Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundo Nr. 1S-167-885/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45154-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2; 2.14.4 (S)

2023 m. liepos 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Budrio ir Daivos Kazlauskienės,

dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria D. G. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės miesto 2023 m. birželio 7 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. D. G. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, o būtent: jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, susitarus telefonu, 2022 m. gruodžio 15 d. apie 19.42 val., (duomenys neskelbtini), prie ten netoli esančios „Iki“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš P. S. (P. S.), už 200 Eur nusipirkdamas, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,000311 g, ir kurią neteisėtai laikė iki 2022 m. gruodžio 15 d. apie 20.10 val., kuomet atlikus (duomenys neskelbtini), stovėjusiame automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio D. G. dalinę apžiūrą, šią jo neteisėtai laikytą narkotinę medžiagą jo kelnių kišenėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu D. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pakeitė kaltinamajam D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbė kaltinamojo paiešką. Kaltinamasis D. G. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2023 m. birželio 13 d. 13.00 val.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi kaltinamajam D. G. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skunde aukštesniajam teismui prašoma kaltinamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

5.1. Nurodoma, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas yra nesunkus, todėl jam neabejotinai galima paskirti švelnesnę kardomąją priemonę vietoje suėmimo.

5.2. Pažymima, jog kaltinamasis nori dirbti pagal individualią veiklą, todėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimas į švelnesnę kardomąją priemonę yra būtinas.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas tada, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų.

8. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai šia prasme nėra vertinami, kadangi tai bus daroma priimant galutinį teismo nuosprendį. Šiuo atveju, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad joje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis D. G. galimai galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti paties D. G. parodymuose, kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, kitų objektų apžiūros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7, 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 arba 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant (nustatant) jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

10. Suėmimas gali būti paskiriamas (pratęsiamas jo terminas) tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl tokių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). D. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, už kurį įstatymas numato didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be alternatyvių bausmių, gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi suėmimo taikymo (pratęsimo) sąlyga, numatyta BK 122 straipsnio 8 dalyje, nagrinėjamu atveju yra neabejotinai tenkinama.

11. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu yra atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, t. y., suimto asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. D. G. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymą numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Nepaisant to, kad gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau to pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro arba teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

12. Vertinant kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad D. G. gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiama į sekančias aplinkybes. Nors kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą bei dirba pagal individualią veiklą, tačiau šiuo metu nevedęs ir nesukūręs šeimos, kas leidžia pagrįstai abejoti kaltinamojo turimų ryšių tamprumu su jo gyvenamąja aplinka Lietuvoje. Praeityje kaltinamasis D. G. teistas dvidešimt vieną kartą, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį. Kaip matyti iš D. G. charakterizuojančios medžiagos, kaltinamasis teistas daugiausia už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kas leidžia pagrįstai manyti, jog nusikalstamų veikų darymas iš dalies galėjo būti vienas iš kaltinamojo turimų pragyvenimo šaltinių. Be to, turimų teistumų kiekis taip pat leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl D. G. požiūrio į įstatymų keliamus priimtino elgesio reikalavimus bei visuomenėje saugomas vertybes. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas nagrinėjamu atveju yra būtinas.

13. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad galimybę taikyti švelnesnę kardomąją priemonę paneigia paties kaltinamojo elgesys. Prieš kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimą kaltinamajam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau kaltinamasis pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. G. 2023 m. gegužės 25 d., vykdant teismo nutartį dėl kaltinamojo atvesdinimo į teismo posėdį, kaltinamasis savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje rastas nebuvo, o ten buvusi jo motina paaiškino, kad D. G. ten negyvena apie porą mėnesių, su ja ryšių nepalaiko. Su D. G. taip pat nepavyko susisiekti jo nurodytu telefono numeriu ar el. paštu (6 t., b. l. 96). Kaltinamasis buvo sulaikytas tik 2023 m. birželio 13 d. (6 t., b. l. 129). Sutiktina su žemesniojo teismo išvadomis, kad toks kaltinamojo elgesys patvirtina riziką, jog kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo, t. y., švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis iš esmės negalima užtikrinti D. G. dalyvavimo teismo posėdžiuose. Nors kaltinamasis teigė, kad apie teismo posėdžius arba pamiršo, arba apie juos nežinojo, šie D. G. teiginiai laikytini tik gynybine jo pozicija, kadangi jo pateikti paaiškinimai dėl teismo neinformavimo apie jo gyvenamosios vietos pokyčius yra iš esmės nelogiški.

14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus visų pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas D. G., pobūdį ir kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati ir proporcinga jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, o jo teisės yra suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BK reikalavimų.

15. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei duomenis, apibūdinančius D. G. asmenybę, taip pat pradinę bylos nagrinėjimo stadiją, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti suėmimą D. G., skiriant jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi nė viena iš jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankama užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Atsižvelgus į tai, D. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 130 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo D. G. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.