Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-226-524/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-26
Bylos Nr.: e2-226-524/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00132-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys atmestas.

Teisėjas: Erika Misiūnienė (pirm.)
Atsakovas: A. V.
Trečiasis asmuo: notarės A, K. S., A. Š., Registrų centras Klaipėdos padalinys
Ieškovas: W. G. B.

Kategorijos

2.4.5Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas
2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
3.1.1.2.12Dispozityvumo principas

Civilinė byla Nr. e2-226-524/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00132-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.5; 2.1.2.4.2.7; 3.1.1.2.12 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,sekretoriaujant J. D.,dalyvaujant vertėjui V. A., ieškovo atstovams M. D., advokatui V. K.,atsakovui A. V.,atsakovo atstovui advokatui M. M.,trečiojo asmens notarės A. G. atstovui advokatui M. U.,tretiesiems asmenims K. S. (K. S.), A. Š.,

2023 m. balandžio 4–5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo W. G. B. (W. G. B.) ieškinį atsakovui A. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos natūra taikymo, deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pripažinimo negaliojančia ir statinių teisinės registracijos pagal šią deklaraciją panaikinimo, tretieji asmenys K. S., A. Š., notarė A. G., viešosios įstaigos Registrų centro Klaipėdos padalinys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme 2022 m. balandžio 22 d. gautas ieškovo W. G. B. ieškinys atsakovui A. V., juo prašoma:

1) pripažinti negaliojančia ab initio tarp ieškovo ir atsakovo 2019 m. gegužės 13 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini));

2) taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui visą nekilnojamąjį turtą, buvusį 2019 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, t. y.:

2.1) 715/2877 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 3 827 Eur);

2.2) 9/100 dalis pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 176 Eur);

2.3) 22/100 dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 658 Eur);

2.4) butą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 7 940 Eur);

2.5) pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 495 Eur);

2.6) 2501/10060 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 2 198 Eur);

2.7) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 30 200 Eur);

2.8) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 689 Eur);

2.9) pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 958 Eur).

3) pripažinti negaliojančia 2020 m. gruodžio 22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir panaikinti statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją pagal šią deklaraciją;

4) priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, su šeima išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini), kur pragyveno daugiau kaip 30 metų. Iš (duomenys neskelbtini) ieškovas grįžo gyventi į Lietuvą. Kurį laiką gyveno pas V. A. Ž. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad savo lėšomis remontavo, rekonstravo įsigytą nekilnojamąjį turtą, samdė darbininkus, mokėjo jiems už atliktus darbus, statybą vykdė ūkio būdu. Iš banko išrašų matyti, kad 2018–2019 m. laikotarpiu (nuo 2018-08-27) ieškovas grynino pinigus ir mokėjo už namo ir kitų pastatų remontą / rekonstravimą. Statybos bei remonto darbams ieškovas panaudojo daugiau kaip 50 000,00 Eur savo nuosavų lėšų (2018-08-27–2018-08-28 išgryninta 28 040,00 Eur; 2018-09-03 – 10 000,00 Eur; 2018-11-27 – 13 000,00 Eur, išgrynintos ir mažesnės sumos). Statybos užbaigimo procedūra, rekonstravus statinius (gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą), turėjo būti užbaigta įforminant statytojo (ieškovo) deklaraciją apie statybos užbaigimą ir duomenis įregistruojant viešajame registre. Šiuos dokumentus sutvarkyti pasisiūlė K. S., jis tam tikslui paėmė iš ieškovo visus jo turto nuosavybės dokumentus, statybą leidžiantį dokumentą ir kt. 2019 m. vasarą ieškovas W. G. B. suplanavo kelionę į (duomenys neskelbtini), kad susitvarkytų išvykimo iš šalies dokumentus ir į Lietuvą parsigabentų savo asmeninius daiktus. Apie ieškovo planuojamą kelionę į (duomenys neskelbtini) buvo žinoma K. S., su juo ieškovas susitarė, kad kol jis bus išvykęs iš Lietuvos, K. S. pagyvens ieškovo rekonstruotame name, mokės mokesčius ir namą prižiūrės. Iki sandorio sudarymo (2019-05-13) statybos darbai buvo atlikti. Prieš W. G. B. išvykstant į (duomenys neskelbtini), t. y. 2019 m. gegužės 13 d., K. S. nusivežė ieškovą į Klaipėdos(duomenys neskelbtini) biurą pas notarę A. G.. Į notaro biurą atvyko ir atsakovas A. V., kurį K. S. ieškovui pristatė kaip agentą ir architektą, padėsiantį sutvarkyti dokumentus dėl statybos įregistravimo ieškovo vardu. Notaro biure ieškovui buvo liepta nieko nekalbėti, tik pasirašyti dokumentus. Dokumentų pasirašymas notaro kontoroje užtruko vos keletą minučių (dokumentai buvo parengti), vertėjas nedalyvavo, kokį dokumentą ieškovas pasirašo, notarė ieškovui suprantama kalba (vokiečių) nepaaiškino (W. G. B. lietuvių kalbos nesupranta, lietuviškai nerašo ir neskaito). Kadangi K. S. pažadėjo ieškovui, jog padės sutvarkyti su statybos įteisinimu susijusius dokumentus, ieškovas buvo įsitikinęs, kad pasirašo įgaliojimą, kurio pagrindu K. S. galės veikti jo vardu, t. y. ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto užbaigtą statybą galės įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu. Po apsilankymo notaro biure ieškovas netrukus išvyko į (duomenys neskelbtini), kaip minėta anksčiau, jam nuosavybės teise priklausančiame name gyveno K. S., kuris pažadėjo prižiūrėti ieškovo namą, kol jis grįš į Lietuvą. Ieškovas į Lietuvą parvažiavo 2021 m. rudenį (anksčiau grįžti negalėjo dėl pasaulinės pandemijos). Namuose ieškovo rasti dokumentai: (duomenys neskelbtini) ir 2021-11-13 „Telia Lietuva“, AB, mokėjimo nurodymas pervesti įmoką patvirtina, kad K. S. gyveno ieškovo name (duomenys neskelbtini), nes: 1) tyrimus atliko VšĮ Priekulės PSPC; 2) mokėjimo nurodyme pervesti įmoką nurodytas „mokėtojas“ – K. S.. Ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini), ne kartą skambino atsakovui A. V. pasiteirauti, ar jau atlikta jo turto (pastatų – gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažo) teisinė registracija. Atsakovas kaskart paaiškindavo, kad nėra laiko, turi daug darbo. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovas melavo, nes laikotarpiu nuo 2019-05-13 iki ieškovo grįžimo į Lietuvą (2021 m. rudenį) A. V. atliko daug veiksmų: dalį ieškovo turto dar 2019-12-12 pardavė; surašė 2020-12-22 deklaraciją apie statybos užbaigimą (tik ne ieškovo, o savo vardu) ir tuo pagrindu atliko statinių teisinę registraciją. Kad ieškovo statybos darbų užbaigimas turėjo būti įformintas statytojo deklaracija apie statybos užbaigimą ir duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pagrindžia VĮ Registrų centro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas A. V. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 įregistravo viešajame registre 2020-12-22, būtent šiuos dokumentus (tik ieškovo vardu) pažadėjo sutvarkyti K. S. su atsakovo pagalba. 2020 m. kovo mėn. buvo paskelbta pasaulinė pandemija, dėl (duomenys neskelbtini) įvestų ribojimų anksčiau kaip 2021 m. rudenį ieškovas grįžti į Lietuvą negalėjo. Grįžęs į savo namus Priekulėje, ieškovas pamatė, kad jam priklausančiame bute gyvena svetimi žmonės. Ieškovas iš karto kreipėsi į savo pažįstamą M. D., kad padėtų išsiaiškinti situaciją. M. D. atvykus pas ieškovą, jis parodė dokumentus, kuriuos jam, prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), notaro biure liepė pasirašyti K. S. ir atsakovas A. V.. M. D., pamatęs, kad ieškovas 2019-05-13 pasirašė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuria perleido savo turtą atsakovui, nurodė, jog būtina kreiptis į advokatą. Ieškovas jam nuosavybės teise priklausančio turto neketino parduoti, o nusipirko būtent dėl to, kad Lietuvoje turėtų nuosavą būstą ir turėtų kur gyventi iki savo mirties. Iki sandorio sudarymo (2019-05-13) ieškovo namo, ūkinio pastato, garažo statybos bei kiti remonto darbai buvo užbaigti, buvo likę atlikti statinių teisinę registraciją ieškovo vardu. Kadangi ieškovas lietuviškai nekalba (gimtoji kalba – vokiečių), dokumentus dėl namo statybos įregistravimo pažadėjo padėti sutvarkyti K. S. su atsakovo A. V. pagalba. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad notaro biure pasirašo įgaliojimą, nes K. S. pažadėjo, kad, ieškovui grįžus iš (duomenys neskelbtini), dokumentai dėl namo statybos įregistravimo jau bus sutvarkyti. Apie ieškovo planuojamą kelionę į (duomenys neskelbtini) (vyko susitvarkyti dokumentų ir parsigabenti daiktų) žinojo ir K. S., ir atsakovas A. V.. Prieš kelionę ieškovas su K. S. susitarė, kad kol jis parvažiuos, K. S. pagyvens jo name, prižiūrės, mokės mokesčius. Ginčijama sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba, ją pasirašant ieškovui nebuvo paaiškinta jam suprantama kalba (gimtoji kalba – vokiečių kalba), kokį dokumentą jis pasirašo. Ieškovui nebuvo išaiškintas sudaromos sutarties turinys, jos sąlygos, teisinės pasekmės, todėl ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kokį dokumentą pasirašo, o galėjo tik numanyti, kad pasirašo įgaliojimą, suteikiantį teisę K. S. jo vardu sutvarkyti reikalingus dokumentus dėl namo ir kitų pastatų statybos įregistravimo. Jokių pinigų grynaisiais ar pavedimu už neva parduotą turtą, kaip nurodyta Sutarties 3.2. punkte, ieškovas prieš pasirašant sutartį (nei vėliau) iš atsakovo negavo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. V. 2022 m. gegužės 30 d. teisme gautu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui skirti 5 000 Eur baudą už nepagrįsto ieškinio pareiškimą bei kitokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios sumos 2 500 Eur priteisiant A. V.. Atsiliepime nurodo, jog ieškovas nepagrįstai iškėlė versiją apie jo apgaulę ir tai, kad įis nesupranta lietuvių kalbos. Visa tai akivaizdžiai paneigia į bylą pateiktas 2019-03-20 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) notarų biuro, notarės L. M. išduotas įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu W. G. B. įgaliojo S. K., gim. (duomenys neskelbtini) atstovauti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų, statinių ir įrenginių statybos (rekonstrukcijos) užbaigimo dokumentų gavimo, pasirašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, įkeliant visus dokumentus į „Infostatybą“, atstovauti jam visose valstybinėse, savivaldybės įstaigose ir organizacijose dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų tikslinimo, paskirties keitimo, atidalijimo ir pan. Šio įgaliojimo 4 lape nurodyta, kad įgaliojimas perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkantis įgaliotojo valią priimtas ir pasirašytas. Juridinės pasekmės suprastos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas W. G. B. nurodytą turtą įsigijo 2018 m. liepos 31 d. sudaręs sandorį su V. Ž.. Sandorį patvirtino Klaipėdos (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė N. B.. Minėtoje notarės patvirtintoje sutartyje yra žyma, jog „vertimas į vokiečių kalbą nereikalingas, nes W. G. B., kalba laisvai lietuviškai“. Taigi matyti, jog tiek sudarant ginčo turto įsigijimo sandorį, tiek 2019-03-20 išdavus generalinį įgaliojimą S. K. įregistruoti šį turtą, kurį vėliau po 10 mėnesių pardavė A. V., ieškovas kalbėjo lietuviškai ir lietuvių kalbą mokėjo. Ieškovas puikiai žinojo ir suprato, kad sandorio sudarymo metu jis pasirašo pirkimo–pardavimo sutartį, o ne įgaliojimą A. V. veikti jo interesais. Būtent pats ieškovas susipažino su sutarties turiniu ir, ją perskaitęs, notarės akivaizdoje pasirašė. Notarė šalių paklausė, ar nėra kliūčių pasirašyti sandorį, ar viskas yra suprantama ir aišku. Ieškovas visiems girdint patvirtino, kad jam viskas aišku, su dokumento turiniu susipažino ir jį perskaitė, pinigus prieš sutarties pasirašymą gavo iš A. V.. Notarė neturėjo jokio pagrindo suabejoti W. G. B. gebėjimu kalbėti bei suprasti lietuviškai, nes šalys su notare bei tarpusavyje kalbėjosi valstybine kalba. Ieškovas žinojo, kad pasirašo būtent pirkimo–pardavimo sutartį, o ne kitą dokumentą, nes antrą kartą asmeniui išduoti generalinį įgaliojimą, kai ankstesnis dokumentas nebuvo panaikintas ir dar galiojo 2 metus 10 mėnesių (2022-03-20), nėra jokio tikslo bei prasmės. Juolab pastarasis žinojo, kokio turinio bei apimties S. K. yra išduotas įgaliojimas ir kokius veiksmų atlikti ji yra įgalinta. 2018 m. liepos 31 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartys yra analogiškos savo turiniu bei apimtimi, teksto struktūra bei išdėstymu, sutarties pavadinime aiškiai ir paryškintu šriftu užrašyta PIRKIMO–PARDAVIMO sutartis, o ne įgaliojimas. Be to, ieškovas, gavęs pinigus iš atsakovo, jam perdavė: bendrojo sklypo planą, mokėjimo pavedimus už suteiktas komunalines paslaugas, sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, buto kadastrinių matavimų bylą, 2018-07-30 pirkimo–pardavimo sutarties kopiją bei raktus nuo buto. Ieškovas nenuosekliai, nelogiškai dėsto savo mintis ir akivaizdžiai prieštarauja pats sau, o būtent: jei šis asmuo manė, kad atsakovui išduoda įgaliojimą veikti jo vardu, tai kaip jis turėjo komunikuoti su A. V. būdamas (duomenys neskelbtini)? Kaip buvo išspręstas paslaugų atlygintinumo klausimas ir pan.? Nesuprantama yra tai, kaip atsakovas turėjo veikti įgaliotojo vardu, jei jis su pastaruoju iki sandorio sudarymo nebūtų susitikęs ir realiai neapžiūrėjęs statinių ir (arba) negavęs reikiamų dokumentų. Toks atstovavimas nėra įmanomas bei galimas visomis prasmėmis. Akivaizdu yra tai, kad ieškovas sako netiesą ir apie K. S. perduotus dokumentus – statybą leidžiantį dokumentą ir kt. (ieškinio 2 lapas). Jei šiam asmeniui būtų buvęs perduotas statybą leidžiantis dokumentas, tai 2019-03-20 įgaliojimas S. K. nebūtų buvęs išduotas. 2020-02-17 A. V. nebūtų mokėjęs 697,82 Eur baudos už savavališką statybą (2 priedas), nes būtent 2020-03-17 atsakovas sumokėjo 93 Eur VMI už statybos leidimo išdavimą nurodytam objektui (3 priedas).

4. Trečiasis asmuo A. Š. 2022 m. gegužės 25 d. teisme gautu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ji sąžiningai įsigijo turtą, o ieškovas lietuviškai supranta ir bendrauja su kaimo gyventojais.

5. Trečiasis asmuo notarė A. G. 2022 m. gegužės 25 d. teisme gautu atsiliepimu į ieškinį prašo: ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog ieškovas W. G. B. ginčo turtą įsigijo 2018 m. liepos 31 d. sudaręs sandorį su V. Ž.. Nurodytą sandorį patvirtino Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B.. Minėtoje notarės tvirtintoje sutartyje yra žyma, jog „vertimas į ?????čių kalbą nereikalingas, nes W. G. B., kalba laisvai lietuviškai“. Taigi akivaizdžiai matyti, jog tiek sudarant ginčo turto įsigijimo sandorį, tiek po 10 mėnesių parduodamas turtą ieškovas kalbėjo lietuviškai ir lietuvių kalbą moka. Paminėjo, jog 2018 m. liepos 31 d. sudarydamas sandorį su V. Ž. ieškovas su turto pardavėja atsiskaitė grynaisiais pinigais. Akivaizdu, jog ieškovui buvo žinoma galimybė su turto pardavėju atsikaityti grynaisiais pinigais prieš sandorio sudarymą (tokį patį veiksmą ieškovas atliko įsigydamas ginčo turtą), todėl atmestini ieškovo argumentai, jog pinigų už parduodamą turtą pagal ginčijamą sandorį ieškovas negalėjo gauti ir negavo. Taip pat paminėtina, jog ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta iš 15 lapų, o anksčiau ieškovo sudarytas sandoris (1 priedas) sudarytas iš 16 lapų. Abu sutarties tekstai iš esmės panašūs, pavadinimai juose atspausdinti didžiosiomis raidėmis ir paryškinti, abejų sutarčių 2.1 punktuose aiškiai nurodyta, jog turtas „parduodamas“, pirmuosiuose sutarčių lapuose (2.3-2.7 punktai) parduodamas turtas apibūdinamas atitinkamose lentelėse, kurios yra praktiškai identiškos abiejose sutartyse. Taigi akivaizdu, jog, 2018 m. liepos 31 d. įsigijęs turtą, o 2019 m. gegužės 13 d. jį pardavęs, ieškovas negalėjo nesuprasti, jog sudaro analogišką pirkimo–pardavimo sutartį, o ne įgaliojimą trečiajam asmeniui K. S., kuris ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje net nėra minimas. Asmuo, elgdamasis vidutiniškai protingai ir atidžiai, turėtų suvokti, jog atvykęs pas notarą ir pasirašydamas neva jam nesuprantamą 15 lapų dokumentą, analogišką prieš 10 mėnesių pasirašytai pirkimo–pardavimo sutarčiai, jis pasirašo ne įgaliojimą. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo manyti, jog ieškovas, sudarydamas ginčo sutartį, iš esmės suklydo ar buvo suklaidintas (apgautas). Ieškovo išvedžiojimai, jog jis galbūt sudarė įgaliojimą, o ne pirkimo–pardavimo sutartį, yra elementarus badymas suklaidinti teismą bei pasiekti sau naudingą neteisėtą tikslą – neteisėtai susigrąžinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Ieškovas siekia 2019 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį panaikinti, nes neva nemokėjo lietuvių kalbos. Tuomet kyla natūralus klausimas, kokį sandorį ieškovas sudarė 2018 m. liepos 31d. (šis sandoris taip pat nebuvo išverstas į vokiečių kalbą).

6. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras 2022 m. gegužės 26 d. teisme gautu atsiliepimu į ieškinį prašo civilinės bylos dalį dėl pastatų teisinės registracijos panaikinimo Nekilnojamojo turto registre nutraukti, o šio prašymo netenkinus – minėtą reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, dėl likusios dalies sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovui. Nurodo, kad ieškovas ginčija tik deklaraciją ir (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau neginčija (duomenys neskelbtini)pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuosavybės teisės į dalį ginčo objektų (detaliau išdėstyta prie faktinių aplinkybių) nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos A. Š. vardu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-188-492/2017). Tai, kas išdėstyta, reiškia, kad ieškovo suformuluoti reikalavimai negalėtų būti laikomi pakankamais jo siekiamam tikslui – išregistruoti pastatus ir nuosavybės teises į juos – pasiekti. Kadangi ginčijama tik deklaracija ir (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neginčijama, teismui patenkinus ieškinį, pagal pateiktą prašymą ir tokį įsiteisėjusį teismo sprendimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėtų panaikintų įrašų Nekilnojamojo turto registre, kurie yra padaryti nenuginčyto dokumento pagrindu.

7. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavime dėl restitucijos taikymo yra netiksliai nurodomi pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6-7 unikalūs numeriai. Teisingas pastato – kiemo rūsio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), teisingas buto unikalus numeris – (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

8. Ieškovas 2022 m. liepos 8 d. pateikė dubliką, prašo jo ieškinį tenkinti. Dublike nurodo: 1) ieškovo W. G. B. valia buvo išduoti įgaliojimą ne A. V., o trečiajam asmeniui K. S., kuris pažadėjo ieškovui įteisinti statinius bei įregistruoti juos viešajame registre, padedant atsakovui; 2) ieškovas nekilnojamąjį turtą įsigijo 2018 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, turtą savo lėšomis suremontavo (investavo daugiau nei 50 000 Eur). Atsakovas atsiliepimo 26 punkte patvirtino, kad ieškovas „<...> pats dengė su statybomis susijusias išlaidas <...>“, vadinasi, A. V. žinojo, kad ieškovas turtą pagerino. Trečiasis asmuo K. S. savo paaiškinimuose patvirtino, kad ieškovas nusipirko seną namą, jį nugriovė ir pastatė naują namą, jo neįteisino, todėl nėra net menkiausios logikos, kad, planuodamas gyvenimą Lietuvoje, praėjus 10 mėnesių, naujai pastatytą ir suremontuotą gyvenamąjį namą bei butą ieškovas būtų pardavęs už tą pačią kainą, už kurią ir įsigijo seną namą, arba neatlygintinai (kaip nagrinėjamu atveju), nes už „parduotą“ turtą, priešingai, nei teigia atsakovas, prieš sandorio sudarymą pas notarę ieškovas pinigų negavo. Vien aplinkybė, kad atsakovas turėjo prievolę ieškovui (sumokėti 19 500 Eur), ir tai, kad ginčo sutartis kartu yra ir pakvitavimas, savaime nereiškia, kad atsakovas šią prievolę įvykdė. Notarė pinigų gavimo faktą turėjo konstatuoti ne pagal žodinį šalių patvirtinimą, o remdamasi rašytiniais įrodymais, kad nebūtų pasinaudota garbaus amžiaus ieškovu. Nelogiška atsakovo pozicija, kad atsakovas net du kartus buvo susitikęs su ieškovu pas pastarąjį namuose, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), ir detaliai apžiūrėjo bei įvertino siūlomą pirkti turtą ir kad abipusiu susitarimu nusprendė, kad už suremontuotą turtą bendrai A. V. gali ir sutinka sumokėti 19 500 Eur: pirma, nekilnojamojo turto kaina nustatyta atsakovo vienašališkai („A. V. gali ir sutinka sumokėti 19 500 Eur“); antra, atsakovas patvirtina, kad ne ieškovas W. G. B., o trečiasis asmuo K. S. pasiūlė jam įsigyti ieškovo turtą, tai patvirtina, kad ieškovas nesiūlė atsakovui turto pirkti (ir neketino daryti), jokių derybų dėl to nevedė, todėl ieškovas negalėjo žinoti ir nežinojo apie atsakovo A. V. ir trečiojo asmens K. S. susitarimą; trečia, kadangi tik atsakovas ir trečiasis asmuo K. S. žinojo, kad ieškovas pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, jie, siekdami kuo ilgiau nuslėpti šią aplinkybę, sutarė su ieškovu, kad K. S. pagyvens ieškovo name, o iš jo paties namų ieškovą pradėjo varyti, kai W. G. B. išsiaiškino, kad jam notaro kontoroje buvo pateikta pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog W. G. B., gavęs pinigus iš atsakovo, perdavė atsakovui 10 atsiliepimo punkte nurodytus dokumentus (bendrojo sklypo planą, mokėjimo pavedimus už suteiktas komunalines paslaugas, sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, buto kadastrinių matavimų bylą, 2018-07-31 pirkimo–pardavimo sutarties kopiją), kadangi įprastai šie dokumentai (pvz., dokumentas, kurio pagrindu buvo įgytas turtas, kadastrinių matavimų byla, sklypo planas ir kt.) (jų originalai) notarų yra prašomi pateikti dar iki sandorio sudarymo, kad notaras galėtų paruošti sutartį. Atvykus pas notarę 2019-05-13, pirkimo–pardavimo sutartis jau buvo paruošta, vadinasi, atsakovas meluoja, kad ieškovas dokumentus jam perdavė notaro kontoroje. Ieškinyje W. G. B. išsamiai paaiškino, kad namo dokumentus dar iki sandorio sudarymo iš jo paėmė K. S., juos atsakovas ir pateikė notarei dar iki sandorio sudarymo. Visiškai nelogiškai atrodo atsakovo teiginys, kad ieškovas perdavė A. V. buto raktus (grįžęs į Lietuvą ieškovas pakeitė buto lauko durų spyną, nežinodamas, kad butas jam nebepriklauso ir jame gyvena svetimi žmonės (trečiasis asmuo A. Š.) ir neperdavė gyvenamojo namo raktų (ieškovas, grįžęs į Lietuvą, savo raktais atsirakino gyvenamojo namo duris), nors atsakovui „pardavė“ visą turtą.

Atsiliepimas

9. Atsakovas 2022 m. liepos 19 d. pateikė tripliką, prašo ieškinį atmesti, nurodo aplinkybes dėl ginčo sandorio sudarymo bei ieškovo lietuvių kalbos žinių. Nurodo, kad faktas yra tai, kad A. V. net du kartus buvo susitikęs su ieškovu pas pastarąjį namuose, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), ir detaliai apžiūrėjo bei įvertino siūlomą nupirkti turtą. Šio susitikimo iniciatorius buvo K. S., kuris paaiškino, kad būtent šis asmuo nori parduoti visą nekilnojamąjį turtą ir išvykti iš Lietuvos teritorijos į užsienį. Pokalbio metu ieškovas nurodė, kad artimiausiu metu planuoja visam laikui išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) pas savo artimuosius, todėl nusprendė skubos tvarka realizuoti visą jam priklausantį turtą. W. G. B. prisipažino, kad gyvenamasis namas, ūkinis pastatas bei garažas buvo pastatyti neturint statybos darbus leidžiančių dokumentų, todėl nėra įteisinti įstatymo nustatyto tvarka. Atsakovas paaiškino, kad šių objektų nėra galimybės įvertinti realia rinkos kaina, nes šie statiniai nėra civilinėje apyvartoje egzistuojantys daiktai, todėl jie vertintini kaip statybinės medžiagos. Todėl apžiūrėjus bei įvertinus šalia buvusį butą, sandėliuką, neįrengtą pastogę ir žemės sklypą, ant kurio buvo pastatyti statiniai, abipusiu susitarimu buvo nuspręsta, kad už šį turtą bendrai A. V. gali ir sutinka sumokėti bendrą 19 500 Eur sumą. Šią sumą nulėmė ir tai, kad iš esmės butas buvo pastate, kuris pastatytas (duomenys neskelbtini) metais, statinys su jame esančiu butu buvo fiziškai nusidėvėjęs, t. y. daugiau nei 66 procentai, patalpos neremontuotas, drėgnos, vietomis paveiktos pelėsio, namų apyvokos baldai menkaverčiai ir pan. Be to, visi statiniai buvo kaimo vietovėje ir toli nutolę nuo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, ant kurio stovėjo statiniai, nebuvo strateginėje vietoje, už kurią būtų galima gauti pakankamai daug pinigų. Ar ieškovas išleido visą 50 000 eurų sumą statyboms, ar šias lėšas panaudojo kitiems tikslams, tokių duomenų byloje nėra, nes sąskaitos išrašas apie piniginių lėšų paėmimą pats savaime nepatvirtina, kad pinigai buvo skirti statyboms. Triplike nurodoma, kad ieškovas dubliko 7 punkte dar kartą tvirtina, kad jis (duomenys neskelbtini) sandorio metu „nesuprato“, kad pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, nes manė, jog išduoda notariškai patvirtintą įgaliojimą K. S.. Šie teiginiai yra visiškai nepagrįsti bei paneigti rašytine bylos medžiaga, t. y. ieškovas dar (duomenys neskelbtini) sudarė vienasmenišką sandorį pas Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę L. M. ir išdavė generalinį įgaliojimą S. K. veikti jo vardu dėl nelegalių statybų įteisinimo. Išduodant įgaliojimą S. K., pati įgaliotinė nedalyvavo ir notarei jos valios atsiklausti nereikėjo. Tačiau ieškovas puikiai suprato savo veiksmų esmę ir notarinius veiksmus, kai(duomenys neskelbtini) nupirko pastatus su žeme iš V. Ž., o vėliau (duomenys neskelbtini) šį nekilnojamąjį turtą pardavė A. V..

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdyje dalyvavusios šalys ir jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir argumentus, jų pagrindu prašė tenkinti jų reikalavimus.

Šalies argumentai

11. Ieškovo atstovas advokatas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas ketino gyventi Lietuvoje, įsigijo menkos vertės turtą, susitvarkė namą, aplinką. Nežino aplinkybių, kaip susipažino su K. S., tačiau pastarasis supažindino ieškovą su A. V., kuris buvo pristatytas kaip architektas, kuris įteisins statybą. Klausimas yra tas, ką įsigijo A. V., nes į namą investuota apie 80 000 Eur. Ieškovas grįžo namo ir pastebėjo, kad nėra jo daiktų.

12. Ieškovo atstovas advokatas M. D. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas yra jo krikšto mamos vyras. Dabartiniu metu jo sveikatos būklė yra sunki, jis yra senelių namuose (duomenys neskelbtini). Jis buvo atvykęs į Lietuvą, kur planavo baigti gyvenimą, ir parodė, kur jį palaidoti. Buvo nusipirkęs namelį, viską nugriovė ir pastatė naują, vėliau nusprendė įteisinti statybą ir tai pavedė atlikti A. V.. Kai ieškovas grįžo į Lietuvą, jis pas ieškovą pamatė dokumentą, kurį ieškovas suprato kaip įgaliojimą, tačiau tai buvo sutartis ir ieškovas teigė, kad jokių pinigų negavo. Ieškovas per savo gyvenimą yra pastatęs apie 16 namų. Jis su ieškovu susišneka lietuviškai tik buitine kalba, nes jis, būdamas 6 metų, išvyko iš Lietuvos. Statybas vykdė statybininkai, kurie dirbo (duomenys neskelbtini) jo geras draugas (duomenys neskelbtini), su juo ieškovas bendravo vokiškai. Ieškovas buvo adekvatus, nevartojo nė vieno vaisto. Pirmasis ieškovo advokatas kalbėjo vokiškai.

Atsiliepimas

13. Atsakovas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu jis kalbėjo lietuviškai. 2019 m. K. S. viename iš susitikimų paminėjo, kad ieškovas nori parduoti namą ir išvykti į (duomenys neskelbtini). Jie kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini), ieškovas jam parodė namuką ir lietuvių kalba paaiškino, kad nori jį parduoti, nes jam netinka klimato sąlygos. Per pirmąjį susitikimą jis negalėjo įsivertinti kainos, nes rinkoje tokių namų nebuvo, nes yra toli nuo (duomenys neskelbtini), blogas privažiavimas. Jis jam galėjo pasiūlyti apie 20 000 Eur ir ieškovas sutiko, jis sumokėjo grynaisiais pinigais, nes taip paprašė ieškovas, pinigai buvo sumokėti dalyvaujant K. S. prieš sandorį. Naujos statybos ieškovas buvo neįteisinęs, o jis įteisino ir pardavė. Sandorio metu ieškovas jam perdavė kadastro bylą, raktus, sąskaitas faktūras. Namukas buvo pastatytas, ieškovas pats jame gyveno. Su notare ieškovas kalbėjo lietuviškai.

14. Trečiasis asmuo notarė A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad sutartis buvo patvirtinta patikrinus visus duomenis, ieškovas suprato kalbą, jis su atsakovu bendravo lietuviškai. Ji buvo informuota iš anksto, kad nereikia vertėjo, ir paklausė, ar šalys yra atsiskaičiusios. Ji grynųjų pinigų nematė, o atsakovo asmeniškai nepažįsta.

15. Trečiasis asmuo A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su ieškovu kalbėjo lietuviškai, pasakė jam, kad nusipirko butą, jis buvo nustebęs. Ieškovo daug nematė, kai pirko tą butą, ieškovo nebuvo, butą pirko po kapitalinio remonto ir sumokėjo 8 000 Eur be žemės.

16. Trečiasis asmuo K. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu susipažino (duomenys neskelbtini), kalbėjo su juo vokiškai. Ieškovas norėjo parduoti viską ir išvykti iš Lietuvos. Jis vežė ieškovą pas notarą, M. D. nepažįsta. Jis buvo pažįstamas tik su ieškovu, jokių dokumentų iš ieškovo negavo. Jis atsakovą ieškovui pristatė kaip nekilnojamojo turto agentą. Ieškovas peržiūrėjo sutartį ir jokių klausimų neuždavė. Kai ieškovas vyko į (duomenys neskelbtini), jis jam užsakė bilietus ir nuvežė į Vilnių. Po sandorio sudarymo kartais pagyvendavo parduotame name, nes leido atsakovas. Ieškovas mokėjo lietuvių kalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. I. W. G. B. nurodo, kad gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, su šeima išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini), kur pragyveno daugiau kaip 30 metų. Iš(duomenys neskelbtini) ieškovas grįžo gyventi į Lietuvą ir gyveno pas V. A. Ž. (duomenys neskelbtini).

18. 2018 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu iš V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įsigijo: 715/2877 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9/100 dalis pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)22/100 dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).; butą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2501/10060 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19. I. W. G. B. ginčo turtą įsigijo 2018 m. liepos 31 d. sudaręs sandorį su V. Ž. (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas). Nurodytą sandorį patvirtino Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė N. B.. Minėtoje notarės tvirtintoje sutartyje yra žyma, jog ,,vertimas į vokiečių kalbą nereikalingas, nes W. G. B., kalba laisvai lietuviškai“.

20. 2018 m. liepos 31 d. sudarydamas sandorį su V. Ž. ieškovas su turto pardavėja atsiskaitė grynaisiais pinigais (sutarties 4.1 punktas).

21. Ieškovas nurodo, kad, prieš jam išvykstant į A., t. y. (duomenys neskelbtini), K. S. nusivežė jį į Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) notaro biurą pas notarę A. G.. Į notaro biurą atvyko ir atsakovas A. V., kurį K. S. ieškovui pristatė kaip agentą ir architektą, padėsiantį sutvarkyti dokumentus dėl statybos įregistravimo ieškovo vardu.

22. 2019 m. gegužės 13 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 715/2877 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9/100 dalis pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22/100 dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2501/10060 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

23. Sutarties 3.1 p. buvo nurodyta, kad bendra daiktų pardavimo kaina yra 19 500 Eur, sutarties 3.2 p. buvo konstatuota, kad daiktų kainą, kaip pareiškė šalys, pardavėjas gavo iš pirkėjo, o pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį, o sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad „ši Sutartis yra kartu ir Pardavėjo pakvitavimas Pirkėjui apie tinkamą atsiskaitymą pagal šią Sutartį“.

24. Ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta iš 15 lapų, o anksčiau ieškovo sudarytas sandoris sudarytas iš 16 lapų.

25. Abu sutarties tekstai iš esmės panašūs, pavadinimai juose atspausdinti didžiosiomis raidėmis ir paryškinti, abejų sutarčių 2.1 punktuose aiškiai nurodyta, jog turtas ,,parduodamas“, pirmuosiuose sutarčių lapuose (2.3–2.7 punktai) parduodamas turtas apibūdinamas atitinkamose lentelėse, kurios yra praktiškai identiškos abiejose sutartyse.

26. Ieškovas nurodo, kad turtą įsigijo turėdamas tikslą likti Lietuvoje visam laikui. Ieškovas W. G. B. savo lėšomis remontavo, rekonstravo įsigytą nekilnojamąjį turtą, samdė darbininkus, mokėjo jiems už atliktus darbus, statybą vykdė ūkio būdu. Iš banko išrašų matyti, kad 2018–2019 m. laikotarpiu (nuo 2018-08-27) ieškovas grynino pinigus: 2018-08-27–2018-08-28 išgryninta

28 040,00 Eur; 2018-09-03 – 10 000,00 Eur; 2018-11-27 – 13 000,00 Eur.

27. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės L. M. išduotas įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas įgaliojo S. K. atstovauti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų, statinių ir įrenginių statybos (rekonstrukcijos) užbaigimo dokumentų gavimo, pasirašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, įkeliant visus dokumentus į „Infostatybą“, atstovauti jam visose valstybinėse, savivaldybės įstaigose ir organizacijose dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų tikslinimo, paskirties keitimo, atidalijimo.

28. Ieškovas nurodo, kad 2019 m. vasarą ieškovas W. G. B. suplanavo kelionę į(duomenys neskelbtini) kad susitvarkytų išvykimo iš šalies dokumentus ir į Lietuvą parsigabentų savo asmeninius daiktus. Apie ieškovo planuojamą kelionę į (duomenys neskelbtini) buvo žinoma K. S., su kuriuo ieškovas susitarė, kad kol jis bus išvykęs iš Lietuvos, K. S. pagyvens ieškovo rekonstruotame name, mokės mokesčius ir namą prižiūrės. Iki sandorio sudarymo ((duomenys neskelbtini)) statybos darbai buvo atlikti.

29. 2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje buvo pateiktas ieškovo išduotas įgaliojimas M. D. ir testamentas, kurie buvo išversti, prieš juos pasirašant, į vokiečių kalbą. Šie dokumentai sudaryti 2021 m. gruodžio 13 d.

I. Teismo ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

30. Ginčas byloje iškeltas dėl to, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) pilietis ir atsakovas sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė atsakovui 715/2877 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9/100 dalis pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22/100 dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2501/10060 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

31. Sutartyje nurodyta, kad paminėtas turtas parduodamas už 19 500 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo, o ieškovas gavo iki sutarties pasirašymo dienos. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ginčo sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba, ją pasirašant ieškovui nebuvo paaiškinta jam suprantama kalba (gimtoji kalba – vokiečių kalba), kokį dokumentą jis pasirašo. Ieškovui nebuvo išaiškintas sudaromos sutarties turinys, jos sąlygos, teisinės pasekmės, todėl ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kokį dokumentą pasirašo, o galėjo tik numanyti, kad pasirašo įgaliojimą, suteikiantį teisę K. S. jo vardu sutvarkyti reikalingus dokumentus dėl namo ir kitų pastatų statybos įregistravimo. Jokių pinigų grynaisiais ar pavedimu už neva parduotą turtą, kaip nurodyta sutarties 3.2 punkte, ieškovas prieš pasirašant sutartį (nei vėliau) iš atsakovo negavo.

32. Įvertinus ieškinio teisinį pagrindą darytina išvada, kad ieškovas ginčo pirkimo–pardavimo sutartį ginčija vienu pagrindu ir prašo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), nes dėl neišverstos sutarties notarinio veiksmo atlikimo metu jis buvo apgautas dėl sandorio rūšies ir dėl atsiskaitymo pagal sutartį, t. y. sudarant ginčo sandorį suprato, kad sudaro įgaliojimą, todėl teismas ieškovo nurodomos ydingos valios susiformavimo aplinkybes vertina pagal ieškovo nurodomas aplinkybes, egzistavusias sandorio sudarymo metu.

33. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Remiantis šio straipsnio 6 dalimi, jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

34. Taigi pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015 ir kt.). Apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

35. Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiga įrodyti suklydimą ar apgaulę dėl sandorio tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-342-823/2018, 51 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju apgaulė, ieškovo teigimu, pasireiškė tuo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas ieškovui nemokant lietuvių kalbos ir jis nebuvo išverstas į jo gimtąją vokiečių kalbą, be to, apgaulės veiksmai pasireiškė tuo, jog ieškovas negavo 19 500 Eur, nurodytų sutartyje, t. y. sutarties sąlygoje neteisėtai nurodyta, jog šalys atsiskaitė iki sutarties sudarymo grynaisiais pinigais. Atsakovas savo ruožtu teigia jokių išankstinių tyčinių veiksmų, paveikusių ieškovo valią sudaryti ginčo sutartį, ieškovo atžvilgiu neatlikęs, o byloje įrodinėjo, jog iki ginčo sutarties sudarymo ieškovas buvo sudaręs notarinės formos dokumentus – sutartį ir įgaliojimą, kuriuose buvo nurodyta, jog ieškovas supranta lietuvių kalbą.

Žemesnės instancijos teismas

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014, yra išaiškinta, kad iš Valstybinės kalbos įstatymo 9 straipsnio ir Notariato įstatymo 15 straipsnio turinio ir lingvistinio šių teisės normų analizės išplaukia, kad „sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ar kita abiem pusėms priimtina kalba“, tuo nenustatomas imperatyvus reikalavimas, jog sandoris su užsienio subjektu turi būti būtinai sudaromas ir lietuvių, ir užsienio kalba, be to, sistemiškai analizuojant šias teisės normas nuoroda „ir kita abiem pusėms priimtina kalba“ reiškia, jog dėl sandorio sudarymo kita kalba turi būti išreikšta sandorių šalių valia sudaryti sandorį ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir atitinkama abiem sandorio šalims priimtina užsienio kalba.

38. Ieškovas nepaneigė šios bylos dokumentų bei liudytojų parodymų, kurie įrodo, jog sudarant kitus sandorius ir įgaliojimą notarine tvarka jam vertimas į vokiečių kalbą buvo nereikalingas. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudarė sandorį pas Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę L. M. ir išdavė generalinį įgaliojimą S. K. veikti jo vardu dėl nelegalių statybų įteisinimo. Išduodant įgaliojimą S. K., pati įgaliotinė nedalyvavo, o notarė L. M., teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja, parodė, jog ieškovas kalbėjo lietuviškai. Apklausta liudytoja S. K. teismo posėdyje parodė, kad notarė su ieškovu bendravo lietuviškai, nors ieškovas teisinių sąvokų nesuprasdavo ir pasitikėdamas žmonėmis pasirašydavo, kur jam buvo pasakyta.

39. Be to, ieškovas (duomenys neskelbtini) nupirko pastatus su žeme iš V. Ž., o vėliau ginčo sutartimi šį nekilnojamąjį turtą pardavė A. V.. Abu nurodyti sandoriai identiški, sandoryje dalyvavo dvi šalys (pirkėjas ir pardavėjas), o už parduotus daiktus buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Apklausta liudytoja notarė N. B. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas dalyvavo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir bendravo su ja lietuvių kalba, ji klausė, kodėl jis perka Lietuvoje turtą, jis atsakė jai į klausimus. Liudytoja parodė, kad dėl dublikato išdavimo kreipėsi pats ieškovas ir jo prašymas buvo užpildytas notarų biure pagal ieškovo žodžius. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas, jog ieškovas kreipėsi į tą pačią notarę dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties dublikato išdavimo, todėl byloje nėra pakankamų įrodymų, kuriais ieškovas nuginčijo šios liudytojos, kuri du kartus su ieškovu bendravo teisiniais klausimais lietuvių kalba, parodymus. L. S. K. parodymai nelaikytini pakankamais notarių N. B., L. M. parodymams nuginčyti. Be to, trečiasis asmuo A. Š. paaiškino, kad ieškovas mokėjo lietuvių kalbą, tą pačią aplinkybę patvirtino ir K. S..

40. Šioje byloje nustatyta, kad sudarant ginčo sandorį ir (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorį ir (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės L. M. išduotą įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas įgaliojo S. K., ieškovas neišreiškė valios, jog paminėti dokumentai būtų sudaromi jam suprantama vokiečių kalba, todėl netikėti notarės A. G. paaiškinimu, jog ieškovas su atsakovu bendravo lietuviškai, ji buvo informuota iš anksto, kad nereikia vertėjo, nėra teisinio pagrindo.

41. Notariato įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, t. y. notaro patvirtinti dokumentai yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys prima facie galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.). (duomenys neskelbtini) sutartis buvo patvirtinta notarės N. B., o įgaliojimas (duomenys neskelbtini) notarės L. M., šie sandoriai ieškovo neginčijami, juose pažymėta, kad ieškovas lietuvių kalbą supranta, todėl laikytina, kad jie yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, nei ieškovo pateiktas 2021 metų gruodžio mėnesio įgaliojimo projekto vertimas.

42. Šioje byloje pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertintini ieškovo pateikti įrodymai dėl įgaliojimo M. D. ir testamento vertimo į vokiečių kalbą. Šie dokumentai sudaryti (duomenys neskelbtini)Iš liudytojos notarės R. K. parodymų teismo posėdyje nustatyta, kad ji paruošė šio įgaliojimo projektą ir ieškovui įteikė, ieškovas šį projektą pats nusinešė į vertimų biurą ir išsivertė, tačiau pasirašė lietuvių kalba paruoštame įgaliojime, kuris ir buvo įtrauktas į registrą, o vertimas buvo padarytas tik įgaliojimo projekto. Ši liudytoja parodė, kad ieškovas bendravo ir lietuviškai, nes ji pati moka vokiškai tik kelis žodžius, parodė, jog tikėtina, kad ieškovas supranta lietuviškai.

43. Notariato įstatyme neįtvirtintas draudimas notarui patvirtinti sandorį tik valstybine kalba, nenustatyta pareiga parengti sutartį užsienio kalba ar pasirūpinti jos oficialiu vertimu į sandorio šalims priimtiną užsienio kalbą, tačiau šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti, o tais atvejais, kai sandoris yra sudėtingas, gali būti rašomas sandorio sudarymo (derybų) protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir notaras, taip yra užtikrinamas atliekamo notarinio veiksmo teisėtumas. Įstatyme nereglamentuojama, kaip turi būti išaiškinama notarinių veiksmų prasmė ir padariniai asmenims, kai jie nesupranta valstybinės kalbos ir sandoris yra tvirtinamas lietuvių kalba.

44. Byloje nėra pakankamų įrodymų, jog ieškovas nesuprato ginčo sandorio notarinio veiksmo prasmės, nes byloje įrodyta, jog sudarant tokį pat sandorį, o būtent 2018 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sandorį, sandorio vertimas į vokiečių kalbą jam buvo nereikalingas. Įvertintina tai, jog nuo šio sandorio sudarymo iki ginčo sandorio sudarymo ieškovas, būdamas garbaus amžiaus, sugebėjo rekonstruoti nusipirktą turtą, rūpinosi statybomis, išdavė generalinį įgaliojimą kitam asmeniui veikti jo interesais, daug kartų buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rudenį sugrįžo atgal į Lietuvą. Iš jo atstovo M. D. paaiškinimo nustatyta, kad ieškovas nevartojo jokių vaistų, visi dalyvaujantys byloje asmenys jį apibūdina kaip puikios fizinės formos asmenį.

45. Ieškovas lietuvių kalbos nesupratimo aplinkybei įrodyti teikė įrodymus – liudytojų S. K. ir notarės R. K. parodymus bei įgaliojimo ir testamento projektų vertimus į vokiečių kalbą, tačiau šios liudytojos neparodė, jog ieškovas visiškai nesuprato lietuvių kalbos.

Žemesnės instancijos teismas

46. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini)straipsnis). Teismas nurodo, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini)straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

47. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.). Todėl įvertinus su ieškovo asmeniu nesusijusių liudytojų – notarės N. B., notarės L. M. – parodymus, ieškovo pasirašytus paminėtus dokumentus byloje, trečiojo asmens A. Š. paaiškinimą, darytina išvada, jog ieškovas suprato lietuvių kalbą ir savo sudaryto ginčo notarinio veiksmo prasmę. Taip pat nepaneigtas ir trečiojo asmens notarės A. G. paaiškinimas. Remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taigi, pagrindinis notaro veiklos tikslas ir yra siekis užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių, o ne tokius sandorius sudarinėti. Notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Notaras veikia davęs priesaiką, todėl nesant jokių įrodymų apie tai, kad notaras galimai savo funkcijas ir pareigas atliko netinkamai, kad jis neįsitikino tikrąja ieškovo valia dėl sandorio sudarymo ar kad netinkamai išaiškino notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, abejoti notaro veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu šios bylos kontekste nėra pagrindo.

48. Įvertinus ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei jo atstovo M. D. paaiškinimą teisiškai svarbi aplinkybė, jog ieškovas nurodo, jog jis buvo apgautas dėl sandorio rūšies, t. y. suprato, jog vietoje pirkimo–pardavimo sutarties pasirašė įgaliojimą K. S., tačiau byloje įrodyta, jog ieškovas jau vieną įgaliojimą buvo išdavęs S. K. ir jį atšaukęs. Ši aplinkybė įrodo, jog įgaliojimo kaip vienašalio sandorio teisinė reikšmė ieškovui yra žinoma, todėl nepagrįstai ieškovas byloje nurodo, jog jis negavo ginčo sutartyje nurodytos pinigų sumos. Akivaizdu, jog sudarant įgaliojimą, kaip nurodo ieškovas, jis pinigų gauti ir negalėjo tikėtis, todėl teigdamas šioje byloje, jog jis negavo pinigų sumos, ieškovas suprato, jog sudaro pirkimo–pardavimo sutartį.

49. Ieškovui įrodinėjant, jog jo valia sudarant ginčo sandorį ydingai susiformavo dėl atsakovo apgaulės, nes jis pasirašė įgaliojimą, jo nurodoma aplinkybė dėl pinigų negavimo paneigia buvus tyčinį atsakovo veiksmą – apgaulę. Įvertinus ginčo sandorio metu ieškovo nurodomą valią- sudaryti neatlygintinį sandorį- įgaliojimą, darytina išvada, jog ieškovo nurodoma aplinkybė dėl kainos jam nesumokėjimo yra neįrodyta. Visų pirma, ieškovo ginčijamojoje sutartyje yra nurodyta kaina -19 500 Eur , t.y. skaičiais, kuriems nereikalingas vertimas, todėl ieškovas, pasirašydamas sutartį turėjo suprasti šiuos skaičius. Anksčiau paties ieškovo pasirašytame įgaliojime S. K. tokio punkto nebuvo. Šioje byloje įrodyta aplinkybė, jog ieškovas buvo geros sveikatos, nuolat dalyvavo sandoriuose, iš atstovo M. D. paaiškinimo nustatyta, jog pastatė apie (duomenys neskelbtini) namų.

50. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas pavedimu prieš sandorio sudarymą, t. y. iki (duomenys neskelbtini), pinigų – 19 500,00 Eur už perkamą nekilnojamąjį turtą ieškovui nemokėjo, atsakovas A. V. ieškovui nemokėjo ir grynaisiais pinigais, todėl sutarties 3.4 punkto sąlyga, kad „ši Sutartis yra kartu ir Pardavėjo pakvitavimas Pirkėjui apie tinkamą atsiskaitymą pagal šią Sutartį“, neįrodo pinigų ieškovui perdavimo fakto. Jau vien ta aplinkybė, kad sutartyje nenurodytas šalių atsiskaitymo būdas, notarei turėjo kelti įtarimų dėl sutarties 3.2 punkte nurodytos sąlygos įvykdymo, todėl notarė turėjo tinkamai patikrinti pinigų perdavimo aplinkybes ir tik tada tvirtinti sandorį, tačiau ši ieškovo nurodoma aplinkybė yra neparemta įstatymu.

51. Ginčo sutarties 3.1 p. buvo nurodyta, kad bendra daiktų pardavimo kaina yra 19 500 Eur, sutarties 3.2 p. buvo konstatuota, kad daiktų kainą ,kaip pareiškė šalys, pardavėjas gavo iš pirkėjo, o pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį, o sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad „ši Sutartis yra kartu ir Pardavėjo pakvitavimas Pirkėjui apie tinkamą atsiskaitymą pagal šią Sutartį“.

52. Pagal CK teisės normas pirmumas suteikiamas šalių susitarimui – kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Šalių sudarytoje rašytinėje sutartyje 3.1 p., 3.2 p. ir 3.4 p. buvo susitarta dėl kainos sumokėjimo prieš sutarties sudarymą, o šalių sutartis buvo ir pakvitavimas dėl pinigų perdavimo ieškovui.

53. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kainos sumokėjimą patvirtina būtent notarinė sutartis, kuri yra tinkamas ir pakankamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2009).

Žemesnės instancijos teismas

54. Notariškai patvirtintos ginčo sutarties 3.2 punkte yra nurodyta, kad, šalių teigimu, 19 500 Eur pirkėjas (atsakovas) jam sumokėjo iki šios sutarties pasirašymo grynaisiais. Taip pat byloje šios sutarties 3.4 p. yra notarės patvirtintas vienašalis sandoris – pardavėjo, t. y. ieškovo, pakvitavimas pirkėjui apie tinkamą atsiskaitymą pagal šią sutartį.

55. Byloje įrodyta, kad tokią pat sutartį sudarė ieškovas (duomenys neskelbtini) su V. Ž., ieškovas su turto pardavėja atsiskaitė grynaisiais pinigais (sutarties 4.1 punktas), todėl grynųjų pinigų sumokėjimo faktas iki sutarties sudarymo ieškovui buvo žinomas teisinis veiksmas.

Žemesnės instancijos teismas

56. Viena iš įstatyme nustatytų pirkėjo pareigų – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymų nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką.

57. Sandorio šalys šia tvarka nepasinaudojo, todėl, ieškovui nurodant, kad su juo nebuvo atsiskaityta iki sutarties sudarymo, atsakovui tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti ((duomenys neskelbtini) straipsnis), jog atsiskaitė su ieškovu iki sutarties sudarymo, ir tokiu atveju į įrodinėjimo dalyką visada įeina aplinkybės apie atsiskaitymo laiką ir vietą, konkrečius atsiskaitymo būdus.

58. Nekilnojamojo daikto pirkėjas nuo pardavėjo pretenzijų dėl kainos nesumokėjimo ar netinkamo sumokėjimo gali apsisaugoti įrašant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje nuostatą, apie daikto kainos sumokėjimą (sutarties pasirašymo metu arba iki pasirašymo), o jei kaina sumokėta ne sutarties pasirašymo metu – gaudamas iš pardavėjo pakvitavimą apie tinkamą šios prievolės įvykdymą (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). Be to, pačioje notarine tvarka tvirtinamoje nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad, pirkėjui visiškai atsiskaičius, pardavėjas privalo patvirtinti šį faktą notariniu liudijimu. Nagrinėjamu atveju tokia sąlyga sutartyje nustatyta, dėl sutarties įvykdymo išduotas notarinis liudijimas.

59. Atsakovas atsiskaitymo su ieškovu faktą įrodė šalių sutarties 3.4 p., nes taip šalys buvo susitarusios. CK 6.344 str. 4 d. įstatymo nuostata yra dispozityvi (išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką), todėl šalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje gali numatyti kitokią atsiskaitymo tvarką, o nagrinėjamo ginčo atveju ginčo sutartyje buvo nurodyta, jog šalys yra atsiskaičiusios iki sutarties sudarymo, to įstatymu nedraudžiama. Be to, trečiasis asmuo K. S. paaiškino, jog jis matė pinigų perdavimo ieškovui faktą. Pažymėtina, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Šis paaiškinimas vertintinas kartu su sutartimi, kurios dėl ieškovo nurodomos apgaulės nėra pagrindo pripažinti negaliojančia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinti valstybės asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Ieškovas ginčo sutarčiai nuginčyti nepateikė pakankamų įrodymų, todėl ieškinio tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą

60. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2020 m. gruodžio 22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir panaikinti statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją pagal šią deklaraciją.

61. Ieškovas nurodo, kad 2020-12-22 deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 statytoju nurodytas A. V. (atsakovas), nors A. V. neatliko jokių investicijų į šį turtą, turtą įgijo apgaulės būdu, neatlygintinai, akivaizdu, vykdydamas veiklą nekilnojamojo turto srityje, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgytą turtą parduoti ir gauti pajamų (dalį turto pardavė trečiajam asmeniui A. Š.). Deklaracijos turinys neatitinka tikrovės, todėl 2020-12-22 deklaracija ir jos pagrindu atlikta statinių (gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažo) teisinė registracija turi būti panaikintos (Statybos įstatymo 28 str. 8 d.). Statinių rekonstrukciją atliko ieškovas, todėl jis turi būti nurodytas statytoju ir nuosavybė įteisinta ieškovo vardu. Be to, ieškinyje nurodoma, kad atsakovas A. V. nėra statinių (gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažo) statytojas (Statybos įstatymo 2 str. 99 d.), todėl statinių teisinė registracija, atlikta atsakovo vardu neteisėtos deklaracijos pagrindu, turi būti panaikinta.

62. Byloje iš ginčo pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 p. nustatyta, kad sutartyje parduoti nekilnojamieji daiktai buvo pažymėti kaip pastatyti (duomenys neskelbtini) metais ir (duomenys neskelbtini) metais, 100 procentų statybos baigtumo. Iš notarės A. G. paaiškinimo bei sutarties dalyko šioje byloje nustatyta, kad ginčo sandoris neapėmė ieškovo nurodomos rekonstrukcijos darbų, t. y. nebaigtos statybos, byloje nebuvo suformuluotas ieškinio reikalavimas dėl ieškovo nurodomos nebaigtos statybos pirkimo–pardavimo ar kitokio sandorio pripažinimo nesudarytu.

63. Pagal CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, naujo daikto pagaminimas yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. P. S. įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą, yra statytojas, o šio straipsnio 86 dalyje nustatyta, kad statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisės į pastatytą ar statomą statinį gali būti įgyjamos tik tada, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas ne savavališkai, nepažeidžiant statinio projekto sprendinių ar teisės aktų reikalavimų, t. y. teisėtai.

64. Vadinasi, asmuo, savo darbu ir (ar) lėšomis atlikęs statybos darbus (statytojas) ir teisėtai pastatęs statinį ar jo dalį, įgyja nuosavybės teisę.

65. Kadangi nuosavybės teisė yra daiktinė teisė, tai reiškia, kad nuosavybės teisės subjektai, kurie nėra šios teisės turėtojai, bet juos sieja teisiniai santykiai su šios teisės turėtojais, t. y. savininkais, yra visi asmenys, patenkantys į vadinamąjį neapibrėžtą asmenų ratą. Todėl subjektinė nuosavybės teisė turi būti išviešinta. Pagal CK 4.253 straipsnyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus yra išviešinama registruojant ją Nekilnojamojo turto registre.

66. Daiktinės teisės išviešinimas pasireiškia ne tik pačios teisės ir jos turėtojo, bet ir šios teisės objekto išviešinimu. Pagal CK 4.253 straipsnyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnyje, 2 straipsnio 8 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, nekilnojamieji daiktai, kaip daiktinių teisių objektai, yra išviešinami suformuojant juos ir įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.

67. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2, 841.2.2, 841.2.2.3 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienas iš dokumentų, kurie turi būti pateikiami kadastro tvarkytojui siekiant įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo.

68. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus retas išimtis, turi būti sudaromi notarine forma. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminę reikšmę notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.

69. Vadinasi, nors nuosavybės teisė į teisėtai pastatytą statinį, kaip nekilnojamąjį daiktą, įgyjama nuo jo pastatymo momento, tačiau, jeigu dėl disponavimo statiniu būtina sudaryti notarinės formos sandorį, šią į savininko teisių turinį įeinančią teisę statytojas gali įgyvendinti tik po to, kai statinys ir teisės į jį bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

70. Be to, byloje nustatyta, jog ieškovo nurodomas deklaracijoje nekilnojamasis turtas nebuvo suformuotas ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos, jo pardavimo sandoris notarine forma buvo negalimas, nes notaras iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko nebūtų gavęs būtinų duomenų (Notariato įstatymo 46 str.), todėl ieškovo nurodomos aplinkybės šioje byloje dėl apgaulės sudarant ginčo sandorį nesudaro pagrindo panaikinti ginčo deklaraciją.

71. Ieškovas savo teises gali ginti kitoje byloje, iškeldamas neįteisintos statybos kainos klausimą, nes šioje byloje nebuvo iškeltas ginčo sandorio ar kito sandorio dėl savavališkos statybos perleidimo kainos klausimas, todėl nėra pagrindo analizuoti ieškovo pateiktų įrodymų dėl išgrynintų pinigų, kuriuos ieškovas nurodo kaip investiciją į savavališką statybą. Byloje įrodyta, jog atsakovas šią statybą įteisino ir jam buvo išduota ginčo deklaracija.

72. Be to, ieškovas ginčija tik deklaraciją ir (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neginčija (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuosavybės teisės į dalį ginčo objektų nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos A. Š. vardu.

73. Šioje byloje nebuvo iškeltas ginčas dėl sandorių dalyko ir jo kainos, todėl teismas nesant suformuluoto ieškinio reikalavimo neturi teisės pasisakyti dėl ieškovo nurodomų rekonstrukcijos darbų pardavimo, kurie buvo konstatuoti kaip savavališka statyba ir atsakovo įteisinti.

Žemesnės instancijos teismas

74. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises.

75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008).

76. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017 37 punktą).

77. Šioje byloje nenustatyta, kad yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, o ieškovas iškėlė ginčą tik dėl sandorio ir deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančiais tik CK 1.91 str. pagrindu.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

78. Atsakovas A. V. 2022 m. gegužės 30 d. teisme gautu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui skirti 5 000 Eur baudą už nepagrįsto ieškinio pareiškimą bei kitokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios sumos 2 500 Eur priteisiant A. V..

79. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (t. y. kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

80. Įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Vertinant trečiojo asmens nurodomą piktnaudžiavimą procesu, atsižvelgtina į tai, kad, pagal teismų formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Vien ta aplinkybė, kad ieškovo reikalavimas teismo paliktas nenagrinėtas, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą.

81. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

82. Teismas , įvertinęs atsakovo prašymo skirti baudą argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šioje konkrečioje byloje nėra pagrindo skirti ieškovui baudą, nes ieškovas savo pasirinktu būdu gina subjektinę teisę ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog jis piktnaudžiavo procesu, t. y. elgėsi tokiu būdu, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

83. Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemones – kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, areštuotas atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y.:

1) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2) pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

3) pastatas – gyvenamasis namas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

4) 32/137 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

84. Atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos sprendimui įsiteisėjus ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

86. Pasisakant dėl vertinimo išlaidų priteisimo pagrįstumo pažymėtina, kad: pirma, trečiasis asmuo K. S. nesupranta lietuvių kalbos ir teismo posėdžiuose dalyvavo vertėjas; antra, (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis numato, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą, todėl tiek teismo 1 492,88 Eur išlaidos, tiek šalių išlaidos vertėjų pagalbai apmokėti priteistinos pagal CPK 88 str. 1 d. 1 p.

87. Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo prašymas tenkintas ir atidėtas žyminio mokesčio už ieškinį 495 Eur dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl atmetus ieškinį iš ieškovo W. G. B. valstybei priteistina 495 Eur žyminio mokesčio ir 1 492,88 Eur teismo patirtų vertimo išlaidų.

88. Atsakovas prašo priteisti 3 202 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, trečiasis asmuo notarė A. G. prašo priteisti 2 540,03 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl šie prašymai tenkintini. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo W. G. B. (W. G. B.) valstybei 495 Eur žyminio mokesčio ir 1 492,88 Eur teismo patirtų vertimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo W. G. B. atsakovui A. V. 3 202 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo W. G. B. trečiajam asmeniui notarei A. G. 2 540,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi, atsakovo A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nutartyje nurodytam turtui.

Atmesti atsakovo A. V. prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė