Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hansamet“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hansamet“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Paratovas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ruvis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Hansamet“ (toliau – ieškovė) ieškiniu, pareikštu atsakovėms UAB „Paratovas“ ir UAB „Ruvis“ (toliau – atsakovės), prašė pripažinti negaliojančiu sandoriu 2024 m. rugsėjo 2 d. Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 24/09/02 (toliau – trišalė sutartis), taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Paratovas“ ieškovei 24 804,48 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo paliko nenagrinėtu.

3. Teismas nurodė, kad sprendimo už akių priėmimo stadijoje nustatyta, jog ieškovės ieškinys turi trūkumų. 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartis ieškovės atstovams laikoma įteikta 2025 m. rugsėjo 9 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis).

4. Per teismo nustatytą terminą ieškovės atstovė nemokumo administratorė Božena Markova formaliai pašalino ieškinio trūkumus dėl ieškinio įteikimo atsakovei UAB „Paratovas“, tačiau kiti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti (pvz. dėl reikalavimų atsakovei UAB „Ruvis“), todėl teismas ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nutarė palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalis 11 punktas, 2 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė LUAB „Hansamet“ (toliau – apeliantė) prašo Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantė nesutinka, kad per teismo nustatytą terminą ji nepašalino trūkumų. Teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje minimas trūkumas „dėl reikalavimų atsakovei UAB „Ruvis“, apeliantės vertinimu, negali būti laikomas trūkumu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme. Apeliantė pažymėjo, kad įvykdant teismo įpareigojimą, teismui buvo pateiktas 2025 m. rugsėjo 16 d. pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodė, jog per teismo nustatytą terminą ieškovės atstovė nemokumo administratorė Božena Markova formaliai pašalino ieškinio trūkumus dėl ieškinio įteikimo atsakovei UAB „Paratovas“, todel nekyla abejonių, jog 2025 m. rugsėjo 16 d. apeliantė pašalino ieškinio trūkumus dėl ieškinio įteikimo atsakovei UAB „Paratovas“.

5.2. Teismui pateiktame 2025 m. rugsėjo 16 d. pareiškime buvo pažymėta, kad vienas iš apeliantės ieškinio reikalavimų yra pripažinti negaliojančiu sandoriu trišalę sutartį, kuri buvo sudaryta tarp apeliantės ir atsakovių. Todėl laikytina, kad ieškinys yra tinkamai pareikštas abiem atsakovėms, kadangi ir UAB „Ruvis“ yra trišalės sutarties šalis. Analogiškos pozicijos, kai ginčijama trišalė sutartis, tai turi būti įtrauktos į bylą visos sutarties šalys, laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-147- 357/2025). Nepaisant apeliantės pateikto paaiškinimo, teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo formaliu ieškinio trūkumo konstatavimu bei nenurodė, kokių CPK normų neatitinka ieškinio turinys. Teismas nenurodė argumentų, kodėl ieškinio reikalavimas laikomas ieškinio trūkumu, kai mutatis mutandis analogiškoje civilinėje byloje jis laikomas tinkamu.

5.3. Skundžiama nutartimi palikto nenagrinėtu ieškinio pirmas reikalavimas yra pripažinti negaliojančiu sandoriu trišalę sutartį. Ieškiniu prašant panaikinti UAB „Ruvis“ sudarytą sandorį, iš esmės prašoma spręsti klausimą ir dėl UAB „Ruvis“ materialiųjų teisių ir pareigų, nes tenkinus ieškinį bei panaikinus sandorį, jos atitinkamai pasikeistų t. y. UAB „Ruvis“ turėtų spręsti jau išspręstus skolų dengimo klausimus iš naujo.

5.4. Apeliantės vertinimu, tik iš esmės išnagrinėjęs bylą teismas gali nuspręsti dėl reikalavimų atsakovui UAB „Ruvis“ pagrįstumo ar ne pagrįstumo, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Jeigu išnagrinėjus bylą teismas nuspręstų, jog be pagrindo įtrauktas vienas iš atsakovų, tai butų pagrindas atmesti ieškinį konkretaus atsakovo atžvilgiu, o ne atsisakyti priimti visą ieškinį, jo net nenagrinėjus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalis 11 punkto ir 2 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

9. CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tokiu atveju ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nurodytos teisės normos taikymo, teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti nustatytas ne tik sprendžiant klausimą dėl šio procesinio dokumento priėmimo, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-790/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2755-855/2022; kt.).

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta ir tai, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016; kt.).

11. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai iš esmės trukdė nagrinėti ieškovės reikalavimus, t. y. ar trūkumai buvo tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės ir ar CPK 296 straipsnio 1 dalis 11 punkto ir 2 dalies pagrindas taikytas pagrįstai.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė ieškinį pareiškė atsakovėms UAB „Paratovas“ ir UAB „Ruvis“. Ieškinyje nurodė ieškinio pagrindą, t. y., kad 2024 m. rugsėjo 2 d. tarp atsakovių UAB „Ruvis“, UAB „Paratovas“ ir apeliantės sudaryta Trišalė tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 24/09/02, kuria sutarties šalys susitarė pabaigti prievoles, tarpusavio skolų užskaitymu 24 804,48 Eur sumai. Trišalėje sutartyje nurodyta, kad ją sudarant buvo įskaityta 24 804,48 Eur apeliantės turėta reikalavimo teisė į UAB „Paratovas“, t. y. UAB „Paratovas“ atsiskaitymas su UAB „Hansamet“ 24 804,48 Eur sumai. Apeliantė pažymėjo, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. sudaryto ginčijamo sandorio metu ji buvo nemoki, šią aplinkybę patvirtina jau sekančią dieną po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. 2024 m. rugsėjo 3 d. priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria apeliantei iškelta bankroto byla. Ginčijamu sandoriu buvo panaikinta galimybė nukreipti išieškojimą į 24 804,48 Eur apeliantės lėšas, buvo sumažintas apeliantės turtas bei galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Likusios apeliantės turto vertės nepakanka jos kreditorių reikalavimams patenkinti. Apeliantė ieškinyje nurodė aplinkybes dėl abiejų atsakovių nesąžiningumo. Todėl teismo prašė pripažinus trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Paratovas“ apeliantei 24 804,48 Eur sumą.

13. Apeliantės ieškinys priimtas 2025 m. birželio 10 d. bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija ir išsiųstas atsakovėms pateikti atsiliepimus į pareikštą ieškinį.

14. Teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi apeliantei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti UAB „Paratovas“ adresą bei procesinių dokumentų įteikimo būdą. Nurodytus trūkumus ieškovė pašalino 2025 m. liepos 9 d. prašymu (DOK-23196). Atsakovei UAB „Ruvis“ procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. liepos 11 d., vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi. Atsakovei UAB „Paratovas“ procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. rugpjūčio 7 d. CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu.

15. 2025 m. rugsėjo 8 d. neskundžiama nutartimi teismas apeliantei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kuria pakartotinai įpareigojo apeliantę, nesant tikslaus atsakovės UAB „Paratovas“ adreso, nurodyti tikslų atsakovės UAB „Paratovas“ adresą (pagal trišalės sutarties duomenis). Taip pat nustatęs, kad sprendimo už akių priėmimo stadijoje apeliantė nesuformulavo ieškinio reikalavimo atsakovei UAB „Ruvis“, teismas įpareigojo apeliantę suformuluoti reikalavimą atsakovei UAB „Ruvis“. Apeliantė 2025 m. rugsėjo 17 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl UAB „Paratovas“ adreso patikslinimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdo, tačiau teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatytų dalies trūkumų nepašalino.

16. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių, giminystės ryšių ar pan.), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-144-580/2018, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1657-614/2016).

17. Šiuo atveju, pats teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodė, kad iš viešai prieinamų adresų duomenų internete nustatyta, jog UAB „Paratovas“ adreso adresų registre nėra arba jis negaliojantis. Todėl vadovaujantis aptarta teismų praktika, apeliacinio teismo vertinimu, pakartotinis teismo įpareigojimas apeliantei šiuos duomenis tikslinti buvo nustatytas nepagrįstai.

18. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantę tikslinti atsakovės adresą pagal trišalės sutarties duomenis, nors ši trišalė sutartis teismui buvo pateikta kartu su ieškiniu. Vadinasi, teismas jau disponavo reikiamais duomenimis, todėl neturėjo procesinės būtinybės šį klausimą spręsti nustatęs pakartotinį trūkumų šalinimą dėl procesinių dokumentų įteikimo UAB „Paratovas“, juolab, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog procesiniai dokumentai atsakovei UAB „Paratovas“ jau buvo įteikti 2025 m. rugpjūčio 7 d. CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

19. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad per teismo nustatytą terminą apeliantės atstovė nemokumo administratorė Božena Markova formaliai pašalino ieškinio trūkumus dėl ieškinio įteikimo atsakovei UAB „Paratovas“, tačiau paliko ieškinį nenagrinėtu tuo pagrindu, kad apeliantė nepašalino kitų ieškinio trūkumų, t. y. dėl reikalavimo suformulavimo atsakovei UAB „Ruvis“. Tačiau sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo.

20. Kaip jau minėta, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad trūkumų šalinimo institutą teismas gali taikyti ir vėlesnėse proceso stadijose ir palikti ieškinį nenagrinėtu šaliai šių trūkumų nepašalinus, tačiau vėliau pastebėjęs ieškinio turinio trūkumų, teismas jį gali palikti nenagrinėtą, tik tuo atveju, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti apeliantės ieškinio netikslumai nėra esminiai. Ieškinyje apeliantė aiškiai nurodė, kad ginčas kyla dėl trišalės tarpusavio skolų užskaitymo sutarties ir ieškinys pareikštas dviem atsakovėms kaip šio sandorio šalims. Be to, apeliantė ieškinyje detaliai nurodė restitucijos taikymo pasekmes abiem atsakovėms (54 punktas) t. y., kad pripažinus trišalę sutartį negaliojančiu sandoriu, taikant restituciją atsakovei UAB „Ruvis“ grąžintina reikalavimo teisė į LUAB „Hansamet“ 24 804,48 Eur sumai, o UAB „Paratovas“ grąžintina reikalavimo teisė į UAB „Ruvis“.

21. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad sprendimo už akių priėmimo stadijoje atsakovei UAB „Ruvis“ reikalavimas nenurodytas, šis procesinis ieškinio netikslumas nesudaro pagrindo jo pripažinti kaip esminio. Kadangi iš aptarto apeliantės ieškinio pagrindo yra aiškiai suformuluota ginčo esmė, nurodyta šalių procesinė padėtis ir reikalavimai, taip pat restitucijos taikymo būdas, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinių kliūčių spręsti bylą.

22. Pažymėtina, kad iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslinti jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrindamas civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Tačiau tokio pobūdžio klausimai, vadovaujantis minėta teismų praktika, turėtų būti sprendžiami ne trūkumų šalinimo instituto pagalba, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tarpu, ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, įrodymų pakankamumas ir tinkamumas, kaip pagrįstai pažymėjo apeliantė, gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

23. Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą dėl formalių procesinių priežasčių, nepagrįstai prailgina bylos išnagrinėjimo trukmę ir yra nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu. Kadangi apeliantei, siekiančiai apginti pažeistus interesus, tektų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kas sudaro papildomas laiko sąnaudas ir kaštus, juolab, kad nagrinėjamu atveju, apeliantė yra bankrutavusi bei likviduojama dėl bankroto įmonė, todėl ieškinio reikalavimų išnagrinėjimas yra susijęs ne tik su apeliantės, bet ir jos kreditorių interesais.

24. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į byloje nustatytus faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.