- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2-1278-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01362-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl suteiktos paskolos sumos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. bylos 1 t., l. 1-5), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 148 011,04 Eur negrąžintos paskolos sumos, 33 080,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuotinų nuo paskolos sumos, už penkerius metus iki 2021 m. lapkričio 26 d., 2 528,52 Eur kompensuojamų palūkanų, skaičiuotinų nuo negrąžintos paskolos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d., 4 181 Eur kompensuojamų palūkanų nuo priskaičiuotų mokėjimo (pelno) palūkanų už penkerius metus iki 2021 m. lapkričio 26 d., 5 procentų metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas yra broliai. Atsakovo prašomas, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. imtinai ieškovas, atlikdamas įvairiomis pinigų sumomis mokėjimus iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viso paskolino atsakovui 148 011,04 Eur (511 052,50 Lt) dydžio pinigų sumą. Visos paskolos sumos gavimo ir paskolos teisinių santykių buvimo faktą atsakovas taip pat patvirtino ir 2014 m. birželio 18 d. datuotame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. eN2-1706-859/2015). Atsakovas, per tuometę savo atstovę, teismui nurodė, kad 2013 metais ieškovas atsakovui paskolino 500 000 Lt dydžio pinigų sumą, kurią atsakovas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas ir atsakovas nebuvo aptarę paskolos sumos grąžinimo termino, todėl 2021 m. birželio 25 d. el. paštu ir registruotais laiškais atsakovui išsiųstu reikalavimu, ieškovas pareikalavo atsakovą per trisdešimt dienų nuo reikalavimo gavimo dienos įvykdyti paskolos sutartį ir grąžinti ieškovui į jo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą visą atsakovui iki 2013 m. gruodžio 30 d. suteiktą ir negrąžintą paskolos sumą su palūkanomis. 2021 m. rugpjūčio 3 d. datuotu atsakovo atstovės raštu ieškovas buvo informuotas apie tai, kad atsakovas nepripažįsta paskolos gavimo fakto bei atsisako gera valia vykdyti ieškovo reikalavimą grąžinti paskolos sumą. Paskolos sumos perdavimo faktą atsakovui patvirtina nuasmeninti išrašai iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. imtinai. Iš atsakovo priteistinos mokėjimo palūkanos už penkerių metų laikotarpį, skaičiuojant iki šio procesinio kreipimosi pateikimo teismui dienos, kurios sudaro 33 080,47 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. bylos 1 t., l. 52-58), kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, o ieškinio daliai, kuria ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti jam sumas perduotas A. J. iki 2011 m. lapkričio 29 d. taikyti ieškinio senatį.
4. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas yra broliai, abu jie baigė teisės magistro studijas bei 2003 metais susitarė kartu vykdyti antstolių kontoros veiklą, todėl ieškovas tapo antstoliu, o atsakovas dirbo jo padėjėju. Dėl aukščiau minėto susitarimo bendrai kartu vykdyti antstolio kontoros veiklą ieškovas ir atsakovas susitarė, kad kontoroje gautą pelną dalysis per pusę ir iš esmės tai darė daug metų (nuo 2003 metų iki 2018 metų). Ieškovas atsakovui per 15 metų bankiniais pavedimais pervedė daugiau nei 1 000 000 eurų. Ieškovas ir atsakovas, siekdami optimizuoti mokesčius, nuo pat veiklos pradžios susitarė, kad atsakovas kontoroje gaus minimalų darbo užmokestį, o savo pelno dalį jis gaus kaip dovaną (dovanos tarp artimųjų giminaičių neapsimokestina, todėl taip buvo sutaupomos didelės pinigų sumos). Nuo pat 2003 metų ieškovas atsakovui kasmet pervesdavo dideles pinigų sumas kaip dovanas, o atsakovas jas deklaravo kaip dovanas bei šias lėšas naudojo išimtinai savo reikmėms, o kitų įrodymų, kad lėšas ieškovas atsakovui neva pervesdavo kitokiu pagrindu, nėra. Ieškovas nuo 2003 m. iki 2019 m. bankiniais pavedimais padovanojo atsakovui daugiau nei 1 000 000 eurų sumą.
5. Teigia, jog 2014 metais vyko atsakovo ir jo sutuoktinės J. J. santuokos nutraukimo procesas, kurio metu atsakovas bei jo buvusi sutuoktinė itin konfliktavo tiek dėl vaikų gyvenamosios vietos, tiek dėl turto pasidalijimo. Atsakovas, siekdamas apsaugoti savo turtą nuo J. J. nesąžiningų ketinimų jį pasisavinti bei tikėdamasis tokiu būdu buvusią sutuoktinę su jų dukromis sulaikyti Lietuvoje, taip pat paskatintas ieškovo 2014 m. birželio 18 d. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės nurodė, kad „<...> Kadangi finansų atsakovės pageidaujamam gyvenimo būdui ir stiliui išlaikyti neretai trūkdavo, o aš dėjau visas pastangas sutuoktinės poreikių tenkinimui <...> nuolat buvau priverstas skolintis. To pasėkoje mūsų šeima turi finansinių įsipareigojimų mano broliui D. J.. Vien 2013 metais mano brolis yra man paskolinęs 500 000,00 Lt, kurių didesnė dalis panaudota šeimos poreikių tenkinimui.“ Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino atsakovo bei J. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, apie kurią buvo informuotas bei jai pritarė ir ieškovas. Minėtame sprendime yra nurodoma, kad nagrinėjant bylą iš esmės J. J. pripažino, kad pasirašė 2006 m. povedybinę sutartį su atsakovu bei abu sutuoktiniai kartu patvirtino, kad jokių prievolių D. J. neturi - „Sutuoktiniai patvirtina, kad vienintelė santuokoje prisiimta jų prievolė yra AB „DNB bankas“ kildinama iš Kreditavimo sutarties“. Taigi buvo išgalvota tokia atsakovo gynybinė pozicija, siekiant apsisaugoti nuo nesąžiningų buvusios sutuoktinės ketinimų. Ieškovas ir atsakovas visuomet buvo itin artimi, vienas kitu besąlygiškai pasitikėjo, todėl atsakovas nebūtų galėjęs patikėti, kad praėjus beveik 10 metų ieškovas bandys nesąžiningai pasinaudoti atsakovo 2014 m. birželio 18 d. ieškinyje nurodytais, tačiau tikrovės neatitinkančiais teiginiais, kurių nepatvirtina jokie kiti rašytiniai įrodymai.
6. Nurodė, jog atsakovas 2017 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartimi ieškovui padovanojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas už gautą butą įsipareigojo išmokėti atsakovo likusią 140 000 eurų dydžio paskolą bankui. Ieškovas visa apimtimi tinkamai vykdė atsakovo įsipareigojimus bankui iki 2019 metų vasaros. Jeigu atsakovas nuo 2013 metų būtų buvęs skolingas ieškovui net 500 000 litų, jis ne tik kad nebūtų mokėjęs įmokų už atsakovą pagal kredito sutartį bankui, bet taip pat nebūtų iki pat 2019 metų toliau atsakovui dovanojęs didelių piniginių sumų. Ieškovas atsakovui vien 2015 – 2019 metais bankiniais pavedimais pervedė daugiau nei 260 000 eurų. 2018 metų pabaigoje broliai susipyko: ieškovas išmetė atsakovą iš darbo, o atsakovas kreipėsi į valstybės institucijas dėl jo manymu neteisėto ieškovo elgesio, netinkamai vykdomos antstolio veiklos ir pan. Ieškovas 2019 m. lapkričio 27 d. kreipėsi su nepagrįstu ieškiniu į teismą neva atsakovas ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėjo 408 555,91 Eur. Minėto ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-18-258/2021, kurioje ieškovo ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.
7. Teigia, jog 2013 metais jokių paskolų ieškovas atsakovui nesuteikė. Jeigu ieškovas būtų iš tikrųjų paskolinęs atsakovui minėtą pinigų sumą ir būtent apie tą paskolą atsakovas būtų kalbėjęs savo santuokos nutraukimo procesiniuose dokumentuose, ieškovas būtų pateikęs įrodymus, kad būtent vien 2013 metais jis pervedė atsakovui 500 000 litų, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir objektyviai pateikti negali, nes jokia paskolos atsakovui suteikta nebuvo. Visų pavedimų paskirtyse nurodoma „pavedimas“ arba „sąskaitos papildymas“, kas akivaizdžiai rodo, jog šie pervedami pinigai nebuvo paskolos. Ieškovas pareikštu ieškiniu nepagrįstai siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovas, būdamas profesionaliu teisininku, žinojo apie reikalavimą sudarinėti paskolos sutartis raštu, todėl jeigu iš tikrųjų būtų suteikęs nurodyto dydžio paskolą atsakovui, neabejotinai ši paskola būtų buvusi įforminta teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
8. Ieškovas pateikė dubliką (el. b. 2 t., l. 1-8), kuriame papildomai nurodė, kad ieškovo atsikirtimai, grindžiami atsakovo minimose civilinės bylose nustatinėtinomis faktinėmis aplinkybėmis bei jose išdėstyta atsakovo pozicija neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant ginčą šioje civilinėje byloje. Ieškovas ir atsakovas niekuomet ir jokiomis aplinkybėmis nebuvo sudarę susitarimo dėl bendros antstolio veiklos vykdymo ir juolab iš jos gauto pelno dalinimosi. Darbo sutarties pagrindu atsakovas penkiolika metų dirbo ieškovo antstolio kontoroje įvairiose pareigose, tačiau tai nereiškia, jog tarp bylininkų egzistavo susitarimas bendrai vykdyti antstolio veiklą. Be kitų pareigų antstolio kontoroje atsakovas buvo atsakingas ir už antstolio kontoros finansų tvarkymą. Atsakovui buvo prieinami visi antstolio kontoros finansiniai duomenys ir teikiamos ataskaitos, atsakovas ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai darbuotojai duodavo privalomus vykdyti nurodymus. Atsakovas niekuomet nebuvo antstoliu. Antstolio kontora yra sukurta išimtinai ieškovo vykdomai individuliai antstolio veiklai vykdyti. Atsakovo teiginys apie bylininkų susitarimo dėl antstolio ar antstolio kontoros veiklos vykdymo egzistavimą yra laikytinas absoliučiu pramanu. Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. balandžio mėnesių dovanojimo sutartimis ieškovas atsakovui padovanojo 632 400 Lt (183 155,70 Eur) dydžio pinigų sumą. Ieškiniu reikalaujamą priteisti paskolos sumą ieškovas atsakovui suteikė laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. Ieškovo metinės pajamų deklaracijos nėra laikytinos patikimais įrodymais, pagrindžiančiais tariamą ieškovo daugiau nei 1 000 000 Eur dydžio pinigų sumos dovanojimą atsakovui. Ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ir šiuo aspektu ieškinys laikytinas pagrįstu bei teisėtu.
Atsiliepimas
9. Atsakovas pateikė tripliką (el. b. 2 t., b. l. 149-154), kuriame papildomai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-18-258/2021 buvo nagrinėjamas ir sprendžiamas klausimas, kokiu pagrindu ieškovas atsakovui nuolat pervedinėdavo dideles pinigų sumas, įskaitant, bet neapsiribojant ir sumas, kurias šioje byloje nepagrįstai ir neteisėtai siekia prisiteisti ieškovas. Ieškovas neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti (jam buvo siunčiamos ataskaitos el. paštu), kokiomis dalimis broliai dalijasi antstolio kontoros veikloje uždirbtus pinigus, su tuo sutiko ir tam pritarė. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos yra pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir jos yra priimtos. Atsakovas niekuomet neteigė, kad jis dirbo antstoliu ar ėjo tokias pareigas. Atsakovas antstolio D. J. kontoroje ėjo įvairias pareigas – antstolio padėjėjo, biuro vadovo ir kita. Ieškovas yra nesąžiningas ne tik dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo atsakovui, tačiau jis, būdamas antstoliu bei pasinaudojęs savo padėtimi, 2018 metais, sugalvojęs formalią priežastį - neva atsakovas tinkamai su juo nesuderino atostogų grafiko, dėl ko atleido atsakovą iš darbo antstolio kontoroje. Ieškovas niekada anksčiau iš atsakovo nereikalavo grąžinti jam pervestų pinigų sumų. Pirmą kartą ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl menamos paskolos grąžinimo tik po to, kai ieškovas 2021 m. gegužės 26 d. gavo neigiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18-258/2021. Fizinių asmenų paskolos sutartys turėjo būti rašytinės formos, jeigu paskolos suma viršijo 2 000 litų. Santuokos nutraukimo byloje jos šalys privalo nurodyti ne tik bendras, tačiau ir kiekvieno asmenines prievoles. Ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimus, kuriems yra suėjusi ieškinio senatis.
Ieškinys netenkinamas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
Motyvuojamoji dalis
10. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. imtinai, atlikdamas įvairiomis pinigų sumomis mokėjimus iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viso pervedė atsakovui 148 011,04 Eur (511 052,50 Lt) dydžio pinigų sumą (el. b. 1 t., l. 8-20). Ieškovas 2021 m. birželio 24 d. pateikė atsakovui Reikalavimą grąžinti paskolą su palūkanomis (el. b. 1 t., l. 42). Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė atsakymą ieškovui, kuriuo nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja paskolos grąžinimo, kadangi ieškovas jam paskolos nesuteikė (el. b. 1 t., l. 43).
Dėl ieškinio senaties
11. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškinio daliai, kuria ieškovas reikalauja priteisti pinigų sumas, perduotas A. J. iki 2011 m. lapkričio 29 d. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-856/2000; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-633/2013).
12. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-177/2014). Reikalavimui, kuris atsirado iš regresinės prievolės, pareikšti ieškinio senatis prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis), tačiau šiuo atveju tiek kreditorius, tiek skolininkas turi žinoti apie pagrindinę prievolę ir jos įvykdymo terminus. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas prašo iš atsakovo priteisti jam suteiktą paskolą, kurią ieškovas suteikė daliniais mokėjimais laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. imtinai. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2021 m. lapkričio 29 d., kas reiškia, jog ieškinys, dalyje dėl atliktų mokėjimų laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. (2011 m. rugsėjo 27 d. - 5 500 Lt, 2011 m. rugsėjo 27 d. – 10 000 Lt, 2011 m. spalio 10 d. – 14 000 Lt, 2011 m. spalio 25 d. – 5 500 Lt, 2011 m. spalio 25 d. – 6 300 Lt, 2011 m. lapkričio 22 d. – 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 22 d. – 5 000 Lt) yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą ieškinį šioje dalyje atmesti. Kadangi kitoje reikalavimo dalyje ieškinio senatis nėra praleista, todėl teismas sprendime pasisako dėl reiškiamų ieškinio reikalavimų.
Dėl ieškinio reikalavimų
13. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 148 011,04 Eur negrąžintos paskolos sumos. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (įrodinėjamų paskolos teisinių santykių metu 2008 m. birželio–rugpjūčio mėn. galiojusio CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
14. Ginčo mokėjimo pavedimų atlikimo metu Civilinis kodeksas numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (579,24 Eur) (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalys būtų sudariusios rašytinę paskolos sutartį. Ieškovas nurodo, jog paskolos sutarties su atsakovu nesudarė dėl siejančių giminystės ryšių. Kadangi ieškovas ir atsakovas yra broliai, ši aplinkybė galėjo lemti tai, jog šalys nesudarė paskolos sutarties.
15. Ieškovas paskolos suteikimo faktą įrodinėja į bylą pateikdamas mokėjimus atsakovui patvirtinančius banko sąskaitų išrašus. Byloje ginčo dėl pinigų perdavimo fakto nėra, nes ieškovas pinigus atsakovui perdavė atlikdamas banko pavedimus laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika).
16. Atsižvelgiant į šalių artimus giminystės ryšius, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus, o ne paskolos teisinius santykius. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Šiuo atveju ieškovas, atlikdamas pavedimus atsakovui, į laukelį „mokėjimo paskirtis“ įrašydavo „Sąskaitos papildymas“ arba „pavedimas“. Tokiu būdu teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina faktą, jog ieškovas atliko mokėjimo pavedimus atsakovui, tačiau iš ginčo pavedimų nėra aišku, ar šie pavedimai buvo paskolos suteikimas, ar dėl kitų priežasčių atliekami mokėjimo pavedimai. Iš byloje pateiktų ieškovo banko sąskaitos išrašų matyti, jog ieškovas atsakovui neatliko nei vieno mokėjimo pavedimo, iš kurio paskirties būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas skolino pinigus atsakovui.
17. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7dalis).Taip pat turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015). Šiuo atveju pareigą įrodyti tai, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai turi ieškovas.
18. Ieškovas byloje įrodinėja, jog jo pervesti pinigai atsakovui buvo paskola, kadangi paskolos gavimo faktą atsakovas patvirtino ir 2014 m. birželio 18 d. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. eN2-1706-859/2015). Toje byloje atsakovas, per tuometę savo atstovę, teismui nurodė, kad 2013 metais ieškovas atsakovui paskolino 500 000 Lt dydžio pinigų sumą, kurią atsakovas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas nurodo, kad ši aplinkybė buvo tik išgalvota atsakovo gynybinė pozicija, siekiant apsisaugoti nuo nesąžiningų buvusios sutuoktinės ketinimų. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino atsakovo bei J. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, apie kurią buvo informuotas bei jai pritarė ir ieškovas. Minėtame sprendime abu sutuoktiniai patvirtino, kad vienintelė santuokoje prisiimta jų prievolė yra AB „DNB bankas“ kildinama iš Kreditavimo sutarties (2015 m. gegužės 8 d. sprendimo 4.1. punktas), kas rodo, jog atsakovas su buvusia sutuoktine patvirtino, jog įsiskolinimo ieškovui neturėjo. Ieškovas buvo įtrauktas į šią civilinę bylą, tokiai teismo nutarčiai pritarė ir jos neskundė. Nagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje ieškovas neteikė jokių dokumentų apie neva asmeninės paskolos atsakovui suteikimą, nereikalavo, kad tokia paskola būtų buvusi paminėta teismo sprendime. Šios aplinkybės patvirtina, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovo santuokos nutraukimo byloje paminėtas teiginys dėl paskolos gavimo iš ieškovo buvo išgalvotas ir pasakytas, siekiant apsaugoti atsakovo turtą nuo dalybų su buvusia sutuoktine ir ši aplinkybė neįrodo, jog ieškovas atsakovui buvo suteikęs paskolą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-242-464-2022, kurioje ieškovas D. J. reikalavo priteisti iš atsakovo A. J. 408 555,91 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas, nurodė, kad „visą ginčui aktualų laikotarpį atsakovas dirbo apeliantui priklausančiame antstolio biure – ėjo antstolio padėjėjo, o vėliau juristo pareigas, jam buvo patikėtas disponavimas kontoros finansais. Iki šioje byloje kilusio ginčo šalis siejo ne tik artimos giminystės ryšiai (broliai), bet ir draugystės bei tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Tą patvirtina tiek pačių šalių paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai duomenys, pagal kuriuos kiekviena šalis didžiąją dalį savo turto testamentu buvo palikusi viena kitai, atsakovui net buvo sudaryta galimybė naudotis apelianto vardu išduota banko kortele, kurios kopiją atsakovas pateikė į bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto pervestos lėšos buvo dovanos ir (ar) apelianto gauto pelno pasidalinimas su broliu (atsakovu), kuris jam dirbo. Tą įrodo ir kai kurių bankinių mokėjimų pavedimų nurodytos paskirtys „dovana“, „D. su geriausiais linkėjimais“, „paskirstymas“, „sąskaitos papildymas“, taip pat antstolio kontoros darbuotos L. L. (M.) elektroniniai laiškai, siųsti šalims, kad kontoros pelnas, atskaičius išlaidas, buvo padalintas jiems pusiau bei pervestas į šalių sąskaitas“, „apeliantas iš tiesų su atsakovu dalinosi savo pelnu, dovanojo pinigus”, „nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad iki kilusio ginčo, kuris nagrinėjamas šioje byloje, apeliantas ir atsakovas vienas kitam būtų reiškęs kokias nors turtines pretenzijas dėl visiško atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą, tinkamo kreditavimo sutarties vykdymo, skolintų pinigų grąžinimo ar pan.”. Nors Lietuvos apeliacinio teismo cituotoje nutartyje buvo nagrinėtas ir vertintas kitas laikotarpis, nei šioje byloje ir kiti tarp šalių sudaryti sandoriai bei pinigų pavedimai, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo padarytos išvados apie ieškovą ir atsakovą siejusius santykius, pasitikėjimą vienas kitu, elgesį su pinigais yra reikšmingos ir aktualios ir šioje byloje. Šios, teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nuolatos pervesdavo įvairias pinigų sumas atsakovui, dovanodavo savo uždirbtą pelną ir nereiškė atsakovui jokių turtinių pretenzijų. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartimi ieškovui padovanojo butą, o ieškovas už gautą butą įsipareigojo išmokėti atsakovo likusią 140 000 eurų dydžio paskolą bankui. Kaip pagrįstai byloje nurodo atsakovas, jeigu atsakovas būtų buvęs skolingas ieškovui 500 000 Lt, ieškovas nebūtų mokėjęs būsto paskolos įmokų už atsakovą, taip pat nebūtų ir toliau pervedinėjęs didelių piniginių sumų (pasak atsakovo, ieškovas atsakovui 2015 – 2019 metais bankiniais pavedimais pervedė daugiau nei 260 000 Eur). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas nuo 2011 metų, kai neva pradėjo skolinti atsakovui pinigus, iki 2021 m. birželio mėn. būtų nors kartą kreipęsis į atsakovą dėl paskolos grąžinimo ar palūkanų sumokėjimo.
20. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas atsakovui pervedinėjo pinigines lėšas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų įsipareigojęs gautas lėšas grąžinti ieškovui, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Šių būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų įrodymas yra ieškovo pareiga, o ieškovui šių aplinkybių neįrodžius, pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas suteikė atsakovui paskolą, nėra, dėl ko teismas sprendžia, jog ieškinį tenkinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Atsakovas patyrė 6 367,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovo bendra prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir jo naudai iš ieškovo priteistina 6 367,05 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo D. J. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6 367,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.