojo ambulatorinio apsilankymo aprašymai rodo, kad gydymo paslaugos jam buvo teiktos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale Žalgirio klinikoje, kur buvo atliktas pirminis chirurginis lūpos žaizdos sutvarkymas (susiūta žaizda) bei VšĮ Vilniaus rajono poliklinikoje, kur buvo prižiūrimas žaizdos gijimas (1 t., b. l. 110-114). Byloje nepateikta duomenų, kad šios paslaugos buvo mokamos, kvitų, kad buvo perkami išrašyti vaistai, kiek jie kainavo ir pan. Teisme asmuo minėjo, kad jam ateityje bus reikalinga plastinė operacija, tačiau taip pat nepateikė jokių konsultacijų išrašų, rodančių, kokio pobūdžio medicininės intervencijos ar procedūros būtų reikalingos, kokie bent preliminarūs jų įkainiai ir pan. Įrodyti civilinio ieškinio dydį yra ieškovo pareiga, teismas šių duomenų nerenka. Pasiūlius ieškovui šiuo duomenis pateikti, jis teisiamajame posėdyje nurodė, kad šių duomenų neteiks, nurodė palaikantis tik ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Nukentėjusysis A. V. prašo priteisti iš E. K. 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis mėnesį laiko nedirbo, galėjo valgyti tik per vamzdelį, negalėjo praverti burnos. Buvo stresas. Skaudėjo dantis. Lūpa liko blogai susiūta ir ateityje reikės plastikos chirurgo paslaugų.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi asmens pergyvenimų ir nerimo dėl savo turto ar sveikatos, tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusių patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus, praradimus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – lūpos žaizdos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų. Byloje pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodoma, kad apžiūrėjus pacientą ekstraoraliai stebima kiaurinė 0,5 cm apatinės lūpos žaizda, išsižiojimas laisvas, neskausmingas, intraoraliai – kiaurinė 2,5 cm V formos apatinės lūpos žaizda. Sąkandis nesutrikęs. Kliniškai veido kaulų lūžių ar dantų traumų nestebima. Atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, žaizda susiūta pasluoksniui. Po 5-7 d. rekomenduojamas išorinių siūlų pašalinimas, analgetikai esant skausmui, pirmą parą pašaldyti traumos sritį, skalauti antiseptiniu tirpalu, vartoti amoksicikliną (1 t., b. l. 99-100). Iš ambulatorinių apsilankymų aprašymo matyti, kad nukentėjusysis pas medikus žaizdos gijimo priežiūrai lankėsi 2025 m. kovo 25 d., kovo 26 d., kovo 31 d.; 2025 m. kovo 25 d. – 26 d. konstatuota, kad apatinė lūpa patinusi, skausminga, nedarbingas nuo 2025 m. kovo 26 d. iki 2025 m. balandžio 8 d. (1 t., b. l. 111-112). 2025 m. kovo 31 d. konstatuota, kad pacientas atvyko planinei pagalbai, gijimas normalus.
Šie ir anksčiau aptarti įrodymai rodo, kad sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta, bet nesunkiai, jis iš tiesų buvo nedarbingas ir gydėsi apie mėnesį laiko. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė skausmą ir diskomfortą žaizdos gijimo laikotarpiu, tačiau medicininiai duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad faktinė neturtinė žala buvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Po 20 d. nuo traumos konstatuota, kad gijimas normalus, jokių rekomendacijų dėl siuntimo pas kitus specialistus nėra pateikta. Atsižvelgiant į padaryto sužalojimo laipsnį (nesunkus), patirto smurto (vienas trauminis poveikis) ir traumos (kiaurinė siūtina lūpos žaizda) pobūdį, nukentėjusiojo gydymosi pobūdį (ambulatorinis), emocinį ir fizinį diskomfortą dėl lūpos žaizdos, spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis viršija realiai patirtą žalą; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl nesunkaus ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-229-953/2024 – 1000 Eur (vienas smūgis kumščiu nukentėjusiajam į burnos sritį padarant dviejų dantų lūžius, bei dar dviejų dantų pažeidimus); Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-28-350/2025 – 600 Eur (du smūgiai kumščiu į lūpas, padarant muštinę žaizdą lūpoje); Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-879/2025– 1500 Eur (3 smūgiai kumščiu ir kulnu padarant veido bei kairės blauzdos sumušimus), Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-243-383/2025 – 3000 Eur (dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, spyris į veidą, pasekmės – poodinės kraujosruvos kairiame žande, pereinant į pažandę ir kaklą, dešinės akies vokuose, pereinant į smilkinį, dešiniame žande, krūtinėje, dešiniame petyje, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, viršutinėje lūpoje, dvigubas apatinio žandikaulio lūžis), Nr. 1A-266-923/2025– 2000 Eur (vienas smūgis į veidą, ne mažiau 10 smūgių kojomis ir rankomis į galvą ir nugarą, padarant žandikaulio lūžį, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, gleivinės nubrozdinimus lūpose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nugaroje, juosmens sumušimą), Nr. 1A-44-844/2025– 1400 Eur (poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, paviršinė muštinė žaizda burnos gleivinėje, padaryti dviem smūgiais kumščiu į veido sritį)), neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam E. K. iš kaltinamojo priteistina 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninė laikmena su vaizdo stebėjimo kamerų įrašu bei Bendrojo pagalbos centro garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę E. K. paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. K. paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį – 20 parų arešto ir galutinę subendrintą bausmę E. K. paskirti areštą 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo ar atvykimo į bausmės vietą dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį E. K. recidyvistu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. K. 65,24 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).
Civilinio ieškovo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. K. 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistajam per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.