Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1302-1178/2025 pagal ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, atsakovė – K. G., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

7. Ieškovo vertinimu, laikiną motinos bendravimo su vaiku tvarką tikslinga nustatyti poriniais savaitgaliais ir 50/50 principu moksleivių atostogų metu bei švenčių dienomis. Prašant nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, kyla būtinybė prašyti priteisti iš motinos bent minimalų laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, kad vaiko motina prisidėtų bent prie minimalių būtinųjų dukters poreikių tenkinimo. Ieškovas sutinka laikinai prisidėti didesne suma prie dukters išlaikymo, kaip realiai tai vyko iki šiol. Nuo 2025-01-01 MMA atskaičius mokesčius sudaro 777,00 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, jog vaiko motina gauna valstybės mokamus „vaiko pinigus“, iš šios sumos valstybės išmoka neminusuojama. Vaiko motina prie vaiko laikino išlaikymo turi prisidėti 777 /2 = 388,00 Eur suma.

11. Atsakovė akcentavo, jog nepriklausomai nuo turėtos priklausomybės alkoholiui, vaiko interesai visada būdavo užtikrinti, ir vaikas niekada nėra nurodęs priešingai. Atsakovė ieškovui bendrauti su vaiku nedraudžia, bendrauti atsisako pats nepilnametis vaikas. Atsakovės ir dukters santykis yra itin glaudus, vaikas puikiai sutaria su atsakovės sutuoktiniu, dukra auga kartu su penkiamete seserimi, jos yra neišskiriamos, kartu noriai visur dalyvauja, užsiima įvairiomis veiklomis, vyksta į įvairias šventes, užsienio valstybes, atostogauja Lietuvoje.

12. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad vaiko motina užtikrina vaiko poreikius, rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu. Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas susidariusioje situacijoje neatitiktų vaiko geriausių interesų. Be to, neturėtų būti taikomos ir kitos, išvestinės, laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas bei laikinos bendravimo tvarkos su atsakove nustatymas. Tarnybos vertinimu, susidariusioje situacijoje yra tikslinga nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo laikiną bendravimo tvarką, kuri galimai eliminuotų arba galimai būtų prevencinė priemonė konfliktinių situacijų vengimo kontekste bei padėtų užtikrinti vaiko interesą palaikyti bei puoselėti ryšį su abiem tėvais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujų įrodymų

23. Ieškovas atskirajame skunde prašo priimti teikiamus papildomus rašytinius įrodymus – atsakovės charakteristiką. Ieškovas nurodė, kad atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), kurios vadovė elektroniniu paštu pirmosios instancijos teismui teikė atsakovės charakteristiką, tačiau teismas šių įrodymų nepriėmė, kadangi jie buvo pateikti ne bylos šalies. Esant tokioms aplinkybėms, charakteristiką teikia ieškovas.

24. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė papildomus įrodymus – 2025-03-12 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko nuomonės išklausymo aktą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį bei atsakovei teikiant atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą šis dokumentas dar neegzistavo, todėl iškilo būtinybė jį pateikti apeliacinės instancijos teismui.

25. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

26. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

27. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

28. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį šeimos bylose, į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad šalių teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu, teikiami įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, šalims šie įrodymai yra žinomi, sprendžia, jog šalių pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

30. Remiantis civilinės bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2495-429/2017 nuspręsta tenkinti pareiškėjų K. V. ir A. V. prašymą, pareiškėjų K. V. ir A. V. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti. Sprendimu (be kitų klausimų) nuspręsta patvirtinti pareiškėjų 2016 m. spalio 27 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte šalys aptarė nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, dalyvavimo jos auklėjime bei bendravimo klausimus, ir susitarė, kad: nepilnametės dukros M. V. gyvenamoji vieta nustatoma su jos mama K. V. (3.1 punktas); nepilnametės dukros motina netrukdys dukros tėvui A. V. bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime (3.2 punktas); šalys auklėjimo klausimus įsipareigoja spręsti savitarpio supratimu bei susitarimu, atsižvelgdamos į dukters pagrįstus poreikius, pomėgius ir protingas reikmes. Šalys nedarys kliūčių dukrai bendrauti su vienu iš tėvų, taip pat su seneliais ar kitais giminaičiais (3.3 punktas). Sutarties 4 punkte šalys aptarė nepilnametės dukros išlaikymo klausimus ir susitarė, jog atsižvelgiant į dukros poreikius, A. V. įsipareigoja išlaikymą dukrai teikti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: po 140,00 Eur nuo sutarties pasirašymo dienos iki dukros pilnametystės, pervedant lėšas į K. V. banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. V. ir K. V. susitaria, kad nepilnametės dukros M. V. pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys K. V. (4.1 punktas).

31. A. V. ir K. G. (buvusi pavadė V.) yra nepilnametės dukters M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

32. Iš 2020-07-28 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo sprendimo nustatyta, kad abiem vaiko įstatyminiams atstovams nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą yra dingę ir jų ieškoma arba laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. K. V. nurodė, kad turi priklausomybę alkoholiui. Tėvas sutinka su vaiko laikinąja priežiūra, šiuo metu pats pasirūpinti dukra negali. Vaiko motina nurodė, kad 2020-07-23 grįžo iš gydymo įstaigos, kur jai buvo atlikta detoksikacija. K. V. teigė, kad gavo rekomendacijas iš Vilniaus gydymo įstaigos dėl tolesnio gydymo nuo priklausomybės alkoholiui, planuoja vykti gydytis priklausomybę. Moteris neneigė turinti priklausomybę alkoholiui. 2020-07-23 tėvas nurodė, kad šiuo metu yra patyręs traumą, gydosi ambulatoriškai namuose. A. V. teigė, kad šiuo metu dukros pasiimti negali, nes mergaitė yra pripratusi gyventi pas močiutę, todėl jai būtų per didelė trauma ilgam laikui apsigyventi pas tėvą, tačiau vyras nurodė, kad su dukra nuolat bendrauja, palaiko gerus santykius.

33. Iš 2020-10-21 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad vaiko motinai nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio, tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Vaiko atstovė pagal įstatymą nurodė, kad žino, jog turi priklausomybę alkoholinių gėrimų vartojimui ir teigė, jog bando ją įveikti. Kurį laiką, kaip nurodė, alkoholinių gėrimų nevartojo. Savo elgesį vertino neigiamai, su Tarnybos specialistais bendravo geranoriškai, bendradarbiavo. Namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui vystytis, namai tvarkingi, nerasta jokių girtavimo pėdsakų. Įvykio metu mergaitė buvo saugioje aplinkoje – pas savo tetą. Rizikos veiksnys nustatomas ne pirmą kartą.

34. Iš 2020-11-23 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad vaiko motinai nustatytas rizikos veiksnys – kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Nustatytas apsaugos veiksnys – vaiko motina nurodė, kad lanko psichologo konsultacijas, kurios jai labai padeda, be to, vartoja paskirtus vaistus dėl priklausomybės alkoholiui. K. V. paaiškino, kad susipyko su savo motina E. Z., todėl buvo išvykusi į savo turimą sodybą, kadangi su motina susitaikė, grįžo gyventi pas ją. Moteris teigė, kad kai gyvena pas mamą, ji jai padeda, kontroliuoja, todėl gyvendama su motina nevartoja alkoholio. K. V. teigė, kad mama pastoviai šmeižia jos šeimą, nes bijo, jog ji su šeima išsikels gyventi ir nebepadės motinai prižiūrėti didžiulio ūkio. Moteris supranta, kad ji turi priklausomybę alkoholiui, tačiau nurodė, kad gali kontroliuoti potraukį alkoholiui, be to, po karantino ketina vykti gydytis dėl priklausomybės alkoholiui į Rygą. K. V. teigė, kad gyvens pas savo motiną mažiausiai pusmetį, o per tą laiką būtinai gydysis dėl priklausomybės alkoholiui. K. V. dukra M. V. nurodė, kad santykiai su mama yra geri, mama neskriaudžia jos ir sesės, bendrauja ir sutaria gerai. Šeima šiuo metu gyvena pas vaikų močiutę E. Z.. Namuose yra visi patogumai, buities ir gyvenimo sąlygos itin geros, močiutė padeda rūpintis vaikais, kontroliuoti K. V. elgesį, potraukį alkoholiui.

35. Iš 2021-02-17 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad vaiko motinai nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas juos pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Nustatytas apsaugos veiksnys – pasak močiutės, motina buvo išvykusi gydytis priklausomybę alkoholiui į gydymo įstaigą, tačiau prieš kelias dienas savo noru iš jos išėjo. 2021-02-08 motina nurodė, kad yra gydymo įstaigoje, vėliau vyks į kitą ligoninę gydymui, todėl vaiku pasirūpinti negali. Vaiko įstatyminis atstovas – tėvas nurodė, kad turi galimybę ir sąlygas pasirūpinti dukra. 2021-02-15 vaikas M. V. perduota įstatyminiam atstovui – tėvui.

36. Iš 2024-12-23 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo sprendimo nustatyta, kad vaiko motinai nustatytas rizikos veiksnys – neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku. Mergaitės teigimu, motina ant jos pyksta, kartais šaukia, kartais negražiais žodžiais vadina; mergaitę motinos žodžiai skaudina ir jai nepatinka, kartais ji namuose jaučiasi ne kaip savo namuose. Mergaitė nurodė, kad jai trūksta motinos šilumos ir dėmesio, kai susipyksta su mama, tada ji jaučia baimę, atrodo, kad ji yra nereikalinga. Mergaitė nurodė, jog ji nenori, kad jos nuomonę skaitytų motina, ne kartą išsakė norą gyventi su tėvu. Tėvo teigimu, motina daro vaikui psichologinį spaudimą, toliau manipuliuoja mergaite, nuteikinėja ją prieš tėvą, mergaitė verkia, kai reikia grįžti pas motiną, nes nenori. Vaiko motinai ir tėvui nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Tėvo teigimu, dukros motina dažnai nesudaro sąlygų jam pabendrauti ir susitikti su dukra, nuteikinėja dukrą, manipuliuoja mergaite, dažnai grasina tėvui, kad jis dukros daugiau nepamatys. Tėvui nepavyko susisiekti su dukra, kai ji buvo išvykusi į Vokietiją kartu su motina. Tėvo teigimu, motina supyko, kad namuose apsilankė Vaiko teisių apsaugos specialistai ir dėl to uždraudė tėvui susitikti su dukra. Motina pranešė policijai apie vaiko pagrobimą, nes tėvas nepranešęs pasiėmė mergaitę iš mokyklos ir nusivežė pas save į Vilnių. Tėvai, gyvendami skyriumi, negeba taikiai ir adekvačiai tarpusavyje bendrauti, dėl to kyla konfliktai ir labiausiai kenčia nepilnametė mergaitė, tai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai.

37. Iš 2025-01-13 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo sprendimo nustatyta, kad vaiko motinai nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichoaktyviųjų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai. Nustatytas apsaugos veiksnys – nepilnametės tuo metu namuose nebuvo, ji buvo pas močiutę, padėjo ruoštis šventėms. Mergaitė nurodė, jog kai ji išvyko iš namų, jos motina buvo blaivi, nes ji jau daug metų alkoholinių gėrimų nevartoja. Namuose mergaitė jaučiasi gerai. Motinos teigimu, ji alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, su dukra sutaria labai gerai, namuose nesmurtaujama, dukros auklėjime problemų nepatiria. Dėl motinos alkoholio vartojimo pranešimas paskutinį kartą gautas 2021-02-04. Mergaitė į ugdymo įstaigą atvyksta prižiūrėta, geros nuotaikos. Rizikos veiksnys, nustatytas vaiko įstatyminiams atstovams – motinai ir tėvui – nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos. Tėvo 2025-01-03 atsiųstame garso įraše, darytame 2024-12-09, girdėti, kaip mergaitės motina nurodo, jog, jiems dabar kalbant, „mergaitė yra šalia ir per garsiakalbį viską girdi“. Tėvas prašė, kad motina nueitų į šoną, jog mergaitė negirdėtų, bet motina pasakė, kad „vaikas jau yra didelis ir turi suprasti, kas per žmogus yra jos tėvas“. Tėvas ir motina tarpusavyje konfliktavo pokalbio metu, šaukė vienas ant kito, motina tėvą vadino nepagarbiais žodžiais dukrai girdint, nes ji tuo metu buvo kartu su motina. Motina nurodė, kad tėvas liepė dukrai meluoti ir neigiamai atsiliepti apie motiną. Išklausant mergaitės nuomonę ji nurodė, kad tėvas jai sakė, jog ji turi tarnyboms blogai kalbėti apie motiną. Ji nenorėjo taip elgtis, tačiau kelis pirmus kartus vaiko teisių apsaugos specialistams ji atsiliepė apie motiną blogiau nei apie tėvą. Mergaitės tėvai elgiasi netinkamai dukros atžvilgiu, mergaitę yra įtraukę į visą esamą situaciją tarp tėvų, dėl to tėvai negeba tinkamai atliepti vaiko geriausių poreikių ir užtikrinti nepilnametei jos amžių atitinkančios raidos. Rizikos veiksnys, nustatytas vaiko įstatyminiams atstovams – motinai ir tėvui – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Tėvo teigimu, dukros motina neleidžia jam susitikti su dukra, tėvas negali su ja susisiekti nuo paskutinio jų susitikimo gruodžio mėnesį, kai jis parvežė dukrą namo 2024-12-15. Tėvas nurodė, kad vaiko motina yra jam grasinusi, kad jis dukros nebematys. Tarp vaiko tėvų vyksta nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo, jie nėra nusistatę bendravimo su tėvu tvarkos. Vaiko tėvai abu vienas kitą kaltina dėl dukros sveikatos problemų, emocijų, nors jiems yra aiškinta, jog būtent jų nesutarimai šią problemą ir iššaukia. Vaiko tėvas nurodė, jog nepasitiki tuo, kaip motina naudoja pinigus dukrai. Tėvai, gyvendami skyriumi, negeba taikiai tarpusavyje bendrauti klausimais, susijusiais su vaiku, todėl kyla konfliktai ir labiausiai dėl to kenčia nepilnametė mergaitė, tai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai. 2025-01-10 vaiko tėvas motinai K. G. iškvietė policijos pareigūnus nurodęs, jog moteris galimai apsvaigusi, nors nebuvo tuo įsitikinęs. Nustatytas apsaugos veiksnys – kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui. Tėvo teigimu, jis tik du kartus per visą tą laiką susisiekė su dukra telefonu, bet dukra bendravo ne taip, kaip visada, sako perskambins, bet neperskambina. Motinos teigimu, ji niekada nedraudė dukrai susitikti ir bendrauti su tėvu. Mergaitė pasakojo, kad su tėvu bendravo telefonu per šventes, pasveikino jį su šventėmis. Mergaitė nurodė, kad tėvas ne dažnai jai skambina, 1-2 kartus per savaitę. Ji anksčiau buvo tvirtai apsisprendusi vykti gyventi pas tėvą, bet persigalvojo, nes suprato, kad ir pas motiną jaučiasi saugiai ir jaukiai, nors pas tėvą būdama jautėsi taip pat gerai. Pas tėvą mergaitė norėjo važiuoti gyventi dėl didmiesčio, o ne dėl to, kad pas motiną jautėsi blogai. Mergaitė teigė, jog ji norinti palaikyti tokius artimus ryšius su tėvu kaip turėjo iki šiol, nors ir nusprendė likti gyventi su motina. Ji nejaučia tėvui pykčio, nori toliau su juo bendrauti. Vaiko tėvai 2025-01-17 planuoja dalyvauti mediacijoje. Jiems pasiūlyta 2025-01-10 raštu Tarnybos paslauga – tarpininkavimas sudarant laikinąją bendravimo tvarką, abu tėvai sutiko, iš gydymo įstaigos gautame rašte nurodoma, jog mergaitė dėl psichologinių įtampų siunčiama vaikų paauglių psichiatro konsultacijai. Vaiko motinai nustatytas rizikos veiksnys – kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (pavyzdžiui, vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos jo galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje ir pan.). Vaiko tėvas 2024-12-30 nurodė, jog dukra M. V. gruodžio mėnesį praleido 4 dienas mokykloje, jos nelankė. Nustatytas apsaugos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau būdus ir imasi aktyvių veiksmų bei efektyvių priemonių situacijai keisti. Mergaitės teigimu, kai ji buvo Vokietijoje, ji atliko visas užduotis, kurios buvo nurodytos el. dienyne, nes taip buvo susitarta su klasės auklėtoja, kad mergaitė nepraleistų pamokų. Motinos teigimu, klasės auklėtoja buvo informuota, kad gruodžio mėnesį dukra kelias dienas nebus mokykloje, nes išvyksta į Vokietiją. Su klasės auklėtoja buvo sutarta, kad mergaitė atliks visas užduotis, kurios bus nurodytos „Tamo“ dienyne, kad mergaitės mokslai nenukentėtų. Mergaitė atliko visas užduotis ir atsiskaitė, ką reikėjo, iš ugdymo įstaigos gautame rašte nurodoma, jog M. V. per pamokas aktyviai dalyvauja veiklose, gilinasi, aiškinasi. Motina domisi dukros mokymosi rezultatais, kaip ji jaučiasi mokykloje, siūlo idėjas ir pagalbą klasei, nuolat bendrauja telefonu, jungiasi prie „Tamo“ dienyno. Tėvas skambino 2024-12-09, prisistatė ir paklausė, kaip sekasi jo dukrai. Per 4 mėnesius ji praleido 57 pamokas, visos pamokos pateisintos.

38. Iš 2025-02-03 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo sprendimo nustatyta, kad vaiko motinai nustatytas rizikos veiksnys – kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą, ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. 2025-01-23 vaiko tėvas Skyriaus vedėjai telefonu nurodė, kad norėtų, jog jo dukra būtų paimta iš motinos ir apgyvendinta neutralioje aplinkoje. Vaiko tėvo teigimu, dukrai daromas psichologinis spaudimas iš motinos pusės, vaikas verčiamas jam siųsti žinutes ir garso žinutę su nurodyta informacija, bet gyvai pakalbėti su dukra negali. Vaiko tėvo teigimu, dukra gyvena su mama, kuri nepripažįsta savo problemų: agresijos, priklausomybės nuo antidepresantų / alkoholio / cigarečių ir t.t. Vaiko tėvo teigimu, aplinkoje, kur gyvena dukra, buvo užfiksuotas fizinis smurtas. Nustatytas apsaugos veiksnys – kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui. Lankantis šeimoje, kur gyvena nepilnametė M. V., nenustatyta, jog aplinka, kurioje ji gyvena, jai nėra saugi. Ją, kaip 2025-01-30 išklausant nuomonę nurodė pati mergaitė, su motina sieja artimas emocinis ryšys. Vaiko paėmimas iš aplinkos, kurioje jis gyvena, galimas tik jeigu tai atitinka jo interesus, o sprendimas privalo būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, tam turi būti aiškios priežastys. Vaikas išsako norą gyventi su motina, jos namuose, bendraujant atskirai nuo motinos neišsako, jog jai namuose yra nesaugu. Mergaitė 2025-01-30 paneigė informaciją, jog ją motina verčia siųsti žinutes tėvui, išsakė priežastis, dėl kurių šiuo metu nenori bendrauti su tėvu. Duomenų apie tai, kad motina šiuo metu vartotų alkoholį, turėtų priklausomybių, kurios darytų įtaką vaiko saugumui šeimoje, vaiko situacijos vertinimo metu negauta. Pati mergaitė paklausta nurodė, kad nėra pastebėjusi, jog jos motina elgtųsi keistai arba vartotų alkoholį. Duomenų apie fizinį smurtą, pagal tėvo pateiktą informaciją, šeimoje vaiko situacijos vertinimo metu neužfiksuota, mergaitė nurodė, kad kartais mama pasako griežčiau, tačiau jos namuose niekas neskriaudžia. Mergaitei, motinos iniciatyva, teikiamos psichologo konsultacijos. Pagal gautą informaciją, pastaruoju metu ji pas psichologą lankėsi 2024-12-30 ir 2025-01-24. Vaiko įstatyminiams atstovams – motinai K. G. ir tėvui A. V. –nustatytas rizikos veiksnys – nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos. M. V. motina, vykstant nesutarimams su vaiko tėvu, parašė įrašą socialiniame tinkle bei viešai nurodė informaciją apie savo santykius su vaiko tėvu, nurodė, kad dukrai (duomenys neskelbtini). Vaiko motina pripažino, jog tokį įrašą parengė, nurodė, kad taip išreiškė savo emociją. Pati mergaitė, motinos teigimu, šį įrašą taip pat matė. Tokiu savo elgesiu, viešindama galimus vaiko sveikatos sutrikimus, vaiko motina elgėsi neatsakingai, atskleidė informaciją apie savo nepilnametę dukrą, kuri negali būti viešinama. Vaiko motina nesinaudoja jai siūlomomis atvejo vadybos paslaugomis, kurios būtų naudingos gilinant žinias apie vaiko poreikių tinkamą identifikavimą bei savo pačios emocinės būklės stiprinimą. M. V. tėvas, kaip 2025-01-30 nurodė pati nepilnametė, jai svečiuojantis pas jį, 2024 m. gruodžio mėnesį nusivedė pas savo advokatę, jai prieš tai nepaaiškinęs, kur eina. Vaiko teigimu, advokatė nepilnametei aiškino, „kad svarbu surinkti kuo daugiau informacijos, jog vaiko mama negerai su vaiku elgiasi, ir jei tokios informacijos bus daug, tai bus lengviau pakeisti vaiko gyvenamąją vietą“. Nepilnametei tokiu būdu galimai buvo bandoma sukelti lojalumo konfliktą, daryti įtaką jos nuomonei. Apie tėvo vedimąsi pas advokatę nurodė, jog žino ir vaiko motina. Prie vaiko tėvo pareiškimo teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pridėtas vaiko, jos tėvo ir advokatės susitikimo garso įrašas. Pati nepilnametė M. V. įvardijo, kad jai nepatinka, kad jos tėvas, jai pasakius, kad nenori gyventi vykti pas jį į Vilnių, to nesupranta. Galimai vaiko poreikių neatpažinimas, žalingas elgesys (vedantis nepilnametį vaiką pas advokatę ir tokiu būdu įtraukiant vaiką į teisminius procesus) daro neigiamą įtaką vaiko norui bendrauti su tėvu, su juo susitikti. Vaiko tėvas susitikti su dukra vyko į mokyklą, duomenų, jog susitikimas prieš tai būtų suderintas su dukra bei jos ugdymo įstaiga, negauta. Mergaitė bendrauti su tėvu mokykloje atsisakė. Vaiko tėvas, dukros teigimu, jau kurį laiką nebando su dukra susisiekti telefonu, nors mergaitė, kaip nurodė pati, su savimi turi telefoną, jos bendravimo arba susirašinėjimo motina netikrina bei bendrauti su tėvu nedraudžia. Vaiko motina 2025-01-30 nurodė, kad ji siūlė vaikui su tėvu susitikti neutralioje aplinkoje (kavinėje), arba, jam atvykus į (duomenys neskelbtini), po neįvykusio susitikimo atvykti į mergaitės namus, tačiau, motinos teigimu, vaiko tėvas nesutiko. 2025-01-22 iš vaiko tėvo gautame garso įraše girdima, jog vaiko tėvai, bendraudami vienas su kitu, girdint dukrai, kalba pakeltu balso tonu, bendrauja nepagarbiai, tokiu savo elgesiu vaiko tėvai rodo netinkamo bendravimo pavyzdį savo nepilnametei dukrai, ugdo nepagarbą, gali sukelti stresą, emocinius išgyvenimus. Vaiko situacijos vertinimo metu pastebima, kad tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui trūksta žinių ir gebėjimų, kaip atpažinti vaiko poreikius gyventi saugioje, ramioje aplinkoje, siekti, kad vaikui nebūtų sukeliamas lojalumo konfliktas. Nustatytas apsaugos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau būdus ir imasi aktyvių veiksmų bei efektyvių priemonių situacijai keisti. Vaiko tėvas sutiko priimti atvejo vadybos paslaugas, jam buvo sudarytas Pagalbos planas. Vaiko motina, pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, veža dukrą į psichologo konsultacijas. Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, mergaitė mokykloje yra linksma, nepastebėta jokių elgesio ir emocijų pokyčių, gimnazijoje turi draugų. Vaiko motina nuolatos domisi dukros ugdymu, nuo 2024-12-09 su mokyklos atstovais bendrauti pradėjo ir mergaitės tėvas. Vaiko įstatyminiams atstovams – motinai K. G. ir tėvui A. V. – nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Tėvo teigimu, dukros motina neleidžia jam susitikti su dukra, daro įtaką jos bendravimui su juo, kontroliuoja bendravimą telefonu. Tarp vaiko tėvų vyksta nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo, jie nėra nusistatę bendravimo su tėvu tvarkos – nesinaudoja siūloma Tarnybos teritorinio skyriaus paslauga, kartu suderinus laiką ir datą, sudaryti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko motina atsisakė siūlomų atvejo vadybos paslaugų, kurios galėtų būti naudingos, siekiant tarpininkavimo su vaiko tėvu. Vaiko motina, užuot bendrai su tėvu sprendusi klausimus, susijusius su dukros bendravimu su tėvu, kaltina jį dukrą persekiojant, tėvo veiksmus įvardija kaip „nenuspėjamus“. Vaiko motina, tėvo teigimu, nesutinka sutarti dėl vaiko ir tėvo susitikimo datos. Bendraujant su vaiko motina 2025-01-30, ji nurodė, kad dėl vaiko susitikimo su tėvu neutralioje aplinkoje ji turėtų pasitarti su savo teisininke. Vaiko tėvas teigia, kad vaiko motina nepripažįsta savo problemų: agresijos, priklausomybės nuo antidepresantų / alkoholio / cigarečių ir t.t., tačiau konkrečių faktų, jog šios priklausomybės yra identifikuojamos, šiuo metu nepateikia. Vaiko tėvai vienas kitą kaltina dėl neigiamos įtakos darymo vaiko sveikatos būklei, tačiau pati mergaitė nurodė, kad jaučiasi sveika, pastaruoju metu lankėsi pas kardiologą. Duomenų iš gydymo įstaigos apie mergaitės sveikatą pagal pateiktą užklausą negauta, tačiau neatmestina tikimybė, jog vaiko sveikatos sutrikimus, kuriuos įvardija tėvas, remdamasis e-sveikatos duomenimis, gali lemti ir stresas, patiriamas dėl tėvų nesutarimų, vaiko įjungimas į teisminius procesus, atsakomybės perkėlimas ir pan. Nepilnametė M. V. 2025-01-30 nurodė, kad ji norėjo gauti psichologo konsultacijų, išsipasakoti. Iš vaiko tėvo pateiktų garso įrašų bei susirašinėjimo su motina žinutėmis matyti, kad vaiko tėvai vienas su kitu bendrauja nepagarbiai, nevengia kaltinimų, nesiekia konstruktyvaus bendravimo ir sutarimo. Tiek vaiko motina, tiek tėvas kliaujasi teisininkų pagalba bei ginčo sprendimu teisme, užuot bandę kartu, darydami abipuses nuolaidas, susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bei bendravimo su juo tvarkos. Toks vaiko tėvų elgesys, kuris tęsiasi jau keletą mėnesių, daro neigiamą įtaką vaiko situacijai, kenkia jos santykiams su atskirai gyvenančiu tėvu, sukelia emocinius išgyvenimus.

39. Iš 2025-02-03 Tarnybos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta, kad Skyriui mažametės M. V. tėvų šeimos yra žinomos. M. M. V. atžvilgiu: 2019-12-12 nustatytas galimas smurtas vaiko atžvilgiu (vaikas tapo motinos ir sugyventinio konflikto liudininku). Vaikui užtikrinta saugi aplinka pas giminaičius, nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, inicijuota atvejo vadyba (duomenys neskelbtini). 2020-07-21 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motina išvyko gydytis dėl alkoholio vartojimo problemos, tėvas teigė negalintis pasirūpinti dukra). Vertinta vaiko situacija, vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas močiutę (iš motinos pusės), sudaryta mobilioji komanda, inicijuota atvejo vadyba. Laikinoji priežiūra vaikui vykdyta laikotarpiu nuo 2020-07-21 iki 2020-09-02 (duomenys neskelbtini). 2020-10-18 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motinai nustatytas 1,82 prom. girtumas). Vertinta vaiko situacija, informacija perduota atvejo vadybai. 2021-11-18 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (gauta informacija dėl netinkamo motinos elgesio, netinkamų gyvenimo sąlygų vaikui). Vertinta vaiko situacija, informacija perduota atvejo vadybai. 2021-02-04 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (gauta informacija, kad vaiko motina su sutuoktiniu vartoja alkoholį, vaikas paliktas močiutės priežiūroje). Vaikui užtikrinta saugi aplinka, vaikas tik 2021-02-15 perduotas įstatyminiam atstovui – tėvui, nes jis tik tuomet galėjo dukrą pasiimti pas save į saugią aplinką, vertinta vaiko situacija, informacija perduota atvejo vadybai. 2024-12-03 Skyriuje registruotas pranešimas, jog, vaiko tėvo teigimu, jis nori apsaugoti vaiką nuo vaiko motinos psichologinio spaudimo. Pasak tėvo, dukra jam sakė, kad nori gyventi su tėvu. 2024-12-11 Skyriuje registruotas pranešimas, jog, vaiko tėvo teigimu, vaiko motina nuteikinėja dukrą prieš jį, nesudaro sąlygų pabendrauti ir susitikti su dukra. 2024-12-13 Skyriuje registruotas pranešimas, jog vaiko tėvas baiminasi, kad vaiko motina naudoja psichologinį smurtą bei manipuliuoja jų dukra, taip pat neleidžia tėvui susitikti su dukra. 2024-12-15 Skyriuje registruotas pranešimas, jog vaiko motina iškvietė policiją po to, kai vaiko tėvas, neinformavęs vaiko motinos, pasiėmė iš mokyklos dukrą ir išsivežė į savo gyvenamąją vietą savaitgaliui. Vėliau vaiko motiną apie tai informavo vaiko tėvo advokatė. Dėl laikotarpiu nuo 2024-12-03 iki 2024-12-16 Skyriuje registruotų pranešimų, įvertinus vaiko situaciją, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaiko tėvams inicijuota atvejo vadyba. 2024-12-24 Skyriuje registruotas pranešimas, kad vaiko motinai nustatytas 1,68 prom. girtumas. Tuo metu vaikas buvo pas močiutę. 2024-12-31 Skyriuje registruotas vaiko tėvo pranešimas, kad dukra patiria stresą gyvendama su motina, tėvas nežino, kur vaiko motina panaudos jo pervestus pinigus, su vaiko motina neįmanoma gražiai bendrauti. 2025-01-06 Skyriuje registruotas tėvo pranešimas, kad nuo paskutinio susitikimo su dukra 2024-12-15, jis negali susisiekti su vaiku, negauna jokių žinių apie dukrą. 2025-01-07 Skyriuje registruotas vaiko tėvo pranešimas, jog vaiko motina neleidžia jam matytis su dukra, jis nežinantis dukros buvimo vietos, jos būsenos. Tėvas baiminasi dėl dukros saugumo. Tėvo nuomone, vaiko motinos gyvenamoji vieta nėra tinkama jo dukrai. 2025-01-07 Skyriuje registruotas vaiko motinos pranešimas, kad vaiko tėvas naudoja psichologinį spaudimą jai ir dukrai nuolat skambinėdamas. Vaiko motinos teigimu, dukra nenori su tėvu bendrauti, nes tėvas ja manipuliuoja. 2025-01-07 Skyriuje registruotas vaiko motinos pranešimas, kad mažametė dukra jai pasipasakojo, jog tėvas dukrai liepė meluoti tarnyboms ir skleisti neigiamą informaciją apie motiną. Dėl laikotarpiu nuo 2024-12-24 iki 2025-01-07 gautų pranešimų, įvertinus vaiko situaciją, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaiko tėvams inicijuota atvejo vadyba. 2025-01-15 Skyriuje registruotas vaiko tėvo pranešimas, kuriame teigiama, kad vaiko motina piktnaudžiauja motinos valdžia. Vaiko motina kaltina vaiko tėvą, kad šis, kviesdamas įvairias tarnybas, žaloja dukters psichologinę sveikatą. 2025-01-21 Skyriuje registruotas vaiko tėvo pranešimas, kad jam nepavyko susitikti su dukra, kad vaiko motina nesudaro sąlygų vaikui ir tėvui bendrauti. 2025-01-23 Skyriuje registruotas vaiko tėvo pranešimas, kad nuo gruodžio mėn. jam nesudaromos sąlygos pabendrauti su dukra, susitikti. Pasak tėvo, vaiko motina nesutinka susitarti dėl vaiko ir tėvo susitikimo datos, tėvas nori, kad vaikas būtų apgyvendintas neutralioje aplinkoje. 2025-01-29 Skyriuje gautas tėvo laiškas, kuriame kalbama apie dukros ligas, vežimą pas psichologą, kad vaiko motina nepripažįsta savo problemų (agresija, alkoholio vartojimas), aplinkoje buvo fiksuotas fizinis smurtas, vaiko motina socialiniame tinkle pasidalijo informacija, susijusia su dukra. Dėl laikotarpiu nuo 2025-01-15 iki 2025-01-29 gautų pranešimų Skyriuje šiuo metu yra vertinama vaiko situacija. Vaiko motinos šeimai pirmasis atvejo vadybos posėdis (duomenys neskelbtini) vyko 2019-12-30, o atvejo vadybos procesas užbaigtas 2020-06-04 nustačius, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. 2020-07-29 vaiko motinos šeimai antrą kartą buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini), kuris užbaigtas 2022-05-11 nustačius, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. 2024-12-27 vaiko motinos šeimai atvejo vadyba inicijuota trečią kartą, tačiau šis procesas užbaigtas 2025-01-23, gavus vaiko motinos atsisakymą dėl atvejo vadybos proceso taikymo. Vaiko tėvui atvejo vadybos procesas pirmą kartą vykdytas nuo 2020-07-31 iki 2020-08-26, antrą kartą – nuo 2021-02-17 iki 2021-08-09 (duomenys neskelbtini). Trečią kartą atvejo vadyba vaiko tėvui inicijuota 2024-12-27. Skyriaus duomenimis, vaiko tėvui administracinė atsakomybė dėl vaiko teisių pažeidimų ar netinkamo tėvo valdžios naudojimo taikyta nebuvo. Vaiko motinai 2020-11-09 skirtas įspėjimas dėl Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

40. Iš 2025-02-03 Tarnybos išvados nustatyta, kad nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, mažametės M. V. nuomonę dėl pranešimuose nurodytų aplinkybių Skyriaus specialistai išklausė 2024-12-16. Tuomet vaikas išsakė norą gyventi kartu su tėvu. Skyrius atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu išklausant vaiko nuomonę, neturėjo informacijos, kad 2024-12-14, t. y. vos prieš pora dienų, vaiko tėvas nusivedė vaiką pas savo atstovę advokatę į pokalbį, kurio metu, kaip galima įžvelgti iš prie prašymo pridedamo garso įrašo, Skyriaus manymu, galimai buvo veikiama ir formuojama vaiko nuomonė. Skyrius atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks suinteresuotų suaugusiųjų asmenų įtakos vaiko nuomonei darymas vertintinas kritiškai. 2025-01-30 Skyriaus specialistams lankantis atsakovės šeimoje, bendrauta su mažamete M. V., išklausyta jos nuomonė. Vaiko motina neprieštaravo individualiam vaiko ir specialistų pokalbiui ir šiam pokalbiui netrukdė. Su vaiku bendrauta jo kambaryje. M. V. pasakojo, kad ji jaučiasi saugiai gyvendama su mama. Vaikas paaiškino, kad mama jai suteikia ir meilę, ir šilumą, su mama ji puikiai sutaria, gauna daug mamos dėmesio. Pasak vaiko, ji žino, kad jos tėtis su mama nesutaria ir mano, kad tie nesutarimai tik dėl jos. Vaiko teigimu, ji yra mačiusi, kad tėtis su mama pykstasi, tėtis nenoriai bendraudavo su mama. Vaikas nurodė, kad ji nesupranta, kodėl tėtis taip elgiasi, nes mama niekada nedraudė jai bendrauti su tėčiu, visada išleisdavo pas tėtį. Vaiko teigimu, nei tėtis, nei mama nerodė vaikui jokių dokumentų, susijusių su teisiniais klausimais. Vaikas pasakojo, kad tėtis buvo nusivežęs ją pas advokatę. Pasak vaiko, tėtis jai nieko apie tai nesakė, neperspėjo nei kur, nei kodėl ten reikia važiuoti. Vaiko teigimu, pas tėtės advokatę ji daug nekalbėjo, tik tėtės advokatė vaikui paaiškino, kad svarbu surinkti kuo daugiau informacijos, kad mama negerai su vaiku elgiasi, ir jei tokios informacijos bus daug, tai bus lengviau pakeisti vaiko gyvenamą vietą. M. V. pakartojo, kad tėtis jai nieko iš anksto nesakė, kad vešis pas advokatę, tik sakė, kad kažkur abu kartu važiuos. Tai vyko paskutinio jos apsilankymo pas tėtį metu, 2024 m. gruodžio mėn. Pasak vaiko, jis galvojo, kad su tėte vyks kažkur pasivaikščioti, kartu praleisti laiką, bet kai pamatė advokato kontoros užrašą, tuomet suprato, kur ją tėtis atsivedė. Pasak vaiko, šiuo metu ji jaučiasi gerai ir saugiai gyvendama mamos šeimoje, būdama su mama. Vaikas pripažino, kad praeityje tėčiui yra sakęs, jog norėtų gyventi Vilniuje, kada tiksliai taip pasakė, neatsiminė. Mažametės teigimu, taip ji pasakė vien tik todėl, kad norėjo gyventi mieste. Tikslios datos, kada vaikas atvyks gyventi pas tėtį, nebuvo sutarę, kiek prisimena, kalbėjo, kad į Vilnių gyventi atvažiuos apie Naujus metus. M. V. teigė, kad nebenori važiuoti gyventi į miestą pas tėtį, nes suprato, kad su mama ir seserimi ją sieja stiprus ryšys ir tėtės žmona jai neatstos mamos. Pasak vaiko, kai ji būdavo su tėčiu, jis vaikui liepdavo nieko nepasakoti mamai apie išvykimą gyventi pas tėtį, dažnai pasakydavo vaikui, ką kalbėti, ką pasakoti ir visa tai, ką ji kartodavo, įrašinėdavo. M. V. teigė, kad ji mamai yra pasakiusi, jog norėtų vykti gyventi į Vilnių. Pasak vaiko, mama dėl to nepyko. Vaikas teigė, kad jai patinka vykti į psichologo konsultacijas, mano, kad konsultacijos jai yra reikalingos, psichologei gali viską išsipasakoti, pasakyti, dėl ko ji išgyvena, dėl ko jai sunku. Nepilnametės teigimu, pas psichologę ji buvo du kartus, nes pati norėjo vykti į konsultacijas, išsipasakoti, gauti psichologės patarimų. Pasak vaiko, mamai pasakė, kad nori pas psichologę, ir mama ją nuvežė. Nepilnametės teigimu, ji taip pat apie viską atvirai gali pasikalbėti ir su mama. Vaikui nepatinka, kad įvykus tiems nesutarimams su tėčiu, ir vaikui pasakius, kad nebenori vykti gyventi į Vilnių, tėtis to nesupranta. Pasak nepilnametės, su tėčiu ji bendravo jau seniai, nusiuntė jam balso žinutę. Toje balso žinutėje ji tėčiui pakartojo, kad nenori su tėčiu gyventi, kad jis nustotų pranešinėti vaiko teisėms ir kitiems specialistams. Vaikas teigė, kad pats sugalvojo siųsti tą balso žinutę, nes norėjo, kad tėtis iš jos tai išgirstų ir suprastų, kad ji nenori su tėčiu gyventi. Vaiko teigimu, niekas jai neliepė ir neprašė siųsti tos balso žinutės, taip nusprendė ji pati. M. V. teigimu, ji telefone matė, kad tėtis pamatė jos žinutę, tačiau nieko į tai vaikui neatrašė. Pasak vaiko, jis neprisimena, kada tėtis jam paskutinį kartą rašė ar skambino. Prisimena tik kai tėtis atvažiavo į jos mokyklą apie tai vaiko net neįspėjęs, nepranešęs. Kad tėtis atvyko pas ją, nepilnametei pranešė mokyklos darbuotojai. Kiek ji žino, mokyklos darbuotojai tėčiui pasakė, kad mokykloje, pamokų metu, tėvo ir vaiko susitikimas negali vykti. Pasak nepilnametės, jai buvo gėda, nes ją iš pamokos pakvietė socialinė darbuotoja, į ją žiūrėjo kiti vaikai, visa tai vyko pamokų metu. Nepilnametės teigimu, su tėčiu mokykloje pamokų metu ir pati nenorėjo bendrauti. Kiek vaikui yra žinoma, tą pačią dieną tėtis parašė mamai žinutę, kad nori su manimi bendrauti, vaikas laukė tėčio namuose, tačiau tėtis į namus tą dieną neatvažiavo. Vaiko žiniomis, mama nedraudė bendrauti, kvietė tėtį atvykti į namus, netgi gyvenamosios vietos adresą tėtei parašė. Pasak vaiko, tuo metu ji pati nenorėjo bendrauti su tėčiu mokykloje, matant kitiems vaikams. Vaikas teigė, kad nenori bendrauti su tėčiu, tačiau specialistams pasiūlius pabendrauti su tėčiu neutralioje aplinkoje, vaiko pageidavimu dalyvaujant ir specialistams, nepilnametė teigė, kad esant tokioms sąlygoms, galbūt ir galėtų susitikti, bet pakartojo, kad viena su tėčiu nenori bendrauti. Nepilnametė nurodė, kad jos sveikata gera, tačiau neseniai lankėsi pas širdies gydytoją, nes kartais jai paskauda širdies plotą. Vartoja maisto papildus, žuvies taukus, vaistų dėl to nevartoja. Pasak vaiko, namuose ramu, ji gali pailsėti, išsimiegoti, noriai atsikelia į mokyklą, būna pailsėjusi. Niekas jos poilsio netrukdo. Vaikas pasakojo, kad turi savo asmeninį telefoną, gali jį neštis į mokyklą, mama jos telefono netikrina, nes telefonas yra su PIN kodu, todėl niekas be jos negali matyti telefono turinio. Jeigu tėtis jai skambintų, ji tikrai galėtų atsiliepti, tačiau, vaiko teigimu, tėtis seniai jai skambino ir rašė žinutes. M. V. pakartojo, kad jai nepatinka, kad tėtis taip elgiasi, nesupranta ir neatsižvelgia į jos norą ir apsisprendimą. Nepilnametės teigimu, ji nėra mačiusi, kad mama vartotų vaistus, nėra mačiusi mamos vartojančios alkoholį namuose. Taip pat vaikas teigė, kad nėra matęs keisto, nebūdingo nei mamos, nei jos vyro elgesio. Pasak vaiko, su mama sutaria, kartais nenori susitvarkyti kambario, tačiau dėl to mama nepyksta, tik paaiškina ar griežčiau pasako, kad susitvarkytų. Vaiko niekas namuose neskriaudžia. Nepilnametės teigimu, ji gerai sutaria su visais šeimos nariais. Vaikas pasakojo, kad namuose turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, spinta rūbams, rašomasis stalas, komoda, kurioje laikomi vaiko papuošalai ir knygos, molbertas. Nepilnametės teigimu, jai patinka piešti, ji lanko dailės būrelį, tinklinio treniruotes, anglų kalbos būrelį, o nuo kitos savaitės planuoja pradėti lankyti floristikos būrelį, nes jai patinka gėlės ir mokytoja, kuri moko floristikos. M. V. teigė, kad ji norėtų ir toliau gyventi su mama, nes iš mamos gauna daugiau meilės ir šilumos, be mamos negalėtų išbūti, nuo pat gimimo gyveno su mama, su ja gerai sutaria. Taip pat mokykloje, kurioje šiuo metu mokosi, turi draugų, sutaria su mokytojais, jai puikiai sekasi mokslai, jos pažymių vidurkis apie devynis balus. Be to, nepilnametės teigimu, ji puikiai sutaria su mamos sutuoktiniu ir su mažąja seserimi, taip pat netoli gyvena jos močiutė iš mamos pusės, su kuria susitinka dažnai, labai jos pasiilgsta. Specialistams atvykus į vaiko gyvenamąją vietą, nepilnametė M. V. buvo linksma, maloniai bendravo su specialistais. Individualaus pokalbio su vaiku metu M. V. su specialistais bendravo noriai, tačiau graudinosi. Pokalbio pabaigoje, pasakojant apie mokyklą, savo kambarį, mažametė pralinksmėjo. Lankymosi šeimoje metu pastebėtas glaudus motinos ryšys su dukra: jų tarpusavio bendravimas mandagus, motinai svarbi vaiko nuomonė, mergaitė gerbia motiną, paprašyta pavedžioti šuniuką, kol motina bendraus su specialistais, dukra neprieštaravo, apsirengė ir su šuniuku išėjo į lauką, mama su dukra bendraudamos juokavo, mama kreipėsi į dukrą mažybiniu vardu „M.“. Skyriaus specialistai neuždavė vaikui klausimų, susijusių su vaiko bendravimu su motina, jei jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nes vaikas kelis kartus pakartojo, kad nenorėtų keisti savo gyvenamosios vietos, išsakė nenorą gyventi pas tėvą ir bendrauti su juo. Skyrius atkreipia dėmesį į tai, kad Skyriuje buvo gautas vaiko ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame taip pat nurodyta, jog mažametė M. V., būdama ugdymo įstaigoje, 2025-01-09 ir 2025-01-21 bendrauti su tėvu taip pat nenorėjo. Skyrius pažymi, kad tam, jog sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtų sėkmingai įgyvendintas, geriausia, kai jam pritaria visos suinteresuotos šalys, o ypač vaikas.

41. Iš 2025-02-03 Tarnybos išvados nustatyta, kad Skyrius, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2025-01-30 lankėsi atsakovės šeimoje, ištyrė jos gyvenamosios vietos sąlygas, užpildė vaiko motinos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Lankymosi atsakovės šeimoje metu nustatyta, kad mažametė M. V. gyvena kartu su motina, jos sutuoktiniu ir jaunesne seserimi. Namas, kuriame gyvena vaikas, priklauso vaiko motinos sutuoktiniui nuosavybės teise. Namas dviejų aukštų, namo plotas apie 120 kv. m. Pirmame namo aukšte yra 3 kambariai, antrame – 2 kambariai. Antrame namo aukšte šiuo metu vyksta remonto darbai. Name yra visi patogumai: vonios kambarys, kuriame yra vonia, kriauklė, tualetas. Namas šildomas kieto kuro katilu. Apsilankymo vaiko gyvenamojoje vietoje metu, namuose buvo tvarkinga, šilta, švaru. Vaikas turi savo atskirą kambarį. Vaiko kambaryje yra lova, spinta rūbams, rašomasis stalas, komoda, kurioje laikomi vaiko papuošalai ir knygos, molbertas. Vaiko kambarys naujai suremontuotas, erdvus, labai tvarkingas, vaiko lova tvarkingai paklota, kambaryje yra visi būtini vaiko poreikiams daiktai, vaiko piešiniai. Vaiko gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui. Vaiko gyvenamojoje vietoje yra visi daiktai būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti, vaiko higienos priemonės. Vaikas turi augintinį – šuniuką. Ieškovo gyvenamojoje vietoje Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi 2025-01-30, patikrino ieškovo gyvenamosios vietos sąlygas, užpildė vaiko tėvo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Lankymosi ieškovo šeimoje metu nustatyta, kad ieškovas gyvena kartu su sutuoktine ir mažamečiu sūnumi 3 kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo sutuoktinei. Butas apie 63 kv. m. Bute yra bendras kambarys – svetainė, dukters kambarys, miegamasis, virtuvė kartu su svetaine, koridorius, tualetas ir vonia, tamsus kambarys, 2 balkonai. Bute yra visi patogumai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. M. M. V. tėvo gyvenamojoje vietoje turi savo atskirą kambarį, kuriame yra didelis minkštas kampas, rašomasis stalas su ergonomiška kėde, lentyna - spinta. Matyti knygos, žaidimai, mokymosi priemonės, kompiuteris, spausdintuvas. Nepilnametei sudarytos tinkamos sąlygos poreikiams tenkinti. Yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Namuose yra augintinis – šuo. Iš Skyriaus turimos informacijos darytina išvada, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui užtikrinama tinkama aplinka.

42. Iš 2025-02-03 Tarnybos išvados nustatyta, jog atsakovės šeimoje, kurioje auga mažametė M. V., pastaruosius beveik ketverius metus (nuo 2021-02-04, kada buvo poreikis užtikrinti vaikui saugią aplinką) vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Be to, 2022-05-11 nustačius, kad atsakovės šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, buvo užbaigtas ir atvejo vadybos vaiko motinos šeimai procesas. Pažymėtina ir tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio pradžios iki šios išvados rengimo, Skyrius nenustatė aplinkybių, susijusių su nesaugia aplinka mažametei M. V. jos gyvenamojoje vietoje. Skyrius pažymi, kad atsakingai vykdo teisės aktų jam pavestas funkcijas, ir jei turėtų pagrįstų duomenų, kad vaikui motinos namuose yra nesaugu, nedelsiant vaiką perduotų ieškovui. Skyrius taip pat pažymi, kad nors ir 2024-12-24 Skyriuje registruotas pranešimas, jog vaiko motinai nustatytas 1,68 prom. girtumas, tačiau tuo metu vaiko namuose nebuvo, mažametė M. V. svečiavosi pas močiutę. Atsakovei nustatytas neblaivumas savaime nereiškia, kad vaikui namuose yra nesaugu, kadangi nenustatyta, jog šis atvejis būtų padaręs kokią nors žalą vaikui. Be to, 2025-01-30 išklausant vaiko nuomonę, mažametė Skyriaus specialistams nurodė, kad gyvendama su mama ji jaučiais saugi, namuose ramu, ji gali pailsėti, išsimiegoti, noriai atsikelia į mokyklą, būna pailsėjusi, niekas jos poilsio netrukdo. Pasak vaiko, ji nėra mačiusi mamos vartojančios alkoholį namuose, arba elgiantis keistai dėl kokių nors kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Skyrius atkreipia dėmesį į tai, kad prašyme teismui ieškovas pateikia daug ir išimtinai negatyvios informacijos apie vaiko motiną, tačiau Skyriui abejones kelia tam tikros aplinkybės, susijusios su paties vaiko tėvo noru ir gebėjimu rūpintis vaiku. Skyrius atkreipia teismo dėmesį į tai, kad gavus pranešimus dėl galimai pažeidžiamų mažametės M. V. teisių ir geriausių interesų bei vertinant vaiko situacijas, rizikos veiksniai būdavo nustatomi ne tik vaiko motinai, bet ir ieškovui. Šį faktą pagrindžia paties ieškovo su prašymu pateikti dokumentai: 2020-07-28 vaiko situacijos vertinimo anketoje numatytas rizikos veiksnys ir vaiko tėvui, nes jis teigė, kad dukra rūpintis negali, sutiko, kad vaikui būtų nustatyta laikinoji priežiūra. Laikinoji priežiūra vaikui vykdyta laikotarpiu nuo 2020-07-21 iki 2020-09-02. Be to, 2021-02-04 nustačius galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus M. V. atžvilgiu (gauta informacija, kad vaiko motina su sutuoktiniu vartoja alkoholį, vaikas paliktas močiutės priežiūroje), vaikas turėjo būti perduotas į saugią aplinką, nes vaiko tėvas tik 2021-02-15, t. y. po 11 dienų pasiėmė dukrą pas save. Vaiko tėvas tada nesiėmė jokių veiksmų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kai vaikas jam buvo perduotas, nors ir nurodė, kad turi galimybes ir visas sąlygas, kad vaikas augtų pas jį. Rizikos veiksniai ne tik atsakovei, bet ir ieškovui nustatyti taip pat įvertinus vaiko situaciją 2024-12-23 bei 2025-01-13. Skyrius neturi duomenų, kad vaiko tėvas, nors kaip prašyme teismui teigia, jau ilgą laiką žinojęs apie pažeidžiamas jo dukters teises vaikui augant motinos šeimoje (galimai nesaugią dukters aplinką, galimą motinos psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu ir kt.), nedelsiant būtų ėmęsis aktyvių veiksmų užtikrinti savo dukters interesus. Priešingai, 2024-11-29 atsiuntęs Skyriui el. laišką, kuriame nurodė, jog nori apsaugoti vaiką nuo vaiko motinos psichologinio spaudimo, teigė, kad dukra jam yra sakiusi, jog gyvendama su motina jaučia baimę, yra išreiškusi norą gyventi pas tėvą ir prašė Skyriaus padėti išgelbėti vaiką nuo tolesnio toksiško gyvenimo su motina, prieštaravo, kad Skyriaus specialistai šios informacijos pagrindu registruotų pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises ir jį nagrinėtų. Tuomet, telefoninio pokalbio su Skyriaus specialistais metu, nurodė, kad dar ne laikas, ir jis su savo teisininku pasakys Skyriui, kada registruoti pranešimą ir vykti į vaiko motinos šeimą. Skyrius neturi informacijos, kad vaiko tėvas, nors ir kaip teigia jau seniai pastebėjęs vaiko nerimą ir baimę, būtų registravęs ar vežęs vaiką psichologo konsultacijai. Tuo tarpu atsakovė registravo ir pristatė mažametę M. V. psichologo konsultacijoms. Šį faktą patvirtina Skyriuje 2025-01-29 gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kad vaikas lankėsi pas psichologą, konsultacijoms vaiką pristatė mama, kuri domisi vaiko sveikata. Dėl pagalbos vaikui tėtis nesikreipė. Taip pat Skyriuje 2025-01-03 gautas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodyta, kad mažametė M. V. į gydymo įstaigą atvyksta su mama ne tik susirgus, bet ir profilaktiniam patikrinimui, atlieka planinius skiepus. Apžiūros metu niekada nepastebėta poodinių kraujosrūvų ar smurto požymių. Gydytojų nurodymų ir rekomendacijų laikosi, pas gydytojus specialistus nuvyksta. Iš Skyriaus turimos ir teismui pateiktos informacijos matyti, kad vaiko tėvas ilgą laiką teikė vaikui ne visą išlaikymo sumą, dėl ko susidarė 6967,50 Eur išlaikymo skola. Nors prašyme teismui ieškovas nurodo, kad, jo žiniomis, pati vaiko motina vaikui skirtus išlaikymo pinigus naudodavo savo reikmėms (t. y. ne vaiko poreikiams), tačiau Skyrius nėra gavęs jokių vaiko tėvo pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaiko teises ir interesus dėl ne pagal paskirtį naudojamų vaiko išlaikymui skirtų lėšų. Skyriaus duomenimis, vaiko motina rūpinasi ir vaiko ugdymu. Skyrius nėra gavęs informacijos iš vaiko ugdymo įstaigos, kad vaikui trūktų ugdymosi priemonių. 2025-01-24 Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame pateikta informacija, kad M. V., kuri šioje įstaigoje mokosi nuo 2024-09-01, turi visas mokymuisi reikalingas priemones. Noriai dalyvauja klasės ir gimnazijos renginiuose, pasiruošia šventėms, konkursams ir varžyboms. Dalyvavo (duomenys neskelbtini)varžybose, kur kartu su komanda laimėjo 2 vietą. Mergaitė per šiuos mokslo metus nėra gavusi nei vienos pastabos, o įvairių dalykų mokytojai elektroniniame dienyne yra įrašę tik pagyrimus. Mokinės mokymosi vidurkis 8,69. Nuo rugsėjo 1 dienos ji praleido 60 pamokų, visos pamokos pateisintos. N. M. elgesio ar emocijų pokyčių, ji gimnazijoje apsupta draugių, linksma. Psichologo, socialinio pedagogo, spec. pedagogo nei logopedo pagalba gimnazijoje neteikiama. Mama domisi dukros mokymosi rezultatais, kaip ji jaučiasi mokykloje, siūlo idėjas ir pagalbą klasei (pagamino kalėdinių puošmenų), kadangi negalėjo atvykti į klasės tėvų susirinkimą (sirgo jaunesnioji dukra), apsilankė gimnazijoje po keleto dienų. Nuolat bendrauja telefonu, jungiasi prie elektroninio dienyno „Tamo“. M. tėtis paskambino klasės vadovei 2024 m. gruodžio 9 d., prisistatė ir paklausė, kaip sekasi jo dukrai. Skambino 2025 m. sausio 6 d. apie 18 val., norėjo papasakoti apie santykius su dukra, ką jis dėl jos yra padaręs. 2025 m. sausio 9 d. skambino pamokų metu, prašė, kad būtų leista pakalbėti su dukra, dukra kalbėtis nenorėjo. 2025 m. sausio 21 d. buvo atvykęs į gimnaziją, susitiko su administracija, klasės vadove, norėjo susitikti su dukra. Dukros atsakymas buvo neigiamas, susitikimas neįvyko. Susipažinus su ugdymo įstaigos pateikta informacija, akivaizdu, kad ieškovas pradėjo domėtis vaiko ugdymusi naujoje ugdymo įstaigoje tik po to, kai Skyriuje, neatsižvelgiant į vaiko tėvo prašymą neregistruoti pranešimo apie galimai pažeidžiamas jo dukters teises pagal jo 2024-11-29 pateiktą informaciją, minėtas pranešimas buvo užregistruotas. Skyriaus turimais duomenimis, vaiko motina užtikrina vaiko poreikius, rūpinasi vaiko sveikata, ugdymusi. Susipažinęs su ieškovo prašymo motyvais, įvertinęs bei išanalizavęs visą turimą informaciją, Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaiko geriausių interesų susidariusioje situacijoje.

43. Iš 2025-02-03 Tarnybos išvados nustatyta, jog ieškovą ir atsakovę pastaruoju metu sieja konfliktiški santykiai, todėl vienareikšmiškai nukenčia geriausi vaiko interesai, vaikas yra tėvų tarpasmeninių, konfliktinių santykių liudininkas / įkaitas. Skyriaus vertinimu, susidariusioje situacijoje, tikslinga nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo laikiną bendravimo tvarką. Tokia tvarka galimai eliminuotų arba galimai būtų prevencinė priemonė konfliktinių situacijų vengimo kontekste bei padėtų užtikrinti vaiko interesą palaikyti bei puoselėti ryšį su abiem tėvais. Skyrius pažymi, kad siūlė vaiko tėvams bendru sutarimu sudaryti laikiną bendravimo tvarką, tarpininkaujant Skyriaus specialistams, tačiau tokia tvarka sudaryta nebuvo, kadangi vaiko tėvai nesutarė dėl susitikimo datos ir laiko. Tarnyba darė išvadą, jog ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – laikinas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas – neatitinka geriausių vaiko interesų. Skyriaus nuomone, neturėtų būti taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovės bei laikinos bendravimo tvarkos su atsakove nustatymas, kurios savo esme yra išvestinės ir priklauso nuo pirminės priemonės taikymo.

44. Į bylą pateikti medicininiai išrašai iš M. V. sveikatos istorijos; susirašinėjimų (tarp šalių, tarp šalių ir Tarnybos specialistų, šalių ir pedagogų), raštų (įvairioms tarnyboms) informacija; pedagogės nuomonė apie vaiką; močiutės nuomonė apie ginčo situaciją; nuomonė apie atsakovę; duomenys apie vaiko ugdymosi pasiekimus, lavinimą; garso įrašai; duomenys dėl Tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jurbarko rajone nušalinimo; specialisto išvados dėl atsakovės sveikatos sutrikdymo; šalių ir vaiko nuotraukos.

45. (duomenys neskelbtini) vadovės charakteristikoje apie atsakovę nurodyta, jog K. G. laikotarpiu nuo 2022-04-08 iki 2022-05-17 dirbo (duomenys neskelbtini) tinklo parduotuvėje. Per šį trumpą laikotarpį atsakovė nevengė piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir darbe pasirodyti apsvaigus, vartoti alkoholinius gėrimus darbe. Charakteristikoje taip pat pažymima apie neatsakingą, konfliktišką atsakovės asmenybę, kerštą darbdaviui bei neteisėtą kreipimąsi dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

46. 2025-03-12 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog „pokalbio pradžioje mergaitės buvo pasiteirauta, ką ji žino apie psichologės vizito priežastį. M. nurodė: „Tai pasikalbėti apie tėtį“. Psichologė paaiškino, kad norės aptarti tiek tėtį, tiek mamą. Mergaitė neprieštaravo pokalbiui ir suprato jo taisykles (melas, nesuprantu, nenoriu). Ji taip pat buvo informuota, kad bet kuriuo metu gali nutraukti pokalbį. Be to, mergaitė buvo supažindinta su tuo, jog psichologė susipažino su ankstesniais nuomonės išklausymo aktais ir siekia geriau suprasti visą įvykių eigą. M. buvo paprašyta papasakoti, nuo ko viskas prasidėjo. M. pasakojo, kad jos tėvai išsiskyrė, kai jai buvo treji metai. Mergaitė nurodė, kad nuo skyrybų visą laiką gyveno su mama. Paklausus, kaip bendravo su tėčiu per šį laikotarpį, ji teigė: „Kai man buvo septyneri, pradėjau bendrauti su tėčiu. Jis jau turėjo draugę. Nuo septynerių iki dabar – o man dabar vienuolika – bendravome visai gerai“. M. nurodė, kad nuo trejų iki septynerių metų savo tėčio nebuvo mačiusi ir su juo nebendravo. Ji pasakojo, kad su tėčiu bendraudavo tada, kai pati norėdavo – konkrečios bendravimo tvarkos nebuvo. Paprastai su juo susitikdavo kelis kartus per mėnesį. K. M. suėjo aštuoneri, ji pradėjo vykti pas tėtį į Vilnių su nakvyne. Vėliau tėtis vis dažniau kviesdavo ją į Vilnių. Mergaitės teigimu, jai patiko ten lankytis, nes smagiai leisdavo laiką. M. taip pat nurodė, kad šiuo metu lanko mokyklą (duomenys neskelbtini) ir Vilniuje mokyklos niekada nelankė. Paklausus mergaitės, kada tėvai pradėjo nesutarti, M. teigė: „Man buvo (duomnys neskelbtini) metų, praeitais metais“. Paklausus, kas atsitiko, kad tėvai susipyko, M. nurodė: „Nes aš pasakiau, kad noriu būti pas tėtį“. Paprašius mergaitės papasakoti viską nuo pradžių ir paaiškinti, kaip priėmė šį sprendimą, M. teigė: „Tėtis pradėjo labiau pasakoti apie Vilnių. Jis sakydavo, kad tai didelis miestas, kalbėdavo apie jį. Ir tada įvyko vienas toks atvejis, kuris man labai nepatiko – tėtis pasakė, kad mama manęs nenorėjo. Kad ji norėjo manęs atsikratyti. Kai apie tai pasakiau mamai (o tai įvyko neseniai), ji sakė, kad niekada net nebūtų apie tai pagalvojusi. Tėtis man buvo liepęs to jai nesakyti“. Paprašius mergaitės dar kartą patikslinti, kodėl tėtis taip pasakė, ji nurodė: „Mes kalbėjom apie mamą, ir tada tėtis sako: Ar tu žinojai, kad mama tavęs iš viso nenorėjo turėti? Aš tada pasimečiau. Bet kai pasakiau mamai, ji labai nustebo ir sakė, kad tai netiesa. Ji sakė, kad buvo sunkių dienų, bet niekada net negalvojo taip“. Mergaitė pasakojo, kad po tėčio žodžių, jog mama jos nenori, ji pradėjo galvoti, kad galbūt mama iš tiesų taip mano, o jei tėtis priima ją gyventi pas save, tai geriau likti su juo. Ji prisipažino, kad tada labai supyko ant mamos „nežinodama visos tiesos“. Paklausus, ar kada nors pastebėjo, kad mama jos nenorėtų, mergaitė atsakė: „Būdavo, kad susipykdavome su mama, bet niekada nebuvo tokių konfliktų, kad taip pagalvočiau. Tiesiog patikėjau tėčiu“. Mergaitė prisiminė, kad šis pokalbis su tėčiu vyko Vilniuje, kai ji savaitgalį buvo pas jį. Jau buvo prasidėję mokslo metai, ruduo. P. M., ką po to ji darė, ji atsakė: „Iš pradžių pasimečiau, gal net nepatikėjau. Bet paskui pagalvojau, kad tėtis negalėtų pasakyti tokio dalyko be priežasties. Tada tėtis pasakė: „Viskas gerai, jei nori – gali pas mus gyventi. Bet pridūrė, kad mama mane vis tiek myli. Visgi aš nusprendžiau, kad jei mama manęs nenori, tai geriau būtų pas tėtį“. M. pasakojo, kad tėtis jai sakė, jog visas procesas užtruks labai ilgai, reikės kalbėtis su vaiko teisių specialistais, ir liepė jiems pasakyti „kažką blogesnio, ką mama blogai daro“. Ji prisiminė pirmąjį susitikimą su vaiko teisėmis: „Kažkurį dalyką apie mamą pasakiau blogai, nors nenorėjau to daryti. Aš net neturiu ko blogo apie ją pasakyti“. Paklausus, ar tėtis liepė sakyti ką nors blogo apie mamą tą pačią dieną, kai jai pasakė, kad mama jos nenorėjo, M. atsakė: „Tėtis iškart pasakė, kad galiu pas jį gyventi. Tą pačią dieną viską pasakė“. M. pasakojo, kad kitą dieną grįžo namo pas mamą. Vaiko teisių specialistai skambino mamai, tačiau šeima tuo metu buvo suplanavusi kelionę į Vokietiją. Mama pasimetė ir susitarė, kad vaiko teisės atvyks po atostogų. M. prisipažino, kad mama net nežinojo, dėl ko jie skambino: „Tėtis man sakė mamai nesakyti, tai aš ir nesakiau“. Mergaitė nurodė, kad Vokietijoje praleido savaitę arba penkias dienas. Paklausus, apie ką kalbėjo su mama per visą tą laiką, ji atsakė: „Šiek tiek kažką kalbėjom, bet nenorėjau gadinti atostogų. Nes pati nesitikėjau, kad viskas vyks taip greitai – tėtis sakė, kad procesas užtruks ilgai, o vaiko teisės paskambino po kelių dienų“. M. pasakojo, kad mama įtarė, kodėl vaiko teisės skambina, nes per atostogas jie skambino ne vieną kartą dėl „nusiskundimų apie mamą“. Paprašius prisiminti, ką pasakojo vaiko teisėms, M. teigė: „Neprisimenu tiksliai, ką sakiau, bet vieną kažkokį blogą dalyką apie mamą pasakiau, nors neprisimenu, kokį“. Paklausus, ką su mama kalbėjo po to, kai vaiko teisės išvyko, mergaitė atsakė: „Mama kažkaip nesiteiravo, turbūt ji jau žinojo, kokius klausimus man užduos – kaip sutariu su mama, ar tikrai noriu būti su tėčiu, kodėl taip įvyko. Mama tuo metu nesidomėjo“. Paklausus, kas vyko po to, kai vaiko teisės išvyko, M. atsakė: „Jie dažniau atvažiuodavo, nes buvo nuolat teikiami nusiskundimai apie mamą. Tėtis vėl pradėjo rašyti daug nusiskundimų apie ją“. Paklausus mergaitės, kaip tuo metu bendravo su tėčiu, ji nurodė: „Nelabai dažnai. Jis tiesiog parašydavo man, kaip sekasi, bet apie tai, kad rašo daug nusiskundimų ir kas bus toliau, nieko nesakė. Bet aš ir pati jo neklausiau“. Mergaitė pasakojo, kad vėliau mama gavo laišką, kuriame buvo parašyta, jog tėtis nori pasiimti M. į Vilnių: „Ten buvo surašyti visi laikai, kada galėsiu susitikti su mama“. Ji pridūrė, kad mama nesuprato, kodėl buvo nustatyti konkretūs susitikimų laikai: „Aš su tėčiu bet kada galėdavau susitikti, kai tik norėdavau, tai maniau, kad ir su mama bus taip pat. Aš buvau tuo labai nepatenkinta. Jau buvau pradėjusi krautis daiktus pas tėtį, bet tada supratau, kad iš tikrųjų nesu pasirengusi ir net nenoriu gyventi pas jį“. Paklausus, kaip nusprendė, kad jau laikas krautis daiktus, M. atsakė: „Tėtis man parašė, kad galėsiu po truputį pradėti krautis daiktus. Tuo metu mama jau buvo gavusi tą laišką, tad aš ir pradėjau“. Paklausus, kaip mama reagavo sužinojusi, kad ji nori gyventi su tėčiu, mergaitė atsakė: „Mama man nieko nesakė. Tiesiog pasiteiravo, ar tikrai noriu važiuoti pas tėtį, ir gal tik paklausė, kodėl yra tiek daug nusiskundimų, kurie netiesa. Bet aš pati nesupratau, iš kur jie atsirado. Aš tėčiui nesakiau ir nepasakojau tiek daug apie mamą. Iš tikrųjų jis mažai ką žino apie ją, ir nieko blogo apie ją nesu sakiusi“. Paklausus mergaitės, ar jai buvo žinoma, kokie nusiskundimai buvo rašomi apie mamą, ji atsakė: „Ne. Tik kai vaiko teisės vis atvažiuodavo, klausdavo, ar nepatiriu psichologinio smurto, ar gerai sutariu su mama“. M. prisiminė dar vieną įvykį – prieš pradėdama krautis daiktus ji paskutinį kartą lankėsi pas tėtį. Mergaitė nurodė, kad tėtis ją pasiėmė iš mokyklos: „Jis sakė, kad nori su manimi pasikalbėti mašinoje, o kai įlipau, pasakė, kad važiuosime į Vilnių ir ten pernakvosiu“. Mergaitė pasakojo, kad tėtis pasiteiravo, ar ji nori paskambinti mamai ir jai tai pasakyti, tačiau M. teigė: „Tėtis sakė, kad turbūt gal nereikia, nes vis tiek advokatė jai praneš, kad aš tave pasiėmiau“. M. pasakojo: „Šiek tiek susinervinau, nes jis tiesiog pradėjo važiuoti, o aš nesupratau, kas vyksta. Jis iš niekur nieko mane pasiėmė“. Paklausus mergaitės, kokios mintys jai kilo kelionės metu, ji atsakė: „Aš tiesiog galvojau, kad tą pačią dieną grįšiu ir kad jau mamai buvo pranešta. Todėl nusprendžiau tiesiog pabūti. Bet tada tėtis pasakė, kad jau vakaras ir nevažiuosime atgal, todėl pasilikau pas jį dviem dienoms“. P. M., ar mama bandė su ja susisiekti, ji atsakė: „Kiek supratau, taip, nes močiutė man skambino. Mano mamai pasirodo advokatė uždraudė su manimi kalbėtis. Močiutė paskambino, nes mama buvo pas ją ir pasakė, kad net nesuprato, kodėl mane išsivežė. Aš jai atsakiau, kad viskas gerai ir kad tą pačią dieną grįšiu, nors, kaip paaiškėjo, negrįžau“. Mergaitė toliau pasakojo, kad kitą dieną tėtis jai pasakė, jog važiuos į prekybos centrą: „Nuvažiavome į senamiestį. Galvojau, kad eisime pasivaikščioti, bet tada pamačiau, jog atvykome prie kažkokios advokatų įstaigos“. M. pasakojo, kad pas advokatę beveik nieko nekalbėjo, nes nesuprato, kodėl buvo ten atvežta. Tačiau mergaitė prisiminė, ką advokatė jai sakė: „Ji man pasakė, kad kuo daugiau blogo sakysiu vaiko teisėms apie mamą, tuo greičiau tėtis mane pasiims. Ir dar kažką sakė apie tai, kad tėtis man mažiau pinigų mokės. Aš nieko nesupratau. Bet aš vaiko teisėms to net nesakiau – ji negali man tiesiog liepti“. Mergaitė pasakojo, kad pas advokatę buvo kartu su tėčiu ir tėčio žmona. M. nurodė, kad kai ji ir tėtis išėjo iš advokatės, tėčio žmona dar liko ten apie kažką pasikalbėti: „Tėtis bandė nukreipti temą nuo advokatės“. Vėliau jie grįžo į tėčio namus, tačiau apie mamą ir advokatę daugiau nekalbėjo. Dar kitą dieną, sekmadienį, tėtis parvežė M. namo pas mamą. Mergaitė nurodė, kad tėtis ją pasiėmė iš mokyklos penktadienį, šeštadienį jie lankėsi pas advokatę, o sekmadienį ji grįžo namo. P. M., ar dar norėtų ką nors pridėti apie šią situaciją, kas, jos manymu, yra svarbu, ji atsakė: „Man atrodo, jau viską pasakiau“. P. M., su kuo gyvena tėtis, ji teigė: „Su žmona, tėtis ir jų sūnus“. Mergaitė nurodė, kad tėtis gyvena bute. Kai ji pas jį vykdavo į svečius, M. turėdavo savo kambarį, kuris buvo tėčio darbo kambarys. Paprašius mergaitės apibūdinti savo tėtį, ji teigė: „Iš pradžių, kol dar nebuvo... Bet dabar aš jį apibūdinu kaip žmogų, kuris galvoja tik apie save. Nes aš jam daug kartų sakiau ir rašiau, kad nereikia daryti to, kas man nepatinka, nes aš nenorėjau pas jį gyventi. Aš jam akivaizdžiai tą sakiau, bet jis vis tiek tai daro ir galvoja tik apie save“. P. M., kaip ji anksčiau apibūdintų savo tėtį prieš šį įvykį, ji nurodė: „Jis buvo visiškai kitoks. Jis galvodavo ir apie kitus, ne tik apie save. Bet dabar jau pasireiškė jo tikras veidas“. Paklausus mergaitės, ar tėčio namuose buvo taisyklių ar pareigų, ji atsakė: „Ne, neturėjau. Nu, aišku, nevaikščioti namuose su batais“. P. M., kokios nuotaikos būdavo tėtis, kaip ji su juo leisdavo laiką, ji atsakė: „Su manimi jis gražiai elgdavosi, nebuvo kažkoks agresyvus. Bet su kitais, pavyzdžiui, nepažįstamais, jis būdavo ir piktas, galima sakyti. Ir su manimi, ir su savo šeimos nariais jis elgdavo gerai, bet su kitais tik apie save galvodavo. Jam viskas turėjo būti pagal jį. Aš ir anksčiau mačiau šį tėčio bruožą“. M. pasakojo, kaip važiuodavo pas tėtį į Vilnių: visada pirmiausia mama ją nuveždavo iki Kauno, tada mergaitė sėsdavo į traukinį, o Vilniuje ją pasiimdavo tėtis. Namo pas mamą visada ją parveždavo tėtis. Paklausus mergaitės, ką jai patikdavo veikti su tėčiu, ji atsakė: „Nežinau, kai negyvenau su juo, tai labai didelių veiklų nevyko. Bet viską mes veikdavom: ir į baseiną važiuodavom, ir su kartingais, su juo buvo daug pramogų“. Paklausus, ar būdavo veiklos, kuri nepatiko su tėčiu, ji atsakė: „Ne, nebūdavo. Aš trumpai būdavau, tai jis visą laiką darydavo tai, ką aš norėdavau veikti. Aišku, jei atvažiuodavau per atostogas savaitei, tai jis dirbdavo. Tai jei neidavau į dieninę stovyklą, visą laiką reikėjo būti su jo žmona namuose ir kažką veikti“. P. M., kaip ji sutaria su tėčio žmona, ji atsakė: „Visai gerai. Ji labai mandagi, šiltai priima mane“. Mergaitė pasakojo, kad kol dar neturėjo sūnaus, dažnai kartu su tėčio žmona piešdavo, eidavo pasivaikščioti. M. nurodė, kad jos broliui yra metai su trupučiu, ir kad ji su juo sutaria gerai. P. M. prisiminti geriausią prisiminimą su tėčiu, ji atsakė: „Nežinau. Šiaip viską kartu veikdavom. Bet gal labiausiai patiko kartu trise vaikščioti, nes kol nebuvo sūnaus, nu aišku, jis man netrukdo, bet labai dažnai eidavom pasivaikščioti. Kai žiema būdavo, nueidavom prie eglutės, daug visko veikdavom. Labai patikdavo kartu vaikščioti“. Paprašius prisiminti blogiausią prisiminimą su tėčiu, ji atsakė: „Gal ir buvo tada, kai jo žmona laukėsi. Tada man ilgą laiką to nepasakė, ir aš pati turėjau tą išsiaiškinti, nes jau matėsi. Jie man pasakė, kai jau turėjo gimti vaikas. Man nelabai patiko, nes nieko nesakė, ir kažkaip turėjau pati suprasti. Tai man nepatiko tas laikotarpis“. P. M., su kuo gyvena mamos namuose, ji teigė: „Sesė, mama, patėvis, bet jis dirba kitoje šalyje, Vokietijoje“. Mergaitė pasakojo, kad patėvis neturi konkretaus darbo grafiko – kartais būna, kad jis Vokietijoje praleidžia ilgiau nei Lietuvoje, ir atvirkščiai. Paprašius apibūdinti savo mamą, ji teigė: „Aš ją jau labai gerai pažįstu, nes ji mane augino. Ji labai gera, labai šilta, viską padaro dėl kitų, kad kitiems būtų gerai, priešingai nei tėtis. Nu, daug pasakyčiau, bet čia pagrindiniai dalykai“. Pasiteiravus, kokių taisyklių turi mamos namuose, M. atsakė: „Neturiu taisyklių, tik tvarkytis“. Mergaitė pasakojo, kad kai neklauso mamos, ji ant jos nepyksta, nerėkia: „Tik pabara, pasako, kad daugiau to nedaryčiau. Nebūna, kad rėktų ant manęs“. Pasiteiravus, kokių nuotaikų būna mama, M. atsakė: „Nebūna jos piktos. Šiaip, jeigu būna liūdna diena, ji visada šypsosi, nebūna, kad visiems gadintų nuotaiką“. P. M., ką jai labiausiai patinka veikti su mama, ji atsakė: „Daug visko mes veikiam, mama išmokė mane verti su vąšeliu, daug keliaujam, viską man patinka su ja veikti. Nėra taip, kad būtų tik vienas dalykas“. Paklausus, ko nepatinka su mama veikti, M. atsakė: „Ne, nėra. Viską patinka. Jeigu man nepatiktų, mama to ir nedarytų“. Mergaitė pasakojo, kad su patėviu sutaria labai gerai: „Jis myli mane kaip dukrą, pats sakė, dabar mano sesė yra jo dukra, tai jis mums abiem viską taip pat po lygiai, nei vienos neišskiria. Jis labai nuoširdus, geras, visada padeda“. Pasiteiravus, kaip su juo bendrauja, kai jo nėra Lietuvoje, M. atsakė: „Dažnai susirašome, jis man papasakoja, dabar buvo Austrijoje, tai ir kalnus siuntė, ką aplankyti, ir šiaip dažnai skambina“. Mergaitė nurodė, kad su sese sutaria labai gerai, kartais susipyksta, bet greitai susitaiko. Paprašius prisiminti geriausią prisiminimą su mama, ji teigė: „Visi mūsų prisiminimai yra labai geri. Viską, ką mes veikiam, veikiam kartu. Mes nuskridom į Vokietiją pas mano patėvį, ir ten buvo Kalėdinė mugė. Ten daug visko veikėm ir vaikščiojome kartu“. Paprašius prisiminti blogą prisiminimą, M. atsakė: „Nėra tokių“. Paklausus, kokių nuotaikų būna patėvis namuose, M. atsakė: „Visada linksmas. Jeigu man ne nuotaika, jis visada pralinksmina mane, niekada nebūna užsispyręs, visada būna geros nuotaikos“. Paklausus mergaitės, kas ja šiuo metu rūpinasi, ji teigė: „Mama manimi rūpinasi“. Paprašius nurodyti, kaip rūpinasi, ji atsakė: „Tai paguodžia, padeda su namų darbais, perka rūbus, visada yra valgyti ir visada turiu ką apsirengti“. Pasiteiravus, kas ateina į mokyklos šventes, ji teigė: „Mama visada ateina, jeigu kviečiami tėveliai“. Paklausus, ar tėtis yra buvęs šventėje, M. atsakė: „Man atrodo, kad vieną kartą labai seniai, kai buvau antroje klasėje, buvo kažkokia šventė, tada jis atėjo, ir dar buvo vieną kartą rugsėjo pirmąją atėjęs“. Paklausus, kas lankosi tėvų susirinkimuose, mergaitė atsakė: „Mama. Tėtis niekada“. Pasiteiravus, ką lanko mergaitė po pamokų, ji nurodė: „Daug lankau: floristikos, anglų būrelį, tinklinį, dailės mokyklą, mokyklos matematikos konsultacijas, matematikos korepetitorių, anglų korepetitorių“. Paklausus, kas kompensuoja korepetitorius, M. atsakė: „Man atrodo, kad už viską moka mama“. Pasiteiravus, kaip prie rūpinimosi prisideda tėtis, mergaitė atsakė: „Na, jeigu paprašau, tai jis nupirkdavo. Buvo kelis kartus paklausęs, ar mokyklai reikia kažko, bet visada klausdavo, kai jau būdavo įpusėję mokslo metai, tai aišku, mama jau viską būdavo nupirkusi. Labai mažai dalykų buvo nupirkęs. Tėtis nupirkdavo tik vasaros stovyklas“. Mergaitė nurodė, kad mama yra sakiusi, jog tėtis kiekvieną mėnesį kažkiek prisideda ir perveda mamai pinigų. M. teigė, kad turi savo banko kortelę: „Tai mama perveda, jeigu kažkur važiuojam, sako, kad kažką nusipirkčiau, bet mama sako, kad jei kortelėje, tai geriau pataupyti“. Mergaitė taip pat nurodė, kad mama dažnai duoda pinigų į mokyklą. P. M., ar tėtis yra davęs jai pinigų, ji atsakė: „Nu, ten pas tėtį yra taupyklė, ir kai duodavo tėčio žmonos tėvai, tada tėtis sakydavo, kad pataupom ir pas mus kažką nusipirksi. Tai pas tėtį ir liko tie pinigai, aš pas jį taupau“. Mergaitė pasakojo, kad patėvis dažnai jai visko nuperka: „Neseniai dviratį nupirko, daug visko jis man perka“. Paklausus, ką tėtis yra nupirkęs, M. atsakė: „Ką brangiausio, be stovyklos, gal ausines, bet dabar mama naujas nupirko. Nu, gal kokį rūbą. Vieną kartą jis buvo man nupirkęs rūbą, kai aš neprašiau, bet visą laiką turiu paprašyti“. Mergaitė pasakojo, kad pas gydytojus visada ją į Kauną veža mama, o tik vieną kartą ją nuvežė tėtis. Pasiteiravus, su kuo mergaitė gali pasikalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus, ji atsakė: „Mama“. Paklausus, kaip su tėčiu, M. atsakė: „Kad tėčiui sakyčiau savo jausmus, man kažkaip mama yra mama, ir jai viską galiu išsipasakoti“. Paklausus, ar jai yra buvę taip, kad būtų atsitikusi netikėta nelaimė, mergaitė atsakė: „Taip, čia neseniai pirštas buvo sulūžęs per tinklinį, tai mama vežė mane į Kauną. Bet tėtis manęs neklausė, kaip aš laikausi, nors jis žinojo“. P. M., kaip šiuo metu sutaria jos tėtis ir mama, ji teigė: „Dabar tai prastokai. Bet anksčiau mama labai norėdavo palaikyti ryšį, tačiau tėtis niekada nebuvo labai linkęs bendrauti“. Paklausus, ką ji kalbėdavo su tėčiu apie mamą, M. atsakė: „Jis daug ką sakydavo apie mamą, bet tai buvo dalykai, kurie man visai nerūpėjo. Pasakodavo, kaip jie kartu gyveno, kaip bendraudavo. Bet mama apie tėtį niekada nieko nesakydavo“. Paklausus, ar būdavo taip, kad grįžus iš tėčio mama klausinėtų apie jį, M. atsakė: „Mama niekada neklausdavo. Tik paklausdavo, kaip aš laikausi, bet apie tėtį – niekada“. Pasiteiravus, ką tėtis klausdavo apie mamą, mergaitė nurodė: „Visada klausdavo, ar mama ant manęs nepyksta. Nors aš jam niekada to nesu sakiusi, nes mes su mama net nesipykstam“. P. M., kaip šiuo metu ji sutaria su tėčiu, ji teigė: „Jis viską daro savavališkai, negalvodamas nei apie mane, nei apie mamą. Dabar aš nebenoriu su juo bendrauti, o ir mama pavargo. Jam rūpi tik jis pats“. M. nurodė, kad nuo Naujųjų metų su tėčiu nebendrauja nei žinutėmis, nei skambučiais. Ji pasakojo, kad anksčiau tėtis rašydavo įkyriai, todėl vieną kartą ji atrašė, kad nenori su juo bendrauti. M. teigimu, šiuo metu tėtis nebebando su ja susisiekti. Paklausus, kaip ji norėtų bendrauti su tėčiu ateityje, mergaitė atsakė: „Visų pirma, norėčiau, kad jis viską baigtų. Aš net nežinau, ar norėsiu su juo bendrauti, bet dabar tikrai nenoriu“. Paklausus, ką tėtis turėtų padaryti, kad ji norėtų su juo bendrauti, M. atsakė: „Labai džiaugčiausi, jei jis viską baigtų. Tada gal ir pasakyčiau jam kokį žodį, bet šiaip tai niekas nepakeis situacijos. Aš tikrai dabar nenoriu su juo bendrauti“. Pasiteiravus, kaip ji jaustųsi, jei tėtis atsiprašytų, mergaitė atsakė: „Gal ir pasakyčiau, kad jam atleidžiu, bet viduje širdyje tikrai neatleisčiau“. M. pasakojo, kad kai paskutinį kartą buvo atvykusios vaiko teisių specialistės, jos mama paklausė, ar ji tikrai nenori bendrauti su tėčiu. Mergaitė teigė, kad su mama apie tėtį nekalba. Paklausus, kada ji norėtų bendrauti su tėčiu, M. atsakė: „Nežinau. Jei jis domėtųsi manimi, gal pasakyčiau jam kokį žodį, bet susitikti su juo nenoriu. Vaiko teisės sako, kad tėtis labai nori susitikti kažkokioje patalpoje, bet aš vis tiek nenoriu. Nieko jam nepasakyčiau“. Mergaitė toliau pasakojo, kad kažkada vaiko teisės skambino jos mamai ir teigė, jog tėtis labai nori su ja susitikti bei jau norėjo planuoti susitikimo datą. Tačiau, kaip pasakojo M., „mama pasakė, kad pirmiausia reikia atsiklausti manęs, ar aš sutikčiau, tai aš nesutikau“. Paklausus, jei bendrauti pradėtų nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, tėtis parašytų žinutę ir paklaustų, kaip jai sekasi, M. atsakė: „Gal atrašyčiau, kad man viskas gerai, bet nežinau net...“. Paklausus, jei tėtis paskambintų, ji atsakė: „Jeigu jam labai įdomu, kaip man sekasi, bet aš nenoriu su juo bendrauti, tai jis turi visas galimybes paskambinti mamai ir iš jos sužinoti“. Paklausus, kaip jaustųsi, jei vis dėlto reikėtų susitikti su tėčiu neutralioje aplinkoje, ji atsakė: „Aš asmeniškai nenorėčiau, bet jeigu jau labai reikėtų ir lieptų, gal ir nueičiau. Bet savo noru – ne“. Paprašius nurodyti vieną pagrindinę priežastį, kodėl nenori bendrauti su tėčiu, M. atsakė: „Kaip jau minėjau, jis galvoja tik apie save, nesupranta, kad kenkia ne tik mamai, bet ir man. Aš pati jau blogai jaučiuosi, kad jis taip kalba apie mamą – ko iš tikrųjų nėra“. Paklausus, kaip jaustųsi, jei tėtis pakeistų savo mąstymą ir nustotų viską daryti, M. atsakė: „Labai džiaugčiausi, kad taip padarė. Bet turėtų praeiti laiko, kol galėčiau su juo bendrauti“. Paklausus, ką mano apie tėčio žmoną, ji atsakė: „Nenoriu su ja bendrauti. Ji pati turi sūnų, gal jie nesikalba apie tai, ką aš rašau. Ji prisideda prie tėčio veiksmų, galėtų jam pasakyti, kad baigtų“. Paprašius įvardyti tris didžiausius savo norus, M. atsakė: „Kad tėtis viską baigtų, kad visi būtume sveiki ir laimingi“. Pasiteiravus, ar dar norėtų ką nors pridėti, kas jai atrodo svarbu, bet dar nebuvo paminėta, mergaitė atsakė, kad jau viską papasakojo. Pokalbis buvo baigtas“.

47. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2025 m. kovo 4 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-2398-760/2025 pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo A. V. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė ieškinyje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos A. V. su nepilnamete dukra M. V. bendrauja kiekvieno mėnesio lyginių savaičių pirmadieniais ir penktadieniais nuo 17.00 val. iki 18.00 val., dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jurbarko rajone specialistui, specialisto nurodytoje vietoje vaiko gyvenamosios vietos apylinkėse. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo: 1. Netenkinti ieškovės K. G. 2025-02-26 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2. Iki Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-298-372/2025 priėmimo (jei atsakovo A. V. atskirasis skundas būtų tenkinamas) taikyti atsakovo A. V. prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra M. V., tvarką taip: 2.1. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną porinės savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Motina vaiką atveža į tėvo gyvenamąją vietą penktadienį, iškart po to, kai pasibaigia ugdymo įstaigoje vykstantys užsiėmimai, o tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą sekmadienį 18.00 val. Šalys gali tartis dėl kitokio vaiko perdavimo vienas kitam būdo, pavyzdžiui vaikui pačiam naudojantis viešuoju transportu, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko amžių ir galimybes. 2.2. Tėvas pagal pageidavimą bendrauja su vaiku du kartus per savaitę darbo dienomis pasibaigus ugdymui, apie norimą bendravimo laiką informuodamas vaiko motiną ir suderinamas konkretų laiką ne vėliau kaip vieną dieną prieš bendravimą. 2.3. Tėvo bendravimas su vaiku telefoninio ryšio priemonėmis yra neribojamas. Dėl tokio bendravimo tėvas su vaiku tariasi tiesiogiai, o vaiko motina turi pareigą užtikrinti, kad vaiko mobiliajame telefone atsakovas būtų pasiekiamas. 3. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-298-372/2025 netenkinus atsakovo A. V. atskirojo skundo, 2 dalyje išdėstytą laikiną bendravimo tvarką taikyti tęstiniu būdu iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. 4. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-298-372/2025 tenkinus atsakovo A. V. atskirąjį skundą ar tenkinus jį iš dalies, šioje byloje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo tvarką) panaikinti. Klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. kovo 20 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teisme 2025 m. balandžio 2 d. bus nagrinėjam civilinė byla Nr. e2S-298-372/2025, nutarta atidėti ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nagrinėjimą iki 2025 m. balandžio 8 d. 15.00 val.

Dėl ieškovo (apelianto) atskirojo skundo argumentų

48. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

49. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo konstatuota ir dėl to ginčo byloje nėra, jog ieškovo prašymo pateikimo metu egzistuoja sąlygos spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: ieškovas dėl privalomos mediacijos kreipėsi į atsakingą instituciją, vyksta mediacija, kuri dar nėra pasibaigusi; ieškovas yra sumokėjęs pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (55,00 Eur).

51. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ieškovas motyvavo tuo, jog yra iškilusi grėsmė nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovas nurodė, kad atsakovė turi rimtų problemų su priklausomybe alkoholiui, taip pat ir antidepresantams; dėl atsakovės nuotaikų kaitos vaikas jaučia labai didelę įtampą, patiria motinos psichologinį smurtą; šiuo metu vaikas yra išreiškęs norą gyventi pas tėvą ir tokiu būdu šaukiasi pagalbos, kad ištrūktų iš emociškai nesaugios gyvenamosios aplinkos; vaikui yra daromas psichologinis spaudimas, vaikas nuteikinėjamas prieš tėvą, ribojamas vaiko bendravimas su tėvu; vaikas šiuo metu yra nesaugioje aplinkoje pas psichologiškai smurtaujančią motiną; vaikas kasdien patiria psichologini smurtą, gyvena apimta nerimo, baimės pasipriešinti ir yra emociškai išsekusi dėl motinos neadekvačių ir nederamų veiksmų vaiko atžvilgiu. Ieškovas akcentavo, kad yra iškilusi grėsmė vaiko saugumui ir interesams.

52. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

53. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

54. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.

55. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

56. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

57. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir, kad jų nepritaikius, bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

58. Remiantis civilinės bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2495-429/2017 nuspręsta tenkinti pareiškėjų K. V. ir A. V. prašymą ir nutraukti jų santuoką, taip pat (be kitų klausimų) nuspręsta patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte šalys aptarė nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, dalyvavimo jos auklėjime bei bendravimo klausimus, ir susitarė, kad: nepilnametės dukros M. V. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina; nepilnametės dukros motina netrukdys dukros tėvui bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime; šalys auklėjimo klausimus įsipareigoja spręsti savitarpio supratimu bei susitarimu, atsižvelgdamos į dukters pagrįstus poreikius, pomėgius ir protingas reikmes; šalys nedarys kliūčių dukrai bendrauti su vienu iš tėvų, taip pat su seneliais ar kitais giminaičiais.

59. Taigi šiuo atveju ieškovas ir atsakovė yra išsituokę, gyvena skyrium, o šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove. 2025-02-03 Tarnybos išvadoje nurodyta, jog Skyrius 2025-01-30 lankėsi atsakovės šeimoje, ištyrė jos gyvenamosios vietos sąlygas, užpildė vaiko motinos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Lankymosi atsakovės šeimoje metu nustatyta, kad mažametė M. V. gyvena kartu su motina, jos sutuoktiniu ir jaunesne seserimi. Namas, kuriame gyvena vaikas, priklauso vaiko motinos sutuoktiniui nuosavybės teise. Namas dviejų aukštų, namo plotas apie 120 kv. m. Pirmame namo aukšte yra 3 kambariai, antrame – 2 kambariai. Antrame namo aukšte šiuo metu vyksta remonto darbai. Name yra visi patogumai: vonios kambarys, kuriame yra vonia, kriauklė, tualetas. Namas šildomas kieto kuro katilu. Apsilankymo vaiko gyvenamojoje vietoje metu, namuose buvo tvarkinga, šilta, švaru. Vaikas turi savo atskirą kambarį. Vaiko kambaryje yra lova, spinta rūbams, rašomasis stalas, komoda, kurioje laikomi vaiko papuošalai ir knygos, molbertas. Vaiko kambarys naujai suremontuotas, erdvus, labai tvarkingas, vaiko lova tvarkingai paklota, kambaryje yra visi būtini vaiko poreikiams daiktai, vaiko piešiniai. Vaiko gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui. Vaiko gyvenamojoje vietoje yra visi daiktai būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti, vaiko higienos priemonės. Vaikas turi augintinį – šuniuką. Konstatuota, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui yra užtikrinama tinkama aplinka.

60. 2025-02-03 Tarnybos išvada bei kiti į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir užtikrina nepilnamečio vaiko poreikius. Vaikas lanko ugdymo įstaigą, vaiko mokymosi vidurkis aukštas, jis turi visas mokymuisi reikalingas priemones, noriai dalyvauja klasės ir gimnazijos renginiuose, pasiruošia šventėms, konkursams ir varžyboms, turi užklasinės veiklos, lavinamas papildomais užsiėmimais. Vaikas lankosi gydymo įstaigose profilaktiniais tikslais, taip pat susirgus, vaikui teikiamos papildomos medicininės konsultacijos. Atsakovė rūpinasi ir domisi vaiko sveikata, pasirūpina vaiko pristatymu į gydymo įstaigas, laikosi gydytojų nurodymų ir rekomendacijų, rūpinasi vaiko grįžimu iš ugdymo įstaigos, domisi dukros mokymosi rezultatais, yra aktyvi mokyklos bendruomenėje.

61. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje prieinamais duomenimis byloje nėra duomenų, kad atsakovė negalėtų ar nesugebėtų pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku, kad atsakovė iš esmės netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamete dukra, jos sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, kad dabartinė gyvenamoji aplinka yra netinkama vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, nėra pagrindo spręsti, kad yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas, kadangi gyvenamosios (įprastos ir kasdienės) aplinkos pakeitimas galimai padarytų vaikui tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų.

62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šiuo atveju šalių dukra gyvena su motina, lanko ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, bendrauja su artimaisiais, vaikui gyvenant su motina, yra nusistovėjusi tam tikra vaiko dienotvarkė, įprasta aplinka, kurios pasikeitimas gali turėti įtakos vaiko emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl šioje proceso stadijoje, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra tikslinga keisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

63. Tarnybos išvadoje pažymėta (tą patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys), kad atsakovės šeimoje pastaruosius ketverius metu (nuo 2021-02-04), vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. 2022-05-11 nustačius, kad atsakovės šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, buvo užbaigtas ir atvejo vadybos vaiko motinos šeimai procesas. Laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio pradžios iki išvados rengimo, Skyrius nenustatė aplinkybių, susijusių su nesaugia aplinka mažametei jos gyvenamojoje vietoje. Nors 2024-12-24 Skyriuje buvo registruotas pranešimas, jog vaiko motinai nustatytas 1,68 prom. girtumas, tačiau tuo metu vaiko namuose nebuvo, mažametė svečiavosi pas močiutę. Tarnybos vertinimu, atsakovei nustatytas neblaivumas savaime nereiškia, kad vaikui namuose yra nesaugu, kadangi nenustatyta, jog šis atvejis būtų padaręs kokią nors žalą vaikui. Be to, 2025-01-30 išklausant vaiko nuomonę, mažametė Skyriaus specialistams nurodė, kad gyvendama su mama ji jaučiais saugi, namuose ramu, ji gali pailsėti, išsimiegoti, noriai atsikelia į mokyklą, būna pailsėjusi, niekas jos poilsio netrukdo. Pasak vaiko, ji nėra mačiusi mamos vartojančios alkoholį namuose, arba elgiantis keistai dėl kokių nors kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.

64. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, apeliacinės teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog motinos elgesys kelia akivaizdžią grėsmę šalių nepilnamečio vaiko interesams, kad atsakovės gyvenimo būdas ar sąlygos vaikui įprastoje gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko interesų ar neužtikrina jo poreikių patenkinimo, kad vaiko motina neužtikrina saugių ir visaverčių vaiko gyvenimo sąlygų, todėl laikinoji vaiko gyvenamoji vieta nedelsiant turėtų būti nustatyta su ieškovu. Šiuo atveju vaiku yra rūpinamasi, užtikrintas jo lavinimas, ugdymas, gydymas, kiti poreikiai, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje duomenų, kad vaikui yra daroma neigiama emocinė, psichologinė ar fizinė įtaka, kad vaiką supanti aplinka šiuo metu vaikui yra nesaugi, byloje nėra. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, ir skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo metu pagrįstai sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Netenkinęs prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas pagrįstai netenkino ir išvestinių laikinųjų apsaugos priemonių.

65. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

68. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovo atskirasis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2025-03-06 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 1050,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.

69. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

70. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir šiuo atveju nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovei K. G. iš ieškovo A. V. priteistina 1050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1050,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.