- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1124-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14457-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance company“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-314-812/2022 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance company“, veikiančios Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance company“, veikianti per savo filialą Lietuvoje (toliau –ieškovė, draudikas), teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (toliau – atsakovė) 32 620, 39 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jos apdrausti turto (Kasko) draudimu penki automobiliai 2020 m. lapkričio 17 d. – 2020 m. lapkričio 18 d. buvo apgadinti mobiliajame COVID-19 patikros punkte, esančiame (duomenys neskelbtini). Užsklandas, dėl kurių ir buvo apgadinti draudėjų automobiliai, COVID-19 mobiliajame patikros punkte užsakė ir už jas apmokėjo Kauno miesto savivaldybė, todėl jai tenka atsakomybė už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, iš viso 32 620,39 Eur. Ieškovė, kaip apgadintų transporto priemonių draudikė, atlyginusi šio turto savininkams patirtą žalą kreipėsi su pretenzijomis dėl išmokėtų draudimo išmokų atlyginimo į atsakovę, tačiau pastaroji gera valia nesutiko atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Todėl ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės patirtą žalą teismine tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė buvo informuota apie įvykusius įvykius, tačiau ieškovė nepateikė jokios teisiškai reikšmingos informacijos, įrodančios, kad visos transporto priemonės buvo apgadintos būtent COVID-19 patikros punkte adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė policijos nutarimų ir (arba) tinkamai užpildytos eismo įvykių deklaracijos su vietos schemomis, kurie patvirtintų įvykusių eismo įvykių tikslią vietą, datą bei eismo įvykio aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance company“, veikiančiai Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialą Lietuvoje“, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 32 620, 39 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 714 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir žemiau nurodytų transporto priemonių draudėjų buvo sudarytos Sausumos transporto priemonių draudimo sutartys:
5.1. 2020 m. liepos 22 d. apdraustas UAB „Automatikos biuras“ priklausantis automobilis AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsauga galiojo iki 2021 m. liepos 21 d.;
5.2. 2020 m. sausio 9 d. apdraustas UAB „Jorinis“ priklausantis automobilis KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsauga galiojo laikotarpiu iki 2021 m. sausio 22 d.;
5.3. 2020 m. rugsėjo 1 d. apdraustas R. L. priklausantis automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsauga galiojo iki 2021 m. rugsėjo 8 d.;
5.4. 2020 m. rugsėjo 18 d. apdraustas AB „SEB bankas“ priklausantis automobilis KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsauga galiojo iki 2021 m. rugsėjo 17 d.;
5.5. 2020 m. lapkričio 16 d. apdraustas AB „SEB bankas“ priklausantis automobilis Opel INSIGNIA SPORTS TOURER SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsauga galiojo iki 2021 m. lapkričio 15 d.
6. Draudėjai pranešė ieškovei apie įvykusius draudžiamuosius įvykius, nurodydami, kad su apdraustais automobiliais 2020 m. lapkričio 17 d. – 2020 m. lapkričio 18 dienomis važiuojant į COVID-19 patikros punktą, esantį (duomenys neskelbtini), pro plastikines užuolaidas, buvo subraižyti automobiliai. Ieškovė apžiūrėjo automobilius, buvo sudarytos remonto sąmatos, atliktas automobilių remontas ir išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovė pateikė atsakovei pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakymu atsakovė atsisakė atlyginti ieškovės pretenzijomis reikalautą apmokėti žalą.
Dėl sukėlusių žalą įvykių, atsakingo subjekto ir neteisėtų veiksmų
7. Teismas nurodė, kad atsakovė neneigė aplinkybės, jog įvykių atsiradimo metu plastikinės užuolaidos buvo COVID-19 patikros punkte. Atsakovės išsakytos abejonės dėl to, kad jai nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadinti ieškovės apdrausti automobiliai, nepagrįstos jokiais įrodymais, paneigiančiais draudėjų ieškovei raštu bei telefonu nurodytas įvykių kilimo aplinkybes arba patvirtinančiais, kad automobiliai buvo apgadinti kitose, nei nurodė draudėjai, vietose. Atsakovė buvo sudariusi darbo grupę dėl transporto priemonių žalos, patirtos mobiliuose punktuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atlyginimo klausimams nagrinėti, todėl turėjo visas galimybes rinkti jai pareikštų pretenzijų pagrįstumui išsiaiškinti reikšmingus duomenis, kviesti į posėdį ieškovės atstovus, ekspertus, tačiau apsiribojo formaliu reikalavimu visus duomenis pateikti pačiai ieškovei. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovės pakabintos plastiko užuolaidos apgadino į patikros punktą atvažiavusias transporto priemones, be draudėjų pateiktų pranešimų ieškovei netiesiogiai patvirtina ir 2020 m. lapkričio 19 d. paskelbta informacija interneto portale „Kas vyksta Kaune“ apie tai, kad asmenys pranešė, jog važiuojant pro mėginių ėmimo palapinėje įrengtas užuolaidas, kurios nuo šlapių automobilių buvo purvinos, pasidengusios smėliu, buvo subraižyti automobiliai, paskelbtos pažeistų automobilių paviršių nuotraukos.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovė pripažino, jog plastikinės užuolaidos po įvykių buvo pašalintos. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad plastiko užuolaidos įrengimas COVID-19 patikros punkte buvo teisėtas; kad užuolaidų kokybė ir eksploatavimas buvo saugūs; kad jos buvo pritaikytos daugkartiniam naudojimui lauke; kad užuolaidų įrengimas nesukels eismo dalyviams žalos. Visuotinai buvo žinoma, kad atvykti į COVID-19 patikros punktus be registracijos, išlipti iš automobilio, net atidaryti langą be darbuotojo nurodymo buvo draudžiama. Todėl objektyvi galimybė įvykio dalyviams, atvykusiems į patikros punktą, be kita ko su COVID-19 ligos požymiais, sužinoti, kad jų vairuojamoms transporto priemonėms važiuojant pro plastiko užuolaidą kilo žala, išlipti iš automobilių, juos apžiūrėti, kviesti policiją, grįžti į vietą ir braižyti įvykio vietos schemas, buvo apribota.
9. Teismo vertinimu, važiavimas pro lanksčią viešai įrengtą plastiko užuolaidą, pro kurią važiuoja visi eilėje stovintys automobiliai, savaime negalėjo sukelti eismo dalyviui pagristos abejonės, kad automobiliui bus padaryta žala. Todėl tokios aplinkybės ir paaiškėjo tik po to, kai automobilių valdytojai/savininkai turėjo galimybę automobilius apžiūrėti ir pastebėjo jų sugadinimus. Atsakovės reikalavimą ieškovei pateikti policijos nutarimus, eismo įvykių vietos schemas, su tuo susijusias nuotraukas bei kitus įvykio faktą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas vertintino kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad šiuo atveju yra reikšminga tai, kad atsakovės sumontuotas įrenginys užtvėrė kelią į patikros punktus įvažiuojantiems automobiliams, nesuteikdamas jiems galimybės išvengti šios kliūties ar ją apvažiuoti.
10. Nepateikus į bylą jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės apdrausti automobiliai galėjo būti apgadinti kitu laiku bei kitoje vietoje, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės į bylą pateiktais duomenimis apie įvykio vietą ir laiką. Savivaldybė yra vienas iš subjektų, kuriam įstatymu nustatyta pareiga užtikrinti eismo saugumą savivaldybės teritorijoje (2020-10-12 LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 straipsnio 8 dalis, 11 straipsnis, LR Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Atsakovė tokios pareigos nesilaikė, kartu pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra atsakinga už kilusią žalą vadovaujantis CK 6.266 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo, jog žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir įrodymų tyrimo metu. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, todėl dėl atsakovės kaltės ir jos formos teismas nepasisakė.
Dėl padarytos žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų
11. Teismas nurodė, kad ieškovės įrodinėjamas aplinkybes apie automobiliams padarytą žalą ir apskaičiuotą bei išmokėtą draudimo išmoką patvirtina bylos rašytiniai įrodymai. Automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų kaina pagal remonto sąmatą yra 11 827,18 Eur. Iš remonto sąmatos matyti, kad didžiąją remonto kainos dalį sudarė dviejų žibintų ir priekinio stiklo pakeitimas, bendros 8 284,45 Eur vertės (+ PVM 1739,73 Eur) ir 800 Eur vertės (+ PVM 168 Eur) įbrėžimų šalinimas poliravimu. Darbus atliko UAB „Meninis lyginimas“ 11 827,18 Eur sumai. 2020 m. gruodžio 28 d. ieškovė priėmė sprendimą sumokėti 9 624,53 Eur draudimo išmoką (mokėtina suma sumažinta 2202,65 Eur PVM ir draudimo išskaita). Nors atsakovė išsakė abejones, ar eismo įvykio metu plastikinės užuolaidos galėjo taip pažeisti žibintus, kad juos reikėjo keisti naujais, tačiau, anot teismo, savo abejonėms pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė.
12. Automobilio KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų kaina pagal remonto sąmatą – 10 869,72 Eur. Didžiąją remonto kainos dalį sudarė dviejų žibintų, radiatoriaus grotelių, antenos, stogo apdailos detalės bei veidrodėlių pakeitimas, bendros 5 760,05 Eur vertės (+ PVM 150,84 Eur) ir 1244,94 Eur vertės (+ PVM 261,43 Eur) dažymo medžiagų bei darbų kaina. Darbus atliko UAB „Ivuana“. 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovė priėmė sprendimą sumokėti nukentėjusiajam 8893,24 Eur draudimo išmoką (mokėtina suma sumažinta 1976,48 Eur PVM ir draudimo išskaita). Teismo vertinimu, nors atsakovė ir išsakė abejones dėl poreikio pakeisti automobilio dešinės bei kairės pusės veidrodėlius, anteną, priekinius dešinės ir kairės pusės žibintus naujomis detalėmis bei poreikį perdažyti automobilį, tačiau savo abejonėms pagrįsti įrodymų nepateikė.
13. Automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų kaina pagal remonto sąmatą yra 1478,62 Eur. Didžiąją remonto kainos dalį sudarė dažymo darbų vertė 960,02 Eur (+201,60 Eur PVM), 100 Eur stiklo poliravimo darbai (+21 Eur PVM). 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė priėmė sprendimą sumokėti 1388,62 Eur draudimo išmoką (mokėtina suma sumažinta 90 Eur draudimo išskaita). Atsakovė išsakė abejones, ar į sąmatą buvo įtraukti užfiksuoti automobilio kairės pusės sparno įlenkimo darbai. Teismas šias abejones atmetė kaip nepagrįstas, nurodydamas, kad sąmatoje nėra numatyti minėti darbai ir kiti automobilio sugadinimai, jei tokie ir buvo, į automobilio remonto išlaidas nebuvo įtraukti. Draudimo išmoka buvo išmokėta automobilio savininkei.
14. Pasisakydamas dėl automobilio KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų, teismas nurodė, kad pagal šio automobilio remonto sąmatą jo remontas buvo įvertintas 10 285,34 Eur suma. Didžiąją remonto kainos dalį sudarė grotelių, stiklo, žibintų pakeitimas, bendros 4 795,62 Eur vertės (+PVM 1007,08 Eur), taip pat 1326 Eur vertės (+PVM 278,46 Eur) dažymo medžiagų ir darbų kaina. Darbus atliko UAB „Ivuana“. 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė priėmė sprendimą sumokėti draudėjui 10 185,34 Eur draudimo išmoką (mokėtina suma sumažinta 100 Eur draudimo išskaita). Nors atsakovė išsakė abejones dėl poreikio pakeisti automobilio priekinį ir galinį stiklus, dvejus priekinius žibintus naujais bei automobilį perdažyti, tačiau savo abejonėms pagrįsti įrodymų nepateikė.
15. Automobilio OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai pagal remonto sąmatą buvo įvertinti 2 628,66 Eur suma. Didžiąją remonto kainos dalį sudarė priekinio stiklo pakeitimas 260 Eur vertės (+PVM 54,60 Eur) ir 1427,15 Eur vertės (+PVM 299,70 Eur) dažymo medžiagų bei darbų kaina. Darbus atliko UAB „Autobroliai“. 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė priėmė sprendimą sumokėti draudėjui 2528,66 Eur draudimo išmoką (mokėtina suma sumažinta 100 Eur draudimo išskaita). Nors atsakovė išsakė abejones dėl poreikio automobilį perdažyti, tačiau savo abejonėms pagrįsti įrodymų nepateikė.
16. Teismas nurodė, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų išmokų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Teismo vertinimu, ištirtų bylos įrodymų visetas patvirtina, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės apdraustiems automobiliams buvo padaryta žala, kurios dalį – 32 620,39 Eur – ieškovė išmokėjo draudimo išmokomis. Tokiu būdu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalos kilimą atsakovę.
17. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti atsakovės veiksmai, priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Prievolė yra piniginio pobūdžio, žala iki šiol neatlyginta, todėl ieškovė turi teisę į reikalaujamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas nustatė, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 714 Eur žyminis mokestis už pareikštą reikalavimą. Ieškinį tenkinus, teismas nusprendė priteisti šias išlaidas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą, priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, kadangi vien tik draudėjų pranešimai apie įvykius raštu ar telefonu dar neįrodo fakto, jog žala atsirado būtent COVID-19 patikros punkte (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų (eismo įvykio schemos, policijos nutarimo, fotonuotraukų eismo įvykio vietoje ar pan.), kurie tiesiogiai patvirtintų, jog eismo įvykis įvyko būtent paminėtame COVID-19 patikros punkte. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie besąlygiškai ir vienareikšmiškai patvirtintų, kad automobilių sugadinimai buvo padaryti būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir automobiliams padarytų žalų.
19.2. Anot apeliantės, šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Pretenzijas Kauno miesto savivaldybei pateikė ieškovė, kuri atstovauja automobilių vairuotojus pagal sudarytas draudimo sutartis. Kauno miesto savivaldybė neprivalo ieškoti automobilių savininkų ar ieškoti asmenų, kurie įvykio metu vairavo automobilį, kadangi į atsakovę kreipėsi draudimo bendrovė su reikalavimais, kuriuos pati ir turi įrodyti. Draudikas yra vienintelė suinteresuota šalis šioje byloje, todėl ji ir turėjo imtis aktyvių įrodinėjimo veiksmų savo prašymui pagrįsti.
Šalies argumentai
19.3. Teismo nurodytas įrodymų šaltinis – spauda – negali būti laikomas patikimu šaltiniu. Jeigu teismas šį šaltinį vertino kaip netiesioginį įrodymą, tai jame pateiktą informaciją vertino nevisapusiškai, neobjektyviai, galimai turint išankstinį įsitikinimą, kadangi tame pačiame straipsnyje rašoma, kad „užuolaidas pakabinus jau pravažiavo 2,5 tūkst. automobilių ir daugiau nusiskundimų negauta“, „pats pamėginau dideliu automobiliu pravažiuoti pro užuolaidas, tai darė ir darbuotojai – nepastebėta jokių subraižymų“ – teigė J. D.. Taigi, teismas šį įrodymą vertino neatsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės pateiktus argumentus.
19.4. Jeigu vairuotojas pajuto, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, jis turėjo išlipti iš automobilio, jį apžiūrėti ir įvertinti žalą. Jeigu to negalima buvo padaryti patikros punkte, tai turėjo būti padaryta iš karto išvažiavus iš COVID-19 patikros punkto imtasi atitinkamų veiksmų, t. y. pildyti eismo įvykio deklaraciją ir/ar kviesti policiją, tačiau nei vienas iš automobilių, kuriems neva buvo padaryta žala, vairuotojų to nepadarė. Vadinasi automobilių vairuotojai COVID-19 patikros punkte nepajuto, kad įvyko eismo įvykis, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad žala atsirado būtent po apsilankymo šiame patikros punkte. Analogiškoje situacijoje jau yra suformuota teismų praktika, pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-248-343/2022.
19.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad važiavimas pro lanksčią viešai įrengtą plastiko užuolaidą, pro kurią važiuoja visi eilėje stovintys automobiliai, savaime negalėjo sukelti eismo dalyviui pagrįstos abejonės, kad automobiliui bus padaryta žala. Anot apeliantės, iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas automobilio vairuotojas iškart po įvykio tariamos žalos nepastebėjo, todėl yra nesuprantama, kokiais įrodymais yra grindžiamas faktas, jog žala atsirado būtent COVID-19 patikros punkte (duomenys neskelbtini).
19.6. Įvykus eismo įvykiui privalu užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir (ar) pranešti apie eismo įvykį policijai. Apeliantės nuomone, kiekvienu iš penkių ieškinyje nurodytų atvejų privalėjo būti kviečiama policija bei braižoma eismo įvykio schema, o jeigu automobilių apgadinimai buvo pastebėti vėliau, policija kviečiama iškart pastebėjus atsiradusią žalą. Todėl teismo išvada, kuria pripažintas nepagrįstu atsakovės reikalavimas pateikti į bylą policijos nutarimą ar eismo įvykio schemą, nuotraukas ir kitus dokumentus, taip pat yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per savo filialą Lietuvoje, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
20.1. Apie COVID-19 patikros punkte (duomenys neskelbtini) gadinamus automobilius viešai buvo pranešta portale „Kas vyksta Kaune“ 2020 lapkričio 19 dieną, t. y. atsakovei buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie įvykius minėtame objekte, kuris tuo metu buvo dėmesio centre.
20.2. Atsakovė ieškovės draudiminiams įvykiams tirti buvo sudariusi darbo grupę, todėl ji ir turėjo rinkti ir surinkti įrodymus, patvirtinančius atsakovės teiginius, kad visi 5 automobiliai buvo sugadinti ne patikros punkte. Tačiau savo tyrimo medžiagos ir kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės abejones dėl nukentėjusių asmenų sąžiningumo, nepateikė.
20.3. Aplaidus atsakovės požiūris, sąmoningai pasyvus elgesys tiek po įvykio, tiek jį tiriant bei administruojant žalą negali būti pateisinamas ir vertinamas kaip pagrįstas jos pagrindas nesutikti tiek su įvykio aplinkybėmis, tiek su padarytos žalos dydžiu.
20.4. Nukentėję asmenys negalėjo tikėtis, kad Kauno savivaldybės įrengtame punkte, į kurį privaloma tvarka, be teisės pasirinkti, turėjo vykti kauniečiai, jiems bus daroma žala. Užuolaidos, kurias privalėjo pravažiuoti nukentėję, negalėjo būti vertinamos kaip neabejotinas pavojaus šaltinis, todėl reikalauti, kad žmonės, išvažiavę iš patikros punktų pultų apžiūrinėti savo transporto priemones, būtų nelogiška ir neprotinga.
20.5. Atsakovė, gavusi informaciją apie sugadintas transporto priemones, kaip atsakingas dėl žalos padarymo asmuo, privalėjo imtis visų priemonių aplinkybėms išsiaiškinti, nustatyti atsakingus asmenis ir žalą atlyginti. Tam ji galėjo pasitelkti ir policiją, nes būtent atsakingam dėl žalos padarymo asmeniui tenka pareiga iškviesti policiją.
20.6. Apeliantė daug kartų cituoja Kauno apygardos teismo 2022 kovo 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-248-343/2022, tačiau nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
22. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė (draudikas) ir UAB „Automatikos biuras”, UAB „Jorinis”, AB „SEB bankas“ bei R. L. (draudėjai / nukentėjusieji) 2020 metais sudarė penkias sausumos transporto priemonių draudimo sutartis (Kasko), iš kurių dvi sutartis su AB „SEB bankas. Draudėjai 2020 m. lapkričio mėn. pranešė draudikui apie 2020 m. lapkričio 17 d. – 2020m. lapkričio 18 d. COVID-19 patikros punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusius įvykius, kurių metu buvo apgadintos draudėjams priklausančios transporto priemonės. Ieškovė, pripažinusi šiuos įvykius draudžiamaisiais ir išmokėjusi draudėjams už transporto priemonių apgadinimą iš viso 32 620, 39 Eur žalos atlyginimo (UAB „Automatikos biuras” už automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus 9624,53 Eur draudimo išmoką; UAB „Jorinis” už automobilio KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus 8893,24 Eur draudimo išmoką; R. L. už automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus 1388,62 Eur draudimo išmoką; AB „SEB bankas“ už automobilių KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel INSIGNIA SPORTS TOURER SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus atitinkamai 10 185,34 Eur ir 2 528,66 Eur draudimo išmokas), kreipėsi į atsakovę, kaip atsakingą už padarytą žalą asmenį, prašydama atlyginti draudiko patirtus nuostolius (nukentėjusiesiems atlygintas žalas). Nepavykus šalims ginčo išspręsti ikiteismine tvarka, ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance company“, veikianti per savo filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su subrogaciniu reikalavimu atsakovei Kauno miesto savivaldybei, prašydama priteisti iš jos 32 620, 39 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
23. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
24. Atsakovė padavė apeliacinį skundą prašydama teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas į bylą surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos žalai atlyginti.
25. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai, konstatavo atsakovės pirmąją civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus.
28. Pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu apeliantė grindžia tuo, kad į bylą nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimo faktą teismo nustatytu laiku (2020 m. lapkričio 17–18 dienomis) ir nustatytoje vietoje (COVID-19 patikros punkte, esančiame (duomenys neskelbtini). Apeliantės įsitikinimu, šias aplinkybes neginčytinai galėtų patvirtinti policijos surašytas dokumentas, patvirtinantis administracinio teisės pažeidimo faktą, nukentėjusiųjų ir atsakovės užpildyta eismo įvykių deklaracija, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Be to, Kauno apygardos teismas jau yra išnagrinėjęs analogišką ginčą ir 2022 kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-248-343/2022, draudikės ieškinį atmetė.
30. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Visų pirma, byloje nėra ginčo, kad draudiko nurodytos penkios transporto priemonės buvo apgadintos. Minėta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas padarė daugiau tikėtiną išvadą, kad transporto priemonės buvo apgadintos dėl netvarkingų plastiko užuolaidų, esančių COVID-19 patikros punkte (duomenys neskelbtini). Šią išvadą teismas grindė tokiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: 2020 m. lapkričio 19 d. paskelbta informacija interneto portale „Kas vyksta Kaune“; atsakovės veiksmais, kai neužilgo po įvykio minėtas užuolaidas ji pašalino; kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog tokias užuolaidas buvo saugu eksploatuoti; kad COVID-19 patikros punkte, dėl jame vykdomų specifinių funkcijų, nukentėjusieji negalėjo apžiūrėti savo automobilių ir pildyti eismo įvykio deklaracijas ar kviesti policiją; kad patiems nukentėjusiesiems negalėjo kilti abejonės dėl galimai netvarkingų plastiko užuolaidų ir su tuo susijusios žalos padarymu jų turtui (automobiliams).
31. Sutikdama su šiais teismo argumentais, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad visų penkių automobilių panašus pažeidimų pobūdis (nežymūs įbrėžimai) ir jų lokalizacija (ant tų pačių automobilio dalių), grupės tarpusavyje nesusijusių asmenų, kurių nesąžiningas elgesys nebuvo nustatytas nagrinėjant bylą teisme, nurodomos faktiškai tos pačios transporto priemonių apgadinimo aplinkybės ir vieta, jų pranešimai draudikui apie įvykį tą pačią dieną arba neužilgo po jo leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad minėti transporto priemonių apgadinimai įvyko ieškovės nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis, nei daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).
32. Kita vertus, atsakovės nurodyti įrodymų šaltiniai (įvykio schemos, administracinio pažeidimo protokolai ir nutarimai) yra tik vieni iš įrodymų ir didesnės įrodomosios galios neturi (CPK 177, 182 straipsniai). Be to, kaip minėta, teismo išvados apie įrodymų pakankamumą ir jų įrodomąją reikšmę daromos atsižvelgiant į įrodymų visetą, bet ne pavienius įrodymus (CPK 185 straipsnis).
33. Antra, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad labai panašiu į nagrinėjamą atveju Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-248-343/2022, draudiko (ADB „Gjensidige“ ) ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Pažymėtina, kad nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės buvo skirtingos. Kaip minėta šios nutarties 30-31 punktuose, nagrinėjamojoje byloje nustatytų nukentėjusiųjų asmenų skaičius, jų turto apgadinimų pobūdis ir lokalizacija, kitos faktinės bylos leido daryti priešingą išvadą dėl padarytos žalos nei apeliantės paminėtoje kitoje civilinėje byloje.
34. Trečia, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę ieškovė turėjo įrodyti žalos faktą, o atsakovė pateikti įrodymus, šalinančius jos atsakomybę, arba, kitaip tariant, pateikti duomenis, kad plastiko užuolaidos negalėjo apgadinti draudėjų transporto priemonių, ir kad įvykis negalėjo atsitikti COVID-19 patikros punkte. Tačiau tokių įrodymų ieškovė neteikė, apsiribodama klaidingu įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės aiškinimu.
35. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė pirmą atsakovės civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus (nerūpestingus) veiksmus.
36. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).
37. Minėta, kad ieškovė su nukentėjusiais asmenimis buvo sudariusi sausumos transporto priemonių draudimo sutartis. Turto draudimo sutartis yra priskiriama nuostolių draudimo sutarčiai.
38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti.
39. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
40. Minėtoje kasacinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015, kuria, be kita ko, rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija išaiškino, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais, kylanti kaltam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto sužalojimas; nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra turėtos būtinosios išlaidos sugadinto automobilio remonto darbams, medžiagoms, keičiamoms dalims bei detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kaltojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) sugadintą turtą iki būklės, buvusios prieš pat įvykį (šios bylos kontekste). Taigi atlyginant žalą dėl automobilio sugadinimo deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės pagrindu, mokėtini nuostoliai apskaičiuojami iš nurodytų išlaidų atėmus automobilio dalių nusidėvėjimo sumą.
41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visose draudimo sutartyse, išskyrus automobilio Volvo S80 draudimo sutartį, buvo numatyta, kad transporto priemonės draudimo variantas „be nusidėvėjimo“. Vadovaudamasis minėtomis draudimo sutarčių nuostatomis ir CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinimų, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiesiems draudimo išmokas, kai iš jų nebuvo atimtos automobilių dalių nusidėvėjimo sumos, turi teisę į visų išmokėtų sumų (nuostolių) atlyginimą. Norint nustatyti šią aplinkybę, taip pat išsiaiškinti, kodėl vienais atvejais draudimo išmoka buvo mokama su PVM , o kitais atvejais – šią sumą išskaičius, teismas turėjo pareikalauti naujus įrodymus ir pašalinti prieštaravimus dėl draudimo išmokų dydžių, tačiau to nepadarė (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
42. Kita vertus, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi automobilių remonto sąmatas, į kurias galėjo būti įtraukti papildomi darbai, nesusiję su transporto priemonių apgadinimais, kurie galėjo būti padaryti dėl atsakovės kaltės. Tačiau teismas, pasisakydamas dėl šių atsakovės argumentų, bet netirdamas automobilių remonto sąmatų atsakovės nurodytais aspektais, apsiribojo formaliu aiškinimu, kad savo abejonėms pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė. Todėl yra pagrindas išvadai, kad teismas, konstatuodamas CK 6.247 straipsnyje reglamentuotos civilinės atsakomybės (priežastinio ryšio) sąlygą, neatskleidė bylos esmės, kadangi pagal priežastinio ryšio sampratą gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu.
Dėl procesinės bylos baigties
43. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
44. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad buvo nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – žala (jos dydis) ir priežastinis ryšys, kai šioms aplinkybėms ištirti nebuvo atlikti šios nutarties 41-42 punktuose numatyti veiksmai ir jiems nustatyti reikalinga reikalauti ir tirti papildomus (į bylą iki šiol nepateiktus) įrodymus, laikytina, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, kurių pagrindu apeliacine tvarka būtų galima patikrinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
46. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
47. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad civilinė byla dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.