Tauragės apylinkės teismo nutartis, e2-1302-1178/2025

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-05
Bylos Nr.: e2-1302-1178/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00216-2025-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Jasmontienė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: K. G.
Advokatai: Ieva Kūrytė

Kategorijos

3.1.18Laikinosios apsaugos priemonės
3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
3.1.18.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys

Civilinė byla Nr. e2-1302-1178/2025Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00216-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.2; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 5 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei K. G. iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2025 m. sausio 27 d. gautas ieškovo A. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, juo ieškovas teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1.1. Nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą su tėvu A. V..

1.2. Nustatyti laikiną skyrium gyvenančios motinos K. G. (toliau – Motina) bendravimo su nepilnamete dukra M. V. (toliau – Vaikas) tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

1.2.1. motina bendrauja su Vaiku kiekvieną porinės savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Motina Vaiką pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo įstaigoje vykstantiems užsiėmimams ir grąžina Vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą sekmadienį 18.00 val. Šalys gali tartis dėl kitokio Vaiko perdavimo viena kitai būdo, pavyzdžiui, Vaikui pačiam naudojantis viešuoju transportu, jei tai atitinka nepilnamečio Vaiko amžių ir galimybes;

1.2.2. dėl objektyvių priežasčių Vaikui nelankant ugdymo įstaigos, Motina nustatytomis dienomis pasiima Vaiką 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitu abiejų tėvų sutartu laiku ir/ar būdu;

1.2.3. motina pagal pageidavimą bendrauja su Vaiku du kartus per savaitę darbo dienomis pasibaigus ugdymui, apie norimą bendravimo laiką informuodama Tėvą ir suderindama konkretų laiką ne vėliau kaip vieną dieną prieš bendravimą;

1.2.4. motinos bendravimas su Vaiku telefoninio ryšio priemonėmis yra neribojamas. Dėl tokio bendravimo Motina su Vaiku tariasi tiesiogiai;

1.2.5. Šalys įpareigojamos visais atvejais Vaiką liečiančiais klausimais viena kitą informuoti el. paštu, o skubiais atvejais – sms žinute ar skambučiu.

1.3. Priteisti laikiną išlaikymą iš motinos K. G. dukrai M. V. po 388 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskiriant tėvą A. V. uzufrukto teise valdyti Vaikui tenkantį išlaikymą.

2. Prašyme ir kituose pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad ieškovas A. V. (toliau – ir ieškovas) ir atsakovė K. G. (toliau – ir atsakovė) turi nepilnametę dukrą M. V. (toliau – ir dukra, ir vaikas), gimusią (duomenys neskelbtini), bei pažymima, jog Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o vaiko tėvas įpareigotas vaikui teikti 140 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Minėtas sprendimas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas, iš A. V. priteistas išlaikymas jo dukrai M. V. po 215,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta K. V.. Konkreti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nenustatyta. Ieškovas pažymi, kad ruošiasi reikšti ieškinį atsakovei K. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tačiau iki ieškinio pareiškimo privalo pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiuo metu ieškinio pateikti negali, kadangi mediacija nėra baigta. Ieškovas nurodo, jog šiuo metu atsakovė psichologiškai smurtauja ir žemina dukrą, riboja jos galimybę susisiekti su tėvu, agresyviai konfliktuoja, žemina tėvą dukros akivaizdoje, taip pat riboja dukros pasirinkimo teisę gyventi su tėvu, manipuliuoja dukra, jau ne tik kelia jai pavojų, bet prasidėjo ir rimtos problemos su sveikata, pakriko jos emocinė būsena ir tai turi įtakos normaliai vaiko raidai. Atsižvelgiant į šiai dienai susiklosčiusią situaciją, kuomet vaikas kasdien patiria psichologinį smurtą, gyvena apimtas nerimo, baimės pasipriešinti ir yra emociškai išsekęs dėl motinos neadekvačių ir nederamų veiksmų vaiko atžvilgiu, ieškovo vertinimu, atitinkamai yra iškilusi grėsmė vaiko saugumui ir interesams. Ieškovo nuomone, dukros gyvenimo sąlygos pas motiną yra nesaugios, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir emocinį stabilumą, ieškovas prašo nustatyti laikiną nepilnametės dukros M. V. gyvenamąją vietą su juo. Ieškovas taip pat nurodo, jog išvadą teikiančios institucijos išvada turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi Jurbarko skyriuje dirbantis D. J. gali būti suinteresuotas teikti palankias atsakovei išvadas.

Šalies argumentai

3. Ieškovas, be kita ko, prašo nustatyti laikiną skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, bei pažymi, jog nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaikas gyventų 180 km atstumu nuo motinos. Atsižvelgiant į tai, laikiną motinos bendravimo su vaiku tvarką prašo nustatyti poriniais savaitgaliais ir 50/50 principu moksleivių atostogų metu bei švenčių dienomis. Atitinkamai, nustačius vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, prašo iš atsakovės priteisti bent minimalų laikiną išlaikymą būtinųjų dukters poreikių tenkinimui. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur, o valstybės mokamus „vaiko pinigus“ gauna vaiko motina, todėl prašo priteisti iš būsimos atsakovės 388 Eur dydžio per mėnesį mokamą laikiną išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2025 m. vasario 3 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodoma, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – laikinas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka geriausių vaiko interesų. Skyriaus nuomone, neturėtų būti taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovės bei laikinos bendravimo tvarkos su atsakove nustatymas, kurios savo esme yra išvestinės ir priklauso nuo pirminės priemonės taikymo. Skyriaus vertinimu, susidariusioje situacijoje, siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus, būtina motyvuoti vaiko tėvus nusistatyti laikiną vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką.

5. 2025 m. vasario 4 d. teisme gautas atsakovės atstovės atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio. Atsakovė prašo ieškovo prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:

5.1. Šalių nepilnametė dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, tuo tarpu ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), kas reikštų, jog teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, vaikas ne tik privalėtų viduryje mokslo metų pakeisti ugdymo įstaigą, tačiau ir iš esmės pasikeistų vaiko socialiniai ryšiai, kuriuos vaikas yra sukūręs tiek namų aplinkoje, tiek ir ugdymo įstaigoje. Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nuspręstų, jog vis dėlto nėra pagrindo pakeisti vaiko gyvenamosios vietos, tokiu atveju nepilnametė dukra vėl turėtų grįžti į Ieškovės gyvenamąją vietą ir, iš esmės, pakartotinai keisti aplinką – draugus, ugdymo įstaigą bei būrelius. Toks vaiko aplinkos nuolatinis keitimas turėtų ypatingai didelę neigiamą įtaką vaiko psichikai, mokymosi rezultatams, socialiniams įgūdžiams.

5.2. Ieškovo argumentai, jog vaikas šiai dienai iš atsakovės patiria psichologinį smurtą, dėl ko tai yra pagrindas nedelsiant keisti vaiko gyvenamąją vietą, yra neteisingi ir netgi melagingi.

5.3. 2021 m. atsakovei pavyko įveikti savo priklausomybę alkoholiui – šiai dienai ji alkoholinius gėrimus vartoja saikingai, tik per didesnes šventes ir šalia nesant nepilnametės dukters. Nuo 2022 m. gegužės 11 d. atvejo vadybos procesas atsakovei buvo visiškai nutrauktas nurodant, jog atsakovė yra pajėgi savarankiškai užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Nuo nurodytos dienos jokie vaiko teisinių pažeidimai nebebuvo fiksuoti. Nors 2024 m. gruodžio 23 d. atsakovei buvo fiksuotas neblaivumas, tačiau nepilnametės šalių dukters nurodytu metu namuose nebuvo, ji svečiavosi pas savo močiutę.

5.4. Atsakovė tinkamai rūpinasi dukra: domisi jos ugdymu, rūpinasi sveikata, sudaro tinkamas vaikui augti sąlygas.

5.5. Atsakovės sprendimas mokslo metų laikotarpiu išvykti į kelionę Vokietijoje nepažeidė vaiko interesų – mergaitė visas jai paskirtas užduotis atliko laiku ir tinkamai, mokytojai jokių nusiskundimų neišreiškė.

5.6. Būtent ieškovo elgesys ir jo sprendimai (mergaitės apklausa pas advokatę ir kt.) pažeidžia vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo netenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra prevencinė priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

9. Nagrinėjamu atveju iš prašyme nurodytų aplinkybių ir kartu su juo pateiktų įrodymų nustatyta, kad A. V. ir K. G. (buvusi pavadė V.) yra nepilnametės dukters M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) santuoka tarp K. V. ir A. V. nutraukta bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnametės M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina K. V.. Tarp šalių spręstinas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Tokio pobūdžio ginčą privalu spręsti pasinaudojant mediacija. Tačiau šiuo atveju tam, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, tikslinga klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti anksčiau nei iki bus pasinaudota mediacija ir su ieškiniu (dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo) bus kreiptasi į teismą. Sąlygos spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra: ieškovas dėl privalomos mediacijos kreipėsi į atsakingą instituciją, vyksta mediacija, tačiau dar nėra pasibaigusi, ieškovas yra sumokėjęs pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (55 Eur). Be kita ko, ieškovas prašymą grindžia aplinkybe, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymas šiuo metu itin reikalingas: atsakovė, esant įtemptiems šalių santykiams elgiasi netinkamai ir nepagarbiai ne tik ieškovo, bet ir dukters atžvilgiu, taiko dukters atžvilgiu psichologinį spaudimą, nuteikinėja vaiką prieš ieškovą, manipuliuoja dukra, riboja jos galimybę susisiekti su ieškovu bei pasirinkimo teisę gyventi su juo, agresyviai konfliktuoja, žemina ieškovą dukters akivaizdoje. Vaikas, gyvendamas su motina, kasdien patiria psichologinį smurtą, gyvena apimtas nerimo, baimės pasipriešinti ir yra emociškai išsekęs dėl motinos neadekvačių ir nederamų veiksmų. Ieškovas pažymi, jog vaikui prasidėjo sveikatos problemos, yra iškilusi grėsmė vaiko saugumui ir interesams. Taip pat nurodo, jog nepilnametė dukra, gyvendama pas motiną, praleidžia pamokas. Todėl, ieškovo teigimu, reikalinga, kad būtų užtikrintas dukters gyvenamosios vietos ir emocinis stabilumas, nuolatinė tinkama vaiko priežiūra, taip pat būtų nustatyta konkreti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančia motina, konfliktuojančioms šalims nebūtų galimybės savo santykių problemas spręsti panaudojant vaiką.

Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos (ne)nustatymo

10. Viena iš CK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių formų – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaikų interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

12. Kasacinis teismas yra nurodęs kriterijus, lemiančius sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

13. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Pagal pacituotą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra skirtos tik laikinam situacijos sureguliavimui, kad kol nėra išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, būtų kiek įmanoma mažiau pakenkta vaiko interesams.

14. Iš ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei prie prašymo pateiktų priedų ir civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovė yra išsituokę, gyvena skyrium. Šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove. Pasak ieškovo, šiuo metu tėvų santykiai yra itin konfliktiški, vaiko motinos elgesys ir veiksmai neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną, todėl prašoma imtis priemonių, kad šiame bylos nagrinėjimo etape, vaiko patiriamas stresas ir neigiami išgyvenimai būtų kiek įmanoma mažesni. Taigi ieškovas prašo pakeisti vaiko įprastą gyvenamąją vietą, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, būtina nustatyti ar egzistuoja aplinkybės, dėl kurių vaikui įprastos aplinkos keitimas būtų būtinas ir neišvengiamas.

15. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktų Vaiko situacijos vertinimo sprendimų nustatyta, kad nepilnametės M. V. nuomonė (vaikas nuomonės išklausymo metu buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus) buvo išklausyta keletą kartų.

16. 2024 m. gruodžio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 16 d. Skyriaus specialistai Jurbarke atliko M. V. gyvenamosios vietos ir vaiko socialinės aplinkos vertinimą, kurio metu apklausiama metu mergaitė nurodė, jog „motina ant jos pyksta, kartais šaukia, kartais negražiais žodžiais vadina. Mergaitę motinos žodžiai skaudina ir jai nepatinka, kartais ji namuose jaučiasi ne kaip savo namuose. Mergaitė nurodė, kad jai trūksta šilumos ir dėmesio, kai susipyksta su mama, tada ji jaučia baimę, atrodo, kad yra nereikalinga“. Taip pat pažymima, jog mergaitė ne kartą išsakė norą gyventi su tėvu.

17. 2025 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog Skyriaus specialistai keletą kartų (2024 m. gruodžio 28 d., 2025 m. sausio 3 d., 2025 m. sausio 7 d.) bendravo su nepilnamete M. V. bei atliko gyvenamosios vietos ir (ar) vaiko socialinės aplinkos vertinimą. Minėtame sprendime nurodyta, jog mergaitė nurodė, jog ji anksčiau buvo tvirtai apsisprendusi vykti gyventi pas tėvą, bet persigalvojo, nes suprato, kad ir pas motiną jaučiasi saugiai ir jaukiai, <...> nors pas tėvą būdama jautėsi taip pat gerai. Be kita ko, mergaitė teigė, jog ji norinti palaikyti tokius artimus ryšius su tėvu kaip turėjo iki šiol, nors ir nusprendė likti gyventi su motina. Ji nejaučia tėvui pykčio, nori ir toliau su juo bendrauti.

18. 2025 m. vasario 3 d. Skyrius, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. (duomenys neskelbtini), (patikslinta 2024 m. vasario 4 d.) (toliau – išvada). Minėtoje išvadoje nurodyta, kad 2025 m. sausio 30 d. Skyriaus specialistams lankantis atsakovės šeimoje, bendrauta su mažamete M. V., išklausyta jos nuomonė ((duomenys neskelbtini)). Mergaitė nurodė, kad ji jaučiasi saugiai gyvendama su mama bei paaiškino, kad mama jai suteikia ir meilę, ir šilumą, su mama ji puikiai sutaria, gauna daug mamos dėmesio. Pasak vaiko, ji žino, kad jos tėtis su mama nesutaria ir mano, kad tie nesutarimai tik dėl jos. Vaiko teigimu, ji yra mačiusi, kad tėtis su mama pykstasi, tėtis nenoriai bendraudavo su mama. Vaikas nurodė, kad ji nesupranta, kodėl tėtis taip elgiasi, nes mama niekad nedraudė jai bendrauti su tėčiu, visada išleisdavo pas tėtį. Vaiko teigimu, nei tėtis, nei mama nerodė vaikui jokių dokumentų, susijusių su teisiniais klausimais. Vaikas pasakojo, kad tėtis buvo nusivežęs ją pas advokatę. Pasak vaiko, tėtis jai nieko apie tai nesakė, neperspėjo nei kur, nei kodėl ten reikia važiuoti. Vaiko teigimu, pas tėtės advokatę ji daug nekalbėjo, tik tėtės advokatė vaikui paaiškino, kad svarbu surinkti kuo daugiau informacijos, kad mama negerai su vaiku elgiasi ir jei tokios informacijos bus daug, tai bus lengviau pakeisti vaiko gyvenamą vietą. Išvadoje pažymima, kad M. V. pakartojo, kad tėtis jai nieko iš anksto nesakė, kad vešis pas advokatę, tik sakė, kad kažkur abu kartu važiuos. Tai vyko paskutinio jos apsilankymo pas tėtį metu, 2024 m. gruodžio mėn. Pasak vaiko, jis galvojo, kad su tėte vyks kažkur pasivaikščioti, kartu praleisti laiką, bet kai pamatė advokato kontoros užrašą, tuomet suprato, kur ją tėtis atsivedė. Pasak vaiko, šiuo metu ji jaučiasi gerai ir saugiai gyvendama mamos šeimoje, būdama su mama. Mergaitė pripažino, kad praeityje tėčiui yra sakiusi, jog norėtų gyventi (duomenys neskelbtini), kada tiksliai taip pasakė, neatsiminė. Mažametės teigimu, taip ji pasakė vien tik todėl, kad norėjo gyventi mieste. Tikslios datos, kada vaikas atvyks gyventi pas tėtį nebuvo sutarę, kiek prisimena, kalbėjo, kad į (duomenys neskelbtini) gyventi atvažiuos apie Naujus Metus. Išvadoje, be kita ko, pažymima, kad M. V. teigė, jog nebenori važiuoti gyventi į miestą pas tėtį, nes suprato, kad su mama ir seserimi ją sieja stiprus ryšys, o tėtės žmona jai neatstos mamos. Pasak vaiko, kai ji būdavo su tėčiu, jis vaikui liepdavo nieko nepasakoti mamai apie išvykimą gyventi pas tėtį, dažnai pasakydavo vaikui ką kalbėti, ką pasakoti ir visa tai ką ji kartodavo, įrašinėdavo. Mergaitės teigimu, ji mamai yra pasakiusi, jog norėtų vykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Pasak vaiko, mama dėl to nepyko. Be to, mergaitė nurodė, kad jai patinka vykti į psichologo konsultacijas, mano, jog konsultacijos jai yra reikalingos, psichologei gali viską išsipasakoti, pasakyti dėl ko ji išgyvena, dėl ko jai sunku. Nepilnametės teigimu, pas psichologę ji buvo du kartus, nes pati norėjo vykti į konsultacijas, išsipasakoti, gauti psichologės patarimų. Pasak vaiko, mamai pasakė, kad nori pas psichologę ir mama ją nuvežė. Nepilnametės teigimu, ji taip pat apie viską atvirai gali pasikalbėti ir su mama. Vaikui nepatinka, kad įvykus tiems nesutarimams su tėčiu, ir vaikui pasakius, kad nebenori vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), tėtis to nesupranta. Pasak nepilnametės, su tėčiu ji bendravo jau seniai, nusiuntė jam balso žinutę. Toje balso žinutėje ji tėčiui pakartojo, kad nenori su tėčiu gyventi, kad jis nustotų pranešinėti vaikų teisėms ir kitiems specialistams. Vaikas teigė, kad pats sugalvojo siųsti tą balso žinutę, nes norėjo, kad tėtis iš jos tai išgirstų ir suprastų, kad ji nenori su tėčiu gyventi. Vaiko teigimu, niekas jai neliepė ir neprašė siųsti tos balso žinutės, taip nusprendė ji pati. Mergaitės teigimu, ji telefone matė, kad tėtis pamatė jos žinutę, tačiau nieko į tai vaikui neatrašė. Pasak vaiko, jis neprisimena, kada tėtis jam paskutinį kartą rašė ar skambino. Prisimena tik kai tėtis atvažiavo į jos mokyklą apie tai vaiko net neįspėjęs, nepranešęs. Kad tėtis atvyko pas ją, nepilnametei pranešė mokyklos darbuotojai. Kiek ji žino, mokyklos darbuotojai tėčiui pasakė, kad mokykloje, pamokų metu tėvo ir vaiko susitikimas negali vykti. Pasak nepilnametės, jai buvo gėda, nes ją iš pamokos pakvietė socialinė darbuotoja, į ją žiūrėjo kiti vaikai, visa tai vyko pamokų metu. Nepilnametės teigimu, su tėčiu mokykloje pamokų metu ir pati nenorėjo bendrauti. Kiek vaikui yra žinoma, tą pačią dieną tėtis parašė mamai žinutę, kad nori su dukra bendrauti, vaikas laukė tėčio namuose, tačiau tėtis į namus tą dieną neatvažiavo. Vaiko žiniomis, mama nedraudė bendrauti, kvietė tėtį atvykti į namus, netgi gyvenamosios vietos adresą tėtei parašė. Pasak vaiko, tuo metu ji pati nenorėjo bendrauti su tėčiu mokykloje, matant kitiems vaikams. Išvadoje taip pat pažymima, jog vaikas teigė, kad nenori bendrauti su tėčiu, tačiau specialistams pasiūlius pabendrauti su tėčiu neutralioje aplinkoje, vaikui pageidavimu dalyvaujant ir specialistams, nepilnametė teigė, kad esant tokioms sąlygoms, galbūt ir galėtų susitikti, bet pakartojo, kad viena su tėčiu nenori bendrauti. Nepilnametė nurodė, kad jos sveikata gera, tačiau neseniai lankėsi pas širdies gydytoją, nes kartais jai paskauda širdies plotą. Vartoja maisto papildus, žuvies taukus, vaistų dėl to nevartoja. Pasak vaiko, namuose ramu, ji gali pailsėti, išsimiegoti, noriai atsikelia į mokyklą, būna pailsėjusi. Niekas jos poilsio netrukdo. Vaikas pasakojo, kad turi savo asmeninį telefoną, gali jį neštis į mokyklą, mama jos telefono netikrina, nes telefonas yra su PIN kodu, todėl niekas be jos negali matyti telefono turinį. Jeigu tėtis jai skambintų, ji tikrai galėtų atsiliepti, tačiau, vaiko teigimu, tėtis seniai jai skambino ir rašė žinutes. Išvadoje pažymima, jog mergaitė pakartojo, kad jai nepatinka, kad tėtis taip elgiasi, nesupranta ir neatsižvelgia į jos norą ir apsisprendimą. Nepilnametės teigimu, ji nėra mačiusi, kad mama vartotų vaistus, nėra mačiusi mamos vartojančios alkoholį namuose. Taip pat vaikas teigė, kad nėra matęs keisto, nebūdingo nei mamos, nei jos vyro elgesio. Pasak vaiko, su mama sutaria, kartais nenori susitvarkyti kambario, tačiau dėl to mama nepyksta, tik paaiškina ar griežčiau pasako, kad susitvarkytų. Vaiko niekas namuose neskriaudžia. Nepilnametės teigimu, ji gerai sutaria su visais šeimos nariais. Vaikas pasakojo, kad namuose turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, spinta rūbams, rašomasis stalas, komoda, kurioje laikomi vaiko papuošalai ir knygos, molbertas. Nepilnametės teigimu, jai patinka piešti, ji lanko (duomenys neskelbtini), o nuo kitos savaitės planuoja pradėti lankyti (duomenys neskelbtini) būrelį, nes jai patinka (duomenys neskelbtini) ir mokytoja, kuri mokina (duomenys neskelbtini). Nepilnametė mergaitė teigė, kad ji norėtų ir toliau gyventi su mama, nes iš mamos gauna daugiau meilės ir šilumos, be mamos negalėtų išbūti, nuo pat gimimo gyveno su mama, su ja gerai sutaria. Taip pat mokykloje, kurioje šiuo metu mokosi turi draugų, sutaria su mokytojais, puikiai sekasi mokslai, jos pažymių vidurkis apie devynis balus. Be to, nepilnametės teigimu, ji puikiai sutaria su mamos sutuoktiniu ir su mažąja seserimi, taip pat netoli gyvena jos močiutė iš mamos pusės, su kuria susitinka dažnai, labai jos pasiilgsta. Taigi, kaip matyti iš byloje pateiktos išvados, nepilnametė šalių dukra šiuo metu yra pakeitusi savo nuomonę dėl ketinimų persikelti gyventi pas tėtį ir išreiškė norą gyventi su mama.

19. Be kita ko, išvadoje nurodyta, jog Skyriaus specialistai, vykdydami teismo įpareigojimą, 2025 m. sausio 31 d. lankėsi atsakovės šeimoje, ištyrė jos gyvenamosios vietos sąlygas, užpildė vaiko motinos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą ((duomenys neskelbtini)). Ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi 2025 m. sausio 30 d., patikrino ieškovo gyvenamosios vietos sąlygas, užpildė vaiko tėvo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą ((duomenys neskelbtini)). Skyriaus duomenimis, tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui užtikrinama tinkama aplinka.

20. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, nepilnametės dukters M. V. atžvilgiu 2019 m. gruodžio 12 d. nustatytas galimas smurtas (vaikas tapo konflikto, vykusio tarp motinos ir jo sugyventinio liudininku. Vaikas teigė, kad dėl to labai išsigando, verkė). Vaikas apgyvendintas pas giminaičius, nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis; 2020 m. liepos 21 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motina išvyko gydytis dėl alkoholio vartojimo problemos, tėvas teigė negalintis pasirūpinti dukra, abu tėvai sutiko, kad vaikui būtų vykdoma laikinoji priežiūra) pas močiutę (iš motinos pusės); 2020 m. spalio 18 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motinai nustatytas 1,82 prom. girtumas); 2020 m. lapkričio 18 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (gauta informacija dėl netinkamo motinos elgesio, netinkamų vaiko gyvenimo sąlygų); 2021 m. vasario 4 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motina su sutuoktiniu girtauja, vaikas paliktas močiutės priežiūroje). Vaikas 2021 m. vasario 15 d. perduotas tėvui, nes jis tik nuo nurodytos datos galėjo pasirūpinti dukra. 2024 m. gruodžio 3 d., 2024 m. gruodžio 11 d., 2024 m. gruodžio 13 d., 2024 m. gruodžio 15 d. ir 2024 m. gruodžio 16 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (gauta informacija iš vaiko tėvo, kad jis nori apsaugoti vaiką nuo motinos psichologinio spaudimo, dukra tėvui sakė, kad nori gyventi su juo, vaiko tėvas baiminasi, jog motina manipuliuoja dukra, neleidžia tėvui susitikti su dukra, vaiko motina iškvietė policiją po to, kai vaiko tėvas neinformavęs motinos pasiėmė iš mokyklos dukrą ir išsivežė į savo gyvenamąją vietą savaitgaliui). 2024 m. gruodžio 24 d. Skyriuje gauta informacija apie vaiko motinai nustatytą neblaivumą (motinai nustatytas 1,58 promilių girtumas (Skyriaus 2025 m. vasario 4 d. patikslinta informacija – 1,68 promilių girtumas), tačiau tuo metu vaiko namuose nebuvo, tuo metu vaikas buvo pas močiutę).

21. Skyriaus duomenimis, atsakovės šeimoje, kurioje auga mažametė M. V. pastaruosius beveik ketverius metu (nuo 2021 m. vasario 4 d., kuomet buvo poreikis užtikrinti vaikui saugią aplinką), vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Be to, 2022 m. gegužės 11 d. nustačius, kad atsakovės šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, buvo užbaigtas ir atvejo vadybos vaiko motinos šeimai procesas. Be kita ko, Skyrius pažymi, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio pradžios iki išvados rengimo, Skyrius nenustatė aplinkybių, susijusių su nesaugia aplinka mažametei M. V. jos gyvenamojoje vietoje. Skyrius taip pat pažymi, kad nors ir 2024 m. gruodžio 24 d. Skyriuje registruotas pranešimas, jog vaiko motinai nustatytas 1,68 promilių girtumas, tačiau tuo metu vaiko namuose nebuvo – mažametė M. V. svečiavosi pas močiutę. Skyriaus vertinimu, atsakovei nustatytas neblaivumas savaime nereiškia, kad vaikui namuose yra nesaugu, kadangi nenustatyta, jog šis atvejis būtų padaręs kokią nors žalą vaikui. Be kita ko, išvadoje pažymima, kad gavus pranešimus dėl galimai pažeidžiamų mažametės M. V. teisių ir geriausių interesų bei vertinant vaiko situacijas, rizikos veiksniai būdavo nustatomi ne tik vaiko motinai, bet ir ieškovui. Skyriaus teigimu, įvertinus vaiko situaciją 2024 m. gruodžio 23 d. bei 2025 m. sausio 13 d. rizikos veiksniai nustatyti ne tik atsakovei, bet ir ieškovui.

22. Iš Skyriaus teismui pateiktos informacijos matyti, kad vaiko tėvas ilgą laiką teikė vaikui nepilną išlaikymo sumą, dėl ko susidarė 6967,50 Eur išlaikymo skola. Nors prašyme teismui ieškovas nurodo, kad, jo žiniomis, vaiko motina vaikui skirtus išlaikymo pinigus naudodavo savo reikmėms (t. y. ne vaiko poreikiams), tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Be kita ko, pastebėtina, jog ieškovas nenurodo priežasčių kodėl jis netinkamai vykdė pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymo dydį, t. y. 215,00 Eur, nors savo prašyme pripažįsta, jog vaiko poreikiams patenkinti būtina net 388 Eur suma.

23. Be kita ko, išvadoje nurodoma, jog Skyriaus turimais duomenimis, vaiko motina užtikrina vaiko poreikius, rūpinasi vaiko sveikata, ugdymusi. Šį faktą patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai, ambulatorinio apsilankymo išrašai / siuntimai: iš UAB „(duomenys neskelbtini)" matyti, kad vaikas lankėsi pas psichologą, konsultacijoms vaiką pristatė mama, kuri domisi vaiko sveikata; (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos raštas, kuriame nurodyta, kad mažametė M. V. į gydymo įstaigą atvyksta su mama ne tik susirgus, bet ir profilaktiniam patikrinimui, atlieka planinius skiepus. Apžiūros metu niekada nepastebėta poodinių kraujosruvų ar smurto požymių. Gydytojų nurodymų ir rekomendacijų laikosi, pas gydytojus specialistus nuvyksta. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) gimnazijos rašto matyti, kad M. V., kuri minėtoje įstaigoje mokosi nuo (duomenys neskelbtini), turi visas mokymuisi reikalingas priemones. Nurodoma, jog „mama domisi dukros mokymosi rezultatais, kaip ji jaučiasi mokykloje, siūlo idėjas ir pagalbą klasei“, „nuolat bendrauja telefonu, jungiasi prie elektroninio dienyno TAMO“.

24. Taigi, vertinant į bylą pateiktus duomenis, nėra galima neabejotina išvada, jog atsakovės gyvenimo būdas ar sąlygos vaikui įprastoje gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko interesų ar neužtikrina jo poreikių patenkinimo. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad šalių dukrai yra sudarytos tinkamos, mergaitės poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos, mergaitė lanko ugdymo įstaigą. Vaiko teisių skyriaus specialistai bendravo tiek su ieškovu, tiek su mergaite, tiek su pačia atsakove, buvo nuvykę apžiūrėti ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad išvada yra šališka, neobjektyvi ir klaidinanti. Byloje yra pateikti ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pagrindžiantys įrodymai, kurie patvirtina, kad iš esmės yra pasirūpinta vaiko poreikių tenkinimu, finansiniu ir socialiniu saugumu.

25. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iš esmės netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, t. y., kad šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta su atsakove jos gyvenamojoje vietoje vaikui būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių. Nors ieškovas teigia, kad stresą vaikui kelia atsakovės nuteikinėjimas nepilnametį vaiką prieš tėvą, tačiau teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi galimybės pasisakyti dėl šių argumentų (ne)pagrįstumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tėvų tarpusavio santykiai itin konfliktiški – tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo daugybę aplinkybių ir pateikia įvairiausių argumentų, kuriais grindžia, jog vaikas yra veikiamas tėvo ar motinos, kad toks tėvo/motinos elgesys neigiamai veikia vaiko psichologinę būseną, tačiau teismas šioje proceso stadijoje neturi objektyvių galimybių nustatyti dėl kokių konkrečių priežasčių vaikas patiria stresą ir nerimą – šios aplinkybės gali būti įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

26. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas savo procesiniuose dokumentuose daug dėmesio skiria argumentams, jog mergaitė yra įtakojama motinos ir pasikeitusi dukros nuomonė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo yra nulemta būtent motinos įtakos, tačiau, teismo vertinimu, šių argumentų patvirtinti ar paneigti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, t. y. neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra objektyvios galimybės. Ištirti ir įvertinti kaip, kodėl kito vaiko nuomonė, kas turėjo įtakos vaiko nuomonės pasikeitimui ir pan. būtina atlikti papildomus veiksmus, galbūt pasitelkti specialių žinių turintį asmenį (psichologą), t. y. išsamus šių aplinkybių atskleidimas ir įvertinimas įmanomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuomet būsimo ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas (šiuo atveju tiek būsimo ieškinio, tiek ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek pagrindas, tiek dalykas visiškai sutampa/sutaptų) vertinamas tik preliminariai.

27. Kaip jau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno ieškovo pateikto dokumento turinio.

28. Kaip jau minėta, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tėvai tarpusavyje konfliktuoja ir tai gali kelti neigiamas emocijas vaiko raidai, tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog egzistuoja būtinybė nedelsiant nustatyti kitą vaiko gyvenamąją vietą – šiuo atveju sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos (ne) pakeitimo spręstinas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo metu, teismo vertinimu, nėra akivaizdžios grėsmės vaiko saugumui – motina deda pastangas spręsdama kylančius iššūkius ir problemas, užtikrina vaiko ugdymą ir sprendžia sveikatos problemas – mergaitė lankosi pas gydytojus ir specialistus. Be kita ko, vaiko teisių apsaugos tarnyba įdėmiai stebi susidariusią situaciją ir teikia reikalingą pagalbą.

29. Nesant duomenų apie akivaizdžiai nesaugią gyvenamąją aplinką ar akivaizdžią dukters nepriežiūrą, nėra pagrindo šiuo atveju spręsti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės šalių nepilnametė dukra turėtų gyventi su tėvu (ieškovu). Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad nepilnametis vaikas neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankiu. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu, nepaisant su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl teismas skatina šalis, nepaisant jų tarpusavio santykių, ieškoti ir rasti tarpusavio kompromisus, užtikrinant vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustųsi, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

30. Iš šalių ir Skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad ir ieškovui, ir atsakovei kyla sunkumų suvokiant savo kaip tėvų pareigas – ieškovas, ignoruodamas geriausius vaiko interesus, nuvedė mergaitę pokalbiui su savo advokate, kas galėjo neigiamai paveikti mergaitės psichologinę būklę; atsakovė socialiniame tinkle paskelbė įrašą apie vaiko emocinę būseną, jai taikomą gydymą, kurį mergaitė perskaitė ir kuris, tikėtina, vaikui sukėlė dar daugiau nerimo ir pan. Taip pat iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad abu tėvai savo elgesiu suteikia mergaitei pagrindą manyti, jog tai ji turi nuspręsti su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, t. y. vaikui priskiria sprendimo atsakomybės naštą, kuri gali būti tokio amžiaus vaikui sunkiai pakeliama. Kaip matyti iš bylos duomenų, mergaitė patiria emocinių sunkumų, lankosi pas psichologą, todėl abu tėvai privalo imtis maksimalių pastangų saugodami vaiko emocinę būklę. Kaip matyti iš Skyriaus pateiktų dokumentų, Skyriaus specialistai abiem tėvams rekomenduoja lankyti pozityvios tėvystės kursus, socialinio darbuotojo konsultacijas dėl vaiko poreikių atpažinimo, tėvystės įgūdžių ugdymo, taip pat rekomenduoja lankyti psichologo konsultacijas dėl emocinės būklės stiprinimo, siekiant išvengti konfliktų bendraujant. Teismo vertinimu, siekdami geriausių vaiko interesų užtikrinimo, abu tėvai turi apsvarstyti šias Skyriaus rekomendacijas. Taip pat teismas pažymi, jog tiek vaiko, tiek jo tėvų interesus užtikrinti padėtų bei eliminuotų dalį šalių konfliktus keliančių priežasčių nustatyta konkreti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka.

31. Todėl atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, šalių pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog motinos elgesys kelia akivaizdžią grėsmę šalių nepilnamečio vaiko interesams ar kad vaiko motina neužtikrina saugių vaiko gyvenimo sąlygų, todėl laikinoji vaiko gyvenamoji vieta nedelsiant turėtų būti nustatyta su ieškovu. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, todėl ieškovo prašymas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo netenkinamas.

32. Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (daugelis šalių argumentų gali/galės būti vertinami tik nagrinėjant būsimo ieškinio pagrįstumo, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kai reikalavimo pagrįstumas vertinamas tik preliminariai), todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl laikino vaiko ir motinos bendravimo tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo iš vaiko motinos nepilnametei dukrai priteisimo

33. Netenkinus ieškovo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, netenkintinas ir prašymas taikyti kitas su tuo susijusias laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti skyrium gyvenančios motinos K. G. bendravimo su nepilnamete dukra M. V. tvarką bei priteisti laikiną išlaikymą iš vaiko motinos K. G. nepilnametei dukrai M. V..

Dėl paaiškinimų, įrodymų pridėjimo/liudijimo išdavimo

34. Ieškovo atstovė 2025 m. vasario 4 d. teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo aplinkybes, kodėl ji kalbėjosi su šalių dukra. Paaiškinimai priimtini.

35. Ieškovas 2025 m. vasario 5 d pateikė prašymą, kuris užregistruotas prasidėjus teismo posėdžiui (9.02 val.) dėl įrodymo pridėjimo arba teismo liudijimo išdavimo. Nurodo, kad jo žiniomis, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. Š. teismui pateikė atsakovės K. G. charakteristiką, kuri turi ypatingą reikšmę šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, prašo prie civilinės bylos medžiagos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. Š. teismui 2025 m. vasario 4 d. pateiktą K. G. charakteristiką ir laikyti įrodymu byloje arba išduoti ieškovo atstovei advokatei Ievai Kūrytei teismo liudijimą, kurio pagrindu jai būtų suteikiama teisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. Š. gauti 2025 m. vasario 4 d. parengtą K. G. charakteristiką.

36. Visų pirma, teismas pastebi, jog ieškovo prašymas užregistruotas į bylą jau prasidėjus teismo posėdžiui. Antra, iš prašymo turinio nėra galimybės nustatyti kokias reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. Š. 2025 m. vasario 4 d. parengta K. G. charakteristika. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog K. G. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nėra aišku kokios reikšmingos bylai aplinkybės šio įrodymo pagrindu galėtų būti nustatinėjamos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Todėl ieškovo prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Ieškovas pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinus, jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

38. Atsakovė atsiliepime pateikė prašymą priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 147 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovui, atsakovei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Jurga Jasmontienė