Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkė J. N., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. N. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/00178, kuriame prašė: 1) panaikinti 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922 ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076 bei turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus, t. y. 2024 m. vasario 14 d. Nr. S-24-15-5922 ir 2024 m. vasario 15 d. Nr. S-24-15-6076 nuo jų surašymo dienos; 2) panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923 nuo jo surašymo dienos informuojant PLAIS bei konkrečias banko įstaigas; 3) grąžinti per 3 dienas į AB „Swedbank“ banko sąskaitą 148,22 Eur nurašytas pinigines lėšas; 4) panaikinti 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075 ir 2024 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077; 5) raštu atsiprašyti.

2. Pareiškėjas skundą dėl antstolės veiksmų grindė tuo, kad vykdymo procese 2024 m. vasario 15 d. antstolė surašė patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075, piniginis išieškojimas 1 000 Eur; antstolė taip pat surašė turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, kuriuo areštavo R. N. gaunamas pajamas, turto arešto mastas – 1 251,04 Eur ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077, suma – 251,04 Eur. Pirmiau minėti patvarkymai pareiškėjui įteikti 2024 m. vasario 28 d.

3. Vykdomasis dokumentas pareiškėjo atžvilgiu nėra išduotas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 586 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas draudimas antstoliui atlikti vykdymo veiksmus neturint vykdomojo dokumento. Todėl antstolė 2024 m. vasario 14 d. priimdama nurodymą Nr. S-24-15-5923, kuriuo nukreipė priverstinai išieškojimą į pareiškėjo turtą – 1 238,04 Eur sumai, pažeidė CPK 586 straipsnio nuostatas. Iš pareiškėjo AB „Swedbank“ banko sąskaitos 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. vasario 21 d. buvo nurašyta – 148,22 Eur, t. y.: 2024 m. vasario 19 d. buvo nurašyta – 65,29 Eur (63,40 Eur + 1,02 Eur + 0,87 Eur), o 2024 m. vasario 21 d. – 82,93 Eur (81,04 Eur + 1,02 Eur + 0,87 Eur). Pirmiau minėtas antstolės nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo pateiktas PLAIS sistemai ir tuo pačiu keliems bankams, kurie blokavo pinigų judėjimą sąskaitose, tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė netrukdomai ir laiku atsiskaityti su kitais gavėjais.

4. Antstolė 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktu Nr. S-24-15-5922 areštavo pareiškėjo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kelių transporto priemonę. Su šiuo turto arešto aktu antstolė pareiškėjo nesupažindino ir neinformavo apie jo turto areštą. Jo turtas areštuotas, kai sutuoktinė J. N. jau buvo įvykdžiusi prievolę valstybei per nustatytą raginimo terminą, turto arešto mastas – 1 238,04 Eur. 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktu Nr. S-24-15-6076 areštavo pareiškėjo planuojamas ateityje gauti pajamas, turto arešto mastas – 1 251,04 Eur. Minėti turto arešto aktai buvo pateikti turto arešto aktų registrui. Taigi antstolė nepagrįstai įsikišo į jo privatų gyvenimą, t. y. rinko duomenis apie jo darbo vietas, turimas pajamas / lėšas ir turtą. Tokiu būdu neginčijamai neteisėtais antstolės veiksmais jam padaryta man materialinė žala bei pažeista jo garbė ir orumas.

5. Antstolė V. M. 2024 m. kovo 21 d. patvarkymu Nr. S-24-15-10789 netenkino skolininko skundo, ir, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 3 dalimi, persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2024 m. sausio 16 d. pateikė antstolei prašymą dėl priverstinio 1 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės J. N., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-982-984/2023. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei įteiktas elektroniniu paštu bei 2024 m. sausio 30 d. registruota pašto siunta. Suėjus raginimo terminui – 2024 m. vasario 14 d. pradėtas priverstinio skolos išieškojimo procesas, t. y.: priimti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas; turto arešto aktai. VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkė nedirba, pajamų negauna. Santuoka įregistruota 2008 m. rugsėjo 6 d. Duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinio ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra registruota. Todėl 2024 m. vasario 15 d. priimtas patvarkymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

6. 2024 m. vasario 19 d. gauta informacija iš VMI, kad pateikta vykdymui bauda yra sumokėta tiesiogiai išieškotojai, tačiau tik 2023 m. vasario 8 d., t. y. pradėjus priverstinį skolos išieškojimo procesą raginimo termino metu. Nedelsiant perskaičiuotos vykdymo išlaidos ir pakeistas išieškomos sumos mastas. Šiai dienai vykdymo išlaidų skolininkė nėra sumokėjusi, tačiau lėšos priverstinai nurašytos PLAIS ir nuo skolininkės, ir nuo jos sutuoktinio sąskaitų. Skolininkė nėra pateikusi informacijos apie lėšų kilmę, todėl nėra aišku, ar lėšos galės būti paskirstytos vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat, atsižvelgiant skolininkės lėšų kilmę, bus sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio lėšų, šiuo metu saugomų antstolės depozitinėje sąskaitoje, grąžinimo. Turto arešto aktu apribota disponavimo teise nekilnojamu turtu yra panaikinta 2024 m. kovo 13 d. Teikdamas skundą pareiškėjas nepasidomėjo, kad skundo ruošimo diena taikomi apribojimai jau panaikinti.

7. Be to, vykdomoji byla yra pateikta teismui su panašiu skolininkės skundu (civilinė byla Nr. e2YT-7585-1040/2024). Skolininkės sutuoktinis skundžia tuos pačius procesinius antstolės veiksmus kaip ir pačios skolininkės 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. kovo 14 d. skunduose – sutuoktiniai nesulaukė teisėjos sprendimo. Todėl antstolės nuomone, akivaizdžiai piktnaudžiauja teise teikti skundus vykdymo procese. Skundžiami procesiniai dokumentai nebūtų priimti, jei skolininkė būtų atlikus aktyvius veiksmus, t. y. informavusi antstolę apie baudos apmokėjimą raginimo termino metu į išieškotojos VMI sąskaitą.

8. Suinteresuotas asmuo VMI pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad palaiko antstolės 2024 m. kovo 21 d. patvarkyme Nr. S-24-15-10789 išdėstytą poziciją. Antstolė vykdo išieškojimą valstybės naudai. CPK 634 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad antstolis privalo savo iniciatyva visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. VMI nuomone, antstolės veiksmai atlikti vykdymo proceso metu yra teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

9. Suinteresuotas asmuo J. N. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, su kuriuo sutinka; taip pat prašo skirti antstolei baudą ir grąžinti neteisėtai išieškotas sumas.

10. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 29 d. pateikė teismui 2024 m. vasario 15 d. skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923. Kartu su šiuo skundu pareiškėjas pateikė teismui prašymą konstatuoti, kad antstolė V. M. gavo pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. skundą ir patenkinti pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. kovo 14 d. skundus, taip pat skirti antstolei V. M. baudą už vykdymo proceso pažeidimus ir melagingus teiginius teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl pareiškėjo R. N. skundo dėl antstolės veiksmų, kurioje prašoma panaikinti 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922 ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076 bei turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus; taip pat dalį, kurioje prašoma panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923. Tenkino pareiškėjo R. N. skundo dalį dėl piniginių lėšų grąžinimo, įpareigojant antstolę V. M. grąžinti pareiškėjui R. N. dalį išieškotų piniginių lėšų – 63,40 Eur. Likusią skundo dalį atmetė. Atsisakė priimti pareiškėjo R. N. 2024 m. vasario 15 d. skundą dėl antstolės neteisėtų veiksmų panaikinimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

11.1. Nustatė, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininkė J. N. išieškotojai – valstybei, kuri mokama į VMI atsiskaitomąją sąskaitą. Antstolė 2024 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S24-15-1669 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui ir 2024 m. sausio 18 d. priėmė raginimą Nr. S24-15-1764 įvykdyti sprendimą.

11.2. Nurodė, kad pareiškėjas prašo teismo panaikinti 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922 ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076 bei turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus, t. y. 2024 m. vasario 14 d. Nr. S-24-15-5922 ir 2024 m. vasario 15 d. Nr. S-24-15-6076 nuo jų surašymo dienos.

11.3. Pažymėjo, kad antstolė priėmė 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922, kuriuo apribojo pareiškėjo disponavimo teisę nekilnojamuoju turtu, o 2024 m. vasario 15 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, kuriuo apribojo pareiškėjo disponavimo teisę piniginėmis lėšomis. Nustatė, kad 2024 m. kovo 13 d. šie turto arešto aktai Nr. S-24-15-5922 ir Nr. S-24-15-6076 iš turto arešto akto registro buvo išregistruoti, išregistravimo pagrindas – 2024 m. kovo 13 d. antstolės patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo.

11.4. Akcentavo, kad pareiškėjo prašomi panaikinti 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktai Nr. S-24-15-5922 ir Nr. S-24-15-6076, antstolės 2024 m. kovo 13 d. patvarkymu, t. y. dar iki pareiškėjui pateikiant skundą dėl antstolės veiksmų, buvo panaikinti ir išregistruoti iš turto arešto akto registro. Sprendė, kad šiuo atveju nėra skundo dalyko, t. y. pareiškėjo reikalavimai iš esmės įvykdyti. Konstatavo, kad yra pagrindas šioje dalyje civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų nutraukti, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

11.5. Nurodė ir tai, kad pareiškėjo prašomas panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymas Nr. S-24-15-5923, kaip toks, buvo atšauktas dar iki pareiškėjui pateikiant skundą dėl antstolės veiksmų. Darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, taip pat nėra skundo dalyko, t. y. pareiškėjo reikalavimai iš esmės įvykdyti. Pareiškėjas nėra pateikęs skundo dėl antstolės 2024 m. vasario 20 d. priimto nurodymo Nr. S-24-15-6660, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje nutraukė.

11.6. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėju, kad šiuo atveju jo atžvilgiu nėra priimtas vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Kita vertus, bylos duomenis pareiškėjo sutuoktinė (skolininkė) J. N. nėra padengusi vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/00178 vykdymo išlaidų sumai 81,04 Eur, kas sudaro pagrindą taikyti pareiškėjo atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus.

11.7. Sprendė, kad negalima konstatuoti antstolės veiksmų, areštuojant pareiškėjo pinigines lėšas sąskaitose, neteisėtumo, taip pat ir priimant 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. S-24-15-6075 dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nes antstolė atliko vykdymo proceso normose numatytas pareigas (CPK 185 straipsnis).

11.8. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo reikalavimu dėl nurašytų lėšų grąžinimo, kadangi nustatė, kad iš pareiškėjo sąskaitos 2024 m. vasario 19 d. buvo nurašyta – 63,40 Eur suma, t. y. pagal galiojusį 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923; 2024 m. vasario 21 d. iš pareiškėjo sąskaitos taip pat buvo nurašyta – 81,04 Eur suma, t. y. pagal galiojantį 2024 m. vasario 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-6660; 2024 m. vasario 28 d. iš skolininkės J. N. sąskaitos taip pat buvo nurašyta – 81,04 Eur suma. Minėti duomenys partvirtino faktą, kad nuo pareiškėjo sąskaitos iš viso buvo nurašyta – 144,44 Eur.

11.9. Teismas sutiko su antstole, kad skolininkei nepateikus duomenų apie lėšų kilmę, antstolė pagrįstai lėšų negrąžina. Kita vertus, sprendė, kad vykdymo išlaidos byloje sudaro – 81,04 Eur, tuo tarpu nuo pareiškėjo sąskaitos nurašyta 144,44 Eur (63,40 Eur + 81,04 Eur) suma. Be to, dalis sumos – 63,40 Eur, nurašyta pagal 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923, kuris buvo atšauktas antstolei 2024 m. vasario 20 d. priimant nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-6660. Įvertinęs tai, kad iš pareiškėjo sąskaitos nurašyta didesnė pinigų suma nei reikalinga vykdymo išlaidoms padengti, teismas įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjui 63,40 Eur dalį nurašytos sumos.

11.10. Teismas dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų susijusių su 2024 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-15-6077 teisėtumo (skundo rezoliucinės dalies 5 punktas) pažymėjo, kad skunde pareiškėjas jokių konkrečių argumentų, dėl kurių turėtų būti panaikintas antstolės patvarkymas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, nenurodo (CPK 179 straipsnis). Pareiškėjas neginčija, kad antstolės prašoma priteisti vykdymo išlaidų suma paskaičiuota klaidingai arba nesilaikant Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų būtinųjų ir papildomų išlaidų dydžių. Todėl nesant pagrindo abejoti vykdymo išlaidų paskaičiuota suma, kuri antstolės detalizuota apskaičiavime, plačiau dėl to nepasisakė ir pareiškėjo reikalavimą panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą atmetė kaip neįrodytą.

11.11. Teismas pareiškėjo skunde suformuluotą prašymą antstolei raštu atsiprašyti, vertino kaip nenagrinėjamą, kadangi toks reikalavimas negali būti šios bylos dalyku CPK 510 straipsnio 1 dalies prasme.

11.12. Nurodė, kad pareiškėjas, be kita ko, teismo posėdžio dieną pateikė dar vieną 2024 m. vasario 15 d. skundą, kuriuo prašė nedelsiant panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923 apie tai informuojant banką ir kitas įstaigas, taip pat pareiškėją. Šį savo skundą pareiškėjas prašė išnagrinėti kartu su 2024 m. vasario 14 d. skundu dėl antstolės veiksmų (DOK – 83134). Teismas akcentavo, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą su 2024 m. vasario 14 d. skundu (DOK – 4603) antstolei kėlė analogišką reikalavimą (2024 m. vasario 14 d. skundo dėl antstolės veiksmų rezoliucinės dalies 4 punktą). Todėl sprendė, kad šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9171-994/2024 pateiktas pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. skundas iš esmės yra tapatus pareiškėjo 2024 m. vasario 14 d. skundo vienam iš reikalavimų, t. y. sutampa tiek skundo dalykas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, tiek ir faktinis skundo pagrindas. Pažymėjo, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra išnagrinėtas su 2024 m. vasario 14 d. skundu (nutarties 19 – 20 punktai), tačiau nutartis nėra dar įsiteisėjusi.

11.13. Darė išvadą, kad pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. skundas dėl antstolės V. M. neteisėtų veiksmų panaikinimo yra pateiktas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

11.14. Atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Šiuo atveju kiti pareiškėjo 2024 m. gegužės 29 d. prašyme įvertinti antstolės melagingus teiginius išdėstyti prašymai (prašymas konstatuoti, kad antstolė gavo 2024 m. vasario 15 d. skundą; prašymas skirti antstolei baudą) nėra susiję su antstolės atliekama procesine veikla vykdymo procese, todėl jie nenagrinėtini CPK nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. N. (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pažymi, kad pareiškėjo 2024 m. kovo 14 d. skundas argumentuotas CPK 586 straipsnio imperatyviu draudimu antstoliui atlikti vykdymo veiksmus neturint vykdomojo dokumento. Vykdomasis dokumentas R. N. atžvilgiu nėra išduotas. Pareiškėjas skundais ginčijo antstolio surašytą 2024 m. vasario 14 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923, kuriame skolininku įvardintas R. N. ir nukreiptas 1238,04 Eur priverstinis išieškojimas į jo pinigines lėšas.

12.2. Teismas nutarties 22 punkte klaidingai ir nepagrįstai teigia, kad J. N. nėra padengusi vykdymo išlaidų 81,04 Eur sumai, dėl ko teismas darė neteisėtą išvadą, kad tai „sudaro pagrindą taikyti pareiškėjo atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus“. Teismas ne tik kad klaidingai teigia, neva J. N. nėra padengusi 81,04 Eur sumos, bet savo išvados „sudaro pagrindą“ nemotyvuoja teisės akto nuoroda. Taigi, teismo išvada, kad „pareiškėjo atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus“ antstolė neva galėjo taikyti yra nepagrįsta teisės normomis ir neteisėta.

12.3. Teismas nepasisakė dėl J. N. atsiliepime į skundą nurodyto argumento, kad civilinėje byloje Nr. 2-982-984/2023 teisėja už neva proceso pažeidimus paskyrė jai asmeninę 1000 Eur baudą. Asmeninės baudos nėra išieškomos iš kitų asmenų, taigi antstolė grubiai pažeidė CPK normas taikydama išieškojimo užtikrinimo priemones ir priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo turto.

12.4. Teismas nepasisakė dėl 2024 m. vasario 14 d. Turto arešto akto Nr. S-24-15-5922 ir 2024 m. vasario 15 d. Turto arešto akto Nr. S-24-15-6076 teisėtumo, remiantis kuriais buvo areštuotas pareiškėjo asmeninis turtas. 2024 m. vasario 14 d. Turto arešto akto Nr. S- 24-15-5922 pareiškėjas iš antstolės negavo.

12.5. Sprendžia, kad teismo teiginys „teismas sutinka su antstole, kad skolininkei nepateikus duomenų apie lėšų kilmę, antstolė pagrįstai lėšų negrąžina“ yra šališkas ir neteisėtas.

12.6. Nutarties 26 punkte nepagrįstai teigiama, kad vykdymo išlaidos byloje sudaro 81,04 Eur. Pareiškėjas iš antstolės negavo Vykdymo išlaidų apskaičiavimo 81,04 Eur sumai. Tą patį teigia ir J. N. savo atsiliepime į skundą. Byloje tokio Vykdymo išlaidų apskaičiavimo 81,04 Eur sumai taip pat nėra. Taigi, pareiškėjas negali vertinti ar vykdymo išlaidos yra apskaičiuotos teisingai, nes tokio apskaičiavimo byloje nėra. Teismo teiginys nepagrįstas rašytiniais įrodymais.

12.7. Nutarties 26 punkte klaidingai teigiama, kad iš pareiškėjo sąskaitos nurašyta 144,44 Eur suma (63,40 + 81,04). Teismas nutartimi įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjui tik 63,40 Eur sumą, kadangi antstolė neteisėtai vykdė išieškojimą iš pareiškėjo turto, išieškojo 81,04 Eur vykdymo išlaidas iš J. N., todėl visa neteisėtai nurašyta 148,22 Eur suma turi būti grąžinta pareiškėjui.

12.8. Nutarties 13, 15, 17 punktuose nurodoma, kad antstolė 2024 m. kovo 13 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo, tačiau tokio patvarkymo pareiškėjas negavo, apie turto arešto panaikinimą nežinojo ir byloje tokio dokumento nėra. Todėl teismas Nutarties 17, 18 punktuose darė nepagrįstą išvadą, neva šiuo konkrečiu atveju nėra skundo dalyko ir skundą šioje dalyje nepagrįstai nutraukė.

12.9. Nutarties 30, 32 punktuose klaidingai nurodoma skundo data – 2024 m. vasario 14 d., pareiškėjas 2024 m. vasario 14 d. jokio skundo neteikė, todėl šios dalys nutartyje suveltos, neaišku ką teismas norėjo pasakyti.

12.10. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. skundą ir nutartyje nesirėmė skundo informacija ir motyvais. Dėl to nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota, teismas neišnagrinėjo visų bylos duomenų, kurie ypač svarbūs norint priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Antstolė gavo pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. skundą, tačiau jo nenagrinėjo ir melagingai teismui teigė, neva jo negavusi.

12.11. Nutarties 34 punkte nepagrįstai teigiama, neva prašymas skirti antstolei baudą už vykdymo proceso pažeidimus yra nenagrinėtinas CPK nustatyta tvarka

13. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė procesines teisės normas, nutartį išsamiai motyvavo, sprendimą priėmė pagal į bylą pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, kad nurašytos lėšos 2024 m. gegužės 31 d. grąžintos R. N. į asmeninę sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

17. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjusius teismų sprendimus priverstine tvarka vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).

18. Antstolio veiksmai vykdymo procese skundžiami CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

19. Nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininkė J. N. išieškotojai – valstybei, kuri mokama į VMI atsiskaitomąją sąskaitą. Antstolė 2024 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S24-15-1669 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui ir 2024 m. sausio 18 d. priėmė raginimą Nr. S24-15-1764 įvykdyti sprendimą. Raginime nurodoma, kad per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos pareiškėja turi sumokėti 1 000 Eur skolos ir 58,59 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 058,59 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, nurodant skolininkės vardą, pavardę ir bylos numerį.

20. 2024 m. vasario 14 d. antstolė turto arešto aktu Nr. S-24-15-5922 areštavo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo 1/168 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); taip pat kelių transporto priemonę – valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 14 d. antstolė taip pat priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923, sumai – 1 238,04 Eur ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-5924 – suma 238,04 Eur. 2024 m. vasario 15 d. antstolės kontoroje gautas Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA 2-24-014946.

21. 2024 m. vasario 15 d. antstolė priėmė turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, kuriuo antstolė areštavo skolininkės sutuoktinio R. N. gaunamas pajamas, sumai – 1 251, Eur. 2024 m. vasario 15 d. antstolė taip pat priėmė vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-24-15-6077 bei patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075, kuriuo išaiškino skolininkei J. N. ir jos sutuoktiniui R. N., kad jeigu skolininkei priklausanti turto, kuris bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu patvirtintu notarine tvarka. 2024 m. vasario 15 d. antstolės kontoroje gautas VĮ Registrų centras pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA 2-24-015318.

22. Pareiškėjas R. N. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/00178, kuriame prašė: 1) panaikinti 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922 ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076 bei turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus, t. y. 2024 m. vasario 14 d. Nr. S-24-15-5922 ir 2024 m. vasario 15 d. Nr. S-24-15-6076 nuo jų surašymo dienos; 2) panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923 nuo jo surašymo dienos informuojant PLAIS bei konkrečias banko įstaigas; 3) grąžinti per 3 dienas į AB „Swedbank“ banko sąskaitą 148,22 Eur nurašytas pinigines lėšas; 4) panaikinti 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075 ir 2024 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077; 5) raštu atsiprašyti.

23. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo prašomi panaikinti 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktai Nr. S-24-15-5922 ir Nr. S-24-15-6076, antstolės 2024 m. kovo 13 d. patvarkymu t. y. dar iki pareiškėjui pateikiant skundą dėl antstolės veiksmų, buvo panaikinti ir išregistruoti iš turto arešto akto registro, todėl sprendė, kad šiuo atveju nėra skundo dalyko, t. y. pareiškėjo reikalavimai iš esmės įvykdyti, konstatavo esant pagrindui šios civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo skundą nutraukti.

24. Apeliantas nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nurodo, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl 2024 m. vasario 14 d. Turto arešto akto Nr. S-24-15-5922 ir 2024 m. vasario 15 d. Turto arešto akto Nr. S-24-15-6076 teisėtumo, remiantis kuriais buvo areštuotas pareiškėjo asmeninis turtas, kadangi 2024 m. vasario 14 d. Turto arešto akto Nr. S-24-15-5922 pareiškėjas iš antstolės negavo.

25. Šiuo atveju kaip matyti iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ pranešimo apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro Nr. TA 2-24-023190 ir Nr. TA 2-24-023167, nustatyta, kad buvo panaikinta 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktais Nr. S-24-15-5922 ir Nr. S-24-15-6076 apribota disponavimo teisė nekilnojamuoju turtu ir piniginėmis lėšomis. Todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2024 m. vasario 14 d. Turto arešto akto Nr. S-24-15-5922 ir 2024 m. vasario 15 d. Turto arešto akto Nr. S-24-15-6076 teisėtumo laikytini nepagrįstais, kadangi minėti turto arešto aktai prarado savo aktualumą, todėl tiek civilinis procesas, tiek ir apeliacinis procesas, kaip sudėtinė jo dalis, nėra savitiksliai, šių procesų tikslas yra apginti galimai pažeistas suinteresuotų asmenų teises, todėl minėtų turto arešto aktų teisėtumo peržiūrėjimas apeliacine tvarka neturi teisinės prasmės, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimai iš esmės įvykdyti, todėl pagrįstai nutraukė šios civilinės bylos dalį.

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu antstolei grąžinti pareiškėjui 63,40 Eur dalį nurašytos sumos ir nurodo, kad visa neteisėtai nurašyta 148,22 Eur suma turi būti grąžinta pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skolininkei nepateikus duomenų apie lėšų kilmę, antstolė pagrįstai lėšų negrąžina, o atsižvelgiant į skolininkės lėšų kilmę, bus sprendžiamas klausimas ir dėl sutuoktinio (pareiškėjo) lėšų, saugomų antstolės depozitinėje sąskaitoje, grąžinimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, kad vykdymo išlaidos byloje sudaro – 81,04 Eur, tuo tarpu nuo pareiškėjo sąskaitos nurašyta 144,44 Eur (63,40 Eur + 81,04 Eur) suma. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad dalis sumos – 63,40 Eur, nurašyta pagal 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923, kuris buvo atšauktas antstolei 2024 m. vasario 20 d. priimant nurodymą privestinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-6660, pagrįstai įpareigojo antstolę šias lėšas grąžinti pareiškėjui.

27. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl J. N. atsiliepime į skundą nurodyto argumento, kad civilinėje byloje Nr. 2-982-984/2023 teisėja už neva proceso pažeidimus paskyrė jai asmeninę 1 000 Eur baudą, o asmeninės baudos nėra išieškomos iš kitų asmenų, todėl antstolė grubiai pažeidė CPK normas. Paminėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Šiuo atveju nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininkė J. N. išieškotojai – valstybei. Antstolė 2024 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S24-15-1669 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui ir 2024 m. sausio 18 d. priėmė raginimą Nr. S24-15-1764 įvykdyti sprendimą. Šiuo atveju kaip minėta, kad skolininkei geranoriškai nevykdant piniginės prievolės, kreditorė (valstybė) turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą priverstine tvarka (vykdomojoje byloje pagal teismo sprendimą, taikant priverstinio vykdymo priemones, įskaitant išieškojimą iš skolininko lėšų ir kito turto). Todėl apelianto argumentai, kad antstolė pažeidė CPK normas atmestini, kaip nepagrįsti.

28. Apeliantas tai pat pažymi, kad antstolė neproporcingai vykdė išieškojimą iš N. šeimos, pažeisdama teisės aktus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.

29. Vykdomosios bylos Nr. 0015/24/00178 duomenys patvirtina, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininkės J. N.. Antstolė, prieš areštuodama skolininkės sutuoktinio (apelianto) pinigines lėšas, nustatė ir patikrino, ar skolininkė (J. N.) turi turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas bei nustačiusi, jog skolininkės vardu turto, į kurį butų galima nukreipti išieškojimą, nėra, pagrįstai areštavo pareiškėjo – skolininkės sutuoktinio pinigines lėšas sąskaitose. Be kita ko, antstolė atlikdama CPK 667 straipsnyje nustatytus veiksmus pagrįstai 2024 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-24-15-6075 pasiūlė skolininkei ir jos sutuoktiniui nustatyti jiems priklausančio bendro turto dalis ar pasidalinti turtą bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2024 m. vasario 15 d. antstolė priėmė turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, kuriuo antstolė areštavo skolininkės sutuoktinio R. N. gaunamas pajamas, turto arešto mastas – 1251,04 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto argumentai, kad jis nėra skolininkas, atmestini kaip nepagrįsti.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto 2024 m. kovo 14 d. skundą antstolei bei 2024 m. vasario 15 d. skundą (dėl antstolės V. M. nurodymo ir neteisėtų veiksmų panaikinimo bei duomenų pateikimo) (teismui pateiktas 2024 m. gegužės 29 d.) bei juose keliamus reikalavimus, daro išvadą, kad pareiškėjas teismui 2024 m. gegužės 29 d. pateiktame skunde iš esmės formuluoja tuos pačius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

31. Pažymėtina, kad vykdant vykdymo veiksmus papildomai atsiranda ir kitos vykdymo išlaidos (būtinosios vykdymo išlaidos, papildomos vykdymo išlaidos, atlygis antstoliui, kt.). Visas mokėtinas sumas apeliantas turi galimybę sužinoti bendradarbiaudamas su antstoliu (CPK 643 straipsnio 2 punktas) bei aktyviai domėdamasis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Apeliantas procesiniuose dokumentuose nenurodo argumentų, kodėl antstolė netinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas bei kokiu pagrindu vykdymo išlaidos apskritai neturėtų būti skaičiuojamos, atskirojo skundo argumentai dėl vykdymo išlaidų dydžio nėra pagrįsti motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios skundžiamos nutarties dalies nepasisako.

32. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginį, kad teismas buvo šališkas. Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra pagrįsti tik prielaidomis. Tai, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Apeliantas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apelianto subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu. Apeliantas skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

34. Kiti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, procesinių teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.