- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-903-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00259-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“, Marijampolės savivaldybės tarybai, Marijampolės savivaldybės administracijai, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Marijampolės, K. R., Kalvarijos skyriaus
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38-571/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“, Marijampolės savivaldybės tarybai, Marijampolės savivaldybės administracijai, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Marijampolės, K. R., Kalvarijos skyriaus, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“, A. M., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais: 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ direktoriaus A. M. pasirašytą sutikimą besiribojančio UAB „Autosauga“ nuomos teise valdomo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), valdytojams be atskiro leidimo ar sutikimo savo nuožiūra projektuoti, statyti bet kokios paskirties statinius jo nuomos teise valdomo žemės sklypo ribose ir vieno metro atstumu nuo besiribojančio sklypo ribojančio sklypo ribų, savo nuožiūra keisti šio žemės sklypo paskirtį ir, atitinkamai, žemės sklypo detalųjį (išplanavimą), o taip pat be atskiro leidimo ar suderinimo keisti sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bei užstatymo intensyvumą ir aukštingumą; 2012 m. spalio 29 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ Marijampolės savivaldybės tarnybos patvirtintą žemės sklypo 0,5910 ha ploto (duomenys neskelbtini) detalųjį planą; 2014 m. sausio 24 d. Marijampolės savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. gruodžio 3 d. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos užregistruotą statybos užbaigimo aktą bei išspręsti atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ (duomenys neskelbtini) atliktos savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra 1,3984 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, taip pat jai nuosavybės teise priklauso ir šiame žemės sklype esantys statiniai - sargų pastatas, prekybos centras su vaistinės, lošimo automatų ir kavinės patalpomis, prekybos centras su vaistinės ir kavinės patalpomis, lošimo automatų salonas. Nurodyto žemės sklypo ir statinių (patalpų) savininku ieškovė yra nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. Su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojančiame valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ nuosavybės teise priklausantys pastatai - parduotuvė, kiemo aikštelė b, betono danga b1, pėsčiųjų takas b2, trinkelių danga b3, pėsčiųjų šaligatvis b4, aikštelė b5, aikštelė b6, pėsčiųjų šaligatvis b7, aikštelė b8, nuogrinda b9, stoginė, atraminė sienutė, nuogrinda b10, vandentiekio tinklai, buitinių nuotekų tinklai, lietaus kanalizacija su naftos gaudykla K. N. teisės į pastatus įregistravimo pagrindas vadovaujantis VĮ Registrų centro NTR išrašu yra 2018 m. gruodžio 3 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, o vandentiekių ir nuotekų šalinimo tinklų – 2018 m. gruodžio 3 d. Statybos užbaigimo aktas. 2018 m. birželio 15 d. el. laišku atsakovė, siekdama suderinti laiptų įrengimo klausimą, pateikė ieškovei sklypo dalies schemą „Laiptų įrengimas (duomenys neskelbtini)”, kuri susijusi tik su laiptų atsakovės pastate įrengimu. Išnagrinėjus atsakovės atsiųstą sklypo dalies schemą, buvo pastebėti statybą, teritorijų planavimą ir statinių projektavimą reglamentuojamų teisinių dokumentų neatitikimai. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai: visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m; aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Atsakovės pateiktoje minėtoje sklypo dalies schemoje matyti, jog pastatas atitrauktas nuo sklypo ribos tik per 1-ą metrą, o įėjimų/išėjimų iš projektuojamo pastato dalys šliejasi prie sklypo ribos. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta užstatymo zonos statybos linija atitraukta tik per 1-ą metrą nuo sklypo ribos, kas leidžia statyti statinius (pvz.: terasas, automobilių aikšteles) ne aukštesnius nei 1-o metro aukščio nuo žemės paviršiaus ties sklypo riba. Taip pat nėra išlaikomas reikalaujamas minimalus priešgaisrinis atstumas - t. y. 8 metrai. Negavusi iš atsakovės statybą leidžiančių dokumentų kopijų, ieškovė 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama pateikti atsakovės statomo prekybos centro projekto ir jam 2014 m. išduoto statybos leidimo kopijas ar elektronines dokumentų versijas. Iš savivaldybės gautu atsakymu ieškovė buvo informuota, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2014 m. sausio 28 d. išdavė UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytojui suteikta teisė statyti prekybos centrą. Iš atsakovės nuomojamo žemės sklypo detaliojo plano, kurį parengė Valdo individuali veikla, matyti, kad atsakovės žemės sklype buvo projektuojamos užstatymo zonos 1 metro atstumu nuo ieškovės sklypo ribos. Pagal teisinį reglamentavimą, siekdama vykdyti statybas mažesniais, nei teisės aktų nustatomais atstumais, atsakovė turėjo gauti ieškovės sutikimą, o tokio sutikimo ieškovė atsakovei niekada neteikė. 2019 m. sausio 18 d. atsakovės Nekilnojamojo turto departamento darbuotoja el. laišku atsiuntė 2005-01 mėn. datuojamus UAB „Serneta“ ir UAB „Autosauga“ sutikimus, pagal kuriuos šios abi įmonės pariteto principu sutinka, kad jų valdomuose žemės sklypuose pastatai būtų projektuojami ir statomi nesilaikant minimalių teisės aktų nustatomų atstumų. Pateiktas sutikimas yra neteisėtas ir todėl negalintis sukelti teisinių pasekmių, nes atsakovė ieškovės atžvilgiu panaudojo ne žemės sklypo savininko ir ne teisėto valdytojo išduotą sutikimą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. yra ieškovė. Atsakovė su ieškove besiribojantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pagrindu valdo nuo 2011 m. lapkričio 2 d. Žinodama apie 2007 m. pasikeitusį besiribojančio žemės sklypo savininką, atsakovė po 2011 m. pradėtų statybos darbų dokumentacijos su ieškove nederino, o prieš ieškovę panaudojo 2005 m. sutikimą. Pirkdama pastatą ir žemės sklypą ieškovė nebuvo informuota apie tokio sutikimo buvimą, sutikimo sudarymo faktas neišviešintas VĮ Registrų centro NTR, todėl atsakovė negali jo naudoti prieš ieškovę. Sutikimas galimai yra suklastotas, nes ieškovei susisiekus su BUAB „Serneta“ direktoriumi A. M., kuris įvardijamas kaip sutikimą pasirašęs asmuo, šis patvirtino, kad tokio sutikimo jis niekada nepasirašinėjo, o dokumente esantis parašas yra ne jo. Ieškovė dėl savo teisių gynimo taip pat kreipėsi su skundu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris nurodė, kad bus atliekamas patikrinimas. Kadangi statybas nesilaikant minimalių atstumų nuo gretimo žemės sklypo ribos įteisinančią dokumentaciją atsakovė parengė 2005 m. sausio mėn. BUAB „Serneta“ direktoriaus pasirašyto sutikimo pagrindu, šis sutikimas yra negaliojantis ab initio, jo pagrindu parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas bei 2014 m. sausio 28 d. Marijampolės savivaldybės administracijos ieškovei išduotas statybos leidimas taip pat yra neteisėti.
3. Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė atsakovės vardu įregistruota (išviešinta) nuo 2014 m. sausio 31 d. Žemės sklypą nuo 1994 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. nuomos teise valdė ir naudojo UAB „Autosauga“. Atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas – parduotuvė bei su ja susiję kiti statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir kt. statiniai, esantys žemės sklype. Ieškovei nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iki to valdė, naudojo ir disponavo juo nuosavybės teise UAB „Serneta“. Žemės sklypo naudojimo reikalavimai (reglamentai), apimant, bet neapsiribojant užstatymo zona, yra nustatyti „0,5910 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ detaliuoju planu, 2012 m. planas patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimu. Planas yra nepakeistas, nepanaikintas, galiojantis. Detalaus plano sprendinių viešinimo metu ieškovė pasiūlymų, pastabų ar reikalavimų dėl rengiamo plano sprendinių neteikė ir Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo dėl detalaus plano tvirtinimo, neginčijo. Detalaus plano sprendiniai (apimant ir užstatymo zonos sprendimus) yra suderinti ir su Marijampolės apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba. Pagal plano sprendinius 2013 m. projektuotojo Ž. R. projektavimo biuro parengtas „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“. Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimu projekto sprendiniams įgyvendinti tuometiniam statytojui UAB „Auosauga“ 2013 m. lapkričio 6 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Statytojo teises ir pareigas iš UAB „Autosauga“ perėmus atsakovei, statybos leidimas buvo perrašytas atsakovės vardu – 2014 m. sausio 28 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė neginčijo 2013 m. lapkričio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento ir Statybos leidimo. Statyba pagal Statybos leidimą pradėta 2014 m., vykdomų statybos darbų, kiek tai susiję su parduotuvės statybos atstumo nuo žemės sklypo ribos, ieškovė neginčijo. Statybos darbai pagal Statybos leidimą užbaigti 2018 m., statybos atitikimas projekto sprendiniams, teisės aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams patvirtintas tarpine Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2018 m. spalio 26 d. pažyma bei 2018 m. gruodžio 3 d. statybos užbaigimo aktu. Statybos užbaigimo aktas yra galiojantis, nepakeistas ir nepanaikintas. Pažymos bei statybos užbaigimo akto išdavimo atsakovei faktas bei šių dokumentų rekvizitai išviešinti atsitinkamai nuo 2018 m. spalio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. Ieškovė neginčijo nei pažymos, nei statybos užbaigimo akto. Ieškovei priklausantis prekybos centras yra pastatytas ne tik kad neišlaikant atstumo iki žemės sklypo ribos, tačiau net ją kertant. Buvę besiribojančių sklypų naudotojai UAB „Autokausta“ ir UAB „Serneta“ 2005 m. sausio mėn. davė vienas kitam priešpriešinius sutikimus, suteikiančius vienas kitam analogiško turinio ir apimties teises statyti statinius arčiau šių sklypų ribos, nei yra nustatyta normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Faktinė ieškovės prekybos centro padėtis kito žemės sklypo atžvilgiu vienareikšmiai patvirtina, kad statant prekybos centrą sutikimais suteiktomis teisėmis buvo pasinaudota. Ieškovė yra praleidusi tiek CK nustatytus bendruosius ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 1 d.), tiek sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 3 d.), tiek ir kituose įstatymuose nustatytus terminus, kuriems pasibaigus, pažeistų teisių gynimas teisme nėra galimas (ABTĮ 29 str.). Sutikimai, kurių vieną byloje ginčija ieškovė, sudaryti 2005 m. sausio mėn., t. y. beveik prieš 14 metų. BUAB „Serneta“ įgyvendinant vienu iš sutikimų suteiktas teises pradėtą prekybos centro statybą ieškovė įsigijo ir, atitinkamai, prekybos centro statytojo teises ir pareigas bei statybos dokumentus iš likviduojamos UAB „Serneta“ perėmė dar 2007 m. rugpjūčio 7 d., t. y. daugiau kaip prieš 11 metų. Detalusis planas yra patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimu, sprendimas ir juo patvirtinti plano sprendiniai yra viešai skelbiami Marijampolės savivaldybės puslapyje nuo sprendimo įsigaliojimo, o 2012 m. lapkričio 3 d. apie šį sprendimą paskelbta spaudoje. Be to, visos plano rengimo stadijos ir pati plano rengimo eiga buvo tinkamai viešinama pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovė apie plano rengimą, susipažinimą su dokumentais bei viešo svarstymo susirinkimo datą buvo informuota tiesiogiai 2012 m. kovo 27 d. registruota siunta. Terminas ginčyti Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimą, kurio patvirtintas detalusis planas, baigėsi daugiau kaip prieš šešis metus ir ieškovė šio termino atnaujinti neprašo. Projekto sprendiniai, kiek tai susiję su statybos zonos (užstatymo zonos) žemės sklype nustatymu, parengti pagal plano sprendinius. Nesant jokių teisinių prielaidų plano panaikinimui, nėra teisinio pagrindo kvestionuoti projekto sprendinių teisėtumo ir jų įgyvendinimo teisę suteikiančio statybos leidimo teisėtumą. Ieškovė yra praleidus vieno mėnesio terminą statybos leidimui ginčyti ir šio termino atnaujinti neprašo. Atsakovė visą laiką veikė atvirai ir iš visų vykdomų viešų administracinių procedūrų nebuvo įmanoma vidutiniškai protingam asmeniui nesuprasti ar neįvertinti teisių pažeidimo, susijusio su statyba arčiau sklypo ribos, kai nuo 2014 m. iki 2018 m. buvo vykdoma parduotuvės statyba. Todėl, tuo atveju, jei ieškovės teisės vieno iš sutikimų išdavimu bei įgyvendinimu iš tiesų buvo pažeistos, ji jas ginti objektyviai galėjo anksčiau, nei po 14 metų nuo susitarimų sudarymo, nepraleisdamas įstatymais nustatytų keipimosi į teismą terminų. Tokio neveikimo pasekmių rizika tenka pačiam asmeniui, neveikusiam apdairiai, rūpestingai ir operatyviai. Nors statybos užbaigimo akto ginčijimas yra išvestinis reikalavimas ir jo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo reikalavimų panaikinti detalų planą bei statybos leidimą tenkinimo, tačiau statybos užbaigimo aktas taip pat yra administracinis aktas, kurio apskundimo terminas taip pat yra praleistas. Atsakovės nuomone, ieškovė reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir, prisidengdama tariamai pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų gynimu, siekia visiškai kitų, nesąžiningų tikslų. Nesąžiningo asmens teisės negali būti ginamos.
4. A. M. savivaldybės taryba ir Marijampolės savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2014 m. sausio 28 d. išdavė UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė išduodama statybą leidžiantį dokumentą neturėjo jokių faktinių duomenų, kad pateiktas 2005 m. sausio mėnesio UAB „Serneta“ sutikimas yra suklastotas. Be to, teisės aktai neįpareigoja atsakovės tikrinti pateikto dokumento parašo tikrumo. Susitarimas duotas juridinio asmens vardu, todėl visai nesvarbu ką A. M. įgaliojo apsirašyti sutikimą. Savo sutikimu ieškovė yra pasinaudojusi statant statinį ir nesilaikant atstumų nuo gretimo sklypo ribos. Apie išduotą statybos leidimą informacija buvo skelbta viešai informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Pati ieškovė nurodo, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio mėn. raštu informavo ją, kad 2014 m. sausio 28 d. išdavė UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantį dokumentą, todėl apie statybos leidimo išdavimo faktą ieškovei buvo žinoma, tačiau nei nuo 2014 m. sausio 28 d., kai jis buvo paskelbtas viešai, nei vėliau, kai atsakovė informavo ieškovę 2018 m. rugpjūčio 24 raštu, jog 2014 m. sausio 28 d. yra išduotas UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantis dokumentas, bei susitikimo metu supažindino su statomo prekybos centro techniniu projektu, ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų ginti savo galimai pažeistas teises ir praleido procesinį terminą skųsti šį individualų administracinį teisės aktą. Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas nustatyta tvarka vietinėje spaudoje buvo paskelbtas 2012 m. lapkričio 6 d. Detalusis planas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir reikalavimų. Rengiant detalųjį planą gauti visi reikalingi pritarimai ir derinimai, pateikti visi reikalingi dokumentai. Ieškovė turėjo objektyvią galimybę dalyvauti administracinėje procedūroje. Ieškovė į teismą dėl detaliojo plano ir statybos leidimo panaikinimo kreipėsi 2019 m. sausio 23 d., t. y. praleidusi 1 mėnesio terminą, kurio net ir neprašo atnaujinti. Detalusis planas nustatyta tvarka vietinėje spaudoje buvo paskelbtas 2012 m. lapkričio 6 d. ir užregistruotas Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus dokumentų paieškos sistemoje Infolex, todėl jo apskundimo teismui terminas baigėsi 2012 m. gruodžio 7 d. Apie tai, kad gali būti vykdoma komercinė statyba šalia ieškovės sklypo jai jau turėjo būti žinoma nuo detaliojo plano paskelbimo dienos. Apie išduotą statybos leidimą ieškovė buvo supažindinta 2018 m. rugpjūčio mėnesį raštu. Tačiau jau pradėjus statybos darbus (atstumai tapo matomi akivaizdžiai) pagal išduotą statybos leidimą ieškovei turėjo būti žinoma apie jos galimai pažeistas teises. Netoleruotinas ieškovės elgesys pradėti ginti savo galimai pažeistas teises tik baigus statyti ginčo statinį. Ieškovė nepagrįstai prašo nagrinėti jos keliamą reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, kadangi yra praleidusi statybos leidimo išdavimo apskundimo terminus ir nėra jų atnaujinusi, o termino praleidimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pagrįstos ir pakankamos sąlygos atmesti ieškinyje nurodytus reikalavimus.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visi statybos užbaigimo komisijos nariai ir statybos užbaigimo komisijos pirmininkas pasirašė statybos užbaigimo aktą. I. K. departamentas 2018 m. gruodžio 3 d. užregistravo aktą, kuriuo patvirtino, kad statinių: vandentiekio tinklų, lietaus kanalizacijos su naftos gaudykle, prekybos (negyvenamosios paskirties pastato) – parduotuvės, statyba žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra užbaigta, statiniai atitinka Ž. R. projektavimo biuro 2013 metais parengto statinio projekto Nr. P22-01-TDP „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“ sprendinius. Išduodant aktą statybos užbaigimo komisija vadovavosi galiojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 28 d. išduotu statybą leidžiančiu dokumentu – leidimu statyti naują (- us) statinį (- ius) Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad statiniai pastatyti pagal statinio projekto sprendinius, kuriam išduotas leidimas. Ieškovė ieškinyje nenurodė jokių ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų akto panaikinimo pagrindų, tačiau prašo jį panaikinti, kaip išvestinį iš pagrindinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ direktoriaus pasirašytą sutikimą. Vadovaujantis CK 4.48 straipsniu tik pats savininkas gali ir apriboti savo nuosavybės teises, t. y. savininkas savo sutikimu gali leisti gretimo sklypo savininkui ar naudotojui statinius statyti mažesniu atstumu, nei nustatyti norminiai atstumai; naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apskųsti 2018 m. gruodžio 3 d. užregistruotą statybos užbaigimo aktą.
Šalies argumentai
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir nuo 2013 m. gruodžio 19 d. nuomos teise valdomas atsakovės UAB ,,Lidl“. Atsakovė UAB ,,Lidl“, kaip teisėtas žemės sklypo naudotojas turėjo ir turi teisę įgyvendinti žemės sklype statytojo teisę. Sutikimas projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatomų minimalių atstumų nepatenka į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje nustatytą sąrašą, todėl ieškinio teiginiai, kad atsakovė negalėjo pasinaudoti 2005 m. sausio mėn. UAB ,,Serneta“ sutikimu vien dėl to, kad jis nebuvo užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįsti. Sutikimas projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatomų minimalių atstumų teisiškai net ir neturėtų būti kvalifikuojamas kaip juridinis faktas. Sutikimas projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatomų minimalių atstumų yra vienašalis sandoris, kuris, nagrinėjamo ginčo atveju sukelia teisines pasekmes žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojams ar savininkams. Naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, todėl atsakovė, vykdydama statybos darbus, turėjo teisę šiuo pagrindu panaudoti 2005 m. sausio mėn. UAB ,,Serneta“ susitikimą. Nesant pagrindo pripažinti negaliojančiu 2005 m. sausio mėn. UAB ,,Serneta“ direktoriaus A. M. pasirašytą sutikimą, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais parengtą žemės sklypo detalųjį planą, 2014 m. sausio 28 d. Marijampolės savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą ir statinių pripažinimo tinkamais naudotis aktus, kadangi savarankiškų šių aktų panaikinimo pagrindų ieškovė nenurodė. Nesant pagrindo panaikinti galiojantį statybos leidimą, nėra pagrindo spręsti savavališkos statybos šalinimo padarinių klausimą.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2014 m. sausio 28 d., kada buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas prekybos paskirties pastatui (duomenys neskelbtini), statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 punkto ir jo 7.4.3 papunkčio nuostatos negaliojo. Pagal to meto projekto rengimo metu galiojusį patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, nebuvo reglamentuota statytojui pareiga gauti kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinį sutikimą sujungiant projektuojamą pastatą ir kaimyninius (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių.
8. Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo 2000 m. gegužės 18 d. iki 2008 m. spalio 3 d. buvo UAB „Serneta“ direktorius. Sutikimą ne jis pasirašė, kas galėjo pasirašyti nežino. Jo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo davęs eilę įgaliojimų kitiems asmenims tvarkyti ir pasirašyti dokumentus, sudarinėti sutartis ir kita. Jis pats nekontroliavo jokių statybų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinio dalį dėl 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ sutikimo pripažinimo negaliojančiu atmetė; bylos dalį dėl statybos leidimo, dėl detaliojo plano, dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis akto pripažinimo negaliojančiais nutraukė; priteisė iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ naudai 10587,72 Eur advokato išlaidų.
10. Teismas nurodė, kad byloje pagrindinis ginčas kilo dėl 2005 m. sausio mėnesį UAB „Serneta“ direktoriaus A. M. sutikimo projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatytų minimalių reikalavimų. 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ direktoriaus duotas sutikimas yra priskiriamas vienašaliam sandoriui (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio sandoriams sudaryti nėra numatytas reikalavimas, kad šis sandoris turėtų būti sudarytas notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sutikimas nepatenka į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje numatytą registruotinų juridinių faktų kategoriją. Galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimo bei statybos teisinius santykius, taip pat nenustatė prievolės besiribojančių žemės sklypų (naudotojų) sutikimus dėl statybos arčiau žemės sklypo ribos registruoti ir išviešinti Nekilnojamo turto registre. UAB „Autosauga“ ir UAB „Serneta“, kurių sklypai ribojasi, davė analogiškus forma ir turiniu sutikimus, iš kurių turinio sektų, kad sutikimai yra priešpriešiniai ir galioja abiems sutikimus duodančioms šalims. Sutikimuose be kita ko pažymima, kad jie duodami esamiems ir būsimiems žemės sklypų (ar jų) dalių ir juose esančių pastatų valdytojams (savininkams). UAB „Serneta“ žemės sklypą 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tai yra naujasis savininkas įgijo tokias pačias teises ir pareigas, kurias turėjo prieš tai buvęs savininkas, iš to sektų, kad šio sutikimo pagrindu atsakovei atsirado teisė statyti statinius nesilaikant teisės aktais nustatytų atstumų. Be to, byloje apklausti liudytojai paaiškino, kad sutikimai buvo duoti tik tokiu pagrindu, kad kita šalis taip pat duos analogiško pobūdžio sutikimą. UAB „Autosauga“ buvo davusi UAB „Serneta“ analogiško turinio sutikimą, kuriuo UAB „Serneta“ pasinaudojo ir pastatė savo statinius taip pat nesilaikant teisės aktais numatytų atstumų, UAB „Autosauga“ duotas sutikimas taip pat nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Nors A. M. paaiškino, kad jis tokio sutikimo nepasirašė, tačiau parodė, kad, jam būnant UAB „Serneta“ direktoriumi, jis buvo davęs įgaliojimus ne vienam pavaldžiam darbuotojui atlikti įvairius veiksmus, tarp jų ir pasirašyti įvairius dokumentus. Nors 2019 m. lapkričio 29 d. ekspertizės aktu nebuvo nustatyta, kad sutikimą pasirašė A. M. ar kitas asmuo, tačiau tai iš dalies patvirtina aplinkybę, kad sutikimą galėjo pasirašyti A. M. įgaliotas asmuo. Teismas pažymėjo, kad sutikimas yra duotas juridinio asmens UAB „Serneta“, ant jo uždėtas įmonės herbinis antspaudas, todėl šis sutikimas yra vienašalis sandoris, kuris jo davimo dienai buvo pasirašytas UAB „Serneta“ įgalioto asmens ir yra galiojantis.
11. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą pripažinti negaliojančiu detalųjį planą. Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1-676 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtinji), nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą didžiojo prekybos centro statybai (K/K1), detalusis planas nustatyta tvarka vietinėje spaudoje buvo paskelbtas 2012 m. lapkričio 6 d. Detalusis planas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir reikalavimų. Rengiant detalųjį planą gauti visi reikalingi pritarimai ir derinimai, pateikti visi reikalingi dokumentai. Taip pat 2012 m. kovo 27 d. savaitraštyje „Miesto laikraštis“ Nr. 23 (1313) buvo paviešinta informacija apie detaliojo plano rengimą ir apie viešą minėto dokumento ekspoziciją. Bylos nagrinėjimo metu architektas V. N. paaiškino, kad rengiant detalųjį planą, jis siuntė pranešimus gretimo sklypo savininkams pagal Nekilnojamojo turto išrašą, tai yra pagal ieškovės UAB „Neklinojamojo turto valdymas“ buveinę, ką patvirtino ir 2012 m. kovo 27 d. AB „Lietuvos paštas“ kvitas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės ar ieškovė šią korespondenciją gavo, ar ne, nes ji buvo išsiųsta ieškovės buveinės adresu. Ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis nekilnojamojo turto statyba, įsigijimu, realizavimu, todėl jam keliami didesni sąžiningumo, atidumo ir rūpestingumo standartai.
12. Teismas nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 28 d. UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbta viešai prieinama informacija buvo visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta ieškovės sklypo. Nagrinėjamu atveju ieškovė statybos leidimo neteisėtumą ginčijo tuo pagrindu, kad jis išduotas negaliojančio sutikimo pagrindu. 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ sutikimas yra galiojantis, reikalavimas pripažinti negaliojančiu išduotą statybos leidimą, taip pat reikalavimas pripažinti negaliojančiu statybos užbaigimo aktą yra išvestiniai, todėl netenkintini. 2014 m. sausio 28 d., kai buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas prekybos paskirties pastatui (duomenys neskelbtini), statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 punkto ir jo 7.4.3 papunkčio nuostatos negaliojo. Pagal to meto projekto rengimo metu galiojusį patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nebuvo reglamentuota statytojui pareiga gauti kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinį sutikimą sujungiant projektuojamą pastatą ir kaimyninius (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą ginčyti 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ išduotą sutikimą, jau vien tuo pagrindu, kad ieškovė iš BUAB „Serneta“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. perėmė visas prekybos centro statytojo teises ir pareigas. Juolab, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ analogiško pobūdžio susitarimu, duotu UAB „Autosauga“, pasinaudojo ir jį realizavo, tai yra pastatė prekybos centrą nesilaikant privalomojo atstumo nuo sklypo ribos. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, būdamas atsakingas ir rūpestingas, turėjo pasidomėti, kokiu teisiniu pagrindu jam priklausantis prekybos centras projektuotas ir pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
14. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog statybos leidimas buvo išduotas 2014 m. sausio 28 d., kad detalusis planas buvo patvirtintas 2012 m. spalio 29 d., jog statybos užbaigimo aktas priimtas 2018 m. gruodžio 3 d., o ieškovė tik 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą, traktuotina, jog ieškovė praleido vieno mėnesio akto apskundimo terminą ir neprašė termino atnaujinti, todėl byla dalyje dėl statybos leidimo išdavimo, detalaus plano patvirtinimo, statybos užbaigimo akto pripažinimo negaliojančiais nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl UAB „Serneta“ sutikimo pripažinimo negaliojančiu. Sutikimas projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatomų minimalių atstumų teisiškai kvalifikuotinas kaip juridinis faktas. Net jeigu sutikimas teisiškai būtų galiojantis BUAB „Serneta“ atžvilgiu, jo panaudojimas apeliantės atžvilgiu būtų galimas tik esant įstatymų nustatyta tvarka išviešintam sandorio faktui. Statybą leidžiančių dokumentų rengimo metu besiribojančio žemės sklypo savininku buvo apeliantė, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo panaudoti UAB „Serneta“ 2005 m. sutikimą, kuris nebuvo nei notarinės formos, nei buvo užregistruotas registro įstaigoje. STR 1.05.01:2017 nuostatos, reglamentuojančios minimalių atstumų sumažinimo klausimus, aiškiai nurodo, kad reikalingas būtent gretimo sklypo savininko sutikimas. Teisės aktai nenumato, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios yra nustatytos šioje byloje, būtų galima remtis buvusio savininko paprastos rašytinės formos teisės aktų nustatyta tvarka neišviešintu sutikimu.
15.2. Nepagrįsti teismo motyvai, kad UAB „Serneta“ žemės sklypą perleidus apeliantei, ši įgijo tokias pačias teises ir pareigas, kurias turėjo prieš tai buvęs savininkas, taigi ir 2005 m. sutikimo pagrindu gretimo sklypo savininkui numatytą teisę statyti statinius neišlaikant minimalių atstumų nuo apeliantės žemės sklypo. Apeliantė nekvestionuoja 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigyto daikto kokybės ar perleistų daiktinių teisių į žemės sklypą apimties, o kelia klausimą dėl atsakovės, kaip statytojo, teisių įgyvendinimo būdo ir teisėtumo, tuo tarpu teismo cituota CK 4.48 straipsnio 2 dalies norma reglamentuoja naujojo daikto savininko įgyjamų tiek teisių ir pareigų apimtį.
15.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad UAB „Autosauga“ 2005 m. sausio mėn. davė UAB „Serneta“ analogiško turinio sutikimą, kuriuo UAB „Serneta“ pasinaudojo ir pastatė savo statinius taip pat nesilaikant teisės aktais numatytų atstumų, nors UAB „Autosauga“ duotas sutikimas taip pat nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Priešingai nei apeliantės situacijoje, UAB „Serneta“ gavo gretimo sklypo savininko sutikimą, kurį panaudojo taip pat sklypo savininko atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju turėjo būti gautas apeliantės sutikimas, nes atsakovės statyba nesilaikant minimalių atstumų turėjo įtakos tik apeliantės teisėms ir pareigoms.
15.4. Teismas, atmesdamas apeliantės argumentus, kad sutikimas yra suklastotas, savo išvadų nepagrindė visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Byloje nustatyti faktai ir liudytojų parodymai rodo, kad sutikimas greičiausiai buvo netikras, atsakovė panaudojo prieš ieškovę teisinio pagrindo riboti ieškovo teises neturintį dokumentą, kuris negali sukelti ieškovei jokių teisinių pasekmių.
15.5. Teismas neįvertino, kad apeliantė savo žemės sklypą nuosavybės teise valdo nuo 2007 m., todėl atsakovė, veikdama kaip verslininkas, kuriam keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, neabejotinai žinojo, kad UAB „Serneta“ sklypo nuosavybės teise nebevaldo nuo 2007 m. Visgi atsakovė net nebandė susisiekti su apeliante dėl savininko sutikimo gavimo, nors galėjo tai padaryti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti atsakovės sąžiningumu ir veiksmų teisėtumu.
15.6. Atmesdamas reikalavimą pripažinti detalųjį planą negaliojančiu teismas nepasisakė dėl apeliantės įrodinėtų aplinkybių, kad pranešime apie rengiamą detalųjį planą, kuris neva buvo nusiųstas apeliantei, nėra nurodytas nei jo adresatas, nei data, todėl nėra galimybės identifikuoti pranešimo adresatus ir jo parengimo datą. Dėl to vienareikšmiškai teigti, kad šiuo pranešimu ieškovė buvo informuota būtent apie teritorijų planavimo procesą, negalima. Apie tai, kad pranešimas neva buvo siųstas ieškovei, ji sužinojo tik iš nagrinėjamos bylos, nes jokios registruotos pašto korespondencijos ieškovė negavo.
15.7. Teismas nevertino aplinkybės, kad detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis UAB „Serneta“ 2005 m. sausio mėn. sutikimu, tačiau atsakovė esą apie teritorijų planavimo procesą informavo ne UAB „Serneta“, bet jau apeliantę. Žemės sklypo detalusis planas buvo parengtas pagal 2005 m. sausio mėn. apeliantei jokių teisinių pasekmių negalintį sukelti sutikimą, taip pat nesilaikant informavimo procedūros, todėl detalusis planas buvo parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko turi būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi apeliantės reikalavimas pripažinti negaliojančiais statybos leidimą ir statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą buvo atmesti tuo pagrindu, kad netenkinamas reikalavimas pripažinti 2005 m. sausio mėn. sutikimą negaliojančiu, o šie reikalavimai buvo išvestiniai, kitų savarankiškų reikalavimo motyvų teismas nenurodė, apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimą dėl šių reikalavimų apeliaciniame skunde nurodytų teisinių argumentų pagrindu.
15.8. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad 2014 m. sausio 28 d. Marijampolės savivaldybės administracijos išduotu statybos leidimu atsakovei buvo suteikta teisė statyti tik ypatingąjį prekybos centro paskirties pastatą - parduotuvę, tuo tarpu kiti neypatingieji ir II grupės nesudėtingieji statiniai, kuriems statybos leidimas yra privalomas, minėtame leidime nenurodyti, todėl yra savarankiškas teisinis pagrindas šių statinių atžvilgiu taikyti savavališkos statybos šalinimo teisines pasekmes.
15.9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė yra praleidusi bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą ginčyti 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ išduotą sutikimą, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apeliantės įsigytų statinių pastatymo teisėtumo. Atsakovė tik 2012 m. pradėjo rengti detalųjį planą, o statybos darbus pradėjo vykdyti dar vėliau, kas rodo, jog anksčiau apeliantė neturėjo jokių prielaidų vertinti atsakovės vykdomų darbų teisėtumo, nes jie dar nebuvo vykdomi. Apie savo teisių pažeidimą apeliantė sužinojo tik 2019 m. sausio 18 d., kai atsakovės Nekilnojamojo turto departamento darbuotoja el. laišku atsiuntė 2005-01 mėn. datuojamus UAB „Serneta“ ir UAB „Autosauga“ sutikimus, ir nedelsdama ėmėsi priemonių savo pažeistoms teisėms ginti - pareiškė ieškinį teismui. Todėl teismas nepagrįstai apeliantės pareikštus reikalavimus vertino kaip pareikštus praleidus senaties terminus.
15.10. Teismo iš apeliantės atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ priteistos 10 587,72 Eur bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės ir neproporcingos byloje spręstų klausimų sudėtingumui, teismas netinkamai taikė norminius teisės aktus, reglamentuojančius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovei buvo priteistos net pokalbio telefonu su teisėja derinant posėdžio atidėjimo klausimą patirtos išlaidos. Byloje keliami klausimai nebuvo teisine prasme nauji, nereikalavo jokių specialių teisinio darbo pastangų. Šioje byloje pareikšti reikalavimai buvo neturtiniai: apeliantė nesiekė jokios turtinės satisfakcijos, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo.
Atsiliepimas
16. Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Ieškovė prekybos centrą iš UAB „Serneta“ įsigijo 2007 m. rugpjūčio 7 d., kai prekybos centras buvo nebaigtas statyti. Taigi, ne tik UAB „Serneta“, bet ir ieškovė pasinaudojo UAB „Autosauga“ sutikimu, įgyvendino iš jo kylančias teises statyti prekybos centrą nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo iki žemės sklypo ribos. Tokiais veiksmais tiek UAB „Serneta“, tiek ieškovė patvirtino susitarimą, susidedantį iš dviejų vienodo pobūdžio, priešinių sutikimų, dėl to nebeteko teisės jų ginčyti.
16.2. Priešingai, nei bandoma tvirtinti ieškovės apeliaciniame skunde, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių sutikimų, įskaitant ir UAB „Serneta“ sutikimą, išdavimo faktą. Kas pasirašė UAB „Serneta“ sutikimą iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės, nes byloje esantis sutikimas atitiko UAB „Serneta“, kaip juridinio asmens valią, kas nustatyta byloje esančiais įrodymais.
16.3. Teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo UAB „Serneta“ sutikimą pripažinti negaliojančiu, nes toks sutikimas atitiko UAB „Serneta“ valią jo išdavimo momentu, jo kaip vienašalio sandorio forma (paprasta rašytinė) atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, sutikimas buvo patvirtintas ir įgyvendintas, o ieškovei, įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypą, perėjo visos teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklypu.
16.4. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota apie detalaus plano rengimą: pranešimas apie detalų planą buvo patalpintas vietos laikraštyje, o taip pat tiesiogiai ieškovei išsiunčiant pranešimą registruota pašto siunta jos buveinės adresu. Ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2012 m. kovo 27 d. registruota pašto siunta jai buvo išsiųstas ne pranešimas apie detalaus plano rengimą, o kitas dokumentas, nepateikė. Taigi, ieškovei, kaip ir kitiems suinteresuotiems asmenims, buvo užtikrintos teisės aktais nustatytos teisės ir galimybės dalyvauti detalaus plano viešo svarstymo procedūrose.
16.5. Pati ieškovė pripažįsta, kad reikalavimai pripažinti negaliojančiais išduotą statybos leidimą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra išvestiniai iš reikalavimo pripažinti UAB „Serneta“ sutikimą negaliojančiu. Netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Serneta“ sutikimą, atmestini ir ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl šių administracinių aktų panaikinimo.
16.6. Statybos leidimu buvo suteikta teisė statyti parduotuvę pagal projektą. Šiame projekte buvo numatyta įrengti parduotuvei aptarnauti skirtus takus, aikštelę ir pan. Parduotuvės statyba buvo vykdyta pagal statybos leidime nurodytą projektą, nuo jo nenukrypstant. Aplinkybių, kad nurodyti inžineriniai statiniai ir tinklai buvo pastatyti nukrypstant nuo projekto, ieškovė nenurodė ir jokių įrodymų į bylą nepateikė.
16.7. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl UAB „Serneta“ sutikimo pripažinimo negaliojančiu bei administracinį terminą reikalavimams dėl detalaus plano ir statybos leidimo bei statybos užbaigimo akto panaikinimo teisme reikšti.
16.8. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ir nustatydamas priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, nepažeidė nei CPK nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nei Rekomendacijų. Atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, yra protingos ir pagrįstos. Išlaidų patyrimo faktą, jų realumą, dydį, o taip pat suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, atliktus veiksmus pagrindžia ir patvirtina byloje esantys įrodymai - PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų išklotinės, sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.
17. Atsakovė Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, nes teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus.
17.2. Apeliantė apeliaciniame skunde, kaip ir patikslintame ieškinyje, nenurodo nė vieno ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų akto panaikinimo pagrindų, tačiau reikalavimą dėl akto panaikinimo reiškia kaip išvestinį iš pagrindinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ direktoriaus pasirašytą sutikimą. Iš byloje nustatytų įrodymų matyti, kad 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ sutikimas yra galiojantis, todėl šis išvestinis reikalavimas pagrįstai netenkintas.
Šalies argumentai
17.3. Teismas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kad aktas priimtas 2018 m. gruodžio 3 d., o ieškovė 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą dėl akto panaikinimo ir padarė išvadą, kad ieškovė praleido vieno mėnesio akto apskundimo terminą ir neprašė termino atnaujinti, todėl bylą dalyje dėl akto panaikinimo nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
18. A. M. savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės skundo netenkinti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Statybos leidimas buvo išduotas vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis ir paskelbtas IS „Infostatyba“. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio mėn. raštu informavo apeliantę, kad 2014 m. sausio 28 d. Marijampolės savivaldybės administracija išdavė UAB „LIDL Lietuva“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitikimo metu apeliantę supažindino su statomo prekybos centro techniniu projektu.
Šalies argumentai
18.2. Apeliantė nepagrįstai prašė teismo nagrinėti jos keliamą reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, kadangi ji yra praleidusi statybos leidimo išdavimo apskundimo terminą ir nėra jo atnaujinusi. O termino praleidimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pagrįstos ir pakankamos sąlygos atmesti ieškinyje nurodytus reikalavimus.
18.3. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Serneta“ sutikimas yra suklastotas, nepateikė įrodymų, jog šis juridinis asmuo neišreiškė valios duoti tokį sutikimą, todėl teismas tinkamai įvertino šią aplinkybę ir pasisakė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė statybos leidimo neteisėtumą ginčija, tuo, kad jis išduotas negaliojančio sutikimo pagrindu. Pripažinus, kad 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ sutikimas yra galiojantis, o šis reikalavimas yra išvestinis, todėl netenkintinas.
18.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2019 m. sausio 18 d. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pasisakė, kad nustačius tai, jog 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė sužinojo apie išduotą statybos leidimą bei akivaizdžiai matė pradėtą statybą gretimame žemės sklype, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, ginti savo pažeistas, nepraleidžiant įstatymo numatytų terminų, o laukė iki bus priimtas statybos užbaigimo aktas 2018 m. gruodžio 3 d. ir tik praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo akto priėmimo padavė ieškinį į teismą.
18.5. Apeliantė byloje savo reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius įrodinėjo ir grindė tuo, jog statiniai pasinaudojant suklastotu dokumentu pastatyti neišlaikant teisės aktuose nustatytų atstumų nuo sklypo ribos, o ne dėl statybą leidžiančio dokumento nebuvimo. Todėl teismas ir neturėjo pasisakyti dėl šios aplinkybės, kadangi, ji nebuvo susijusi su ieškinio pagrindu.
Atsiliepimas
19. A. M. savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Detalusis planas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir reikalavimų. Rengiant detalųjį planą gauti visi reikalingi pritarimai ir derinimai, pateikti visi reikalingi dokumentai. (duomenys neskelbtini) buvo paviešinta informacija apie detaliojo plano rengimą ir apie viešą minėto dokumento ekspoziciją. Prie planuojamos teritorijos buvo įrengtas skydas su informacija apie detaliojo plano rengimą. Informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą buvo paskelbta Marijampolės savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat ir Marijampolės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini).
19.2. Detaliojo plano rengėjas architektas V. N. 2012 m. kovo mėn. informavo apeliantę rašytiniu pranešimu, išsiųsdamas jį paštu apeliantės buveinės adresu, apie greta jos sklypo rengiamą detalųjį planą. Apeliantė turėjo objektyvią galimybę dalyvauti administracinėje procedūroje, tačiau nebuvo aktyvi ir neatliko atitinkamų veiksmų, tiek siekdama išsiaiškinti apie akto priėmimą ir jo turinį, tiek per įstatymų nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo.
19.3. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas. Detalusis planas nustatyta tvarka vietinėje spaudoje buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) ir užregistruotas Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus dokumentų paieškos sistemoje Infolex, todėl jo apskundimo teismui terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Apeliantė į teismą dėl detaliojo plano panaikinimo kreipėsi praleidusi 1 mėnesio terminą, kurio neprašė atnaujinti. O termino praleidimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pagrįstos ir pakankamos sąlygos atmesti ieškinyje nurodytus reikalavimus.
19.4. Byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad pareiga informuoti apeliantę buvo atlikta tinkamai, o pranešimo išsiuntimo faktas patvirtina, kad nebuvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Todėl skunde nurodytas apeliantės argumentas, jog detalusis planas buvo parengtas nesilaikant informavimo procedūros yra atmestinas.
19.5. Apeliantė detaliojo plano neteisėtumą grindė ir aplinkybe, jog jis išduotas negaliojančio sutikimo pagrindu. Tačiau atsakovė, patvirtindama detalųjį planą, neturėjo jokių faktinių duomenų, kad pateiktas 2005 m. sausio mėnesio UAB „Serneta“ sutikimas yra suklastotas. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė taip pat duomenų, patvirtinančių UAB „Serneta“ sutikimo suklastojimo faktą nepateikė, šio fakto nepatvirtino ir ekspertai.
20. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Teismas teisingai nustatė, kad 2005 m. sausio UAB „Serneta“ direktoriaus A. M. duotas sutikimas yra priskiriamas vienašaliam sandoriui. Sutikimas projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatomų minimalių atstumų nepatenka į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio nustatytą sąrašą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad sutikimas projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatomų minimalių atstumų teisiškai kvalifikuotinas kaip juridinis faktas, kuris turi būti registruotas Nekilnojamajame registre, yra nepagrįsti ir atmestini.
20.2. Ginčijamame sutikime buvo nurodyta, kad sutikimai duodami esamiems ir būsimiems žemės sklypų (ar jų dalių) ir juose esančių pastatų valdytojams (savininkams). Atsižvelgiant į galiojančias teisės aktų nuostatas, ginčo sutikimo pagrindu, atsakovei UAB „LIDL Lietuva“ atsirado teisė statyti statinius nesilaikant teisės aktais nustatytų atstumų.
20.3. Apeliantei buvo žinoma apie detaliojo plano ruošimą ir jo sprendinius. Detalusis planas nustatyta tvarka vietinėje spaudoje buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) buvo paviešinta informacija apie detaliojo plano rengimą ir apie viešą minėto dokumento ekspoziciją. Byloje yra 2012 m. kovo 27 d. AB „Lietuvos paštas“ kvitas, kad korespondencija apeliantei buvo išsiųsta. Todėl teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimo detalųjį planą pripažinti negaliojančiu yra pagrįsta galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir byloje esančiais surinktais įrodymais.
20.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė praleido vieno mėnesio akto apskundimo terminą ir neprašė termino atnaujinti, todėl byla dalyje dėl statybos leidimo išdavimo, detalaus plano patvirtinimo, statybos užbaigimo akto pripažinimo negaliojančiais, nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.
21. Trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Serneta“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertizės metu buvo nustatyta tiek parašo sutapimo, tiek ir skirtingumo požymių, byloje buvo būtina atlikti pakartotinę rašysenos ekspertizę. Teismui netenkinus tokio prašymo, manytina, kad byloje nebuvo išnaudotos visos galimos objektyvių aplinkybių nustatymo priemonės, dėl ko šis klausimas nebuvo visapusiškai ištirtas. Kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodė A. M. parašą esant labiau netikram, nei tikram.
21.2. Vienašaliu sandoriu gali įsipareigoti tik jį sudarantis asmuo, tačiau iš vienašalio sandorio tam tikrais atvejais gali atsirasti ir kitų asmenų teisės. Šias teises kiti asmenys gali įgyvendinti arba jų atsisakyti. Jeigu laikyti, kad UAB „Semeta“ sutikimas buvo teisiškai įpareigojantis, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.
21.3. Besiribojantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomas apeliantės nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d., todėl atsakovės UAB „LIDL Lietuva“ pradėtų rengti statybos norminių dokumentų metu trečiasis asmuo nebuvo sklypo savininku, atitinkamai ir neturėjo įgaliojimų spręsti dėl statybos atstumų. Norint panaudoti trečiojo asmens sutikimą apeliantės atžvilgiu, jis turėjo būti registruotas.
21.4. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius tiek objektyvųjį, tiek ir subjektyvųjį ieškinio senaties termino kriterijus, todėl nebuvo teisinio pagrindo juos vertinti kritiškai. Nors teismas nurodė, kad detalusis planas ir statybos leidimas buvo skelbiami specializuotose interneto svetainėse, tačiau tokios informacijos paskelbimas internetiniuose puslapiuose nereiškia, kad asmeniui ji yra prieinama ir žinoma vienodai, kaip kad asmuo būtų informuotas tokius dokumentus jam įteikiant asmeniškai.
22. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad jis niekada nepasirašinėjo jokio sutikimo UAB „Autosauga“ statyti statinius arčiau sklypo ribos, o vizualiai bylos nagrinėjimo metu apžiūrėjęs 2005 m. sausio mėnesio UAB „Serneta“ vardu išduotą dokumentą, kuriame kaip pasirašęs asmuo nurodytas jis, trečiasis asmuo nurodė, kad šis parašas yra ne jo. Trečiasis asmuo taip pat nepažįsta UAB „Autosauga“ atstovų Z. K., J. K., šie asmenys į jį niekada nesikreipė dėl jokių sutikimų išdavimo. Be to, iki pat trečiojo asmens darbo pabaigos jokie statybos darbai gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nevyko ir nebuvo jokių planų juos vykdyti. Būtent todėl aplinkybė, kad 2005 m. sutikimas buvo panaudotas tik 2012 m. kelia pagrįstų abejonių. Teismas neišnaudojo visų būdų, kad būtų gauta teismo ekspertizės išvada, kas pasirašė sutikimą. Visgi, teismo ekspertas nustatė ir parašo skirtingumo požymių, kas dar kartą patvirtina trečiojo asmens išsakytos pozicijos pagrįstumą. Dėl to iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos yra aišku, kad 2005 m. sausio mėnesio sutikime pasirašė ne A. M..
23. Trečiasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad susipažino su ieškovės apeliaciniu skundu ir pažymi, jog palaiko pirmosios instancijos teismui departamento teiktame atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Departamentas savarankiškų reikalavimų šioje civilinėje byloje nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ sutikimo, duoto besiribojančio UAB „Autosauga“ žemės sklypo valdytojams, projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatytų minimalių reikalavimų, ir su statybomis susijusių administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
27. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nuosavybės teise priklauso su atsakovės žemės sklypu besiribojantis 1,3984 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys nesklebtini), kurio naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, bei jame esantys statiniai (sargų pastatas; prekybos centras su vaistinės, lošimo automatų ir kavinės patalpomis; prekybos centras su vaistinės ir kavinės patalpomis; lošimo automatų salonas). Šį žemės sklypą nuo 2004 m. spalio 29 d. iki 2005 m. kovo 17 d. nuomos teise valdė ir jį naudojo, o nuo 2005 m. kovo 17 d. iki 2007 m. rugpjūčio 7 d. nuosavybės teise jis priklausė UAB „Serneta“.
28. Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ nuomos teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį 0,5910 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsakovės vardu žemės sklypo nuomos teisė įregistruota nuo 2014 m. sausio 31 d. Šį žemės sklypą nuo 1994 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. nuomos teise valdė ir naudojo UAB „Autosauga“. Atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ nuosavybės teise priklauso šiame sklype esantis pastatas - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei su ja susiję kiti statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir kt.
29. Marijampolės savivaldybės taryba 2012 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo 0,5910 ha ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą didžiojo prekybos centro statybai (K/K1), detalųjį planą (toliau –detalusis planas).
30. Marijampolės savivaldybės administracija 2014 m. sausio 28 d. išdavė UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas buvo išduotas vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ nuostatomis.
31. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. gruodžio 3 d. užregistravo statybos užbaigimo aktą, kuriuo patvirtino, kad statinių: vandentiekio tinklų, kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus kanalizacijos su naftos gaudykle, kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos (negyvenamosios paskirties pastato) – parduotuvės, kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – statiniai) statyba žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra užbaigta, statiniai atitinka Ž. R. projektavimo biuro 2013 metais parengto statinio projekto Nr. P22-01-TDP „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“ (toliau – statinio projektas) sprendinius.
32. Byloje kilo ginčas dėl 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ sutikimo, duoto besiribojančio UAB „Autosauga“ žemės sklypo valdytojams, projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatytų minimalių reikalavimų, ir su juo susijusių priimtų administracinių aktų teisėtumo. 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ direktorius A. M. davė sutikimą, kuriame nurodyta, jog UAB „Serneta“ sutinka, kad šalia jai nuomos teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančio su UAB „Autosauga“ nuomos teise valdomo 0,5910 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, kad šio žemės sklypo nuomininkas UAB „Autosauga“ be atskiro leidimo ar sutikimo savo nuožiūra projektuotų, statytų bet kokios paskirties statinius jo nuomos teise valdomo žemės sklypo ribose ir vieno metro atstumu nuo besiribojančio sklypo ribojančio sklypo ribų, savo nuožiūra keistų šio žemės sklypo paskirtį ir, atitinkamai, žemės sklypo detalųjį (išplanavimą), o taip pat sutinka, kad sklypo naudojimo būdas bei užstatymo intensyvumo ir aukštingumo reglamentai būtų nustatomi be atskiro leidimo ar suderinimo. Šis sutikimas duodamas ir galioja kartu su UAB „Autosauga“ sutikimu esamiems ir būsimiems žemės sklypų (ar jų dalių) ir juose esančių pastatų valdytojams (savininkams).
33. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ direktoriaus A. M. duotą sutikimą negaliojančiu, nes (1) jis turėjo būti sudarytas notarine forma; (2) Sutikimas yra suklastotas, nes jo UAB „Serneta“ atstovas A. M. nepasirašė. Taip pat ieškovės vertinimu, kadangi detalusis planas, parengtas ir patvirtintas negaliojančio sutikimo pagrindu, taip pat negaliojančio sutikimo pagrindu buvo išduotas statybos leidimas bei užregistruotas statybos užbaigimo aktas, todėl šie administraciniai aktai taip pat turi būti panaikinti bei išspręstas atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ (duomenys neskelbtini), atliktos savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas. Be to, ankstesnio savininko išduoto sutikimo neįregistravus nekilnojamojo turto registre, jis negalėjo būti panaudotas prieš naująją sklypo savininkę (ieškovę).
34. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu atmetė kaip nepagrįstą, be to konstatavo, kad praleistas dešimties metų ieškinio senaties terminas, o bylą dalyje dėl statybos leidimo, detaliojo plano, statinių pripažinimo tinkamais naudotis akto pripažinimo negaliojančiais nutraukė, nes praleistas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas. Teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad naujasis savininkas (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) įgijo tokias pačias teises ir pareigas, kurias turėjo prieš tai buvęs savininkas (UAB „Serneta“), todėl šio sutikimo pagrindu atsakovei atsirado teisė statyti statinius nesilaikant teisės aktais nustatytų atstumų. Kadangi teisės aktai nenustatė prievolės besiribojančių žemės sklypų (naudotojų) sutikimus dėl statybos arčiau žemės sklypo ribos registruoti ir išviešinti Nekilnojamo turto registre, todėl UAB „Serneta“ įgalioto atstovo 2005 m. sausio mėn. besiribojančio UAB „Autosauga“ žemės sklypo valdytojams duoto sutikimo projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatytų minimalių reikalavimų nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė tik 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą dėl 2012 m. spalio 29 d patvirtinto detaliojo plano, 2014 m. sausio 28 d. statybos leidimo, 2018 m. gruodžio 3 d. statybos užbaigimo akto panaikinimo, t. y. praleidusi vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą, kurio neprašė atnaujinti, todėl šioje dalyje bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.
35. Apeliantės teigimu, turėjo būti gautas būtent jos, o ne ankstesnio žemės sklypo sutikimas, be to, sutikimas yra suklastotas, todėl negali sukelti ieškovei jokių teisinių pasekmių. Taip pat žemės sklypo detalusis planas buvo parengtas nesilaikant informavimo procedūros. Kadangi apie savo teisių pažeidimą apeliantė sužinojo tik 2019 m. sausio 18 d., kai iš atsakovės elektroniniu paštu gavo ginčijamą sutikimą, todėl teismas nepagrįstai pareikštus reikalavimus vertino kaip pareikštus praleidus ieškinio senaties terminus. Be to, teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad 2014 m. sausio 28 d. Marijampolės savivaldybės administracijos išduotu statybos leidimu atsakovei buvo suteikta teisė statyti tik ypatingąjį prekybos centro paskirties pastatą - parduotuvę, tuo tarpu kiti neypatingieji ir II grupės nesudėtingieji statiniai, kuriems statybos leidimas yra privalomas, minėtame leidime nenurodyti, todėl yra savarankiškas teisinis pagrindas šių statinių atžvilgiu taikyti savavališkos statybos šalinimo teisines pasekmes. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl duoto sutikimo
36. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). 2005 m. sausio UAB „Serneta“ direktoriaus A. M. vardu pasirašytas sutikimas yra vienašalis sandoris, kuriam nėra taikomas notarinės formos reikalavimas (CK 1.74 straipsnis), taigi gali būti sudarytas ir paprasta rašytine forma. Apeliantė šių aplinkybių neginčija.
37. Kokie sandoriai yra negaliojantys ir kokios tokių sudarytų sandorių negaliojimo teisinės pasekmės reglamentuota CK IV skyriuje (CK 1.78–1.96 straipsniai). Ieškovė pareikštu ieškininiu iš esmės siekė, kad būtų pripažinta, jog 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ nebuvo išdavusi ginčijamo sutikimo (jis suklastotas), teigdama, jog šios įmonės direktorius A. M. šio sutikimo nepasirašė. Buvęs bankrutavusios UAB „Serneta“ direktorius A. M., į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, teismo posėdžio metu teigė, kad jis tokio sutikimo nepasirašė. Byloje teismo buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Dėl A. M. parašo ekspertai nurodė, jog ar 2005 m. sausio mėn. sutikimą, kurį davė UAB „Serneta“, A. M. vardu pasirašė A. M. ar kitas asmuo, pasakyti negali. Ekspertai, įvertinę parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatė, kad sutapimų nepakanka teigiamai išvadai, o skirtumų negalima vienareikšmiškai paaiškinti: ar tai A. M. parašų požymiai, neatsispindėję lyginimui pateiktuose pavyzdžiuose, ar tai kito asmens rašysenos požymiai.
38. CPK 216 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Eksperto išvada, kaip įrodymų šaltinis, turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 19 punktas). Nagrinėjamu atveju, ekspertai dėl A. M. parašo negalėjo padaryti nei teigiamų, nei neigiamų išvadų, todėl teismas pagal vidinį įsitikinimą pagrįstai ją vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
39. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Autosauga“ ir UAB „Serneta“, kurių sklypai ribojosi, viena kitai davė analogiškus forma ir turiniu sutikimus. Byloje apklausti liudytojai J. K. ir Z. K. paaiškino, kad sutikimai buvo duoti tik su sąlyga, jog kita šalis taip pat duos analogiško pobūdžio sutikimą. UAB „Serneta“, pasinaudojusi UAB „Autosauga“ duotu sutikimu, gavo statybą leidžiantį dokumentą statyti statinius nesilaikant teisės aktais numatytų atstumų, kurių statybą, 2007 m. perėmusi statytojo teises, užbaigė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas sutikimas duotas UAB „Serneta“ vardu, ant šio sutikimo uždėtas UAB „Serneta“ antspaudas, pasirašytas tuo metu buvusio bendrovės direktoriaus A. M. vardu, sutikimas pasirašytas prieš daugiau kaip keturiolika metų iki kreipimosi į teismą dėl jo (ne) pasirašymo, atsiliepime į ieškinį A. M. nurodė, kad nepamena, jog į jį būtų kreipęsi dėl sutikimo pasirašymo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad šį sutikimą pasirašė būtent UAB „Serneta“ direktorius A. M. ar jo vardu kitas įgaliotas bendrovės atstovas bei tai atitiko UAB „Serneta“ valią. Šis UAB „Serneta“ valios išreiškimas bei sandorio sudarymo faktas negali būti paneigtas vien A. M. neigimu pasirašius ginčijamą sutikimą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijimo sutikimo pasirašymo bei UAB „Serneta“ valios sudaryti tokį sandorį, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
41. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovė yra praleidusi bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, ginčyti 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ išduotą sutikimą, nes ji, įsigydamas žemės sklypą, perėmė visus ankstesnio savininko (valdytojo) įsipareigojimus, tarp jų sutikimą besiribojančio žemės sklypo valdytojams projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatytų minimalių reikalavimų. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
42. Ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. Įsigijusi šį žemės sklypą ieškovė toliau jame vykdė statybas bei jas užbaigė (prekybos centro su vaistinės ir kavinės patalpomis, lošimo automatų salono statybos pabaigtos 2008 m.), 2008 m. rugsėjo 22 d. atliko daiktų kadastrinius matavimus, 2008 m. rugsėjo 29 d. surašyti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Byloje nustatyta, kad UAB „Autosauga“ 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ taip pat davė analogiško turinio sutikimą, kuriuo tiek UAB „Serneta“, tiek jos teisių perėmėja ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasinaudojo ir pastatė savo statinius taip pat nesilaikant teisės aktais numatytų atstumų. UAB „Autosauga“ išduotame sutikime, kaip ir analogiškai UAB „Serneta“ išduotame sutikime, yra pažymėta, kad šis sutikimas duodamas ir galioja kartu su UAB „Serneta“ / UAB „Autosauga“ sutikimu esamiems ir būsimiems žemės sklypų (ar jų dalių) ir juose esančių pastatų valdytojams (savininkams). Taigi, įvertinus šių nustatytų faktinių aplinkybių visetą, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei vėliausiai nuo 2008 m. rugsėjo 29 d., t. y. kai buvo atlikti ieškovės sklype pastatytų statinių kadastriniai matavimai, o ne kaip teigia apeliantė, kai sutikimą ji gavo iš atsakovės 2019 m. sausio 18 d. elektroniniu paštu, turėjo būti žinoma apie besiribojančių sklypų savininkių viena kitai išduotus analogiškus sutikimus dėl projektavimo ir statinių statymo nesilaikant teisės aktų nustatytų minimalių reikalavimų. Tačiau apeliantė dėl 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ išduoto sutikimo ginčijimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. sausio 23 d., t. y. praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ prašymas atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2005 m. sausio mėn. UAB „Serneta“ išduotą sutikimą ir dėl ieškinio senaties (CK 1.131 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teismo tenkintas pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė turėjo galimybę atšaukti ankstesnio sklypo savininko išduotą sutikimą, tačiau to per protingą terminą nepadarė, todėl atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ pasinaudojus duotu sutikimu ir įgyvendinus statytojos teises, šio ginčijamo sutikimo panaikinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Dėl detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu
43. Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, kuris, apeliantės teigimu, buvo parengtas jos neinformavus, todėl ieškovė, kaip savarankišku reikalavimu, prašo panaikinti minėtu sprendimu patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Pažymėtina, kad pats detalusis planas nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko, nes juo nėra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Ginčo dalykas yra Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, tiesiogiai susijęs su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu).
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, ieškovės (apeliantės) šiam reikalavimui nagrinėti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. bei skundžiamo savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas.
45. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus dėl šios nutarties 43 pastraipoje nurodyto sprendimo apskundimo termino praleidimo. Vieno mėnesio terminas apskųsti administracinį aktą yra praleistas nepateisinamai ilgai. Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ viešai vietiniame laikraštyje paskelbtas (duomenys neskelbtini), taip pat užregistruotas Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus dokumentų paieškos sistemoje Infolex. Be to, prieš tai per vietines visuomenės informavimo priemones ((duomenys neskelbtini); Marijampolės savivaldybės internetiniame tinklapyje; skelbimų lentoje) buvo paskelbta apie rengiamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Architektas V. N., rengiant detalųjį planą, registruotu paštu siuntė pranešimus gretimo sklypo savininkams, tarp jų ir ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jos buveinės adresu (2012 m. kovo 27 d. AB „Lietuvos paštas“ kvitas). Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodoma aplinkybė, kad pašto siuntos ji negavo nėra teisiškai reikšminga, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog pašto siunta jai buvo išsiųsta registruotos buveinės adresu (CPK 178 straipsnis). Taigi, apie skundžiamą savivaldybės tarybos sprendimą ieškovei turėjo būti žinoma, be to, ieškovė kaip rūpestinga nekilnojamojo turto – besiribojančio žemės sklypo, savininkė turėjo galimybę domėtis greta esančio žemės sklypo statusu bei jame vykstančiomis statybomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. SA- 7291 (12.1.E) „Dėl prašymo pateikti projekto ir statybos leidimo kopijas“ informavo ieškovę, jog 2014 m. sausio 28 d. yra išduotas UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), bei informavo apie galimybę susitikimo metu susipažinti su statomo prekybos centro techniniu projektu. Taigi, ieškovė vėliausiai nuo 2012 m. lapkričio 6 d., kai viešai buvo paskelbtas Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 1-676, būdama rūpestinga gretimo sklypo savininkė, galėjo domėtis vykdomais darbais, plano rengimu. Be to, ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis nekilnojamojo turto statyba, įsigijimu, realizavimu, todėl jam keliami didesni sąžiningumo, atidumo ir rūpestingumo standartai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti ir nenustatyta faktinių aplinkybių, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti šį praleistą terminą.
Dėl statybos leidimo, statybos užbaigimo akto ginčijimo
46. Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar ieškovė praleido terminą pareikšti ieškinį teismui dėl statybos teisėtumo.
47. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. bei statybos leidimo išdavimo metu) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl 2014 m. sausio 28 d. statybos leidimo panaikinimo.
48. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2019 m. sausio 18 d., kai iš atsakovės elektroniniu paštu gavo ginčijamą sutikimą, todėl teismas nepagrįstai pareikštą reikalavimą vertino kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.
49. Kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vieno mėnesio terminas apskųsti administracinį aktą (statybos leidimą) yra praleistas ir nenustatyta faktinių aplinkybių, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti šį praleistą terminą. Marijampolės savivaldybės administracija Statybos leidimą UAB „Lidl Lietuva“ išdavė 2014 m. sausio 28 d. Informacija apie Statybos leidimo išdavimą buvo paskelbta viešai informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt). Pažymėtina, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo skelbiamas ne tik Statybos leidimo išdavimo faktas, bet ir faktas apie statytojui UAB „Autosauga“ 2013 m. lapkričio 6 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo perrašytas statytojo UAB „Lidl Lietuva“ vardu. Tokio pobūdžio informacijos apeliantei visiškai pakako pasinaudoti teise į teisminę gynybą, juolab, kad ieškovė nuo pat pradžių teigia, jog ji jokio sutikimo nepasirašė, o ankstesnių sklypų savininkų pasirašytas sutikimas jai negali sukelti jokių teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-268/2008, 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-339/2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-169/2010). Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS143-699-09). Be to, iš ieškovės 2018 m. liepos 23 d. prašymo, adresuoto Marijampolės savivaldybės administracijai, matyti, kad 2018 m. liepos mėnesį jai jau buvo žinoma apie tai, kad 2014 m. UAB „Lidl Lietuva“ yra išduotas statybos leidimas bei, kad statinys statomas nesilaikant įstatymuose nustatytų minimalių atstumų iki sklypo ribos. Kaip jau buvo minėta, Marijampolės savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. SA- 7291 (12.1.E) „Dėl prašymo pateikti projekto ir statybos leidimo kopijas“ informavo ieškovę, jog 2014 m. sausio 28 d. yra išduotas UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), bei informavo apie galimybę susitikimo metu susipažinti su statomo prekybos centro techniniu projektu. Be to, ieškovė kaip rūpestinga nekilnojamojo turto – besiribojančio žemės sklypo savininkė, kaip buvo minėta nutarties 45 pastraipoje, turėjo žinoti apie patvirtintą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą bei jame numatytų statyti statinių pobūdį, jų aukštingumą, statybos linijas, užstatymo tankumą, intensyvumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą statybos leidimui ginčyti ir nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti šį praleistą terminą.
50. Ieškovės reikalavimas dėl 2018 m. gruodžio 3 d. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos užregistruoto statybos užbaigimo akto ginčijimo yra išvestinis. Viena vertus Statybos užbaigimo akto ginčijimas yra išvestinis reikalavimas ir jo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo reikalavimų panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo bei Statybos leidimą tenkinimo, kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad Statybos užbaigimo aktas taip pat yra administracinis aktas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, valstybinė statybos priežiūra apima statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą. Statybos užbaigimo aktas registruotas ir išviešintas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2018 m. gruodžio 3 d. Taigi, vieno mėnesio terminas reikšti teisme reikalavimą dėl šio Statybos užbaigimo akto pripažinimo negaliojančiu ieškovės kreipimosi į teismą metu (2019 m. sausio 22 d.) taip pat buvo pasibaigęs ir nėra pagrindo atnaujinti šį praleistą terminą.
51. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą), pagrįstai nutraukė šią civilinę bylą dalyje dėl detaliojo plano, statybos leidimo bei statybos užbaigimo akto pripažinimo negaliojančiais.
52. Apeliantės nurodomi argumentai dėl statybą leidžiančio dokumento nebuvimo nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nėra vertinami. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškiniu reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius įrodinėjo ir grindė tuo, jog statiniai nesant besiribojančio sklypo savininko sutikimo pastatyti neišlaikant teisės aktuose nustatytų atstumų nuo sklypo ribos, o ne dėl statybą leidžiančio dokumento nebuvimo. Nors ieškinyje šias aplinkybes buvo paminėjusi, tačiau tuo tik atkreipė dėmesį, kad dėl šių aplinkybių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dar atliks patikrinimą.
53. Administraciniai aktai, susiję su apeliantės interesais dėl besiribojančiame sklype vykdytų statybų, yra nepanaikinti bei galiojantys, todėl apeliantės nurodomi argumentai, kad net jeigu sutikimas teisiškai būtų galiojantis trečiojo asmens BUAB „Serneta“ atžvilgiu, jo panaudojimas apeliantės atžvilgiu būtų galimas tik esant įstatymų nustatyta tvarka išviešintam sandorio faktui, nėra teisiškai reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
54. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes iš jos atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ priteistos 10 587,72 Eur bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės ir neproporcingos byloje spręstų klausimų sudėtingumui bei neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo.
55. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba priteisimo, privaloma vadovautis tiek pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tiek ir atsižvelgti į Rekomendacijas.
56. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį už advokato suteiktas teisines paslaugas svarbu tai, kad ieškinio reikalavimai buvo tikslinami, dėl ko atsakovė privalėjo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, keitėsi dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis, byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, atsakovė teikė į bylą įrodymus, iš kito miesto atsakovės atstovas atvykdavo į teismo posėdžius (byloje buvo paskirti 8 posėdžiai, iš kurių dviejuose šalys nedalyvavo, o kiti posėdžiai įvyko), todėl akivaizdu, kad byla dėl įrodinėtinų faktinių aplinkybių yra pakankamai sudėtinga ir didelės apimties. Atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo bylos galutinio rezultato. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad iš jos priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Atsakovės patirtos išlaidos yra realios, patvirtintos tai pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo galimų procesinės teisės normų pažeidimo, paskirstant priteistas bylinėjimosi išlaidas, atmetamas kaip nepagrįstas.
57. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
58. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
60. Nei atsakovės, nei tretieji asmenys turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl dėl jų paskirstymo nesprendžiama.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.