- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- e2-18-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01726-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Reda Kurlavičienė, Arnas Paliukėnas, Andrius Juonys, Eglė Beržinskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui D. J., atstovui advokatui Andriui Juoniui
atsakovui A. J., advokatams Arnui Paliukėnui, advokatei Redai Kurlavičienei, advokatei Eglei Beržinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl be teisinio pagrindo gautos 408 555,91 Eur sumos
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. 408 555,91 Eur be teisinio pagrindo iš ieškovo D. J. gautą pinigų sumą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog jis su broliu (byloje atsakovas) 2005 m. kartu nusprendė įsigyti du atskirus butus su garažais - Ieškovas butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o Atsakovas – statomą butą ir garažą, projektiniu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kiekvienas atskirai neturėjo finansinių galimybių šio turto įsigyti, buvo reikalingas kreditas. Siekdami jį gauti, kreipėsi į kredito įstaigą, kuri įvertinusi pajamas sutiko išduoti kredito gavėjams ieškovui, atsakovui ir jo sutuoktinei kreditą išsirinktų butų ir garažų pirkimui.
3. Nurodė, kad de facto kiekvienas atskirai, de jure Atsakovas, nupirko butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir garažą ir statomą butą bei garažą, projektiniu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vykdydami savo susitarimą dėl atsiskaitymo už Turtą iš kredito įstaigos gautu kreditu 2006 m. sausio 16 d. bylininkai ir Atsakovo sutuoktinė J. J. su AB banku „NORD/LB Lietuva“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. 65, kuria AB bankas „NORD/LB Lietuva“ bylininkams ir Atsakovo sutuoktinei J. J. bendrai suteikė 802 415 Lt (232 395,44 Eur) dydžio kreditą, iš šios kredito sumos 480 000 Lt (139 017,61 Eur) dydžio dalis buvo skirta (duomenys neskelbtini), Vilnius buto ir garažo pirkimui (Kredito sutarties specialios dalies 7.1. punktas), o 322 415 Lt (93 377,84 Eur) dydžio dalis – skirta Atsakovo statomam butui ir garažui projektiniu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirkti (Kredito sutarties specialios dalies 7.2. punktas). Sudarydami Kredito sutartį bylininkai susitarė, kad kredito davėjas kreditui ir palūkanoms mokėtinas pinigų sumas nuskaičiuos nuo Atsakovui priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos banke (Kredito sutarties specialios dalies 11 punktas). Tuo tarpu Ieškovas žodžiu įsipareigojo Atsakovui už butą (duomenys neskelbtini), Vilnius ir garažą mokėtiną kredito dalį bei palūkanas mokėjimo nurodymu pervesti į Atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą banke, nuo kurios kredito gavėjas atliks visų pagal Kredito sutartį kredito davėjui mokėtinų pinigų sumų nuskaitymus.
4. Kadangi bylininkai norėjo kaip įmanoma greičiau grąžinti Turto pirkimui panaudotą kreditą (bent jau to pageidavo Ieškovas ir Atsakovas tam nekartą buvo pritaręs), bendru sutarimu pastarieji nusprendė, jog pagal turimas finansines galimybes kartu stengsis ankščiau Kredito sutartyje nurodyto termino grąžinti kreditą visa apimtimi. Todėl Ieškovas į Atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą banke, skirtą mokėjimams kredito davėjui pagal kreditavimo sutartį, periodiškai, iš savo atsiskaitomosios sąskaitos, pervedinėjo pinigų sumas, skirtas kredito, panaudoto buto (duomenys neskelbtini), Vilnius su garažu pirkimui, grąžinimui, kartu pasitikėdamas Atsakovo patikinimu, kad panašaus dydžio pinigų sumas skirtas kredito, panaudoto Atsakovo de facto pirkto buto ir garažo pirkimui, kredito davėjui moka ir Atsakovas, o kreditas bus grąžintas ankščiau Kredito sutartyje numatyto termino.
5. Praėjus kuriam laikui kredito davėjo darbuotojai informavo Ieškovą apie tai, kad kredito davėjas sutinka, jog butas (duomenys neskelbtini), Vilnius ir garažas, nuosavybės teisė į kurį buvo registruota Atsakovo ir jo sutuoktinės vardu, būtų neatlygintinai perleistas Ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Gavęs tokią informaciją, Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su prašymu galutinai teisiškai įforminti bylininkų susitarimą dėl Turto pirkimo bei paprašė Atsakovo atskiru sandoriu perleisti Ieškovui nuosavybes teisę į Butą, kuriuo Ieškovas naudojosi nuo pat jo pirkimo dienos. Atsakovas su tokiu Ieškovo prašymu sutiko ir pasiūlė Ieškovui sudaryti šio buto (duomenys neskelbtini), Vilnius ir garažo dovanojimo Ieškovui sandorį. Praėjus kuriam laikui, Atsakovas paaiškino Ieškovui negalintis sudaryti dovanojimo Ieškovui sandorio ir jo įvykdyti, nes tokiam sandoriui esą prieštarauja Atsakovo sutuoktinė J. J.. Kartu Atsakovas patikino, kad nuosavybės teisės į šį butą perdavimo Ieškovui klausimą Atsakovas išspręs vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2015 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eN2-1706-859/2015, buvo nutraukta Atsakovo ir jo sutuoktinės J. J. santuoka. Nutraukiant santuoką butas (duomenys neskelbtini), Vilnius ir garažas asmeninės nuosavybės teise atiteko Atsakovui, o Atsakovo sutuoktinę bylininkai bendru sutarimu atleido nuo prievolių pagal Kredito sutartį vykdymo bei patys įsipareigojo vykdyti Kredito sutartį gera valia. Tačiau santuokos nutraukimo metu Atsakovas ir jo sutuoktinė susitarė, kad Atsakovas be sutuoktinės sutikimo net ir po santuokos nutraukimo negalės perleisti nuosavybės teisės į šį butą tretiesiems asmenims. 2017 m. Ieškovui pavyko gauti Atsakovo buvusios sutuoktinės sutikimą dėl šio buto dovanojimo Ieškovui sandorio sudarymo. 2017 m. rugsėjo 21 d. šalys sudarė dovanojimo sutartį, kuria Atsakovas padovanojo Ieškovui Butą.
7. Ieškovas 2018 m. pradžioje ėmėsi klausinėti Atsakovo apie vykdant Kredito sutartį de facto kredito įstaigai sumokėtas pinigų sumas (kredito grąžinimui ir palūkanų mokėjimui). Nuo to laiko bylininkų tarpusavio santykiai ėmė blogėti. Atsakovas visais įmanomais būdais vengė bendravimo su Ieškovu, nepaisant to, kad bylininkai buvo ir bendradarbiai. Matydamas tokį, Ieškovo manymu, keistoką Atsakovo elgesį, Ieškovas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pateikti informaciją apie kredito davėjui Kredito sutarties pagrindu sumokėtas pinigų sumas ir negrąžinto kredito likutį. To sekoje paaiškėjo, kad Atsakovas, nepaisydamas bylininkų pirminio susitarimo ankščiau laiko stengtis grąžinti kredito davėjui kreditą, mokėjimus pagal Kredito sutartį vykdė laikydamasis kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko ir tokius mokėjimus atliko tik Ieškovo į Atsakovo atsikaitomąją sąskaitą pervestomis pinigų sumomis. Atsakovas savo lėšomis jokių mokėjimų pagal kreditavimo sutartį neatliko. Išaiškėjus Atsakovo apgaulei Ieškovas ėmė reikalauti Atsakovo grąžinti Ieškovui kredito dalies Atsakovo nepanaudotos buto (duomenys neskelbtini), Vilnius ir garažo kainai sumokėti grąžinimui ir palūkanoms mokėti. Nors Atsakovas ilgą laiką žadėjo gera valia grąžinti Ieškovui nepagrįstai gautas pinigų sumas gera valia, tačiau savo pažado taip ir neįvykdė.
8. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus rašte Nr. K2.15-L305/1893 kredito davėjas įvardino visas Kredito sutarties vykdymo metu kredito davėjui sumokėtas pinigų sumas bei nurodė negrąžinta kredito likutį.
9. Ieškovo skaičiavimu laikotarpiu nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos (2006 m. sausio 16 d.) iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas nepagrįstai gavo iš Ieškovo, t.y. iš Ieškovo gautų pinigų sumų nepanaudojo kredito dalies skirtos buto (duomenys neskelbtini), Vilnius ir garažo kainai sumokėti grąžinimui ir palūkanoms mokėti, 408 555,91 Eur. Tai reiškia, kad: (i) Atsakovas 408 555,91 Eur dydžio pinigų suma praturtėjo dėl Ieškovo veiksmų, (ii) Atsakovas 408 555,91 Eur dydžio pinigų suma praturtėjo, o šią pinigų sumą Ieškovas prarado; (iii) yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp Atsakovo praturtėjimo 408 555,91 Eur dydžio pinigų suma ir šia pinigų suma Ieškovo turėtos pinigų sumos sumažėjimo; (iv) Atsakovas 408 555,91 Eur dydžio pinigų sumą iš Ieškovo įgijo be teisinio pagrindo; (v) ieškinio pareiškimo dienai egzistuoja Atsakovo nepagrįstas praturtėjimas 408 555,91 Eur dydžio pinigų sumai; (vi) Ieškovas nėra prisiėmęs nuostolių dėl jo turto 408 555,91 Eur dydžio pinigų suma sumažėjimo rizikos; ir (vii) Ieškovas neturi galimybės savo pažeistos teisės apginti kitais būdais.
10. Ieškovas pažymėjo, kad įvairiais laikotarpiais Atsakovui dovanojo tam tikras pinigų sumas bei atleido Atsakovą nuo prievolės grąžinti Ieškovo Atsakovui perduotas pinigų sumas. Tačiau visi šie sandoriai nėra niekaip susiję su šiame procesiniame kreipimesi minimais mokėjimais, nes Ieškovo buvo vykdomi mokant Atsakovui pinigų sumas iš kitose kredito įstaigose Ieškovo turėtų atsiskaitomųjų sąskaitų.
Šalies argumentai
11. Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog Ieškovas neteisingai nurodo aplinkybes, susijusias su ginčo butų (kartu su garažais) įgijimu. Nors Ieškovas nurodo, kad 2005 m. su broliu kartu nutarė įgyti du atskirus butus, t. y., neva Ieškovas butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (kuris buvo įrengtas ir buvo geroje vietoje) (toliau – Butas1), o Atsakovas butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (kuris tuo metu dar nebuvo pastatytas) (toliau – Butas2), šios faktinės aplinkybės yra neteisingos. 2006 m. Atsakovas atsižvelgęs į geros rinkos sąlygas (būsto kainą ir paskolų suteikimo sąlygas) kartu su savo sutuoktine J. J. nutarė įgyti 2 naujai statomus butus.
12. Atsakovas kreipėsi į AB banką „NORD/LB Lietuva“ (teisių ir pareigų perėmėjas Luminor Bank AS) prašydamas išduoti kreditą Butui1 ir Butui2 įgyti, tačiau bankas kreditą išduoti atsisakė nurodydamas kad kreditas galėtų būti išduotas tik didesniam skaičiui kredito davėjų arba papildomai laiduojant kitiems asmenims. Dėl šios priežasties, Atsakovas kreipėsi į Ieškovą, kuris sutiko būti nurodytas kredito gavėju tam, kad bendros kredito gavėjų pajamos būtų didesnės ir Atsakovas galėtų paimti paskolą įgyti Butą1 ir Butą2. 2006-01-16 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 6, kuria bankas suteikė 802 415 Lt (232 395,45 Eur) dydžio paskolą Atsakovui įgyti Butą1 ir Butą2.
13. Pažymėjo, kad nors Ieškovas ieškinyje dėsto, jog kiekvieną iš nurodytų butų šalys siekė įgyti savo asmeninės nuosavybės teise, tačiau bankas atskirai kiekvienai šaliai nedavė kredito, tačiau šios aplinkybės yra nepagrįstos jokiais įrodymais ir net negali būti pripažintos tikėtinomis. Atsižvelgus, kad sutartyje kredito gavėjais buvo nurodyti Ieškovas, Atsakovas ir J. J. (kas reiškia, kad visi šie asmenys už prievoles pagal sutartį atsako solidariai) – nėra jokio pagrindo teigti, kad bankas būtų nesutikęs, jog Butas1 būtų registruotas Ieškovo vardu (jeigu šalys nuo pat pradžių būtų siekusios, kad Butas1 priklausytų Ieškovui), nes tokia aplinkybė niekaip papildomai neapsunkintų paskolos sutarties vykdymo (atsižvelgus į tai, kad sudarant kredito sutartį nurodyti butai abiem atvejais būtų apsunkinti hipoteka, o visi paskolos gavėjai pagal prievoles atsakytų solidariai). Kreditą išdavusiam bankui aplinkybė, kad abu butai nuosavybės teise priklausytų Atsakovui nurodytoje situacijoje, nesuteiktų jokių didesnių prielaidų paskolos užtikrinimui, o tai pagrindžia, jog Ieškovo nurodomos aplinkybės nepagrįstos ir tiek Butą1, tiek Butą2, buvo siekta įgyti Atsakovo vardu. Be to, aplinkybės, jog šalys iš pat pirmo siekė butus įgyti atskirai – atsispindėtų banko kredito bylos medžiagoje, kurioje matytųsi, kas ir kada teikė pirmą prašymą gauti kreditą, kokie buvo tolimesni banko pasiūlymai ir kitos svarbios aplinkybės. Tačiau Ieškovas reikšdamas ieškinį ir turėdamas pareigą įrodyti nurodomas aplinkybes, tokių įrodymų nepateikė. Šių teisinių santykių (paskolos sutarties, butų pirkimo) susiklostymo metu – Atsakovą ir Ieškovą siejo šilti broliški santykiai. Atsakovas 2005–2006 m. net buvo leidęs Ieškovui gyventi jam priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau matydamas, kad Ieškovas neturi kur apsistoti – Atsakovas sutiko leisti Ieškovui apsigyventi Bute1. Komunalinius ir kitus mokesčius už Butą1 iš pirmo mokėjo pats Atsakovas, tačiau po kurio laiko Ieškovui suteikė įgaliojimą, kad šiuos veiksmus galėtų atlikti jis pats .
14. 2014–2015 m. vykstant Atsakovo ir jo sutuoktinės J. J. santuokos nutraukimo procesui, visi kredito gavėjai po ilgų derybų sutarė, kad nutraukus santuoką J. J. bus atleista nuo kredito sutarties vykdymo, tačiau Atsakovas be jos sutikimo iki kredito grąžinimo negalės ginčo butų perleisti tretiesiems asmenims. Vykstant nurodytoms Atsakovo skyryboms, Ieškovas Atsakovo paprašė Ieškovui ateityje padovanoti Butą1. Už tai Ieškovas pasiūlė Atsakovui pagal galimybes dovanoti įvairias pinigų sumas. Taip pat 2014 m. Atsakovas ir Ieškovas sutarė, kad likusio kredito už butus grąžinimu rūpinsis Ieškovas, t. y., jog Ieškovas mokės visą likusią kredito sumą atlikdamas pervedimus Atsakovui (pavedimo paskirtyje nurodydamas kam šie pinigai turi būti naudojami), nuo kurio sąskaitos bankas šiuos pinigus nuskaičiuodavo. Pirmą pavedimą pagal šį susitarimą, nurodydamas, kad mokėjimas atliekamas paskolos pagal kreditavimo sutartį grąžinimui, Ieškovas atliko 2014-03-27 – Ieškovo pateikti mokėjimai pagrindžia, kad iki šios dienos Ieškovas nebuvo atlikęs nei vieno mokėjimo kreditui dengti. Iki nurodyto susitarimo dėl buto dovanojimo – visus mokėjimus pagal kredito sutartį atlikdavo Atsakovas. Atsakovas 2008–2010 metais netgi buvo prašęs banko sustabdyti skolos mokėjimą, paliekant tik mokėtinas palūkanas, nes šiuo laikotarpiu palūkanos buvo ypatingai didelės ir Atsakovas šiuo laikotarpiu neturėjo galimybės grąžinti kredito dalies.
15. 2017-09-21 Ieškovas Atsakovui padovanojo 140 000 EUR (Priedas Nr. 5), o Atsakovas Ieškovui padovanojo Butą1. Atsakovas Butą1 Ieškovui padovanojo tik atsižvelgęs į dar prieš dovanojimo sandorio sudarymą išreikštą Ieškovo pažadą grąžinti likusį mokėtiną kreditą. Nesutinka su tuo, kad Ieškovas būtent paskolos grąžinimo tikslais pervedinėjo didesnes įmokas ir, kad Atsakovas neva tų pinigų nepervesdavo bankui, o neteisėtai praturtėjo Ieškovo sąskaita būtent 408 555,91 Eur. Ši Ieškovo versija yra nelogiška ir neteisėta vien dėl to, kad paskolos dydis yra ženkliai mažesnis negu prašoma priteisti suma (t. y. paskolos dydis buvo 232 395,45 Eur (be palūkanų, kurių sumokėta iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo 66 559,76 Eur), o prašoma priteisti suma – 408 555,91 Eur). Ieškovas teigia, kad Atsakovas neteisėtai praturtėjo jo sąskaita, nes Atsakovas paskolos dengimui skirtas sumas pasisavino (nemokėjo bankui), tačiau prašoma priteisti suma visiškai neatitinka paskolos ir priskaičiuotų palūkanų sumos. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šie pinigai nebuvo pervedami bankui. Ieškovo pateiktas 2019-08-01 AB banko „NORD/LB Lietuva“ pranešimas pagrindžia, kad iki šio pranešimo pateikimo dienos Atsakovas pagal aptartą kredito sutartį buvo sumokėjęs 105 283,90 Eur kredito dalies ir 66 699,77 Eur palūkanų (viso 171 983,67 Eur), o pagal sutartį likusi mokėtina suma yra – 127 111,05 Eur. Ieškovo prašoma priteisti suma yra net didesnė už sumokėtos paskolos dalies (171 983,67 EUR) ir likusių mokėtinų lėšų (127 111,05 EUR) sumą. Ieškovo pateikti dokumentai pagrindžia, kad nuo šios datos, vykdydamas paminėtą susitarimą su Atsakovu dėl paskolos mokėjimo tam, jog Atsakovas Ieškovui perleistų Butą1 ir leistų jame gyventi – Ieškovas paskolos mokėjimui, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „paskolos grąžinimas pagal kreditavimo sutartį Nr. 6/2006-01-16“, iš viso pervedė 148 211,60 Eur (60 000 LT (17 377,20 Eur) nuo 2014-03-27 iki 2014-12-29 ir 130 834,40 Eur nuo 2015-01-12 iki 2019-06-27). Tai reiškia, kad net pagal Ieškovo pateiktus duomenis, kitą sumą sumokėtą iki 2019-08-01, t. y. 23 777,07 Eur, sumokėjo pats Atsakovas.
16. Atkreipia dėmesį , kad Ieškovas ieškiniu reikalauja ne tik savo sumokėtos paskolos dalies, kurią įsipareigojo sumokėti ir geranoriškai mokėjo už tai, kad Atsakovas jam leido gyventi Bute1 ir jį padovanojo (t. y., nurodytų 148 211,60 Eur, kurie sumokėti už paskolą), tačiau ir papildomų 260 344,31 Eur, kuriuos Ieškovas taip pat nurodo neva buvusius skirtus „Buto kainai sumokėti grąžinimui ir palūkanoms mokėti“. Ieškovas ieškinyje net nenurodo kokie dar konkretūs mokėjimai (be nurodytos paskirties: „paskolos grąžinimas pagal kreditavimo sutartį Nr. 6/2006-01-16“, kurių sumą yra 148 211,60 Eur) buvo tariamai skirti paskolos ir palūkanų grąžinimui anksčiau laiko. Ieškovas pateikia visą eilę mokėjimų ir net neaiškina, kurie iš jų neva buvo skirti kreditui ir palūkanoms apmokėti. Ieškovo dėstomos aplinkybės yra prieštaringos jo teikiamiems įrodymams. Grįsdamas savo reikalavimą dėl paskolos mokėjimų Ieškovas pateikia mokėjimus nuo 2003 m., nors ginčo paskolos sutartis sudaryta tik 2006-01-16) iki 2019-06-27 Ieškovo Atsakovui pervestų lėšų suma yra dar didesnė nei 408 555,91 Eur, todėl nėra aišku kokiais konkrečiais mokėjimais Ieškovas grindžia Atsakovo nepagrįstą praturtėjimą – Ieškovas ieškinyje nenurodo, kurias dienas ir kokias sumas paskolos grąžinimui bei palūkanų apmokėjimui pervesdavo nenurodydamas paskirties: „paskolos grąžinimas pagal kreditavimo sutartį Nr. 6/2006-01-16“, tačiau tariamai tikėdamasis, kad šie pinigai bus panaudoti kredito grąžinimui.
17. Pažymėjo, kad Atsakovą ir Ieškovą siejo ir kiti civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu Atsakovas Ieškovui atliko įvarius mokėjimus. Atsakovas savo vardu buvo paėmęs paskolą, kurios lėšas panaudojo tam, kad Ieškovas galėtų pradėti vykdyti antstolio veiklą. Už šias lėšas Atsakovas įgijo patalpas, kurias panaudos pagrindu suteikė naudotis ir kurių panaudą nutraukė tik šalių santykiams pablogėjus. Atsakovas taip pat suteikė lėšų kitiems Ieškovo veiklai reikalingiems elementams (atlikti remontą, įsigyti reikalingą įrangą ir pan.). Ieškovui pradėjus vykdyti antstolio veiklą – Ieškovas Atsakovui dalį uždirbtų lėšų pervesdavo kaip atsilygindamas už šią pagalbą. Tokį santykių susiklostymą lėmė šalių giminystė – Ieškovas pasitikėjo Atsakovu ir buvo jam dėkingas, o Atsakovas nesitikėjo, kad Ieškovas gali jį apgauti ir nieko neatlyginęs pasisavinti investuotas lėšas; pradėjęs antstolio veiklą – Ieškovas Atsakovą įdarbino kaip savo darbuotoją, kuriam mokėjo atlyginimą. Dalį atlyginimo Ieškovas Atsakovui išmokėdavo šių lėšų neapskaitydamas kaip mokamo darbo užmokesčio; dalį nurodomų lėšų Ieškovas Atsakovui pervedinėjo tam, kad Atsakovas šiuos pinigus išmokėtų Ieškovo darbuotojams, o dalį grąžintų pačiam Ieškovui grynais pinigais; taip pat dalį lėšų Ieškovas Atsakovui pervedinėjo kaip dovanas. Atsakovo metinių pajamų deklaracijos atsispindi, kad 2016–2018 m. Atsakovas dovanų gavo 98 398 Eur; dalis mokėjimų taip pat buvo atliekama ir kitų civilinių teisinių santykių pagrindu. Tą pagrindžia Ieškovo pateiktų mokėjimų paskirtys : „paskirstymas“, „skola“, „atidėjimas“ ir pan., taip pat paskirtys, kuriuose nurodytos sumos už parduodamus objektus.
18. Ieškovas reikalauja priteisti sumas, kuriomis Atsakovas neva praturtėjo Ieškovo sąskaita, todėl, kad neva nemokėjo sutartų sumų bankui, tačiau pateikti Ieškovo įrodymai ir paaiškinimai net neatskleidžia, kurie iš jo pateiktų mokėjimų konkrečiai buvo skirti šiam tikslui – paskolos grąžinimui. Atsižvelgus į Ieškovo nurodytas mokėjimų paskirtis – tik 148 211,60 Eur iš prašomų priteisti 408 555,91 Eur – galėtų būti laikomi kaip skirti paskolai apmokėti.
Šalies argumentai
19. Ieškovas teigia, jog tik 2018 m. sužinojo kiek paskolos yra sumokėta ir kiek liko mokėti, o tą sužinojęs susipyko su Atsakovu. Tokios aplinkybės negali būti pripažintos tikėtinomis ne tik dėl to, jog pats Ieškovas buvo kredito davėjas, bet ir todėl, kad vykstant Atsakovo skyryboms su J. J. – Ieškovas su Atsakovu ne kartą lankėsi banke tam, kad išsiaiškinti kiek paskolos yra sumokėta ir kiek liko sumokėti. Atsakovo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo bylos šalimi buvo ir Ieškovas. Byloje buvo sprendžiamas ir ginčo kredito atidavimo klausimas, akivaizdžiai pagrindžia, kad Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, jog jis nieko nežinojo apie paskolos grąžinimą, yra neteisingos. Ieškovas piktnaudžiauja (procesine padėtimi) susiklosčiusia situacija ir jo reikalavimai grindžiami nesąžiningais motyvais. Ieškinyje Ieškovas nurodo, kad tik 2018 m., pasikreipęs į banką, sužinojo kiek paskolos yra sumokėta, o iki to momento tikėjo, jog Atsakovas moka tokias pat sumas. Reikšdamas ieškinį Ieškovas nurodo neteisingus faktus ir savo ieškinį grindžia melagingomis faktinėmis aplinkybėmis.
Ieškinys netenkinamas.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ieškovas ir Atsakovas yra broliai, abu yra baigę teisės magistro studijas, yra profesionalūs teisininkai. Šalių paaiškinimų pagrindu teismas laiko nustatytu faktu, jog abu broliai, 2003 metais susitarė kartu vykdyti antstolių kontoros veiklą. Ieškovas tapo antstoliu, o Atsakovas 15 metų, t.y. iki 2018-11-19 d. darbo sutarties pagrindu dirbo antstolio D. J. kontoroje antstolio padėjėjo, vėliau juristo pareigose.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė dvi aplinkybes, kodėl jis norėjo, kad Butas (duomenys neskelbtini) nebūtų registruotas jo vardu: ieškovo supratimu, jo darbas buvo pavojingas , antstolio veikloje kilus teisinių problemų Ieškovas galėtų prarasti butą, nes iš jo būtų išieškomas žalos atlyginimas ir antra aplinkybė – Ieškovo nesantuokinis sūnus galėjo pretenduoti į jo turtą, Ieškovas nenorėjo viešinti nesantuokinio sūnaus fakto, o su jo mama buvo sutaręs, kad sūnui priklausančias pinigų sumas Ieškovas išmokės grynais pinigais.
Atsiliepimas
22. Atsakovas šioje dalyje nurodė, kad jis 2005 metų pabaigoje buvo sukaupęs asmeninių lėšų, todėl su sutuoktine nusprendė pinigus investuoti bei įsigyti du butus, kurie būtų nuomojami bei taip neštų papildomą piniginę naudą Atsakovo šeimai. Tačiau, oficialus Atsakovo darbo užmokestis Ieškovo kontoroje buvo minimalus, o kontoros pelno dalis, gaunama dovanų iš Ieškovo pagrindu, nebuvo laikoma jo pajamomis. Atsakovui bei jo sutuoktinei bankas nesutiko duoti tokio dydžio kredito sumos, kurios reikėjo Atsakovui 2 butams įsigyti. Atsakovas paprašė, kad Ieškovas laiduotų už jį bankui ir tik dėl šių aplinkybių Ieškovas buvo įtrauktas į Kredito sutartį, t. y. tik tam, kad Atsakovas su sutuoktine gautų iš banko norimo dydžio kreditą.
Motyvuojamoji dalis
23. Byloje nustatyta, kad 2006-01-16 Kreditavimo sutarties Nr. 6 bendrosios dalies 50.1. punkte yra nurodoma, kad „kredito gavėjai turi teisę paimti kreditą tiek abu kartu, tiek kiekvienas atskirai, be to, tiek visą kreditą, tiek jo dalį“.
24. Teismo vertinimu, Ieškovas, gaudamas pakankamai dideles pajamas, turėjo teisę gauti kreditą vienas pageidaujamo buto pirkimui, todėl pripažintina, kad tiek antstolių kontoroje darbuotojams , tiek Ieškovo tėvui, tiek teismo posėdyje buvo papasakota išgalvota istorija apie tariamus pavojus antstolio darbe ir galimybę Ieškovui dėl nesantuokinio vaiko prarasti turtą ir tuo nulemtą sprendimą buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje neregistruoti savo vardu. Šių aplinkybių pagrindu, teismas daro išvada, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Ieškovas nuo pat pradžių siekė įsigyti šį butą nuosavybės teise ir tik formaliai, Atsakovui patarus, nuosavybės teisė buvo įregistruota Atsakovo vardu. Buto įsigijimas savo vardu niekaip papildomai nebūtų apsunkinęs banko kredito sutarties sudarymo ar jos vykdymo. Ieškovas, kaip profesionalus teisininkas suprato, kad perkant nekilnojamąjį turtą atsakovo vardu, šie daiktai bus įregistruoti atsakovo ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
25. Byloje nustatyta, kad Kredito sutartimi buvo paimta 802 415 litų dydžio paskolos suma. Atsakovas ir jo buvusi sutuoktinė Kredito sutartimi įsigijo du butus su garažais – (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Abu butai buvo teisėtai įsigyti Atsakovo ir jo sutuoktinės vardu, nuo pat pradžių šie daiktai buvo registruoti A. J. vardu ir nuo pat pradžių iki 2014 m. kovo mėn. paskolą už šį turtą dengė tik A. J..
26. Ieškovas, reikalavimą priteisti 408 555,91 Eur dydžio pinigų sumą, grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK ) 6.237 straipsnio 1 dalies ir 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatomis. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, turi įrodyti nepagrįsto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokį įgijimą.
27. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
29. Ieškovas nurodė, jog jo skaičiavimu, nuo kredito sutarties sudarymo dienos - 2006 m. sausio 16 d. iki 2019m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas iš Ieškovo nepagrįstai gavo 408 555,91 EUR sumą, t.y. nepanaudojo kredito dalies skirtos jo buto kainai sumokėti ir šia iš Ieškovo gautų pinigų suma nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.
30. Nagrinėjamoje dalyje liudytoja V. J. (Ieškovo žmona) teismui paaiškino, kad brolių santykiai iki Atsakovo skyrybų buvo pavydėtinai geri. Byloje nustatyta, kad tik nuo 2014 m. pradžios, Atsakovui su buvusia sutuoktine pradėjus gyventi atskirai, tarp šalių įvyko susitarimas, dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje perleidimo Ieškovui, kuris tik nuo 2014-03-27d. pervesdamas į Atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą banke iš savo atsiskaitomosios sąskaitos pinigų sumas, jų dalyje nurodė, jog pervedimai skirti paskolos grąžinimui pagal kredito sutartį Nr. 6/2006-01-16. Iki šios datos Ieškovas nebuvo atlikęs nei vieno mokėjimo kreditui dengti. Teismo vertinimu, šie byloje pateikti dokumentai pagrindžia aplinkybę, jog tarp šalių įvyko susitarimas dėl paskolos mokėjimo tam, jog Atsakovas Ieškovui perleistų butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovo atlikti piniginiai pervedimai, skirti kredito dengimui pripažintini tik tokie, kurių mokėjimo paskirtyje būdavo nurodoma „paskolos grąžinimas pagal kreditavimo sutartį Nr. 6/2006-01-16“. Viso laikotarpiu nuo 2014-03-27 iki 2018-10-31 d. su šia nuoroda Ieškovo buvo pervesta 132 668,51 EUR suma- paskolos grąžinimui pagal kreditavimo sutartį Nr. 6/2006-01-16.
31. Byloje šalys pateikė 2017m. rugsėjo 21 d. sutartį, kuria Ieškovas ir Atsakovas atsižvelgdami į tai, kad Ieškovas, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-09-01 bankiniais pavedimais paskolino Atsakovui, t.y. pervedė 140 000 EUR dydžio sumą, o Atsakovas 2017-09-21 sutarties Nr. 3-3701 pagrindu padovanojo Ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir garažą Nr. 13, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie Atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, šia sutartimi Ieškovas atleido Atsakovą nuo prievolės grąžinti laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-09-01 Ieškovo Atsakovui pervestą 140 000EUR dydžio sumą. Ieškovas patvirtino, kad šalims pasirašius šią sutartį Ieškovas nebeturi teisės reikalauti, o atsakovas nebeturi teisės grąžinti Ieškovui skolos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2017-09-01d. Ieškovo Atsakovui paskolintą 140 000 EUR dydžio sumą.
32. Teismo vertinimu ieškovo reikalavimas 140 000 EUR dalyje nelaikytinas įgytu be teisinio pagrindo taip pat šioje dalyje nepripažintinas nepagrįstu praturtėjimu.
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ieškovas ir Atsakovas nuo 2003 metų bendrai kartu vykdė antstolio kontoros veiklą – tai patvirtino Ieškovo darbuotoja L. M. 2021 m. sausio 27 d. vykusiame teismo posėdyje. Liudytoja antstolio D. J. padėjėja L. M. paliudijo (garso įrašas nuo 1:10:35), kad D. J. jai visada sakydavo, kad A. J. yra vadovas, kad jo reikia klausyti ir pinigus vesti kaip pasakys A. J., jam rodyti kontoros ataskaitas ir pan. Liudytoja L. M. taip pat nurodė, kad ją įdarbino Ieškovas su Atsakovu kartu 2003 metais, darbo pokalbis vyko su jais abiem kartu (garso įrašas nuo 1:13:06). Ieškovas 2021 m. balandžio 19 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė (garso įrašas nuo 5:08), kad Atsakovas dirbo įvairiose pareigose – techninis padėjėjas, antstolio padėjėjas, administratorius ir pan., kad Ieškovui reikėjo Atsakovo pagalbos, nes jis turėjo daug pažinčių, buvo atsakingas už klientų paiešką.
34. Byloje pateikti 2018 m. L. L. (M.) el. laiškai Ieškovui ir Atsakovui iš kurių matyti, kad antstolio kontoros pelnas, atskaičius išlaidas, yra padalijamas per pusę bei pervedamas lygiomis dalimis į Ieškovo ir Atsakovo sąskaitas. 2021 m. sausio 27 d. L. M. parodė (garso įrašas nuo 1:06:50), kad ji valdė absoliučiai visas Ieškovo banko sąskaitas – tiek susijusias su darbu, tiek jo asmenines, taip pat ir antstolio kontoros atidėjimų sąskaitą, iš kurios buvo daromi asmeniniai pavedimai. 2021 m. sausio 27 d. L. M. taip pat parodė (garso įrašas nuo 1:08:11), kad ji valdė antstolio D. J. asmeninę sąskaitą, vadinamą atidėjimų sąskaita, į kurią ateidavo jo asmeninės lėšos. Kaip teismui paaiškino L. M., visi piniginiai srautai šioje sąskaitoje buvo reguliuojami A. J., jo nurodymu, kur jis (Atsakovas) pasakydavo, tie pinigai ir būdavo vedami: iš atidėjimų sąskaitos pinigai buvo vedama tiek Ieškovui, tiek Atsakovui – tai buvo vedami asmeniniai pinigai, asmeniniams poreikiams. L. M. taip pat paaiškino, kad Ieškovas uždirbdavo oficialiai daugiau, bet pajamos tarp Ieškovo ir Atsakovo būdavo perskirstomos (garso įrašas nuo 1:22:13), kiekvieną mėnesį jie gaudavo skirtingas sumas, kartais vienas, o kartais kitas gaudavo daugiau pinigų ir jeigu D. J. sutiko ir dalį savo uždirbtų pajamų atiduodavo A. J..
35. Atsakovas šioje dalyje paaiškino, kad jis visas iš Ieškovo gautas pajamas yra deklaravęs kaip dovanas. Atsakovas nurodė, jog tokį antstolio kontoros pelno paskirstymo būdą Ieškovas ir Atsakovas pasirinko siekdami optimizuoti mokesčius, t. y. Ieškovas kaip individualią veiklą vykdantis asmuo sumokėdavo visus valstybei mokėtinus mokesčius, o Atsakovo pelno dalį jam pervesdavo kaip dovaną (dovanos tarp artimų giminaičių neapmokestinamos). Tokiu būdu broliai sutaupydavo, kadangi kitomis formomis (pvz. kaip darbo užmokestį ) perduodant Atsakovui jo pelno dalį, tektų sumokėti privalomus mokesčius valstybei. 2021 m. balandžio 19 d. vykusiame teismo posėdyje (garso įrašas nuo 20:09), pats Ieškovas aiškiai nurodė, kad finansininkei buvo pasakyta, kad ji turi vesti pinigus Ieškovui ir Atsakovui pagal tai, ką nurodydavo Atsakovas. Šioje dalyje teismo vertinimu Ieškovas žinojo arba turėjo žinoti (jam buvo siunčiamos ataskaitos el. paštu), kokiomis dalimis broliai dalijasi antstolio veikloje uždirbtus pinigus, su tuo sutiko ir tam pritarė.
36. Teismo vertinimu, taikant CK 6.242 straipsniu, reglamentuojamą nepagrįstą praturtėjimą, turi būti nustatytos visos šios prielaidos: 1) ar Atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas, 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas).
37. Šioje byloje nėra paneigtas faktas jog tarp Ieškovo ir Atsakovo egzistavo sutartiniai santykiai. Atsakovas šioje byloje įrodė, kad jis iš Ieškovo gaudavo įvairias pinigų sumas dovanojimo pagrindais, kurios buvo antstolio kontoros pelno padalijimas bendrai veiklą vykdžiusiems broliams. Tai, kad Atsakovui jo pelno dalis buvo perduodama kaip Ieškovo dovana ir kad šalys pasirinko būtent tokį pelno pasiskirstymo būdą nagrinėjamu atveju, pasikeitus šalių santykiams nereiškia, kad Ieškovas turi teisę atsiimti Atsakovo gautą bendrai vykdytos veiklos pelno dalį ir ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog tokiais veiksmais Ieškovas laikytinas prisiėmusiu nuostolių atsiradimo riziką. Todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo teigti, kad likusi prašoma priteisti 268 555,91 EUR suma Atsakovas įgijo tyčia arba dėl neatsargumo, ar kad Atsakovas įgijo šį turtą savo veiksmais ir kad šia prašoma išreikalauti pinigine suma (turtas) Ieškovo neturėjo būti perduotas.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, jog ieškovo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.
39. CPK 90 straipsnio 1 dalies pagrindu Ieškovas 2019-09-15 d. mokėjimo pavedimu į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įnešė 300 EUR teismo nustatyto dydžio avansą galimoms bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su liudytojų iškvietimu padengti. Kadangi ši suma nebuvo panaudota, Ieškovui įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu grąžintina.
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas , jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas prašo jo naudai priteisti 7234,08 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už Atsakovo patirtas išlaidas advokatų profesinei bendrijai „Adlex“; 900 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už Atsakovo patirtas išlaidas advokatų profesinei bendrijai „Spectrum legis“; 90 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už antstolio fiksuotas faktine aplinkybes, viso Atsakovo patirtų išlaidų suma sudaro 8 224 EUR.
41. CPK 150 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės , kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, CPK 259, 260, 270 straipsniais Teismas
nusprendė:
ieškovo D. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl be teisinio pagrindo gautos 408 555,91 Eur sumos grąžinimo atmesti.
Iš D. J. priteisti 8 224,00 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas A. J. naudai.
Įsiteisėjus teismo sprendimui Vilniaus apygardos teismo 2021-04-15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini) g. 45, Vilnius) nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, 408 555,91 Eur sumai panaikinti.
Įsiteisėjus teismo sprendimui iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos D. J. grąžinti 300,00 EUR sumokėtą avansą galimoms liudytojų iškvietimo išlaidoms padengti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.