Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1684-324/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-09
Bylos Nr.: 2A-1684-324/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Laima Kriaučiūnaitė, Tomas Romeika
Atsakovas: Ž. C.
Ieškovas: E. S.

Civilinė byla Nr. 2A-1684-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11310-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui Ž. C. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė E. S. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2909-336/2015 iš atsakovo Ž. C. (toliau – ir atsakovas) priteistą savo nepilnamečio sūnaus A. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, nustatant išlaikymo dydį po 250 Eur per mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 25 d. sumokant vaiko motinai, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad po Kėdainių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2909-336/2015, kuriuo nutraukta šalių santuoka, su ieškove nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta ir iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 150 Eur per mėnesį, pasikeitė vaiko poreikiai, išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su papildomu ugdymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Šiuo metu ieškovės pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, jai būtų sunku vienai išlaikyti vaiką. Prie vaiko išlaikymo prisideda jos artimieji. Vaiko išlaikymui vidutiniškai reikalinga 500 Eur suma. Šiuo metu ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 500 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių asmeninės nuosavybės teise neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, gyvena ir dirba Vokietijoje, gauna daug didesnes pajamas, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 250 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį teismo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė viena šalių vaiko niekada neišlaikė, prie to prisideda atsakovas, kas mėnesį teikdamas vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis. Vaikas neserga, neturi jokių specialių poreikių, vaikui paaugus išlaidos žymiai neišaugo. Atsakovo turtinė padėtis taip pat nepagerėjo. Atsakovas gyvena Vokietijoje, jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2 000 Eur, atsakovo pajamos nėra pastovios, jis vykdo individualią veiklą. Vokietijoje gyvenimo lygis yra daug aukštesnis negu Lietuvoje. Finansinių galimybių mokėti vaikui ieškovės prašomą 250 Eur dydžio išlaikymą atsakovas neturi, tokia suma viršija atsakovo galimybes. Sutinka sūnui mokėti teismo priteistą 150 Eur dydžio išlaikymą. Tokia pinigų suma yra maksimali atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, o kartu ir objektyviai pakankama užtikrinti vaiko poreikių ir interesų tenkinimą atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, lankomus ugdymo užsiėmimus. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ir kiekvieną mėnesį moka po 434 Eur paskolos. Atsakovo būtinos išlaidos yra automobilio draudimas po 50,93 Eur, komunalinės išlaidos, kurias sudaro 65,00 Eur elektros išlaidos, 1 322,50 Eur buto nuoma, 208 Eur komunalinės paslaugos, 17,50 Eur išlaidos už televiziją bei radiją, 200 Eur kreditų įmokos už būtinus namų apyvokos daiktus, 73 Eur automobilio lizingo įmokos bei 20,90 Eur draudimas (automobilis 2008 m. laidos), 200 Eur kuras (vykimas į darbą ir atgal). Atsakovas (duomenys neskelbtini) susituokė ir šiuo metu su sutuoktine laukiasi naujagimio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2909-336/2015 priteisto išlaikymo dydį jį padidinant ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. C. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. liepos 20 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 25 d. sumokant vaiko motinai. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliko ieškovę. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo valstybei 27 Eur žyminį mokestį ir 6,54 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas sprendė, kad per 6 metus vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Atsakovas nepaneigė išaugusio vaiko poreikių fakto, iš esmės neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašo ieškovė, nepagrindė, kurie ieškovės nurodyti jo vaiko poreikiai yra pernelyg dideli. Teismas padarė išvadą, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 500 Eur sumą. Ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra realios, pagrįstos, atitinka šalių vaiko poreikius. Teismas įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat išvadą teikiančios institucijos pritarimą iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; sustabdyti sprendimo dalies vykdymą dėl skubaus išlaikymo išieškojimo iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo momento. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:

6.1. teismas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė atsakovo sutuoktinės, nors teismui buvo žinoma, kad atsakovas 2017 m. sudarė naują santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė M. C.

6.2. Ieškovės nurodytos padidėjusios vaiko išlaikymo išlaidos nepagrįstos įrodymais. Ieškovė neįrodė, kad po priimto teismo sprendimo iš esmės pasikeitė turtinė padėtis. Ieškovė klaidino teismą, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 500 Eur. Ji nurodė, kad iš valstybės gauna 70 Eur dydžio pašalpą vaiko išlaikymui, tačiau šių pinigų į 500 Eur išlaidas vaikui neįskaičiuoja. Tai reiškia, kad vaiko išlaikymui per mėnesį savo ir tėvo skiriamų pinigų vaiko išlaikymui išleidžia 430 Eur. Nerealu, kad ieškovė, kurios mėnesinės pajamos (darbo užmokestis) yra 500 Eur, savo lėšų vaiko išlaikymui skiria 280 Eur, nes jos pačios pragyvenimui liktų tik 220 Eur.

6.3. Įstatymai nenumato, kad gali būti didinamas vaiko išlaikymo dydis išaugus poreikiams. Tik esant pasikeitusiai tėvų turtinei padėčiai gali būti keičiamas išlaikymas.

6.4. Teismas buvo šališkas. Turėdamas duomenis, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, gina tik ieškovės sūnaus interesus, pažeisdamas kito atsakovo vaiko M. C. interesus.

6.5. Teismas nepakankamai įsigilino į atsakovo turtinę padėtį. Po 2015 m. spalio 22 d. priimto teismo sprendimo atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Gaunamos pajamos sumažėjo, o išlaidos padidėjo, kadangi atsakovui šiuo metu reikia prisidėti prie dviejų vaikų išlaikymo. Šiuo metu atsakovo sutuoktinė nedirba, nes reikia prižiūrėti kūdikį.

Atsiliepimas

2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. ieškovė atsakovo žmonai S. C. jokių reikalavimų nereiškė, todėl įtraukti į bylą jos neprivalėjo, skundžiamas sprendimas neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms. Atsakovo žmona neturi pareigos materialiai išlaikyti šalių vaiko, tą pareigą turi tik jo tėvai. Atsakovo žmona S. C. nepateikė prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje.

7.2. Ieškovė sūnaus išlaikymo dydžio pakeitimo reikalavimą grindė esminiu vaiko poreikių pasikeitimu. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo pragyvenimo lygis, vaikas paaugo, pasikeitė jo poreikiai, atsirado daugiau išlaidų, susijusiu vaiko materialiniu aprūpinimu, ugdymu, lavinimu, būrelių lankymu, laisvalaikiu. Padidėjo išlaidos būsto išlaikymui, transportui, maistui, rūbams, avalynei, mokymo priemonėms (knygoms, pratyboms, kanceliarinėms prekėms, elektroninėms mokymo priemonėms), sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms. Akivaizdu, kad dviejų metų ir aštuonių metų vaiko poreikiai skiriasi, skiriasi ir išlaidos tų poreikių patenkinimui.

7.3. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena kartu, tai reiškia, kad ji kasdien rūpinasi vaiku, užtikrina jo fizinių, dvasinių ir kitokių poreikių patenkinimą. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda kas mėnesį pervesdamas ieškovei po 150 Eur, tačiau ieškovė vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį išleidžia apie 600 Eur, jos nurodytos išlaidos neužaukštintos, yra realios ir protingos.

7.4. Priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintas būtinu minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą iki mokesčių (642 Eur).

7.5. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, gauna žymiai didesnį nei ieškovė atlyginimą, neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar imtis veiksmų gaunamas pajamas padidinti. Teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas ir išlaidas, aplinkybę, kad atsakovas yra vedęs, santuokoje yra gimęs vaikas, kurio išlaikymui reikia skirti lėšų, tačiau tai nėra priežastis šalių vaikui teikti poreikius neatitinkantį išlaikymą. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas yra pajėgus teikti savo vaikui 250 Eur išlaikymą.

7.6. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 70 Eur sumos ji neįskaičiuoja į vaikui išlaikyti išleidžiamą pinigų sumą. Ieškovės atlyginimas yra nedidelis, tačiau ji, siekdama patenkinti vaiko poreikius, apriboja savo poreikių tenkinimą, padedama savo tėvų įgyvendina savo prievolę materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

7.7. Teismas įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeimyninę padėtį, vaiko poreikius, išvadą teikiančios institucijos argumentus ir pagrįstai nusprendė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį iki 250 Eur.

7.8. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo šališkas. Byla užvesta dėl išlaikymo padidinimo A. C., kadangi gera valia atsakovas nesutiko padidinti sūnui priteistą išlaikymą iki tokio dydžio, kuris tenkintų išaugusius vaiko poreikius. Ginčo dėl M. C. išlaikymo nėra, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti šiam vaikui skirtino išlaikymo dydžio ar jo gyvenimo ir išlaikymo sąlygų. Teismas neturėjo pagrindo ir negalėjo spręsti M. C. liečiančių klausimų, todėl teismo sprendimo negalima vertinti kaip šališko M. C. atžvilgiu.

7.9. CPK 282 straipsnio l dalis, 2 dalies 1 punktas numato skubų privalomąjį teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo vykdymą. Ši teisės norma yra specialioji, ji privaloma teismui, priėmusiam sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, sprendimas privalo būti vykdomas kol nėra panaikintas apeliacine ar kasacine tvarka. Skubaus sprendimo vykdymo tikslas - būtinybė užtikrinti pagrindines žmogaus teises, jo egzistencinį minimumą, apginti visuomenei itin reikšmingas vertybes, šioje byloje - užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą. Esant tokiam skubaus sprendimo vykdymo teisiniam reglamentavimui, atsakovo reikalavimas sustabdyti sprendimo dalies dėl išlaikymo skubų vykdymą prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas šalių nepilnamečiam vaikui ankstesniu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą - išrašą iš M. C. gimimo akto įrašo.

6. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

8. Nors atsakovas neprašo priimti į bylą naujo įrodymo, nenurodo motyvų, kurie pagrindžia naujo įrodymo pateikimo būtinybę, visgi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima atsakovo pateiktą naują įrodymą.

Dėl padidėjusių vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimo

9. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2909-336/2015 patvirtinta šalių 2015 m. spalio 5 d. sudaryta sutartimi dėl šalių santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys susitarė dėl 150 Eur per mėnesį išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumos iki jo pilnametystės. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais, prašė priteisti iš atsakovo 250 Eur sūnaus išlaikymui reikalingą sumą.

10. Nesutiktina su atsakovu, jog įstatymai nenumato, kad išaugus vaiko poreikiams gali būti didinamas vaiko išlaikymo dydis.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

13. Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) ne tik įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, tačiau ir pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Pažymėtina, jog tai, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams, pripažino ir pats atsakovas savo atsiliepime į ieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-117304).

14. Nors vaikų poreikiai, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškinyje nurodytu pagrindu, svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.

16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

19. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo beveik šešeri metai, tuomet jų sūnui buvo dveji metai. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu berniukui buvo aštuoneri metai. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, be to, šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Taigi vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Per šį laikotarpį pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis (2015 m minimalioji mėnesinės algos dydis buvo 380 Eur, nuo 2021 m. 642 Eur, arba atskaičius mokesčius apie 468 Eur, taigi ji padidėjo 23 proc.). Paminėtina ir tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis bus 730 Eur (atskaičius mokesčius apie 518 Eur).

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia 500 Eur sumos. Iš ieškovės pateiktos skaičiuotės matyti, kad didžiąją dalį sūnaus poreikiams reikalingų lėšų sudaro būsto nuomos (100 Eur) ir jo išlaikymo (50 Eur) mokesčiai. Iš byloje esančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad ieškovė nuo 2020 m. spalio 1 d. nuomojasi būstą ir už jį kas mėnesį moka 260 Eur nuomos mokestį. Be nuomos mokesčio, atsakovė moka buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius, kurie, ieškovės teigimu, sudaro apie 120 Eur. Šalių sūnui priskirtinos būsto išlaidos sudaro apie 30 procentų visų vaiko poreikių. Ieškovė paaiškino, kad, sūnui pradėjus lankyti mokyklą, ji buvo priversta nuomoti didesnį būstą, kuriame būtų atskiras kambarys vaikui, kad jis galėtų dalyvauti nuotoliniame mokyme. Atsakovas pirmosios instancijos teisme ginčijo ieškovės nurodytas išlaidas darželiui (60 Eur darželio mokestis, 20 Eur darželio bendrijos mokestis), nurodydamas, kad sūnui pradėjus lankyti mokyklą šių išlaidų ieškovė nepatiria, todėl bendros sūnaus išlaikymo išlaidos tik sumažėjo. Ieškovė 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdyje paaiškino, kad rengiant ieškinį sūnus dar lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tačiau bylos nagrinėjimo metu pradėjo lankyti mokyklą, todėl jam pirko uniformą, pratybas (pusmečiui kainuoja apie 50 Eur), kanceliarines prekes, dėl nuotolinio mokymosi ieškovė sūnui turėjo nupirkti kompiuterį, nuotoliniam mokymuisi reikalingas programas (Eduka, EMA, elektroninį dienyną). Vaikas dalyvauja olimpiadose, kur taip pat patiriamos išlaidos. Šalių sūnus pradėjo lankyti būrelius (robotikos, baseiną, kurių kiekvienas kainuoja po 50 Eur), tačiau dėl lėšų stygiaus atsakovė išgali leisti tik į vieną būrelį. Akivaizdu, kad ieškovė patiria ne mažesnes išlaidas vaiko ugdymui (ypač pirmaisiais metais, kai reikia nupirkti visas mokymuisi skirtas priemones), nei vaikui lankant darželį, juolab įvertinus nuotolinio mokymosi faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos kitiems vaiko poreikiams reikalingos lėšos taip pat nėra užaukštintos ir vertintinos kaip protingos. Be kita ko, atsakovas ir nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto, iš esmės neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašė ieškovė. Apibendrinant teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 500 Eur suma.

21. Kritiškai vertintini atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į atsakovo turtinę padėtį.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas, be šalių sūnaus, turi dar vieną išlaikomą asmenį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2000 Eur, jis vykdo individualią veiklą (atsiliepimo 4, 6 punktai), tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovas nurodė, kad dėl karantino jo pajamos sumažėjo, iš atsakovo pateiktos Mokesčių konsultacijų bendrovės 2020 m. spalio 5 d. pažymos matyti, kad atsakovo bruto mėnesio pajamos iš jo vykdomos komercinės veiklos yra 1816,83 Eur, tačiau nei iš šios pažymos, nei iš kitų atsakovo pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti per ilgesnį laikotarpį gautų atsakovo pastovių pajamų. Atsakovas nepateikė duomenų ir apie jo (šeimos) turimą nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą, pvz. automobilius, investicijas, turimas santaupas, sutuoktinės gaunamas pajamas ir pan., todėl darytina išvada, kad atsakovas, turėdamas pareigą pateikti teismui duomenis apie savo realią turtinę padėtį, tokių duomenų nepateikė, o tai vertintina kaip atsakovo tikrosios turtinės padėties neatskleidimas.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

25. Atsakovas yra jaunas (34 metų), sveikas, darbingas (byloje nėra tai paneigiančių duomenų), turintis visas galimybes gauti tinkamam vaikų išlaikymui reikalingas pajamas. Jis Kauno statybininkų rengimo centre yra įgijęs baldžiaus kvalifikaciją, atsakovo teigimu, tokia profesine veikla jis šiuo metu ir užsiima. Taigi, jei dabartinės pajamos iš tiesų būtų nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, jis galėtų susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Apeliuodamas dėl ieškovės galimybių susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą, atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, todėl toks jo elgesys nelaikytinas sąžiningu nepilnamečių vaikų išlaikymo atžvilgiu. Įvertinus tai teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentui, kad atsakovo antrojo vaiko gimimas negali būti vertinamas kaip priežastis teikti šalių vaikui jo poreikių neatitinkantį išlaikymą. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas yra pajėgus teikti savo sūnui A. 250 Eur išlaikymą.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 500 Eur darbo užmokestį. Byloje nėra duomenų apie jos turimą nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad ieškovė už 2020 m. birželio mėn. gavo 687,4 Eur darbo užmokestį ir 38,93 Eur išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, už 2020 m. liepos mėn. 987,17 Eur darbo užmokestį, už 2020 m. rugpjūčio mėn. 1124,5 Eur darbo užmokestį, už 2020 m. rugsėjo mėn. 1572,96 Eur darbo užmokestį, už 2020 m. spalio mėn. darbo užmokestį ir 62,74 Eur išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, už 1259,16 Eur darbo užmokestį, už 2020 m. lapkričio mėn. 2249,91 Eur darbo užmokestį ir 213,72 Eur išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, už 2020 m. gruodžio mėn. 1905,02 Eur darbo užmokestį, už 2021 m. sausio mėn. 563,57 Eur darbo užmokestį ir 446,43 Eur išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, už 2021 m. vasario mėn. 1183,64 Eur darbo užmokestį, už 2021 m. kovo mėn. 1127,13 Eur darbo užmokestį, už 2021 m. balandžio mėn. 1133,59 Eur darbo užmokestį, už 2021 m. gegužės mėn. 912,43 Eur darbo užmokestį ir 55,28 Eur išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

27. Vertindama ieškovės pajamas per ilgesnį laikotarpį (vienerių metų iki skundžiamo sprendimo priėmimo) teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos yra didesnės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (apie 840 Eur per mėnesį), tačiau tai nereiškia, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo. Apelianto teigimu, jo pajamas sudaro apie 2000 Eur, taigi jo pajamos yra ženkliai didesnės. Atmestini apelianto argumentai dėl patiriamų didesnių išlaidų gyvenant Vokietijoje – pirma, jo pasirinkimas gyventi aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje negali būti vertinamas nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nenaudai; antra, apelianto teiginiai apie didesnes išlaidas yra hipotetinio pobūdžio, nesusieti su konkrečiomis kasdienėmis išlaidomis ir jas pagrindžiančiais įrodymais; trečia, aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje egzistuoja ir platesnės galimybės gauti atitinkamo lygio pajamas; ketvirta, antrojo vaiko gimimas neapribojo atsakovo galimybių siekti didesnių pajamų, nes vaiką prižiūri jo sutuoktinė, Vokietijoje vaikams taip pat yra mokamos atitinkamos pašalpos (CPK 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis). Ieškovė 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ji neturi galimybės daugiau dirbti, kadangi viena rūpinasi pradinuku sūnumi, kitais metais įgis metodininkės kvalifikaciją, dėl to jos pajamos galimai padidės. Akivaizdu, kad iš esmės vienai ieškovei rūpinantis aštuonerių metų vaiko priežiūra, jo kasdienės veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerbūviu (maisto gaminimas, skalbimas, namų ruoša ir pan.), jos galimybės susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą yra mažesnės nei atsakovo.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad iš vaiko poreikiams reikalingos išlaidų sumos nepagrįstai nebuvo minusuota valstybės mokama vaiko išmoka.

29. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Ieškovė nurodė, o tokių aplinkybių atsakovas neginčijo, kad per šešerius metus atsakovas su vaiku bendravo mažai, yra nupirkęs tik kelis rūbus (vienerius marškinius, kelnes ir striukę), tačiau kitą sykį vaikui viešint pas tėvą ir jam nupirkus keletą rūbų šios išlaidos buvo išskaičiuotos iš ieškovei pervedamos išlaikymo sumos. Taigi iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, užtikrinti vaiko gerbūvį gaminant maistą, skalbiant jo drabužius, tvarkant namus ir pan., kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaiką. Be to, ieškovė nurodė, kad vaikas norėtų lankyti daugiau būrelių, tačiau ji neišgali apmokėti visų papildomų užsiėmimų. Byloje nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ginčijamo dydžio išlaikymą. Įvertinęs tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nustatytos vaiko poreikių sumos neišskaičiavo valstybės vaikui skiriamų išmokų sumos.

Dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimų

30. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukdamas atsakovo sutuoktinės.

31. Išlaikymas – tai asmeninė, bet ne bendra sutuoktinių prievolė, todėl įsiskolinusio tėvo sutuoktinė nėra išlaikymo prievolės subjektas. Teismo sprendimu nenusprendžiama dėl jo interesų ir sprendimas tiesiogiai neturi įtakos jo teisėms ar pareigoms. Dėl to nėra pagrindo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinusio tėvo sutuoktinio vertinti kaip trečiojo asmens ir įtraukti jo į bylą (CPK 47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2011).

32. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ir apelianto teiginį, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

33. Vadovaujantis nusistovėjusia Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, teismo nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją. Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens būgštavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019 ir joje nurodyta EŽTT praktika).

34. Apeliantas pirmosios instancijos teismo šališkumą motyvuoja tuo, kad teismas gynė tik šalių sūnaus interesus, pažeisdamas kito atsakovo vaiko interesus. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog kito vaiko interesų pažeidimą atsakovas tapatina su pirmosios instancijos teismo nustatytu pagrindu teikti šalių sūnui didesnį išlaikymą. Šį pagrindą pirmosios instancijos teismas konstatavo vykdydamas CPK 259, 262 straipsniuose įtvirtintą pareigą išspręsti bylą iš esmės priimant teisėtą ir pagrįstą sprendimą, remdamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu vadovaujantis įrodymais. Priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į abiejų bylos šalių turtinę padėtį, į tai, jog atsakovas gyvena santuokoje ir turi pareigą išlaikyti kitą vaiką, kuria dalijasi su jo motina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovo pareiga išlaikyti dar vieną vaiką nepaneigia atsakovo turtinės padėties ir nustatyto 250 Eur dydžio išlaikymo sūnui A. proporcingumo. Atsakovas nenurodė jokių teismo nešališkumo prezumpciją paneigiančių aplinkybių ar kokių nors objektyvių faktų, patvirtinančių teismo šališkumą. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir šalių sūnui pageidauja toliau mokėti 2015 m. nustatyto dydžio išlaikymą, teismo šališkumo savaime nereiškia. Apeliaciniame skunde pateikiamas šios sąvokos interpretavimas neatitinka minėtos nešališko teismo vertinimo sampratos.

35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

36. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, dėl to buvo tinkamai nustatyti padidėję nepilnamečio vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos šiame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2021 m. liepos 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 102, 2021 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymą. Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 1517,4 Eur = 1972,62 Eur).Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo ieškovei priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Apeliacinio proceso metu nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Ž. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėLaima KriaučiūnaitėTomas Romeika