Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) stiklintoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. G. nužudė kitą žmogų, o būtent, jis 2022 m. liepos 12 d. apie 21.30 val. kilusio konflikto su S. R. metu daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), legaliai laikomu šaunamuoju ginklu AREX DELTA M 9x19 Nr. (duomenys neskelbtini) vieną kartą šovė S. R. į pilvą, tuo padarydamas jam akliną šautinį pilvo sužalojimą, kuris pasireiškė šūvio liestine ir įėjimo žaizdomis pilvo priekiniame paviršiuje, šlaunies arterijos ir venos pažeidimu, šlaunikaulio impresiniu lūžiu, deformuota suplokštėjusia kulka dešinio šlaunikaulio riebaliniame audinyje, ko pasėkoje nuo patirto sužalojimo, kuris komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, ir taip tyčia nužudė S. R.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai byloje, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. G. parodė, kad supranta, kuo kaltinamas, sutinka duoti parodymus, savo kaltę pripažįsta iš dalies, tyčia nenorėjo nužudyti, teko gintis. Nori labai atsiprašyti nukentėjusiųjų, nenorėjo žudyti, tik bandė apsiginti. Tai įvyko liepos 12 dieną. Buvo skambutis į domofoną, vaikas atsiliepė, jis tuo metu buvo virtuvėje. Vaiko paklausė, kas skambino, pasakė, kad padėjo ragelį. Jis nuėjo pažiūrėti per laiptinės langą, kas skambino. Ten pamatė daug žmonių, kurie laužė duris į laiptinę, paklausus, kodėl taip daro, atsakė necenzūriniais žodžiais. Pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo namo, toliau gamino maistą. Atėjo laikas su šuniuku eiti į lauką. Atidarė buto duris ir prisiminė apie tuos žmones. Buvo vakaras, jų rajone daug narkomanų, todėl pasiėmė dėl viso pikto ginklą. Vaikas dar ruošėsi ir turėjo jį pasivyti. Prie laiptinės durų girdėjosi daužymo garsai, paspaudė mygtuką, pravėrė duris ir tas žmogus pasakė, kad „a, tai tu“ ir bandė jam smogti. Jis bandė duris uždaryti, bet kažkas labai stipriai patraukė duris ir įėjo nukentėjusysis su draugu, bandė jam smūgiuoti, pataikė į ranką, į petį, paskui į žandikaulį. Jis nukrito ir pajuto didelę grėsmę, nes pas jį buvo kaukolės lūžis, todėl gali būti nuo smūgių baisios pasekmės. Ištraukė ginklą ir šovė jam į koją. Nukentėjusysis nukrito, kitas žmogus pabėgo. Suprato, kad šovė, streso būsenoje išsigando ir nubėgo namo. Padėjo ginklą ir pradėjo panikuoti, nuo to momento nieko neprisimena. Išgirdo beldimą, atėjo policija, atsigulė ant grindų ir jie jį surakino. Laiptinės duris pravėrė apie 30 cm, nes kažkur įsirėmė. Žmogus, su kuriuo kalbėjo per langą, pasakė „a, čia tu“ ir norėjo per tą tarpą jam smogti. Matė stovintį dar ir kitą žmogų. Jis tuo metu jam nepataikė. Bandė duris uždaryti, bet jas kažkas laikė iš lauko ir negalėjo jų uždaryti. Staiga kažkas patraukė duris iš išorės, o kuris, nematė. Tada įėjo mirusysis ir tas, su kuriuo buvo konfliktas. Jie bėgo prie jo su kumščiais, o jis traukėsi atbulomis, laikė rankas prieš save ir gynėsi. Jį jie puolė dviese, jis ranką laikė prieš save, kad užsidengtų galvą, tada jam pataikė į ranką, į petį ir po to į kairį žandikaulį. Po to jis neatlaikęs pusiausvyros parkrito, jam apsisuko galva. Jie keikėsi, sakė, kad užmuš, o kuris, nežino, nes kalbėjo dviese. Matė, kad su jais buvo dar kažkokia moteris, bet ji konflikte nedalyvavo. Jis parkrito ant laiptuko ir stodamasis traukė ginklą, jie prie jo buvo labai arti. Antras toliau buvo, o nukentėjusysis prie pat jo. Gindamasis išsitraukė ginklą ir taikė jam į koją. Tada įvyko šūvis, bet pats to nesitikėjo, nes negalvojo, kad gali šauti į žmogų, matyt, išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos. Po šūvio žmogus nukrito nuo laiptų. Jis ir tas žmogus buvo ant laiptų, ten nuo apačios apie 9 laiptukai, jie buvo per vidurį. Tas antras, pamatęs, kas įvyko, pabėgo. Jis irgi labai išsigando savo šūvio, kuris buvo labai garsus ir nuo streso nubėgo namo. Prie mirusiojo bijojo prieiti, nes jei ateis antras, gali atimti iš jo ginklą ir pasekmės galėjo būti dar didesnės. Išsigando ir dėl to, kad šovė į žmogų. Jis nukritęs po šūvio nusikeikė necenzūriniais žodžiais ir daugiau nieko negirdėjo, nes nubėgo namo. Atbėgęs į namus, uždarė ginklą į seifą, žmonai pasakė, kad šovė į žmogų, jį apėmė panika ir nieko neprisimena, kol neatvyko policija. Kai vyko konfliktas, sūnaus šalia nematė. Grįžus iš areštinės, sūnus sakė, kad pamatęs, jog jį užpuolė, nubėgo namo. Kai leidosi laiptais, šunį laikė už pavadėlio. Nusileidęs į apačią, kai atsidarė durys ir bandė jam D. G. smūgiuoti, jis paleido šunį ir bandė uždaryti duris. Šuo mišrūnas. Kur buvo šuo, streso būklėje nesuprato. Šuo nedidelis, apie 40 cm aukščio, panašus į stafordšyrą, kurių žmonės baiminasi. Šuo buvo paleistas, kai bandė uždaryti duris, nežino, ar tie žmonės šunį matė. Šuo yra geras, jis pats matyt labai išsigando. Nukentėjusysis buvo maždaug tų pačių kaip jis metų, iniciatorius buvo apie 30 metų, jis gal mažesnis už jį, Atrodo, kad vilkėjo tas iniciatorius šviesius rūbus, bet tuo metu jau buvo tamsu. Jie stovėjo vienodoje plokštumoje, kai jam bandė smogti per durų tarpą, tada pirmi smūgiai buvo ant tos plokštumos, o smūgis į veidą jau buvo, kai buvo ant laiptų. Nukentėjusysis buvo arčiau jo nei tas antras. Jie stovėjo nuo jo D. G. ištiestos rankos atstumu, kai smūgiavo. Kai buvo konfliktas per langą ir kai keikėsi, jis D. G. atsakė, kad jis toks pats ir kad eitų toliau. Pirminis konfliktas buvo 3 aukšte per langą. Ginklą buvo nukreipęs tik į nukentėjusįjį, į kitus nebuvo nukreipęs. Traumą yra patyręs, kai nukrito nuo dviračio. Turėjo leidimą ginklui, komisija nieko nesakė dėl jo traumos. Traumą gydėsi ligoninėje, iki šiol jaučia didelius skausmus, paskirtas MRT. Nuo skausmų vos nealpsta, geria pastoviai vaistus. Viskas įvyko staigiai. Nuo durų atidarymo iki šūvio praėjo gal 30 sekundžių. Laiptinėje apšvietimas tik pirmame aukšte, užsidega nuo judesio, o apačioje apšvietimas neveikė. Šuo niekada nėra puolęs kitų žmonių, jis net apeina agresyvius šunis. Kiek pripūtė promilių, nepamena. Tą dieną apie 16-17 val. išgėrė skardinę alaus, kai vaikščiojo su šunimi. Jis negeriantis žmogus, tik kartais išgeria alaus. Kai jam davė pūsti, labai nustebo, nes išgėrė tik vieną alaus. Grįžęs po areštinės namo, sužinojo iš žmonos, kad ji jam bandė duoti raminančius ir atėmė iš jo 200 gramų degtinės butelį, kuris stovi šaldytuve dar nuo pandemijos. Kiek jis išgėrė, žmona nematė, todėl tiek promilių pripūtė. Gyvena 3 aukšte. Po šūvio grįžęs žmonai pasakė, kad šovė į žmogų ir daugiau neatsimena. Atsisveikinimo laišką rašė areštinėje, nes buvo labai stipriame strese, negalėjo sau atleisti, kad nuo jo rankos žuvo žmogus ir norėjo išeiti iš gyvenimo. Šio laiško areštinėje iš jo nepaėmė, jį atidavė tyrėja su kitais dokumentais. Šį laišką rado namuose, kai ieškojo dokumentų, susijusių su galvos trauma. Laišką rado praeitą penktadienį, t. y. prieš 3 dienas. Atlygino 3 000 eurų žalą už laidotuves ir 3 000 eurų už paminklą. Gauna 1 100 eurų algą į rankas, dirba durų stiklintoju. Šiuo metu žmona nedirba, nes sunku surasti darbą, sūnui 15 metų. Sūnus sakė, kad praėjus po įvykio sekančią dieną jį klausinėjo kažkokie vyrai, jis pasakė, kad išsigandęs pabėgo. Šeimoje po įvykio labai sunku, negali su tuo susitaikyti, žmona bijo vaikščioti viena. Sūnus patyrė didelį stresą, po įvykio blogiau mokosi. Jam pirmus pusę metų buvo labai blogai, psichologas jį „ištraukė iš duobės“, pas jį lankėsi apie 15 kartų, pažymą yra perdavęs tyrėjui ir teismui. Ginklas neturi saugiklio, jis ant gaiduko ir jį užtaisė vietoje. Užtaisius galima iš karto šauti. Traukdamas ginklą jį užtaisė ir iš karto šovė. Ginklą ištraukė, kai jie stovėjo arti jo, nukentėjusysis stovėjo arčiau.

Teismas paskelbė kaltinamojo D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis 2022 m. liepos 13 d. parodė, jog 2021 m. gruodžio mėnesį, tiksliai datos nurodyti negali, nes neprisimena, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato licencijavimo skyrių su prašymu išduoti leidimą ginklui. Prieš tai surinko visus reikiamus dokumentus. Reikėjo praeiti kursus dėl ginklo laikymo, reikėjo susipažinti su instrukcijomis. Po to praėjo gydytojų komisiją. Ir kažkur prieš Naujuosius metus gavo leidimą dėl ginklo įgijimo ir laikymo. Iš karto kai gavo leidimą nuvažiavo į ginklų parduotuvę ir įgijo šaunamąjį ginklą – pistoletą AREX DELTA M 9x19 Nr. (duomenys neskelbtini). Ginklą įgijo dėl savo ir savo šeimos saugumo. Bute įrengė seifą. Ginklą laikė seife pagal visas instrukcijas. Po ginklo įgijimo vieną kartą buvo nuvažiavęs į šaudyklą. Ten šaudė. Kiek prisimena, iššovė apie 100 šovinių. Daugiau ginklo nenaudojo, jis gulėjo seife. Šių metų liepos 12 dieną apie 7 valandą išvažiavo į darbą. Visą dieną buvo darbe. Darbo metu alkoholio ir narkotikų nevartojo. Po 16 valandos grįžo namo, adresas nurodytas asmens duomenų pažymoje. Tuo metu namuose buvo sūnus. Daugiau namuose nieko nebuvo. Žmona buvo darbe. Grįžęs pas vaiką pastebėjo bėrimus. Nusprendė nueiti į vaistinę, nupirkti vaikui vaistų. Išėjo iš namų. Šalia jų daugiabučio yra vaistinė ,,Gintarinė“. Vaistinėje nupirko vaistų. Po to užėjo į parduotuvę ,,Iki“. Vaistinės ir parduotuvės adreso nurodyti negali. Parduotuvėje pirko limonadą. Alkoholio nepirko. Grįžo į butą. Tuo metu bute buvo sūnus ir žmona. Kiek prisiminė, prieš tai, kol užėjo į vaistinę, buvo užėjęs pas savo uošvienę S. M., ji gyvena (duomenys neskelbtini), paimti žmonos sesers automobilio raktus. Su uošviene pasikalbėjo, paėmė automobilio raktus ir dokumentus, ir išėjo. Po to, kai grįžo namo, namuose buvo žmona. Apie 17.30 val. grįžęs į butą paėmė šunį ir su juo išėjo į lauką. Su šunimi vaikščiojo kažkur apie valandą. Su savimi paėmė 1 butelį alaus, 0,5 litro talpos. Pasivaikščiojimo metu išgėrė visą buteliuką alaus. Daugiau pasivaikščiojimo metu alkoholio nepirko ir nevartojo. Kažkur po pusantros valandos grįžo į butą. Atėjęs namo persirengė ir pamaitino šunį. Tuo metu bute buvo žmona ir vaikas. Išėjo į kiemą, jam reikėjo nueiti prie automobilio, iš jo paimti daiktus. Kažkiek laiko pasėdėjo savo automobilyje ,,Volvo XC90“, v/n (duomenys neskelbtini), ir grįžo namo. Visi nurodyti asmenys buvo bute. Namuose gamino valgyti, užsiiminėjo kitais dalykais. Vakare, laiko tiksliai nurodyti negali, į jo buto ,,domofoną“' kažkas paskambino. Iš pradžių nesuprato, kas tai gali būti, nes pas juos niekas neskambina. Šeimos nariai turi raktus. Pakelti ragelį ir atsiliepti nuėjo sūnus. Tuo metu jis buvo virtuvėje. Po to jis priėjo prie vaiko, paklausė, kas ten, vaikas atsakė, kad ,,ai nieko“ ir padėjo ragelį. Paklausė vaiko, kas ten skambino. Sūnus atsakė, kad nežino. Jam pasidarė smalsu, su kuo kalbėjo sūnus ir kas jam skambino. Išėjo iš buto į laiptinę. Tikslu apžiūrėti pro langą, kas stovi prie jų daugiabučio namo laiptinės. Pažiūrėjo pro langą, pamatė, kad ant kelio stovi nepažįstamas vyras. Girdėjo, kad kažkas daužė laiptinės duris. Girdėjo stuksenimo garsus. Langas buvo atidarytas. Neprisimena ar langas buvo atidarytas, ar jis pats jį atidarė. Pasakė, kad baigtų daužyti duris, nes iškvies policiją. Vyras, kuris stovėjo ant kelio, pradėjo jam atsakinėti necenzūriniais žodžiais. Tiksliai nepamena, ką jis jam pasakė. Nurodytas vyras buvo tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Buvo apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais. Daugiau apie jį nieko pasakyti negali. Nežino, ar galėtų jį atpažinti. Tarp jo ir nurodyto vyro žodinis konfliktas. Grįžo į butą. Jam reikėjo pabaigti ruošti maistą. Kažkur po 5 minučių pasiūlė vaikui su šunimi išeiti į lauką. Sūnus sutiko. Būdamas namuose pagalvojo, kad išeinant reikia paimti ginklą. Atidarė seifą, iš jo ištraukė pistoletą AREX DELTA M 9x19 Nr. (duomenys neskelbtini), ginklas nebuvo užtaisytas. Turi dvi dėtuves. Jos gulėjo seife. Viena buvo įstatyta į ginklą, kita gulėjo prie ginklo. Dėtuvėje jau buvo sudėti šoviniai. Negali pasakyti, po kiek šovinių buvo kiekvienoje dėtuvėje. Jos nebuvo pilnai užpildytos šoviniais. Seife gulėjo ginklo dėklas, jame ginklas su įstatyta dėtuve, kurioje buvo šoviniai. Paimdamas ginklą, žinojo, kad ginklo dėtuvėje yra šoviniai. Ginklo dėklas yra plastikinis. Paėmė dėklą su ginklu ir užkišo jį už kelnių. Tuo metu dėvėjo sportines mėlynos spalvos kelnes ir juodos spalvos marškinėlius. Antros dėtuvės su savimi neėmė. Negali nurodyti, kiek buvo šovinių dėtuvėje. Prieš paimant ginklą jo netikrino. Ginklas užtaisytas nebuvo. Paėmė ginklą, užrakino seifą. Su sūnumi ir šunimi išėjo į laiptinę. Būdamas laiptinėje, girdėjo, kad kažkas dar stipriau daužo laiptinės duris. Būnant laiptinėje ginklas gulėjo dėkle, paslėptas už kelnių. Su šunimi lipo laiptais žemyn, sūnus liko prie buto, nes jis užsilaikė. Nežino, dėl ko. Lipant laiptais ginklas buvo dėkle, už kelnių. Šuo buvo šalia jo. Be pavadėlio ir antsnukio. Juos turėjo paimti sūnus. Leisdamasis laiptais, dar pagalvojo, kad triukšmavę asmenys išsigąs šuns ir nueis nuo laiptinės. Nusileido laiptais į pirmą aukštą. Jam būnant pirmame aukšte ginklas gulėjo toje pačioje vietoje. Girdėjo, kad kažkas stuksena į duris. ,,Daužo“ duris. Paspaudė mygtuką, kad atidarytų duris. Atidarė laiptinės duris. Pamatė, kad prie durų stovi 4 asmenys. Išeidamas pasakė asmenims, kodėl jie laužo duris. Kiek prisimena, trys vyrai ir viena moteris. Negali apibūdinti, kaip atrodė visi asmenys. Prie durų buvo vyras su šviesiais marškiniai, su kurio pas juos įvyko žodinis konfliktas. Jis jį atpažino. Kiek prisimena, jis jį pastūmė. Su koja pradėjo jį stumti atgal, kad uždarytų duris. Dar pasakė kažkokius žodžius, ką tiksliai, jis neprisimena. Tuo metu rankose laikė durų rankeną, kažkas stipriai jam ,,išrovė“ duris iš rankų. Kuris asmuo, nurodyti negali. Padarė žingsnį atgal. Pradėjo trauktis. Į laiptinę užėjo vyras, stambaus kūno sudėjimo, vyresnis už jį. Tai buvo tas asmuo, į kurį šovė. Jis užėjo pirmas, po jo užėjo vyras su šviesios spalvos marškiniais. Jie pradėjo mojuoti rankos kumščiais. Iš to suprato, kad nori su juo muštis. Kiek suprato, kiti du asmenys liko lauke, bet to tiksliai nurodyti negali, nes viskas labai greitai įvyko. Supratęs, kad nurodyti du vyrai nori jį sumušti, ištraukė ginklą iš dėklo, užtaisė ir iššovė. Tuo metu stovėjo gal ant 4 laiptelio. Šovė į priešais jį judantį asmenį, t. y. tą stambesnį vyrą. Tuo metu vyras su šviesiais marškiniais buvo jam stovint, jo dešinėje pusėje. Jis irgi ėjo link jo pusės. Asmuo, į kurį iššovė, stovėjo arti jo. Taikėsi jam į koją. Jis stovėjo ant laiptų, o jis stovėjo prie laiptų ir ėjo link jo. Po šūvio nurodytas vyras nukrito ant grindų. Jis buvo šoko būsenoje, labai išsigando. Kurioje vietoje buvo šuo, negali pasakyti. Ar sūnus viską matė, negali pasakyti. Labai išsigando, greitai nubėgo į butą. Buvo šoko būsenoje, kiek prisimena, padėjo ginklą į seifą. Žmona jo paklausė, kas atsitiko. Pasakė žmonai, kad pašovė žmogų. Ji irgi labai išsigando, nežinojo, ką daryti. Buvo tikrai šoko būsenoje. Grįžęs iš to streso dar išgėrė alaus. Po to tik prisimena, kaip jį sulaikė policijos pareigūnai. Žmona klausė, ar reikia iškviesti policiją, neprisimena, ką jai atsakė. Neprisimena, kodėl nepaskambino į policiją. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės dėl šūvio. Nežino, ką dar pasakyti, labai gailisi. Neprisipažįsta visiškai tik dėl to, kad nenorėjo tyčia nužudyti vyro. Norėjo apsiginti, tačiau supranta, kad reikėjo gintis kitomis priemonėmis. Daugiau neturi ką pasakyti (2 t., b. l. 88-90).

Paskelbus minėtus parodymus, kaltinamasis D. G. parodė, kad parodymai skiriasi, nes tuo metu jam buvo labai sunku kalbėti, tyrėja jį ne taip suprato. Sakė, kad nebuvo šuns antsnukio, o ne pavadėlio. Antsnukį šuniui privalu uždėti pagal taisykles. Streso būsenoje nepamena, ką tiksliai kalbėjo tyrėjai, norėjo išeiti iš gyvenimo ir jam buvo nesvarbu. Parodymų jis negalėjo perskaityti, skaitė advokatė ir jis net negirdėjo jų, tik juos pasirašė. Tyrėjai sakė, kad gal ir išgėrė antrą skardinę alaus, o ji parašė, kad išgėrė. Gal jis blogai paaiškino, nes su lietuvių kalba būna sunkiau. Kai bandė uždaryti duris, atsispyrė kojomis. Sakė, kad konfliktas buvo laiptinės viduryje, o po šūvių mirusysis krito nuo laiptų. Ginklą ištraukė tik po smūgių į galvą. Jį pažino žmogus su baltais marškiniais. Tyrėjai nesakė, kad yra streso būsenoje. Jam tuo metu atrodė, kad sapnuoja ir tuoj atsibus. Šiuo metu jaučiasi geriau ir geriau prisimena, o tuo metu stresavo. Kai ateina iš darbo apie 16 val., eina pasivaikščioti su šuniu. Tą dieną su šuniu dar ėjo pasivaikščioti ir apie 21 val. Ginklą beveik visą laiką eidamas vakare su šunimi pasiima. Po konflikto per langą su šunimi išėjo po 10-15 min. Tuo metu buvo apie 21 val. ar 21.30 val. Ginklo laikymo ir naudojimo egzaminą išlaikė. Ginklą galima panaudoti, jei jauti didelę grėsmę, prieš tai būtina pasinaudoti įspėjamuoju šovimu ar įspėti žodžiais, kad bus panaudotas ginklas. Būdamas tokioje pozicijoje gal ir galėjo apsiginti kitais būdais, bet nesuprato, kas įvyko ir gynėsi tokiu būdu. Gailisi iš viso, kad įgijo tą ginklą. Kai jie ėjo į jį, suprato, jei apsisuks, jie gali jam suduoti iš nugaros, o pas jį juk yra ginklas. Šuo išsigando ir pabėgo, todėl iš jo nebuvo jokios pagalbos. Incidento metu prie savęs šuns nematė. Tie žmonės buvo agresyvūs, todėl buvo matyt ir neblaivūs. Sakė jie jam, kad jį užmuš, kai buvo jau laiptinėje. Per langą jie jam reiškė pretenzijas, kodėl neatidarė durų ir pasiuntė necenzūriniais žodžiais. Dėl patirtos 2021 m. traumos dokumentus teismui pateiks. Šovė į tą vyrą, nes smūgiavo ir sakė, kad jį užmuš, jis buvo priekyje ir vis bandė jam smūgiuoti. Kai po smūgio į žandikaulį ant laiptų suklupo ir prisėdo, atsistodamas jau traukė ginklą, užtaisė ir šovė. Šovė į kojas, kad žmogus liktų gyvas ir kuo mažiau nukentėtų, taip mokė ir kursuose. Su tuo ginklu buvo vieną kartą šaudykloje, jo niekada neteko panaudoti. Jų rajonas nesaugus, nes užpuola narkomanai, dažnai dingsta vaikai, net per žinias apie tai kalbėjo. Prieš įvykį išgėrė skardinę alaus, buvo visiškai normalus. Pavartojus alkoholį negalima naudoti ginklo, bet jis galvojo, kad nebus daugiau nei 0,4 promilių. Praėjo pora valandų, kai išgėrė alaus ir ėjo vėl su šuniu į lauką. Kai davė pirminius parodymus tyrėjai, buvo labai blogoje būsenoje, tai gali patvirtinti ir ten buvusi valstybinė gynėja. Gynėja su juo net nebendravo. Jam buvo pasakyta, kad turi kalbėti, nes važiuos į kalėjimą. Tuo metu jis kaip galėjo, taip papasakojo, o paskui pasirašė. Nežino, pas ką tie žmonės ėjo, jie negyvena jų laiptinėje. Per apklausą nežinojo, kad galima išsikviesti savo gynėją. Susipažino su įtariamojo teisėmis ir pareigomis. Tuo momentu jis nieko negalvojo.

Teismas paskelbė kaltinamojo D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis 2023 m. kovo 3 d. parodė, jog dėl jam pateikto įtarimo gali paaiškinti, kad tyčia nenorėjo nieko žudyti, nes tuo metu, kai jį užpuolė, jautė didelę grėsmę, vaikas buvo šalia, bijojo, kad užpuls ir jį, nuo tų smūgių, kai jie jam sudavė į kelius, į galvą, jis nukrito ant laiptų, labai išsigando ir ištraukė ginklą ir šovė į koją. Prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad kai jis priėjo prie laiptinės išėjimo durų, paspaudė mygtuką atidarymo durų ir pravėrė duris, nes pilnai negalėjo atidaryti durų, prie durų pamatė vieną žmogų ir pasakė, kad kodėl laužote duris, po šitų žodžių kitas žmogus pasakė: ,,čia tu?“ ir pradėjo smūgiuoti. Smūgiavo su ranka, bet nepataikė. Po šitų smūgių suprato, kad jie puls, ir bandė uždaryti duris. Tempdamas duris į save bandė vis tiek smūgiuoti. Po kelių sekundžių labai stipriai ir staigiai kažkas patraukė duris į lauko pusę ir durys atsidarė. Tada įėjo kitas žmogus į laiptinę, pradėjo visokiais žodžiais ir grasinimais irgi smūgiuoti su rankomis jam į petį. Su kaire ranka bandė apsiginti. Po to į laiptinę iš paskos užėjo antras žmogus. Jie abu užėjo ir grasino visokiais žodžiais. Žodžiai: ,,tuoj tu gausi“. Jie kalbėjo rusiškai. Vienas pasakė ,,tuoj jis tave“, ,,užversiu“. Abu asmenys smūgiavo vienu metu. Jie jam taikėsi į veidą. Nuo kelių smūgių pavyko užsidengti, bet pataikė jam į kairįjį petį. Jam traukiantis, atbulomis laiptais pataikė jam į žandikaulį. Nuo tų smūgių jis suklupo ant laiptų. Tada jis labai išsigando, kad jį primuš ten. Ir išsitraukė ginklą, ir taikydamas į kojos sritį šovė į nukentėjusįjį, nes jis buvo arti jo. Jis buvo didesnis ir stambesnis už jį. Kai įvyko šūvis, nukentėjusysis nukrito. Jis išsigandęs pažiūrėjo į ginklą, pažiūrėjo į nukentėjusįjį, suprato, kad kažkur pataikė, dar daugiau išsigando ir pasimetė. Pasimetė ir nubėgo namo. Namuose iš karto padėjo ginklą į seifą. Suprasdamas, kas įvyko, buvo išsigandęs ir pasimetęs, jam prasidėjo panika. Nuo to streso ir panikos ,,atsijungė galva“ ir nieko neatsimena. Atsisėdo prie spintos. Kai atbėgo namo, žmona paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad šovė į žmogų. Neprisimena, ar bandė skambinti į greitąją. Pradėjo belstis į duris. Žmona paklausė, kas ten. Už durų atsakė, kad policija. Jis, suprasdamas, kas beldžiasi, atsigulė ant grindų, padėjo rankas ant galvos. Žmona atidarė duris, policijos pareigūnai užėjo į butą ir jį sulaikė. Jie klausė, kas atsitiko. Pasakė, kad jį užpuolė. Po to jam labai skaudėjo petį ir jis prašė, kad jam pakeistų antrankių padėtį į priekį. Jam nepažįstamas žmogus pasakė nusivilkti drabužius. Kam jam reikalingi tie drabužiai, jis nepaaiškino. Jokių dokumentų pasirašyti jam nedavė. Būdamas namuose, nematė, kad policijos pareigūnai kalbėtų su žmona ir vaiku. Jį sulaikė policijos pareigūnai. Būdamas areštinėje, labai pergyveno dėl įvykio ir norėjo nusižudyti. Pirmą jo apklausą atliko tyrėja Ilona Monkevič. Apklausos metu dalyvavo valstybinis advokatas. Apklausos metu jautėsi labai blogai. Jautė stresą. Po apklausos nesugebėjo pats perskaityti apklausos protokolo, nes advokatė perskaitė apklausos protokolą ir jis pasirašė apklausos protokolą. Dabar susipažinęs su savo apklausos protokolu, gali pasakyti, kad nepilnai buvo užrašyti jo parodymai. Nebuvo užfiksuoti jam suduoti smūgiai, nebuvo užfiksuota, kad jie jį puolė. Kiek pamena, tyrėjai sakė, kad jam buvo suduoti smūgiai, dėl ko nebuvo užfiksuota, jis pasakyti negali. Kaip sakė, po įvykio buvo streso būsenoje. Dėl jo girtumo nustatymo gali paaiškinti, kad įvykio dieną išgėrė vieną butelį alaus. Tai apie 16-18 val. Kai policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, buvo 1,22 promilių. Nori paaiškinti, kad galimai iš karto po šūvių išgėrė dar butelį alaus ir šitą nurodė savo pirmos apklausos metu. Grįžus po sulaikymo namo, pradėjo su žmona aiškintis, iš kur pas jį toks alkoholio kiekis kraujyje. Žmona pasakė, kad namuose po šūvio jis atėjo į virtuvę, atidarė šaldytuvą, ten gulėjo mažas 0,2 l talpos buteliukas degtinės. Kažkiek išgėrė degtinės, kol žmona jos neatėmė. Išgėrė nepilną buteliuką. Nori pasakyti, kad labai gailisi dėl to, kad žmogus mirė. Jo žudyti tyčios tikrai neturėjo ir imsis visų priemonių žalai atlyginti. Kaip minėjo, labai gailisi dėl to, kas įvyko. Nori pridurti, kad su nukentėjusiais ir jų advokate yra rastas kompromisas dėl žuvusiojo S. R. laidotuvių išlaidų kompensavimo. Susitarė dėl trijų tūkstančių eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 102-104).

Kaltinamasis D. G. teismui paaiškino, kad šie jo parodymai teisingi. Po jam suduotų smūgių atvirų sužalojimų pas jį nesimatė, mėlynės atsirado vėliau, bet jos neužfiksuotos. Mėlynė buvo ant peties. Areštinėje jo neapžiūrėjo, apžiūrėjo jau po jos, namuose. Ant veido mėlynių nebuvo, bet jam skaudėjo žandikaulį, negalėjo valgyti. Policininkai paklausė, kas atsitiko, jiems atsakė, kad jį užpuolė ir todėl panaudojo ginklą. Su civiliniu ieškiniu susipažino. Pasirengęs padengti žalą, kiek sugebės. Sutinka, kad padaryta žala, pasirengęs ją atlyginti pagal galimybes, jam dar reikia pasitarti su gynėju. Vienintelis jo turtas yra sodas, jo kaina gal 10 000 eurų.

Kaltinamasis D. G. apklaustas teisme papildomai (dalyvaujant liudytojui V. G.) parodė, kad tą dieną domofonu jis (D. G.) su niekuo nekalbėjo, domofonu atsiliepė vaikas. Vaikas pasakė ,,alio“, jis (D. G.) priėjo ir paklausė, kas ten, vaikas pasakė, kad niekas nešneka, kažką burba ir padėjo ragelį. Per langą pokalbis užtruko apie 30 sekundžių, greičiausiai bendravo su G., nes jo mašina stovėjo viduryje gatvės. Paklausė, ką daro, ir jo atžvilgiu pasipylė visokiausi žodžiai iš jo. Kitų asmenų prie jo nematė. Jis jį (D. G.) siuntė necenzūriniais žodžiais. Nebuvo jokio pokalbio, kad jis D. G. ateis prie durų. Kai bendravo per langą, jį (D. G.) pasiuntė, jis nuo lango nuėjo, prieš tai pasakęs, kad kvies policiją. Nuo pokalbio prie lango iki nulipo žemyn praėjo nuo 5 iki 15 min. Laiptinės durys atsidaro į lauko pusę, iš vidaus atsidaro tik paspaudus mygtuką prie durų. Jas galima atidaryti ir iš buto, mygtukas yra domofone. Išeidamas į lauką jis (D. G.) paspaudė mygtuką. Nusileidęs žemyn, girdėjo kažkokį daužymą. Duris galėjo atidaryti ir jis (D. G.), galėjo būti, kad jos atsidarė ir paspaudus kažkam iš kaimynų domofone. Paspaudė mygtuką, kad išeitų į lauką su šuniuku pasivaikščioti. Atidaręs duris, bandė jas uždaryti, bet kažkas iš jų jas laikė ir neleido uždaryti. Jis (D. G.) niekam negrasino ir viešai ginklo nerodė. Kai atsidarė durys, jis (D. G.) stovėjo iš vidaus prie lauko durų, o jie stovėjo lauke. Nežino, dėl ko supyko S., konfliktą pradėjo G., gal norėjo jį užstoti. Atidarius duris, jam (D. G.) lauke bandė smūgiuoti G., bet nepataikė, nes buvo mažas tarpas tarp durų, be to, jas bandė uždaryti. Kažkas stipriai patraukė duris ir ištraukė jam iš rankų. Pirmas įėjo S. Jis (D. G.) į duris neatsitrenkė, nes jam abu smūgiavo, priekyje S., o už jo G., taikėsi į galvą. Vienas smūgis pataikė į galvą, o kuris smogė, nematė. Kai smūgiavo, jis (D. G.) traukėsi atgal apie 2 metrus, iki laiptų. Po smūgio į galvą išsitraukė ginklą, jį nukreipė į apačią ir labai greitai iššovė, gal per sekundę. Taikėsi į kojas. Viskas labai greitai įvyko. Ginklą užtaisė vietoje, kur tuo metu buvo šuo, nematė. Kai jam smūgiavo, šuns pavadėlį paleido iš rankų. Duris, kai jie norėjo užeiti, laikė abejomis rankomis. Ginklą užtaisė ir iš karto iššovė (3 t., b. l. 64-68).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. R. parodė, kad S. R. jo brolis. Tėvas paskambino iš karto po įvykio ir pasakė, kad nėra brolio. Prarado artimą žmogų. Su broliu bendravo telefonu, per „Messenger“, nes 7 metus gyvena kitoje valstybėje, dirba krautuvo vairuotoju. Lietuvoje nebuvo apie 3-4 metus, kai buvo pandemija. Grįžęs į Lietuvą apsistojo viešbutyje, nes tėvas gyvena su moterimi viename kambaryje, o jis buvo su drauge. Po nelaimės iš karto atvyko į Lietuvą. Su broliu susiskambindavo į savaitę gal vieną kartą, per mėnesį 4-5 kartus. Galvojo, kad brolis atvyks gyventi pas jį, kartu dirbs. Dalyvavo laidotuvėse, atostogų turėjo 4-5 dienas. Gedulinguose pietuose dalyvavo apie 40 žmonių. Truputį prisidėjo prie laidotuvių išlaidų, bet daugiau prisidėjo tėvas. Reiškia neturtinę žalą tokiai sumai, nes prarado artimą žmogų. Brolis nebuvo konfliktiškas žmogus, tai gali patvirtinti kaimynai, jis buvo ramus žmogus. Po įvykio buvo strese, negalėjo dirbti, patyrė išgyvenimus. Į gydymo įstaigas nesikreipė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis K. R. parodė, kad vakare paskambino senelis, pasakė, kur nuvažiuoti. Nuvyko į įvykio vietą, viskas buvo aptverta, buvo greitoji ir policija. Tėvas dar buvo gyvas, kvėpavo, tačiau po kažkiek laiko mirė. Buvo labai sunku. Su tėvu bendravo, svečiuodavosi vieni pas kitus, jis su vaikais bendraudavo. Labai sunkūs prisiminimai, anksčiau kartu kartais dirbdavo. Dabar nedirba, reikia atsigauti. Prie kapo vaikai klausia kaip ir kodėl, net nežino, ką pasakyti. Laidotuvėmis rūpinosi senelis, jis finansiškai neprisidėjo, nes negalėjo. Tėvas buvo ramaus būdo, beveik kasdien susiskambindavo. Net tą dieną tėvas skambino, bet jis negalėjo kalbėti, o paskui gavo tą žinią. Jis dažnai dalyvaudavo išvykose su jo vaikais. Tėvas su seserimi labiau bendravo, nes ji dukra. Jai buvo labai sunku pasakyti apie tėvo mirtį. Tėvas bendravo ir su savo broliu, kai atskrisdavo iš Anglijos, jie kartu kažkur nueidavo. Paskutinį kartą buvo dėdė prieš kažkiek metų. Tėvas alkoholį vartodavo per šventes, nuvykus į gamtą. Tėvas dirbo (duomenys neskelbtini), perrinkinėjo drabužius. Paskutiniu metu tėvas gyveno lyg su drauge, bet ji tai būdavo, tai ne. Po tėvo mirties jo buvo sunki finansinė padėtis. Atskirai nuo tėvo gyvena nuo 21 metų, gal 7 metus. Yra girdėjęs, kad tėvas buvo nuteistas, bet nesigilino. Po įvykio pradėjo dažniau vartoti alkoholį, sapnuose mato tėvą, pastoviai prisimena, jam sunku. Į medikus nesikreipė. Atvykęs į įvykio vietą buvo šoke, pergyveno, kad tik tėvas išgyventų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad jam paskambino D. ir pasakė, kad sūnus kraujuoja. Paskambino į greitąją ir jie atvyko. Paskui nuvyko į tą vietą, kur jį nužudė. Sūnus labai sunkiai kvėpavo, norėjo prasibrauti, bet neleido gydytojas. Sakė jam, kad bando sūnų gaivinti. Matė, kad buvo labai daug kraujo. Jie sūnų reanimavo apie pusę valandos ir paskui pasakė, kad sūnus mirė. D. sūnaus pažįstama. Nelabai žino sūnaus draugų. Sūnus gyveno su juo V. R. Tą dieną sūnui paskambino draugai ir jis pas juos išvažiavo. Su sūnumi niekada nesibarė, būdavo, kad su draugais jis išgerdavo. Butas dviejų kambarių, viename iš jų gyveno sūnus. Pas juos į namus sūnaus draugai neateidavo, jis pas juos išeidavo. Nelabai sūnus turėjo problemų su alkoholiu. Išgerdavo kokį kartą per savaitę po darbo. Sūnus tuo metu nedirbo, ieškojo darbo. Kai sūnus nedirbo, jį išlaikė. Sūnus labai mylėjo anūkus, dažnai pas juos važiuodavo. Sūnaus laidotuvėmis rūpinosi jis V. R., jam atlygino turtinę 6 000 eurų žalą. Po sūnaus netekties jaučiasi blogai. Sūnus buityje padėjo, šiandien sunku kalbėti apie sūnų. V. R. yra pensininkas, gauna 500 eurų pensiją. Laidotuvėms išleido apie 3 000 eurų. Gedulinguose pietuose dalyvavo apie 40 žmonių. Iš valstybės laidotuvių pašalpos negavo. Sūnus pašarvotas buvo Pavilnio bažnyčioje, gedulingi pietūs vyko Pavilnyje, bažnyčios specialioje patalpoje, gedulingus pietus ruošė patys. Turėjo sūnus problemų su teisėsauga, su draugu nepasidalino moters. Buvo teismas, jie pasakė, kad neturi vienas kitam pretenzijų. Sūnui skyrė 3 metus, gegužės mėnesį būtų suėmę ir būtų buvę geriau, nes dabar būtų gyvas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji Z. R. parodė, kad su tėvu santykiai buvo labai geri. Jie kartu vaikščiojo, jis ateidavo pas ją, jos vaikus. Tėvas nekonfliktiškas, sakė tiesą, jis buvo labai geras. Tėvas išgerdavo retsykiais, per šventes ir buvo labai ramus. Su seneliu, dėde ir broliu tėvas bendravo, susitikdavo, važiuodavo vieni pas kitus. Atskirai nuo tėvo pradėjo gyventi, kai jai buvo 26 metai, dabar 29 metai. Apie įvykį pranešė brolis, buvo šoke. Šiuo metu jaučiasi negerai, negali atsigauti, nesitiki, kad tėvo nėra. Po tėvų skyrybų gyveno su mama, o tėvas gyveno su seneliu. Kai tėvai išsiskyrė, jai buvo gal 6-7 metai. Apie tėvo teistumą nieko nežinojo. Gedulingus pietus jie ruošė patys.

Liudytojas V. G. apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad atvažiavo pas močiutę, kad pasiskolintų pas ją pinigų. Datos nepamena, adreso irgi nepamena. Buvo dienos metas, laiko nepamena. Ėjo su mama, o iš paskos ėjo patėvis su pažįstamu. Nežinojo buto, skambino į (duomenys neskelbtini) butus, bet niekas neatsiliepė. Tada paskambino į kitą butą, atsiliepė vyras, paprašė atidaryti duris, nes norėjo užeiti pas močiutę, bet jis atsisakė atidaryti. Jis buvo ar agresyvus, ar kaip, kad eitų iš ten, nes čia ne jų namai. Kai pažįstamas buvo prie domofono, jie pykosi ir jis (D. G.) pasakė, kad išėjęs į lauką juos „nuguldys“, truputį grasino. Paskui jis buvo išlindęs per 3 aukšto koridoriaus langą, klausė, kas jie tokie. Jie sakė, kad atvyko į svečius ir jis su tuo pažįstamu rėkavosi, pykosi. Jis pasitraukė nuo lango į vidų, o jie bandė vėl patekti. Kai atsidarė durys, iš karto pamatė iš dešinės pusės šunį baltą su dėmėmis, paskui pamatė ginklą, nutaikytą į krūtinės ir pilvo pusę. Buvo nutaikytas ginklas į juos visus. V. G. stovėjo pirmas, už jo mama, patėvis ir kairėje pusėje buvo tas pažįstamas. Jis atidaręs duris truputį atsitraukė, nusitaikė ginklu į juos ir pareiškė, kas jie tokie, ko čia atvyko. Sakė su mama, kad pas močiutę, į pirmą aukštą, neilgam. Kai atidarė duris, jis jau laikė ginklą rankoje ir nusitaikė į juos. Nusitaikė į pilvo, krūtinės vietas. Buvo agresija iš jo pusės, buvo ir keiksmažodžių. Su mama bandė paaiškinti, o tas pažįstamas ėjo į jo pusę, sakydamas, kad negąsdintų jo pažįstamų ir ar trenkė, ar pastūmė tą žmogų su ginklu, ir pasigirdo šūvio garsas. Jis su mama pasislėpė, uždarė laiptinės duris. Paskui jis V. G. čiupo už durų, tas pažįstamas nukrito, o tas žmogus nubėgo namo. Pažįstamas įėjo į laiptinę, kai ėjo link to žmogaus, paėjo gal 2-3 metrus ir pastūmė ar trenkė tam žmogui. Pažįstamas apėjo jį (V. G.), padarė keletą žingsnių ir buvo toks vaizdas, kad pastūmė, tas žmogus atsitrenkė į duris, padarė žingsnį atgal ir pasigirdo šūvis, jis (V. G.) pasislėpė, kad į jį nepataikytų. Paskui, kai jis V. G. atidarė duris, tas pažįstamas ėjo link jo ir nukrito. Nubėgo pas močiutę, kad kviestų greitąją. Močiutės bute laukė policijos ir greitosios. Tas pažįstamas po šūvio padarė porą žingsnių ir nukrito prie įėjimo. Jis kvietė greitąją, vaikščiojo aplink, žiūrėjo, koks adresas, paskui buvo močiutės bute. Pareigūnams vėliau įvykio vietoje rodė, kaip jis laikė pistoletą. Pradžioje ne viską prisiminė dėl streso, painiojosi. Asmuo su ginklu, atidaręs duris, nusitaikė į juos. Pamatė žmogų, ginklą ir jis buvo nusitaikęs į juos visus. Jis tuo metu klausė, ko jie čia atvažiavo, ką daro ir laikė nusitaikęs ginklą. Nepamena, kurioje rankoje buvo ginklas. Iš dešinės pusės buvo šuo, jis buvo be pavadėlio ir antsnukio. Kitų žmonių nebuvo. Duris jie laikė, kai jis (D. G.) atidarė, bandė pasakyti, kad jiems reikia įeiti trumpam. Tada tas asmuo ir pažįstamas apsižodžiavo. Jis nenorėjo jų įleisti, vyko žodinis ginčas ir jo metu jis visą laiką laikė pakėlęs ginklą. Galvojo, kad ginklas netikras. Pažįstamas jį (V. G.) patraukė nuo kelio, nes stovėjo pirmas, tada pastūmė tą asmenį ir iš karto pasigirdo šūvis. Kai pastūmė, jis atsitrenkė į duris ir pasigirdo šūvis. Paskui pamatė, kaip tas žmogus kilo į viršų, o pažįstamas nukrito. Tam asmeniui buvo pasakęs, kam jis nusitaikė ginklu, kad patrauktų, tai pasakė agresyviai. Ką dabar pasakoja, gerai pamena. Lauko durys atsidaro į lauko pusę. Duris atidarė žmogus su ginklu, o jie jas patraukė, tada jis nusitaikė į juos. Nesakė, kad žmogus su ginklu buvo išėjęs į lauką. Tas žmogus atidaręs duris stovėjo tarp išorinių ir vidinių durų. Laiptinėje yra išorinės durys, o už maždaug metro – vidinės ir jis stovėjo tarp jų, buvo nusitaikęs į juos ginklu. S. tą žmogų pastūmė, įėjęs pro išorines duris. Nuo vidinių durų, laiptai gal už metro ar daugiau. Po S. pastūmimo, jis atsitrenkė į vidines medines duris. Nuo pastūmimo jis padarė atgal porą žingsnių ir iššovė. Šūvio metu jis buvo prie laiptų. S. ir tas žmogus apsižodžiavo, prieš šūvį niekas niekam negrasino. Po šūvio S. pargriuvo per vidurį vidinių ir išorinių durų, kojos buvo link laiptų. Ar S. sudavė smūgius, nematė. S. pastūmė jį prisiliesdamas kažkur prie kaklo. Po pastūmimo jis atsitrenkė į duris nugara ar šonu, bet nenukrito. Iš visų tik jis (V. G.) buvo blaivus. Po šūvio jis nesislėpė, lauke ieškojo adreso, o paskui užėjo pas močiutę į vidų ir jam policija neleido išeiti.

Teismas paskelbė liudytojo V. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 13 d., kai jis parodė, kad vakar, t. y. 2022 m. liepos 12 d. apie 18.00 val. pas jo tėvus, t. y. D. T. ir J. T. į svečius adresu (duomenys neskelbtini) atėjo jo tėvų pažįstamas S., kurio pavardės neprisimena. Tėvai kartu su S. sėdėjo bute, virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pastebėjo, virtuvėje ant stalo buvo 1 litro talpos degtinės butelis ,,Lithuania“, kuris buvo nugertas. Jis pas mamą D. T. pasiteiravo, gal būtų galimybė rasti asmenį, pas kurį galima būti pasiskolinti 30 eurų. Mama D. T. paskambino savo mamai, t. y. jo močiutei, kurios duomenų neprisimena, pasiteiravo, ar ji galėtų paskolinti trisdešimt eurų, kiek suprato, jo močiutė atsakė, kad galės. Visi kartu, t. y. jis, mama D. T., patėvis J. T. bei S. apie 20.40 val. įlipo į jam priklausantį automobilį ,,Subaru“, kurio valstybinių numerių neprisimena, po ko jis vairavo iki jo močiutės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 12 d. apie 21.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) daugiabučio vidinį kiemą, kur jis paliko tvarkingai stovėti savo anksčiau minėtą automobilį ,,Subaru“. Visi anksčiau minėti asmenys išlipo iš automobilio, priėjo prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), ties vidurine laiptine. Kadangi jo tėvai, kartu ir jis negalėjo prisiminti, kuriame bute gyvena močiutė, o mama D. T. pamiršo savo mobilaus ryšio telefoną namuose, taipogi jis neturėjo močiutės telefono numerio, dėl ko visi kartu surinkus laiptinės telefonspynėje (duomenys neskelbtini) buto numerius ėmė skambinti. Po ko dėl jam nežinomų priežasčių mama D. T. paskambino į (duomenys neskelbtini) butą, surinkus skaičius (duomenys neskelbtini) Atsiliepęs asmuo, iš balso tai buvo vyras, kurio anksčiau niekada negirdėjo, kurio mama D. T. paprašė atidaryti laiptinės duris, kadangi jiems reikėjo patekti į laiptinę, į pirmąjį aukštą, tačiau vyriškis kalbant telefonspyne paaiškino, kad jokių durų neatidarys. Kiek prisimena, jis bandė paaiškinti, kad jiems reikia tiesiog užeiti, tačiau vyriškis kategoriškai atsisakė atidaryti laiptinės duris. Po šių žodžių pokalbis telefonspynėje baigėsi. Netrukus ėmė vėl skambinti telefonspynėje į kitus butus, o būtent į (duomenys neskelbtini) butą, kadangi manė, kad močiutė gyvena būtent (duomenys neskelbtini) bute. Jiems stovint prie laiptinės įėjimo, bandant prisiskambinti telefonspynėje į močiutės butą, iš vidurinės laiptinės trečiojo aukšto bendro naudojimo lango išlindo vyriškis, kurio balsas buvo identiškas kalbėjusiam telefonspynėje. Šis vyriškis rusų kalba klausė, ką jie čia daro, po ko sakė, kad eitų iš čia. Visi kartu stovėdami apačioje, t. y. jis, mama D. T., J. T. ir S. bandė paaiškinti padėtį bei prašė suteikti galimybę patekti į laiptinę. Tačiau S. ir minėtas vyriškis ėmė tarpusavyje pravardžiuotis, tarp asmenų vyko žodinis konfliktas, kurio tiksliai žodžių neprisimena, tačiau šio žodinio konflikto pabaiga buvo, kad asmenys susitarė, kad vyriškis iš langelio nusileis prie jų į lauką prie laiptinės. Prieš vyriškiui išeinant į lauką ties vidurine laiptine, jis stovėjo ties telefonspyne, jam už nugaros stovėjo S., S. dešinėje stovėjo mama, o ties durimis, jų dešinėje, stovėjo J. T. Tuomet nusileido ir iš laiptinės išėjo anksčiau minėtas vyriškis, kuris dešinėje laikė juodos spalvos daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kokį tiksliai, apibūdinti negali. Vyro kairėje stovėjo šuo, kurio veislė yra ,,buldogas“, šis šuo buvo baltos spalvos, su dėmėmis. Šis šuo buvo be antsnukio, stovėjo ramiai. Vyriškis laikydamas dešinėje rankoje daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, taikėsi į visus juos stovėjusius lauke, o būtent nukreipęs ginklo vamzdį, ištiesęs ranką taikėsi maždaug į krūtinės sritį. Šis vyriškis pakeltu tonu, agresyviai aiškino, kad eitų iš čia (žodžių tiksliai apibūdinti negali). Išvydę ginklą, visi jie stovėję lauke atsitraukė, tačiau S. tęsė žodinį konfliktą su anksčiau minėtu vyriškiu. S. aiškino anksčiau minėtam vyriškiui, kodėl jis taikosi su ginklu, o anksčiau minėtas vyriškis ėmė taikytis tik į S. Vyriškis tikslingai ir kryptingai laikė ginklą nukreiptą į S. krūtinės sritį. Po ko S. priėjo arti vyriškio, t. y. įėjo į laiptinę, po ko dešine ranka delnu pastūmė vyriškį. Po ko stūmimo metu anksčiau minėtas vyriškis atsitrenkė į laiptinės antrąsias duris, po ko matė, kad vyriškis šovė S. į kirkšnies sritį. Šovė tik vieną kartą. Kiek prisimena, šūvio metu ar prieš vyriškis nieko nesakė. Po šūvio S. nukrito ant žemės, laikėsi už kirkšnies. O iššovęs vyriškis pabėgo laiptais į viršų. Kiek prisimena, šūvio metu bei patį šūvį matė jis, mama bei J. T., aplinkui kitų asmenų nepastebėjo. Asmenų pirmuose daugiabučio aukštuose, butuose, nepastebėjo. Pastebėjęs, kaip nukrito S., netrukus ėmė skambinti bendru pagalbos centro telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Po ko netrukus atvyko policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalba. Po jų atvykimo jis užėjo pas močiutę į butą t. y. (duomenys neskelbtini) ir iš jo neišėjo. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (2 t., b. l. 27-30).

Liudytojas V. G. parodė, kad šie parodymai teisingi. Per domofoną jis (D. G.) rusų kalba sakė, kad juos visus „paguldys“, tai buvo kaip grasinimas.

Teismas paskelbė liudytojo V. G. parodymus, kai jis 2022 m. liepos 14 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie ankstesnių savo parodymų nori paaiškinti ir papildyti, kad D. T. yra jo mama. J. T. yra jo patėvis. Žuvęs S. R. buvo jo tėvų pažįstamas. Jį pažįsta nuo vaikystės. Kur gyveno S., žino, tačiau adreso neprisimena. Su kuo jis gyveno, kur dirbo, jis nežino. Dažniausiai jį matė tada, kada jis ateidavo pas jo tėvus išgerti alkoholio. Su juo kiek teko bendrauti, sutardavo gerai, jokių konfliktų nebūdavo. Šių metų liepos 12 dieną buvo namuose. Bute buvo jo patėvis J. Mamos namuose nebuvo. Buvo savo kambaryje, ką tuo metu veikė J., jis nežino. Apie 18 valandą namo grįžo mama, kur ji buvo iki tol, jis nežino. Girdėjo, kad patėvis ir mama buvo kambaryje, girdėjo jų balsus. Po kažkiek laiko tėvai ruošėsi išeiti. Paklausė jų, kur jie eina, ji atsakė, kad turi reikalų ir išėjo. Jis liko bute. Apie 20 valandą paskambino savo patėviui paklausti, kur jis su mama yra. Jis atsakė, kad pas pažįstamą ir laukia S. Jį patėvis vadino ,,S.“. Jis pasakė, kad grįš su S. į butą, nes jis turėjo grąžinti jo laikrodį. Pasakė gerai ir padėjo ragelį. Kažkur po valandos jie grįžo į butą. Į butą atėjo S. Jie visi nuėjo į virtuvę. Ten sėdėjo ir gėrė degtinę. Ką jie gėrė ir kiek suvartojo alkoholio, pasakyti negali. Išeidamas iš kambario pamatė, kad visi yra neblaivūs. Tai matėsi iš jų bendravimo ir elgesio. Paklausė mamos, ar ji nežino, kas gali jam paskolinti pinigų. Mama pasakė, kad močiutė gavo pensiją ir gali paskolinti. Nurodyta močiutė yra jo mamos mama. Asmeniškai su močiute nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, jos vardo ir pavardės nurodyti negali. Iki įvykio nežinojo, kur gyvena jo močiutė, prie namo, kur įvyko įvykis, buvo pirmą kartą. Mama paskambino močiutei, paklausė, ar ji gali paskolinti pinigų, ji atsakė, kad gali. Pas močiutę nusprendė važiuoti visi kartu. Mama pasiūlė važiuoti visiems kartu. Apsitarę nusprendė, kad važiuos visi kartu. Tą dieną alkoholio nevartojo. Visi įsėdo į automobilį ir nuvažiavo pas močiutę. Kelią rodė mama. Nes adreso nežinojo. Mama pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo prie mamos nurodyto adreso. Iš pradžių išlipo jis ir mama. Po to mama pasakė, kad išliptų patėvis. Jis išlipo. Po to išlipo ir S. Automobilį paliko ne prie laiptinės, o prie kito namo, nes ten rado vietą. Visi kartu ėjo link mamos nurodyto namo. Pirma ėjo mama, prie jos ėjo patėvis, po to jis. S. ėjo paskutinis. Nieko nesakė. Tarpusavyje nesikalbėjo. Jokio triukšmo nebuvo. Po to priėjo prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, buvo kažkur apie 21 valandą, laiko tiksliai neprisimena. Mama pasakė, kad nepamena, kuris butas yra. Visi kartu stovėjo prie laiptinės durų. Mama bandė paskambinti į butą. Sakė, kad neprisimena, kuris butas yra. Iš pradžių mama paskambino į (duomenys neskelbtini) butą, niekas neatsiliepė. Po to mama paskambino į (duomenys neskelbtini) butą, niekas neatsiliepė. Mama pasakė, kad reikia ieškoti telefono, kad paskambintų močiutei. Mama pastebėjo, kad neturi su savimi telefono. Jam pasakė, kad telefoną galimai paliko automobilyje. Pasakė jai, kad telefoną paliko namuose. Jis ir mama nusprendė nueiti link automobilio. Patėvis ir S. liko prie laiptinės. Tuo metu jie kalbėjosi ir juokėsi. Jie su mama išėjo ieškoti telefono. Ką tuo metu veikė S. ir patėvis, nežino. Automobilyje telefono nerado, grįžo prie nurodytos laiptinės. Eidamas pamatė, kad laiptinės duris yra pradarytos. Patėvis ir S. stovėjo prie durų. Eidamas surėkė jiems, kad jie laikytų duris, kad jos neužsidarytų. S. sureagavo ir greitai padarė porą žingsnių prie durų. Durys užsidarė. S. stovėjo prie pat durų, patėvis truputį toliau. Mama priėjo prie durų. Po to priėjo jis, pamatė, kad mama surinko skaičių (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) buto numerį. Atsiliepė vyras. Girdėjo vyrišką balsą. Su juo pradėjo kalbėti mama. Ji pasakė, kad pamiršo buto numerį, kad negali prisiskambinti į butą, ji paklausė, ar jis gali juos įleisti. Po to jis pasakė, kad jie neprisimena buto numerio, pasakė jam, kad jie užeis ir labai greitai išeis. Vyras atsakė, kad durų neatidarys. Tada su vyru pradėjo kalbėti S., ką tiksliai jis pasakė, neprisimena, jis pakeltu tonu pasakė vyrui, kad jis atidarytų duris. Iš vyro balso suprato, kad jis supyko ir pasakė, kad durų neatidarys. S. ir J. pradėjo rėkti į domofono garsiakalbį, ką jie šūkavo, nelabai prisimena. Vyras rusiškai pasakė: ,,Ja scias vidu, vseh vas uložu“. Vertimas būtų, kad ,,tuoj aš tuoj išeisiu, jus visus paguldysiu“. S. su patėviu toliau rėkė, bandė juos nuraminti. Mama stovėjo prie jo. Patėvis pradėjo daužyti duris. Jis rusiškai šūkavo, kad vyras atidarytų duris. Nežino, ar vyras girdėjo, jam atrodo, jis jau buvo padėjęs ragelį. Mama bandė nuraminti patėvį. Tuo metu S. stovėjo šalia jų. Visi kalbėjo vienu metu, šiuo metu jam sunku pasakyti, kas ką sakė. Buvo triukšmas, tėvai ir S. buvo neblaivūs. Po to mama vėl surinko (duomenys neskelbtini) buto numerį. Niekas neatsiliepė. Po to išsigando, kad kažkas rusiškai sušuko ,,ką jie čia daro“, nuėjęs nuo laiptinės durų, pamatė pro langą žiūrintį vyrą. Kiek prisimena, langas buvo atidarytas. Vyras klausė jų, ką jie čia daro. Jis pasakė jam, kad jie nori užeiti į namą, atvažiavo į svečius. Kažką dar mama jam pasakė. Po to S. pradėjo su vyru konfliktuoti. S. vyrui pradėjo priekaištauti, kodėl jis jų neįleidžia. Po to prasidėjo konfliktas. Jie keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vyras kažką pasakė apie S. tėvą perkeltine prasme, ką tiksliai, neprisimena. S. supyko, tai matėsi iš reakcijos. Pradėjo kažką dar sakyti ant vyro, vyras irgi sureagavo į jo žodžius ir pasakė :,,tuoj jis nusileis“. Tuo metu patėvis stovėjo prie durų, jam atrodo, tuo metu rankomis ,,daužė“ laiptinės duris. Mama stovėjo prie jo, bandė jį raminti. Jis stovėjo prie laiptinės, o jam iš kairės pusėje stovėjo S. Jis stovėjo arti lango, iš kurio kalbėjo vyras. Po to, kai vyras nuėjo nuo lango, jis grįžo prie mamos ir patėvio. Surinko (duomenys neskelbtini) buto numerį, niekas neatsiliepė ir tuo metu durys atsidarė ir išėjo vyras, tai buvo tas pats vyras, kuris kalbėjo pro langą. Jis stovėjo tarpduryje. Jam iš dešinės stovėjo baltas šuo, be antsnukio ir pavadėlio. O jo dešinėje rankoje pamatė juodos spalvos daiktą, panašų į pistoletą. Jis ginklą nukreipė į jų pusę. Jis atsitraukė, pasakė jam, kad jie nori užeiti į butą, pas močiutę. Mama irgi bandė kažką paaiškinti. Tuo metu patėvis kažką dar pasakė. Duris, kiek prisimena, laikė patėvis – J. S. buvo jam už nugaros. Tuo metu, kad išėjo vyras su ginklu rankoje, padarė žingsnį atgal, o S. padarė žingsnį į priekį link vyro. S. pasakė, ko jis čia juos gąsdina ginklu. Ir ėjo link vyro. Padaręs žingsnį S. užėjo į laiptinę, vyras stovėjo arti antrų laiptinės durų, tada priėjęs prie vyro S. rankos delnu pastūmė vyrą. Pamatė, kad po pastūmimo vyras nugara atsitrenkė į vidines laiptines duris. Tada vyras atsitraukė, stovėdamas prie laiptų, ištiesintos rankos padėtyje, laikydamas ginklą, iššovė į S. Tuo metu S. buvo laiptinėje, prie antrų durų, jis judėjo, dėl jo rankų padėties nieko negali pasakyti, nes neprisimena. Po šūvio S. apsisuko ir padarė žingsnį į jų pusę. Tuo metu jis buvo prie laiptinės durų, o mama ir patėvis buvo už durų. S. po šūvio sušuko ir nukrito ant grindų. Po šūvio vyras išėjo, kur, nežino. Laiptais užlipo į viršų ir jis jo daugiau nematė. Vyras išeidamas nieko nepasakė. Viskas įvyko labai gretai, negalvojo, kad vyras tikrai iššaus. Savo parodymus sutinka parodyti ir paaiškinti parodymų patikrinimo metu. Daugiau nieko pasakyti negali. (2 t., b. l. 32-39).

Liudytojas V. G. parodė, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytojas V. G. 2023 m. rugsėjo 14 d. išklausęs kaltinamojo D. G. parodymus teismui paaiškino, kad nesutinka su kaltinamojo parodymais, pasiūlė patikrinti jį (V. G.) melo detektoriumi, jei netikima jo žodžiais, o su šio žmogaus (D. G.) žodžiais nesutinka ir pasilieka prie savo parodymų (3 t., b. l. 96-98, 124-126).

Liudytojas T. J. apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad D. G. pažįsta kaip kaimyną. Gyvena ten ilgiau nei D. G. Jie ramūs kaimynai, niekada nematė D. G. girto, negirdėjo iš jų jokių konfliktų ar ginčų. Susitikę pasisveikina, jo vaiką sutinka dieną, jis gerai išauklėtas, visada pasisveikina. Vakare sutinka kaimyną, kai veda šuniukus. Apie jį negali nieko blogo pasakyti, atsiliepia tik teigiamai. Namo pirmame aukšte yra 4 butai, 2 butuose gyvena normalūs piliečiai. Vienas butas socialinis būstas, įsikėlė gyventojai ir prasidėjo, kad buteliai laiptinėje palikti, pas juos lankosi agresyvūs, asocialūs asmenys, laiptinėje būna ir prišlapinta, ir privemta. Prie laiptinės rinkosi, gerdavo, šūkaudavo. Šis butas pirmame aukšte, jo numerio nežino. Tų žmonių nepažįsta. Iš buto išeidavo neįgali moteris.

Liudytoja D. T. apklausta teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną pas juos atvažiavo į svečius S. Tai buvo praeitų metų pavasarį. Atvyko į (duomenys neskelbtini). Jos sūnus su jos mama susitarė, kad mama paskolins sūnui pinigų. Vyko į (duomenys neskelbtini), S. irgi norėjo važiuoti. Vairavo sūnus, važiavo kartu ji D. T., jos vyras J. ir S. Nuvažiavo pas jos mamą. Pas ją nėra domofono, o telefonų neturėjo, savo buvo palikusi namuose, todėl bandė užeiti per kaimynus. Domofonu skambino jos vyras ir S. Atsiliepė vyras, pasakė, kad nedarys durų. Paskui nelabai pamena, nes buvo išgėrusi, o paskui kažkoks vyras atidarė duris. Jie užėjo į laiptinę, o tas vyras stovėjo laiptų viršuje su šunimi. Ji su tuo vyru nekalbėjo, atrodo, kalbėjo S. Šalia to vyro stovėjo vaikas, S. buvo priekyje jų. Paskui išgirdo šūvį ir S. nukrito. Gal ir vyko tarp S. ir to vyro pokalbis, nepamena. Viskas įvyko labai greitai. Matė, kaip tas vyras pakėlė ranką ir S. nukrito laiptinėje. Jie visi keturiese tuo metu buvo laiptinėje. Nepamena to momento, kaip vyko jų užėjimas į laiptinę. Nuo užėjimo iki šūvio praėjo gal keletas minučių. Šovusio žmogaus nepamena, buvo stipriai išgėrusi. Kai jis šovė, tada iš karto pabėgo su šunimi. Jie iš karto kvietė greitąją. Jis tikrai su šunimi pabėgo į viršų. Kai jis nubėgo, kažkokia panelė nusileido laiptais. Jai gal daugiau nei 20 metų, ką ji sakė, nepamena. Atrodo, kad kai paklausė, kas jis, ji atsakė, kad tai kaimynas. S. krito priekiu ant pilvo. Nematė, kur jis buvo sužalotas, bet buvo daug kraujo, jie jo nejudino, nes girdėjo anksčiau, kad negalima judinti tokiais atvejais. Dėl ginklo, tai nelabai pamena. Muštynių nebuvo, gal buvo apsižodžiavimas. Jie buvo girti, gal kilo barnis dėl durų. Kai kurių momentų iš viso nepamena. Jos mama gyvena pirmame aukšte, buto durys prie lifto, iš kairio krašto antros durys. Mama iš buto išėjo tik po įvykio. Greitąją kvietė ar tai jos vyras, ar sūnus. Prie laiptinės durų iš karto stovėjo trise, nes vaikas statė mašiną, paskui ir jis atėjo. Jie bandė skambinti į domofoną, atrodo, kad netriukšmavo, bet nepamena. Nepamena, ar kalbėjo su asmeniu, esančiu balkone. S. buvo labai geras žmogus. Nežinojo, kad S. buvo teistas, tik žinojo, kad buvo susipykęs ir susimušęs su draugu dėl moters. Vizualiai žino, kur gyvena mama, namo ir buto numerių nežino. Prieš incidentą gėrė ji, jos vyras ir S. Išgėrė gal porą butelių degtinės. Pas juos S. atėjo jau truputį išgėręs ir jie jau buvo išgėrę, bet nestipriai. Po įvykio matavo blaivumą, jai atrodo, nustatė 2,47 promilių. Vyrui nustatė mažiau promilių. Tą dieną didelės progos nebuvo švęsti. Pas motiną važiavo, nes vaikui reikėjo 40 eurų. Po incidento mama sūnui davė tuos pinigus. Iš jų tuo metu tokių pinigų niekas neturėjo. S. R. jų draugas, jis gyveno (duomenys neskelbtini) su tėčiu. Jis gal porą mėnesių gyveno pas tėvą, nes baigėsi nuoma (duomenys neskelbtini). Tuo metu, atrodo, jis nedirbo. Dėl girtumo kai kurių momentų nepamena. Kai atidarė laiptinės duris, pirmas stovėjo S., paskui ji, o vyras ir vaikas gale. Ką kalbėjo laiptinėje, nepamena. Mamos butas socialinis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojos D. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad vakar, t. y. 2022 m. liepos 12 d. apie 19.00 val. į jos vyro J. T. mobilaus ryšio telefoną paskambino jų bendras pažįstamas S. R., kuris paaiškino, kad atvažiuos į svečius. Jie susitarė, kad jį pasitiks viešojo transporto stotelėje, kuri vadinasi ,,Žemynos“, esanti Laisvės pr. (arčiausias pastatas Žemynos g. 26). Trumpai norėtų apibūdinti S. R., taigi jis buvo linksmas, geros sielos žmogus, pastaruoju metu bedarbis, ji jį pažinojo apie 20 metų, neagresyvaus būdo, draugiškas. Taigi S. R. apie 19.00 val. pasitiko ties prekybos centru ,,Kubas“, adresu Vilnius, Žemynos g. 18, nuo S. R. jautėsi alkoholio kvapas. Po ko kartu, t. y. ji, vyras J. T. ir S. R. ėjo į artimiausią parduotuvę, t. y. prekybos centrą ,,Rimi“, esantį adresu Vilnius, Medeinos g. 8, kur įsigijo alkoholinių gėrimų, o būtent vieno litro talpos ,,Lithuania“ degtinės. Grįžę pas juos namo, adresu (duomenys neskelbtini), namuose jau buvo sūnus V. G. Ji kartu su savo vyru J. T. bei S. R. vartojo nupirktą alkoholį. Sūnus V. G. apie 20.00 val. paprašė paskolinti pinigų, o būtent 30 eurų. Kadangi ji kartu su vyru pinigų neturėjo, todėl ji paskambino savo mamai O. T., kurios pasiteiravo, ar ji gali paskolinti sūnui 30 eurų siekiant užsipilti kuro. Ji atsakė teigiamai, po ko ji, vyras J. T., sunūs V. G. ir S. R. nuvažiavo sūnui priklausančiu automobiliu ,,Subaru“, kurio valstybinių numerių neprisimena, pas mamą O. T., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prieš tai minėtu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį šalia daugiabučio namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir nuėjo prie namo vidurinės laiptinės, kadangi durys buvo užrakintos, o ties laiptinės įėjimu įrengta telefonspynė, o pas mamą O. T. neveikia domofonas, todėl surinko skaičius (duomenys neskelbtini), siekiant paskambinti kaimynei, kad atidarytų duris. Atsiliepusi kaimynė įleido juos į laiptinę. Pirmas laiptinės duris atidarė S. R., o už jo stovėjo ji. Atvėrę duris pastebėjo vyrą, kuris stovėjo laiptinės pirmame aukšte, kartu su juo buvo šuo, panašus į pitbulio veislės šunį. Vyras atrodė plikas, apie 40-45 metų amžiaus, buvo su šviesia barzda. Rankose turėjo juodos spalvos daiktą, kuris panašus į šaunamąjį ginklą, kokį tiksliai, apibūdinti negali. Kaip buvo apsirengęs, pasakyti negali, kadangi viskas labai greitai įvyko. Taip pat negali pasakyti, ar vyras ką nors sakė. Šūvio ji negirdėjo, tačiau iškarto pamatė, kad S. užėjus į laiptinę, jis susmuko ir iš jo apatinės dalies, iš kirkšnies ėmė plisti kraujas. Nieko nelaukusi ir supratusi, kad S. R. pašovė, nors šūvio negirdėjo, tačiau tai įtarė. Iškarto puolė skambinti bendru pagalbos centro telefonu 112, tai buvo apie 21.40 val. Po šūvio matė kaip vyras, kuris stovėjo jiems atidarius laiptinės duris, nuėjo laiptais į viršų. Iš lifto išlipo šviesių plaukų moteris, apie 30 m., kurios ji paklausė, ar pažįsta vyrą ir galbūt žino, iš kelinto aukšto tas vyras, su kuriuo ji prasilenkė pirmame aukšte prie lifto. Ji pasakė, kad šis vyras gyvena šiame name trečiame aukšte. Atvažiavus policijai jie iškarto pasakė, kad šis vyras gyvena šiame name ir kad jis yra iš trečio aukšto. Ji pati anksčiau jo nėra mačiusi. Policijos ekipažui atvažiavus, jie buvo išvesti į lauką, kur turėjo laukti tolimesnių veiksmų. Sūnus iš karto po šūvio nuėjo pas mamą į butą (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybes galimai sunkiai prisimena dėl įvykio metu stipraus neblaivumo, dėl didelio streso. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (2 t., b. l. 41-43).

Liudytoja D. T. parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Paaiškino, kad kas atidarė lauko duris, neatsimena. Kai ją apklausė iš karto po įvykio, prisiminė geriau (3 t., b. l. 92-94).

Liudytojas J. T. apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad dienos nepamena, susitiko su S., jis atvyko pas juos į svečius. Paskui žmonos sūnui reikėjo pasiskolinti pinigų. Jie tada nuvyko pas uošvienę keturiese, tai jis, S., žmona ir jos sūnus. Adreso uošvės nepamena. Norėjo papulti į laiptinę, bet uošvienė neturėjo domofono. Žmona, atrodo, paskambino į kitą domofoną, paprašė atidaryti, bet tą momentą blogai pamena. Jis stovėjo už S. nugaros, kai juos įleido. Paskui gerai pamena, kad S. gulėjo kraujo baloje, laiptinėje prie durų. Paties įvykio nepamena, pamena tik, kad stovėjo S. už nugaros. Buvo šokas ir nieko neatsimena. Jam tik pasakė, kad S. nušovė, jis nieko nesuprato. Paskui atvyko pareigūnai ir pasakė, kad kažkas buvo su ginklu. Jis pamena tik kaip S. gulėjo laiptinėje kraujo baloje. Dar buvo kažkokia mergina, bet jis su ja nebendravo. Buvo išgėręs, todėl neatsimena kai kurių momentų. Alkoholio pavartoję buvo su D. ir S. Prie laiptinės jis nebendravo su namo gyventojais, o ar kiti bendravo, nepamena. Nepamena, kas atidarė laiptinės duris. Tuo metu dar buvo šviesu. S. R. pažįsta 10 metų, jis labai ramus, tylus žmogus. Nežino, ar jis turėjo problemų su teisėsauga. Tą dieną gėrė jo J. T. namuose, išgėrė nelabai daug. Jam nustatė virš 3 promilių ir buvo labai nustebęs. Tą dieną buvo jam laisvadienis, nutarė atsipalaiduoti. Kiek pamena, žmona skambino į kitus butus domofonu. Nepamena, ar S. su kuo nors barėsi prie laiptinės. S. gyveno (duomenys neskelbtini) pas tėvą. Nežino, ar jis tuo metu dirbo. Ne jo reikalas, iš ko jis pragyveno. Girdėjo, kad jis susipyko su savo draugu, o ar susimušė, nežino.

Teisme buvo paskelbti liudytojo J. T. parodymai, kai jis 2022 m. liepos 13 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vakar, t. y. 2022 m. liepos 12 d. apie 10.00 val. pas jį su žmona į butą adresu (duomenys neskelbtini) atvyko senas pažįstamas S. R. S. R. pažįsta jau apie 10 metų. Kiek žino, S. R. gyvena kartu su sugyventine, turi legalų darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau buvo teistas dėl muštynių. Trumpai norėtų charakterizuoti S. R., jis buvo nuolat draugiškas, bendraujantis, nelinkęs į smurtą, sąžiningas žmogus. Taigi S. R. atvyko pas juos namo, po ko ėmė vartoti alkoholinius gėrimus. Iš sklindančio alkoholio kvapo suprato, kad S. R. atvyko pas juos namo jau būdamas neblaivus. Atsisėdę virtuvėje, jis, žmona D. T. ir S. R. išgėrė vieno litro talpos ,,Lithuania“ degtinės bei vieno litro talpos alaus, kurio pavadinimo neprisimena. Maždaug apie 18.00 val. pas juos į virtuvę atėjo žmonos D. T. sūnus V. G., kuris paprašė paskolinti 30 eurų. Tikslaus laiko negali nurodyti, kadangi tuo metu jau buvo stipriai neblaivus, kaip ir kiti buvę virtuvėje. Kadangi jis bei žmona D. T. neturėjo 30 eurų, todėl ji paskambino uošvei O. J., kurios pasiteiravo, ar ji galėtų paskolinti 30 eurų, gavus teigiamą atsakymą, netrukus ėmė ruoštis. Susiruošę, kartu, t. y. jis, V. G., žmona D. T. bei S. R. vyko V. G. automobiliu ,,Subaru“ iki uošvės O. J. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į vidinį kiemą, apie kelintą valandą, nurodyti negali, kadangi buvo stipriai neblaivus. V. G. tvarkingai paliko stovėti transporto priemonę. Kur paliko stovėti transporto priemonę, neprisimena. Išlipę iš transporto priemonės, ėjo link (duomenys neskelbtini) daugiabučio, vidurinės laiptinės. Pirmas ėjo S. R., jis ėjo už jo, o už jo ėjo D. T. ir V. G. Ėjo pirmas S. R., kadangi jis anksčiau yra buvęs pas uošvę O. J., maždaug prieš 2-3 mėnesius, kuomet svečiavosi. Priėję prie laiptinės, užėjo į laiptinę, kaip tiksliai užėjo į laiptinę, neprisimena. Taip pat neprimena, ar durys buvo atidarytos, ar ne. Ar užėjimo į laiptinę metu buvo kitų asmenų, nežino. Pirmas į laiptinę užėjo S. R., po jo ėjo jis. Toliau kas vyko, jis labai sunkiai prisimena dėl savo sunkaus neblaivumo, tačiau, kiek prisimena, pamena tą vaizdą, kuomet jam užėjus į laiptinę S. R. gulėjo ant grindų kraujo klane. Kaip tai įvyko, jis visiškai neprisimena. Neprisimena, ar kas buvo užpuolęs, ar kas buvo priėjęs. Taip pat nepamena, kad būtų koks nors garsas užpuolimo metu. Tikrai visiškai negali prisiminti šio įvykio momento. Pastebėjęs gulintį S. R., netrukus ėmė kviesti pagalbą bendru pagalbos centro telefonu 112. Kiek prisimena, S. R. gulėjo ant pilvo. Po ko atvyko policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalba, kurie įvykio metu bandė gaivinti S. R., tačiau nesėkmingai, po ko konstatavo mirtį. Ar kas nors dar matė įvykį, nežino. Kas galėjo sužaloti S. R., nežino, taip pat nežino, kaip tai galėjo įvykti. Anksčiau jokių konfliktų su daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini) gyventojais neturėjo. Įvykio aplinkybes taip galimai sunkiai prisimena dėl įvykio metu patirto didelio streso. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (2 t., b. l. 20-22).

Taip pat teisme buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 14 d. liudytojo J. T. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kai jis parodė, kad prie savo parodymų gali papildyti tai, kad jis pragyvena iš savo individualios veiklos, tai yra užsiima butų vidaus apdaila, klientų susiranda per pažįstamus. Visą šią savaitę, tai yra nuo 2022 m. liepos 11 d. jis neturi darbo, todėl būna namuose. Jie su žmona D. T. ir nepilnametėmis dukromis A. ir A. pragyvena tik iš uždarbio, nes jo žmona jau metus laiko nedirba. 2022 m. liepos 12 d. apie 10.00 val. pas jį su žmona į jų nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini) prieš tai paskambinęs atvyko senas žmonos pažįstamas S. R. S. R. pažįsta jau apie 10 metų, o jo žmona jį pažįsta apie 20 metų. Kiek žino, S. R. gyvena kartu su sugyventine, tačiau jis su ja beveik nebendrauja, jos net vardo neprisimena, jie gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso jis nežino, butas lyg priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl, kad S. R. tėvas V. R. to buto neišsipirko. Jis nežino, kur pastaruoju metu dirbo S. R. Viską, ką žinojo apie S. R., jis papasakojo, kuomet buvo apklaustas liudytoju 2022 m. liepos 13 d. Kuomet 2022 m. liepos 12 d. pas juos atvažiavo S. R., mano, kad jis buvo blaivus, tačiau jis kartu su juo nuėjo į parduotuvę ,,Rimi“, esančią Medeinos gatvėje, Vilniuje, kur nupirko 1 litro talpos butelį degtinės ,,Lithuanika“, dar pirko kažkokio limonado. Ateidamas S. R. atsinešė su savimi butelį 1 litro talpos alaus, lyg ,,Lyder“, 6 laipsnių stiprumo. Kiek prisimena, jie gėrė be užkandos. Vartojo alkoholį jų buto virtuvėje jis, jo žmona D. T. ir S. R., išgėrė ne visą tą butelį degtinės, liko gal kokie 150 g, o alaus jie net neatsidarė butelio, gėrė neužkąsdami. Pamena, kad apie 18.00 val. pas juos į virtuvę atėjo jo žmonos D. T. sūnus V. G., kuris paprašė paskolinti 30 eurų, jis gyvena kartu su jais, tačiau jis mano, kad kol jie gėrė alkoholį jo arba nebuvo namuose, arba jis buvo savo kambaryje. V. G. visiškai nevartoja alkoholio ir jis apie pusantro mėnesio niekur oficialiai nedirba, o pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Kas vyko toliau, jis jau paaiškino savo pirminiuose parodymuose, laikosi tų parodymų, kuriuos jau davė, nes šiuo metu daugiau tikrai nieko neprisimena. Jis net neprisimena, kokius drabužius vilkėjo tą dieną, pamena, kad S. R. vilkėjo kažkokį šviesų džemperį ar marškinėlius. Mano, kad nieko neprisimena, nes buvo labai girtas. Jei kažką iš tos dienos įvykių prie laiptinės name (duomenys neskelbtini) jis prisimins, tikrai praneš. Tame name, bute (duomenys neskelbtini), gyvena jo žmonos motina O. T. J., jis nežino, ar ji dokumentuose su dviem pavardėmis, ji gyvena tame name apie du metus, tačiau jis pas ją ėjo gal kokį 3 ar 4 kartą, jos kaimynų nepažįsta. Daugiau papildyti neturi ką (2 t., b. l. 23-24).

Liudytojas J. T. teismui parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Pasiskolinti norėjo ne 30, o 20 eurų (3 t., b. l. 92-94).

Liudytojas J. M. apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo iškvietimas dėl žmogaus sužalojimo. Dirba Vaiko teisų apsaugos skyriuje, budėjo ir reaguoja į policijos pranešimus, kur įvykio metu galimai gali būti vaiko teisių pažeidimai. Buvo gautas iš policijos pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sužalotas vyras, tame įvykyje dalyvavo paauglys, kuris ėjo su tėvu vedžioti šunį. Nuvykus, jiems paaiškino, kad žuvo žmogus, o vaikas su tėvu tuo metu ėjo laiptine. Laiptinėje buvo daug kraujo. Pakilus laiptine aukščiau buvo vaikas, tėvas, motina ir policija. Jų prašymu juos įleido į butą, į atskirą kambarį, kad apsaugotų vaiką. Ten su kolege bendravo su vaiku, jis laikėsi ramiai. Kiek pamena, jis su tėvu ir šuniuku ėjo laiptine, įvyko konfliktas ir tėvas savigynai panaudojo šautuvą. Iš vaiko apie konfliktą neteko išgirsti, bet kiek pamena, jis sakė, kad tėvas panaudojo ginklą. Tai tiek pamena, gal kažką pamiršo.

Teismas paskelbė liudytojo J. M. 2022 m. liepos 13 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad dirba Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, yra vyriausiasis specialistas. Šiuo metu jo darbo pamaina yra nuo 2022 m. liepos 12 d. 16 val. 30 min. iki 2022 m. liepos 13 d. 08 val. 30 min., šią pamainą jis dirba su vyriausiąja specialiste A. L. 2022 m. liepos 12 d. apie 22 val. 55 min. jie gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimo esmė buvo tokia, kad vaiko akivaizdoje tėvas panaudojo ginklą. Maždaug 23 val. 10 min. jie atvyko į minėtą daugiabutį namą, čia juos pasitiko policijos pareigūnai, preliminariai papasakojo įvykio situaciją, paaiškino, kur yra nepilnametis vaikas. Namo trečio aukšto laiptinėje netoli lifto stovėjo nepilnametis G. G., su juo kartu buvo jo motina I. G. Jis nuėjo su G. G. pabendrauti dviese ir dabar papasakos tai, ką jam G. G. papasakojo daugiau niekam negirdint, pokalbio esmė buvo tokia. G. G. jam papasakojo, kad 2022 m. liepos 12 d. vakare, tikslaus laiko nekonkretizavo, su savo tėvu ėjo į lauką pavedžioti šuns ir kad kai su tėvu nusileido prie namo laiptinės, prie laiptinės stovėjo agresyvių asmenų kompanija, G. G. atsakė, kad asmenų galėjo būti apie 20. Jis jam papasakojo, kad asmenys elgėsi agresyviai, keikėsi ir laužė laiptinės duris, dėl ko jo tėvas jiems padarė pastabą žodžiu. Po išsakytos pastabos tie asmenys, anot G. G., pradėjo keiktis ir žodžiais grasinti jo tėvui, bet konkrečių žodžių nenurodė. Po to jam tėvas pasakė, kad jis paimtų šunį ir kad eitų namo, ką jis ir padarė, eidamas atsisukęs pamatė, kad kažkoks vyras, kurio konkrečiai neapibūdino, jo tėvui norėjo trenkti su ranka, bet turbūt nepataikė ir tada G. G. išgirdo vieną šūvį. Kai G. G. grįžo į savo butą, po kažkiek laiko į butą grįžo tėvas (po kiek laiko grįžo, nenurodė) ir tėvas buvo išsigandęs, susinervinęs ir pasakė, kad sužalojo žmogų. Daugiau apie įvykį nieko nepapasakojo, vėliau vaikas jau pasakojo apie šeimą, kad namuose gera aplinka, kad tėvai tvarkingi ir dirbantys žmonės, kad jam pagalba nereikalinga. Jie įvertinę situaciją mato, kad namuose viskas gerai, specializuota pagalba nereikalinga, o su šeima bus dirbama toliau. Nelabai ką gali daugiau papasakoti (2 t., b. l. 14-18).

Liudytojas J. M. teismui paaiškino, kad šie jo parodymai teisingi (3 t., b. l. 81-83).

Liudytoja I. G. apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Sutinka duoti parodymus. Džiovino plaukus, kai išgirdo, kad kažkas grįžo namo ir blaškėsi po koridorių. Kai vyras išeidinėjo iš namų, nematė, nes tuo metu buvo vonioje. Kai kažkas blaškėsi po namus, vaikas garsiai sušaukė ir ją pakvietė. Atidarė duris, vaikas buvo labai išsigandęs. Jis sakė, kad ten daug žmonių, jie pikti, užpuolė tėvą. Tada jie išgirdo šūvio garsą, bet nepagalvojo, kad šovė vyras. Vaiko klausė, kas atsitiko, ir tada atbėgo D. Paskui sužinojo, kad jis padėjo pistoletą į vietą, tada atsirėmė į sieną ir kartojo „kodėl aš taip padariau“. Paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad šovė į žmogų. Jis negalėjo normaliai kalbėti, reikėjo klausti po kelis kartus. Vaikas blaškėsi po butą, nes buvo susinervinęs. Tada vaiko paklausė, kas atsitiko. Vienas ir kitas bandė pasakoti, kad užpuolė. Paskui pamatė, kaip D. virtuvėje gėrė degtinę, atėmė iš jo degtinės buteliuką. Jam įpylė vaistų, kad nurimtų. Kuo toliau, tuo labiau D. nesuvokė, kas atsitiko, kažką kalbėjo. Klausė, kad gal nepataikė, jis sakė, kad pataikė į koją. Vyras pasakė, kad einam miegoti, atsikelsime ir bus viskas gerai, nes tai blogas sapnas. Tada pabeldė į duris ir įsiveržė policija. Ją išstūmė į laiptinę, per duris matė, kad D. gulėjo ant grindų. Ji žinojo, kad vyras išlaikė egzaminą ir nusipirko ginklą, bet jo nematė. Įgijo ginklą prieš įvykį gal pusę metų. Vyras virtuvėje gėrė degtinę iš 200 gramų buteliuko, kuris buvo pilnas, išgėrė jo pusę. Vyras ir vaikas panašūs, jie tylūs. Vyras nekonfliktiškas žmogus, jis dirba jau ilgą laiką. Su vyru ilgą laiką gyvena kartu, kartais susipyksta. Dėl kivirčų niekada nėra kvietusi policijos ar kaimynų. Vyras vaikui labai geras, viską jam leidžia. Vyrui po galvos traumos uždraudė gerti. Jis kartais nusiperka alaus. Jam buvo kaukolės lūžis, traumą patyrė nukritęs nuo dviračio. Su kaimynais jų santykiai geri. Apie konfliktą nieko nežino, tik iš D. žodžių. Kai vyras grįžo iš apačios, kalbėjo nerišliai ir ji nesuprato, kas tiksliai įvyko. Jis tik sakė, kad jį užpuolė, o jis gynėsi ir šovė į žmogų. Konfliktas įvyko laiptinėje, apačioje. D. jai pasakojo, kad sūnų pakvietė į lauką, jis išėjo, o vaikas turėjo eiti iš paskos su šunimi. Jis atidarė laiptinės duris ir įsiveržė kompanija žmonių, kurie elgėsi agresyviai. Suprato, kad jie pradėjo muštis, o jis gynėsi, liepė vaikui eiti namo. Vienas iš jų D. spyrė į galvą, o jis po traumos labai saugosi, todėl išsigando ir išsitraukė pistoletą. Kadangi jie buvo girti ir triukšmavo, D. nebuvo laiko jų perspėti. D. pasirodė, kad šovė į koją. Sakė, kad kompanijoje buvo 5 žmonės. Su D. apie ginklą jie nekalbėdavo. Nematė, ar D. eidamas pasivaikščioti su šunimi būtų ėmęs ginklą. Šuo mišrūnas, jis nepuola ginti šeimininko, ateinat svečiams net neloja, jis pats išsigandęs pabėgo. Vyras grįžęs iš areštinės sakė, kad jam kažkas sudavė į galvą. Ant vyro sužalojimų nematė. Nematė, ar tą dieną vyras vartojo alkoholį, nuo jo alkoholio kvapo nejautė (3 t., b. l. 81-83).

Specialistė Emilija Usavičienė apklausta teisme paaiškino, kad savo pateiktą išvadą tvirtina. Asmens mirties priežastis yra aklinas šautinis pilvo sienos sužalojimas, kuris komplikavosi tiek vidiniu, tiek išoriniu nukraujavimu. Sužalojimas padarytas šaunančių savybių turinčiu daiktu, kulkai įeinant per pilvą iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę, ir vėliau iš viršaus į apačią ir iš priekio atgal. Kulka lietėsi su pilvo sritimi, tada per kirkšnies sritį pateko į šlaunį, toje vietoje ji pažeidė šlaunies kraujagysles, kontaktavo su kaulu ir dėl kontakto, pakeitus savo kryptį, ji liko įstrigusi šlaunies užpakaliniame paviršiuje, todėl ir keičiasi sužalojimo kanalo kryptys. Dėl sužalojimo atstumo atliko papildomą teismo kriminalistikos tyrimą ir odoje su išpjovom žaizdomis, artimo šūvio pėdsakų ar kitų intarpų nėra, tai reiškia, kad šūvis vyko neįrėmus šautuvo į odą. Paties atstumo ji asmeniškai nenustatinėjo, nes visi rūbai buvo atiduoti policijos pareigūnams, kurie tiria šūvio pėdsako likutį, tai nebent jie kažką savo laboratorijoje yra išsityrę ir galėtų plačiau pakomentuoti. Galima suprasti, kad šūvis buvo iš viršaus į apačią. Jos darbo stažas yra 3 metai. Yra susipažinusi su mirties liudijimo rekomendacijomis. Tiesioginė mirties priežastis vis tiek yra nukraujavimas, bet pagrindinis sužalojimas sukėlęs tą nukraujavimą yra aklinas šautinis sužalojimas. Šiuo konkrečiu atveju, remiantis bendraisiais kraujagyslių spindžiais, būdingais populiacijai bei bendrai būdingu greičiu, kuriuo teka kraujas kraujagyslėse, neatsižvelgiant į jokias kitas galimas gretutines patologijas, ligas, tai iš vienos kraujagyslės, kuri buvo pažeista, t. y. venos per 1 minutę gali nukraujuoti iki 1 litro 200 mililitrų, o iš arterijos apie 900 mililitrų per minutę. Šiuo atveju, kraujavimas vyko iš abiejų šių kraujagyslių. Suaugusio žmogaus litrų kraujas priklauso nuo svorio, o kadangi jie kūno pasisverti neturi galimybės, tai preliminariai 75 kg sveriančiame žmoguje yra apie 5-6 litrai kraujo. Žmogų mirtis ištinka praradus 14 % kraujo, bet ne tiek, kiek mirtis, yra prarandama sąmonė, o tada jau mirtis. Literatūros duomenimis, venos skersmuo gali būti tarp 8-10 milimetrų, o arterijos tarp 6-8 milimetrų. Šis tiriamas asmuo galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. Jei kulka būtų likusi tiesiog raumeniniame audinyje, tai mažai tikėtina, kad jis būtų miręs. Šautinis sužalojimas, kuris nepažeidžia jokių stambių kraujagyslių, nėra pavojingas gyvybei. Visos kraujagyslės yra skirstomos pagal stambumą, iš stambiausios kraujagyslės – aortos atsišakoja jos šaknys, kurios einant žemyn bei į galūnes smulkėja. Taikytis ir šauti būtent į kraujagyslę gali žmonės, kurių darbas yra mokėti taikytis ir šauti būtent į kraujagyslę, nes jie žino, kur jos eina ir jie gali tai padaryti. Turi omenyje kariškius. Iš tikro pavojingesnė vieta yra šiek tiek aukščiau, kur yra stambesnės kraujagyslės šakos, tai ta vieta neturi savo specialaus pavadinimo, ten yra trikampis, kuris vadinamas literatūroje tiesiog „mirties trikampiu“, bet šioje vietoje nebuvo pažeistos kraujagyslės, tiesiog buvo pažeistos žemesnės šakos, todėl tas kraujavimas ir truko šiek tiek lėčiau. Kuo žemiau, tai tos kraujagyslės siauresnės ir tuo lėčiau kraujavimas vyksta. Tas „mirties trikampis“ yra aukščiau kirkšnies. Tai yra kirkšnies zona, ją riboja klubakaulio sparnas bei einantis raumuo. Neturi omenyje, kad jis pataikė būtent į šią pavojingiausią zoną, turi omenyje, kad tai yra žemiau esanti zona. Jei būtų pataikyta aukščiau, tai būtų gerokai pavojingiau nei buvo pataikyta dabar. Kulka pažeidė kraujagysles nuo pavojingo „mirties trikampio“ apie 10 cm. Labai mažai tikėtina, kad asmuo galėjo išgyventi, jei pagalba būtų suteikta nuo kelių iki keliolikos minučių, nes be papildomų specialių tyrimų nebūtų rasta kulka. Būtų reikėję labai išsamios operacijos, kad būtų galima surasti, kur pažeistos kraujagyslės. Pagal šūvį būtų ieškota viršuje ir tai būtų per trumpas laiko tarpas, kad atliktų tyrimus ir surastų, kur yra nukraujavimas (3 t., b. l. 105-107).

2022 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra devynių aukštų gyvenamojo namo laiptinė, ant kurios yra pažymėtos butų numeracijos užrašai (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo laiptinės įėjimo durys yra metalinės, jos turi magnetinę-kodinę spyną. Atidarius laiptinės duris, ant žemės guli vyriškos lyties lavonas, kurio galva atsirėmusi į laiptinės įėjimo durų prieangį, o kojos šalia esantį pirmą laiptinės laiptą. Nuo pirmo laiptinės laipto iki kairės kojos yra 23 cm atstumas, nuo laiptinės kairės sienos iki kairės kojos yra 107 cm atstumas, nuo pirmo laiptinės laipto iki lavono galvos pakaušio yra 197 cm atstumas, nuo daugiabučio namo laiptinės prieangio kairėje esančios sienos yra 230 cm atstumas. Lavonas guli aukštielninkas ant laiptinės grindų, kojos tiesios, atstumas tarp kulnų apie 8 cm, dešinė ranka išilgai liemens, kairė ranka ištiesta ir nežymiai atmesta į šoną, Po lavono nugariniu paviršiumi yra kilimėlis, permirkęs krauju, o šalia kilimėlio ties lavono kaire ranka yra kraujo klanas, apie 100x40 cm pločio. Lavonas apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Marškinėliai užkelti iki krūtinės viršutinės dalies ir praplėšti priekiniame paviršiuje. Ant lavono dešinės šlaunies yra apatinės kelnaitės, jos suplėšytos, šortai nusmaukti ties keliais. Kelnaitės ir šortai permirkę krauju. Basutė yra ant dešinės kojos, o kairė koja basa. Kairės kojos basutė yra apie 120 cm nuo kairės pėdos į šoną. Pilvo dešinėje pusėje yra permirkę krauju medicininiai bintai 7 vnt. Juos patraukus matyti šautinė įėjimo žaizda apie 2,5 cm skersmens, pilvo dešinėje pusėje apatinėje dalyje ties kirkšnies sritimi. Per maždaug 4 cm aukščiau minėtos žaizdos yra liestinis kulkos sužalojimas apie 6 cm ilgio yra apie 1 cm pločio, odos nubrozdinimo pavidalu, kurio kryptis iš viršaus žemyn ir nežymiai iš kairės į dešinę. Krūtinės ląstoje yra gaivinimo žymės, kairės rankos alkūnės duobės srityje adatos dūrio žymė, pridengta medicininiu bintu. Lavoninio sustingimo visose raumenų grupėse nėra. Čiuopiant lavono paviršius yra atvėsęs, nugariniame paviršiuje pavienės blyškios violetinės lavondėmės. Kairės rankos plaštaka švari, o dešinė ranka kraujuota.

Toliau, Vilniaus apskr. VPK KTS vyr. specialistas Vladimir Chodosovskij nuo savo rankų paėmė šūvio pėdsakų ėminį ir pažymėjo Nr. 1, o daugiabučio namo laiptinėje šalia lavono nuo įėjimo durų, laiptinės durų, sienų buvo paimtas šūvio pėdsako ėminys ir pažymėtas Nr. 2. Šūvio pėdsakų ėminiai Nr. 1, Nr. 2 buvo supakuoti į voką Nr. 1. Apžiūrint toliau įvykio vietą, daugiabučio namo laiptinės prieangyje kairėje pusėje (nuo laiptinės įėjimo durų) ant žemės rasta tūtelė, kuri nuo prieangio kairės sienos yra 82 cm atstumu ir nuo daugiabučio namo lauko sienos vidinės pusės yra 98 cm atstumu. Tūtelė buvo supakuota į voką Nr. 2. Prie lavono kairės rankos yra kraujo klanas, iš kurio buvo paimta viena nuoplova su kraujo pėdsaku ir supakuota į voką Nr. 3. Taip pat daugiabučio namo laiptinės prieangyje rasta juoda rankinė, kurioje rasta: užrašų knygelė, įvairios nuolaidų kortelės, banko generatorius, raktas, vaistai, dėklas akinių, akiniai, kramtoma guma, aksesuarų laidai, Sodros pažymėjimas (duomenys neskelbtini), išduotas S. R., ir piniginė. Piniginėje dvi banko kortelės, Europos sveikatos kortelė, kortelė leidimas gyventi, išduotas S. R., ir monetomis 1,93 Eur bei 6 švediškos kronos. Juoda rankinė su visais rastais daiktais buvo paimta ir supakuota į popierinį paketą Nr. 4 (1 t., b. l. 17-40).

2022 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra devynių aukštų daugiabučio namo trečiame aukšte esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Buto įėjimo durys yra seifinio tipo, turi dvi įleidžiamas spynas. Įėjus į butą patenkame į prieškambarį, kur priekyje yra kambarys Nr. 1, prieškambaryje pasukus į kairę pusę yra virtuvės kambarys ir kambarys Nr. 2. Toliau buvo apžiūrėtas tik kambarys Nr. 1, kuriame yra minkštas kampas, kuris yra išskleistas ir yra patiesta patalynė, nedidelis svetainės komplektas, televizorius, staliukas, spinta sus stumdomomis durimis. Ant staliuko yra mobilus telefonas „iPhone“, kuris buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Šalia telefono yra dvi kortelės. Pirma kortelė yra ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. G., ginklas Pistoletas AREX DELTA M 9x19 Nr. (duomenys neskelbtini). Antra kortelė: leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. G., galioja iki 2026-12-27. Abi šios kortelės buvo paimtos ir supakuotos į voką Nr. 2. Apžiūrint kambaryje spintą, joje rastas seifas. Seifo durys atidarytos, jis turi du skyrius. Viršutiniame skyriuje yra dvi dėžutės su šoviniais, vienoje dėžutėje yra šovinių 50 vnt., kitoje – šovinių 32 vnt. Šalia dėžučių yra vokas, kuriame yra 3 100 Eur. Dvi dėžutės su šoviniais 82 vnt. buvo paimtos ir supakuotos į voką Nr. 3. Apatiniame skyriuje yra šovinių dėtuvė su šoviniais 14 vnt. buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 4. Šalia šovinių dėtuvės yra pistoletas su plastikiniu dėklu. Ant pistoleto korpuso ir užrakto yra užrašai AREX DELTA M 9x19 Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrinant ginklą buvo išimta šovinių dėtuvė, kurioje buvo šoviniai 12 vnt., o pertraukiant ginklo užraktą iš šovinio ir tūtelės išmetimo langelio iškrito šovinys. Šovinių dėtuvė su šoviniais 12 vnt. ir pistoletas buvo paimti ir supakuoti į dėžutę Nr. 5. Šovinys, iškritęs iš šovinio ir tūtelės išmetimo langelio, buvo supakuotas į voką Nr. 6. Ant daugiabučio namo ir daugiabučio namo laiptinėje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Daugiau kokių nors objektų, reikšmingų tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 43-61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. M862/2022(01) nurodyta, kad vadovaujantis S. R., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, duodama išvada:

S. R. mirė nuo aklinio šautinio pilvo sužalojimo. Į tai nurodo šūvio liestinė ir įėjimo žaizdos pilvo priekiniame paviršiuje, šlaunies arterijos ir venos pažeidimas, šlaunikaulio impresinis lūžis, deformuota suplokštėjusi kulka dešinio šlaunikaulio riebaliniame audinyje. Tai komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu.

Lavoninių reiškinių būklė konstatuota lavono tyrimo metu 2022-07-13 10:15 val. rodo, kad nuo S. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 12-24 val. laiko.

S. R. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,13 %o etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Tiriamieji objektai (kraujas ir šlapimas) bus sunaikinti 2023-07-20.

S. R. lavone nustatytas aklinas šautinis pilvo sužalojimas, kuris pasireiškė šūvio liestine ir įėjimo žaizdomis pilvo priekiniame paviršiuje, šlaunies arterijos ir venos pažeidimu, šlaunikaulio impresiniu lūžiu, deformuota suplokštėjusia kulka dešinio šlaunikaulio riebaliniame audinyje. Aklinas šautinis pilvo sužalojimas padarytas šaunant iš šaunančių savybių turinčio daikto, kulkai einant per pilvą iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę, ir vėliau iš viršaus į apačią ir priekio atgal, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimas remiantis SSMNT 6.6.12. punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nustatytos taškinės - durtinės žaizdelės kairiame petyje ir kairėje alkūnėje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, padarytos medicininių manipuliacijų, gaivinimo metu, todėl kaip sužalojimai nevertinamos ir nekvalifikuojamos.

Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu.

S. R. mirė nuo aklino šautinio pilvo sužalojimo.

Šautinis sužalojimas nėra būdingas smūgių sudavimui.

Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus (judėti, gintis, šaukti) veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl išorinio ir vidinio kraujavimo.

Po aklino šautinio pilvo sužalojimo padarymo nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos minučių.

Medicinos kriminalistikos tyrimo duomenimis pateiktose odos išpjovose su žaizdomis artimo šūvio pėdsakų ar kitų intarpų nėra. Kulka, rasta tyrimo metu, ir nukentėjusiojo rūbai yra perduoti policijos pareigūnams tolimesniam ištyrimui.

S. R. lavono skrandyje rasta 20 ml rusvo spalvos tiršto skysčio.

Deformuota, suplokštėjusi geltono metalo kulka – 2 cm skersmens rasta 28 cm žemiau dešinio šlaunikaulio mažojo gumburo riebaliniame šlaunies audinyje.

Šūvio įėjimo žaizda yra pasiekiama nukentėjusiojo rankomis. S. R. lavone pomirtinių sužalojimų nėra.

Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, kurių nagrinėjimas neįeina į teismo medicinos gydytojo kompetenciją.

Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus (judėti, gintis, šaukti) veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl išorinio ir vidinio kraujavimo.

Po aklino šautinio pilvo sužalojimo padarymo nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos minučių.

Atsižvelgiant į S. R. lavono sužalojimų pobūdį, lokalizaciją bei makromorfologinį vaizdą lavono tyrimo metu, pasisakyti apie nukentėjusiojo padėtį sužalojimo padarymo metu nėra galimybės.

S. R. lavone nustatytas aklinas šautinis pilvo sužalojimas padarytas šaunant iš šaunančių savybių turinčio daikto.

S. R. lavone nustatytas vienas aklinas šautinis pilvo sužalojimas (1 t., b. l. 126-133).

2022 m. liepos 13 d. savo parodymus įtariamasis D. G. patvirtino ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, parodymų patikrinimas užfiksuotas ir vaizdo įraše (2 t., b. l. 91-97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. G2140/2022(01) nurodyta, kad D. G. kūne sužalojimų nėra (2 t., b. l. 80-81).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktos dvi dėtuvės yra pramoninės gamybos dėtuvės, skirtos 9 mm kalibro AREX DELTA M modelio pistoletams, skirtiems šaudyti 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šoviniais. Kadangi ant dėtuvių nėra identifikacinių numerių, todėl negalima tvirtinti, kad šios dėtuvės priklauso būtent tik tirti pateiktam pistoletui AREX DELTA M Nr. (duomenys neskelbtini).

Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto „Arex Delta M“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Tirti pateiktos tūtelė ir kulka yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinio dalys.

Tirti pateikta tūtelė buvo šauta tirti pateiktame 9 mm kalibro pistolete AREX DELTA M Nr. (duomenys neskelbtini) (teigiama identifikacija).

Tirti pateikta kulka buvo iššauta iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto AREX DELTA M Nr. (duomenys neskelbtini) (teigiama identifikacija).

Ar tirti pateiktos tūtelė ir kulka prieš šūvį sudarė vieną visumą (šovinį), nustatyti nėra galimybės dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (1 t., b. l. 72-83).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2023 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo grindų laiptinėje, padaryta 2022-07-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 8×10-24.

Ant tirti pateiktų D. G. kelnių, paimtų pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 3 ir Nr. 5), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su D. G. genotipu; rasta vyro biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 2 ir Nr. 4), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su D. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-30.

Ant tirti pateiktų D. G. marškinėlių, paimtų pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, dėmių, panašių į kraują, nerasta.

Ant tirti pateiktų S. R. batų, pateiktų pagal savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 6 ir Nr. 7), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant S. R. batų mėginiuose Nr. 6 ir Nr. 7 rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. R. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso rastas žmogaus kraujas.

Ant tirti pateiktų S. R. marškinėlių, pateiktų pagal savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. R. genotipu (1 t., b. l. 107-114).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-307(23) nurodyta, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo D. G. rankų, galvos plaukų ir drabužių, ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo S. R. šortų ir marškinių yra vienodų šūvio pėdsakų dalelių. Ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo S. R. batų ir kelnaičių šūvio pėdsakų nėra. Ant dviejų lipdukų su mikrodalelėmis iš aplinkos ir nuo specialisto rankų, pažymėtų skaičiais Nr. 1 ir Nr. 2, šūvio pėdsakų nėra. Ant kontrolinio lipduko su mikrodalelėmis nuo specialisto rankų (pateikto dėžutėje kartu su D. G. lipdukais su mikrodalelėmis nuo rankų ir galvos plaukų) yra šūvio pėdsakų dalelių (1 t., b. l. 118-119).

2023 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad:

Apžiūros objektas yra BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas 022_07_12_21-30-02_37060057732“. Įjungus minėtą garso įrašą, matoma, kad jo trukmė yra 02 minutės 58 sekundės, girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojos ir vyro.

Moteriškas balsas: dalbajob, pidaras. BPC darbuotoja: 112. 112.Vyras: Girdite, reikia greitosios pagalbos mašinos.

Vyras: Vilnius.

Moteriškas balsas: ja neznaju.

Vertimas: aš nežinau.

Vyras: Tuoj, palaukite.

Vyras: Tuoj, palaukite, aš per geolokaciją pažiūrėsiu. Aš greitai.

Vyras: Tiksliai aš nežinau. Tuoj žiūrėsiu, palaukite.

BPC darbuotoja: Pažiūrėkite pas jus.

Vyras: Galite, ai tuoj, tuoj, tuoj.

Vyras: Neserga, čia šovė į koją, ar kur ten pataikė, su ginklu

Vyras: Jo.

Vyras: Iš trečio aukšto vyras išėjo su ginklu, pašovė žmogų.

Vyras: Tuoj, tuoj, tuoj.

Moteriškas balsas kitam asmeniui: kakoj adres? (neaiškūs žodžiai)

BPC darbuotoja: O tai, tas nukentėjusysis kur ? Kas jam yra ?

Vyras: Jisai guli ,,padjezde’’ dabar.

Vertimas: Jisai guli laiptinėje dabar.

Vyras: Tuoj, aš ieškau.

BPC darbuotoja: Aš matau, kad (duomenys neskelbtini) pas jus. Ar (duomenys neskelbtini) čia gatvė?

Vyras: Nu, turbūt, jeigu jūs matote per geolokaciją, nes pas mane jinai atjungta, tai reiškia, kad čia.

BPC darbuotoja: Nu žinokit, gali blogai parodyti. Aš matau (duomenys neskelbtini). Pažiūrėkite pagal savo telefoną.

Vyras: (duomenys neskelbtini).

BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini).

Vyras: (duomenys neskelbtini).

Vyras: buto, tai mes ,,padjezde’’ čia (duomenys neskelbtini) butas. Oi (duomenys neskelbtini), nu karoce.

BPC darbuotoja: Tai durų kodas yra tenai? Apačioje laiptinėje?

Vyras: Tai mes prie pat durų. Pačioje apačioje. Duris atidarytos.

BPC darbuotoja: Gerai, vardas ir pavardė.

Vyras: V. G.

Vyras: Aš nežinau, jisai iš trečio aukšto.

Vyras: Jo.

BPC darbuotoja: Gerai, laukite. Laukite. Užspauskite žaizdą.

Vyras: Laukiame. Laukiame.

Vyras kitam asmeniui: zažmite ranu.

Vertimas: Užspauskite žaizdą.

BPC darbuotoja: Laukite.

Vyras: Laukiame.

Apžiūros objektas yra BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas 2022_07_12_21-39-42_37067590677“. Įjungus minėtą garso įrašą, matome, kad jo trukmė yra 01 minutė 01 sekundės, girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojos ir vyro.

BPC darbuotoja: 112.

Vyras: Dobrij den.

Vertimas: Laba diena.

BPC darbuotoja: Dobrij.

Vertimas: Laba.

Vyras: Možna skoruju, srocno, tam...

Vertimas: Galima greitąją, skubiai, ten..

Vyras: Vilnius, Vilnius.

Vyras: (duomenys neskelbtini).

Vyras: Da. Tam ne kvartira, wozle doma, tam odin vyšal i strelial.

Vertimas: Taip. Ten ne butas, prie namų, ten vienas išėjo ir šaudė.

Vyras: Nu ja neznaju, mne skazali sto tam streliali, on krovju istikajet.

Vertimas: Nu, aš nežinau, man pasakė, kad ten šaudė, jis kraujuoja.

Vyras: Da, v nivo.

Vertimas: Taip, į jį.

Vyras: Da, v mužčinu.

Vertimas: Taip, į vyrą.

Vyras: Ne, nu ja nevižu.

Vertimas: Ne, nu aš nematau.

Vyras: Nu gdeta 15 minut ili..

Vertimas: Kažkur 15 minučių ar...

BPC darbuotoja: Mh, harašo, peredadim policiji.

Vertimas: Mh, gerai, perduosime policijai.

Vyras: Aha, spasiba bolšoje.

Vertimas: Aha, labai ačiū. (1 t., b. l. 142-146).

2023 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra GMP garso įrašas pavadinimu ,,20220712213516_3087158“. Įjungus minėtą garso įrašą, matoma, kad jo trukmė yra 00 min. 33 sek., girdimas pokalbis tarp GMP darbuotojos ir BPC darbuotojos.

GMP darbuotoja: Greitoji.

BPC darbuotoja: Centras. Vilnius. Čia bus kompleksinis. Vilniaus miestas, (duomenys neskelbtini).

BPC darbuotoja: Ten šovė iš ginklo į koją, vaikinui. Sakė laiptinėje guli, dabar kraujuoja. Laiptinėje.

GMP darbuotoja: Koks laiptinės... iš trečio...

GMP darbuotoja: Nu taip, nematau aš kodo.

BPC darbuotoja: Kodas? Jie nežino, jie laiptinėje. Atidarytos duris, pirmame aukšte.

GMP darbuotoja: Aišku, gerai. Supratau (1 t., b. l. 152-155).

2023 m. vasario 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašai, kurių failų pavadinimai yra:

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu ,,2022_0712_214030_026“, matoma. kad vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe yra užrašas ,,2022_0712_214030_026“, apačioje kairiajame kampe yra užrašas ,,VLN_PR_60F66A 2022/07/12“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 21.40.27, vaizdo įrašo trukmė – 05 minučių 03 sekundžių. Vaizdo įraše matome iš tarnybinio policijos automobilio išlipančius pareigūnus, namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Lauke prie laiptinės matome stovinčius asmenis: du policijos pareigūnus, moterį ir vyrą. Vienas vyras sėdi prie laiptinės durų. Priėjus arčiau laiptinėje matoma ant šono gulintį vyrą. Prie vyro matoma raudonos spalvos dėmes (galimai kraujo). Vyras nejuda. Policijos pareigūnai aiškinasi, kur pasišalino įtariamasis.

Policijos pareigūnas: ,,Venta“, 1729, butas (duomenys neskelbtini), nustatykite, kuriame bute registruotas ginklas. (duomenys neskelbtini). Pakartokite informaciją, nepraėjo. ,,Venta“, aukštesniuose aukštose, nes sakė aukštesnieji aukštai nuėjo žmogus. ,,Venta“: ,, (duomenys neskelbtini) bute yra pistoletas ,DELTA M, pas D. G. (duomenys neskelbtini) butas. Policijos pareigūnas: Supratome. Daugiau šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu ,,2022_0712_2251030_14, einančiu laiku nuo 22.54.54 iki 22.55.10 fiksuota, kaip D. G. bendrauja su pareigūnu ir šiam atsako, kad šūvį paleido laiptinėje, net nespėjus išeiti į lauką, jį (D. G.) užpuolė. Pradėjo su kumščiais pulti.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu ,,2022_0712_223521_037, einančiu laiku nuo 22.39. fiksuota, kaip D. T. pareigūnams atsakydama į klausimus sako, kad tas iš viršaus išėjo su šuniu ir iškarto atidarius duris šovė. Tas nukrito, o jisai nuėjo į viršų (1 t., b. l. 156-162).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, be kita ko, fiksuota, kad per 20 m. vyras šautiniai sužalojimai. Pranešėjas teigia, kad laiptinėje atėjo vyras iš 3 aukšto ir iš ginklo šovė į koją vienam iš vaikinų (1 t., b. l. 150).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad D. G. 2022 m. liepos 12 d. 22.57.45 fiksuota, jog jo iškvėptame ore yra 1,14 promilės etilo alkoholio koncentracija (2 t., b. l. 83).

III. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Iš įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. liepos 12 d. 22:30 - 2022 m. liepos 13 d. 01:30 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo aptiktas ir apžiūrėtas nukentėjusiojo S. R. lavonas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. M862/2022(01) nurodyta, kad S. R. lavone nustatytas aklinas šautinis pilvo sužalojimas, kuris pasireiškė šūvio liestine ir įėjimo žaizdomis pilvo priekiniame paviršiuje, šlaunies arterijos ir venos pažeidimu, šlaunikaulio impresiniu lūžiu, deformuota suplokštėjusia kulka dešinio šlaunikaulio riebaliniame audinyje. Aklinas šautinis pilvo sužalojimas padarytas šaunant iš šaunančių savybių turinčio daikto, kulkai einant per pilvą iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę, ir vėliau iš viršaus į apačią ir priekio atgal, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimas remiantis SSMNT 6.6.12. punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nurodyti apžiūros protokolas ir specialisto išvada leidžia konstatuoti, kad S. R. mirė smurtine mirtimi, t. y. buvo nužudytas.

D. G. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino šovęs į nukentėjusįjį S. R., tačiau nurodė nenorėjęs jo nužudyti, o tik gynėsi nuo jį užpuolusių asmenų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose yra svarbu išsiaiškinti konflikto pradžią, priežastis ir kiek įmanoma tiksliai nustatyti visą įvykio eigą.

Šioje byloje pagrindiniai tiesioginiai įrodymai dėl S. R. nužudymo aplinkybių yra kaltinamojo D. G. ir liudytojo V. G., parodymai. Šie asmenys viso proceso metu davė išsamius parodymus iš esmės dėl visų įvykio aplinkybių. Teismas jų parodymus sprendžiant dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertina ypatingai atidžiai ir gretindamas su kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, ir su įvykio vietoje buvusiais liudytojo J. T., kuriam įvykio metu buvo nustatytas sunkus girtumas, bei liudytojos D. T., kuriai įvykio metu buvo nustatytas artimas sunkiam girtumas, dėl ko jiems buvo sunku prisiminti įvykio aplinkybes, parodymais, tačiau kurie tam tikras įvykio aplinkybes prisiminė, kitais įrodymais.

Teismas, vertindamas kaltinamojo D. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotus parodymus, pastebi, kad dėl kai kurių svarbių jo gynybai aplinkybių jis parodymus proceso metu pakeitė.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, S. R., J. T., D. T. ir V. G. atvyko į (duomenys neskelbtini) pas D. T. mamą O. T. V. G. pasiskolinti pinigų. Kadangi daugiabučio namo minėtu adresu laiptinės durys buvo užrakintos, o atvykę asmenys nežinojo O. T. buto numerio bei laiptinės kodo ir negalėjo patekti į laiptinę, su savimi taip pat neturėjo mobiliojo ryšio telefono, jie per daugiabučio namo laiptinės domofoną skambino į įvairius butus, kad būtų įleisti į vidų kitų ten gyvenusių žmonių. Dėl tolesnės įvykių eigos, minėtiems asmenims domofonu paskambinus į butą numeriu (duomenys neskelbtini), kuriame su šeima gyvena kaltinamasis D. G., ir vėliau kilusio konflikto, kuris baigėsi S. R. nužudymu, kaltinamojo ir liudytojo V. G. versijos išsiskiria.

Kaltinamasis D. G. dėl prie namo laiptinės kilusio konflikto paaiškino, kad jam būnant namuose paskambino į domofoną, atsiliepė vaikas, nes jis tuo metu buvo virtuvėje. Jis pats tą dieną domofonu su niekuo nekalbėjo. Vaikas atsiliepė, jis priėjo ir paklausė, kas skambino, vaikas atsakė, kad niekas nešneka ir padėjo ragelį. Dėl bendravimo per domofoną liudytojas V. G. nurodė, kad nežinojo močiutės buto numerio, su mama skambino į kelis butus, bet niekas neatsiliepė, tada paskambino į kitą butą, atsiliepė vyras, paprašė atidaryti duris, nes norėjo užeiti pas močiutę, bet jis atsisakė tai padaryti, buvo agresyvus, sakė, kad jie eitų iš ten, nes čia ne jų namai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. nurodė, kad vyras atsiliepė jo mamai paskambinus į (duomenys neskelbtini) butą, t. y. butą, kuriame gyvena kaltinamasis. Liudytoja D. T. apklausta taip pat nurodė, kad pas jos mamą nėra domofono, todėl bandė užeiti per kaimynus, paskambinus atsiliepė vyras, kuris pasakė, kad nedarys durų. Šiuo atveju tiksliai nenustatyta, kas konkrečiai domofono telefonu atsiliepė į liudytojų skambutį. D. G. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad domofonu atsiliepė vaikas, liudytojai V. G., D. T. parodė, kad jiems paskambinus į (duomenys neskelbtini) butą atsiliepė vyras, kuris liepė jiems iš ten išeiti. Visgi, akivaizdu, kad netrukus po šio pokalbio domofonu, per laiptinės langą bendravo ir galiausiai atėjo atidaryti laiptinės durų būtent D. G.

Liudytojas V. G. dėl po skambučio į D. G. butą prasidėjusio konflikto paaiškino, kad jau pokalbio domofonu metu D. G. ir jo pažįstamas S. R. pykosi ir D. G. pasakė, kad išėjęs į lauką juos „nuguldys“, truputį grasino. Paskui D. G. buvo išlindęs per trečio aukšto koridoriaus langą, klausė, kas jie tokie, jie atsakė, kad atvyko į svečius ir jis su tuo pažįstamu (S. R.) rėkavo, pykosi. Liudytoja D. T. taip pat parodė, kad ji su vyru (D. G.) nekalbėjo, atrodo, kalbėjo S. R. Taigi minėti liudytojai parodė, kad tiek kalbant domofonu, tiek kaltinamajam atidarius laiptinės langą, jis iš esmės konfliktavo tik su nukentėjusiuoju S. R.

Dėl kilusio žodinio konflikto pro laiptinės langą D. G. parodymai šiek tiek proceso metu keitėsi. Teisme kaltinamasis D. G. parodė, kad pamatė daug žmonių, kurie laužė duris į laiptinę, kurie, paklausus, ką daro, jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad žodinis konfliktas kilo tik tarp jo ir lauke buvusio vyro, kuris pradėjo atsakinėti jam necenzūriniais žodžiais, jis buvo tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais. Teisme D. G. papildomai apklaustas nurodė, kad pro langą greičiausiai bendravo su V. G., tačiau kitų asmenų prie jo nematė.

Teismas kaltinamojo bei liudytojų parodymus dėl apsižodžiavimo pro langą, lygindamas juos tarpusavyje, iš esmės vertina kritiškai ir daro išvadą, kad pro langą D. G. matė ir konfliktavo ne tik su nukentėjusiuoju S. R., bet ir kitais asmenimis. Liudytojas V. G. parodė, kad jie visi bandė pro langą paaiškinti kaltinamajam, kodėl nori patekti į laiptinę, o pagal išvaizdą kaltinamojo apibūdintas vyras, su kuriuo pro langą konfliktavo D. G., neatitinka nukentėjusiojo išvaizdos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. G. parodė, kad pro langą su kaltinamuoju bendravo ir jis pats, šūkavo ir J. T., labiausiai konfliktavo su kaltinamuoju S. R. Taigi pagal byloje esančius duomenis negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad D. G. išlindęs pro laiptinės langą išimtinai konfliktavo tik su nukentėjusiuoju S. R., kaip nurodė liudytojas V. G., visi buvę asmenys bandė paaiškinti D. G., kodėl nori patekti į laiptinę, kad atvyko į svečius, teisme kaltinamasis taip pat paaiškino, kad pro langą kreipėsi į visus prie laiptinės buvusius asmenis, taigi iš esmės D. G. pro laiptinės langą bendravo su visais prie laiptinės buvusiais asmenimis, kurie prašė juos įleisti į laiptinę, tačiau D. G. nesutiko to padaryti, dėl ko ir kilo bei tęsėsi konfliktas. Kadangi be V. G. kiti prie laiptinės buvę asmenys buvo stipriai neblaivūs, teismui nekyla abejonių, kad S. R. ir J. T. galėjo apsižodžiuoti necenzūriniais žodžiais su kaltinamuoju. Taigi D. G. teisme pateiktą versiją, kad jis konfliktavo tik su V. G., teismas iš esmės vertina kritiškai ir vadovaujasi kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo V. G. nurodytomis aplinkybėmis, ir daro išvadą, kad žodinis konfliktas pro langą iš esmės kilo tarp D. G. ir J. T., V. G., S. R.

Dėl vėlesnių aplinkybių kaltinamasis D. G. paaiškino, kad iš laiptinės grįžo namo ir gamino maistą, netrukus atėjo laikas su šuniuku eiti į lauką, atidarė duris ir prisiminė apie tuos lauke esančius žmones, kadangi lauke buvo vakaras ir jų rajone daug narkomanų, pasiėmė dėl viso pikto ginklą. Nors D. G. teisme paaiškino, kad jis ginklą beveik visada eidamas vakare su šunimi pasiima, teismas kritiškai vertina kaltinamojo versiją, kad jis ginklą su savimi pasiėmė tik dėl to, kad buvo vakaras ir rajone nesaugu. Pažymėtina, jog D. G., tikrinant jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje, nurodė kitą motyvą ginklui pasiimti, t. y. paaiškino, kad ten buvo kažkokie žmonės, išsigando, pagalvojo, kad nueis, paims ginklą dėl viso pikto, galvojo, maža ką, ir taip jau buvo konfliktas, baisu išeiti, dar su vaiku (2 t., b. l. 93), taip pat ir teisme D. G. parodė prieš išeidamas prisiminęs apie lauke esančius ir triukšmaujančius žmones. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. G. parodė, kad dėklą su ginklu užkišo už kelnių, jo niekur nepritvirtinęs, šias aplinkybes kaip ir kur užsikišo ginklą kaltinamasis D. G. parodė ir parodymų patikrinimo metu, kuris fiksuotas ir vaizdo įraše. Tai, kad D. G. užsikišo ginklą už kelnių, jo neprisitvirtino, suponuoja teismo poziciją, kad jis taip nešdamasis ginklą neketino toli eiti, šiuo atveju nelogiška būtų teigti, kad kaltinamasis ketino už sportinių kelnių užkištu ginklu dėkle su šuniuku ir sūnumi vaikštinėti po – kaltinamojo teigimu – nesaugų rajoną, taip pat dėl ėjimo tik pasivaikščioti su šunimi abejonių kelia ir tai, kad prieš sąlyginai neilgą laiko tarpą tą patį vakarą D. G. jo teigimu visą valandą su šunimi jau vaikštinėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes D. G. ginklą ir šunį su savimi pasiėmė dėl kilusio konflikto su prie namo laiptinės buvusiais asmenimis, siekdamas įbauginti minėtus asmenis, kad jie pasišalintų. Tokį teismo vertinimą sustiprina ir tai, kad, kaip nurodė liudytojas V. G., šuo buvo be antsnukio ir pavadėlio. Nors D. G. teisme teigė, kad kai leidosi laiptais, šunį laikė už pavadėlio, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė priešingai, t. y. kad šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio, kas atitinka liudytojo V. G. nurodytas aplinkybes. Nors teisme D. G. pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad nebuvo šuns antsnukio, o ne pavadėlio, tačiau teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo versiją dėl jos nenuoseklumo proceso metu, kadangi ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje D. G. nurodė, kad jis išėjęs pasakė paimti pavadėlį sūnui, taigi jis išėjo be pavadėlio (2 t., b. l. 93). Nurodytų aplinkybių kontekste vertintina, kad tiek ginklas, tiek šuo, kuris, kaip apklaustas teisme nurodė D. G., buvo panašus į stafordšyrą, buvo pasitelkti įbauginti – parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu kaltinamasis pažymėjo, kad jam buvo truputį baisu eiti, bet po truputį ėjo, galvojo, kad gal išgąsdins jo šuo, nes vis tiek jis sportinis (2 t., b. l. 93).

Šiame kontekste teismas taip pat kaip neįtikinamą atmeta D. G. versiją, kad jis po konflikto pro langą grįžo atgal namo, gamino maistą ir tik po to, ilgai netrukus, sumanė kartu su vaiku pavedžioti šunį, dėl ko ir bandė išeiti į lauką. Teisme kaltinamasis D. G. paaiškino, kad nuo pokalbio prie lango iki kol nulipo žemyn praėjo nuo 5 iki 15 min. Liudytojas V. G. parodė, kad lauko durys atsidarė netrukus kaltinamajam pasitraukus nuo lango į laiptinės vidų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. taip pat parodė, kad bandant prisiskambinti telefonspynėje į močiutės butą, iš vidurinės laiptinės, trečiojo aukšto, bendro naudojimo lango išlindo vyriškis, kurio balsas buvo identiškas kalbėjusiam telefonspynėje, šis vyriškis rusų kalba klausė, ką jie čia daro, po ko sakė, kad eitų iš čia, visi kartu stovėdami apačioje, t. y. jis, mama D. T., J. T. ir S. R. bandė paaiškinti padėtį, bei prašė suteikti galimybę patekti į laiptinę, tačiau S. R. ir minėtas vyriškis (D. G.) ėmė tarpusavyje prasivardžiuoti, tarp asmenų vyko žodinis konfliktas, kurio tiksliai žodžių neprisimena, tačiau šio žodinio konflikto pabaiga buvo, kad asmenys susitarė, kad vyriškis iš langelio nusileis prie jų į lauką prie laiptinės, tuomet nusileido ir iš laiptinės išėjo anksčiau minėtas vyriškis, kuris dešinėje laikė juodos spalvos daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kokį tiksliai, apibūdinti negali, vyro kairėje stovėjo šuo, kurio veislė yra ,,buldogas“, šis šuo buvo baltos spalvos, su dėmėmis. Liudytoja D. T. apklausta teisme taip pat parodė, kad domofonu atsiliepė vyras, kuris pasakė, kad nedarys durų, o paskui kažkoks vyras atidarė duris. Šiuo atveju teismas remiasi liudytojų V. G., D. T. parodymais, kad D. G. kilus konfliktui pro laiptinės langą išėjo į lauką, siekdamas, kad prie laiptinės buvę kaltinamojo prašymo pasišalinti neklausę asmenys galiausiai pasišalintų, t. y. D. G. neilgai trukus po konflikto pro langą, pasiėmęs iš seifo ginklą, šunį, išėjo į laiptinę, nusileidęs iš trečio į pirmą aukštą pradarė laiptinės lauko duris su savimi turėdamas ginklą ir atsivedęs šunį, būtent tokią įvykių seką teismas laiko logiška, atitinkančią nustatytais aptartais įrodymais. Teismui šiuo atveju nekyla abejonių, kad D. G. išeidamas į lauką, galimai tuo pačiu vėliau pavedžioti ir šunį, taip pat siekė ir galutinai išspręsti per laiptinės langą buvusį konfliktą, tą jis darė iš karto – liudytojai V. G. ir D. T. patvirtino, kad po konflikto per langą D. G. su ginklu ir šunimi į apačią nusileido ir duris atidarė iš karto, o ne po 5, 10 ar 15 minučių, šia liudytojų nurodyta aplinkybe teismas netikėti neturi pagrindo.

Nors D. G. teisme parodė, kad nebuvo jokio pokalbio, kad jis ateis prie durų, pažymėtina, kad D. G. vis dėlto prie namo lauko durų su ginklu ir šunimi netrukus atėjo. Teisme D. G. aiškino, kad sūnus dar ruošėsi ir turėjo jį pasivyti, grįžus iš areštinės, sūnus jam sakė, kad pamatęs, jog jį užpuolė, nubėgo namo. Niekas iš įvykio liudytojų vaiko įvykio vietoje nematė. D. G. apklaustas teisme parodė, kad nuo durų atidarymo iki šūvio praėjo gal 30 sekundžių, laiptinėje apšvietimas tik pirmame aukšte, užsidega nuo judesio, o apačioje apšvietimas neveikė. Abejotina, ar laiptinėje, nenusileidus iki pat apačios, ką būtų pastebėję konfliktą matę asmenys, buvo galima pamatyti įvykusį susistumdymą, kuris pagal nustatytas faktines aplinkybes vyko tarpduryje tarp laiptinės vidinių ir išorinių durų. Šiame kontekste pastebėtina, kad kaltinamojo sūnus G. G. vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui nurodė aplinkybes, kad jis su savo tėvu ėjo į lauką pavedžioti šuns, ir kai su tėvu nusileido prie namo laiptinės, prie laiptinės stovėjo agresyvių asmenų kompanija, asmenų galėjo būti apie dvidešimt, asmenys elgėsi agresyviai, keikėsi ir laužė laiptinės duris, dėl ko jo tėvas jiems padarė pastabą žodžiu, po išsakytos pastabos tie asmenys pradėjo keiktis ir žodžiais grasinti jo tėvui, po to jam tėvas pasakė, kad jis paimtų šunį ir kad eitų namo, ką jis ir padarė, eidamas atsisukęs pamatė, kad kažkoks vyras jo tėvui norėjo trenkti su ranka, bet turbūt nepataikė ir tada G. G. išgirdo vieną šūvį, kai G. G. grįžo į savo butą, po kažkiek laiko į butą grįžo tėvas. Kaip minėta, niekas iš liudytojų nenurodė matę kitų asmenų, pats D. G. apklaustas nurodė, kad šuo po šūvio išsigandęs pabėgo pats. Taigi teismas versiją, papasakotą liudytojui J. M. – vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui, kad G. G. buvo nusileidęs prie laiptinės lauko durų vykusio konflikto, paėmė šunį ir matė konfliktą, vertina itin atsargiai ir tik kitų jo paaiškinimus atitinkančių įrodymų kontekste, nes abejonių kelia jo nurodyta aplinkybė, kad prie laiptinės buvo net dvidešimt asmenų, akivaizdu ir tai, kad jeigu G. G. girdėjo šūvį dar laiptinėje, po šūvio D. G. namo turėjo sugrįžti praktiškai iškarto po to, kai grįžo sūnus.

Nuo šio momento, kai D. G. nusileido į apačią ir atidarė duris, kaltinamojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu išsiskiria. Apklausiamas teisme jis parodė, kad pravėrus duris ten buvęs žmogus pasakė „a, čia tu“ ir bandė jam smogti, jis bandė duris uždaryti, bet kažkas labai stipriai patraukė duris ir įėjo nukentėjusysis su draugu, jie bėgo prie jo su kumščiais, o jis traukėsi atbulomis, laikė rankas prieš save ir gynėsi, jie puolė dviese, jis ranką laikė prieš save, kad užsidengtų galvą, tada jam pataikė į ranką, į petį ir po to į kairį žandikaulį, po to jis neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant laiptų ir stodamasis išsitraukė ginklą, ir taikydamas į koją iššovė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pirmos apklausos metu (2022 m. liepos 13, t. y. sekančią dieną po įvykio) D. G. parodė, kad jam atidarius duris į laiptinę užėjo vyras, stambaus kūno sudėjimo, vyresnis už jį, tai buvo tas asmuo, į kurį šovė, jis užėjo pirmas, po jo užėjo vyras su šviesios spalvos marškiniais, su kuriuo konfliktavo pro langą, jie pradėjo mojuoti rankos kumščiais, iš to suprato, kad nori su juo muštis. Supratęs, kad nurodyti du vyrai nori jį sumušti, ištraukė ginklą iš dėklo, užtaisė ir iššovė, tuo metu stovėjo gal ant 4 laiptelio, šovė į priešais jį judantį asmenį, t. y. tą stambesnį vyrą, tuo metu vyras su šviesiais marškiniais buvo jam stovint jo dešinėje pusėje, jis irgi ėjo link jo pusės. Tikrinant D. G. duotus parodymus įvykio vietoje, uždavus klausimą, ar jam buvo suduotas smūgis, kiek smūgių buvo suduota, jis paaiškino, kad spėjo pasilenkti, buvo užkabinta į pečius, bet nestipriai, nežymiai, jam pataikė į petį ir ranką ir viskas, taip kad stipriai į nosį kažkur tai nebuvo (2 t., b. l. 94). Taigi D. G. ikiteisminio tyrimo metu per pirmą apklausą nenurodė gavęs jokių smūgių, tik kad į laiptinę įėję asmenys mosikavosi rankomis, o tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, kaltinamasis nurodė, kad jam buvo nežymiai, nestipriai kliudytas petys ir ranka. Nors teisme dėl šių savo parodymų D. G. paaiškino, kad tuo metu buvo stresinėje būsenoje, tyrėja jį ne taip suprato, tačiau nuo pirminės apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje jau buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas ir kaltinamasis galėjo nurodyti tikslias įvykio aplinkybes. Kaip minėta, kaltinamojo parodymų patikrinimas užfiksuotas ir vaizdo įraše, todėl teismui tiek kaltinamojo D. G. būsena, tiek tyrėjos užduodami klausimai ir pateikti D. G. atsakymai nekelia abejonių, kad jie galėjo būti ne taip suprasti ir fiksuoti. D. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas antrą kartą vėl keitė savo parodymus, parodė, kad kai jis priėjo prie laiptinės išėjimo durų, paspaudė mygtuką atidarymo durų ir pravėrė duris, nes pilnai negalėjo atidaryti durų, prie durų pamatė vieną žmogų ir pasakė, kad kodėl laužote duris, po šitų žodžių kitas žmogus pasakė: ,,čia tu?“ ir pradėjo smūgiuoti, smūgiavo su ranka, bet nepataikė, po šitų smūgių suprato, kad jie puls, ir bandė uždaryti duris, tempdamas duris į save bandė vis tiek smūgiuoti, po kelių sekundžių labai stipriai ir staigiai kažkas patraukė duris į lauko pusę ir durys atsidarė, tada įėjo kitas žmogus į laiptinę, pradėjo visokiais žodžiais ir grasinimais irgi smūgiuoti su rankomis jam į petį, su kaire ranka bandė apsiginti, po to į laiptinę iš paskos užėjo antras žmogus, jie abu užėjo ir grasino visokiais žodžiais ,,tuoj tu gausi“, ,,tuoj jis tave“, ,,užversiu“, abu asmenys smūgiavo vienu metu, jie jam taikėsi į veidą, nuo kelių smūgių pavyko užsidengti, bet pataikė jam į kairįjį petį, jam traukiantis, atbulomis laiptais pataikė jam į žandikaulį, kelius, nuo tų smūgių jis suklupo ant laiptų, tada jis labai išsigando, kad jį primuš ten, jautė didelę grėsmę, vaikas buvo šalia, bijojo, kad užpuls ir jį ir išsitraukė ginklą, ir taikydamas į kojos sritį, šovė į nukentėjusįjį, nes jis buvo arti jo. Dėl pirmosios apklausos metu nurodytų aplinkybių D. G. paaiškino, kad apklausos metu blogai jautėsi, buvo streso būsenoje, nepilnai buvo užrašyti jo parodymai, nebuvo užfiksuoti jam suduoti smūgiai, kad jie jį puolė. Teisme kaltinamasis patvirtino šiuos savo parodymus, papildomai nurodė, kad konfliktą pradėjo V. G., kuris atidarius duris, jam (D. G.) lauke bandė smūgiuoti, bet nepataikė, nes buvo mažas tarpas tarp durų, be to, jas bandė uždaryti, jam suduotų smūgių, atvirų sužalojimų pas jį nesimatė, mėlynės atsirado vėliau, bet jos neužfiksuotos, mėlynės buvo ant peties, ant veido mėlynių nebuvo, bet jam skaudėjo žandikaulį, negalėjo valgyti.

Nagrinėjamu atveju teismas D. G. duotus parodymus ir jų metu tikslintas versijas dėl jam suduotų smūgių vertina kaip atsiradusią jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Akivaizdu, kad praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio jis tiksliausiai atsiminė visas konflikto smulkmenas, net ir pripažinus, kad jis apklausiamas buvo stresinėje būsenoje, blogai jautėsi, jis nebūtų pamiršęs esminių konflikto aplinkybių, be kita ko, kad jam smūgiavo į galvą ir pan., šias aplinkybes būtų nurodęs bent parodymų patikrinimo metu, tačiau to nepadarė. Nors gynėjas teigia, kad D. G. yra baigęs rusų kalbos mokyklą ir lietuviškai kalbant turi problemų, tyrėja nėra lietuvių kalbos žinovė, D. G. buvo apklausiamas sekančią dieną po žmogaus nužudymo, jis buvo streso būsenoje, tyrėja neišsiaiškino aplinkybių, ar jis buvo sumuštas, sužalotas incidento metu, kaip minėta, konkretūs klausimai D. G. dėl to, ar jam buvo suduoti smūgiai, kiek smūgių buvo, ar iš viso buvo jam smūgiuota, buvo pateikti parodymų patikrinimo metu, jau praėjus tam tikram laikui po įvykio, tačiau ir tada kaltinamasis nenurodė gavęs tiesioginių smūgių, tik kad jam buvo užkabinta ranka, petys. Pažymėtina, kad nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nei atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje kaltinamasis nenurodė gavęs smūgių iš nukentėjusiojo ar V. G., tik nurodė, kad jie jam bandė smūgiuoti, tačiau jis atsitraukė, jam užkabino tik ranką, petį, jiems toliau einant į jį jis galiausiai išsitraukęs ginklą šovė į prieš jį buvusį nukentėjusįjį, viskas įvyko labai greitai, minėti asmenys ėjo į jį, ir jis bandė ginklu pagąsdinti, o tada iššovė. Šios pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje kaltinamojo nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka ir liudytojo V. G. nurodytas aplinkybes, kad S. R. ėjo į D. G. ir ar trenkė, ar pastūmė jį, po ko pasigirdo šūvio garsas. Nors D. G. parodė ginklą galiausiai išsitraukęs po gauto smūgio į žandikaulį ir parkritęs ant laiptų, teismas vadovaujasi liudytojų V. G., D. T. nuosekliais parodymais, kad D. G. atidaręs laiptinės duris jau laikė rankoje ginklą, norėdamas išgąsdinti lauke buvusius asmenis. Pats D. G. tikrinant jo parodymus, nurodė, kad viskas įvyko labai greitai, nes jis pats ėjo ir jau bandė pagąsdinti. Liudytojas V. G. dėl šios aplinkybės parodė, kad S. R. būtent dėl to ėjo į D. G. pusę, sakydamas, kad negąsdintų jo pažįstamų, ir ar trenkė, ar pastūmė tą žmogų su ginklu, ir pasigirdo šūvio garsas. Šiuo atveju abejotina kaltinamojo versija, kad jis gavęs smūgius, kurių vieną į galvą, ir parkritęs ant žemės, būtų spėjęs atsistoti, išsitraukti ginklą iš už kelnių, ištraukti jį iš dėklo, užtaisyti, nusitaikyti į koją ir šauti, kai pagal jo parodymus tiek nukentėjusysis S. R., tiek V. G. jį puolė kumščiais. Kaip nurodė pats kaltinamasis, viskas įvyko greitai, todėl teismas vadovaujasi liudytojo V. G., iš dalies paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje nurodytomis aplinkybėmis, kad S. R. ėjo į D. G., jį pastūmė, po ko D. G. atsitrenkė į laiptinės antrąsias duris ir D. G. iš karto šovė į nukentėjusįjį. Teismui nekelia abejonių, kad S. R., įvykio metu būdamas neblaivus, galėjo agresyviai elgtis D. G. atžvilgiu, S. R. ir anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3 t., b. l 85-94), todėl teismas vadovaujasi liudytojo V. G. parodymais, kad nukentėjusysis įėjęs į laiptinę ranka stūmė ar trinktelėjo D. G., po ko jis atsitraukęs šovė į nukentėjusįjį. Nors kaltinamasis nurodė, kad jį puolė du asmenys, šios versijos jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina. V. G. parodė, kad pamatęs ginklą jis ir kiti kartu buvę asmenys atsitraukė, ir į laiptinę įėjo tik nukentėjusysis S. R., pats V. G. nurodė tuo metu stovėjęs šalia laiptinės durų, kurias laikė. Kaip minėta, nors D. G. teisme parodė gavęs ne vieną smūgį tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš V. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo metu kaltinamasis nenurodė gavęs jokių smūgių ar patyręs sužalojimų, be kita ko, nurodė negavęs rimtų smūgių, tokių kaip į galvą ir pan., nenurodė jokių likusių mėlynių, kitų žaizdų, vėliau nurodė mėlynės petyje neužfiksavęs. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietos apžiūros metu padarytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad S. R. lavonas guli šalia durų, kas yra svarbi aplinkybė vertinant nukentėjusiojo bei kaltinamojo padėtį šūvio metu, laiko tarpą, kada po nukentėjusiojo įėjimo į laiptinę buvo atliktas šūvis. Aplinkybė, kad nukentėjusiojo kūnas buvo tarp laiptinės lauko ir vidinių durų, patvirtina liudytojo V. G. paaiškinimus, kad S. R. į laiptinę link D. G. paėjo tik porą žingsnių, gal du-tris metrus ir pastūmė ar trenkė kaltinamajam, kuris padarė žingsnį atgal ir šovė į nukentėjusįjį, kuris padarė porą žingsnių ir nukrito prie įėjimo, ir paneigia kaltinamojo įvykio versiją, kad abu S. R. ir V. G. mosuodami rankomis ėjo link D. G. į laiptinės gilumą, nes nukentėjusiojo kūnas buvo rastas ne ant laiptų, kaip teigė D. G., o kaip minėta, prie pat laiptinės durų. Vertinant šias aplinkybes, matyti, kad šūvis buvo atliktas netrukus į laiptinę įžengus S. R., jo lavonas buvo prie pat laiptinės durų, kas neatitinka kaltinamojo versijos, jog į laiptinę įėjo du asmenys, kurie dar jį vijosi į laiptinės gilumą mojuodami rankomis, todėl teismas vadovaujasi liudytojo V. G. parodymais, kad į laiptinę įžengė, kaltinamąjį pastūmė ir iš karto buvo nušautas S. R., o V. G., net jeigu ir buvo mosikuojama rankomis, siekiant atidaryti duris jas pravėrus D. G., pamatęs atkreiptą šaunamąjį ginklą atsitraukė, kas yra normali ir logiška blaivaus žmogaus reakcija, šia aplinkybe teismas neturi pagrindo netikėti.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad liudytojo V. G. parodymų dalis dėl D. G. išsakyto grasinimo kalbant per domofoną ir laiptinės langą su S. R. „išguldyti“ išgėrusių asmenų kompaniją, taip pat dėl išėjimo iš laiptinės į lauką su į krūtinę atstatytu ginklu nėra įtikinama, nes neatitinka D. G. paaiškinimų, apie minėtas aplinkybes neužsiminė buvę įvykio liudytojai J. T. ir D. T., tokios aplinkybės nenurodė ir liudytojo J. M. apklaustas nepilnametis kaltinamojo sūnus G. G., pažymėtina, kad liudytojai J. T. ir D. T. įvykio metu buvo stipriai neblaivūs, po įvykio nustatytas didelis jų neblaivumo laipsnis, jie nurodė neprisimeną visų įvykio aplinkybių, kuo teismas neturi pagrindo abejoti, visų jų parodymus teismas vertina juos lygindamas kartu su kitais įrodymais, be kita ko, liudytojo V. G., kuris įvykio metu buvo blaivus ir stovėjo prie pat laiptinės durų, taigi matė visą įvykio eigą, parodymais, taip pat kaltinamojo parodymais, kitais įrodymais byloje, o dėl nurodytų kaltinamojo sūnaus paaiškinimų vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui neatitikimo pastebėtina, kad tai buvo tik vaiko aplinkybių pasakojimas specialistui, tačiau ne detali vaiko apklausa. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja D. T. vis dėlto patvirtino aplinkybę, kad domofonu atsiliepė ir vėliau laiptinės duris atidarė būtent vyriškis, t. y. nepatvirtino kaltinamojo versijos, kad domofonu buvo atsiliepęs vaikas, taip pat nurodė, kad laiptinėje nebuvo muštynių, tik apsižodžiavimas, dėl ginklo ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltinamasis rankose turėjo juodos spalvos daiktą, kuris panašus į šaunamąjį ginklą. Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo netikėti gynėjo kvestionuojama liudytojo V. G. parodymų dalimi, kurią iš dalies patvirtina ir dalis liudytojos D. T. parodymų, V. G. buvo vienintelis blaivus asmuo įvykio metu, todėl geriausiai galėjo atsiminti įvykio aplinkybes, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šis liudytojas turėtų duoti melagingus parodymus dėl atskirų įvykio epizodų, be kita ko, kad domofonu atsiliepė vyras, o ne vaikas, kad atsiliepęs vyras grasino juos „išguldyti“, jei jie nepasišalins, bei kad į lauką kaltinamasis jau išėjo laikydamas ginklą rankoje. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas V. G. siūlėsi teismo būti patikrintas melo detektoriumi dėl jo duodamų parodymų patikimumo, kai teisminio nagrinėjimo metu teismas atliko priešpriešines liudytojo V. G. ir kaltinamojo D. G. apklausas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, kad kaltinamasis D. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, konflikto su nukentėjusiuoju S. R. metu, legaliai laikomu šaunamuoju ginklu AREX DELTA M 9x19 Nr. (duomenys neskelbtini) vieną kartą šovė S. R. į pilvą, tuo padarydamas jam akliną šautinį pilvo sužalojimą, kuris pasireiškė šūvio liestine ir įėjimo žaizdomis pilvo priekiniame paviršiuje, šlaunies arterijos ir venos pažeidimu, šlaunikaulio impresiniu lūžiu, deformuota suplokštėjusia kulka dešinio šlaunikaulio riebaliniame audinyje, ko pasėkoje nuo patirto sužalojimo, kuris komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, ir taip tyčia nužudė S. R.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad D. G. tyčia šovė S. R. į pilvą, nes D. G. tyčia šauti nukentėjusiajam būtent į pilvą byloje nenustatyta. Byloje nustatytomis aplinkybėmis D. G. S. R. šovė į pilvo sritį, bet į apatinę dalį, specialiai į pilvą nesitaikė, neatmestina, kad taikėsi į apatinę kūno dalį, t. y. koją, kaip ir nurodė viso proceso metu, šia aplinkybe teismas netikėti neturi pagrindo, tačiau nepataikė. Šią išvadą teismas grindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M862/2022(01) nurodyta aplinkybe, kad S. R. lavone nustatytas aklinas šautinis pilvo sužalojimas, kuris pasireiškė šūvio liestine ir įėjimo žaizdomis pilvo priekiniame paviršiuje, šlaunies arterijos ir venos pažeidimu, šlaunikaulio impresiniu lūžiu, deformuota suplokštėjusia kulka dešinio šlaunikaulio riebaliniame audinyje, aklinas šautinis pilvo sužalojimas padarytas šaunant iš šaunančių savybių turinčio daikto, kulkai einant per pilvą iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę, ir vėliau iš viršaus į apačią ir priekio atgal, neilgai trukus iki mirties. Taigi, padaryto šautinio sužalojimo pobūdis rodo, kad šauta buvo iš viršaus į apačią, kas atitinka kaltinamojo versiją, kad jis taikėsi šauti į koją. Teisme apklausta specialistė savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad nukentėjusiojo mirties priežastis yra aklinas šautinis pilvo sienos sužalojimas, kuris komplikavosi tiek vidiniu, tiek išoriniu nukraujavimu. Sužalojimas padarytas šaunančių savybių turinčiu daiktu, kulkai įeinant per pilvą iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę, ir vėliau iš viršaus į apačią ir iš priekio atgal. Kulka lietėsi su pilvo sritimi, tada per kirkšnies sritį pateko į šlaunį, toje vietoje ji pažeidė šlaunies kraujagysles, kontaktavo su kaulu ir dėl kontakto, pakeitus savo kryptį, ji liko įstrigusi šlaunies užpakaliniame paviršiuje, todėl ir keičiasi sužalojimo kanalo kryptys. Dėl sužalojimo atstumo atliko papildomą teismo kriminalistikos tyrimą ir odoje su išpjovom žaizdomis, artimo šūvio pėdsakų ar kitų intarpų nėra, tai reiškia, kad šūvis vyko neįrėmus šautuvo į odą. Galima suprasti, kad šūvis buvo iš viršaus į apačią (3 t., b. l. 105-106). Kita vertus, pažymėtina, kad D. G., šaudamas į nukentėjusįjį, bet kuriuo atveju suvokė, kad gali jį sunkiai sužaloti ar nužudyti, nors ir tikėjosi to išvengti, todėl aplinkybė, kad jis neturėjo tyčios pataikyti nukentėjusiajam į pilvą, tačiau pataikė, nėra esminė veikos kvalifikavimui, nes kaltinamasis atsako už nusikalstamos veikos padarinius, t. y. nužudymą.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Teismų praktikoje konstatuota, kad, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-74-788/2019) ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020). Asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis D. G. neturėjo iš anksto apgalvotos tyčios nužudyti nukentėjusįjį S. R., tačiau šaudamas į jį šaunamuoju ginklu turėjo suvokti, kad tokiu būdu gali pažeisti gyvybiškai svarbius nukentėjusiojo organus ir taip sukelti nukentėjusiojo mirtį. Kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M862/2022(01) nurodyta, kad S. R. mirė nuo aklinio šautinio pilvo sužalojimo, kuriuo padaryti šūvio liestinė ir įėjimo žaizdos pilvo priekiniame paviršiuje, šlaunies arterijos ir venos pažeidimas, šlaunikaulio impresinis lūžis, deformuota suplokštėjusi kulka dešinio šlaunikaulio riebaliniame audinyje komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukentėjusiojo nukraujavimu. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad D. G. nužudė S. R. veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad šaudamas į nukentėjusįjį (į apatinę kūno dalį) gali sukelti jam įvairius padarinius, tarp jų ir mirtį, tačiau jų nesiekė, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai savo elgesiu leido tokiems padariniams kilti. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė D. G. kyla už faktiškai atsiradusius padarinius, t. y. už žmogaus nužudymą.

Nors gynėjas nurodo, kad kaltinamojo veika turėtų būti vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas arba padaryta dėl neatsargumo – nusikalstamo nerūpestingumo, teismas tokiam situacijos vertinimui nepritaria.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo būtinosios ginties situacija, turi būti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigą, jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų seką, padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobūdį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumą bei tikruosius siekius ir pan.‏‏‎ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-511/2018). Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Teismų praktikoje išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami šį klausimą, turi įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-163-303/2017). Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-279/2010, 2K-602/2011, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017).

Teismas pagal šioje byloje nustatytas įvykio faktines aplinkybes nenustatė būtinosios ginties situacijos. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis S. R. konfliktavo su D. G. žodžiu per laiptinės langą, taigi D. G. atidarydamas laiptinės duris galėjo tikėtis ir tolesnio neblaivaus nukentėjusiojo konfliktiško ar agresyvaus elgesio, dėl ko ir pasiėmė su savimi šaunamąjį ginklą bei šunį, jau eidamas laiptais link lauko durų girdėjo ir žinojo, kad už jų triukšmauja asmenys su kuriais jis jau konfliktavo. Nors byloje nustatyta, kad D. G. atidarius laiptinės duris, nukentėjusysis jį pastūmė ar jam trinktelėjo, tačiau pažymėtina, kad D. G. buvo ginkluotas, visi prie laiptinės buvę asmenys, išskyrus nukentėjusįjį, pasitraukė nuo kaltinamojo, bijodami ginklo. Šiuo atveju nukentėjusiojo itin stiprus neblaivumas (po įvykio nustatyta daugiau nei trys promilės) lėmė tai, kad jis pastūmė kaltinamąjį, nepaisydamas to, kad D. G. laikė į jį nukreiptą ginklą, šalia buvo šuo, tačiau šią aplinkybę kaltinamasis turėjo įvertinti, nes vien konfliktiškas, gan agresyvus elgesys be konkrečių pavojingų veiksmų sveikatai, gyvybei nereiškia, kad prieš asmenį turi būti naudojamas šaunamasis ginklas. Vertinant kėsinimosi pavojingumą ir realumą pažymėtina, kad nei nukentėjusysis, nei kiti šalia buvę asmenys nebuvo ginkluoti, kai tuo tarpu D. G. buvo su šaunamuoju ginklu ir šunimi, gan agresyvus nukentėjusiojo elgesys, grasinimai nebuvo netikėti, nes tęsėsi jau kilusio konflikto pasėkoje, šias aplinkybes D. G. jau buvo įvertinęs, nusprendęs išeiti į lauką pas ten buvusius asmenis. Pažymėtina, kad būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. ‏‏‎Ikiteisminio tyrimo metu D. G. nurodė, kad į laiptinę užėję nukentėjusysis ir dar vienas asmuo pradėjo mojuoti rankų kumščiais, iš ko suprato, kad nori muštis, kas iš esmės rodytų tik gan agresyvų nukentėjusiojo elgesį, byloje esančiais duomenimis nenustatyta realaus pavojingo kėsinimosi kaltinamojo atžvilgiu situacija, o vien nustatytas pastūmimas ar trinktelėjimas į peties (kaklo) sritį (past., jokie sužalojimai D. G. po aktualaus įvykio nenustatyti (2 t., b. l. 80-81)), nelaikytinas tokiu pavojingu, kad būtų reikalinga būtinoji gintis šaunamuoju ginklu prieš itin neblaivų asmenį. Jau minėta, kad nors D. G. vėliau pakeitė savo parodymus dėl gautų smūgių, teismas vadovaujasi kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jokio stipraus smūgio iš nukentėjusiojo ar kito asmens D. G. negavo, jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai, tačiau akivaizdu, kad D. G. išsigando agresyvaus neblaivaus nukentėjusiojo elgesio, to, kad jis neliko įbaugintas pamatęs šaunamąjį ginklą bei šunį, dėl ko jam artinantis prieš jį panaudojo ginklą. Pažymėtina, kad asmuo, numatęs, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas, bei pasiėmęs priemonę galimam smurtui atremti, turi teisę į būtinąją gintį, kai pavojingas kėsinimasis prasideda realiai, tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu – kaltinamojo nurodytas mojavimas rankomis, žodiniai grasinimai bei pastūmimas nelaikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi kaltinamojo sveikatos, gyvybės atžvilgiu. Taip pat kaltinamojo veikoje nenustačius tiesioginės tyčios, net jei ir būtų nustatyta būtinosios ginties situacija, nebūtų galima daryti išvados apie būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 28 straipsnio 3 dalis), nes ji galima tik nužudant arba sunkiai sutrikdant sveikatą tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamojo gynėjas teigia, kad veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes kaltinamasis dėl staigaus užpuolimo nenumatė, kad dėl šūvio į nukentėjusiojo kojas S. R. gali ištikti netikėta mirtis, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti tokią galimą baigtį, pažymėtina, kad šioje byloje nustatytos jau minėtos aplinkybės, jog nukentėjusiajam buvo padarytas šautinio pobūdžio sužalojimas pilvo srityje, kaltinamasis peršovęs nukentėjusįjį jį paliko ir parbėgo namo, yra esminės atsakant į klausimą, ar kaltininkas sąmoningai leido nukentėjusiajam mirti (netiesioginė tyčia) arba lengvabūdiškai išvengti jo mirties (nusikalstamas pasitikėjimas). Teismų praktikoje sąmoningas leidimas atsirasti padariniams aiškinamas kaip kaltininko abejingumas dėl to, kad jo atliekami veiksmai gali sukelti atitinkamus padarinius. Kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir tai, kad tokios veikos baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai yra labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako savo pavojingo elgesio. Kaltininkas, numatydamas pavojingų padarinių kilimą, nesiima valinių veiksmų jiems išvengti. Jis nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai tik remdamasis abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas numatomiems padariniams bei kitų asmenų interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016). Kaltininko sąmoningą leidimą kilti pasekmėms gali rodyti peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimas prieš kitą asmenį, taip pat aukos atžvilgiu abejingas kaltininko elgesys iš karto po įvykio (girtavimo tęsimas, pagalbos nesuteikimas, pasišalinimas iš įvykio vietos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018, 2K-7-74-788/2019). Taigi tokia kaltininko intelektinė ir valinė veikla, rodanti jo abejingumą numatomiems galimiems savo pavojingos veikos padariniams, ir yra vienas esminių požymių, netiesioginę tyčią atribojant nuo neatsargumo, be kita ko, nuo nusikalstamo pasitikėjimo, o tuo labiau – nuo nusikalstamo nerūpestingumo, nes pagal kaltinamojo asmenines savybes, brandą, gyvenimo patirtį, jis objektyviai negalėjo nenumatyti bent jau kilusių padarinių atsiradimo galimybės. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką šautinio pobūdžio sužalojimas bet kurioje kūno vietoje, t. y. jei kaltinamasis būtų sužalojęs nukentėjusįjį pataikydamas jam į koją, tačiau tai lemtų nukentėjusiojo mirtį, tai nekeistų jo padarytos veikos kvalifikavimo ir reikštų BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą netiesiogine tyčia, nes tyčiniai nusikaltimai kvalifikuojami pagal faktiškai kilusius baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė.

Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), be kita ko, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, kaltinamojo asmenybę.

D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo noru visiškai atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. atlygino nukentėjusiajam V. R. laidotuvių ir kitas išlaidas, civilinių ieškovų atstovė teisme patvirtino, kad turtinė žala yra pilnai atlyginta ir šioje dalyje D. G. pretenzijų nėra.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad tarp S. R. ir D. G. buvo kilęs konfliktas, D. G. atidarius laiptinės duris, nukentėjusysis įėjęs į vidų pastūmė ar trinktelėjo į petį (kaklą) D. G., nepaisydamas to, kad D. G. prieš jį buvo nukreipęs šaunamąjį ginklą. Teismo vertinimu, toks gan agresyvus ir neatsargus nukentėjusiojo elgesys prieš ginkluotą asmenį buvo rizikingas ir neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos prieš jį padarymui, padaryta veika iš esmės buvo atsakomoji reakcija į rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, todėl tai laikytina D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Gynėjas teigia, kad kaltinamajame akte įrašytas teiginys apie dalinį kaltės pripažinimą galimai nėra teisingas, nes kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius, nuoširdžius, vienodus parodymus apie faktines veikos aplinkybes ir besąlygiškai pripažino savo kaltę dėl nužudymo, o tai, kad jis nurodė kitokius nei kaltinamajame akte savo veikos motyvus, niekaip nepaneigia visiško kaltės pripažinimo. Dėl šių gynėjo argumentų pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019). Kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų, neesminių, neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. G. dėl smūgių jo atžvilgiu sudavimo, jų pobūdžio ir skaičiaus, padarytų sužalojimų, ginklo laikymo konflikto metu, kitų aplinkybių davė tik iš dalies teisingus, anksčiau jau aptartus, parodymus, todėl teismas neturi pagrindo visų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, dėl kurių D. G. davė iš dalies teisingus parodymus, laikyti neesminėmis, kadangi nukentėjusiojo smurtinių veiksmų pobūdis ir intensyvumas, kaltinamojo patirti sužalojimai, aplinkybė, kaip jis panaudojo šaunamąjį ginklą yra esminės aplinkybės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau dėl šių aplinkybių D. G. proceso metu davė nenuoseklius parodymus, kuriuos teismas vertino kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, juo labiau, jie nepadėjo teismui nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad D. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, todėl jo atžvilgiu nenustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo, papildomai nurodant, kad D. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jo neblaivumas buvo patikrintas 2022 m. liepos 12 d. 22 val. 57 min., nustatytas 1,14 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 83), t. y. praėjus daugiau nei valandai po padaryto nusikaltimo, o apie jo neblaivumą nusikaltimo padarymo metu galima spręsti tik iš paties D. G., jį mačiusių liudytojų paaiškinimų. Pažymėtina, kad nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad D. G. galimai buvo neblaivus, to nenurodė ir V. G., kuris būdamas blaivus iš arti matė įvykį. Pats D. G. paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs vieną butelį alaus, incidento metu nesijautė girtas, po įvykio dėl patirto šoko ir streso išgėrė alaus, vėliau nurodė išgėręs nepilną buteliuką degtinės, jokių kitų įrodymų apie jo vartotą alkoholį byloje nėra. Teisme apklausta kaltinamojo žmona I. G. paaiškino, kad iš karto po šūvio, kurį ji girdėjo, jos vyras atbėgo namo ir kalbėjo labai neaiškiai ir neadekvačiai, ragino eiti miegoti, vyras iš karto atsidarė šaldytuvą ir išgėrė apie 100 g degtinės iš 200 g buteliuko, kuris ir dabar tebėra namuose, kol ji degtinės neatėmė, nes jos vyrui uždrausta gerti. Nesant jokių kitų objektyvių įrodymų apie jo neblaivumą įvykio metu, teismas D. G. nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat šią aplinkybę iš kaltinimo pašalina.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. G. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 172-173), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 174-178), dirbantis (2 t., b. l. 180), turi šeimą, nepilnametį sūnų, kuriuos šiuo metu išlaiko, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savanoriškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, įsipareigojo atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Taigi bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

BK 62 straipsnyje nurodytos konkrečios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tiek tokia šių teisės normų formuluotė, tiek jų vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje reiškia tai, kad teismų praktikoje jos taikomos tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrįžtamus padarinius, ir už jį numatytos bausmės prieštaravimo teisingumo principui bei bausmės paskirčiai klausimas gali būti keliamas tik itin retais, išimtiniais atvejais, nenustatęs BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų švelnesnei bausmei skirti, šioje byloje įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad net ir mažiausios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo konkrečiu atveju nebūtų teisingas, o ją paskyrus, bausmės paskirtis nebūtų pasiekta. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net ir mažiausios laisvės atėmimo bausmės trukmės paskyrimas D. G., įvertinus visas įvykio aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei turėtų neigiamos įtakos kaltinamajam. Šioje byloje nustatyta, kad D. G. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo nuoširdžiai gailisi, labai jaudinasi dėl atsitikusio įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų, visiškai atlygino padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam V. R. bei įsipareigojo atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą, turi šeimą, nepilnametį sūnų, nuolatinį darbą, charakterizuojamas teigiamai. Nagrinėjamu atveju svarbios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, padaryta veika iš esmės yra atsitiktinio pobūdžio, pati savaime nerodanti veiką padariusio asmens pavojingumo, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Teismo vertinimu, nors ir padarytas labai sunkus nusikaltimas, jis yra mažiau pavojingas, nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai, nes jis buvo padarytas spontaniškai ir atsitiktinai. Nusikaltimas nebuvo planuotas, jam nebuvo ruoštasi, o nužudymo įrankį – šaunamąjį ginklą kaltinamasis laikė ir nešiojo teisėtai, į nukentėjusįjį šauta buvo vieną kartą po įvykusio konflikto. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo, kuris įvykio metu buvo neblaivus ir elgėsi gan agresyviai, neatsargus elgesys. Visos šios aplinkybės rodo, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai ir tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nusikaltimas nėra joks kaltinamojo ankstesnio gyvenimo ir elgesio logiškas padarinys. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis konfliktuotų su kitais žmonėmis, ar būtų agresyvus, charakterizuojamas teigiamai. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo gailėjimąsi, savanoriškai atlygintą turtinę žalą, pasiryžimą atlyginti padarytą neturtinę žalą nukentėjusiesiems.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skiriant bausmę už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, D. G. yra taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nors ir nustatytos aplinkybės, leidžiančios skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę, tačiau šiuo atveju už labai sunkaus nusikaltimo padarymą skiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, būtų aiškiai prieštaraujama teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, todėl D. G. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatoma šiek tiek trumpesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti D. G. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę 5 metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 12 d. 22.30 val. iki 2022 m. liepos 14 d. 15.44 val. (dvi dienos).

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikytinos iki bausmės vykdymo pradžios, dokumentų paėmimas taikytinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaip nustatyta byloje, D. G. nusikalstamą veiką padarė pasinaudodamas šaunamuoju ginklu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise (kaip ir kitos nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės) gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis tam tikromis specialiomis teisėmis, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog D. G. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis konkrečia specialia teise – leidimu laikyti (nešioti) ginklus, taip pat atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga ne tik konfiskuoti šaunamąjį ginklą kaip padarytos nusikalstamos veikos įrankį (dėl šių aplinkybių pasisakyta vėliau), bet ir uždrausti D. G. naudotis minėta specialia teise, kadangi ši prevencinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principo reikalavimą.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju trijų metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra adekvatus ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, nelaikytinas per griežtas.

Pastebėtina, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo (BK 67 straipsnio 4 dalis).

V. Nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimas ir kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Šioje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, patirtos nužudžius artimąjį, atlyginimo pareiškė nukentėjusieji V. R., Z. R., K. R., A. R., prašydami iš D. G. priteisti 300 000 Eur dydžio sumą, t. y. kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 75 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 45-47).

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo fizinio asmens mirties atvejais, yra nurodęs, jog esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę. Teismai privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-1075/2020). Pažymėtina, kad esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Šiuo atveju tyčiniais D. G. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų jo veiksmų nukentėjusieji neteko savo artimojo. Nukentėjusysis V. R. yra nužudytojo S. R. tėvas, nukentėjusysis A. R. – jo brolis, nukentėjusieji Z. R. ir K. R. – vaikai. Akivaizdu, kad nužudytojo artimiesiems kaip emociškai artimiems asmenims dėl S. R. nužudymo nebejotinai galėjo būti padaryta neturtinė žala, apklausti teisme nukentėjusieji nurodė dėl artimojo nužudymo patyrę neigiamus išgyvenimus, tačiau, kaip jau minėta, įstatymas nustato konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad po sūnaus netekties jaučiasi blogai, sūnus padėjo buityje, su juo niekada nesibarė, kai sūnus nedirbo, jį išlaikė, sūnus gyveno jo bute, rūpinosi sūnaus laidotuvėmis. Sūnus labai mylėjo anūkus, dažnai pas juos važiuodavo. Nukentėjusysis A. R. parodė, kad prarado artimą žmogų. Su broliu bendravo telefonu, per „Messenger“, nes gyvena kitoje valstybėje. Lietuvoje nebuvo apie 3-4 metus, kai buvo pandemija. Po nelaimės iš karto atvyko į Lietuvą. Su broliu susiskambindavo į savaitę gal vieną kartą, per mėnesį 4-5 kartus. Galvojo, kad brolis atvyks gyventi pas jį, kartu dirbs, jam bus lengviau. Reiškia neturtinę žalą tokiai sumai, nes prarado artimą žmogų. Anksčiau brolis negalėjo atvykti pas jį, turėjo padaryti jam pasą. Po įvykio buvo strese, negalėjo dirbti, patyrė išgyvenimus. Į gydymo įstaigas nesikreipė. Su broliu jis konfliktų neturėjo. Po brolio mirties jaučiasi blogai, iš karto net norėjo važiuoti su mašina į Lietuvą. Dalyvavo laidotuvėse, truputį prisidėjo prie laidotuvių išlaidų. Nukentėjusysis K. R. parodė, kad buvo labai sunku, su tėvu bendravo, svečiuodavosi vieni pas kitus, jis su vaikais bendraudavo. Labai sunkūs prisiminimai, anksčiau kartu kartais dirbdavo. Dabar nedirba, reikia atsigauti. Prie kapo vaikai klausia, kaip ir kodėl, net nežino, ką pasakyti. Laidotuvėmis rūpinosi senelis, jis finansiškai neprisidėjo, nes negalėjo. Tėvas buvo ramaus būdo, beveik kasdien skambindavosi. Net tą dieną jis jam skambino, bet jis negalėjo kalbėti, o paskui gavo tą žinią. Jis dažnai dalyvaudavo išvykose su jo vaikais. Tėvas su sese labiau bendravo, nes dukra. Jai buvo labai sunku pasakyti apie tėvo mirtį. Tėvas bendravo su savo broliu, kai atskrisdavo iš Anglijos, jie kartu kažkur nueidavo. Paskutinį kartą buvo dėdė prieš kažkiek metų. Po tėvo mirties jo buvo sunki finansinė padėtis. Atskirai nuo tėvo gyvena nuo 21 metų, gal 7 metus. Yra girdėjęs, kad tėvas buvo nuteistas, bet nesigilino. Po įvykio pradėjo dažniau vartoti alkoholį, sapnuose mato tėvą, pastoviai prisimena, jam sunku. Pas medikus nesikreipė. Atvykęs į įvykio vietą buvo šoke, pergyveno, kad tik tėvas išgyventų. Nukentėjusioji Z. R. parodė, kad su tėvu santykiai buvo labai geri, jie kartu vaikščiojo. Jis ateidavo pastoviai pas ją, pas jos vaikus. Su seneliu, dėde ir broliu tėvas bendravo, susitikdavo, važiuodavo vieni pas kitus. Atskirai nuo tėvo gyvena, kai jai buvo 26 metai, dabar jai 29 metai. Apie įvykį jai pranešė brolis, ji buvo šoke. Šiuo metu jaučiasi negerai, negali atsigauti, nes nesitiki, kad tėvo nėra. Apie tėvo teistumą nieko nežinojo.

Akivaizdu, kad pasekmės, susijusios su dvasiniais išgyvenimais dėl artimojo nužudymo, V. R., Z. R., K. R., A. R. galėjo pasireikšti dvasiniu skausmu, emociniais išgyvenimais, taigi jiems buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Vis dėlto, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų ir nužudytojo S. R. giminystės ryšį, tačiau ir į kiekvieno iš ieškovų individualų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patirtus padarinius. Kaip nustatyta byloje, nužudytojo tėvas V. R. išlaikė S. R., kol jis nedirbo, davė jam laisvą kambarį savo bute, taigi kartu gyveno, pats rūpinosi laidotuvėmis, sužinojęs apie įvykį iškarto atvyko į įvykio vietą, tai užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše, teismui nekelia abejonių pakankamai artimas tėvo ir jo nužudyto sūnaus ryšys. K. R. ir Z. R. – nužudytojo vaikai – jau suaugę asmenys, turintys savo šeimas, auginantys savo vaikus, ilgą laiką gyvenantys atskirai nuo S. R., abu nurodė dažnai bendravę su tėvu, kad S. R. dažnai lankęs savo anūkus, K. R. taip pat sužinojęs apie įvykį iškarto atvyko į įvykio vietą, kita vertus, teismui nepateikti jokie artimo bendravimo ar dažnų susitikimų su tėvu įrodymai. Taip pat A. R. nurodė palaikęs ryšį su nužudytuoju broliu telefonu, kadangi ilgą laiką gyvena ne Lietuvoje, susiskambindavo kartą per savaitę, tačiau teismui dėl tokio bendravimo įrodymų, juos ilgą laiką skiriant dideliam atstumui, taip pat nepateikė. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. G. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, yra dirbantis, pajamos nedidelės (apie 1 000 eurų per mėnesį), sąlyginai jauno amžiaus, turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, į kurį civiliniam ieškiniui užtikrinti apribota jo nuosavybės teisė, šiuo metu jis vienintelis išlaiko savo šeimą, žmoną ir nepilnametį vaiką. Pagal bylos aplinkybes nužudytasis S. R. piktnaudžiavo alkoholiu, anksčiau teistas už smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, kurį padarė taip pat būdamas neblaivus, padarymą, konflikto metu pats elgėsi itin neatsargiai, kas jokiu būdu nemenkina jo gyvybės vertės žmogiškąja prasme, vis dėlto, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, į šias aplinkybes teismas atsižvelgia ir jas vertina kitų reikšmingų aplinkybių, neturtinės žalos vertinimo kriterijų kontekste. Aptartos svarbios aplinkybės, kiekvieno iš nukentėjusiojo realus individualus santykis su nužudytuoju bei teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai leidžia spręsti, kad padaryta neturtinė žala V. R. atitinka 10 000 Eur sumą, K. R. ir Z. R. – po 8 000 Eur sumą, A. R. – 5 000 Eur sumą. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos bylose, kai neturtinę žalą dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius bei bendravimo ypatumus ir su tuo susijusius išgyvenimus, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nukentėjusiųjų civilinių ieškovų atstovė civiliniame ieškinyje prašė priteisti ir procesines palūkanas. Atsižvelgiant į šį civilinio ieškinio prašymą bei pripažintą kaltinamojo veiksmais nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos faktą, iš kaltinamojo D. G. nukentėjusiųjų V. R., Z. R., K. R., A. R. naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas. Tačiau nagrinėjamu atveju prašymas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos netenkinamas.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. G. yra skiriama laisvės atėmimo bausmė, o, kad asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę gaus pajamų, labiau yra prielaidinio pobūdžio, į tai, kad D. G. sutuoktinė nedirba, šeima turi nepilnametį vaiką, šiuo metu D. G. atlyginimas yra nedidelis, finansinė padėtis nėra itin gera, kaltinamojo D. G. turimiems sodo sklypams šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, išvadai, kad kaltinamasis atlygins padarytą žalą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar iki bausmės vykdymo pradžios neturi pagrindo. Atitinkamai civilinių ieškovų atstovės prašomas terminas yra neteisingas ir neatitinka teismų praktikos išaiškinimų. Penkių procentų procesinių palūkanų mokėjimo terminas nustatomas nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos iki visiško civiliniu ieškiniu priteistų žalų atlyginimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui: žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); sodo pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio byloje įvykdymo.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo D. G. nukentėjusiojo V. R. naudai 2 100 Eur išlaidų už advokato pagalbą ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo metu bei nukentėjusiosios Z. R. naudai 300 Eur už advokato suteiktą konsultaciją bei susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).‏‏‎

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos apimtį (4 tomai), jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, skirtų teisinių paslaugų pobūdį (civilinio ieškinio parengimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų atstovavimas pirmosios instancijos teisme), reikalingą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 73-78), protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam V. R. turi būti tenkinamas visiškai, jam iš kaltinamojo priteisiant 2 100 Eur. Civilinio ieškinio reikalavimą dėl 300 Eur priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiosios Z. R. naudai už advokato suteiktą konsultaciją bei susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga teismas taip pat tenkina, kadangi šias paslaugas teikęs advokatas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo byloje kaip Z. R. atstovas, išlaidų suma nėra per didelė, todėl jos iš kaltinamojo D. G. taip pat priteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimdamas nuosprendį teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio nuostatomis, turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Tūtelė, kulka ir pistoletas AREX DELTA M Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem dėtuvėmis, perduoti laikinam saugojimui į Vilniaus aps. VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugyklą (2023-02-27 kvitas B, serija BBB Nr. OVS005955) (1 t., b. l. 84-86), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis) ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;

51 vnt. šovinių gražintini D. G.;

4 vnt. konteinerių su šūvio pėdsakų pavyzdžiais, nuoplova su galimais kraujo pėdsakais, vokas su D. G. DNR, rudos spalvos batai, šortai, mėlynos spalvos marškinėliai, tamsiai rudos spalvos vyriški apatiniai, patalpinti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (2023-02-28 kvitas B, serija BBB Nr. LS007385) (1 t., b. l. 120-122), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

mėlynos spalvos medžiaginės kelnės, juodos spalvos medžiaginiai marškinėliai, patalpinti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (2023-02-28 kvitas B, serija BBB Nr. LS007385) (1 t., b. l. 120-122), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini D. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar jo įgaliotam asmeniui.

10 vnt. DVD diskų su įrašais, saugomi prie bylos, paliktini saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti D. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 12 d. 22.30 val. iki 2022 m. liepos 14 d. 15.44 val. (dvi dienas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešioti ginklą 3 (trejiems) metams.

D. G. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, dokumentų – paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir asmens dokumentus grąžinti D. G.

Nukentėjusiųjų atstovės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. G. priteisti:

Nukentėjusiojo V. R. naudai – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo;

Nukentėjusiosios Z. R. naudai – 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo;

Nukentėjusiojo K. R. naudai – 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo;

Nukentėjusiojo A. R. naudai – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo.

Procesą dėl turtinės žalos atlyginimo pagal civilinį ieškinį nutraukti.

Priteisti iš D. G. nukentėjusiojo V. R. naudai 2 100 Eur (du tūkstančius šimtą eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš D. G. nukentėjusiosios Z. R. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui: žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); sodo pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio byloje įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpintus saugojimui Vilniaus aps. VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugykloje ir Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje:

Tūtelę, kulką ir pistoletą AREX DELTA M Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem dėtuvėmis nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;

51 vienetą šovinių grąžinti D. G.;

4 vienetus konteinerių su šūvio pėdsakų pavyzdžiais, nuoplovą su galimais kraujo pėdsakais, voką su D. G. DNR, rudos spalvos batus, šortus, mėlynos spalvos marškinėlius, tamsiai rudos spalvos vyriškus apatinius nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

mėlynos spalvos medžiagines kelnes, juodos spalvos medžiaginius marškinėlius nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. G. ar jo įgaliotam asmeniui.

10 vienetų DVD diskų su įrašais, saugomus prie bylos, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.