- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- e2YT-9171-994/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04606-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Skolininkas
- J. N.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkė J. N., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėjas R. N. pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašo: 1) panaikinti 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus, t. y. 2024 m. vasario 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. vasario 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jų surašymo dienos; 2) panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo surašymo dienos informuojant PLAIS bei konkrečias banko įstaigas; 3) grąžinti per 3 dienas į AB „Swedbank“ banko sąskaitą 148,22 Eur nurašytas pinigines lėšas; 4) panaikinti 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) raštu atsiprašyti. Pareiškėjas skundą dėl antstolės veiksmų grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Vykdymo procese 2024 m. vasario 15 d. antstolė surašė patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), piniginis išieškojimas 1 000 Eur; antstolė taip pat surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo R. N. gaunamas pajamas, turto arešto mastas – 1 251,04 Eur ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 251,04 Eur. Pirmiau minėti patvarkymai pareiškėjui įteikti 2024 m. vasario 28 d.
1.2. Vykdomasis dokumentas pareiškėjo atžvilgiu nėra išduotas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 586 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas draudimas antstoliui atlikti vykdymo veiksmus neturint vykdomojo dokumento. Todėl antstolė 2024 m. vasario 14 d. priimdama nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nukreipė priverstinai išieškojimą į pareiškėjo turtą – 1 238,04 Eur sumai, pažeidė CPK 586 straipsnio nuostatas. Iš pareiškėjo AB „Swedbank“ banko sąskaitos 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. vasario 21 d. buvo nurašyta – 148,22 Eur, t. y.: 2024 m. vasario 19 d. buvo nurašyta – 65,29 Eur (63,40 Eur + 1,02 Eur + 0,87 Eur), o 2024 m. vasario 21 d. – 82,93 Eur (81,04 Eur + 1,02 Eur + 0,87 Eur). Pirmiau minėtas antstolės nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo pateiktas PLAIS sistemai ir tuo pačiu keliems bankams, kurie blokavo pinigų judėjimą sąskaitose, tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė netrukdomai ir laiku atsiskaityti su kitais gavėjais.
1.3. Antstolė 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kelių transporto priemonę. Su šiuo turto arešto aktu antstolė pareiškėjo nesupažindino ir neinformavo apie jo turto areštą. Jo turtas areštuotas, kai sutuoktinė J. N. jau buvo įvykdžiusi prievolę valstybei per nustatytą raginimo terminą, turto arešto mastas – 1 238,04 Eur. 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjo planuojamas ateityje gauti pajamas, turto arešto mastas – 1 251,04 Eur. Minėti turto arešto aktai buvo pateikti turto arešto aktų registrui. Taigi antstolė nepagrįstai įsikišo į jo privatų gyvenimą, t. y. rinko duomenis apie jo darbo vietas, turimas pajamas / lėšas ir turtą. Tokiu būdu neginčijamai neteisėtais antstolės veiksmais jam padaryta man materialinė žala bei pažeista jo garbė ir orumas.
2. Antstolė Virginija Meškauskienė 2024 m. kovo 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino skolininko skundo, ir, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 3 dalimi, persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti teismui. Antstolė savo patvarkymą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2024 m. sausio 16 d. pateikė antstolei prašymą dėl priverstinio 1 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės J. N., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei įteiktas elektroniniu paštu bei 2024 m. sausio 30 d. registruota pašto siunta. Suėjus raginimo terminui – 2024 m. vasario 14 d. pradėtas priverstinio skolos išieškojimo procesas, t. y.: priimti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas; turto arešto aktai. VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkė nedirba, pajamų negauna. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinio ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra registruota. Todėl 2024 m. vasario 15 d. priimtas patvarkymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
2.2. 2024 m. vasario 19 d. gauta informacija iš VMI, kad pateikta vykdymui bauda yra sumokėta tiesiogiai išieškotojai, tačiau tik 2023 m. vasario 8 d., t. y. pradėjus priverstinį skolos išieškojimo procesą raginimo termino metu. Nedelsiant perskaičiuotos vykdymo išlaidos ir pakeistas išieškomos sumos mastas. Šiai dienai vykdymo išlaidų skolininkė nėra sumokėjusi, tačiau lėšos priverstinai nurašytos PLAIS ir nuo skolininkės, ir nuo jos sutuoktinio sąskaitų. Skolininkė nėra pateikusi informacijos apie lėšų kilmę, todėl nėra aišku, ar lėšos galės būti paskirstytos vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat, atsižvelgiant skolininkės lėšu kilmę, bus sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio lėšų, šiuo metu saugomų antstolės depozitinėje saskaitoje, gražinimo. Turto arešto aktu apribota disponavimo teise nekilnojamu turtu yra panaikinta 2024 m. kovo 13 d. Teikdamas skunda pareiškėjas nepasidomėjo, kad skundo ruošimo diena taikomi apribojimaijau panaikinti.
2.3. Be to, vykdomoji byla yra pateikta teismui su panašiu skolininkės skundu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkės sutuoktinis skundžia tuos pačius procesinius antstolės veiksmus kaip ir pačios skolininkės 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. kovo 14 d. skunduose – sutuoktiniai nesulaukė teisėjos I. V. sprendimo. Todėl antstolės nuomone, akivaizdžiai piktnaudžiauja teise teikti skundus vykdymo procese. Skundžiami procesiniai dokumentai nebūtų priimti, jei skolininkė būtų atlikus aktyvius veiksmus, t. y. informavusi antstolę apie baudos apmokėjimą raginimo termino metu į išieškotojos VMI sąskaitą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VMI pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. VMI palaiko antstolės 2024 m. kovo 21 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą poziciją. Antstolė vykdo išieškojimą valstybės naudai. CPK 634 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad antstolis privalo savo iniciatyva visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. VMI nuomone, antstolės veiksmai atlikti vykdymo proceso metu yra teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Bylą prašo nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 29 d. pateikė teismui 2024 m. vasario 15 d. skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923. Kartu su šiuo skundu pareiškėjas pateikė teismui prašymą konstatuoti, kad antstolė Virginija Meškauskienė gavo pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. skundą ir patenkinti pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. kovo 14 d. skundus, taip pat skirti antstolei Virginijai Meškauskienei baudą už vykdymo proceso pažeidimus ir melagingus teiginius teismui (žr.: DOK – 83134)
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo J. N. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, su kuriuo sutinka; taip pat prašo skirti antstolei baudą ir grąžinti neteisėtai išieškotas sumas (žr.: DOK – 84360).
6. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai įteiktos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties patvirtintos kopijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
15. Pirmiau šios nutarties 9 – 10 punktuose minėta, kad antstolė priėmė 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apribojo pareiškėjo disponavimo teisę nekilnojamuoju turtu, o 2024 m. vasario 15 d. priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apribojo pareiškėjo disponavimo teisę piniginėmis lėšomis. Kaip byloje nustatyta, 2024 m. kovo 13 d. šie turto arešto aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš turto arešto akto registro buvo išregistruoti, išregistravimo pagrindas – 2024 m. kovo 13 d. antstolės patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo.
16. Akcentuotina, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).
17. Pirmiau šios nutarties 14 punkte nustatytos aplinkybės, patvirtina faktą, kad pareiškėjo prašomi panakinti 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės 2024 m. kovo 13 d. patvarkymu, t. y. dar iki pareiškėjui pateikiant skundą dėl antstolės veiksmų, buvo panaikinti ir išregistruoti iš turto arešto akto registro. Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra skundo dalyko, t. y. pareiškėjo reikalavimai iš esmės įvykdyti. Todėl tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
18. Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas šioje dalyje civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų nutraukti, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
19. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) informuojant PLAIS bei konkrečias banko įstaigas.
20. Pirmiau šios nutarties 12 punkte nustatyta, kad skolininkei sumokėjus išieškotiną 1 000 Eur skolos sumą tiesiogiai išieškotojai per raginime nustatytą terminą, antstolė 2024 m. vasario 20 d. nurodymu privesrtinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), sumai – 81,04 Eur, 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė. Taigi pareiškėjo prašomas panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip toks, buvo atšauktas dar iki pareiškėjui pateikiant skundą dėl antstolės veiksmų. Dėl nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, taip pat nėra skundo dalyko, t. y. pareiškėjo reikalavimai iš esmės įvykdyti. Pareiškėjas nėra pateikęs skundo dėl antstolės 2024 m. vasario 20 d. priimto nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
21. Pareiškėjas, be kita ko, reiškia reikalavimą grąžinti per 3 dienas į AB „Swedbank“ banko sąskaitą 148,22 Eur neteisėtai nurašytas pinigines lėšas, taip pat galimai kvestionuoja antstolės 2024 m. vasario 15 d. priimto patvarkymo dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą, teigdamas, kad CPK 586 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas draudimas antstoliui atlikti vykdymo veiksmus neturint vykdomojo dokumento. Tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu vykdomasis dokumentas nebuvo išduotas, todėl antstolės veiksmai neteisėti.
22. Teismas iš dalies sutinka su pareiškėju, kad šiuo atveju jo atžvilgiu nėra priimtas vydomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Kita vertus, bylos duomenis pareiškėjo sutuoktinė (skolininkė) J. N. nėra padengusi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų sumai 81,04 Eur, kas sudaro pagrindą taikyti pareiškėjo atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus.
23. Teismas pažymi, kad galiojantis CK numato, jog po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu ir yra preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalys). Užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, antstolis areštuoja surastą skolininko turtą, o išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
24. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra sudaręs santuoką su skolininke J. N., ši santuoka nenutraukta, duomenų apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės separaciją, vedybų sutarties sudarymą ar santuokinio turto pasidalinimą taip pat nėra. Kadangi išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į asmeninį skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje dalinėje, taip pat jungtinėje nuosavybėje, tai antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjo sutuoktinės J. N. ir nustačiusi, jog skolininkės vardu turto, į kurį butų galima nukreipti išieškojimą, nėra, pagrįstai areštavo pareiškėjo – skolininkės sutuoktinio pinigines lėšas sąskaitose (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 658 straipsnio 2 dalis, 666 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad skolininkė vykdymo procese turi teisę ir pareigą teikti antstolei informaciją apie turimą turtą bei ginčyti jo priklausomybę, o pareiškėjas, kaip suinteresuotas asmuo vykdymo procese, taip pat gali pateikti antstolei duomenis apie lėšų ar kito turto priklausymą jam asmeninės nuosavybės teise, ar lėšų tikslinę paskirtį (CPK 633, 643–645 straipsniai).
25. Vykdymo procese galioja teisėtumo principas, todėl, kai reikalinga išieškoti iš bendro su kitais asmenimis turto, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nes skolininko bendraturtis, nesvarbu ar tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl areštavus bendrą turtą priverstinis išieškojimas galimas tik po to, kai nustatoma skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnio 1 – 2 dalys). CPK vykdymo proceso normos numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, iškilus būtinumui areštuoti skolininkui priklausantį bendrą su kitais asmenimis turtą, o išimties gaunamoms piniginėms lėšoms sąskaitose arešto atveju įstatymas nenumato, nes skolininkės sutuoktinio piniginės lėšos sąskaitose gali priklausyti abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalis). Taigi, iš to kas nurodyta, negalima konstatuoti antstolės veiksmų, areštuojant pareiškėjo pinigines lėšas sąskaitose, neteisėtumo, taip pat ir priimant 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nes antstolė atliko vykdymo proceso normose numatytas pareigas (CPK 185 straipsnis).
26. Vis dėlto, teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo reikalavimu dėl nurašytų lėšų grąžinimo dėl žemiau išdėstytų motyvų. Iš į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. nustatyta, kad iš pareiškėjo sąskaitos 2024 m. vasario 19 d. buvo nurašyta – 63,40 Eur suma, t. y. pagal galiojusį 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. vasario 21 d. iš pareiškėjo sąskaitos taip pat buvo nurašyta – 81,04 Eur suma, t. y. pagal galiojantį 2024 m. vasario 20 d. nurodymą privesrtinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. vasario 28 d. iš skolininkės J. N. sąskaitos taip pat buvo nurašyta – 81,04 Eur suma (žr. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.). Pirmiau minėti duomenys partvirtina faktą, kad nuo pareiškėjo sąskaitos iš viso buvo nurašytą – 144,44 Eur. Antstolės teigimu, skolininkė nėra pateikusi informacijos apie lėšų kilmę, todėl nėra aišku, ar lėšos galės būti paskirstytos vykdymo išlaidoms padengti; taip pat atsižvelgiant į skolininkės lėšų kilmę, bus sprendžiamas klausimas ir dėl sutuoktinio (pareiškėjo) lėšų, saugomų antstolės depozitinėje sąskaitoje, grąžinimo. Teismas sutinka su antstole, kad skolininkei nepateikus duomenų apie lėšų kilmę, antstolė pagrįstai lėšų negrąžina. Kita vertus, nustatytos byloje aplinkybės patvirtina faktą, kad vykdymo išlaidos byloje sudaro – 81,04 Eur, tuo tarpu nuo pareiškėjo sąskaitos nurašyta 144,44 Eur (63,40 Eur + 81,04 Eur) suma. Be to, dalis sumos – 63,40 Eur, nurašyta pagal 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atšauktas antstolei 2024 m. vasario 20 d. priimant nurodymą privesrtinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl išdėstytų motyvų, bei įvertinus tai, kad iš pareiškėjo sąskaitos nurašyta didesnė pinigų suma nei reikalinga vykdymo išlaidoms padengti, antstolė įpareigotina grąžinti pareiškėjui 63,40 Eur dalį nurašytos sumos. Likusioje dalyje teismas konstatuoja, kad antstolės veiksmai teisėti ir nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo prašymo tenkinti visoje apimtyje.
27. Pareiškėjas savo skunde kelia klausimą ir dėl 2024 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo (skundo rezoliucinės dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad skunde pareiškėjas jokių konkrečių argumentų, dėl kurių turėtų būti panaikintas antstolės patvarkymas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, nenurodo (CPK 179 straipsnis). Pareiškėjas neginčija, kad antstolės prašoma priteisti vykdymo išlaidų suma paskaičiuota klaidingai arba nesilaikant Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų būtinųjų ir papildomų išlaidų dydžių. Todėl nesant pagrindo abejoti vykdymo išlaidų paskaičiuota suma, kuri antstolės detalizuota apskaičiavime, teismas plačiau dėl to nepasisako ir pareiškėjo reikalavimą panakinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą atmeta kaip neįrodytą.
28. Pareiškėjo skunde suformuluotas prašymas antstolei raštu atsiprašyti, nėra šiuo atveju nagrinėjamas, nes toks reikalavimas negali būti šios bylos dalyku CPK 510 straipsnio 1 dalies prasme.
29. Kiti šalių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl pareiškėjo 2024 m. gegužės 29 d. pateiko teismui 2024 m. vasario 15 d. skundo dėl antstolės neteisėtų veiksmų panaikinimo (DOK – 83134)
30. Pareiškėjas, be kita ko, teismo posėdžio dieną pateikė dar vieną 2024 m. vasario 15 d. skundą, kuriuo prašo nedelsiant panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai informuojant banką ir kitas įstaigas, taip pat pareiškėją. Šį savo skundą pareiškėjas prašo išnagrinėti kartu su 2024 m. vasario 14 d. skundu dėl antstolės veiksmų (žr.: DOK – 83134).
31. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. Vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį (skundą) egzistuoja, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį (skundą) neleidžiama.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo 2024 m. vasario 15 d. skunde iš esmės prašo antstolės panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą su 2024 m. vasario 14 d. skundu (žr.: DOK – 4603) antstolei kėlė analogišką reikalavimą (žr.: 2024 m. vasario 14 d. skundo dėl antstolės veiksmų rezoliucinės dalies 4 punktą). Taigi šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. skundas iš esmės yra tapatus pareiškėjo 2024 m. vasario 14 d. skundo vienam iš reikalavimų, t. y. sutampa tiek skundo dalykas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, tiek ir faktinis skundo pagrindas. Teismas pažymi, kad šis pareiškėjo reikalavimkas yra išnagrinėtas su 2024 m. vasario 14 d. skundu (žr. šios nutarties 19 – 20 punktus), tačiau nutartis nėra dar įsiteisėjusi.
33. Dėl išdėstytų motyvų, darytina išvada, kad pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės neteisėtų veiksmų panaikinimo yra pateiktas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
34. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Šiuo atveju kiti pareiškėjo 2024 m. gegužės 29 d. prašyme įvertinti antstolės melagingus teiginius išdėstyti prašymai (prašymas konstatuoti, kad antstolė gavo 2024 m. vasario 15 d. skundą; prašymas skirti antstolei baudą) nėra susiję su antstolės atliekama procesine veikla vykdymo procese, todėl jie nenagrinėtini CPK nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti civilinę bylą dėl pareiškėjo R. N. skundo dėl antstolės veiksmų dalyje, kurioje prašoma panaikinti 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus; taip pat dalyje, kurioje prašoma panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).
Tenkinti pareiškėjo R. N. skundą dėl antstolės veiksmų dalyje dėl piniginių lėšų grąžinimo, įpareigojant antstolę Virginiją Meškauskienę grąžinti pareiškėjui R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį išieškotų piniginių lėšų – 63,40 Eur (šešiasdešimt tris eurus 40 ct).
Likusioje dalyje atmesti pareiškėjo R. N. skundą dėl antstolės veiksmų.
Atsisakyti priimti pareiškėjo R. N. 2024 m. vasario 15 d. skundą dėl antstolės neteisėtų veiksmų panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.