Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-266-923/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-21
Bylos Nr.: 1A-266-923/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19443-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Giedraitis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: A. K., E. J.
Nukentėjusysis: T. J., V. Ž., S. G., E. M.
Advokatai: Rimantas Bučma

Kategorijos

2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-923/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19443-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVos respublikos vardu2025 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu per programą „Zoom“) ,

nuteistajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,nukentėjusiesiems T. J., V. Ž., S. G., E. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė,

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas A. K. atidėtas 1 (vieneriems) metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį:

mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Nuspręsta iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmę vykdyti – ją panaikinti.

Iš A. K. civilinių ieškinių tenkinimui priteista:

G. G. 3 592,98 Eur (tris tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt du eurai ir 98 cnt) ir 5 procentai metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. lapkričio 3 d.) iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo visiško įvykdymo;

T. J. 2053,99 Eur (du tūkstančiai penkiasdešimt trys eurai ir 99 cnt);

Kauno teritorinei ligonių kasai 2132,54 Eur (du tūkstančiai šimtas trisdešimt du eurai ir 54 cnt) žalos atlyginimo;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2045,96 (du tūkstančiai keturiasdešimt penki eurai ir 96 ct) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 3092,44 Eur (trys tūkstančiai devyniasdešimt du eurai ir 44 cnt) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas E. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė G. G. ir T. J. sveikatą bei įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, priešpastatydamas save aplinkiniams, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

1.1. 2023 m. gegužės 27 d. apie 02.30 val., viešoje vietoje – poilsiavietėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) ežero, adresu (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl mažareikšmės dingsties, iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, jis tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam G. G. į veidą, dėl ko jis parkrito ant žemės, nukentėjusiajam G. G. atsistojus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tyčia spyrė jam ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, o nukentėjusiam G. G. pasitraukus prie šalia stovinčio automobilio, jis pribėgo prie jo ir tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, dėl ko nukentėjusysis G. G. parkrito ant žemės, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tyčia kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių, ant žemės gulinčiam nukentėjusiam G. G. į galvą ir nugarą, tuo jis bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarė nukentėjusiajam G. G. kairio viršutinio žandikaulio lūžį, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, dešinėje speninėje srityje, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, gleivinės nubrozdinimus lūpose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nugaroje, juosmens sumušimą, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė jo sveikatą;

1.2. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suėmę už plaukų nukentėjusiajai S. G., tyčia pargriovė ją ant žemės ir jai, gulinčiai ant žemės, sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius į galvą, rankas, kojas ir nugarą, tuo jis bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarė nukentėjusiajai S. G. sumušimus ir poodines kraujosruvas kaktoje, dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame smilkinyje, dešiniame žaste, kairės sprando pusės sumušimą, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

1.3. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, E. J. tyčia kumščiu sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam E. M. į veidą, jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia spyrė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam E. M. į krūtinę bei sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, tuo jis bendrais veiksmais su E. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarė nukentėjusiajam E. M. muštinę žaizdą ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus akių apatiniuose vokuose, poodinę kraujosruvą krūtinėje, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

1.4. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, jis tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam T. J. į kairę veido pusę, tuo padarė jam apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. J. sveikatą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. K. veikos kvalifikuotos tinkamai, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmes, teismas įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, parinko individualizuotas bausmes bei jas subendrino tarpusavy. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata ir jie patyrė žalą, taip pat jiems buvo suteiktos medicininės paslaugos, išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dėl ko išmokėtos nedarbingumo išmokos, teismas išsprendė ir į bylą pateiktų civilinių ieškinių klausimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

– išteisinti jį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

– paliekant jo pripažinimą kaltu pagal BK 284 straipsnį konstatuoti, kad jis G. G. sudavė tik vieną smūgį, bei prašo skirti pagal BK 284 straipsnį bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu;

– iki 500 Eur sumažinti jam priteistą 3500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti pagal G. G. civilinį ieškinį bei nepriteisti 5 procentų metinių palūkanų;

– Kauno teritorinei ligonių kasai priteistą ieškinį sumažinti iki 184,16 Eur;

– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno ir Klaipėdos skyriaus bei T. J. ieškinius atmesti.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis kaltę pripažino tik iš dalies – pripažįsta, kad G. G. sudavė vieną smūgį, po kurio prie nukentėjusio pribėgo kiti asmenys, o jis išgirdęs, kad bus kviečiama policija pabėgo į mišką ir kas toliau vyko nematė. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jo kaltė yra pagrįsta nukentėjusiųjų parodymais, kurie pasak teismo sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą byloje surinktą medžiagą. Skunde iš esmės ginčijamas teismo atliktas įrodymų vertinimas, kritikuojami nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, ginčijamas jų patikimumas, gretinami šių asmenų parodymai tvirtinant, jog jie yra prieštaringi, dalis jų paneigti kitų asmenų duotais parodymais. Be to, nuteistasis skunde pažymi, kad nukentėjusieji yra nurodę, jog buvo tamsu, jie buvo girti ir visų aplinkybių neprisimena, jų neblaivumą įvykio metu patvirtina ir byloje esantys duomenys. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai negali būti laikomi nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga, ir tokie jų parodymai negali būti vertinami kaip pakankami jo kaltei pagrįsti.

3.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, būtina individualizuoti kiekvieno nusikalstamoje veikoje dalyvavusio asmens veiksmus. Pažymi, kad jis nuteistas už G. G., S. G., E. M. ir T. J. padarytus sužalojimus, nors byloje nėra jokių duomenų, kad jų atžvilgiu jis naudojo kokį nors smurtą. S. G. ir E. M. yra nurodę, kad jiems jis jokių smūgių nesudavė. Kad jiems būtų sudavęs kokius nors smūgius nepatvirtino ir kiti byloje apklausti asmenys. T. J. nurodė, kad nemetė kas jam sudavė smūgį, tačiau spėjo, jog tai padaryti galėjo ir jis, o teismas šioje dalyje vadovavosi V. Ž. ir M. G. parodymais, kuriais jo kaltės grįsti negalima dėl jų prieštaringumo. Šioje byloje neginčijamai įrodyta tik tai, kad sudavė G. G. vieną smūgį, ko jis ir neginčija. Atsižvelgiant į tai, mano, kad yra nepagrįstai nuteistas dėl kitiems trims paminėtiems nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų.

3.3. Skunde taip pat tvirtinama, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi nukentėjusiajam G. G. sudavė tik vieną smūgį, kuris negalėjo sukelti nesunkų sužalojimą. Teigiama, kad G. G. buvo mušamas ir spardomas vėliau kitų asmenų, dėl ko jam gal ir galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nors ši aplinkybė kelia abejonių. T. J. žandikaulio lūžis nustatytas tik 2023 m. birželio 21 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui. Byloje nepaneigta, jog šis sužalojimas galėjo būti padarytas ne įvykio, už kurį jis nuteistas, metu. Skunde atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šioje byloje priimtas prokuroro nutarimas išskirti bylą nenustatytų asmenų atžvilgiu, dėl ko kyla pagrįstas klausimas, kokias veiksmais šie nenustatyti asmenys galėtų būti kaltinami, jeigu jau jis už visus veiksmus, padarant kūno sužalojimus nukentėjusiesiems, yra pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Mano, kad nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis, buvo pažeista visa eilė baudžiamojo proceso kodekso normų, pažeista nekaltumo prezumpcija, dėl ko yra keistinas.

3.4. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Tvirtina, kad suduodant tik vieną smūgį G. G. galėjo padaryti tik nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko priteistina neturtinė žala turėtų būti mažintina iki 500 Eur. Visiškai nesutinka su priteistomis 5 procentų metinėmis palūkanomis. Pažymi, kad priteisti procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos negalima, nes vadovaujantis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimo klausinius, būtina civilinio ieškinio patenkinimo sąlyga yra asmens kaltumo nustatymas priimant teismo nuosprendį. Baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese. Be to, baudžiamajame įstatyme yra numatytos priemonės priteisto ieškinio įvykdymo užtikrinimui, nustatant terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo priteistos turtinės žalos.

3.5. Nuteistasis ginčija ir kitus priteistus civilinius ieškinius. Skunde nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo T. J. atžvilgiu, kadangi jokių nusikalstamų veiksmų šio nukentėjusiojo atžvilgiu jis neatliko. Be to pažymi, kad T. J. neteisingai paskaičiavo negautą darbo užmokestį, nes skaičiuodamas vidutinį dienos užmokestį pridėjo darbdavio išmokėtas ligos pašalpas bei atostoginius. Nuteistasis nurodo, kad su Kauno teritorinei ligonių kasai priteistu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su 184,16 Eur ieškinio dalimi, nes G. G. Jonavos ligoninėje po įvykio buvo suteiktos medicininės paslaugos. Ligoninėje padarius rentgeno nuotrauką joks žandikaulio lūžis konstatuotas nebuvo. Nesutinka su ieškinio dalimi, t. y. su ta suma, kurią ligonių kasos sumokėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms už G. G. gydymą, nes neaišku kada žandikaulio lūžis buvo padarytas. Nesutinka ir su ta priteisto ieškinio dalimi dėl S. G. ir T. J. gydymo, nes jų atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko. Nesutinka ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno ir Klaipėdos skyriams priteistais ieškiniais, nes G. G. ir T. J. nedarbingume buvo ne dėl jo veiksmų. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos mažinimo, nuteistasis prašo atsižvelgti į jo turtinė padėtį – nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu mokosi, o specialybę įgis tik po dviejų metų, pajamų ir turto neturi, gyvena su tėvais, šeimoje yra nepilnametis brolis, šeimą išlaiko tik jo dirbanti mama, kurios pajamos minimalios, o tėvas serga onkologine liga, dėl ko nedirba.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti visa apimtimi, prokuroras prašė nuteistojo skundo tenkinti iš dalies – pakeisti nuosprendžio dalį dėl 5 procentų palūkanų priteisimo nustatant, kad jos priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o ne nuo ieškinio pareiškimo dienos. Kitoje dalyje apeliacinį skundą prašė atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį. Nukentėjusieji apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo pozicijos neišsakė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. K. nuteisimo ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, tvirtinant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte dėl G. G. sveikatos sutrikdymo, taip pat neįrodyta ir kaltė dėl dalies kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, kiek tai susiję su neva jo panaudotu smurtu kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su civiliniais ieškiniais.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl esminių skundo argumentų.

8. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą, savo išvadas dėl nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyvių požymių egzistavimo privalo pagrįsti įrodymais, juos įvertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame BPK straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

9. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodinėjimo procese svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo motyvus, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl atlikto netinkamo įrodymų tyrimo ir nepagrįsto jo pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašė visus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos įvertino laikydamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pateikė įrodymų vertinimo motyvus, teismo išvadas dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei kaltės, kurios yra pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Vis tik sutiktina su dalimi apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu civilinių ieškinių išnagrinėjimu, dėl ko nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto

12. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

Dėl G. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

13. Šioje baudžiamojoje byloje A. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 dalį už tai, kad 2023 m. gegužės 27 d. apie 02.30 val., viešoje vietoje – poilsiavietėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) ežero, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai tyrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl mažareikšmės dingsties, iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam G. G. į veidą, dėl ko jis parkrito ant žemės, nukentėjusiajam G. G. atsistojus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tyčia spyrė jam ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, o nukentėjusiam G. G. pasitraukus prie šalia stovinčio automobilio, jis pribėgo prie jo ir tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, dėl ko nukentėjusysis G. G. parkrito ant žemės, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tyčia kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių, ant žemės gulinčiam nukentėjusiam G. G. į galvą ir nugarą, tuo jis bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarė nukentėjusiajam G. G. kairio viršutinio žandikaulio lūžį, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, dešinėje speninėje srityje, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, gleivinės nubrozdinimus lūpose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nugaroje, juosmens sumušimą, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad jis G. G. sudavė tik vieną smūgį, dėl kurio nesunkaus sveikatos sutrikdymo padaryti negalėjo. Tvirtina, kad nukentėjusysis buvo mušamas ir spardomas kitų asmenų, galimai sukėlusių tokias pasekmes, kurios yra abejotinos, nes žandikaulio lūžis G. G. nustatytas tik 2023 m. birželio 21 d., todėl mano, kad turi būti išteisintas dėl kaltinimo numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiajam G. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio viršutinio žandikaulio lūžio konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1041/2023 (02). Nors, kaip nurodo nuteistasis, G. G. žandikaulio lūžis nebuvo diagnozuotas iš karto po įvykio, tačiau teismo medicinos specialistė išvados, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamo įvykio metu, priėjo apžiūrėjusi patį nukentėjusįjį netrukus po įvykio (2023 m. gegužės 30 d.) bei vėliau gavusi jo medicininius dokumentų išrašus iš sveikatos priežiūros įstaigų. Teismas, įvertinęs ir bylos duomenis apie G. G. atžvilgiu panaudotą smurtą, neturi pagrindo abejoti specialistės kompetencija ir padarytomis išvadomis dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nors nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusysis G. G. buvo spardomas ir mušamas kitų asmenų, o jis sudavė tik vieną smūgį, nuo kurio tokios pasekmės nukentėjusiajam kilti negalėjo ir dėl ko jis turi būti išteisinamas, tokius skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, A. K. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu, kad veikdamas bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesunkiai sutrikdė G. G. sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį – šiuo atveju pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

17. Nuteistais ginčija nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus dėl G. G. suduotų smūgių. A. K. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje tvirtino, kad tarp grupelių įvyko žodinis konfliktas, žmonės iš kitos grupės, kurioje buvo vyresni asmenys, pradėjo jiems aiškinti, vos ne auklėti, ir jis jiems pasakė, kad tai nepatinka, dėl ko G. G. įrėmė savo kaktą A. K. į kaktą ir pradėjo kažką sakyti. Pamatęs, kad gali gauti smūgį – pirmas trenkė kumščiu G. G. kažkur į galvos sritį. Tada dar priėjo G. G. panelė, ir viskas nuo to prasidėjo. G. G. ir jo draugai pradėjo ant jo pulti, ir mergaitės, kurios buvo su jais, taip pat puolė, S. G. paėmusi jam už apykaklės traukė. Sudavė G. G. tik vieną smūgį į galvą besigindamas, daugiau jokių smūgių niekam nesudavė (8 t., b. l. 31–32). Vis tik šių nuteistojo parodymų nepatvirtinta jokia kita bylos medžiaga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dauguma liudytojų ir nukentėjusiųjų neigia dalyvavę konflikte ar matę konflikto pradžią bei suduotus smūgius G. G.. Vis tik konfliktą mačiusių asmenų parodymai, priešingai nei teigia nuteistasis, yra nuoseklūs, sutampantys apie esmines įvykio aplinkybes ir patvirtinantys, kad A. K. dalyvavo naudojant smurtą nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis G. G. parodė, jog tikrai atsimena, kad pirmą smūgį jam sudavė A. K., sudavė į kairę akį. Antrasis smūgis buvo kai jam buvo trenkta iš galo. Po pirmojo A. K. suduoto smūgio ir prasidėjo konfliktas, jis jam sudavė smūgį ir tada visi pradėjo pulti vieni kitus. Kas sudavė kitus smūgius nepastebėjo, kadangi buvo užsidengęs ir nematė kas jį mušė (7 t., b. l. 136–137). Nukentėjusioji S. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. K. kažkodėl nepatiko G. G. ir suprato, kad nori pulti jam į atlapus, A. K. užpuolė G. G. prie pat jos. Pirmąjį smūgį sudavė A. K. į veidą G. G., bet kas vyko toliau nematė, nes pati buvo pargriauta ir apspardyta. Vėliau ją pakėlė G. G., nuvedė prie mašinos, kur ji liko, matė, kad ir toliau vyksta muštynės (7 t., b. l. 137–138). Nukentėjusysis T. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad konflikto pradžios nematė, nes buvo nuėjęs miegoti į palapinę, o išgirdęs grumtynių garsus, riksmus, išlindęs iš palapinės pamatė G. G. ir E. M. kruvinus skirtingose poilsiavietės vietoje, tarp jų buvo 4-5 metrų atstumas, o aplink juos buvo po du-tris asmenis iš kitos kompanijos, kurie juos mušė. Nuėjęs prie E. M. bandė kompaniją išskirti, ir tada nuėjo prie G. G., bandė skirti, bet pats gavo smūgį į veidą, pamena, kad prie jo arčiausiai stovėjo A. K.. Vėliau ir G. G. įvardijo, kad prieš jį smurtavo A. K. (7 t., b. l. 138–139). Nukentėjusysis E. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad matė kaip A. K. prie laužavietės konfliktavo su G. G.. Konflikto pradžios nematė, bet kai ėjo į automobilį pasiimti telefono pamatė, kad G. G. jau buvo apsupę 3-4 žmonės ir jį spardė, tarp tų žmonių buvo ir A. K.. Jam einant link jų, prie jo pribėgo trise ir vienas iš jų – E. J. jam trenkė į veidą, po smūgio parkrito, besikeliant gavo dar vieną smūgį į krūtinę ir jis atsitraukė į mišką, kur pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Eidamas atgal link laužavietės pamatė, kaip iš pasalų prie G. G. iš nugaros atbėgo A. K. ir trenkė jam į veidą ir po šio smūgio A. K. iškart pabėgo (7 t., b. l. 139). M. G. teisiamajame posėdyje patvirtinto ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuose be kita ko nurodė, kad kas iš pradžių smurtavo prieš G. G. nematė, tik jau vėliau pamatė kaip A. K. atbėgo prie G. G. jam iš nugaros, pribėgęs sudavė smūgį į veidą, po kurio G. G. nukrito. Tada prie jos priėjęs E. M. pasakė, kad iškvietė policiją (4 t., b. l. 3–5).

19. Visi šie aptarti duomenys patvirtina, kad prieš G. G. fizinį smurtą naudojo nuteistasis A. K. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, t. y. A. K. sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvos/veido sritį, o nuo smūgio nukentėjusiajam parkritus, ant žemės jis buvo mušamas ir spardomas ir kitų su A. K. buvusių asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Dėl konflikto metu prieš jį panaudoto smurto nukentėjusiajam vėliau buvo konstatuotas žandikaulio lūžis, kuris kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Smurtas panaudotas ir konfliktas kilo dėl mažareikšmės dingsties, kurios nei vienas konflikto dalyvis net negalėjo tiksliai įvardyti – nurodė, kad konfliktas kilo dėl alkoholio poveikio, dėl konfliktuojančių asmenų amžiaus ir požiūrio skirtumų, ar tiesiog be priežasties, bandant save priešpastatyti prieš kitus, negerbiant visuotinai priimtos tvarkos, dėl ko veika pagrįstai kvalifikuota kaip veikimas esant chuliganiškoms paskatoms. Kaip minėta, tarp A. K. kartu su nenustatytais asmenimis bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajam G. G. kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl A. K. pagrįstai pripažintas bendravykdytoju su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmeninis ir jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal kilusias pasekmes – nesunkų G. G. sveikatos sutrikdymą.

Dėl T. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

20. A. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir dėl nukentėjusiajam T. J. sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Byloje nustatyta, kad A. K. pripažintas kaltu dar ir dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam T. J. į kairę veido pusę, tuo padarė jam apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. J. sveikatą. Nuteistasis A. K. panaudotą smurtą T. J. atžvilgiu neigia.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis T. J. parodė, kad prasidėjus konfliktui tarp asmenų jis buvo palapinėje, išlindęs pamatė kraujuojančius G. G. ir E. M.. Bandant sutramdyti konfliktą, netoli jo stovėjo A. K., kuris staigiai pradėjo prie jo artėti. Bandydamas išvengti jo, ar norėdamas pabėgti sukosi ir pajuto smūgį, parklupo. Kai jam buvo suduotas smūgis, arčiausiai jo stovėjo A. K., o kiti asmenys stovėjo 3-5 metrų atstumu, todėl nemano, kad kiti asmenys, išskyrus A. K., galėjo suduoti jam smūgį (7 t., b. l. 138). Ikiteisminio tyrimo metu T. J. parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kad bandė išsklaidyti visą būrį konfliktuojančių asmenų ir pamatė, kad link jo atbėga A. K., suprato, kad jis pasiruošęs jam smūgiuoti, nes žiūrėjo tiesiai į akis. Sukosi siekdamas išvengti A. K. smūgio, kai tik kažkiek pasisuko – pajuto smūgį į kairį žandikaulį, smūgis buvo toks stiprus, kad galėjo būti suduotas ir ne ranka. Kai sukosi – A. K. buvo ne daugiau nei 2 metrų atstumu nuo jo, nuo smūgio suklupo, kai stojosi pamatė nuo jo tolyn nueinantį A. K. (2 t., b. l. 78–79). Teisiamajame posėdyje apklausiama V. Ž. parodė, kad pačio smūgio, suduoto T. J. nematė, bet kai jis buvo suklupęs, nuo jo matė bėgantį A. K. (7 t., b. l. 160). Ji nurodė, kad gali paliudyti viską, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kad ji girdėjo, kaip T. J. klausia „kas čia vyksta?“, tada pamatė, kad A. K. bėga link T. J., tuo metu ji pasisuko, o kai atsisuko – pamatė, kad T. J. yra suklupęs, o A. K. jau bėga nuo jo (3 t., b. l. 4). Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja M. G. taip pat parodė, kad labiausiai ji pamena momentą, kada A. K. trenkė T. J.. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuose be kita ko užfiksuota, kad pamatė kaip T. J. eina ir tuo metu prie jo pribėgo A. K., pašoko ir vieną kartą dešine koja spyrė T. J. į veidą, šis veiksmas atrodė kaip kovinių imtynių veiksmas. Po šio spyrio A. K. iš karto nubėgo prie savo draugų, o vėliau atbėgdamas iš nugaros sudavė smūgį G. G. (4 t., b. l. 3–4).

22. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1654/2023 (02) patvirtina, kad T. J. padarytas apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis, sužalojimas padarytas buku daiktu paveikus kairio žando sritį, galėjo būti padarytas smūgiuojant tiek kumščiu, tiek koja, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytu metu – 2023 m. gegužės 27 d. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą (2 t., b. l. 138–140).

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad T. J. patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo nulemtas būtent nuteistojo A. K. neteisėtų veiksmų. Nors nuteistasis savo kaltę ir neigia, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam smūgį būtų sudavęs kažkuris kitas iš kartu su A. K. stovyklavietėje buvusių asmenų, o nuteistojo išsakyta pozicija vertintina kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl BK 284 straipsnio

24. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnį pašalinti visas aplinkybes apie panaudotą smurtą kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu, paliekant tik vieną smūgį G. G., kadangi jis jokių smūgių kitiems asmenims nesudavė ir byloje nėra tą patvirtinančių duomenų.

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad be jau anksčiau paminėtų nusikalstamų veikų G. G. atžvilgiu, jis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suėmė už plaukų nukentėjusiajai S. G., tyčia pargriovė ją ant žemės ir jai, gulinčiai ant žemės, sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius į galvą, rankas, kojas ir nugarą, tuo jis bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarė nukentėjusiajai S. G. sumušimus ir poodines kraujosruvas kaktoje, dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame smilkinyje, dešiniame žaste, kairės sprando pusės sumušimą, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, E. J. tyčia kumščiu sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam E. M. į veidą, jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia spyrė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam E. M. į krūtinę bei sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, tuo jis bendrais veiksmais su E. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarė nukentėjusiajam E. M. muštinę žaizdą ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus akių apatiniuose vokuose, poodinę kraujosruvą krūtinėje, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, jis tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam T. J. į kairę veido pusę, tuo padarė jam apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. J. sveikatą, tokiu būdu įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, priešpastatydamas save aplinkiniams, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

26. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

27. Byloje ginčo, kad įvykio vieta yra laikoma vieša vieta ir, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka – nėra. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde neneigia jo veikos kvalifikavimo pagal šį straipsnį, tik prašo pašalinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl fizinio smurto panaudojimo kitų nukentėjusiųjų (S. G., E. M. ir T. J.) atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip ir jau analizuotu atveju dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taip ir dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, kaltinimas suformuotas nurodant, kad A. K. veikė kartu su kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, t. y. vykdant šią nusikalstamą veiką nuteistasis veikė kartu su bendravykdytojais. Pagal teismų praktiką, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti pažeidžiant viešąją tvarką, atskirai neinkriminuojami, nes juos apima viešosios tvarkos pažeidimo norma (BK 284 straipsnis). Taigi bendrininkų grupėje vykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bet kuriam iš bendravykdytojų panaudojus fizinį smurtą ir sukėlus kitam asmeniui fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnis), tokie veiksmai yra inkriminuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio) sudėties požymis visiems bendravykdytojams.

28. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad būtent jis būtų vartojęs smurtą S. G. atžvilgiu, tačiau šios nukentėjusiosios atžvilgiu smurtą vartojo byloje nenustatyti asmenys. Pati nukentėjusioji S. G. parodė, kad ji buvo sugriebta už plaukų ir pargriauta ant žemės, ir tuomet spardoma, kas tą padarė nematė, nes buvo tamsu (7 t., b. l. 137). Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės išvada Nr. G 1040/2023 (02) patvirtina, kad nukentėjusiajai konstatuota sumušimai ir poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame smilkinyje, dešiniame žaste, kairės sprando pusės sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, devyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis, o šie sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų visuma savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi (2 t., b. l. 38-40). Kad S. G. matė gulinčią ant žemės ir ją spardė ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusysis G. G., tačiau jis neįsidėmėjo kas tą darė (1 t., b. l. 2, 77–78). M. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad matė, kaip kitoje kompanijoje buvusi mergina pargriovė ant žemės S. G., jos abi nukrito ant žemės ir mušėsi – viena kitai įsikibusios į plaukus ritinėjosi. Iš kitos kompanijos vaikinai bandė jas išskirti ir pasirodė lyg jie joms spirtų (4 t., b. l. 3–4). Nukentėjusysis T. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad kažkuriuo metu matė, jog iš kitos kompanijos mergina tampė S. G. už plaukų, tuo metu jos abi gulėjo ant žemės (2 t., b. l. 79). V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad kažkuriuo metu matė kaip S. G. gulėjo ant žemės, nuo jos lyg stojosi kažkokia mergina, šalia buvo keli svetimos kompanijos vyrai (3 t., b. l. 4). Aplinkybę, kad matė S. G. tampantis už plaukų su kita mergina, patvirtino ir pats nuteistasis tik teigė, kad pirmoji tą puolė daryti būtent nukentėjusioji (8 t., b. l. 32). Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad būtent įvykio metu nukentėjusioji S. G. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir kad jį sukėlė byloje nenustatyti asmenys, veikę kartu su A. K. vykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

29. Konflikto metu nukentėjo ir E. M., kuriam po įvykio Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1045/2023 (02) konstatuota muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai akių apatiniuose vokuose poodinė kraujosruva krūtinėje, šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais ir jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 74-75). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių pamatė kaip asmenys smurtavo prieš G. G. ir tada jam einant link jų, trys iš vaikinų, tarp kurių buvo A. K. ir E. J., ėjo link jo ir trise „ant jo šoko“, E. J. sudavė smūgį į viršutinę lūpos dalį, nuo ko jis parkrito, susibraižė akį, o besikeldamas gavo smūgį į krūtinę, bet nuo kurio asmens – negali atsakyti, po šių smūgių jis atsitraukė į mišką (7 t., b. l. 139). Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė šiek tiek kitas aplinkybes, o būtent teigė, kad pamatęs G. G. ir A. K. ritinėjantis ant žemės prie jų priėjęs bandė skirti ir kažkas jam tuo metu sudavė smūgį į kairę akį. Jiems su G. G. šiek tiek atsitraukus, A. K. iš už nugaros atėjęs sudavė G. G. smūgį, nuo kurio šis nukrito, o jis šaukė A. K. draugams, kad jį pasiimtų, todėl prie jo priėjo trys vaikinai, kurių vienas jam spyrė į krūtinę, o kitas vaikinas kumščių sudavė smūgį į lūpas. Nėra tikras, bet įspirti jam galėjo A. K., o į veidą suduoti E. J. (2 t., b. l. 47–48). Nors tam tikros nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės ir skiriasi, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis fizinį smurtą dėl kurio jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patyrė būtent įvykio vietoje iš asmenų, kurių kompanijoje buvo abu šioje byloje nuteisti asmenys – A. K. ir E. J., kurie veikė kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis vykdydami bendrą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

30. Taigi, nors nuteistasis savo apeliaciniu skundu prašo pašalinti aplinkybes, susijusias su kitų asmenų atžvilgiu pavartotu smurtu, tačiau šis jo skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bausmės

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis A. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei pagal BK 284 straipsnį. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte asmeniui gali būti paskirta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nors skundžiamame teismo nuosprendyje nurodoma, kad A. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viena iš padarytų nusikalstamų veikų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 284 straipsnis), o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pagal BK 284 straipsnį A. K. paskirta 30 parų arešto bausmė, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų laisvės atėmimo bausmė, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, šios bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmė.

32. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

33. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes atsižvelgė, kad nusikalstamas veikas A. K. padarė būdamas nepilnamečiu, taigi, be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent į tai, kad A. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, 2019 metais lankėsi VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre, jam diagnozuota F.93.8 Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (6 t. b. l. 9–10). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. nepilnamečio individualaus vertinimo pažyma, kurioje pažymėta, kad A. K. specialieji ugdymosi poreikiai Jonavos rajono švietimo pagalbos tarnyboje nevertinti. Šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma. Šeimoje nagrinėti galimi vaiko teisių pažeidimai. 2023 m. gegužės 13 d. nepilnamečiui A. K. nustatytas 1,95 promilių girtumas, policijos pareigūnai jį rado apsvaigusį nuo psichoaktyvių medžiagų. Mama L. K. nurodė, kad A. pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl įvykusio įvykio. Tėvai kalbėjosi su sūnumi, A. tėvų atsiprašė. A. K. nurodo, kad po įvykio kalbėjosi su sūnumi, A. gailisi dėl įvykusio įvykio. A. pokalbio metu nurodė, kad gailisi dėl nutikusio įvykio, gėda prieš tėvus. Tėvai po įvykio kalbėjosi su juo (6 t. b. l. 16–22). Apylinkės teismas skirdamas bausmes taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo atliktus neteisėtus veiksmus, jais sukeltas pasekmes, tame tarpe ir kitų asmenų sveikatai, į jį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos skirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra teisingos ir pagrįstos, nėra nei per švelnios, nei per griežtos, dėl ko būtų pagrindas jas keisti. Skirtos bausmės pagrįstai subendrintos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad A. K. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, apylinkės teismas pagrįstai pritaikė BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo vienerių metų laikotarpiui bei paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį: mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 82 straipsnio 3 dalis); būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas); per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

35. Byloje nukentėjusieji G. G. ir T. J. pareiškė civilinius ieškinius. G. G. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, 92,98 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo (1 t., b. l. 98–103). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė 3592,98 Eur. bei 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. lapkričio 3 d.) iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo visiško įvykdymo. Nukentėjusysis T. J. civiliniu ieškiniu prašė jam priteisti 553,99 Eur dydžio turtinę žalą, 6000 Eur dydžio neturtinę žalą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 104–109). Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu T. J. civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš A. K. priteisė 2053,99 Eur.

36. Byloje ginčo dėl G. G. patirtos ir jam priteistos 92,98 Eur dydžio turtinės žalos nėra. Kaip matyti iš G. G. pareikšto civilinio ieškinio, 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą jis grindžia savo sveikatos ir orumo pažeidimu. Nurodo, kad po įvykio patyrė ypatingai dideles fizines ir dvasines kančias, pasireiškė emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas. Fizinis smurtas jo atžvilgiu panaudotas netikėtai jį užpuolus, kas apribojo jo galimybes gintis ir priešintis, smurtas panaudotas matant kitiems asmenims. Dėl jo atžvilgiu panaudotų nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta jo fizinė ir psichologinė sveikata, padidėjo jo nepasitikėjimas kitais asmenimis, mintys apie užpuolimą jam suteikia neigiamas emocijas, paskatino jo uždarumą, pesimistinių nuotaikų vyravimą, bendravimo vengimą, o jo savivertei ir pasitikėjimui atstatyti reikalinga ilgalaikė psichoterapinė pagalba. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad iki šiol nukentėjusysis jaučia skausmus veido srityje, vis dar jaučia nutirpimą kairiajame smilkinyje, aptirpę priekiniai dantys. Tvirtina, kad buvo pažemintas jo orumas, tiek įvykio metu tiek po jo jis patyrė ir tebepatiria įtampą, stresą bei nesaugumo jausmą. Prašomą neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas sumažino iki 3500 Eur.

37. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam G. G. priteistu neturtinės žalos dydžiu ir nustatytu terminu, nuo kurio turi mokėti 5 proc. procesines palūkanas. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias neturtinę žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartos. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad suduodamas tik vieną smūgį nukentėjusiajam galėjo padaryti tik nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko prašo ir neturtinę žalą sumažinti iki 500 Eur, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą šioje nutartyje jau konstatuota, kad nukentėjusiajam G. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas sukeltas dėl neteisėtų nuteistojo A. K. ir kitų asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bendrų veiksmų. Tačiau vis tik teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiajam G. G. priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl turi būti mažintinas.

38. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, kad A. K. padaryti nusikaltimai G. G. atžvilgiu sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Jis nenurodė, kad būtų kreipęsis į psichologą, dėl ko sprendė, kad neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3500 Eur, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajam T. J., kuriam taip pat A. K. neteisėtais veiksmais buvo sukeltos tokios pačios pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat kaip ir G. G., pasireiškęs žandikaulio lūžiu, nurodydamas analogiškus argumentus dėl mažintino priteistino neturtinės žalos dydžio, priteisė tik 1500 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nedirbantis, teisiamas pirmą kartą, įvertinęs nukentėjusiųjų patirtų sužalojimo pobūdį ir mąstą, sprendžia, kad iš nuteistojo priteistina nukentėjusiajam G. G. neturtinė žala mažintina iki 2000 Eur.

39. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, teismas nurodė, kad priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos žalos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nepagrįstai nurodė, kad šios palūkanos priteistinos nuo ieškinio padavimo dienos, dėl to šioje dalyje nuosprendis keistinas nurodant, kad G. G. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš A. K. priteisiant 92,98 Eur turtinės žalos atlyginimui, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40. Nuteistasis skunde nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu T. J. atžvilgiu, nes fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant apeliacinį skundą konstatuota, kad A. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, tame tarpe ir dėl iš chuliganiškų paskatų sukelto nesunkaus T. J. sveikatos sutrikdymo. Apylinkės teismo priteista 1500 Eur dydžio neturtinė žala yra teisinga, proporcinga nuteistojo veiksmams, sukeltoms pasekmėms ir atitinka teismų praktikoje priteistinų neturtinių žalų dydžius tokio pobūdžio bylose, todėl yra nekeistina.

41. T. J. savo civiliniame ieškinyje prašė priteisti 553,99 Eur dydžio jo patirtą turtinę žalą. Nurodė, kad dėl neteisėtais veiksmais sukelto sužalojimo, ir tuo pagrindu esant nedarbingume, jis negavo 503,99 Eur darbo pajamų ir įvykio metu jam buvo suplėšyti 50 Eur vertės vyriški marškiniai. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl nedarbingumo jis nedirbo 35 darbo dienas, o jo vidutinis dienos atlyginimas yra 84,20 Eur. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal į bylą pateiktus nukentėjusiojo dokumentus, vidutinis jo darbo dienos atlyginimas yra 73,50 Eur, skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį nukentėjusysis nepagrįstai pridėjo darbdavio išmokėtas ligos pašalpas bei atostoginius, todėl jo negautos darbo pajamos yra tik 8,91 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo skundo argumentus apie nukentėjusiojo nepagrįstai nurodytą dienos uždarbio dydį. Kaip matyti iš prie civilinio ieškinio pateiktų UAB ,, (duomenys neskelbtini)l“ darbo užmokesčio išrašų, už 2023 m. kovą nukentėjusysis gavo 1756,63 Eur atlyginimą, kurį sudarė atlyginimas nuo bazinio atlygio už išdirbtą laiką (19 dienų, 153 darbo valandos), atostoginiai+ papildomas poilsio laikas, ligos pašalpa už 2 darbo dienas ir mėnesinis priedas. Iš gautos sumos atėmus atostoginius ir ligos pašalpą, T. J. už 19 darbo dienų būtų gavęs 1 579,59 Eur už 19 darbo dienų (vidurkis dienos 83,14 Eur). Už 2023 m. balandį T. J. buvo išmokėta 1444,13 Eur už 19 darbo dienų (dienos vidurkis 76 Eur). Už 2023 m. gegužę ir 19 darbo dienų T. J. buvo išmokėta 1599,07 Eur, į kuriuos įėjo ir ligos pašalpa, o ją atėmus gavo 1523,61 Eur (dienos vidurkis 80,19 Eur). Taigi T. J. vidutinis darbo dienos užmokestis yra 79,776666 Eur ((83,14+76+80,19)/3), o už nedirbtas 35 darbo dienas jo darbo užmokestis būtų 2792,18 Eur. Iš šios sumos atėmus Sodros išmokėtą 2443,01 Eur sumą bei darbdavio išmokėtą ligos pašalpą už dvi darbo dienas – 75,46 Eur, T. J. negauta pajamų suma siekia 273,71 Eur. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad turtinė žala pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad marškinių, kuriais įvykio metu vilkėjo nukentėjusysis ir kurie buvo suplėšyti, vertė yra 50 Eur, todėl atsižvelgdamas į protingumo ir sąžiningumo principus, teismas šią sumą mažina per pus iki 25 Eur ir nurodo, kad iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajam T. J. priteistina turtinė žala mažintina iki 298,71 Eur, o bendra priteistina suma – iki 1798,71 Eur.

42. Nuteistasis nesutinka ir su Kauno teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais ieškiniais. Tačiau teisėjų kolegija, šioje byloje konstatavus, kad nuteistasis A. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurių metu dėl chuliganiškų paskatų buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų asmenų sveikata, bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios S. G. sveikata, daro išvadą, kad minėti ieškiniai priteisti pagrįstai.

43. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiesiems po įvykio prireikė medikų pagalbos, jiems suteiktos medicininės paslaugos. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiųjų gydymą, suteiktą sveikatos priežiūros paslaugą (3 t. b. l. 31-36), dėl ko ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, todėl patenkintas.

44. Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (3 t., b. l. 50–68) bei Klaipėdos skyrius (3 t., b. l. 81–90). Nukentėjusiesiems G. G. ir T. J. dėl kaltų A. K. veiksmų buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, dėl ko nukentėjusieji laikinai buvo nedarbingi ir jiems buvo išmokėtos ligos pašalpos, kurios regreso tvarka priteistinos iš nusikalstamas veikas atlikusio asmens – A. K.. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, minėtų įstaigų civiliniai ieškiniai iš A. K. priteisti pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteistų nukentėjusiesiems G. G. ir T. J. iš A. K.:

sumažinti iš A. K. nukentėjusiajam G. G. priteistą neturtinės žalos dydį nuo 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) iki 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų). 5 (penkių) procentų dydžio procesinės palūkanas skaičiuoti nuo 2092,98 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt dviejų eurų 98 ct.) sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sumažinti iš A. K. nukentėjusiajam T. J. priteistą turtinės žalos dydį nuo 553,99 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 99 ct) iki 298,71 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 71 ct) ir nustatyti, kad bendra priteistina žala už turtinę ir neturtinę žalą yra 1798,71 Eur (tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai, 71 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisLina LesinskienėLaima Šeputienė